Mobiliosios programėlės sparčiai populiarėja – prognozuojama, kad iki 2015 metų kasmet jų bus atsisiunčiama 56,6 proc. daugiau nei metais prieš tai.

„Mūsų šalyje ypač auga mobiliųjų programėlių su lietuvišku turiniu poreikis, didėja ir pačių kūrėjų gretos. Todėl nusprendėme sukurti erdvę, kurioje Lietuvos kūrėjai galėtų dalintis savo lietuviškomis programėlėmis, žiniomis, sekti naujausias tendencijas“, – teigė „M2 technologijos“ direktorius Martynas Slapšys.

Šiuo metu portale yra 29 kokybiškos lietuviškos programėlės, Bestapps.lt kūrėjai tikisi, kad per šiuos metus jų skaičius išaugs iki kelių šimtų.

„Bestapps.lt nėra tik programėlių katalogas, tai – bendradarbiavimo platforma. Mes būsime atviri idėjoms, kaip ją tobulinti, keisti, kad ji geriausiai atitiktų profesionalų lūkesčius ir poreikius“, – pridūrė M.Slapšys.

Bestapps.lt portale lankytojai gali įkelti savo sukurtas programėles, atsisiųsti, tobulinti jau sukurtąsias, pareikšti apie jas savo nuomonę. Profesionalų diskusijoms yra sukurtas forumas, kuriame kūrėjai gali dalintis savo idėjomis ir žiniomis. Tinklalapyje bus pateikiamos ir susijusios naujienos bei naudingi straipsniai.

Portale sau naudingos informacijos ras ir naujovėmis, mobiliosiomis programėlėmis besidomintys mėgėjai. Reikalingas programėles jie galės iškart ir atsisiųsti.

Ši programėlė yra integruota su www.sveikas.lt portalu ir gali padėti apytikriai nustatyti sveikatos problemų priežastis – ligas. Žemėlapyje parodyti ir, naudojant GPS, nuvesti iki reikalingų gydymo įstaigų ar net padėti suteikti pirmąją pagalbą. Pagrindinė informacija yra saugoma telefone, todėl instrukcijos, pirmoji pagalba pasiekiama net ir tuomet, kai telefonas neprisijungęs prie tinklo.

„Sparčiai populiarėjant išmaniesiems telefonams, auga poreikis pateikti internete esantį turinį ir paslaugas patogiai ir telefone. „Sveikas.lt“ mobilioji programėlė yra pavyzdys, kaip mobilieji ir interneto sprendimai papildo vienas kitą, suteikdami vartotojams ir turinio tiekėjams gerokai daugiau vertės ir naudos“, – teigė Martynas Slapšys, „M2 technologijų“ direktorius.

Jis pridūrė, kad programėlė pirmiausia buvo sukurta „Android“ sistemai sekant pasaulinėmis tendencijomis, kurios rodo, jog praėjusių metų trečiąjį ketvirtį net 52,5 proc. parduotų telefonų buvo su šia sistema.

„Mobili programėlė „Sveikas.lt“ – pirmasis ir vienintelis toks projektas Lietuvoje. Labai tikimės, kad ši programėlė suteiks žmonėms daugiau informacijos apie jų organizmą, skatins rūpintis savo sveikata ir padės gelbėti kitų sveikatą ir gyvybę kritinėse situacijose“, – sakė Sandra Kivilienė, bendrovės „Alio“ Sveikas.lt projekto vadovė.

„Sveikas.lt“ mobiliojoje programėlėje esantis sveikatos testas leidžia interaktyviai – žmogaus atvaizde – pasirinkti skaudamą zoną, pažymėti simptomus – jie išvardinami priklausomai nuo skaudamos zonos, ir pateikia 5 labiausiai tikėtinus negalavimus. Panorus sužinoti apie juos daugiau, galima spustelėti nuorodą į atitinkamą puslapį Sveikas.lt portalo mobiliojoje versijoje. Taip pat portale galima pasižiūrėti ir daugiau galimų, mažiau tikėtinų negalavimų, susijusių su skaudama zona.

„Kaip suteikti pirmąją pagalbą?“ dalyje pateikiamos trumpos, aiškios ir iliustruotos vaizdais instrukcijos, ką daryti nudegimų, nušalimų, apalpimų, apsinuodijimo atvejais ar įvykus kitai traumai, sunegalavus.

