Prasideda Windows 7 paleidimas iš CD ROM - kada pasirodo užrašas Press any key to boot from CD spaudžiame betkokį klavišą (any key).Pasirodo langas – sistema įkrauna failus

vyksta sistemos paleidimas

pasirenkame windows kalbą, laiką ir formatą, klaviatūros kalbą

matome instaliavimo langą – spaudžiame “Install now”

patvirtiname licenziją ir spaudžiame “next” – apačioje matome instaliavimo būseną

pasirenkame švarų instaliavimą su disko dalinimu į skirsnius ir kiekvieno skirsnio formatavimu. Dalinimas į skirsnius leidžia laikyti sisteminius (Windows) failus viename skirsnyje, o savo sukurtus failus kitame, kur jie bus saugus ir liks po sekancio Windows perinstaliavimo, atsitikus programinės įrangos gedimui. Disko skirsnio formatavimas pilnai panaikins prieš tai buvusios Windows versijos failus. Todėl toks instaliavimas vadinamas “švarus” (clean copy).

Windows 7 instaliavimas – disko dalinimas – disko formatavimas

Pradedame naują disko dalinimą – spaudžiame “New”

reikia įvesti pirmo skirsnio dydį MB – spaudžiame “Apply”

sistema praneša, kad bus sukurtas dar vienas skirsnis sistemos failams – “OK”

reikia pažymėti likusia atmintį – Disc 0 Unallocated Space

sukuriame sekantį skirsnį – spaudžiame “New”

reikia įvesti sekančio skirsnio dydį MB – spaudžiame Apply

spaudžiame “Format”, toliau reikia pažymėti Disc 0 Partition 2 skirsnį,
kur bus atliktas Windows 7 instaliavimas

Disc 0 Partition 2 pažymėta – spaudžiame “Format – next”

prasideda Windows 7 instaliavimas

kompiuteris persikraus

Windows 7 paleidimas

Windows 7 instaliavimas

įvedame vartotojo vardą – “next”

įvedame du kartus vartotojo slaptažodį ir klausimą jeigu Jūms jo reikia – “next”

įvedame licenzijos kodą arba neįvedame ir nuimame varnelę (1 men. nemokamai) – “next”

pasirenkame rekomenduojamus nustatymus – “next”

nustatome data ir laiką – “next”

prisijungimas prie interneto – “Public”, jei Jūs nežinote tiksliai parametrų



Windows 7 instaliavimas baigtas

Viena iš kvailių atmainų – aktyvūs homofobai. Jie sako/rėkia: “Mes giname tradicinę šeimą. Kaip man paaiškinti savo vaikams??? Jie ligoniai, mes normalūs”. Žinoma, yra ir daugiau idiotų rūšių – fašistai, kedofilai, ksenofobai ir t.t. Aš žinau, kad tai neįmanoma, tačiau svajoti juk galima… Jis norėtų, kad jo vaikai augtų pasaulyje be idiotų, kurie skirtingai, nei baisieji homoseksualai, dauginasi natūraliu būdu ir sparčiai. Durna merga kokiam nors prisigėrime susipažįsta su durnium, susituokia gražiose, tradicinėse vestuvėse, kuriose visi geria devynias dienas (arba tampa klasikiniais sugyventiniais…) ir susilaukia dviejų ar daugiau tokių pat mažų durnelių, kurių nei auklėja, nei ko nors gero moko. Ir bukapročių vaikai užaugę daro tą patį – pyksta ant to, ko nesupranta, sako, kad rašyti ant sienų kreivom raidėm aerozoliniais dažais yra gerai, kad pasaulį valdo gėjai, tiki kad moteris atsirado iš vyro šonkaulio, kad tuoj bus pasaulio pabaiga, akylai seka ir nepraleidžia progos pakomentuoti kiekvieno Kedžio istorijos trupinio. Be abejo, pasitaiko išimčių – protingiems žmonėms gimsta durnius, arba durniams – protingas vaikas. Tik turėkit omeny, kad čia kalbama ne apie psichines ligas, o apie tiesiog piktybiškus bepročius.

