Pagrindiniame svetainės puslapyje pateikiama, kiek per mėnesį kilovatvalandžių buvo sugeneruota ir kiek iš šios energijos uždirbta, ją pardavus elektros tinklams. Spustelėjus nuorodą „Daugiau statistikos“, pateikiama išsamesnė informacija – esamą dieną ar per pasirinktą laikotarpį sugeneruotos energijos kiekis, jėgainės momentinė galia.

Tai reikšminga naujiena, nes, skirtingai nei „iPad“, „Android“ platformai skirtų elektroninių žurnalų rinkoje dar nėra daug.

Sukurtoji programėlė „Android“ įrenginiams yra dalis mūsų „Optimalmag“ elektroninių žurnalų sprendimo, kuris naudojamas populiariausių žurnalų Lietuvoje skaitmeninių versijų leidybai.

Kiek anksčiau „Laimos“ žurnalą pritaikėme ir „iPad“ planšetėms.

„Android“ programėlės funkcijos – analogiškos kaip ir „iPad“ versijoje, todėl nesvarbu, kokį įrenginį naudos skaitytojai, jie gaus vienodą turinį. Programėle galima užsiprenumeruoti žurnalą, kuris pristatomas tiesiai į planšetinį kompiuterį dar iki atsirandant popierinei versijai, atsiskaityti SMS žinute, archyve peržiūrėti ir įsigyti ankstesnius žurnalo numerius.

„Android“ skirtą „Laimos“ programėlę galima rasti čia, o „iPad“ – čia.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) tapo sektinu pavyzdžiu kitoms Lietuvos alma mater – prieš kelias dienas „Google Play“ (buvusi „Android Market“) ir „Apple App Store“ kataloguose pasirodė specialiai MRU studentams ir darbuotojams mūsų sukurta nemokama informacinė mobilioji programėlė.

Nuo šiol universiteto naujienas, paskaitų tvarkaraščius ir naudingus MRU kontaktus studentai ir dėstytojai galės peržiūrėti „Android“, „iOS“ telefone arba planšetėje. Nuo popierinių užrašų knygelių ir sulankstytų spausdintų tvarkaraščių, kurie, žinoma, irgi telpa kišenėje, MRU mobilioji programėlė skiriasi tuo, kad ji nuolat sinchronizuojama su universiteto sistema ir joje pateikiama naujausia informacija.

Svarbiausia ir aktualiausia programėlės dalis yra studijų kalendorius. Jame, nurodžius fakultetą, studijų formą, kursą ir grupę, galima peržiūrėti studentų paskaitų tvarkaraštį norimą dieną. Pasirinkus paskaitą ir bakstelėjus dėstytojo pavardę, galima peržiūrėti jo dienotvarkę. Ji pasiekiama ir per „Dėstytojų tvarkaraščių“ skirsnį nurodžius dėstytojo pavardę.

MRU programėlės naujienų skyriuje paprasta sekti perskaitytas ir neskaitytas žinutes – pastarosios, iki savaitės senumo, žymimos N raidele.

Patogios funkcijos – įdiegta kontaktų skyrelyje: suradus reikiamą darbuotojo kontaktą, jį galima čia pat perkelti į telefono ar planšetės adresinę. Prireikus surasti universiteto fakultetą, galima įsijungti žemėlapio funkciją ir nustatyti maršrutą iki jo.

Galime tik pagirti MRU vadovus, kurie, suvokė programėlės naudą studentams ir pritarė šiai idėjai.

„Android“ skirtą MRU programėlę galima rasti čia, o „iPhone“ bei „iPad“ – čia.

Štai „Juniper Networks“ mobiliųjų grėsmių ataskaitoje pažymima, kad 2011 metais „blogųjų programėlių“ skaičius išaugo 155 proc. Vien „Android“ sistemai, kuri veikia maždaug pusėje pasaulio išmaniųjų telefonų, sukurtų mobiliųjų parazitų skaičius nuo 400 pernai birželį, padidėjo iki 13 tūkst. metų pabaigoje.

„Symantec“ nurodo, kad mobiliojo saugumo incidentai didelėms įmonėms vidutiniškai per metus kainavo 429 tūkst. dolerių, mažoms – 126 tūkstančius. Daug įtakos tam turi auganti asmeninių įrenginių naudojimo darbe banga.