Programėlėje esanti gydymo įstaigų paieška padės surasti pasirinktos kategorijos gydymo įstaigas – ar tai būtų odontologijos klinika, ar skubios pagalbos įstaiga. Surastas įstaigas parodys žemėlapyje, pateiks trumpą informaciją. Jeigu telefone yra GPS, programėlė nurodys atstumus iki artimiausių įstaigų, padės suplanuoti maršrutą.

Atsisiųskite šią programėlę.

2012 metais „Apple“ į priekį praleis „Android“. „iOS“ kol kas yra pirmoji pagal pasirinkimą  platforma programėlių kūrėjams, bet „Android“ išmaniųjų telefonų ir planšečių armijai vis labiau peraugant „iPhone“ ir „iPad“ gretas, kūrėjai kaip prioritetinę ir, dažnai, vienintelę platformą pasirinks „Android“.

Kita I.Laurso prognozė, kad „Android“ išmanieji užkariaus besivystančias rinkas ir išstums vadinamuosius funkcionaliuosius telefonus (feature phones) iki 2013 galo. Nes „Android“ išmaniųjų telefonų kaina krinta kone kasdien ir netrukus kainai nusileidus iki 30-50 dolerių, jie išstums funkcionaliuosius telefonus iš rinkos. Tai reikš ir „Nokia“ dominavimo pigiųjų telefonų rinkoje pabaigą.

I.Laursas taip pat mano, kad populiarėjant „Android“ platformai, „Google“ ir toliau ją ribos, kol iki 2013 metų pabaigos „Android“ taps uždara. Jau dabar „Android“, kuri buvo kurta kaip atviroji platforma, turi mažokai atvirumo. „Google“ valdo sąsają, paslaugas ir programėlių platinimą, tuo pat metu ribodama konkuruojančius verslo modelius bei technologijas ir apdėdama kūrėjus 30 proc. mokesčiais. Kadangi „Android“ jau turi žymią dalį rinkos, I.Laurso nuomone, uždara platforma yra pernelyg pelninga, kad būtų galima atsispirti.

Tuo tarpu „Windows Phone 7“ populiarės sparčiai. „Google“ įsigijus „Motorola Mobility“ (tiesa, sandoris dar nėra patvirtintas visų reguliuotojų), kiti telefonų gamintojai turėjo sudrebėti. O „Google“ ėmus uždarinėti „Android“, šiems gamintojams gali iškilti rimta grėsmė. Todėl jie turėtų paskirstyti savo gaminius tarp platformų, kad galėtų išgyventi ir tai reikštų, jog palaikymas „Windows Phone 7“ turėtų būti kur kas didesnis, nei buvo iki šiol. Be to, savo telefonus su „Windows Phone 7“ pradės masiškai tiekti jau ir „Nokia“. Operatoriai taip pat suinteresuoti didesne gamintojų konkurencija ir tai irgi prisidės prie „Windows Phone 7“ platformos plitimo.

Prognozuodamas mobiliųjų programėlių rinką, I.Laursas mano, kad mokamos programėlės ir toliau nyks. Programėlės tampa nebe turiniu, o laikmena, priemone turiniui pateikti, todėl programėlių pardavimą pagal prasmę galima sulyginti su interneto svetainių pardavimu. Daug mažų, vienkartinių programėlių, kainuojančių dolerį kitą ir toliau egzistuos, bet dauguma kūrėjų kurs nemokamas bazines programėles su kainuojančiomis papildomą vertę suteikiančiomis funkcijomis bei naudos kitokius sudėtingus verslo modelius.

O apskritai, programėlių skaičius pasieks 10 milijonų ir toliau augs. „Gracenote“ duomenų bazėje yra 100 mln. muzikos įrašų. Muzikos industrija sugeneruoja 25 mlrd. dolerių pajamų kasmet. Programėlių pramonė, tikimasi, per artimiausius trejus metus pasieks 30-50 mlrd. dolerių metines pajamas, tad dangus dar aukštai ir erdvės augti pakanka.

Tai štai kokios I.Laurso prognozės. O ką jūs galvojate?

Nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. spalio 31 d. UAB „M2 technologijos“  įgyvendino projektą „Eksporto rinkų Skandinavijos regione plėtra“ pagal priemonę „Naujos galimybės“, kurio vertė 209.002,00 Lt. Projekto metu buvo sukurta papildoma darbo vieta, atliktas Skandinavijos IT rinkos tyrimas, parengta eksporto plėtros strategija į Skandinavijos rinką, parengta produkto demonstracinė versija, parengta produkto elektroninė (flash tipo) prezentacija bei sudalyvauta tarptautinėje CeBit parodoje.

