Penktadienį Prezidentūroje vyko “Veido” žurnalo kasmet rengiama Metų vadovo rinkimų ceremonija. Iš kelių dešimčių garbingam Metų Vadovo apdovanojimui nominuotųjų buvo išrinkti 5 geriausieji. Tai štai – “Maisto banko” direktorė Deimantė Žebrauskaitė komisijos vertinimu užėmė aukštą 4 vietą!!! Valio valio, ir sveikinimai! Netikite – nusipirkite paskutinį “Veido numerį” (2010-02-22, Nr.8, iki ketvirtadienio dar turėtų būti prekyboje).

“Veidas” šiemet pirmą kartą į geriausių vadovų rinkimus įtraukė ne tik verslo, bet ir ne pelno organizacijų lyderius. Labai džiaugiamės, kad Deimantės ir “Maisto banko” komandos pastangos padėti žmonėms sunkmečiu buvo pastebėtos ir aukštai įvertintos. Aprašant 4 vietos nugalėtoją, žurnalas pateikia koncerno “MG Baltic” ekonomikos ir finansų drektoriaus Vido Lazicko verdiktą – “2009 metai liks istorijoje kaip patys žiauriausi, o per krizę užsiimti tokia labdaringa veikla ir bet pagerinti maisto surinkimo rezultatus – gana įspūdinga”. Kaip nesutiksi :)

Tai štai – “Maisto banko” vadovės pripažinimas mano galva yra ir visų nevyriausybininkų pripažinimas. Aukštus rezultatus sukūrė ilgos Deimantės darbo valandos, sudėtos kartu su tūkstančiais “Maisto banko” savanorių talkininkų valandų. Šis įvertinimas – tai ir ”Maisto banko” banko komandos sumanumo, ir “Maisto banko” rėmėjų dosnumo ir jautrumo , ir daugybės maisto produktus aukojančių Lietuvos žmonių širdžių gerumo pripažinimas ir išaukštinimas. 

Tegul šis verslo sektoriaus įvertinimas, pastiprintas Socialinių reikalų ir darbo ministro sveikinimu, mums visiems suteiks naują impulsą dar daugiau stengtis ir dirbti, kad kuo mažiau maisto nueitų šuniui po uodega, ir kuo daugiau nepasiturinčių, nekokybiškai besimaitinančių mūsų šalies žmonių būtų pavalgydinti.

Taigi - geriausi sveikinimai, Deimante, ir linkime entuziazmo ir naujos energijos kilti į naujas aukštumas!

Įtarumas kito nesąžiningumu pasireiškia ir kitur. Gaudami paramą maistu turime raštiškai įsipareigoti dėl masės dalykų, nusistatome visas įmanomas pareigas ir atsakomybes, taip praktiškai nepalikdami vietos nerašytam pasitikėjimui, sveikam protui ir gerai valiai. Matyt taip yra dėl to, jog nepakankamai pasitikima partnerio gebėjimu dirbti nuoširdžiai gerai.

Ministerijose, savivaldybėse susiduriame su delsimais, tarsi važiuotum užtraukęs “rankinį”. Bendradarbiavimą pradėti ar gauti paramą gali tikėtis ne po mėnesio ar dviejų, bet po metų, kitų. Atrodo, kad valdžios rūmuose niekas piršto nepajudins be kažkokių specialių motyvatorių. Ateini su pasiūlymais, o sulauki atsakymo “ar Jūs žinote, kiek čia darbo”.

O jei kas nors savo darbą atlieka gerai, jaučiamės tarsi tą žmogų tuoj pat dėl to reiktų apdovanoti, nominuoti prizui, įteikti padėką ir kitaip parodyti dėkingumą.

Tai gal čia slypi problema? Tame, kad dirbti prastai ar patenkinamai – o ne gerai ir puikiai – yra visiškai normalu? Gink Dieve, kad tik nereiktų padaryti daugiau nei priklauso – tegu kiti per galvą verčiasi. O vat jei katras per galvą verčiasi ir padaro daugiau, nei priklauso – čia kažkas ne taip, čia turi būti kažkokių užslėptų savanaudiškų tikslų, gudrios pasipelnymo schemos.

Tad linkime sau ir Jums visiems dirbti gerai, dirbti iš širdies. Dirbti taip, kaip norėtumėt, kad kiti dirbtų.

Juk norime, kad kai nunešam batsiuviui sutaisyti batus, jis juos sutaisytų gerai. Kai apsipirkinėjam prekybos centre, norim, kad kasininkė gerai padarytų savo darbą ir aptarnautų mus maloniai ir greitai. Kai sugenda automobilis, norime, kad jį patikimai, sąžiningai suremontuotų. Atėjęs pas gydytoją tikiesi, kad jis tave dėmesingai apžiūrės ir gerai pagydys. Išrinkę Seimo narį viliamės, jog jis gerai mus atstovaus, priims tinkamu ssprendimus.

Pasižadėkime, kad nuo šiandien mūsų visų gyvenime neliks atsainumo ir bus daugiau atsakomybės už tai, ką kiekvienas darome. Reikalaukime iš savęs maksimumo. O tada to paties galėsime tikėtis ir iš kitų.

Paskutiniu metu man vis labiau akis bado tai, kad “žiniasklaida” (gerbiamas prof. Šaulauskas man neleistų to, kas pas mus Lietuvoje yra, vadinti žiniasklaida be kabučių) gali rašyti “ką nori apie ką nori kaip nori ir kur nori”, - netikrindama faktų - o kartais jų visai nepateikiant.

