Namų Darkytoja

Mano nesėkmė virtuvėje: rezultatai ir prizai

2009-12-23T09:51:00.004+02:00

Žinau, kad laukiat ;) Gal paguos jus tai, kad ne iš piktos valios savaitę kankinau, o tik dėl tų pačių darbų. Ech, labai jau neoriginalus pasiteisinimas mano...

Žodžiu, balsavimas vistiek įvyko kaip ir buvo planuota, kadangi buvau nustatčiusi kad vėliau 14 dienos balsai būtų nepriiimami - ir šįkart automatika nepavedė ;) Ir jau nekankinsiu daugiau, jūsų dėmesiui - rezultatai (spauskite ant paveiksliuko didesniam vaizdui):

Viso sulaukėm 47 balsų, ir daugiau nei pusę jų "nusinešė" Silvija su savo namine bomba :) Antroje vietoje neabejotinai yra Rasa ir jos keksiukai, o trečiają per plauką, bet žinoma, kad pelnytai, iškovojo Žalia Varna. Sveikinu šio mažo konkurso nugalėtojas! Silvijai iškeliaus virtuvės komplektėlis - kad saugiau ir švariau dirbtųsi, na o Rasą ir Žalią Varną pasieks "virtuviniai" suvenyrai ;)

Labai dėkoju visiems už dalyvavimą - be jūsų šiuo man itin darbingu metu blogas būtų buvęs visai tuščias. O ir istorijos be abejo įdomios, vertingos ir naudingos tiek virtuvės pradinukams, tiek profesionalams ;)

Prizų nuotraukas įdėsiu, kai tik grįšiu namo ir paruošiu siuntimui, o nugalėtojas prašau brūkštelti savo kontaktus man į el. paštą, kad siuntinukai jus pasiektų dar šventiniu laikotarpiu ;)

Mano nesėkmė virtuvėje: balsavimas prasideda!

2009-12-01T20:33:00.002+02:00

Taigi šiandien gruodžio 1-oji, ir šiandien prasideda balsavimas konkurse "Mano nesėkmė virtuvėje". Balsavimo formą matote kairėje, o dabar šiek tiek trumpai ir statistiškai:

Konkurse dalyvauja aštuonios dalyvės :) Nė vieno vyruko...
Viso atsiųsta nesėkmių - 13. Kaip nesėkmėms, tai labai simbolinis skaičius :)
Istorijos buvo priimamos nuo rugpjūčio 8 iki gruodžio 1 dienos
Balsuosime iki gruodžio 14 dienos imtinai.
Prizai yra net trys - trims pirmoms vietoms. Kadangi konkursas "virtuvinis" - tai ir prizus tokius išrinkau, kad su jais bent dalies nesėkmių pavyktų išvengti :)

Na o dabar plačiau :) Tiesą sakant, tik šis konkursas pastarajį mėnesį priversdavo užsukti čia, nes virtuvėje sukiojaus retai, dar rečiau gaminau kažką ypatingo, o jau parašyti nesigavo beveik nieko... Betgi negaliu apsiskelbusi karve neduoti pieno :D t.y. paskelbusi konkursą dingti sau kaip niekur nieko :) Todėl bandžiau tartis su blogger, kad atsiųstus man laiškus talpintų kaip įrašus automatiškai, bet mano kompiuterinės žinios (arba blogger) pavedė, ir paskutines istorijas sudėjau tik vakar-šiandien. Na, visgi visos istorijos vistiek patalpintos, jas visas atskirai nuo kitų įrašų ir viename puslapyje labai patogu perskaityti paspaudus ant žymos Mano nesėkmė virtuvėje.

Dar noriu padėkoti dalyvėms už šaunias istorijas - jos tikrai padės skaitytojams nekartoti klaidų, o jų pridarius - neimti daug į galvą, nes juk kartais nepasiseka visiems - tiek mėgėjams, tiek profesionalams :)

O dabar balsuojame! Balsavimas slaptas, t.y. rezultatai nebus rodomi, juos paviešinsiu tik pasibaigus balsavimui. Balsuoti galima bus tik vieną kartą, todėl išsirinkite pačią pačiausią nesėkmę :)

Susitiksime apdovanojimų ceremonijoje gruodžio 15 dieną :)

nesėkmės virtuvėje: rūtuliuko angel blynas ir bananinis receptų segtuvas

2009-12-01T18:54:00.004+02:00

Paskutinė paraiška nesėkmių konkursui atskriejo virtualiais kanalais iš Rūtuliuko virtuvės. Net dvi istorijos, abi tikrai nesėkmingos, bet įdomios, o viena - ir su iliustracijomis :)

"Ilgai ruošiaus papasakot apie savo nesėkmes virtuvėj :) tiesa, kai buvo paskelbtas šis konkursas, ilgai galvojau, kokia gi ta didžioji nesėkmė, man nutikus, bet kažkaip nieko nesugalvojau, nes nieko baisaus, išskyrus tada, kai keksiukai buvo blynų skonio, sriuba - per sūri, o sausainiai - per daug sudegę, nieko nebuvo...

Bet po to kai kas nutiko :)) "Kepėjai be stabdžių" projekte buvo mestas iššūkis: Angel Food pyragas. Na taip, tas, kuriame reikia daaaaug baltymų. Taigi, ėmiausi darbo su šiuo pyragu, bet nežinia kodėl: gal todėl, kad per prastai išplakiau baltymus, gal dėl to nes tiesiog buvo tokia diena, bet maniškis pyragas, po to, kai iškepė, iš pradžių sukėlė man didžiausia nusivylimą, o dar po to - didelį juoką... vis tik buvo juokinga, kas iš tokio, prabangiu turėjusio būti, pyrago, gavos - saldus, plonas blynukas, tik tiek. Na gerai, ne tik tiek. Dar ir kepimo formą, kurią teko ilgai ilgai gramdyti.. Po šito karto bijau kartoti. Nors kažkada turbūt teks įveikt tą baimę.
Pora šios nesėkmės foto:

