<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<?xml-stylesheet type="text/xsl" media="screen" href="/~d/styles/rss2full.xsl"?><?xml-stylesheet type="text/css" media="screen" href="http://feeds.feedburner.com/~d/styles/itemcontent.css"?><rss xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/" version="2.0">
<channel>
<title>ManoKnyga.lt recenzijos</title>
<link>http://www.manoknyga.lt</link>
<description />
<language>lt</language>
<pubDate>Wed, 19 Jun 2013 22:43:42 +0200</pubDate>
<atom10:link xmlns:atom10="http://www.w3.org/2005/Atom" rel="self" type="application/rss+xml" href="http://feeds.feedburner.com/mk-recenzijos" /><feedburner:info xmlns:feedburner="http://rssnamespace.org/feedburner/ext/1.0" uri="mk-recenzijos" /><atom10:link xmlns:atom10="http://www.w3.org/2005/Atom" rel="hub" href="http://pubsubhubbub.appspot.com/" /><feedburner:emailServiceId xmlns:feedburner="http://rssnamespace.org/feedburner/ext/1.0">mk-recenzijos</feedburner:emailServiceId><feedburner:feedburnerHostname xmlns:feedburner="http://rssnamespace.org/feedburner/ext/1.0">http://feedburner.google.com</feedburner:feedburnerHostname><item>
<title>Išmokau nebūti</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/ismokau-nebuti.html#Išmokau nebūti</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/ismokau-nebuti.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/ismokau-nebuti/virselis-130.jpg" alt="Išmokau nebūti" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
„Išmokau nebūti“ – Mariaus Buroko, „žinomo jaunosios kartos poeto ir vertėjo“, kaip pristatomas ant nugarėlės autorius, eilėraščių rinkinys. Pavardė tikrai girdėta: autorius seniai ir sėkmingai įsiliejęs į mūsų poetinį „isteblišmentą“, tiesa, kol kas nelepinamas premijomis, bet čia turbūt tik laiko klausimas – recenzuojamą knygą palydėjusios „autoritetų“ pagyros skamba daug žadančiai... Be to, smalsumą kelia ir faktas, kad ši knyga autoriui jau trečioji, taigi pats metas poetui surasti savitą balsą, stilių, skambesį. Ar M. Burokui tai pavyko?

Nejaukiai nuteikia jau ant nugarėlės esantis paties poeto pateiktas knygos pristatymas: „pastarųjų keleto metų eilėraščiai susidėliojo į gan asmenišką gyvenimo su visa neviltim, grožiu, meile ir neapykanta kroniką“. Iškart ima kirbėti įtarimas, ar tik rankose laikoma „žinomo jaunosios kartos poeto“ knyga nebus dar vienas asmeniškumų prigrūstas opusas, įdomus... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/ismokau-nebuti/4490.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/ismokau-nebuti.html">Įsigykite knygą „Išmokau nebūti“</a> ]]></description>
<pubDate>Fri, 31 May 2013 08:56:04 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/ismokau-nebuti.html#Išmokau nebūti</guid>
</item>
<item>
<title>Vilko valanda</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html#Vilko valanda</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2/virselis-130.jpg" alt="Vilko valanda" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Vilko valandą perskaičiau savo elektroninių knygų skaityklėje, kurią jau turiu ir naudoju gerą pusmetį, todėl, viena vertus, tekstą suvokiau daug nuogesnį, mažiau paveiktą šlamančiųjų puslapių ir kietųjų viršelių magijos. Netikėtai smagus dalykas buvo galimybė cituoti vietas, vertas kritiško aptarimo, vėliau tik pasiėmiau failą My Highlights[/i[ į savo kompiuterį ir beliko papildyti jį komentarais. Beje, tokiu būdu tiksliai sužinojau, kad skaičiau knygą nuo gegužės 17-ioliktosios iki 26-osios, taigi iš viso dešimt dienų.