Sakoma, “neabejoja tik kvailiai”. Paaiškinimas – kvailas žmogus yra viskuo įsitikinęs, jo įsitikinimai neretai klaidingi, paremti kitų siaurapročių melais, stereotipais ir dar bala žino kuo. Ir niekas jo nepakeis, nes jis žino geriausiai. Protingas žmogus nebijo abejoti, domėtis, pažinti, keisti savo nuomonę, pripažinti, kad klydo.

Aš nebijau, kad į mano namus gali įsiveržti skrybėlėti žydai ir atimti taupyklę. Ar jam vakarieniaujant su būsima šeima duris išspirs gėjai ir užlipę ant virtuvinio stalo pradės vienas kitą tenkinti, o jo vaikas tą pamatęs irgi pataps gėjum. Aš labiau bijo, kad idiotai žmonės, man nepasakytų, kad debesys iš tikrųjų niekur neplaukia, jie stovi vietoj, čia Žemė sukasi… Na, bet tai dar nėra baisiausia. Kaip man reiktų atsakyti į klausimą “Tėveli, kodėl šitas dėdė ima šautuvą ir eis šaudyti žmonių?…”

Taigi baisiausi padarai žemėje – garsiai rėkiantys, meluojantys, tiesą iškraipantys kvailiai. Jie būna įvairių tautybių, įvairių spalvų, įvairių lyčių ir lytinių orientacijų. Jų pilna visur – nuo paprastų darbininkų iki valdžios žmonių. Mažiems vaikams ir senjorams kvailumas atleistinas – vieni dar mokosi, kitiems jau vėlu keistis, jų protai sustabarėję. Bet kai jau subrendęs, bet menką protelį turintis, asilas bando demonstruoti savo 40 IQ punktų rėkdamas nesąmones, komentaruose rašydamas “reikia uzmust” ar mojuodamas kumščiais, tuomet jau ne kas.

Bukagalviai yra linkę save dar labiau bukinti įvairiom substancijom (ir televizija). Aš manau, kad jei jau nori pradėti gerti arba vartoti narkotikus, turi turėti didelį proto rezervą. Kitaip sakant, turi būti protingesnis už vidutinį varguolį, nes pradėjęs kažką vartoti su dalimi savo proto turėsi atsisveikinti. Reikia turėti daug, kad paskui dar nemažai liktų. Nes jei esi bukas nuo gimimo, tai prasigėręs, prasirūkęs ar prasiuostęs savo intelektualiniais sugebėjimais mažai kuo skirsies nuo bebro. Nors šis palyginimas turbūt yra įžeidimas bebrams. Jie yra puikūs inžinieriai, stato užtvankas ir vien dėl to, kad nieko nekalba, atrodo visai protingi.

Patys didžiausi bepročiai bent jau ilgai negyvena. Užsimuša girti vairuodami, perdozuoja ko nors, arba bandydami vogti laidus elektra nusitrenkia. Tai vadinama natūralia atranka – išlieka protingiausi. “Visata ir žmonių kvailumas yra beribiai. Nors dėl visatos aš abejoju…” – sakė vienas protingiausių žmonių Albertas Einšteinas. Aš su Albertu sutinku. Iš šviesuolių tu tikiesi kažko naujo, gero, o iš idiotų nežinai ko tikėtis. Todėl jų “pasiekimai” visad nustebina labiau. “Kaip taip įmanoma???” – stebiesi youtubėj žiūrėdamas į bukagalvį, kuris prisirišęs prie mašinos riedlentę griūna ant asfalto, išbarsto dantis ir prasiskelia savo niekam tikusią galvą. O kai pamatai, kad japonai sukonstravo riedlente važiuojantį androidą, kažkodėl stebiesi mažiau.

Ar pastebėjote, kad kvailiai niekad nebūna vieniši? Jie turi daug panašių draugų, bendraminčių, priklauso kokioms nors organizacijoms, sektoms, partijoms, feisbuko grupėms ir t.t. Juk vienas lauke – ne karys, o didžiausi siaurapročiai visad turi prieš ką kovoti… Labiausiai rankom mosuojantis ir garsiausiai rėkiantis durnius tampa vadu ir veda kitus durnius “į tiesą, į šviesą ir į sveiką, švarią, neištvirkusią Lietuvą”. O tie išsižioję klauso, eina iš paskos ir pritariamai šūkčioja. Jiems labai patinka, kad nereikia galvoti patiems, patinka kai “vadas galvoja” už juos.