UAB „M2 technologijos“, pasinaudojusi ES suteikta parama, sustiprino įmonės produktų tarptautinį konkurencingumą, praplėtė turimų partnerių Skandinavijos regione skaičių ir tikisi toliau sėkmingai investuoti į plėtrą užsienio rinkose, tobulinti parduodamus produktus bei didinti eksporto pajamų dalį bendroje įmonės apyvartoje.

Arba tai gali būti visiškai naujo tipo knyga, kuriai elektroninė terpė suteikė naujų galimybių, praturtinančių pati turinį. Prakalbome apie tai, nes į akis pateko geras tai iliustruojantis pavyzdys – Alo Gore‘o el. knyga „Mūsų pasirinkimas“ („Our Choice“).

Knyga tokia, kokią įpratę matyti, tai pavadinti sunkoka. Tai programėlė „iPad“, „iPhone“, „iPod Touch“ įrenginiams, kurioje knygos tekstas jungiamas su filmais, garso įrašais, nuotraukomis, žemėlapiais, interaktyviais informaciniais grafikais.

Pradėkime nuo nuotraukomis iliustruoto turinio, kurį galima sklaidyti braukiant pirštais per ekraną. Radus patinkantį skyrių, apačioje, piktogramų juostelėje, galima pasirinkti reikalingą puslapį ir jį skaityti.

Nuotraukas galima pasididinti, kai kurias net pažiūrėti žemėlapyje, kur šios buvo fotografuotos, arba paklausyti prie jų pridėtų komentarų. Kai kurios nuotraukos netgi turi kelias puses. Žinoma, tekste daug ir filmuotos medžiagos.

Bene labiausiai patiko interaktyvi informacinė grafika – galima tampyti grafikus, išskleisti, suskleisti atskiras duomenų grupes, keisti mastelį ar tempti laiko liniją arba sukti laikrodžio rodykles ir stebėti, kaip keičiasi grafikas, paveikslėlis. Ši dalis, turbūt, geriausiai atskleidžia el. knygų privalumus.

Galų gale, tai tik parodo, kad e. knygose turinio pateikimui bent kol kas egzistuoja tik viena riba – fantazijos lubos.

Tai reiškia, kad 2015 metais bus parduota daugiau nei dvigubai išmaniųjų telefonų, palyginus su šių metų prognozuojamais rinkos rodikliais – 478 mln. vienetų, kurie sudaro per 32 proc. visų mobiliųjų telefonų rinkos. Šitoks išmaniųjų telefonų plitimas prasidėjo po 2009 metų, kai jų dalis nesiekė 16 proc.

Tuo tarpu, „Gartner“ skaičiuoja, kad 2015 metais išmaniųjų telefonų bus parduota apie 776 mln. vienetų, o planšečių – 318 mln. (pernai jų buvo parduota, atitinkamai 271 mln. ir 17,6 mln., šįmet prognozuojama – 362,45 mln. ir 69 mln.).

„iPhone“ vis dar veda rinką į priekį su naujomis funkcijomis, techniniais elementais ir programėlėmis, bet sparčiausiai auga pigiausių išmaniųjų telefonų segmentas. Nors ir šie telefonai nėra tokie funkcionalūs ir programėlių pasiūla jiems ribota, visa tai kompensuoja kur kas prieinamesnės besivystančių šalių vartotojams kainos.

Pigieji išmanieji telefonai augs po 115 proc. kasmet iki 2015 pabaigos, tuo tarpu vidurinės ar aukštesnės klasės išmanieji – po 16 proc.

Beje, kaip tik dėl pingančių komponentų, „ABI Research“ prognozėmis, 2016 metais 97 procentai visų išmaniųjų telefonų turės jutiklinius ekranus. Palyginimui – 2006 metais jų tebuvo 6 proc., pernai – 75 proc.

Tad nenuostabu, kad ir mobiliųjų programėlių rinkai prognozuojamas aukso amžius. Anot „Berg Insight“, mobiliųjų programėlių pardavimo rinka per ateinančius 4 metus pasieks 8,8 mlrd. eurų, o jų atsisiuntimas augs po 56,6 proc. kasmet ir 2015 metais pasieks 98 mlrd. atsisiųstų programėlių (per tuos metus) ribą.

Iš jų, 62 proc. bus siunčiama į „iOS“ bei „Android“ įrenginius. Trečioje vietoje pagal populiarumą bus „Windows Phone“ įrenginiai. (Beje, „Berg Insight“, skirtingai nei aukščiau paminėta IHS iSuppli“, prognozuoja, kad išmanieji telefonai sudarys 70 proc. iš visų 2015 metais parduotų telefonų.)