Na o kita nesėkmė.. turbūt nelabai tinka konkursui, bet papasakosiu, vis tik labai su virtuve susiję...
Taigi, turiu tokį diiiiidelį segtuvą su receptais. Tokį tikrai didelį, storais viršeliais ir su daug daug receptų viduj. Ir su savybe, kad labai sudėtinga norimą receptą išimti. Todėl tenka norimą puslapį kažkuo prispaust, kad neužsiverstų. Kartą gaminau kai ką, kas buvo segtuvo pradžioj ir dar kai ką, kas pabaigoj. Norėdama atskirti segtuvo dalis, kad nepamesčiau kur kuris receptas, turėjau kažką sunkaus uždėti ant vieno tų puslapių. Nieko kito po ranka nebuvo kaip tik.. bananas! Jį ir panaudojau. Taigi, patiekalai iš to segtuvo galo ir pabaigos buvo pagaminti, segtuvas padėtas į lentyną ir ramiai ten pragulėjo gerą mėnesį, gal daugiau.. Po jų kažką norėjau gaminti iš to pačio segtuvo, atsiverčiu, o ten.. į mane žiūri dailus, juodas, ištižęs ir, aišku, supuvęs bananas. Ir taip pat keliasdešimt permirkusių receptų puslapių. Siaubinga patirtis. Su lapais teko atsisveikint, bet gavau puikią pamoką, kad nereikia bananais užspausti puslapių. Na arba pamiršti bananų segtuvuose keletą mėnesių."

nesėkmės virtuvėje: silvijos bomba namų sąlygomis

2009-11-30T19:40:00.000+02:00

Sveikatai pavojingiausią nesėkmę atsiuntė Silvija - perskaičius taip ir norisi pridėti - tik nebandykite to pakartoti namuose :) Taigi perduodu žodį Silvijai:

"Šį "bombos" receptą, tiesą pasakius, gan primityvų, porinu visiems iš eilės. Kad žinotų kaip būna, kaip gali būti ir kaip buvo man.
Sudėtis: kiaušiniai (tiek, kiek širdis geidžia).
Eiga: vieną dieną išsivirti vidutinio kietumo kiaušinių ir, jų nusprendus nebevalgyti (nes širdis užsigeidė silkės), pasišildyti juos kitą dieną.
Tad, tą sekančią dieną, paimti šaltus virtus kiaušinius, nenulupti lukšto ir įdėti 2-3 minutėms į mikrobangų krosnelę pašildyti...

...na, įdėjau aš 2 kiaušinius į krosnelę, nustačiau laiką ir nuėjau į kambarį žiūrėti kažkokios TV laidos. Po minutės išgirdau griausmingą sprogimą. Garsas visai rimtas! Suprasdama, kad tai tikrai ne žiūrimos laidos spec. garso efektai (būčiau dar labiau nustebusi), atsliūkinau į virtuvę, tikėdamasi pamatytį nukritusią pakabinamą indaują. O čia, pasirodo, krosnelėje sprogo tik vienas menkas kiaušinis! Apgailėtinas kiaušinėlis, kuris sugebėjo prikaustyti visą mano dėmesį!

Na, nieko tokio, išvalysiu tą krosnelę ir tiek tos bėdos ;) Galų gale - kitas kiaušinis tai sveikas ir pašildytas! Ne viskas dar prarasta.

Pasiėmiau kiaušinį, nusilupau lukštą, atsikandau...ir po kelių sekundžių suvokiau kas atsitiko: tas kiaušinis, kuris liko sveikas, sprogo mano burnoje (prisiminkite ką pagalvojau, išgirdusi pirmojo kiaušinio sprogimą)!!! Dar nieko panašaus niekada nebuvau patyrusi. Jausmas toks, kas mano burnoje sprogo naujametiniai fejerverkai, tik "saliutų" nebuvo. Gerai, kad akys dar neišsprogo :))) O buvo tikrai skauda...

Valandėlę kitą negalėjau dorai susičiaupti, apie valgį pamiršau iki ryto, nes visa burna buvo išplikyta.
Nuotraukų tikrai nepasiūlysiu - nepykite.
Nuoširdus patarimas - NIEKADA TO NEBANDYKITE PAKARTOTI PATYS.
Bombų virėja - Silvija

nesėkmės virtuvėje: Žalios Varnos medžiotojų kukulių košė

2009-11-29T18:43:00.000+02:00

Žalia Varna buvo viena iš pirmųjų konkurso dalyvių, o su antrąja istorija bus ir viena paskutiniųjų :) Turime ir dar vieną nuotrauką. Taigi klausomės istorijos apie keistus medžiotojų kukulius:

"Turiu dar vieną neblogą nesėkmę virtuvėje: medžiotojų... kukulius?
Na, jie bent turėjo būti kukuliai - taip buvo parodyti nuotraukoje.

Recepte buvo rašoma, kad reikia 200g bulvių, 100 pieno, 150g virtų grybų, svogūno, 3 šaukštų krakmolo ir prieskonių. Tada pagal idėją bulves reikėjo išvirti, sutrinti, su viskuo sumaišyti, suformuoti kukuliukus ir juos gražiai 20min. pavirti...

NĖ PRO KUR. Arba recepte padaugino nuliukų (vietoj 100g pieno būtų visiškai užtekę ir 10g :)) arba pienas turėjo būti kažkoks labai jau tirštas. Esmė ta, kad masė gavosi kaip skystos bulvių košės, ir joks ten krakmolas nepadėjo. Galų gale, įdėjus virti, viskas palaipsniui, pamažu suvirė ir bulvių apskritai nebeliko. Bet už tai vanduo nuo krakmolo priminė neaiškios sudėties kisielių su dar neaiškesnia viduje pjaukiojančia "chebra" :) Žodžiu, kas liko iš "kukulių", pasidalinu nuotraukoje...

Na, o ką gi daryti po tokios nesėkmės?

1. Bulvių nebeišgelbėsim; belieka imtis įdaro: grybų. Galima valgyti tiesiog ištrauktus iš puodo ir užbarsčius prieskonių - jie jau yra virti, tik labai smulkių gabalėlių, tačiau skoniui tai nekenkia.