Taigi kam skirtas šitas straipsnis? Koks jo moralas? Nėra jo, susigalvokit patys. O palinkėjimas būtų toks: drąsiai viskuo abejokite. Ir patarimas visiškiems idiotams (jei čia tokių užklydo): jei nuo abejojimo ir mąstymo jums greitai įskausta galva ar pradeda pykinti, tai bent jau dažniau patylėkite. Tylintis ir mąsliai žiūrintis žmogus atrodo protingiausiai. Nebent iš principo nenorite atrodyti/būti/tapti protingesnis. Tuomet šis straipsnis yra apie jus. Tai tiek.

Pasaulyje galioja tokia tvarka: jei nori, kad apie tave žinotų, pirktų tavo produkciją ar už tave balsuotų – reikia reklamuotis. Reklamas kuria žmonės. Dažniausiai – dirbantys reklamos agentūrose. Įprastas modelis būtų toks: klientas samdo reklamos agentūrą, kurie sugalvoja idėją jų reklamai. Tada ta agentūra samdo žmones galinčius ir mokančius tą reklamą pagaminti (nufilmuoti, nufotografuoti, nupiešti ir t.t.). Robertas sumodeliavo darbo su statistine lietuviška reklamos agentūra pavyzdį, sudėliotą iš kelių tikrų patirčių ir pasakojimų. Įsivaizduokite, kad tai emeilai.

AGENTŪRA: Sveiki, žinome, kad esate puikus iliustratorius ir mokate puikiai piešti namus. Mums reikia, kad nupieštumėte namą vienai reklamos kampanijai. Atlyginimas – 100 litų. Bet reikia labai greitai. Ar galėtumėte?

ILIUSTRATORIUS: Sveiki, mielai nupieščiau Jums namą. Kokio būtent reikia?

AGENTŪRA: Bet kokio, gali būti juodai baltas, kreivom linijom. Klientas nėra reiklus, bet nori pamatyti namą jau rytoj.

ILIUSTRATORIUS: Gerai, šiandien atsiųsiu.

ILIUSTRATORIUS: (šiek tiek vėliau) Prikabinu namo paveikslėlį.

AGENTŪRA: Dėkui. Labai neblogai. Padarysime susitikimą ir iki rytojaus atsiųsime savo komentarus.

AGENTŪRA: (po keletos valandų) 1) Stogas turi būti lygesnis. 2) Kaminas turi būti dešinėje pusėje. Kairėj pusėj jis atrodo kvailai. 3) Reikia durų rankenos. 4) Kam lange tas kryžius? Reikalingas namas, o ne bažnyčia… Laukiam pataisyto namo.

ILIUSTRATORIUS: Prikabinu pataisytą.

AGENTŪRA: Dėkui. Štai bendri mūsų kliento, mūsų kūrybos direktoriaus ir visų aštuoniolikos kūrybininkų komentarai: 1) Daug geriau buvo, kai kaminas buvo kairėj pusėj. Dabar atrodo išvis idiotiškai. Dar iš jo turi rūkti dūmai. 2) Langas turėtų būti mėlynas, nes atsispindi dangus. Padarykim, kad atsispindėtų dangus su debesimis. 3) Pats namas turi būti raudonas, o ne baltas. Baltas namas yra nuobodus ir kvailas.

ILIUSTRATORIUS: Na, galėjote viską ir anksčiau surašyti, būčiau viską vienu ypu pataisęs… Prikabinu pataisytą.

AGENTŪRA: Nemokykite mūsų kaip dirbti. Mes reklamos sferoje dirbame jau šešis šimtus metų ir mūsų pavadinimas yra tarptautinis. Beje dedlainas buvo vakar, vėluojame… O rezultatas dar toli nuo patenkinamo. Šiandien darome skubų susitikimą ir po pietų atsiųsime naujus komentarus. Būtų gerai, kad per šiandien jau pabaigtume…

ILIUSTRATORIUS: Gerai… Laukiu komentarų.