Štai konkretus pavyzdys. Tikriausiai žinote tokį dienraštį ”Lietuvos aidas” (tiražas 10000 (nors sunku tuo patikėti)), ir jo redaktorių Algirdą Pilvelį. Prieš porą savaičių šis leidinys išspausdino straipsnį intriguojančių pavadinimu “Ar tikrai jau toks šventas visų išliaupsintas “Maisto bankas”? (autorius: Artūras Kunčinas, 2010 01 27, psl. 1)”. Nežinau, ar džiaugtis ar liūdėti, bet straipsnis internetinėje žiniasklaidoje nepasirodė. Straipsnyje (žr. žemiau) tiek klaidų, šmeižto ir iškraipymų, kad pavargome skaičiuoti:

“Prieš keletą metų susikūrusi viešoji įstaiga „Maisto bankas” (1) iš tikro gelbsti ne vieną tūkstantį šalies piliečių nuo patirto skurdo. Žinia, tokia veikla – dalinimas maisto produktų, gautų iš parduotuvių, besibaigiant jų galiojimo laikui, socialiai remtiniems žmonėms vykdoma Vilniuje ir Panevėžyje (2). Kol kas. Artimiausiu metu „Maisto bankas”savo veiklą nori paskleisti po visą šalį. Tai didelė parama varguoliams, kurie maisto davinį (rodos, 2 kilogramus) gauna per šią įstaigą. Savo internetinio puslapio prisistatyme jis deklaruoja štai tokią nuostatą, cituoju: „„Maisto bankas”- tai labdaros organizacija, surenkanti labdarą maisto produktais iš juos gaminančių ar prekiaujančių, ir išdalina tuos produktus organizacijoms, šelpiančioms stokojančius”. Deja, taip nėra! Žinoma, bankas atiduoda surinktą maistelį kai kuriom, jam palankiom sąlygom – ramiam darbui, reklamai! – kaip „SOS vaikų kaimas”, Caritas ir kt. (3). Yra dar viena viešoji įstaiga -„Baltijos vėtrungė”, kuri sostinėje tokia pačia veikla užsiima jau nuo 2002 metų. (4) Per šiuos 8 metus „Baltijos vėtrungė” sotesnį gyvenimą suteikė ne vienam šimtui žmonių, kurie laikomi socialiai remtinais. Tai daugiavaikės šeimos, pensininkai, gaunantys mažas pajamas ir invalidai. Pastaraisiais metais ši įstaiga glaudžiausiai bendradarbiavo su IKI tinklo parduotuvėmis. Tačiau jau nuo 2009 metų pavasario visas jo parduotuves uzurpavo (tikrąja to žodžio prasme) tas pats „Maisto bankas” (5), kokiais tai keliais „pramušęs” IKI tinklui palankias mokesčių sąlygas (6). „Baltijos vėtrungė” su nūdien globojamais jos 60-čia piliečių liko tiesiog ant ledo (7). Kodėl? Žinoma, buvo kreiptasi ne kartą į „Maisto banką”, kad jis „įsileistų į savo valdas”„Baltijos vėtrunge”su visu jos sąrašu. Deja, kažkokiom biurokratinėm nuostatom apsikaustęs ar kitais neaiškiais sumetimais vedamas, jis tų 60-ties „ne savo žmonių” taip ir nepriėmė į skurstančiųjų gretas, motyvuodamas tuo, kad „neatitinka jų nuostatų”. Kokia čia dar gali būti atranka, kam skirti labdarą, kam ne, tuos nelaimėlius grupuoti į laiminguosius ir atstumtuosius? (8). Juk „Maisto bankui” buvo pristatyti visi reikalingi „Baltijos vėtrungės” dokumentai labdarai gauti ir tų 60-ties varguolių sąrašas. Apie kokią banko savivalę šiuo atveju dar reikia šnekėti? Juk tai tikras cinizmas ir monopolinė anarchija anarchinėj šaly! O, mano galva, čia šuo kitur pakastas: „Maisto bankas” nenori įsileisti tų, kurie šioj labdaringos veiklos srityje turi didesnę patirtį, žino ir nutuokia, kaip iš viso to galima gerai pasipelnyti (9) (juk apie „Maisto banką” jau buvo kritiniai reportažai ir per TV, ir spaudoje), bijo „Baltijos vėtrungės”, nes ji per daug žino, gali pakontroliuoti jų neskaidrią veiklą, gal net sugriauti jo idealią pasipelnymo schemą (10). Teko pabendrauti su buvusiais IKI parduotuvių kolegom. Jie gerokai suglumę, matydami, kaip banko įgaliotiniai naršo po jiems tvarkingai sukrautą labdarą jau išvežimui, atsirinkdami tik geriausius ir brangiausius (!) produktus (11). Ką tai reiškia? Ar čia varguoliams vežamas paskirtas maistas, ar aukštiems pareigūnams, ar kokiam diplomatiniam korpusui?  Klausimų, kaip matome, yra gausu. Ar taip jau niekas jųjų veiklos negali sukontroliuoti, ar jau visiems į tai tiesiog nusispjauti? Pagrindinis klausimas išlieka retoriškas: kas gali įrodyti, kad visa „Maisto banko” gauta labdara 100 procentų patenka ant varguolių stalo? Gal tuo galėtų pasidomėti specialios institucijos, mokesčių inspekcijai? (12) Juk žmonėm dalinamas gyvybiškai svarbus produktas, negi ir juos reikia apvogti?! „Baltijos vėtrungė”, gindama savo globojamus varguolius, neketina nuleisti rankų ir už tų 60-ties nelaimėlių geresnį gyvenimą nusprendusi atkakliai pakovoti. Jau kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, „Maisto banko” steigėją. (13) Jos nurodyti keliai – mąsto karingai nusiteikusi „Baltijos vėtrungė” – padės išsklaidyti juodus debesis, susikaupusius virš „Maisto banko” arba, esant bet kuriam neskaidrumui, suaktyvinti jo veiklos kontrolę, ir jei reiktų – jį reorganizuoti.”