Jeigu šiek tiek susimąstėte ar net išsigandote – gerai. Bet peržegnojus išmanųjį telefoną jį išmesti ir išsitraukti apdulkėjusią „Nokia 5110“ neverta. Kompiuterių virusų ir kitokio plauko programinių kenkėjų jau ir suskaičiuoti sunku, o vis dar kvėpuojame, gyvename ir dirbame.

Tačiau pamąstyti apie gynybą nuo mobiliųjų kenkėjų ar netinkamai besielgiančių programų – verta.

„PC Magazine“ apžvelgė 4 apsaugos mobiliesiems priemones: „Bitdefender Mobile Security“, „F-Secure Mobile Security 7.6“, „Lookout for Android“ ir „McAfee Mobile Security 2.0“. Visos jos turi ne tik apsaugą nuo kenkėjų, bet ir naudotojų privatumą bei duomenis sergėjančias priemones, kai telefonas pametamas ar pavagiamas.

„Bitdefender Mobile Security“ pelnė 3,5 iš 5 balų – „PC Magazine“ palankiai įvertino programos „lengvumą“ – ji neapkrauna mobiliojo telefono, taip taupoma baterija, tačiau apsauga nuo kenkėjų yra tik vidutiniška. Nemokama versija turi kenkėjų tikrinimo „debesyje“, programėlių auditavimo funkcijas. Mokama – 9,99 dolerio per metus, prie viso to prideda ugniasienę ir daugiau apsaugų nuo vagysčių, pavyzdžiui, nuotolinį duomenų ištrynimą, užrakinimą.

Tiek pat – 3,5 iš 5 balų pelnė ir „F-Secure Mobile Security 7.6“. Ji pasižymi puikiu kenkėjų atpažinimu, yra tėvų priežiūros priemonės, įspėja iš anksto apie pakeistą SIM kortelę. Tačiau prastokas turinio filtravimas, trūksta atsarginių duomenų kopijų ir programėlių audito funkcijų. Be to, pastebimai sulėtina telefono įjungimą. Siūloma nemokama bei mokama, 39,99 dolerio per metais kainuojanti funkcionalesnė versija.

„McAfee Mobile Security 2.0“ gavo 4 balus iš 5. Nors tyrėjai pripažino, kad programėlė yra „agresyvoka“ – apie grėsmes praneša beveik taip pat dažnai, kaip ir kompiuterinė antivirusinė programa, tačiau ji pasižymi išsamia apsauga. Be to, yra neribota atsarginių kopijų debesyje galimybė. Be galingo antiviruso ir apsaugos nuo vagysčių (kastu su pranešimu apie SIM kortelės pakeitimą), joje yra programėlių audito, SMS, skambučių blokavimo funkcijos. Nemokamą versiją galima naudoti 7 dienas, po to ji kainuoja 29,99 dolerio per metus. Tiesa, vartotojo sąsaja irgi galėtų būti paprastesnė.

O visus (beveik visus – 4,5 balus iš 5 galimų) „PC Magazine“ testuotojų laurus susirinko „Lookout for Android“. Tai vienintelė iš apžvelgtų programų, sukurta kompanijos, užsiimančios tik mobiliųjų telefonų apsauga. Ši programa testuotojus „papirko“ patogia sąsaja (pritaikytas naudoti net ir jūsų mamai), tyliu veikimu, galingu antivirusu, atsarginė kopijos, nuotolinio valdymo, ugniasienės ir programėlių audito funkcijomis. Ko trūko iki 5 balų? Trūksta įspėjimo apie pakeistą SIM kortelę ir SMS, skambučių blokavimo. Ir, tiesa, kainos. Yra nemokama, išlaikoma reklamų versija, kurios funkcionalumas ribotas iki kenkėjų skenavimo, „Surask mano telefoną“ funkcijos ir atsarginės kontaktų kopijos debesyje. Mokama – 29,99 dolerius per metus kainuojanti versija papildomai turi saugaus naršymo, blokuojančio kenkėjiškas svetaines, nuotolinio ištrynimo ir rakinimo, programėlių privatumo patarėjo bei atsarginės nuotraukų, ryšių žurnalo kopijos debesyje funkcijas.