AGENTŪRA: Stogas

ILIUSTRATORIUS: Ką “stogas”?

AGENTŪRA: Nereikia jo. Nuimam stogą.

ILIUSTRATORIUS: Rimtai?

AGENTŪRA: Jei tiek pat laiko, kiek skiriate klausinėjimams skirtumėte darbui, procesas vyktų gerokai greičiau…

ILIUSTRATORIUS: Ok… Štai namas be stogo. Bet man atrodo, kad Jūsų komentarai darosi nelogiški…

AGENTŪRA: Tiek mes tiek klientas esam labai nepatenkinti mūsų bendradarbiavimu… Išimkim tas baisias duris. Ir mūsų kūrybos direktoriui šiandien atrodo, kad namas turi būti geltonas.

ILIUSTRATORIUS: Nemanau, kad mūsų namas išvis bus panašus į namą, bet tiek to… Štai be durų ir geltonas.

AGENTŪRA: Iš kliento gavome dar tris dienas užbaigti šiam projektui. Todėl šiandien nieko nekomentuosime, dvi dienas tylėsime, o paskui prieš pat dedlainą atsiųsime komentarus, kad Jums tektų per naktį dirbti.

AGENTŪRA: (po dviejų dienų) Štai mūsų komentarai: Dabar tas langas atrodo labai kvailai ir ne vietoje. Ir tie debesys jame atrodo durnai, neaišku ar ten debesys ar kokie tai balti šūdai. Išimkim debesis, o langą pastatykim į vidurį. Ir tegul jis atkartoja kvadratinę namo formą. Ir pataisykim visas linijas, kad būtų lygios. Jūs gal Parkinsonu sergat, kad negalit lygių linijų nubrėžti? Ryt iš pačio ryto laukiam finalinio varianto.

ILIUSTRATORIUS:….

Agentūra tyli keturias dienas.

ILIUSTRATORIUS: Nesulaukiau jokių komentarų, tai spėju, kad “namas” tiko.

AGENTŪRA: Klientas namą patvirtino, bet mums jis nepatinka, todėl mokėsime puse sumos. T.y. 50 litų. Atsiųskite savo rekvizitus.

ILIUSTRATORIUS: Jūs turbūt juokaujat…

AGENTŪRA: Nejuokaujam. Ar panašu, kad mes turėtume humoro jausmą?… Štai prikabiname finalinį namo variantą, kad žinotumėte kaip daryti kitą kartą. Mūsų kūryba jį užbaigė patys su savo MacBook’ais.

ILIUSTRATORIUS: Prašau, niekada gyvenime man daugiau nerašykit.

Pabaiga.

Robertas supranta, kad reklamos agentūros dažnai būna nelaimingos, nes jas dulkina klientai. Visą šį procesą galima vadinti “šūdų kaskadom”. Klientai drebia ant agentūrų (galvoja, kad gali tą daryti nes pinigus moka), o tos nuo savęs stengiasi kuo daugiau nudrėbti ant gamintojų. Kaip toj pasakoj. “- Gaideli, kodėl tu Vištytei akeles išmušei? – O kodėl man lazdynas kelneles suplėšė?”.

Belieka agentūroms palinkėti geresnių klientų. Ir didesnių kiaušų, kad galėtų atsisakyti dirbti su prastais. Nors gal problema ir ne tame, kas čia žino…

„Na, nežinau,“ tarė seimo narys. „Gal apie globalinį atšilimą, pasaulinę sveikatos apsaugą ar motyvacinius paketus?“ slapta šiepėsi jis.

„Gerai,“ pasakė mergaitė. „Tai būtų gana įdomios pokalbio temos, bet leiskite man pirma paklausti Jūsų. Arklys, karvė ir elnias valgo tą patį – žolę. Tuo tarpu, elnias kakoja mažomis granulėmis, karvė palieka plokščią pyragėlį, o arklys prigamina gumulų. Kodėl Jūs manot taip yra?“

Įstatymų leidėjas, aiškiai nustebęs mergaitės išmone, pagalvoja apie tai ir sako, „Hmmm, neturiu nė menkiausios idėjos.“

Į tai mergaitė atsako, „Ar Jūs tikrai jaučiatės pakankamai kvalifikuotas diskutuoti apie globalinį atšilimą, visuotinę sveikatos sistemą ar ekonimką, kai Jūs nė šū** nežinote?“

Tada ji toliau sau ramiai skaitė knygą.