Toks va žiniasklaidos rašinys, apstus tariamai retorinių, o tikrovėje juodinančių klausimų ir teiginių. Paanalizavome neilgo straipsnelio nuodėmes: (1) – klaida – “Maisto bankas” yra labdaros ir paramos fondas, ne viešoji įstaiga. (2) – netikslumas – “Maisto bankas” per 2009 m. išdalino paramos už daugiau nei 5 mln. Lt, iš prekybos tinklo “Iki” gautos paramos vertė yra apie 700 tūkst. Lt, taigi mes daliname tikrai ne tik trumpo galiojimo maisto produktus. (3) - šmeižtas – teiginys apie Caritą ir SOS vaikų kaimą yra visiškai nepagrįstas. “Maisto bankas” vien Vilniuje remia daugiau nei 40 nepelno organizacijų, o visoje Lietuvoje daugiau nei 200. “Maisto bankas” mielai remia ir mažai visuomenei žinomas, nedideles, bet prasmingai ir efektyviai dirbančias organizacijas, tokias kaip nevalstybinis vaikų darželis “Nendrė”, žmonių su psichine negalia globos bendrija “Giedra”, Betzatos bendruomenė, labdaros valgykla “Ekklezia” ir tokias dideles žinomas organizacijas kaip “Caritas”, “Viltis” ir pan.”SOS vaikų kaimai” yra viena iš mažiausiai paramos iš mūsų paimančių organizacijų. Kaip tai susiję su reklama, sunku sveiku protu paaiškinti.

(4) - nepatikrintas faktas – teigianti, jog vykdo veiklą jau 8 metus, “Baltijos vetrungė” mums negalėjo pateikti jokios informacijos apie tai, kokią konkrečiai veiklą vykdė. Visuomenei, ar paramos davėjams nėra prieinamos nė vienų metų veiklos šios organizacijos ataskaitos. Šios viešosios įstaigos vadovas paprašytas papasakoti apie 2008 arba 2009 m. veiklas pasakė, kad turėtų pasiruošti šiam pokalbiui, nes be pasirengimo jam sunku apie tai kalbėti. Taip pat būtina paminėti, jog iki kreipdamasi į “Maisto banką”, ši viešoji įstaiga neturėjo paramos gavėjo statuso, kas patvirtina, jog jokios paramos ji negalėjo gauti, o tokiu atveju negalėjo ir dalinti. Jei kokią nors paramą ir teikė, tai tikėtina jos neapskaitė ir už ją neatsiskaitė. (5) - šmeižtas – “Iki” prekybos tinklas santykius su “Baltijos vėtrunge” nutraukė daug anksčiau, nei “Maisto bankas” į šį prekybos tinklą kreipėsi su prašymu teikti paramą maisto produktais. Kaip mus informavo ”Iki” atstovas, tai atsitiko 2008 metais -  tuo tarpu “Maisto bankas” bendradarbiavimo sutartį su prekybos tinklu “IKI” pasirašė 2009 m. rugsėjo mėnesį. (6) - šmeižtas – “Maisto bankas” neturi jokių galimybių nei “Iki”, nei kam nors kitam “pramušti” kokių nors lengvatų. Mokesčių lengvatos yra taikomos visoms paramą teikiančioms įmonėms nepriklausomai nuo to, su kuo jos bendradarbiauja ir kokias iniciatyvas remia. Taip mūsų valstybė skatina verslo įmonių socialiaia atsakingus darbus.

(7) - nepatikrintas faktas – “Maisto bankui” buvo pateiktas ne 60, bet 29 asmenų “Baltijos vėtrungės” globojamų asmenų sąrašas. “Maisto bankas” neturi jokių savo globojamų asmenų. “Baltijos vėtrungės” direktorių A. Kairį esame informavę, jog  jo pateikto sąrašo žmones mielai remsime, bet negalime jų remti per organizaciją, kuri nevykdo socialinės veiklos, neteikia ataskaitų. Paklausinėjome panašia veikla užsiimačių organizacijų, savivaldybės darbuotojų - apie “Baltijos vėtrungę” buvo girdėję tik Naujosios Vilnios gyventojai, kurie prisiminė, jog A.Kairys kioskelį čia buvo atsidaręs ir pigiai maistą pardavinėjo. Patys šios informacijos neturėjome galimybės patikrinti. Pabandykite pasigooglinti :) (8) - šmeižtas – man atrodo, tokiais teiginiais ”Maisto bankas” negrupuoja žmonių į nelaimėlius ir laiminguosius. Nėra žmonių, kurie pas mus atėję negautų paramos ir patarimo, kur dar gali kreiptis, kaip susitvarkyti dokumentus paramai ir pan. Atrankos tarp žmonių nevykdome. Atsirenkame tik organizacijas, kurios tais žmonėmis rūpinasi, privalome įsitikinti, ar jos veikia skaidriai ir sąžiningai. (9) - šmeižtas - absurdiškų kaltinimų pasipelnymu iš labdaringos veiklos nesumojame kaip ir komentuoti. (10) - šmeižtas – visa “Maisto banko” gaunama ir išdalinama parama yra deklaruojama valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat atsiskaitome rėmėjaims už veiklai gaunamas lėšas. “Maisto banko” interneto svetainėje teikiame viešas veiklos ir finansines ataskaitas - ko nepasakysi apie ”Baltijos vėtrungę”. (11) - šmeižtas - dar vienas absurdas apie “naršymą” po dėžes ir gero maisto vežimą konsulatams. ”Maisto bankas” kiekvienoje parduotuvėje pasirašo krovinio važtaraštį, kuriame išvardinti visi paimami maisto produktai. Vėliau atiduodant paramą organizacijoms pasirašoma už tai, ką kam atidavė - tikrai nesunku sulyginti ir  patikrinti. (12) – šmeižtas - tikrinančias institucijas informuojame apie mūsų veiklą taip, kaip reikalauja įstatymai. Be to, “Maisto banko” administracija yra tiesiogiai atskaitinga valdybai. (13) – klaida – Žemės ūkio ministerija nėra “Maisto banko” steigėja.

Praėjus porai dienų po straipsnio pasirodymo, sulaukėme skambučio iš Algirdo Pilvelio – jis norėjo asmeniškai atsiprašyti už išspausdintą straipsnį. Telefonu leidėjas tvirtino asmeniškai žinąs, kad Andrius Kairys yra nesąžiningas žmogus. A.Pilvelis sakėsi apgailestaująs neapdairiai (o gal tyčia?) melagingas straipsnis išvydo dienos šviesą. Norėdamas ištaisyti šią klaidą, A.Pilvelis pasiūlė patiems pasirašyti klaidingą informaciją paneigiantį atsakomąjį straipsnį, pridurdamas: “dėl straipsnio patalpinimo kainos mes jau tikrai susitarsime”.