2. Puiki išeitis: perplauti, nuvarvinti, nusausinti ir iš naujo mėginti daryti kukulius :D

3. Labai skanu grybus paprasčiausiai pakepinti su svogūnais, prieskoniais ir grietine/jogurtu.

O svarbiausia - neišmesti, nes dar valgoma :D "

nesėkmės virtuvėje: rasos keksiukų laboratorija

2009-11-28T12:02:00.000+02:00

Konkursas eina į pabaigą - publikuoju paskutinius gautus aprašymus, o nuo Gruodžio 1-osios balsuosime. Seniausiai pašto dėžėje laukia Rasos iš studentusmedicus.lt keksiukų kepimo odisėja. Oi, kaip man viskas buvo pažįstama - pradžia ir pas mane su tais keksiukais buvo panaši, ilgai bijojau juos kept, kol pasiryžau ir...gavosi :) Dabar atrodo taip paprasta juos iškepti.
Džiaugiuosi, kad galų gale gavosi ir Rasai, taigi dėmesio, ilga ir įdomi istorija:

"Nors ir nerašau kulinarinio tinklaraščio, bet kartais užsuku į virtuvę ką nors pagaminti. Taigi, mano istorija yra apie tai, kaip mokiausi gaminti keksiukus.

Keksiukus norėjau išmokti gana seniai. Kažkada viename iš prekybos centrų buvo akcija silikoninėms keksiukų formelėms - užsipirkau :). Tik grįžus namo ėmiau ieškotis recepto. Susiradau kažkokius obuolinius - jie atitiko mano turimus produktus. Sudėjau produktus pagal receptą, kuris buvo matuojamas puodeliais. Tešla buvo keistokai skysta. Na, bet sukrėčiau į formeles. Kadangi tai buvo mano pirmi keksiukai gyvenime, tai nė nenumaniau, kiek dėti į formeles tešlos. Pašoviau į orkaitę kepti... Vis pažiūrėdavau pro langelį, kaip ten jiems sekasi. Vis tik pridėjau per daug tešlos - keksiukai sėkmingai "išlipo" iš formelių. Mano kepinėliams iškepus paaiškėjo dar vienas dalykas - greičiausiai padauginau margarino - keksiukai plaukė riebaluose. Taigi turėjau beformius gniužulėlius, kuriuos teko nuvarvinti ant servėtėles, kad būtų galima paimti į ranką. Visiškai nepanašius į matytus nuotraukoje prie recepto. Skonis buvo panašus į kiaušinienę su obuoliais, bet šeimyna suvalgė.

Receptą palaidojau po "daugiau negaminsiu" etikete. Naršiau internete toliau ir rinkausi naują receptą. Šį kartą išsirinkau keksiukus su baltuoju šokoladu. Nežinau, gal jau klaidos prasidėjo, kai keksiukams pirkau pigaus baltojo šokolado - studentiškas biudžetas... Atrodo dariau viską pagal receptą, išėjo kvapni grietinės tirštumo tešla. Sukrėčiau į formeles, šį kartą nepadauginau ;). Ir kepė gražiai - iškilo, parudo... Nesėkmės prasidėjo, kai keksiukus ištraukiau iš orkaitės. Palikau vėsti, o jie ėmė ir susmego... Pasidarė tokie įdubę. Blogiausia, kad laukiau svečio ir planavau vaišinti keksiukais. Vieną paragavau - matėsi susmegimo žymės plius dar baltasis šokoladas ėmė ir susikaramelizavo vietomis. Skonis buvo pusėtinas... Tai kažkaip irgi šitą nesėkmę suvalgėm...

Trečias bandymas vis tik pavyko. Gaminau pagal visai kitokį receptą, o dar patarimo pasiklausiau pas patyrusią keksiukų kepėją Forelle. Šį kartą jau neskubėjau traukti iš orkaitės, palikdavau atvėsti išjungus... Iki šiol bijau bandyti gamint keksiukus pagal neišbandytą receptą :). Tai taip ir žaidžiu su priedais bei tuo geruoju receptu, kur keksiukai nesusmenga. Keisčiausia, kad anie 2 receptai buvo paimti iš tinklaraščių, kur jau vieną kartą buvo pagaminti ir nusisekę."

nesėkmės virtuvėje: Lilijos svarainių sultinys ir kondensuoto pieno bomba

2009-10-27T17:09:00.003+02:00

Kol aš dirbau, istorijos konkursui gulėjo pašto dėžutėje. Todėl skubu skelbti ir džiaugtis didėjančiu dalyvių skaičiumi. Jūsų dėmesiui - net dvi Lilijos istorijos :)

Svarainių sultinys
"Šaldytuve visada turiu užsišaldžius sultinį ir dar velniai žino ko. Atsidarau šaldiklį, ištraukiu litrinį stiklainį nuo majonezo, atsidarau. Užšaldytas skystis gelsvas, kaip ir dera vištienos sultiniui. Atitirpinau per naktį (kažkodėl net nešovė į galvą paragauti kas ten :( ) Ryte užkaičiau, sumečiau bulvikes, pupeles... Jau džiaugiuosi kaip bus skanu, dar prieskonių įdėjau, druskytės, tada nutariau paragauti. Kažko jis man toks rūgštus pasirodė. Pasirodo, svarainių sirupą panaudojau vietoj sultinio :( Toki gerą daiktą sugadinau :( Bulvių gi saldžiai rūgščių nevalgysi, teko viską į klozetą išverst verkiančia širdimi :( "

Kondensuoto pieno bomba
"Kai buvau kokių 12 metų, mano sesei tuo metu buvo kokie 7. Tai buvo momentas, kai buvom pasinešę ant virto kondensuoto pieno. Įdėdavom konservų dežutę į vandenį ir virdavom kokias tris valandas, vis įpildami vandens. Bet vieną dieną virėm tryse kartu su mama. Ir tą dieną rodė kažkokį žiauriai įdomų filmą per televizorių. Tai aišku, ten kur trys šeimininkės, vaikas lieka nesužiūrėtas, vandens papildomai neįpylėm. Užmiršom mes tą "kondensovkę"... O iš malonumo ekstazės žiūrint filmą mus prikėlė sprogimas virtuvėje. Ir nė viena nenuskubėjo greitu žingsniu pasižiūrėti kas gi atsitiko (matyt bijojom būti sužalotos). Po kurio laiko vėl gi visos trys urmu nutarėm pažiūrėti kaip gi ta virtuvė atrodo. Kaip kokie multfilmo herojai atsargiai pradarėm durys ir įkišom paeiliui galvas į tarpą: mama, aš, sesuo. Tirštas pienas buvo visur: ant lubų, ant baldų, grindų, stalų. Galutiniai jo likučiai buvo panaikinti tik už poros metų, kai buvo naujai remontuojama virtuvė. O didžiausią apmaudą dėl pieno jautė mano sesuo. Nes ji buvo dydžiausia smaližė :) "