Tiesa, pajamos iš programėlių augs lėčiau – 40,7 proc., nes daug programėlių yra nemokamos, o uždirbimas iš jų vis dar bus iššūkis kūrėjams. Todėl nemokamai atsisiunčiamų programėlių uždarbio modelių, tokių kaip reklama ar pardavimai programėlėse, svarba vis didės.

2010 metais iš visų 1,6 mlrd. eurų, tais metais uždirbtų iš mobiliųjų programėlių, 300 mln. arba 16 proc. buvo gauta už reklamą programėlėse. „Berg Insight“ tikisi, kad šis skaičius šiais metais sudarys 750 mln. eurų, o 2015 metais – 3,5 mlrd. ir sudarys apie 29 proc. visų tuomet gaunamų pajamų.

„Berg Insight“ pridūrė, kad reklamos programėlėse pardavimas labiausiai priklausys nuo apimčių, todėl 2012 metais „Android“ pralenks „iOS“ kaip platforma, generuojanti daugiausia pinigų už reklamą programėlėse.

Šiuo metu galima apsilankyti elektroninėje parduotuvėje http://e-zurnalai.ekspress.lt, kuri yra dalis „Optimalmag“ sprendimo, ir įsigyti norimą skaitmeninį „Moteris“ žurnalo numerį arba jį užsiprenumeruoti pageidaujamam laikotarpiui. O jį įsigijus, galima perskaityti ne tik interneto naršyklėje, bet ir „iPad“ planšetiniame kompiuteryje, tam skirtoje mobiliojoje programėlėje.

Verta pažymėti, kad „Ekspress leidybai“ įdiegta „Optimalmag“ sistema leidžia į skaitmeninio žurnalo puslapius įkelti video, animuotas užsklandas, aktyviąsias nuorodas, todėl skaitytojai gaus gerokai dinamiškesnį, turtingesnį turinį, nei skaitydami spausdintą versiją. Na, o bendrovė reklamdaviams galės pasiūlyti kur kas turtingesnes reklamos galimybes

„Moteris“ pirmasis „Ekspress leidybos“ leidžiamas skaitmeninis žurnalas. Tačiau leidybos kompanija netrukus žada skaitytojams pasiūlyti ir kitų savo leidžiamų žurnalų skaitmenines versijas. Tolimesniuose „Ekspress leidybos“ planuose – su „Optimalmag“ pasiekti, kad skaitmeninės versijos sudarys iki 10 proc. viso parduodamo tiražo bei sustiprinti visų žurnalų pozicijos Lietuvos rinkoje. Tikimės, kad mūsų sistema klientui padės įvykdyti užsibrėžtus tikslus.

„Booktrack“ kataloge – keletas knygų „iPad“ (bendrovė netrukus žada išleisti ir versijas „Android“), kurias skaitant girdisi papildomi garsai, spec. efektai, muzikinis fonas.

„Booktrack“ technologija pagal verčiamų puslapių dažnumą nustato, kokiu greičiu skaitoma knyga, ir atitinkamai koreguoja garso takelį.

Pavyzdžiui, skaitydami „Pride and Prejustice“ skaitytojai girdi, kaip skamba kiniški puodeliai pono Darcy sode arba girdi tekste minimus pražygiuojančius kariškius. Salmano Rushdie „In The South“ el. knygai specialią partitūrą įrašė Naujosios Zelandijos simfoninis orkestras. Tokiu būdu tikimasi sužadinti jaunosios kartos susidomėjimą literatūra.

Kaip teigia „Booktrack“, šie garso efektai panardina skaitytoją į knygos pasaulį.

Tiesa, naujazelandiečių naujovė susilaukė ir kritikų, sudirbusių į šuns dienas tokius el. knygų garso takelius.

Amerikiečiai labai myli savo kompanijas. O žinios iš JAV vis dar internete yra varančioji jėga. Todėl kai kuri nors iš JAV technologijų simbolių-ikonų praneša apie naują įtaisą, technologiją, naujienų tinklalapiai ir tinklaraščiai sprogsta fanfaromis ir pranašystėmis apie dar vieną „pasaulį keičiantį“ daiktą.

Bet geriau pažvelgus šis „Kindle“ pristatymas tikrai vertas bent dalies šių epitetų ir reakcijų. Nors pati planšetė nusileidžia ne tik rinkos karaliui „iPad“, bet ir daugumai jos pasekėjų – nėra fotoaparato, nėra 3G ryšio, ekrano įstrižainė – tik 7 coliai (tiesa, pats ekranas, įvairių apžvalgininkų nuomone, yra labai kokybiškas).