Keisčiausia, kad ”Lietuvos aido” redaktorius paprašė pagalbos susiekiant su A. Kairiu - mat šis pasak A.Pilvelio užsisakė 200 leidinio numerių su straipsniu apie “Maisto banką”, kad galėtų leidinius išnešioti visoms suinteresuotoms institucijoms, ir paėmęs pundą laikraščio egzempliorių … pabėgo už juos nesumokėjęs. Ką čia bepridursi. Google žinios apie “Baltijos vėtrungę” ir jos vadovą Kairį negausios, bet iškalbingos - ši organizacija kažkodėl klasifikuojama prie nekilnojamu turtu prekiaujančių įmonių, o “Respublikos” citatoje minima fiasko pasibaigusi A.Kairio afera su pompastiškai Lietuvos įžymybėms rengtu Baltijos kruizu. Kultūrininkas, statybų versle sukiojęsis nepriklausomas žurnalistas, A.Kairys prieš kelis metus yra (stebėtinai panašiu į Artūro Kunčino braižą stiliumi!) rašęs atvirą laišką tada dar ne “vienam iš trijų” A.Valinskui. Manau, kad šio laiško ir straipsnio apie “Maisto banką” autorius yra tas pats.

Žinoma, “Lietuvos aidui” nesiruošiame mokėti už  juodinančių kaltinimų paneigimą - juk po savaitės gali vėl ką nors susapnavę išspausdinti, o paskui vėl siūlys susimokėti už paneigimą. Neturime laiko ir išteklių kovoti su šmeižto šantažuotojais ir reketininkais.

Akivaizdu, kad galėtume išvystyti ilgą diskusiją ne tik apie žiniasklaidos atsakomybę prieš visuomenę, bet taip pat ir apie mūsų pačių – labdaros organizacijų – atsakomybę tikslingai, skaidriai ir svarbiausia atsakingai teikti paramą. Tačiau tikrai neramina tai, kaip lengva spaudoje nepagrįstai apjuodinti, ir kiek žalos gali padaryti nesąžiningų spaudos verslininkų manipuliacijos “ketvirtąja valdžia”. Ar neturėtų būti didesnės atsakomybės už nepatikrintų, neteisingų faktų, neadekvačių vertinimų paskelbimą? Juk jei baudžiama už prekybą pasenusiu sugedusiu maisto, turėtų bausti ir už prekybą pašvinkusia, nuodinga informacija.

Tiek to, kolegos sako – kas tą “Aidą” skaito, neverta teptis rankų. Bet juk panašiu stiliumi dirbančių spaudos leidinių yra ir daugiau… Geltonoji spauda sumaniai manipuliuoja skandalingai skambančiomis antraštėmis – tą patį beje su anonsais daro ir ne viena “tiriamosios žurnalistikos” TV laida - šimtą kartų pakartotas klausimas “Ar “Maisto bankas” ir tiesų padeda?” kaip tas deguto lašas gali plačiai ir be pagrindo paskleisti abejones labdaringa veikla, ir rimtai sutrukdyti dirbti gerus darbus. Kaip tam užkirsti kelią, kaip apsisaugoti? – patarkite…

Labai nesinori sakyti ”laukite tęsinio” :)

Taip, mūsų stalą pasiekiantis yra valgomas - kaip VMVT pasakytų, jų sudedamosios yra teisėtos ir leidžiamos, o kenksmingos medžiagos neviršija nustatytos leistinos koncentracijos. Tikriausiai teisūs yra skambinantys pavojaus varpais. Valgome per daug kalorijų, apie tai byloja grėsmingai plintanti nutukimo epidemija. Kai kurie naudojami komponentai ilgainiui regis gali sukelti sveikatos problemas (nuo priklausomybių, alergijų iki vėžio). Finansiškai galingi gamintojai ir prekybininkai dėl pelno linkę ignoruoti ar neigti vis garsiau skleidžiamus įtarimus apie tai, jog vis didėja takoskyra tarp “valgomo maisto” ir “sveiko maisto”. Visuomenė ima jaustis bejėgė – nebežino, ką valgo, ir neturi pasirinkimo alternatyvų.

Kita vertus, dalis net pasiturinčių šalių gyventojų yra skurde ir neprivalgo. Jau nekalbame, kad dalis pasaulio gyventojų priversti badauti. Visiems reikia pigaus maisto, ilgiau negendančio, gerai atrodančio, skanaus ir sotaus.  Dėl technologinių priežasčių daug gero, sveiko maisto taip ir nepasiekia valgytojų stalo. Antra vertus, kokybiškam, natūraliam, naminam maistui pagaminti reikia daug daugiau suminio laiko. Viena britų šeima savanoriškai dalyvavo eksperimente – apsigyventi karo laikų būste ir maitintis 40-jų  sąlygomis. Pasirodė, kad labai sunku pusę dienos sukiotis po virtuvę tam, kad pasigamintum neįmantrų naminį maistą. O ir sveikesniu, nei valgome šiandien, jo nepavadinsi. Nutukimas, neteisinga, nepilnavertiška mityba neretai yra skurdo, ribotų galimybių palydovas.

Taigi – kažkokia neišsprendžiama dilema. Arba maistas bus brangus, bet sveikas – arba pigus, prieinamas, bet su potencialiai žalą sveikatai atnešti galinčiais priedais.

Bejėgiškumą (ar net siutą) kelia du dalykai. Pirmas - viešoje erdvėje vis daugėja svariais argumentais nepagrįstų kaltinimų apie tai, kad vienas ar kitas produktas nuodingas, arba kad kalta viena ar kita garsi įmonė ar net ištisa pramonė. Tačiau lengva purvais apdrabstyti, skleisti pletkus ar kurstyti prietarus – ir sunku nusiplauti. Kažkur girdėjome – vieną blogą žinią gali “ištaisyti” septyniomis geromis (apie tai dar rašysime). Kaip atskirti pelus nuo grūdų, neužkibti ant spekuliacijų jauko?