Liko tik truputį daugiau nei mėnesis - vis dar laukiu jūsų istorijų :)

rudeninė trinta daržovių sriuba su vištiena

2009-10-24T16:35:00.004+03:00

Kad ir kaip negražu taip apleisti blogą, neatsiprašinėsiu - džiaugiuosi, kad siaučiant tai krizei, darbų man dar netrūksta :) Šitas mėnesis be blogo man neprailgo, na, o dabar jau vėl grįžau į virtuvę ir į virtualią erdvę.
Virtuvėje kai kurie daiktai pakeitė savo nuolatinę buvimo vietą - pasekmė to, kad ten šeimininkavo mano asmeninis virėjas. Nieko, jau kelis spėjau grąžinti į senas lokacijas, kiti su laiku irgi sugrįš :) Juk turiu dabar atsilyginti vyrui, kad mane maitino ir kasdien ką nors skaniai gaminti. Todėl tikiuosi ir čia ką nors įdomaus įdėti jums paskaityti ir akis paganyti :)
Virtualioj erdvėj dar daugiau naujovių. Kiek visko prigaminot ir prirašėt, kol manęs nebuvo! Teks kokį vakarą bent priebėgom peržiūrėti, ir labiausiai viliojančius į virtuvės planų sąrašą įtraukti :)
O dabar prie darbų - dedu pirmą vyro skrandžio šildytoją - pristatau trintą pomidorų sriubą su vištiena ir žirneliais. Grynai mano išmąstymas iš to, ką radau šaldytuve. O radau visai neblogai:

kelias bulves
morką
kelis pomidorus
vištienos krūtinėlę
šaldytų žirnelių
druskos, pipirų, prieskonių pagal skonį

Procesas netrumpas, bet paprastas:

Nuskutam bulves ir morką ir dedam virti.
Nuplaunam pomidorus ir dedam į verdantį vandenį kitame puode, kad nusinertų odelė. Galima ir šiek tiek ilgiau pavirti, kad būtų minkštesni.
Vištieną supjaustytom gabalėliais, paprieskoniuojam ir gerai apkepinam.
Išvirusias bulves ir morką bei supjaustytus pomidorus sutrinam blenderiu. Jei pasiliksite sultinio nuo bulvių ir morkos, galėsite pasireguliuoti sriubos tirštumą.
Į vištieną keptuvėje taip pat įpilam daržovių sultinio, užvirinam ir sudedam šaldytus žirnelius. Pavirti reikia tik kelias minutes, kad žirneliai nepakeistų spalvos.
Tuomet viską sujungiam į vieną - į daržovių tyrę suverčiam vištieną su žirneliais, viską užkaitinam iki virimo, ir jau galima pilstyti į dubenėlius :)

Skonis gaunasi rūgštokas nuo pomidorų, bet vištiena ir žirneliai jį šiek tiek švelnina. Daržovių, be abejo, galima ir kitokių įjungti - vėlgi turėsim naują receptą :) Vėsiam rudenio vakarui tokia sriuba pats tas - ir čia jau ne mano nuomonė, čia pasakė mano pagrindinis ragautojas.
Iki :)

nesėkmės virtuvėje: Elžbietos miego ir kavos perteklius

2009-09-05T18:26:00.006+03:00

Jau jau...
Po truputėlį...
Įsibėgėja nesėkmės konkursas! :)

Viešinu dar vieną nesėkmę - šįkart ja su mumis dalinasi Elžbieta. Ir dar pateikia puikių patarimų, kaip išvengti tokios nesėkmės, o jai įvykus - tikslingai panaudoti padarinius :) Suteikiu žodį:

"Ar mėgstate kavą? Ar mėgstate kavą taip, kaip mėgstu ją aš? Net ir paryčiais, kai akys dar neatsimerkė, autopilotas veda tiesiai į virtuvę. Lygiai taip pat užmerktom akim ir statomas ant viryklės virdulys. Kol vanduo bando užvirti, išsiimu aukštą metalinį indą su kava. Pasiruošiu puodelį, įberiu į jį kavos, šiek tiek cukraus. Tingiai pamaišau... per tą laiką užverda vanduo. Aišku, nukaičiu, ir pilu vandenį į puodelį... pilu...pilu... ir kila klausimas, kodėl į puodelį telpa tiek daug vandens? Smalsumas nugali ir akys atsimerkia. Atsimerkia!!!!! Puodelis kaip stovėjo taip ir stovi, o vanduo supiltas į indą su kava. Daug kavos tada buvo :) ir gana stiprios :)

Pataisymui siūlyčiau:

Atsibusti ir atsimerkti prieš ką nors darant
Perkošti kavą, sušaldyti kubeliais ir taip naudoti sirupams, desertams
Perkošti kavą, dar atskiesti vandeniu ir pavaišinti visą laiptinę
O svarbiausia - gerti normalią kavą, o ne tokį plikytinuką :)))) "

Nėra net ką ir pridurti :) Kavos mėgėjai, vienykimės :)

A, paerzinsiu dar dėl prizų :) Iš jūsų pasiūlymų negavau, todėl sugalvojau pati. O tada dar vieną idėją vyras pasiūlė. Dabar tik reikia apsispręsti, kas geriau - ar mano sugalvotas "rimtasis" prizas, ar vyro sugalvotas "crazy" prizas. O gal abu? :)

nesėkmės virtuvėje: rūgštus meškinijos Napoleonas

2009-09-04T14:47:00.003+03:00

Iš pradžių atskriejo komentaras, o po to ir laiškas nuo Meškinijos, kuri kažkada pasiryžo pradžiuginti vyrą tikro karvedžio vertu saldėsiu - tortu Napoleonu. O kaip iš saldėsio gavosi rūgštėsis, pasakoja pati autorė:

"Kažkada seniai seniai buvo vyro gimtadienis, ir sugalvojau iškepti tortą Napoleoną. Viską kaip ir padariau beliko padaryti kremą ir pertepti.
Pasiėmiau grietinės litrą, cukraus maišelį, dar kažkaip pagalvojau kad jis ne cukraus maiše, o paprastame maišelyje supiltas, bet minčių paragauti net nekilo... Su mikseriu plaku sau, galvoju reikia paragauti - kaip kalė per smegenis kažin koks keistas skonis. Galvoju, kas čia per nesąmonė, reikia dar paplakti. Dar plaku, paragauju - vistiek kažkokia nesąmonė... Bet svarbiausia, kad nesuprantu, kodėl toks skonis - kažkoks metalo skonis. Taip aš dar kokį pusvalandį vargau, kol sugalvojau paragauti tą cukrų. O ten po velniųųųųųųųų - ne cukrus, o citrinos rūgštis, kurią vyras iš kažkur parsivilko ir dar tokiame kiekyje...
Taip ir baigėsi tada mano tortų kepimas - vėl pabandžiau tik po kokių šešių metų. Na, žinoma ir labai gaila buvo litro grietinės..."