Kadangi Drąsiaus istorijoje darosi komiškai juokinga, tai nesusilaikiau ir nusprendžiau brūkštelti ir aš žodelį.

Juokingai atrodo politikai, teisės komitetu atstovai televizijos laidoje tvirtinantys, kad galimai paminti teisinės valstybės pagrindai ir reikalaujama imtis griežtų priemonių ir galimai “jėgos”, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.

Kaip šauniai patys laidos dalyviai manipuliuoja vaiku – “Matai ją gąsdina rėkianti minia”, kokie jie visažiniai, kaip galimai manipuliuoja klausytojais ir bando pasitelkti motiniškais instinktais ir vaiko teisėmis – PATYS TAI DARYDAMI.

O gal vaikas minia suvokia kaip apsauga ?

Gal jai stresas važiuojant pas savo gimdytoja?

Per TV ekranus gąsdina žmones ir sieja baimes, galimai tvirtindami kad su visais bus atsiskaityta pagal nuopelnus, už viešosios tvarkos pažeidimus už galimai panaudota jėga, galimai grasindami kad bus nubaustos TV laidos rodančios apie tai, bus nubausti internetiniai portalai rašantys apie tai, bus atsiskaityta su tokiais kaip aš išdrįsusiais savo “bloge” parašyti savo nuomone….

AR TAIP ĮSIVAIZDUOJAMA TEISINĖ VALSTYBĖ ?

Aš pradedu manyti kad valdantiems valstybe teisinės valstybės supratimas toks: Aš esu valdovas, neliečiamas dievas, darau ką noriu esu virš įstatymo….

JŪS, taip JŪS privalote vykdyti viska, viska ko mes panorime, be abejo mes šiuos reikalavimus teisiškai įteisinsime……

Dabar daugeliui Lietuvos gyventojų tuo pačiu ir man atrodo, kad Lietuva yra “TEISINĖ VALSTYBĖ” nes jei turi įtakos tai prokurorai pateiks teismui reikiamus įrodymus, o teismas priimsi teisingausia sprendimą remdamasis pateiktais teisingais įrodymais.

Tik stebiuosi kaip galima daryti klaidą po klaidos valstybiniu lygiu.

Kaip žmonėms pasitikėti teisėsauga ?

Reikėjo pasikviesti gal net kelias nepriklausomas grupes iš skirtingų šalių darant Drąsiaus Kędžio kūno ekspertize ir skandalo kaip nebūta.

Ką begali padaryti nepriklausomi ekspertai, kai galimai įrodymai jau sunaikinti ?

Pateikti išvada kad jis mirė girtas ? Na mes ir neabejojame, bet Lietuvai reikia atsakymo, jis prisigėrė ar buvo prigirdytas ?

Kodėl žmonės apgulė namus ir gina galima auka ?

Juk byla dar nebaigta ? Ir dėdė Ūssass dar bus teisiamas, o dabar vienintelis bylos nukentėjęs asmuo, vienintelis liudininkas atiduotas galimam nusikaltėliui……..

Dar labiau stebina įžymių žmonių stojimas į Ūssso pusę, tokiems kaip Pauvlauskas ir t.t.

Tik mano nuomone Lietuvoje nėra jokio pedofilų klano, tai paprasčiausias klanas, kurį sieja tik pinigai ir įtaka vienas kitam.

Šiame klane gali būti ir pedofilu ir zoofilu ir žydrų ir impotentu ir normalių, juos sieja tik bendras tikslas, o kadangi jie didelių pinigų vergai ir neteisiami, virš įstatymo tai jiems jų bendrakeleivių nukrypimai nemotais, jie gins vienas kitą ir nesvarbu koks šešėlis kris ant jų kolegos, korupcija, pedofilija ar žmogžudystė……

Juokinga ir graudu

P.S.
O gimdytoja mano nuomone labiau bijo tariamai savo gynėjų daug labiau nei viešai stojusių ginti žmonių ar Venskienės. Arba ji visiška “šviesiaplaukė”

Norėdamas demaskuoti ponios Stankūnaitės ir pareigūnų melą, siunčiu šį vaizdo įrašą.