Sutinku – norint surinkti neatremiamus įrodymus greičiausiai reikia turėti gebėjimų ir resursų, neretai palaužiant pasipriešinimą ir nepasiduodant papirkimų pagundai. Ar įmanoma greitai ištirti “blogųjų” čipsų, hamburgerių, dešrų ar majonezo bylą? Bandymai prisiteisti žalą iš tabako gamintojų sufleruoja, kad veikiausia tai ilgas ir brangus procesas. O juk kažkada cigaretes reklamuodami skatino rūkyti net daktarai…

Antras – kad kritikai nepateikia pasiūlymų į tą “tai ką daryti?” R.Janutienė savo laidos tikslą apibūdino kaip siekį sugadinti apetitą – “skanaus” su iškalbinga grimasa. Bet valgyti juk reikia. Tiesa, daliai žmonių tie pavojaus varpai pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. “Paskutinės kryžkelės” herojus aplinkosaugininkas dėstė naivokus siūlymus - kad pusė žmonių pradėtų patys auginti valgį sau ir dar vienai šeimai – taip esą sveiko maisto Lietuvoje užtektų visiems. Tokia utopiška panacėja vargu ar įmanoma. Bet turbūt įmanoma grupelėmis susikooperavus susitarti, kad patikima bobutė ar pažįstamas ūkininkas nuolat jums gamintų daržoves, tiektų pieno gaminius, kiaušinius, mėsą, keptų duoną. Kas savaitę maisto pirkti važiuotume ne į prekybos centrą ar Lenkiją, o į kaimą… :)

Kokios dar alternatyvos – didinti VMVT ar kito vartotojus ginančio kontrolieriaus galias, nuodugniai ir nuolat tikrinti maistą? Kelti maisto produktų žymėjimo reikalavimus, kad matytume ne tik sudėtį, bet galėtume įvertinti ir komponentų rizikingumo laipsnį? Kaip ant alkoholinių gėrimų ar cigarečių - reikalauti privalomų įspėjamų užrašų? Kaži ar tai būtų efektyvu… 

Atrodo, kad vyksta nuomonių formavimo karai. ”Maisto bankas” nenorėtų pakliūti į kryžminę ugnį. Manau, būtina propaguoti sąžiningo valgytojų švietimo būtinybę, skleisti patikimą informaciją apie galimus pavojus ir grėsmes, skatinti profesionalų diskusijas. Akcentuoti sąmoningo pasirinkimo laisvę. Ir ieškoti būdų skurdžiau gyvenantiems žmonėms valgyti įvairų, pilnavertį maistą. Nuo mažumės padėti ugdyti pilnavertės mitybos įpročius. Iššūkis -  bandyti subalansuoti naudas ir kaštus. Tikime, kad informuoti vartotojai, atsakingi gamintojai ir išmintinga valdžia gali kartu rasti priimtinus sprendimus, derinant atrodo nesuderinamus dalykus – kiekybę ir kokybę.

Gal pradėkime nuo savęs, skleiskime kitokią vartojimo kultūrą, formuokime kitokią paklausą – ir gal ilgainiui situacija pasikeis? Kaip manote Jūs?

Na, gerai bent tiek, kad žmogus padėjo prie šiukšliadėžės, neįmetė. Bet yra kaip yra – dirbo plušo sode-darže, virė vakavo marinavo, ir viskas šuniui ant uodegos – nebesuvalgyta, vietą bergždžiai užima, belieka išmesti - su viltimi, kad koks moliūgo namelio gyventojas pasiims ir suvalgys. Tačiau vargu bau - kai už lango -10c, vargu ar ilgai tie konservai bus kam nors tikę (nors ką gali žinoti, gal marinatas atsparesnis, nei galvoju).

Gaila – šis maistas galėjo būti atiduotas ”Maisto bankui” – savo ruožti naminiai konservai kaip taisyklė būtų perduoti labdaros valgykloms. Šios įsitikina, kad konservai nesugedę, ir termiškai maistą apdoroja – perverda, pakepina ar pan.

Žinia, namie ruoštas maistas oficialiai nelaikomas saugiu – savo gamintų konservuotų grybukų negalėtute pardavinėti turgelyje. Nors Valstybinė maisto ir veretinarijos tarnyba šviečia visuomenę apie maisto namuose gamybą ir laikymą, parduodamas ar kaip parama žmogui atiduodamas maistas turi atitinkti maisto tvarkymo reglamentus. Ir kitose šalyse ne visi maisto bankai priima namuose pagamintas gėrybes – ne visada žinoma produktų pagaminimo data ir pan. 

Čia pravartu prisiminti, kad maisto tinkamumą vartoti dažniausiai nustatome pasikliaudami uosle ir sveiku protu. Juk ir užrašai ant pakuočių “geriausias iki” yra rekomendacinio pobūdžio.  Kita vertus, dėl maisto pramonės išmonės kuo toliau, tuo sunkiau galime pasikliauti 5 pojūčiais nustatydami, ką valgome. 

Vienu žodžiu – jei Jūsų sandėliuke ar spintelėje užsigulėjo nereikalingas maistas, tvarkydamiesi neskubėkite jo išmesti – pirma pasikonsultuokite su “Maisto banku” :)

Žinoma, negalima stiklinių konservų palikti specialiose Hyper Rimi stovinčiose “Maisto banko” dėžėse (girdėjau, pirma partija jose surinkto maisto jau išdalinta)  bet galima užvežti į “Maisto banko” sandėlį ar biurą ar tikriausiai susitarti, kad vienas iš “Maisto banko” automobilių pravažiuodamas užsuktų paimti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje darbą pradėjo prie Socialinių reikalų tarybos mūsų iniciatyva įsteigta darbo grupė, skirta gvildenti paramos maistu optimizavimo klausimus.  Žemės ūkio ministerijoje aptarėme maisto iš intervencinių atsargų paskirstymo nepasiturintiems asmenims programos finansavimo aspektus.  Klaipėdos savivaldybėje pristatėme šiame mieste pradėjusį veikti “Maisto banko” padalinį. 