Ne, klaviatūrų nežadame išmainyti į molbertus, teptukus ar užsiimti dailės žinynų rengimu. Apie dailę prašnekome, nes sukūrėme atnaujintą svetainę iseivijosdaile.lt, kurioje Lietuvos išeivijos dailės fondas (LIDF) supažindina visuomenę su lietuvių išeiviais, jų kūryba, eksponuoja paveikslus.

Šiuo metu virtualioje kolekcijoje galima pamatyti daugiau nei 500 paveikslų, nutapytų beveik 30-ies Lietuvoje gyvenusių ir XX a. pradžios karų išblaškytų po pasaulį lietuvių išeivių dailininkų. Nors pasaulyje yra pelnę pripažinimą, jie, deja, menkai pažįstami savo gimtinėje. Ši atnaujinta svetainė taip pat yra priemonė surasti ir į Lietuvą atvežti kuo daugiau išeivių kūrinių.

Internetinėje galerijoje – trumpos dailininkų biografijos, jų paveikslai. Galima joje naršyti tiesiog tenkinant savo smalsumą, skaitinėjant biografijas, grožintis paveikslais.

Labiau išmanantys dailę, į išeivijos kūrybą šioje svetainėje gali pažvelgti profesionaliau. Mat visi paveikslai mūsų sukurtoje duomenų bazėje yra visapusiškai aprašyti, pavyzdžiui, kada jie sukurti, kokia atlikimo technika, medžiaga naudota. Todėl nesunku yra peržvelgti, pavyzdžiui, karo laikotarpių kūrinius, ar ant drobės tapytus paveikslus.

Be to, sekant pasaulinėmis tendencijomis, iseivijosdaile.lt pritaikyta peržiūrai planšetiniuose kompiuteriuose.

Žodžiu, svetainė skirta tikrai plačiai auditorijai. Kartais ji pravers vien tam, kad geroje, o gal snobiškoje kompanijoje, užėjus kalbai apie Lietuvos meną, turėtumėte ką pasakyti, ar net sriubtelėję vyno pareikšti, kad vienas mėgstamiausių jūsų paveikslų – Neemijos Arbitblato „Aludė mieste“.

O mums ši svetainė suteikia gerų jausmų, kad savo darbais galime prisidėti prie kilnių tikslų, kultūros puoselėjimo.

Anot jo, žalieji ir madingieji vadybininkai jau pakeitė savo nešiojamuosius kompiuterius planšetėmis, bet vis dar turi rengti „Power Point“ pristatymus ir spausdinti jų išklotines eidami į susirinkimus.

Tačiau plintančios veiklos analizės programos, kurios informaciją iš įmonių duomenų bazių apdoroja, supjausto ir pateikia kaip gražiai serviruotą pyragą, gali tai pakeisti. Juolab jos vis dažniau yra pasiekiamos iš mobiliojo įrenginio.

Kaip pavyzdį, autorius nurodo „MicroStrategy“ – veiklos analizės programinės įrangos kompaniją, kuri savo klientams siūlo ir mobiliąją veiklos analizės programėlę.

Pasirodžius „iPad 2“, kuris turi belaidę sąsają su nebrangiu „Apple TV“ priedeliu, per HDMI jungiamą prie projektoriaus, spausdintos skaidrės ar kompiuteris tapo nereikalingu.

Naudodami „MicroStrategy Mobile“ programėlę „iPad“ ar „iPhone“, vadovai gali tiesiai ekrane rodyti veiklos analizės ataskaitas, internetu sukurtus pristatymus apeidami įprastąjį konferencinį „PPT formatą“.

„Smarter Technology“ autoriaus teigimu, nespausdinant pristatymų, išvengiama informacijos nutekėjimo rizikos, taupomas popierius, o su juo – ir pinigai.

„MicroStrategy Mobile“, kuri integruota su veiklos analizės programa, aišku, yra žingsnis į priekį. Greta to jau kurį laiką egzistuoja internetiniai pristatymų kūrimo, dalinimosi, rodymo įrankiai.

Pavyzdžiui, „SlideShare“, kuriame galima talpinti kompiuteriu paruoštas prezentacijas, o su mobiliąja programėle rodyti projektoriaus ekrane. Arba „Prezi.com“, „280slides.com“, „Zoho Show“, „SlideRocket“, galų gale „Google Docs“, kuriomis galima ir kurti prezentacijas internete, o rodyti naudojant mobilųjį įrenginį arba tiesiog interneto naršyklę.