Bendrasis įspūdis toks: knygą labai sunku skaityti, ji parašyta nuobodoku žurnalistiniu stiliumi, gausybė logikos klaidų ir kalbos artefaktų, bet. Bet autorius neabejotinai turi lakią fantaziją, yra sukūręs įdomų fantastišką pasaulį ir perskaičius knygą lieka labai geras [i]after-taste. Tarsi išgertum romaną prasto alaus, o burnoje liktų visai taurus alternatyvios istorijos prieskonis.

Pirma rimta... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/vilko-valanda-1/4489.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html">Įsigykite knygą „Vilko valanda“</a> ]]></description>
<pubDate>Wed, 29 May 2013 08:01:04 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html#Vilko valanda</guid>
</item>
<item>
<title>Laiškų knyga</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/laisku-knyga.html#Laiškų knyga</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/laisku-knyga.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/laisku-knyga/virselis-130.jpg" alt="Laiškų knyga" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Ar kada nors esate taip mylėję, kad naktį įsiklausę į šalia miegančio žmogaus alsavimą, norėtųsi alsuoti kartu su juo? Saugoti mylimojo kvėpavimą. Įkvėpti-iškvėpti, įkvėpti-iškvėpti. O po to nuo tos minties dar ir apsižliumbti. Taip, būtent tokią meilę aprašo Michailas Šiškinas romane „Laiškų knyga“. 

Seniai buvau skaičiusi knygą, kuri lyg gaivus vėjo šuoras pravėdintų aprūdijusius sielos užkaborius. Nuo pirmųjų puslapių suvoki, kad tas galingas jausmas, ant kurio laikosi trapūs dviejų mylimųjų - Sašos ir Volodios gyvenimai, turi išlikti. Ir visai nesvarbu, kad abu herojai gyvena atskirus likimus: Volodia išvyksta į karą, o Saša išteka už kito. Jų jausmas skrieja jų laiškais, amžinais laiškais, kurie egzistuoja kaip vienintelė mylinčiųjų bendravimo forma. 

Skaitant nuolatos kyla klausimas: o kaip būtų, jeigu abu herojai, bendravę jaunystėje, staiga vieną dieną susitiktų? Ar jų meilei būtų lemta išlikti?... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/laisku-knyga-1/4488.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/laisku-knyga.html">Įsigykite knygą „Laiškų knyga“</a> ]]></description>
<pubDate>Tue, 28 May 2013 07:26:06 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/laisku-knyga.html#Laiškų knyga</guid>
</item>
<item>
<title>PUTINAS. ŽMOGUS BE VEIDO</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/zmogus-be-veido-vladimiras-putinas.html#PUTINAS. ŽMOGUS BE VEIDO</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/zmogus-be-veido-vladimiras-putinas.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/zmogus-be-veido-vladimiras-putinas/virselis-130.jpg" alt="Žmogus be veido. Vladimiras Putinas" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Rašyti Vladimiro Putino biografiją – drąsus ir bauginantis žingsnis. JAV ir Rusijos žurnalistė M.Gessen, grįžusi iš emigracijos į Rusiją 1991-aisiais, dirbusi ne viename Rusijos spaudos leidinyje, iš arti stebėjo Rusijos politinį virsmą ir Putino režimo įsigalėjimą.
Ji parašė atvirą ir netgi iššaukiančią biografiją, pasakojančią kaip „paprastas“, pilkas KGB operatyvininkas tapo vienos didžiausių ir nestabiliausių pasaulio valstybių vadovu.  M.Gessen atliko kruopštų darbą, surinko daugybę faktų apie Putino vaikystę, jaunystę ir karjerą KGB, pakalbino daug esamų (ir jau buvusių – dažniausiai mirusių neaiškiomis aplinkybėmis) V.Putino priešų.
Knyga nėra vien sausas biografinių faktų rinkinys – ji parašyta gan aistringai, vietomis net satyriškai, psichologinisV. Putino portretas tapomas drąsiai, ji puikiai pagauna paranojos, siaubo ir isterijos atmosferą, vyraujančią dabartinėje Rusijoje. Normalūs to meto Rusijos...
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/zmogus-be-veido-vladimiras-putinas.html">Įsigykite knygą „Žmogus be veido. Vladimiras Putinas“</a> ]]></description>
<pubDate>Fri, 17 May 2013 09:46:50 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/zmogus-be-veido-vladimiras-putinas.html#PUTINAS. ŽMOGUS BE VEIDO</guid>
</item>
<item>
<title>Aritmija</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/aritmija.html#Aritmija</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/aritmija.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/aritmija/virselis-130.jpg" alt="Aritmija" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Jau nepamenu, kuriame kultūros leidinyje perskaičiau, kad A. Zurba parašė „nepaskaitomą romaną“. Skaudokai pasakyta, nors arti tiesos – knyga „duobėta“, perdėm ištęsta, aistros, verdančios romane, gerokai primena audrą stiklinėje, o kai kurios detalės (tarkime, balti, dirželiais suveržiami medicinos sesučių chalatėliai sanatorijoje arba medikų kepuraitės su raudonu kryželiu) – jau nutolusi tikrovė, nors romano veiksmas vyksta mūsų laikais.