Kada L. Stankūnaitė spėjo susižeisti?

Aš suprantu, kiekvienas šiuo klausimu turim savo nuomonę, bet jau darosi ir juokinga ir graudu, jog bandoma apgaudinėti Lietuvos piliečius tokiu šiurkščiu melu. Visi mes matome reportažus, nuotraukas ar laidas ir nekvaili esam – matome, jog tai nėra tikra. Nelaikykite mūsų kvailiais.
Siunčiu nuotrauką, kurioje matyti, kaip L. Stankūnaitė išeina iš Kedžių namų penktadienį be jokių ryškių mėlynių ar panašiai, o sekmadienio vakarą vienoje televizijos laidoje matyti, kaip L. Stankūnaitė sėdi kaip po soliariumo procedūrų ir dar su mėlyne. Kada ji spėjo susižeisti?

Pirmąkart Lietuva į „Eurovizijos“ konkursą savo atstovą išsiuntė dar 1994-aisiais – pirmasis šalies garbę apginti čia mėgino Ovidijus Vyšniauskas. Nuo to laiko Lietuva iš viso į „Euroviziją“ išsiuntė trylika dainininkų ir grupių, aukščiausia šaliai tekusi vieta yra šeštoji.

1994-aisiais „Eurovizijoje“ pasirodęs Ovidijus Vyšniauskas Europai uždainavo lietuviškai. „Lopšinė Mylimai“ – taip vadinosi atlikėjo sudainuota daina. Tąsyk Ovidijus negavo nei vieno balo ir buvo priverstas tenkintis 25-ąja vieta.

1994-aisiais „Eurovizijoje“ pasirodęs Ovidijus Vyšniauskas Europai uždainavo lietuviškai. „Lopšinė Mylimai“ – taip vadinosi atlikėjo sudainuota daina. Tąsyk Ovidijus negavo nei vieno balo ir buvo priverstas tenkintis 25-ąja vieta.

Antrą kartą „Eurovizijoje“ Lietuva pasirodė tik po penkerių metų – 1999-aisiais. Į konkursą šalis delegavo Aistę Smilgevičiūtę. Mergina „Eurovizijoje“ atliko kūrinį „Strazdas“, iki šiol įstrigusį lietuvaičių atmintyje. Aistę konkurse tenkinosi 20-ąja vieta.

Po dviejų metų „Eurovizijos“ scenoje pasirodė grupė „Skamp“. Tąkart Lietuva konkurse pasirodė itin neįprastai – grupė atliko fanko stiliaus kūrinį „You Got Style“ ir pelnė 13-ąją vietą. Ilgą laiką tai buvo aukščiausias šalies pasiekimas konkurse.

Kitamet Lietuvai pasisekė gerokai mažiau – nors į konkursą buvo deleguota grupė „b’Avarija“, jos narius „Eurovizijoje“ pakeitė Aivaras, atlikęs kūrinį „Happy You“. 23-ioji vieta – taip buvo įvertintas dainininkas.

Jėgas „Eurovizijoje“ išmėgino ir Linas Adomaitis kartu su dainininke Simona. Čia duetas atliko kūrinį „What Happened to Your Love“. Duetui konkurse pasisekė itin vidutiniškai – jie šaliai pelnė 16-ąją vietą.

2005-aisiais Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavo grupė „Laura and the Lovers“. „Little by Little“ – taip vadinosi atlikėjų paruošta konkursinė daina. Vis dėlto šaliai teko nusivilti – sužibėti „Eurovizijoje“ ir vėl nepavyko, o vargais negalais pasiekta 25-oji vieta konkurse nedaugelį tenkino.