Su Nordea banku pasirašėme sutartį dėl paramos įsigyjant šaldytuvą. “Labochema” padovanojo 3 puikias svarstykles “Maisto banko” Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos sandėliams. Piniginę paramą suteikė ir įmonė “Lesta“. Milžiniškas ačiū jiems visiems!

Ką gi, šventės - vienas paskui kitą pasipylė mūsų bendradarbių sveikinimai. Vienas taip pakėlė nuotaiką, kad nesusilaikau nepasidalinus :) -

Tikra pasakaitė apie geraširdį M.B.

 Raudonskruostis obuoliukas. Kas tai? 

“Maisto bankas”!

Vaikų pasakų šalies valdovas!

Gerų akcijų, projektų draugas. Kas?

“Maisto bankas”!

Rudnosiukų iš “Ikiuko”

Kas pririnko pilną dėžę?

“Maisto bankas”!

O už to kas slepiasi?

išradingosios Kalėdų fėjos

Deimantėlė su savo padėjėjom.

Linkime ir Joms, kad šios Kalėdos

Būtų  džiaugsmo, geros nuotaikos nešėjos.

Linksmų Naujų Metų visam kolektyvui. 

[Už smagų sveikinimą ačiū LŽNS ŠBP PAS pirmininkei, vaikų poetei Irenai Puronienei iš Kupiškio]

 Norisi vėl ir vėl nuoširdžiausiai dėkoti mūsų rėmėjams, savanoriams, talkininkams ir draugams – ačiū, ačiū ačiū! Už Jūsų pagalbą, paramą, gerą žodį ir šiltus jausmus! Tegul ateinantys metai būna pilni prasmingų sumanymų ir pasiekimų; tegul jie būna lengvesni tiems, kam šiandien sunku; tegul būna dosnesni sunkiai dirbantiems ir uždirbantiems ne tik sau, bet ir kitiems. Sėkmės mums visiems, ir sveikatos!

Štai džiazą kažkaip Jim Morisono ar Willy Masono maniera dainuojatis Karolis Vaitiekūnas koncerto programėlėje parašė: dainuoju už gerus darbus, nes manau, kad reikia įmesti kelis grūdelius ant gerosios svarstyklių pusės. Kalbėjo ir kiti muzikantai - bet jų muzika kalbėjo už save. Skausmo ir vilties, ilgesio ir meilės kokteilis. Jazzu aka Justė Arlauskaitė absoliučiai pakerėjo savo kūrybos dainomis. Trijų Vyčių - Smolsko, Nivinsko ir Vainilaičio – akompanimentas galingas ir kartu subtilus. Girdėjau vieną klausytoją sakant, kad matyt reikia šiuos muzikantus vieną kartą gyvai išgirsti, kad suprastum, jog mūsų žemėje turime pasaulio klasės atlikėjų, kurių klausytis už dviženklės kainos bilietą yra dosni kalėdinė nuolaida :)  

“Pieno lazerių” ir “Empti” Giedrės Vitkauskaitės sprogdinantis vokalas privertė visus spurdėti ir dejuoti. Sunkmečio prispaustiems skirtas Vytautės Pupšytės puikiai atliktas N.Simone standartas turėtų būti transliuojama darbo biržose ir socialinių paslaugų įstaigose. 

Aj, visų gerumų čia nesuminėsi - svarbu tai, kad gerų žmonių geriems žmonėms sugrota gera, skvarbi muzika, paaukoti geri pinigai geriems darbams dirbti. Mūsų geros intencijos, dėkingų paramą maistu gaunančių žmonių garsiai ar mintyse ištarti žodžiai, dosnus rėmėjų ir savanorių gerumas – visa susipina į gerą, gražų, skambų ir naudingą “Maisto banko” darbą.

Ar žinojote, kad šiemet tradicinė rudens akcija vyko kaip niekad plačiai? Jei pernai akcijoje dalyvavo 207 parduotuvės – šiemte 253; pernai akcija vyko 29 miestuose – šiemet 38. Prie mūsų akcijos pritapo Visuotinės švietimo savaitės “maistas visiems” vajus – 140 mokyklų mokiniai visoje Lietuvoje rinko maistą nepasiturintiems. Taip “Maisto banko sandėliuose” atsirado vaikų piešiniais ir palinkėjimais išpuoštos maisto prikrautos dėžės.  

Paramą maistu pasišovė padėti rinkti ir “Swedbank”, ”City Service”, ”DHL Lietuva”, “Lietuvos dujų” darbuotojai – jie maisto produktų atsineša ir sukrauna būstinėse pastatytose “Maisto banko” dėžėse. “Rytų skirstomieji tinklai” nusprendė už šventiniams atvirukams skirtas lėšas nupirkti maisto skurstantiems – RST dėka “Maisto bankas” su savo partneriais šventiniais lauknešėliais pradžiugins 520 sunkiau gyvenančių šeimų 23 miestuose. “AON Lietuva” atsisakiusi kalėdinių atvirukų, sutaupytas lėšas skyrė “Maisto banko” savanorių programai stiprinti. IKI vaikams dovanos Kalėdų stebuklą - žaisliukai prieš šventes nudžiugins “Maisto banko” paramą gaunančių šeimų atžalas.    

Akivaizdu - gerumas užkrečiamas, gerumas stipresnis už kiaulių ar ožkų gripus, gerumas sklinda ir dauginasi. Jei širdyje pastebėsite kilnių ketinimų – kas žino, gal taip beldžiasi tos gerosios vibracijos? - neleiskite geriems impulsams užgesti – visada galite paaukoti kelis litus geriems darbams arba įsilieti į mūsų savanorių būrį. Taip visi galime pabūti Kalėdų Seneliais!

Pirminiais duomenimis, šį savaitgalį vykusios „Maisto banko“ akcijos metu 38 miestuose 253 parduotuvėse apsilankę piliečiai skurstantiems nupirko ir paaukojo maisto už 794 tūkst. Lt! Tai – 50 tūkst. Lt daugiau nei surinkta praėjusį rudenį vykusio vajaus metu!