Puiki nesėkmė, jei taip galima išsireikšti :) Padeda prisiminti, kad gaminimo eigoje visuomet verta paragauti...

O kur tavo nesėkmė? Kodėl dar ne mano e-mail'e? :D

kriaušių-raudonųjų serbentų pyragas

2009-09-04T13:58:00.009+03:00

Kriaušių savaitei atėjus, prisiminiau šitą pyragą, gamintą dar vasarai įpusėjus, bet taip ir nepaskelbtą. Teko pasikuisti fotoaparato atmintyje nuotraukų, bet dar ilgiau teko sukti galvą, kokį ir iš kur ištrauktą receptą sudarkiau... Prisiminiau :) Dariau pagal Sonatinos kriaušių pyragą.
Kaip visada, darkyti recepto neplanavau - ieškojau, kur panaudoti kelias bebaigiančias pernokti kriaušes. Receptas patiko ir toks, koks yra, bet apsižiūrėjau, kad migdolų drožlių turiu vos porą šaukštų, nekalbant jau apie maltus. O dar čia žvilgsnis užkliuvo už dubens raudonųjų serbentų šaldytuve, kuriems recepto planavau ieškoti kai sunaudosiu kriaušes. Va, tada ir gimė mintis sudėti juos kartu - kriaušių saldumas ir serbentų rūgštumas, kodėl gi ne..?
Dar pridėjau daugiau cukraus, išėmiau citrinos žievelę ir sultis, neturėjau vanilės ekstrakto, bet radau migdolų, koregavau kai kuriuos kiekius... Žodžiu, savam stiliuj :D
Taigi, sudarkius originalų receptą, sunaudojau:

175 g sviesto
150 g cukraus
šaukštelį migdolų ekstrakto
2 kiaušinius
250 g miltų
šaukštelį kepimo miltelių
pusę šaukštelio sodos
šaukštelį tarkuoto muskato riešuto
140 ml grietinės
3 sultingas ir saldžias kriaušes
dubenėlį raudonųjų serbentų

Sviestą išsukau su cukrumi, ekstraktu ir kiaušiniais.
Į gautą masę nukeliavo miltų, druskos, kepimo miltelių, sodos ir muskato mišinys, o galų gale ir grietinė. Tešlą turim :)
Kriaušes nulupau ir supjausčiau riekelėmis. Serbentai atsisveikino su šakelėmis - lengviausia ir greičiausia tai daryti naudojantis paprasčiausia šakute - net nežinau, kur šitą būdą nužiūrėjau :)

Apdorojus kriaušes ir serbentus pamačiau, kad abiejų turiu tikrai daugiau nei vienam sluoksniui. Todėl susiradau aukštesnę formą, ir pasiryžau daryti du. Taigi: tešla-kriaušių riekelės-serbentai...

Vėl tešla...Ir vėl kriaušės-serbentai...
Vos vos užteko tešlos paskiausiam sluoksniui, bet šiaip ne taip aptepliojau :)
Nepaisant to, tiek kriaušių, tiek serbentų dar liko, bet ne bėda - buvo kuo nuraminti skrandį laukiant, kol pyragas iškeps. Kepė apie 40 minučių, 180° C orkaitėje.
Perpjovus tie du sluoksniai nelabai matėsi - aiškiai per mažai tešlos tarp jų sudėjau, todėl gavosi toks vienas platus vaisių sluoksnis su šiek tiek tešlos :)
Bet kokiu atveju, šis mažas nepasisekimas skonio negadino. Ragavome ir gardžiavomės :) Gal cukraus reikėtų dar bent kelių šaukštų, nes paragavus kąsnį su daugiau serbentų, susiraukdavome kaip citrinos atsikandę :) Arba mažiau tų serbentų tiesiog :)

Pabaigai - klausimas visai ne į temą :) Turiu nemažai aitriųjų paprikų, ir kilo mintis jas užkonservuoti į stiklainėlius - gal kas turite laiko patikrintą marinato receptą?

namų tvarkymas: greičiau ir efektyviau

2009-09-01T14:02:00.002+03:00

Taip, toliau tęsiu tą mažytę naują patarimų seriją :) Savaitgalį tvarkydami namus su vyru įsikalbėjome apie tai, kaip mes su juo vis dar skirtingai suvokiame, nuo ko pradėti ir kaip ką valyti. Ech, tie vyrai, reikia džiaugtis, kad išvis padeda, bet tada pamaniau, kad gal ne tik vyrams, bet ir pradedančioms šeimininkėms padėtų toks įrašas. Kaip sakė mano vyras, jis net nesusimąsto, ką po ko reiktų tvarkyti ir jam net galvon nešauna, kad namų tvarkymas vyksta pagal savotišką "sistemą". Tiesiog daro, ką jam pasakau, arba sutvarko, ką mato esant netvarkinga, ir nemato skirtumo, ar pirma valyti dulkes, ar siurbti kilimus...

Žinoma, svarbiausia apskritai tvarkytis :) bet aš tikiu, kad žinant kelias gudrybes ir susidėliojus viską sistemingai, tas procesas bus trumpesnis, efektyvesnis ir dėl to netgi malonesnis. Taigi patyrusios šeimininkės gal ir nesužinos daug naujo (bet visada gali paprieštarauti ar pridurti komentaruose), tačiau manau bus skaitytojų, kuriems pravers mano patirtis ir pastebėjimai.

via plan59.com

1. Geriau anksčiau, nei vėliau
Labai paprasta ir lengvai atsimenama taisyklė - visokios dėmės ir plėmai išvalomi lengviau vos jiems "įvykus". Kuo ilgiau delsite, tuo sunkiau bus išvalyti. Pavyzdžiui, žinau iš patirties, kad pomidorų padažo dėmė išsiplauna puikiai, jei į jos "gimimą" sureaguojama tuoj pat :) Išmokau po to, kai virtuviniai rankšluosčiai, kurie su tokia dėme pateko į skalbinių krepšį, net po kelių skalbimų ir visokių priemonių išbandymo išdavikiškai demonstravo rausvas dėmes...
Vienintelė išimtis šiai taisyklei yra paprasčiausias purvas, kuris pakliūna ant kilimų dar šlapias - jį lengviau tiesiog susiurbti išdžiuvusį.