Su veiklos analizės įrankiais jos neintegruotos ir neprilygsta „MicroStrategy Mobile“, tad tenka padirbėti perkeliant reikalingus duomenis į skaidres. Tačiau spausdintų pristatymų išklotinių ir „PowerPoint“ viešpatavimui, regis, artėja galas.

O kokias jūs alternatyvas žinote?

Nebijantys vandens

Vandeniui atsparius telefonus pristatė „Fujitsu“, „Panasonic“, „Motorola“. Jau anksčiau drėgmei atsparų išmanųjį telefoną buvo pateikusios „Sony Ericsson“ (kuri dabar jau virsta tiesiog „Sony“), „Samsung“. „Fujitsu“ pademonstravo į akvariumą panardintus veikiančius telefonus. Manoma, kad tendencija ir toliau stiprės, nes prarasti daug kainuojantį išmanųjį telefoną dėl to, kad jis įkrito į balą ar sušlapo vasaros liūtyje – brangus malonumas.

„Android 4“

Vis daugiau naujų telefonų turi „Android 4.0 Ice Cream Sandwich“. Tai didelis atnaujinimas, kuris suvienijo programėles planšetėms ir išmaniesiems telefonams, pagerina jų veikimo stabilumą.

4 branduoliai

Dviejų branduolių procesoriai telefonuose – jau vakarykštė diena. Pasveikinkime 4 branduolių procesorius. „Mobile World Congress“ metu su „Nvidia Tegra 3“ procesoriais pasirodė „HTC One X“, „ZTE Era“, „Fujitsu Ultra High Spec“ prototipas ir „LG Optimus 4X HD“ telefonai, o „Huawei“ pademonstravo su savo technologijos 4 branduolių procesoriumi pagamintą „Ascend D Quad“. Įdomu, kaip pažymi „Digital Trends“, kad „Nvidia Tegra 3“ išties yra 5 branduoliai. Penktasis branduolys stoja prie darbo, kai telefonas naudojamas neintensyviai ir kiti keturi branduoliai eina ilsėtis. Tai galėtų būti sprendimas, padedantis taupyti energiją, taigi ilgiau veikti telefonui, ir gauti daugiau galios, kai jos prireikia.

Bėda, kad „Tegra 3“ nėra suderinama su ir Lietuvoje veikiančiu 4G LTE ryšiu. Bet keturių branduolių telefonų procesoriai – aiškiai šių metų tendencija: „Qualcomm“ žada tokį išleisti šįmet, o „Samsung“ jau demonstravo „Exynos“, kuris greičiausiai plaks „Galaxy S III“ telefone.

Daugiau galios telefonuose, aišku, paspartins ir esamas programas ir paslaugas. Nors kur kas įdomiau naujos programinės galimybės, kurioms horizontą atveria 4 branduolių procesoriai.

Dideli ekranai

10 centimetrų įstrižainės telefono ekranas – didelis, bet 11-12 cm ekranai greičiausiai taps šiųmetinių modelių standartu. Amžinieji korėjietiški varžovai „Samsung“ ir  LG su savo „Galaxy Note“ bei „Optimus Vu“ peržengė ir 5 colių (12,7 cm) ribą, bet tai jau ekstremalu – šie įtaisai nors yra labiau telefonai, bet į delną vargiai betelpa.

Pigūs, bet nebaisūs

Sulig kiekvienais metais auga pigesniųjų išmaniųjų telefonų, kurie dar ir gerai veikia bei nebaisiai atrodo, gretos. Tiesa, Lietuvoje tos telefonų kainos neretai „pasimeta“ sąskaitose, kadangi daug jų parduodama su nauja ar pratęsta sutartimi ir smarkiai subsidijuojant.