2006-aisiais taisyti šalies įvaizdį pasiryžo specialiai susibūrusi Lietuvos scenos grandų – Arnoldo Lukošiaus, Marijono Mikutavičiaus, Andriaus Mamontovo, Sauliaus Urbonavičiaus, Viktoro Diawaros ir Eimanto Belicko – grupė „LT United“, atlikusi kūrinį „We Are the Winners“. Vyrai ne tik „nokautavo“ Europą savo humoro jausmu ir tikru akibrokštu tapusiu pasirodymu, bet ir pelnė Lietuvai ligšiol aukščiausią vietą konkurse – šeštąją.

Prieš penkerius metus Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavo lyriškoji grupė „4Fun“. Konkurse muzikantai atliko kūrinį „Love Or Leave“. Pakartoti „LT United“ triumfo grupės nariams nepavyko – konkurse pasiekta 21-oji vieta.

Lyrika pavergti europiečių širdis Lietuva mėgino ir vėliau. 2008-aisiais „Eurovizijos“ scenoje pasirodė Jeronimas Milius. Tuo metu vos spėjęs išgarsėti dainininkas konkurse atliko kūrinį „Nomands in the Night“. Lietuvai atlikėjas pelnė 16-ąją vietą.

Po metų konkurse pasirodęs Sasha Son taip pat mėgino Europą nustebinti jausmų kupinu kūriniu „Love“. Įspūdį Europai vaikinas paliko – jis pateko į „Eurovizijos“ konkurso finalą, tačiau ten nesužibėjo – Lietuvai pelnė 23-iąją vietą.

Į „Euroviziją“ įnešti džiaugsmo ir smagumo ryžosi Lietuvai atstovauti teisę gavę „InCulto“ vyrai. „Easten European Funk“ – taip vadinosi jų atlikta daina. Ir nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų į kolektyvą dėjo visas viltis, „InCulto“ nepajėgė peržengti „Eurovizijos“ pusfinalio barjero – vyrai gavo 12-ąją vietą.

Praėjusiais metais Lietuvos garbę „Eurovizijoje“ gynė Evelina Sašenko. Mergina pranoko daugelio gyventojų lūkesčius – jos atliekamas kūrinys „C’est Ma Vie“ pateko į konkurso finalą ir jame buvo įvertintas 19-ąja vieta.

Šįmet konkurse Lietuvos garbę patikėta Donatui Montvydui. Vaikinas pasirodys antrajame konkurso pusfinalyje, gegužės 24-ąją dieną.

Šis judėjimas prasidėjo su tikslu supažindinti žmones apie Ugandos karinę grupuotę “Lord’s Resistance Army”, kuriai vadovauja Joseph Kony.

“Invisible Children” siekia padaryti tarptautinį pabėgelį Kony įžymiu, kad jį žinotų visas pasaulis. Norima, kad žmonės palaikytų jo sulaikymą ir užbaigtų šį nusikalstamumą. Grupuotės veikla prasidėjo 1987, o 2012 metai yra laikas, kai turi viskas baigtis.

Kony yra pateiktos 33 skirtingos kriminalinės bylos tarp kurių yra už nužudymus,prievartavimą bei vertimą vergauti.Iki tol, kol Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino jį kaip labiausiai norimu sugauti teroristų pasaulyje, jis šia veikla užsiiminėjo visus 26 metus.

Aktyvistai tiki, kad partizanų grupė pagrobė apytiksliai 66,000 vaikų, kuriuos vertė tapti “vaikais – kareiviais”.

Nuoširdžiai siūlome pažiūrėti visą, beveik 30 minučių dokumentinį filmą, kad suprastumėte tikrąją padėti. Dalinkimės šia žinia su kitais, ir padarykime Joseph Kony matomu.

Visi norintys, gali pasirašyti peticiją ir palaikyti tarptautines pastangas sulaikyti  Kony. Visa informacija šioje svetainėje www.invisiblechildren.com

Galutinė akcijos „Kony 2012“ diena – balandžio 20-oji. Įdomu, kuo viskas baigsis: ar tikslingas „spaminimas“ facebook‘epasiteisins? Galų gale, ar „blogiuko“ pavertimas žymiu padės jį sugauti? Galima tik spėlioti, o kol kas verta pažiūrėti šį filmuką ir daugiau sužinoti apie situaciją Ugandoje, akciją ir pačią jos idėją.