2. Iš viršaus į apačią
Su žemės trauka nepakovosi, kad ir kokia išradinga šeimininkė būtum :) Todėl namus reikia tvarkyti iš viršaus į apačią - pradėkime nuo lubų kampučių, palubės lempų, paveikslų rėmų, lentynų. Leiskimės žemiau ir nuvalykime baldų paviršius bei palanges. Galiausiai imkimės grindų. Juk viskas krinta žemyn, o laikantis tokios krypties, nereiks jokio paviršiaus valyti du kart.
Ši kryptis galioja ir plačiąja prasme - tvarkant namą, pirmiausia reiktų imtis aukščiausio aukšto. Tinka ji ir pačia siauriausia prasme - juk langą ar veidrodį irgi valome nuo viršaus į apačią.

3. Sausai, po to šlapiai
Tvarkantis namus, pirmiausia reiktų atlikti tuos valymo darbus, kurie yra "sausi" - nuvalyti dulkes, išsiurbti kilimus; ir tik po to pereiti prie "šlapių" - langų valymas, grindų valymas. Manau, logikos čia ilgai aiškinti nereikia.

4. Laikas irgi padeda
Paradoksas - greičiau sutvarkyti namus padės ir laiko "tempimas" :) Na, gal ne visai tempimas, greičiau laiko ir darbų planavimas. Pavyzdžiui, prieš pradedant tvarkyti virtuvę, apipurkškite valikliu tą aptaškytą dujinę viryklę ar su kalkių apnašomis susidraugavusią kriauklę. Kol nuvalysite visus kitus paviršius, sutvarkysite maisto atsargų spinteles ir išvalysite šaldytuvą, chemija bus padariusi savo darbą ir užteks dujinę viryklę ar kriauklę nuvalyti ir nuplauti, be jokio trynimo ar brūžinimo, kuris ne tik reikalauja jėgų bei laiko, bet ir gadina paviršius.
Nors laiko planavimas man nesvetimas, šį jo pritaikymą namų tvarkyme perėmiau iš savo vyro. Kažkada, kai tik pradėjome gyventi kartu, paprašiau jo sutvarkyti ir išvalyti vonios kambarį. Po 15 minučių jis atėjo ir paklausė, ką man dar padėti, kol vonia "valosi" :) Užmečiau ten akį ir supratau vyriškos logikos žavesį - vonia, vonios kriauklė, dušo kabinos sienelės, unitazas ir net veidrodis buvo nupurkšti atitinkamais valikliais ir tikrai "valėsi" patys. Mano nuostaba buvo nesuprasta, nes jam tai atrodė savaime suprantama. Sutvarkęs balkoną ir atlikęs dar kelis darbelius, po to jis visą vonios kambarį išvalė iki blizgesio tik per 20 minučių...

5. Įdarbinkite tinkamus pagalbininkus
Ne, turiu omenyje ne kokį samdomą Misterį Properį, o tiesiog tai, kad turint reikiamus ir kokybiškus įrankius bei priemones, namų tvarkymas bus lengvesnis ir greitesnis :)
Pirmiausia išsirinkite jūsų namų paviršiams tinkamus valiklius ir ploviklius. Geri valikliai pigūs nebūna - galėčiau įrodyti šimtais istorijų. Sutaupyti galima renkantis universalias priemones, tačiau kai kurie paviršiai - pavyzdžiui, viryklės su stiklo keramikiniu paviršiumi, parketas, plaunami tapetai - reikalauja specialių valiklių ir čia taupyti nepatartina. Naudojant specialias priemones tokie specifiniai paviršiai tarnaus ilgiau, mažiau rizikuosite juos nevykusiai "padailinti" ar net sugadinti.
Kai kalba eina apie specifinius ar jautrius paviršius, aš linkusi pasitikėti jų gamintojų rekomendacijomis, kaip ir su kuo jie turi būti valomi - juk kas geriau, jei ne pats gamintojas, žinos, kaip prižiūrėti jo prekę? Rekomendacijas paviršiams ir įspėjimus rasite ir ant pačių valiklių pakuočių. O jei jau bandote kokį naują valiklį arba norite juo valyti kokį nors specifinį paviršių (kad ir paveikslo rėmą ar kitokį medinį daiktą), geriau atlikite mažą testą nematomoje daikto/paviršiaus pusėje, kad įsitikintumėte, kad valiklis ir paviršius tikrai nesureaguos "piktybiškai"... Ir niekada nepurkškite/nepilkite valiklio tiesiai ant paviršiaus - net jei jo skiesti nereikia, pilkite ant šluostės, ir tuomet testuokite ar valykite. Pastarieji du patarimai iš karčios patirties :)
Žinoma, valikliai nebūtinai turi būti cheminiai, aš vis mėgstu savo patarimuose įdėti liaudiškų, ekologiškesnių priemonių - apie tokias būtinai dar rašysiu, nes jos tikrai nenusileidžia efektyvumu, o juo labiau kaina.
Dėl įrankių - jų tikrai daug nereikia. Pažįstu namų šeimininkių, kurios ir be dulkių siurblio išsiverčia... Turėkite dar šluotą ar šepetį grindims plauti, kibirą ar didesnį dubenį, guminių šluosčių, kempinėlių, sausų šluosčių, grindų šluostę. Apsižvalgykite buities skyriuje parduotuvėje - galbūt akį patrauks dar kas nors, kas gali jums palengvinti ir pagreitinti namų tvarkymą - speciali dulkių šluostė, stiklo valymo įrankis ar pan.