Foto magija

Regis, jau pamiršome laikus, kai telefonai buvo be fotoaparatų. Fotografuojančių telefonų tema atrodytų išsemta, bet gamintojai vis dar grumiasi šiame lauke, siekdami kokybės. Po to, kai „iPhone 4S“ pademonstravo savo fotogalimybes pernai spalį, kiti gamintojai ėmėsi irgi auginti raumenis. MWC metu HTC pristatė „One X“ telefoną su F2.0 diafragmą turinčiu jutikliu (F2.0 diafragma gėdos nedaro ir rimtesniems fotoaparatams), atskiru vaizdo apdorojimo procesoriumi ir kitais atnaujinimais, kurie padeda išgauti geros kokybės nuotraukas. Bet visus nušlavė „Nokia“ su „Lumia“ telefonu ir jo 41 mln. taškų raiškos fotoaparatu. O atrodo, kad varžybos dėl taškų skaičiaus jau buvo pasibaigusios…

O kaip akumuliatoriai?

Visi smagūs dalykėliai telefone – 2, 4 branduolių procesoriai, dideli ekranai, 4G LTE ryšiai, fotoaparatai turi tam tikrą kainą. Žinoma, jie kainuoja gražią sumą, bet dar yra ir akumuliatoriai. Kol kas šiame fronte nieko gero nežadama – gamintojai kalba apie galimybes, naujas funkcijas, dizainą, bet tik ne apie ilgai tarnaujančius akumuliatorius.

Bet apie viską nuo pradžių.

Transformeriai žygiuoja

„Apple“ Barselonoje  „Mobile World Congress“ (MWC) nedalyvavo, bet jos įtaka vis viena buvo juntama. Šiaip ar taip, tai kompanija, kurios „iPad“ išpopuliarino planšetinius kompiuterius, o daug gamintojų šoko iš paskos į traukinį siūlydamos jo keleiviams „toks kaip iPad“ kompiuteriukus.

Situacija keičiasi. Pakopijavę „Apple“, rimtesni gamintojai dabar kaip tik siekia išsiskirti. Nes tam, kuris perka tik „iPad“, šio pakaitalas vis tiek netiks.

Puikus pavyzdys – „Asus“. Kompanija, pagimdžiusi „Eee Pad Transformer“ planšetę, prie kurios prijungus doką (o tai yra docking station) su integruota klaviatūra, virstančia nešiojamu kompiuteriu, ir toliau mėgina transformerių kelią.

Greta naujausių „Eee Pad Transformer“ modelių, ji MWC pristatė kitą savo „transformerį“ – „PadFone“. Tai trys viename – išmanusis telefonas virstantis planšete, kuri gali virsti nešiojamuoju kompiuteriu. Viso šio transformerio smegenys ir širdis – išmanusis telefonas su 4,3 colio ekranu ir „Android 4“. Telefoną įdėjus „PadFone Station“ – turime planšetę, o prijungus „PadFone Station Dock“ su klaviatūra – nešiojamąjį kompiuterį.

Atgal į ateitį

Tuo tarpu sėkmingiausia „Apple“ konkurentė „Samsung“, matyt, vadovaudamasi „nauja – tai iš naujo atrasta kas sena“ logika, mėgina atgaivinti tokį reliktą kaip stilius – pieštuką, kuris būdavo naudojamas ankstyvuosiuose delninukuose. Aktyvusis pieštukas naudojamas jau seniau išleistame „Galaxy Note“ ir MWC pademonstruotame „Galaxy Note 10.1“ planšetiniame kompiuteryje ir juo galima tiksliau atlikti darbus, kuriems reikia precizikos, pvz., piešti, tvarkyti nuotraukas. Pieštuko imasi ir HTC, kiti gamintojai, dažniausiai jį taikydami su savo mažesnių dydžių planšetėmis.

Beje, minėtas „Galaxy Note“ – 5,3 colio planšetės ir išmaniojo telefono hibridas irgi laikomas tam tikra išmaniųjų įtaisų evoliucija, nes panašių „gigantiškų telefonų“ arba „miniatiūrinių planšečių“ jau anksčiau pristatė kiti gamintojai.

Kita MWC naujiena planšečių srityje – keturių branduolių procesoriai, kurie jau veikia naujausiuose „Samsung Galaxy Tab“, „Asus Transformer Prime“, „Acer Iconia Tab A700“, „Huawei MediaPad 10FHD“ modeliuose. Galingesni procesoriai reiškia naujos kartos mobiliąsias programėles, vadinasi, ir daugiau funkcijų delne.

Bus „Google“ planšetę, ar nebus?