Nuoširdžiai džiaugiamės, kad negandos nesumažino žmonių gerumo ir noro padėti nepriteklių patiriantiems tautiečiams. Įvertinus tai, kad per metus maisto produktų kainos yra šiek tiek nukritusios, galėsime paremti dar daugiau skurstančiųjų - tai tikrai svarbu!

Akcijos dalyviai „Maisto bankui“ surinko 44 424 pakuotes kruopų ar dribsnių, 42 781 pakelį makaronų, 17 823 butelius aliejaus. Varguoliams bus išdalyta 32 315 kg cukraus, 5 217 dėžučių margarino, 18 203 vnt. mėsos ar žuvies konservų.

Vienok sunkmetis labiau paveikė periferiją nei didmiesčius. Daugiau nei praėjusiais metais paramos maistu surinkta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu kituose miestuose surinktų maisto produktų kiekis šiek tiek mažesnis nei pernai.

Vilniečiai šiemet skurstantiems paaukojo maisto už 305 320 Lt – pernai Vilniuje surinkta paramos už 239 tūkst. Lt. Dosniausi buvo Vilniaus „Akropolio“ pirkėjai – šioje parduotuvėje paramą maistu padėjo rinkti bendrovių „Nordea Bank Lietuva“, „PZU Lietuva“ ir „Swedbank“ savanoriai.

Verslo įmonės akcijoje šiais metais dalyvavo pirmą kartą. Džiaugiamės, kad šis žingsnis pasiteisino. Pvz., „Nordea Bank Lietuva“ subūrė net 40 savanorių komandą – jų dėka Vilniaus „Akropolyje“ ir surinkta daugiausiai maisto produktų.

 Nedaug atsiliko Žirmūnų „Rimi Hypermarketo“ lankytojai – čia surinkta parama atiteks „Hope Worldwide“ globojamiems pagyvenusiems varguoliams. Dėkingi esame  Jasinskio g. Vilniuje IKI parduotuvėje talkinusiems “Verslo žinių” ir “Kraft Food Lietuva” talkininkams.

Laikinojoje sostinėje surinkta maisto produktų už 151 028 Lt (pernai – už 148 tūkst. Lt), uostamiesčio gyventojai atidavė maisto už 97 247 Lt – 23 tūkst. Lt daugiau nei praėjusiais metais.

Tuo tarpu Panevėžyje paaukota maisto produktų mažiau – nepasiturintiems panevėžiečiams atiteks maisto už 42 tūkst. Lt. Šiauliuose, Alytuje irgi gauta šiek tiek mažiau paramos nei anksčiau (atitinkamai surinkta 34 tūkst Lt ir 9 tūkst. Lt vertės paramos maistu).

„Maisto banko“ akcijos metu paaukoti maisto produktai bus pradėti dalyti jau antrąją gruodžio savaitę. Šią savaitę savo tinklalapyje planuojame paskelbti išsamesnę informaciją apie surinkto maisto dalijimo datas ir vietas.

Ačiū, ačiū, ačiū! – maistą aukojusiems žmonėms, padėjusiems paramą maistu rinkti savanoriams, akcijoje dalyvavusioms organizacijoms! 

PS. Aš asmeniškai dėkoju savaitgalį triūsusiems mūsų pagalbininkams Vytui, Tomui vienam ir Tomui kitam, taip pat dviems Rūtoms :) Vaidai, Irmai, Marijai, galiausiai “Maisto banko” darbuotojams, akcijos metu dirbusiems už du. Visiems spaudžiu dešinę :)

Paskutinį lapkričio savaitgalį vyksianti maisto rinkimo akcija, kuri jau kelis dešimtmečius rengiama daugelyje Europos šalių ir dar vadinama „gerumo barometru”, aplankys 38 Lietuvos miestus. Net devyniuose miestuose akcija vyks pirmą kartą (Jurbarke, Kelmėje, Mažeikiuose, Molėtuose, Plungėje, Visagine, Šalčininkuose, Kuršėnuose bei Anykščiuose). Paaukoti maisto skurstantiems bus galima daugiau nei 250-yje „ Iki, „Maxima”, „Rimi”, „Supernetto” ir „Cento” parduotuvių. Savanoriai parduotuvėse dirbs ir rinks maistą vargstantiesiems penktadienį 15-21  val. bei šeštadienį 10-20 val.

Parduotuvėse budintys akcijos savanoriai ne tik kvies apsipirkti atėjusius žmones nepamiršti skurdžiai gyvenančiųjų ir paaukoti truputį maisto, bet ir informuos pirkėjus apie tai, kokie produktai nepasiturintiems yra būtiniausi. Tai aliejus, cukrus, įvairūs konservai, sutirštintas pienas, makaronai, miltai, ryžiai, kruopos, dribsniai, sriubos, sausainiai, džiovinti vaisiai.

 Siekdami, kad dėl pandeminio gripo nesumažėtų savanorių, renkančių maistą parduotuvėse, kviečiame visus galinčius dalyvauti ir padėti. Šiemet savanoriauti pakvietėme kelių didžiųjų įmonių darbuotojus. Jausdami solidarumą su darbo neturinčiais ar dėl kitų priežasčių vargingiau gyvenančiais tautiečiais, maistą parduotuvėse ragins aukoti mūsų draugai „Kraft Foods Lietuva”, „City Service”, „PZU Lietuva” „Verslo žinių” darbuotojai, bankų „Swedbank”  ir „Nordea” tarnautojai.

Esame dėkingi, kad šių įmonių darbuotojai sutiko tapti akcijos savanoriais ir neatlygintinai rinkti maistą parduotuvėse. Tikimės, kad žmonėms gripas nesutrukdys ateiti į parduotuves (nors pajutusius ligos simptomus, be abejo, ragintume likti namie) ir paaukoti maisto tiems, kuriems jo labai trūksta. Nuolat nepritekliuje gyvenantys žmonės siaučiant ligoms tampa dar pažeidžiamesni – prevencija ir gydymasis nemažai kainuoja net naudojant vien liaudiškas priemones, ką jau kalbėt apie vakcinas.