Tik penki patarimai, bet pagal juos tvarkant namus "sistemiškai" ir tinkamai pasiruošus, tikrai pastebėsite, kad darbas einasi lengviau bei greičiau. Kaip visuomet, labai laukiu papildymų komentaruose - neabejoju, kad kiekviena/-as turite savo gudrybių, kaip greičiau įsileisti švarą į kiekvieną namų kampelį :)

P.S. Čia priėjo mano vyras, ir pasakė, kad įdomiausių ir mažiausiai girdėtų patarimų ne tik namų tvarkymo, bet ir maisto gaminimo klausimais sulaukčiau iš viengungių vyrų, negyvenančių su mamomis ar draugėmis - juk visus metodus jie sugalvoja ir išranda patys, vadovaudamiesi ta vyriška logika, kuri moteris kartais labai nustebina, tiek blogąja, tiek gerąja prasme... :D

kas gero prismoje?

2009-08-24T07:26:00.005+03:00

Prisipažinsiu, Prismoje pati dar nesilankiau - tolokai nuo namų randasi, o specialiai važiuoti dar nesusiruošėm. Todėl kol kas apžvelgsiu tai, ką tikrai apsimoka pagriebti kainos prasme. Tačiau manau neištversiu ir greitu laiku susiorganizuosiu nuvykti, juk smalsu, kas naujo, įdomesnio, patogesnio Prismoje. Kas kitaip, nei mums įprastuose keturiuose prekybos centruose - tiek blogiau, tiek geriau? Jei jau buvot, mestelkit komentarą, kad atkreipčiau dėmesį :)
Beje, savo tinklapyje Prisma akcentuoja, kad pas juos rasime ne tik geras kainas, bet ir aukštą kokybę. Tokių teiginių atžvilgiu esu skeptiška, nes, mano nuomone, kokybė kainuoja. Ypač kalbant apie Lietuvos gamintojus - būtų keista, jei vieną parduotuvę, kad ir didelę, turinti Prisma sugebėtų gauti iš jų geresnes aukštos kokybės produktų kainas, nei milžinė Maxima...
Tačiau visgi tikiuosi, kad naujas konkurentas, ateinantis iš aukštos lygos, įpūs Lietuvos rinkoje vis dar trūkstamos konkurencijos, nepabijos nepaklusti tiekėjų reikalavimams dėl jų prekių pardavimo kainų, neorganizuos tų pačių produktų akcijų tuo pat metu, kaip ir kiti prekybos tinklai, atveš įdomesnių ir pigesnių prekių iš kitų šalių... :) Žodžiu, tikėkimės kad Prisma padės augti Lietuvos mažmenininkams link Europos lygio, ir kartu teiks džiaugsmo mums, pirkėjams.
O pirmajame kaininiame leidinyje, kurio pasiūlymai galioja iki rugpjūčio 27 dienos, radau tokias mane sudominusias akcijas:

kiaulienos nugarinė be kaulo - 15,99/kg
šviežia atšaldyta viščiukų broilerių filė - 12,99/kg
virtos dešrelės Tarybinės Samsono (a.r.) - 2,89/250 g
jogurtas Valio Gefilus (2%) - 2,39/380 g (mano mėgstamiausias :)
pienas Dvaro (2,5%) - 1,59/1 l
glazūruotų pangasijų filė, sušaldyta, vakuume - 6,79/kg
kečupas Heinz - 3,99/570 g
makaronai Magyar - 0,79/400 g (galvojau, vistik negrįš tie laikai, kai padorūs makaronai iki lito kainavo... Neskaičiuojam tų pilkų makaronų IKI ar beskonių Maximos Optima Linija :)
alus Švyturio ekstra - 9,55/ 6 vnt. po 0,5 l
šampūnas Johnson’s Baby - 4,69/200 ml

Kitos prekės: drabužių ir batų kainos palyginti nedidelės, buitinės technikos - irgi, tačiau jų pirkti nerizikuočiau, nes prekių ženklai man negirdėti (Eiron, Triton, Travel...), indų ir kitų namų apyvokos reikmenų kainos didesnės nei Maximoje, bet pigiau nei Rimi ar IKI. Tikiuosi taip yra dėl to, kad Prismoje ne Kinijos produkcija :)
Dar leidinyje man patiko, kad prie mėsos produktų nurodyta jų rūšis, o prie pieno - riebumas. Senieji prekybos centrai ne visi tai nurodo, o kai kurių leidiniuose nėra net surašytų kainų, perskaičiuotų kilogramui ar litrui...
Šiame leidinyje dar nėra, tačiau tikiuosi nuvykusi lentynose jau rasiu ir galėsiu įvertinti Prismos nuosavo maisto ir namų apyvokos prekių ženklo "Rainbow" prekes. Pats didcentris (čia jie taip save įvardina) teigia, kad "Rainbow" "produktų kainos yra kur kas mažesnės nei kitų tos pačios produktų grupės prekės ženklų, tačiau niekuo nenusileidžia kokybe."
Taip pat man patiko, kad Prisma daug dėmesio skiria ekonomijai ir ekologijai. Na, nebūtų skandinavai :) Taigi, vėl cituoju: "mūsų prekių asortimente rasite ekologiškų, natūralių ir „Sąžiningos prekybos“ ženklu pažymėtų produktų", Prisma - "pirmasis prekybos centras Lietuvoje, kuriame veiks taros perdirbimo automatai" ir jame "naudojama moderni šaldymo įranga su dangčiais ir durelėmis bei šilumos utilizavimo sistema. Taip suvartojama iki 20 procentų mažiau elektros energijos." Puiku, argi ne?
Taigi, lauksime atsako iš supermarketų-senųjų vilkų, o Prismai linkiu tik sėkmės :)
Prisma ir Rainbow logo - via S-kanava

nesėkmės virtuvėje: net trys atvejai iš Forelle patirties

2009-08-24T07:10:00.007+03:00

Naują savaitę pradedu net trim nesėkmėm, kuriomis komentaruose pasidalino Forelle. Va kur aktyvaus dalyvavimo pavyzdys - trys nesėkmės = trigubai daugiau šansų laimėti :)
Cituojant autorę, nesėkmės ištinka dėl įvairių priežasčių: "kai kurios per išsiblaškymą, kai kurios per nežinojimą". Turim vieną pastarają ir dvi pirmąsias :)

Nr. 1 Mėsos liepsnosvaidis
"Įsimintiniausia nesėkmė buvo prieš dvylika metų, kai dar nieko nemokėjau. Tai tokiai nemokšai kaip aš, bijančiai žalios mėsos, būdavo paruošta mėsos gabaliukų ir sudėta į šaldiklį, tereikėdavo atsišildyti, apvolioti džiūvesėliuose ir išsikepti. Pati nesu mėsos mėgėja, tai tik atėjus brangiausiajam nutariau jį pavaišinti, mėsa nebuvo išimta, bet nusprendžiau, kad atšils keptuvėje. Džiaugiuosi, kad likau su blakstienomis ir plaukais, nes įdėjus sušalusią mėsą į įkaitintą keptuvę su aliejumi, liepsna švystelėjo iki pat lubų."