Veiksmo vieta – pušynuose paskendusi sanatorija, kurioje bemiegėmis naktimis gerai girdėti pro šalį lekiantys traukiniai, į kurią rytais „atskuba iš gretimų kaimų ir miestelių atvažiuojančios darbuotojos“ (p. 243) ir kurioje garsus fotomenininkas Algirdas Čiurlys atsiduria po širdies šuntavimo operacijos. Bemiegių naktų daug. Ne vien dėl baimingo įsiklausymo į krūtinės „laikrodėlio“ dūžius ar dėl to, kad „senstam. Bet – velniai nematė“ (p. 153). Bemiegės naktys –... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/aritmija/3743.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/aritmija.html">Įsigykite knygą „Aritmija“</a> ]]></description>
<pubDate>Mon, 13 May 2013 23:55:26 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/aritmija.html#Aritmija</guid>
</item>
<item>
<title>Vilko valanda</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html#Vilko valanda</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2/virselis-130.jpg" alt="Vilko valanda" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
O ko jūs tikėjotės?

Dabar norėčiau kreiptis į tuos, kas knygos neskaitė, bet yra apie ją girdėję. Kažkoks stebuklingas dalykas tas marketingas – produktui dar nepasirodžius visi jau turi susidarę apie jį nuomonę, tad, tikiuosi, tamstos neprieštarausit.

Taigi: ko jūs tikitės iš „Vilko valandos“? Į ką, jūsų nuomone, knyga panaši? Skaitę irgi gali įsitraukti – ko jūs tikėjotės iš knygos prieš ją perskaitydami? 
Paimkit lapelį ir užrašykit mintis. Dabar tą patį padarysiu aš, o po to galėsim palyginti.

Užsirašėt? Aš irgi, štai: kaip ir kiekvieną kartą, kai leidžiama didžiulė reklaminė kampanija, kažkuriems velniams po savęs velkanti dar ir knygą, tikėjausi masėms skirto lengvo ir smegenų nereikalaujančio skaitalo su pradedančiam rašytojui būdingom kliurkom. 