Daug kartų skelbta, kad šiais metais skurstančiųjų ir neprivalgančiųjų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus – šiandien skurdžiai gyvena beveik 620 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tad kiekvieno žmogaus dosnumas ir atjauta tampa dar svarbesnė. Šiais metais maisto lauknešėliai gal bus kiek mažesni, bet stengsimės, kad jie pasiektų kuo daugiau šeimų, kurios kitu atveju neturėtų ko padėti ant artėjančių švenčių stalo.

„Maisto banko” akcijos metu paaukoti produktai bus padalinti ne pelno organizacijoms, kurios globoja našlaičius, nepasiturinčius pagyvenusius žmones bei daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius, socialinės rizikos asmenis ir kitus skurdžiai besiverčiančius žmones. Šios surinktą maistą išdalins savo globojamiems žmonėms arba sunaudos jų maitinimui.

Prisiminkime – praėjusiais metais panašios akcijos metu neatlygintinai darbavosi apie 4 tūkst. savanorių; per 2 akcijos dienas Lietuvos gyventojai skurdžiai gyvenantiems žmonėms paaukojo 180 tonų maisto už maždaug 744 tūkstančių litų. Šio maisto pakako pamaitinti kone 30 tūkstančių žmonių. Tikimės, kad šiais metais pirkėjai bus ne mažiau jautrūs skurdui. Maisto kainos šiemet kiek sumažėję, tad jei pirkėjai paramai skirs panašią sumą kaip pernai, galbūt galėsime paremti kiek daugiau skurstančiųjų.

Taigi – maloniai kviečiu visus aktyviai dalyvauti, taip pat paraginti draugus ir kaimynus! Ačiū ačiū!

Toliau didiname apsukas surinkdami besibaigiančio galiojimo maisto produktus iš IKI tinklo. Kol kas paramą maistu pasiimame darbo dienomis. SEB banko talkininkų komanda pasisiūlė padėti savaitgalį - šios įmonės darbuotojai šeštadienį kartu važiavo rinkti maistą iš parduotuvių ir padėjo nuvežti jį skurdžiai gyvenančiais vilniečiais besirūpinančioms organizacijoms. Banko darbuotojai ir šeimos balsu stebėjosi, kiek daug ir įvairaus maisto atiduodama vargingiau gyvenančioms šeimoms. Ne vieną sugraudino apsilankymas neįgaliųjų ir vaikų dienos centruose. SEB savanoriai pažadėjo ir toliau periodiškai padėti savaitgaliais. 

Žinoma, reikia daug daugiau savanorių, galinčių išeiginėmis skirti keletą valandų mums padėti surinkti ir paskirstyti maisto produktus. Jei pažįstate potencialių talkininkų, paprašykite jų padėti mums padėti - būsime dėkingi už pagalbą :)  

Plačius atgarsius sukėlusioje “Maisto banko” rengtoje konferencijoje maisto švaistymo tema dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo minsitras D.Jankauskas pažadėjo padėti plačiau ir intensyviau organizuoti paramos maistu tinklą. Su šios ministerijos specialistais sutarėme, kad bus kuriama atskira darbo grupė, kuri ieškos būdų rasti išteklių pamaitinti vis didėjančiam būriui skurde atsidūrusių žmonių.

Pažadais aišku reikia tikėti – vienok apmaudu, kad daug laiko gaištama valdžios koridoriuose “ruošiantis pradėti ieškoti sprendimų”. Nerimą kelia karpomas kitų metų valstybės biudžetas - kaip tai paveiks Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems programą? Kitais metais prognozuojamas pats bedarbystės ir skurdo pikas, paramos poreikis drastiškai auga, o pinigų dalinti euromaistą gręsia gauti mažiau, nei buvo būtina dar šiais metais. Kartais atrodo, kad beldžiant į valdžios vartus baigiame atmušti krumplius. Štai iki šiol nėra požymių, kad Vilnius savivaldybė tesėtų pažadus paremti maisto produktų dalijimą labiausiai vargstantiems vilniečiams :( 

Visa laimė, kad savo pagalbą siūlo verslo įmonės ir geri žmonės – taip pajėgiame ne tik tęsti darbus, bet ir reaguodami į augančius poreikius didinti apsukas. “Verslo žinios” pasisiūlė tarpininkauti padedant “Maisto bankui” tenkinti būtiniausius poreikius. Į VŽ kvietimą jau atsiliepė “PZU Lietuva“, sutikusi nuo nelaimingų atsitikimų sandėliuose ir mūsų autotransporto priemonėse apdrausti “Maisto banko” savanorius. 

Vakar su grupe ”Swedbank” specialistų sutarėme papietauti labdaros valgykloje. Pietų metu kalbėjomės apie “Maisto banko” poreikius, iššūkius ir galimybes padėti del krizės sunkumus patiriantiems žmonėms. Septynis vaikus auginanti vieniša motina bankininkams guodėsi neretai turinti gaminti valgį “iš kirvio”. Labdaros valgykloje sutikome 96 metų senutę, kasdien porą kilometrų pėsčiom ateinančią gauti nemokamų pietų, verdamų iš “Maisto banko” surinktų maisto produktų. “Swedbank” rimtai domisi galimybe remti maisto bankų veiklą Baltijos valstybėse, ir tai mus  džiugina bei įpareigoja.

Kartu su “Maisto banko” draugais plušame kurdami naują interneto svetainę. Tikimės, kad atkreipėte dėmesį į stotelėse pasirodžiusius plakatus, skatinančius susimąstyti apie maisto švaistymą. Tiesa, derindami socialinę reklamą turėjome koreguoti naują logotipą – kalbininkų manymu ženkle tarp žodžių “Maisto bankas” privalo būti tarpas – nors pasaulio seniai nestebina panašūs sprendimai. Tikrai dar daug mūsuose oro pilių sargybinių…

Artėja kasmetinė “Maisto banko” akcija – jos metu visoje Lietuvoje prekybos centruose pirkėjus raginsime nupirkti maisto vargingiau gyvenantiems. Tad metas rinkti būrius bei ruoštis šitam atsakingam vajui. Juk padėsite? ;)