MWC buvo pakurstytos ir kalbos apie galimą „Google“ vardo planšetę. O jas pakurstė ne kas kitas, o Andy Rubin – žmogus iš „Google“, „Android“ kūrėjas, apgailestaudamas, kad pasaulyje veikia 300 mln. telefonų su „Android“ ir tik 12 mln. planšečių su šia sistema. Pasak žiniasklaidos, A.Rubin nors ir nenurašė šių 12 mln. kaip nereikšmingų, tačiau pareiškė, kad tai mažoka, jeigu išties nori laimėti.

Ir patvirtino, kad „Google“ gerokai padidins savo dėmesį „Android“ planšetiniams kompiuteriams šįmet. Tai dauguma apžvalgininkų ir laiko užuominomis į „Google Nexus“ planšetę, apie kurią pirmą kartą užsiminė „Google“ valdybos pirmininkas Erikas Schmidtas pernai gruodį, minėdamas, jog kompanija kuria aukščiausios kokybės planšetę.

Alyvos šliūkštelėjo ir „DisplaySearch“ analitikas Richardas Shimas, neseniai tvirtinęs, kad „Google“ ženklo planšetė bus su 7 colių, 1280×800 taškų ekranu, bus pradėta gaminti šį balandį ir gamybos apimtys sieks 1,5-2 mln. vienetų.

Tiesiog naujas „iPad“ ir dar vienas konkurentas jai

Bet „Android“ vakarėlį MWC pavogė „Apple“ kovo 7 dieną pristačiusi naują „iPad“. Nors internete sklandė kalbos apie „iPad 3“, naujasis modelis buvo pavadintas tiesiog „naujuoju „iPad“. Jo pagrindiniai bruožai – dvigubai didesnės raiškos ekranas (2048 x 1536 taškų), keturių branduolių A5X procesorius, geresnė 5 mln. tšk. vaizdo kamera (galinti filmuoti 1080p kokybės vaizdo įrašus) su automatinio fokusavimo funkcija, ji palaikys 4G LTE ryšį.

Ir kad dar nebūtų per maža, į areną įžengė universali, PC ir planšetėms skirta „Windows 8“ bandomoji versija. Sistema, kuri tarsi buvo užsitarnavusi milžino molinėmis kojomis vardą, mėgina nusipurtyti šio titulo. „Metro“ sąsaja yra sukurta specialiai planšetėms su jutikliniais ekranais, nors galima naudoti ir pelę su klaviatūra. Pirmieji sistemos vertinimai – gana palankūs.

Šįmet turėtų pasirodyti ir pirmosios planšetės su „Windows 8“. Kaip seksis jai, priklausys nuo programėlių „Metro“ sąsajai kūrėjų, o tai priklausys nuo to, ar vartotojai naudosis šia sąsaja. Nes ją galima išjungti ir pereiti prie paprastos „Windows“ sąsajos.

Apžvalga apėmė JAV, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę, Japoniją ir Kanadą, nepaisant to, pasižvalgyti į artimesnius ar tolimesnius kaimynus ir pasilyginti įdomu ir verta – o gal ką nors bus galima pritaikyti ir Lietuvoje.

Be tradicinių pastebėjimų apie „visuotinę išmanizaciją“ (pernai JAV 42 proc., o tirtose Europos šalyse – 44 proc. vartotojų turėjo išmaniuosius), „iOS“ ir „Android“ platformų kovą dėl rinkos, apie kuriuos parašome ir mes, galima išskirti keletą kitų dalykų. O konkrečiau – kaip išmanieji naudojami „tuose Vakaruose“.

Pirmas pastebėjimas iš „comScore“ išvadų – pernai sparčiai augo mobiliojo turinio vartojimas. T.y. jau per 50 proc. žmonių savo turimus išmaniuosius naudoja ne tik „paskambinti, atsiliepti, parašyti žinutę“, bet pagal jų paskirtį – naršyti internetą, naudotis programėlėmis.

Ką pastebėjo apžvalgininkai, tai, kad JAV ir ES5 (tirtosios Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė) mobiliųjų programėlių naudojimas augo greičiau, nei mobiliųjų naršyklių ir vartotojai naudoja abu būdus – programėles ir naršykles – pasiekti mobilųjį turinį.

Pagal turinio pobūdį, JAV sparčiausiai didėjo su sveikata susijusio turinio kategorija, po jos rikiavosi įvairus prekybinis turinys.