O kadangi gerb. Andrius Tapinas nustebinti nieko nesiekė, ko tikėjausi, tą gavau. Va jums ne tik mano mintys, bet ir trumpas visos knygos apibūdinimas.... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/vilko-valanda-1/4487.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html">Įsigykite knygą „Vilko valanda“</a> ]]></description>
<pubDate>Sun, 12 May 2013 23:43:04 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/vilko-valanda-2.html#Vilko valanda</guid>
</item>
<item>
<title>Sidabrinis žirgas</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/sidabrinis-zirgas.html#Sidabrinis žirgas</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/sidabrinis-zirgas.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/sidabrinis-zirgas/virselis-130.jpg" alt="Sidabrinis žirgas" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Danijos rašytoja Lene Kaaberbøl Lietuvos skaitytojams turbūt geriausiai pažįstama iš tetralogijos apie gėdytojos dukterį Diną (nepainioti su kita šiauriete – norvegės Herbjørg Wassmo Dina!), 2009 m. Lietuvoje taip pat išleista šios rašytojos knyga „Šešėlių vartai“, pasakojanti apie mergaitę Aną, 2010 m. kartu su Agnete Friis sukurta gal kiek vyresnei auditorijai skirta „Berniukas lagamine“. Bet šįkart – apie L. Kaaberbøl „Sidabrinį žirgą“.

Pasak interneto šaltinių, būtent pasakojimai apie nenuoramą Katrioną, Teresos dukterį, labiausiai garsina autorę. Iš viso yra parašytos trys knygos, į lietuvių kalbą kol kas išversta tik pirmoji – „Sidabrinis žirgas“, kurią galima laikyti tipine „kaaberbøliška“ knyga: veiksmas vyksta išgalvotoje šalyje maždaug viduramžiais, pasakojimas ganėtinai realus, tačiau į jį talentingai įausta keletas fantastikos gijų, o pagrindinis personažas (dažniausiai – sunkiai... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/sidabrinis-zirgas/4486.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/sidabrinis-zirgas.html">Įsigykite knygą „Sidabrinis žirgas“</a> ]]></description>
<pubDate>Tue, 07 May 2013 21:26:03 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/sidabrinis-zirgas.html#Sidabrinis žirgas</guid>
</item>
<item>
<title>Lietuvos roko pionieriai</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/lietuvos-roko-pionieriai.html#Lietuvos roko pionieriai</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/lietuvos-roko-pionieriai.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/lietuvos-roko-pionieriai/virselis-130.jpg" alt="Lietuvos roko pionieriai" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Atgal į 70-uosius

Ten, kur laikinai persikrausčiau skaitydama Roko Radzevičiaus knygą “Lietuvos Roko Pionieriai“ 

&nbsp; &nbsp;  Tai, ką dabar skaitote, jokiu būdu nepretenduoja į recenzijos statusą. Veikiau - į atvirai emocionalią, sentimentinės pakraipos nuomonę, išsakytą recenziniu ir, kaip juokaudama sako mano sesuo, sunkiu kaip rokas, stiliumi. O profesionalių ar grafomaniškų, esant norui ir net ne pačiam greičiausiam internetui, jų galima rasti tiek, kiek reikia smalsumui patenkinti. Priklauso nuo to, kokiai skaitytojų kategorijai save priskiriate - tiems, kurie pirma perskaito knygą ir tik paskui recenzijas, ar tiems, kurie elgiasi atvirkščiai.

Apie roką nuo Roko

&nbsp; &nbsp;  Kas paneigs, kad rašyti apie roką, idealu turinčiam Roko vardą? Kas žino, gal ir tos knygos nebūtų buvę, jei ne lemtingas sutapimas. Juk ne veltui sakoma, kad vardas gali nulemti ir visą žmogaus gyvenimą. Na, bent jau rašytojas jokiu kitu vardu niekada... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/lietuvos-roko-pionieriai/4485.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/lietuvos-roko-pionieriai.html">Įsigykite knygą „Lietuvos roko pionieriai“</a> ]]></description>
<pubDate>Sun, 28 Apr 2013 19:27:03 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/lietuvos-roko-pionieriai.html#Lietuvos roko pionieriai</guid>
</item>
<item>
<title>Mažieji troliai ir didysis potvynis</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/mazieji-troliai-ir-didysis-potvynis.html#Mažieji troliai ir didysis potvynis</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/mazieji-troliai-ir-didysis-potvynis.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/mazieji-troliai-ir-didysis-potvynis/virselis-130.jpg" alt="Mažieji troliai ir didysis potvynis" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Kas nežino trolių Mumių? Šie H. Ch. Anderseno premijos laureatės Tove‘s Jansson (1914 – 2001 m.) sukurti personažai jau seniai yra tapę vaikų literatūros klasika ir „išlipę“ iš knygos rėmų, lygiai kaip Pepė Ilgakojinė, Karlsonas, Mikė Pūkuotukas ar Alisa. Švediškai rašiusios suomės įtaką vaikų literatūrai turbūt geriausiai atspindi frazė, viename pro memoria straipsnyje, spausdintame 2001 m.: „pasakyti, kad mirė T. Jansson yra lygiai taip pat absurdiška, kaip pranešti, kad nuo senumo mirė Kalėdų senelis“.