Bet jos kaina – 199 doleriai (o tai daugiau nei dvigubai mažiau už pigiausią „iPad“ ar panašų kitą planšetinį kompiuterį) – ambicinga. Jeigu dabartinės planšetės pagal savo kainą, bent Lietuvos mastu, tinkamos turtingiems vartotojams ar entuziastams, „Kindle Fire“ gali patraukti ir vidurinįjį sluoksnį, kuris dažnai kur kas skrupulingiau vertina kainos ir naudos santykį. Kai kurie tinklalapiai pateikia neoficialias ir nepatvirtintas žinias, kad per pirmąsias 5 dienas buvo iš anksto užsakyta 250 tūkst. „Kindle Fire“ planšečių.

O „Amazon“ ši, kaip rašoma, subsidijuojama „Kindle Fire“ planšetė yra reikšmingas pardavimo kanalas – tiek elektroninio turinio, kaip filmai, knygos, tiek ir realių daiktų. Ji žino ką daro – prireikė vos ketverių metų nuo pirmojo „Kindle“ pristatymo ir el. knygų pardavimas „Amazon“ viršijo popierinių.

Tokia konkurencija – geros naujienos ir vartotojams, ir turinio tiekėjams. „Kindle Fire“ turėtų priversti susirūpinti konkurentus. Na, „Apple“ gal tai ir mažai paveiks, bet kiti „Android“ planšečių gamintojai turėtų rasti būdų išleisti pigesnius modelius. O kaina čia yra kertinis dalykas, kalbant apie paplitimą, kadangi patrauklumo faktorius įgyvendintas.

Pasigirdo net svarstymų, kad planšetės ateityje galbūt bus ir nemokamos – pavyzdžiui, siūlomos kartu su prenumeratų ir paslaugų paketu. Kodėl gi ne – telefonai, kompiuteriai, o vėliau išmanieji telefonai taip ir paplito, kai juos operatoriai ėmė subsidijuoti pririšdami prie paslaugų sutarčių.

Turinio kūrėjams ir tiekėjams svarbus ir planšečių paplitimas, ir jų savininkų suvokimas. Nors dauguma jų įpratę internete gauti turinį nemokamai, naudodami planšetes jie už turinį pasiryžę mokėti ir, kaip rodo pačios „Amazon“, „Apple“ pavyzdžiai, moka pinigus.

Juolab, kad planšetėse piratavimo problema išspręsta. Be to, kur dar galimybė atsikąsti skaitmeninės, interaktyvios reklamos, kuri vis nuplaukia į internetą, pyrago.

“Sparčiai augant elektroninių leidinių ir skaityklių rinkai, Lietuvos interneto ir skaitmeninio turinio sprendimų bendrovė „M2 technologijos“ pristatė unikalią sistemą „Optimalmag“ (www.optimalmag.com).  Ja pasinaudodami leidėjai gali patogiai ir saugiai pateikti skaitmenines žurnalų versijas skaitytojams „iPhone“, „iPad“ bei „Android“ telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ar interneto naršyklėse. Tai yra pirmoji Lietuvoje sistema, pritaikyta publikuoti ir platinti leidinius planšetiniuose kompiuteriuose bei telefonuose su „Android“ operacine sistema.

„Neseniai atsiradę patogūs elektroniniai įtaisai, tokie kaip „iPad“ ar „Android“ planšetiniai kompiuteriai sukėlė bumą elektroninių knygų rinkoje. Kitas žingsnis – skaitmeniniai periodiniai leidiniai ir pirmiausia – žurnalai, – sakė „M2 technologijų“ direktorius Martynas Slapšys. –  „Optimalmag“ yra naujas skaitmeninio turinio pardavimo kanalas, kurį valdo pats leidėjas. Jis gali greitai pateikti naujus leidinius skaitytojams, lanksčiai ir operatyviai reguliuoti kainodarą. O skaitytojai juos gali patogiai įsigyti bei skaityti naudodami bet kurį jiems patinkantį įrenginį“.

Skaitytojams „Optimalmag“ patogi dar ir tuo, kad leidžia skaityti įsigytą leidinį bet kuriuo siūlomu būdu, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu, įrenginiu jis buvo pirktas. Tuo tarpu leidėjams suteikiama turinio apsauga nuo neteisėto kopijavimo ir galimybės integruoti į elektroninį leidinį interaktyvias reklamas: vaizdo įrašus, animuotas užsklandas, internetines nuorodas.”