Beje, daugiau nei pusė JAV išmaniosios populiacijos naudojo savo telefoną nagrinėdamiesi pirkinius pačioje parduotuvėje. 2011 m. pabaigoje vienas iš penkių vartotojų telefonu skenavo produktų brūkšninius kodus, o 1 iš 8 lygino prekių kainas būdamas parduotuvėje.

Sparčiai auga socialinių tinklų, tinklaraščių skaitymas mobiliaisiais, taigi bendravimas soc. tinkluose artėja prie realaus laiko bendravimo. Tai pastebima ir Lietuvoje – iš eilėje laukiančio kaimyno delne matomų „Facebook“ vaizdų, „išsiųsta iš mobiliojo įrenginio“ tipo žinučių savo sraute.

Kita „comScore“ žinia – populiarėjančios planšetės (JAV per nepilnus 2 metus jų skaičius pasiekė 40 mln., kai išmaniesiems taip paplisti reikėjo 7 metų) didina mobiliųjų įtaisų įvairovę, o tai, savo ruožtu, augina paklausą „daugiaplatformiam“ – pasiekiamam iš skirtingų įtaisų turiniui.

Jeigu paprasčiau – planšetę, išmanųjį telefoną ir kompiuterį turintis amerikietis norėtų darbe prie kompiuterio, važiuodamas traukiniu namo ir sėdėdamas ant sofos skaityti tą patį žurnalą, žaisti tą patį žaidimą. Ir pageidautina, netgi automatiškai pratęsiant nuo anksčiau skaitytos vietos. Keliais įtaisais žongliruojančių vartotojų skaičius jau nėra mažas – 15 proc. mobiliuosius telefonus turinčių amerikiečių turi ir planšetes. Panašios tendencijos pastebėtos ir kitose šalyse.

Visa tai rodo, kad 2012 metai žada būti dar įdomesni. Ir jeigu manote, kad mobiliojoje erdvėje jau „viskas aišku“, pagalvokite dar kartą. Nes, regis, tai tik pirmieji daigeliai.

Bet galbūt šių metų pabaigoje tam nereikės telefono. Pasirodė pranešimų apie „Google“ kuriamus papildytosios realybės akinius.

Kiek žinoma (ir kiek pateikia 9to5google.com tinklaraščio autoriai), akiniai nebus priedas prie telefono. Tai bus atskiras įtaisas, su savo interneto ryšiu, taip pat GPS moduliu ir judesio jutikliais. Nors akiniai turės galimybę naudotis telefono interneto ryšiu per „Bluetooth 4.0“ ar „Wi-Fi“. Teigiama, kad šiuose akiniuose veiks „Android“ operacinė sistema, jų techninė konfigūracija bus panaši į ankstesnės kartos „Android“ telefonų.

Akiniuose bus įmontuota nedidelės raiškos kamera, kuri labiau bus skirta surinkti informacijai, naudojamai papildytos realybės programoms. Ir nors iš pradžių buvo skelbiama, kad akiniuose bus naudojami permatomi LCD arba AMOLED ekranai, vis dėlto autoriai pasitaisė – ekranas bus įmontuotas vietoje vieno šių akinių stiklo ir jis bus nepermatomas.

Beje, navigacijos valdymui ketinama naudoti galvos judesius. Sakoma, kad tai itin natūralus ir greitai įsisavinamas valdymo būdas. Taip pat bus galima komunikuoti balsu, bet nedetalizuojama, ar tai reiškia ir valdymą balsu, ar tiesiog telefoninius pokalbius.

Gali būti, kaip teigiama tinklaraštyje, kad „Google“ bandomąjį kūrinį netrukus pasiūlys ir išoriniams žmonėms. Taigi, turbūt galima ruoštis naujos platformos ir naujų programėlių atsiradimui.

Kaip ten bebūtų, tokios žinios reikėjo tikėtis. Dėvimi kompiuteriai – nenauja, bet vis dar nenusibostanti tema. Paspartėjus ryšiams, patobulėjus pačiai elektronikai ji įgauna naują kvėpavimą.

Ką gi, gal ne šįmet, bet praėjus kažkiek laiko gatvėmis vaikščios terminatoriai, matantys daugiau nei įprasta akis mato. Tik ar nepasimes jie tarp realybės ir skaitmeninio pasaulio?