Nors kūrėja (T. Jansson buvo ne tik rašytoja, bet ir puiki iliustratorė, pati piešusi iliustracijas ne tik savo knygoms, bet ir iliustravusi anglų klasikų Luiso Carrolio ir Johno Ronaldo Ruelio Tolkieno kūrinius) pasaulyje geriausiai žinoma kaip trolių Mumių „mama“, tačiau ji parašė ir kitokių knygų. Ir ne tik vaikams. Tačiau šįkart apie tai, nuo ko viskas prasidėjo. Taigi...

Sakoma, kad šedevrus daug lengviau... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/mazieji-troliai-ir-didysis-potvynis/4484.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/mazieji-troliai-ir-didysis-potvynis.html">Įsigykite knygą „Mažieji troliai ir didysis potvynis“</a> ]]></description>
<pubDate>Thu, 04 Apr 2013 21:57:03 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/mazieji-troliai-ir-didysis-potvynis.html#Mažieji troliai ir didysis potvynis</guid>
</item>
<item>
<title>Auksinis kompasas</title>
<link>http://www.manoknyga.lt/knyga/auksinis-kompasas.html#Auksinis kompasas</link>
<description><![CDATA[ <a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/auksinis-kompasas.html"><img src="http://www.manoknyga.lt/knyga/auksinis-kompasas/virselis-130.jpg" alt="Auksinis kompasas" align="left" hspace="2" vspace="2" /></a>
Dingusių, blogio jėgų pagrobtų vaikų motyvas literatūroje nėra retas. Turbūt visi esame kartu su Gerda keliavę iki pat tolimosios Šiaurės iš nuožmiosios Sniego karalienės nelaisvės vaduoti mažojo Kajaus. Arba gniaužėme kumščius, kai Mijo, lydimas Jumjumo, susigrūmė su žiauriuoju riteriu Kato, tam, kad išgelbėtų nelaisvėje laikomus vaikus. Tačiau jei su Hanso Kristiano Anderseno ir Astridos Lindgren sukurtomis istorijomis susipažinome dar pradinės mokyklos laikais (ar dar anksčiau), P. Pullmano „Auksinio kompaso“ (ši knyga dar žinoma „Šiaurės pašvaistės“ pavadinimu) pradinukai nepaskaitytų. Ir ne vien dėl knygos apimties. Tačiau čia nieko blogo – kiekvienai istorijai savas laikas.

„Auksinio kompaso“ rodyklės ir veiksmas sukasi (ir dar su pagreičiu!) apie vienuolikmetę mergaitę Lairą. Nors rašytojams patariama vaikiškų knygų pagrindiniais veikėjais rinktis berniukus, „Auksinio kompaso“ populiarumas rodo, kad ši... <a href="http://www.rasyk.lt/knygos/auksinis-kompasas/4483.html">Skaityti daugiau &raquo;</a>
<br /><br /><a href="http://www.manoknyga.lt/knyga/auksinis-kompasas.html">Įsigykite knygą „Auksinis kompasas“</a> ]]></description>
<pubDate>Sat, 23 Mar 2013 13:38:02 +0200</pubDate>
<guid>http://www.manoknyga.lt/knyga/auksinis-kompasas.html#Auksinis kompasas</guid>
</item>
</channel>
</rss>