Nr. 2 Naktinis grietininis pyragas be grietinės
"Sugalvojau prieš išvykstant sunaudoti grietinę, kurios buvo tikrai nemažai. Maišant vis atrodė, kad kažkas negerai, tešla laaaabai sunkiai maišėsi, šokinėjo į gumuliukus, bet šiaip ne taip sukrėčiau į kepimo formą ir pašoviau į orkaitę. Prakaitą nubraukus ant spintelės pastebėjau grietinę. Jos taip ir neįdėjau :D Iškepė ne pyragas, o kažkas panašaus į didelį sausainį, kurį viena paslapčia ir suvalgiau..."

Nr. 3 Argi šokoladas tirpsta?
"Dar atsiminiau nesėkmę ir su šokolado chips'ais :) Nusipirkom su drauge tų čipsiukų, daug sumokėjom, bet sakėm verta, mėgausimės suasainiais su šokolado gabaliukais. Ir maišant tešlą, reikėjo ištirpinti sviestą, tai jį truputį užkaitinom, supylus, jį, iškart sumetėm čipsiukus, o tie niekadėjai ėmė ir ištirpo :( "

Primenu - nesėkmių laukiu iki gruodžio 1 d.. Dalyvavimui būtinas aprašymas, nuotraukos nebūtinos, bet jei turit, nesikuklinkit ir jas pridėti :)

pomidorų ir sūrio keksiukai

2009-08-23T15:30:00.001+03:00

Užsikabliavau ant pomidorų, tiesiai šviesiai pasakius :) Nors jų ir taip visada būna šaldytuve, panaudojimas dažniausiai tradicinis - salotos arba garnyras, kartais kokia pomidorų sriubytė. O kai pradėjau sukti galvą ir traukti receptus pomidorų savaitei, pamačiau, kiek visko dar galima nuveikti su šia daržove.

Taigi ir dar vienai vakarienei sumaniau dar ką nors pagaminti su pomidorais. Rinkausi iš dviejų receptų - pomidorų pyrago ir pomidorinių keksiukų. Vyras tai labai siūlė išbandyti tomato-vodka soup :) Kas nugalėjo, jau matot iš įrašo pavadinimo :) Receptas padarkytas vėlgi vyro pageidavimu - pridėjau dešrelių, nes jam norėjosi mėsos bent jau kvapo :)

Sunaudojau:

3 su puse puodelius miltų (originale - 2 su puse, man tiek neužteko)
2 šaukštus cukraus
kelis lapelius baziliko
šaukštą druskos
pusę šaukštelio sodos
šaukštelį kepimo miltelių
3 pomidorus
pusę puodelio pieno
2 kiaušinius
apie 100 g sviesto
2 šaukštus pomidorų tyrės (galima naudoti ir pomidorų padažą ar kečupą)
pusę stiklainėlio marinuotų svogūnėlių (recepte - pusė susmulkinto svogūno, tiesiog nėjau į parduotuvę vien dėl jo, pradžioj planavau pakeisti svogūnų granulėm, po to radau šaldytuve marinuotų)
puodelį tarkuoto sūrio, naudojau Goudos, originale - čederis. Kitą kartą dėsiu daugiau.
kelias dešreles - čia mano duoklė vyro prašymui, be jų receptas išlieka vegetariškas

Procesas tik iš trijų žingsnių, bet užtrunka ilgiau, nei atrodo :)
Viename dubenyje sumaišiau miltus, cukrų, druską, sodą, kepimo miltelius, kapotus bazilikus, dar nuo savęs pridėjau grūstų juodų pipirų, krapų ir paprikos miltelių.
Antrame dubenyje vyko šlapesni dalykai. Ten su pienu ir lydytu sviestu išplakiau kiaušinius, įdėjau pomidorų pastos, sudėjau svogūnėlius ir nuluptus papjaustytus pomidorus. Pastarųjų labai nesmulkinau, norėjau, kad jaustųsi gabalėliai.
O tuomet viską sumakalavau kartu, ir pačiam gale į tą rausvą tešlą įmaišiau tarkuotą sūrį. Čia nuotraukoje dar per skysta tešla, dėjau po to dar vieną puodelį miltų.
Tešla pildyti reikia apie 3/4 keksiukų formelės tūrio, aš kaip visada nesusilaikiau, bet gavosi vistiek gerai - iškilo gražiai, bet ne per daug. Į tuos keksiukus, kurie buvo skirti vyrui, įgrūdau po gabalėlį dešrelės :) Tačiau ir maniškiai, bemėsiai, gavosi puikūs.
Pabarsčiau smulkiau tarkuotu sūriu ir kepiau 180 laipsnių orkaitėje. Vegetariškus - 20 min, su dešrele - 30 min.
Skanūs buvo tiek šilti, tiek atvėsę, tiek pašildyti. Tik daugokai gavosi - viso 18 vnt., o su tokia sudėtim jie gana sotūs, aš asmeniškai daugiau dviejų vienu valgymu nevaliojau įveikti :) Teko dalintis :)

pomidorų méli-mélo

2009-08-16T11:29:00.009+03:00

Méli-mélo yra įdomiai skambantis prancūziškas terminas, kuris iš tikrųjų reiškia labai paprastą dalyką - įvairių produktų makalynę, mišinį, kratinį. Kai pagamini ką nors paprasto, bet nori, kad skambėtų solidžiau, tai labai tinkamas terminas :) Tikra prancūziška elegancija net prie košės dubenio...

Taip pavadintos ir šios pomidorų salotos, nes jos laaabai paprastos, joms nereikia daug papildomų ingridientų, o mažytė paslaptis slypi tik gaminimo eigoje. Ir šitą puikų terminą, po kuriuo galima slėpti visokias paprastas produktų makalynes, ir patį receptą radau dar pernai Recipezaar'e, ir nuo to laiko jis susilaukė tik dar daugiau teigiamų atsiliepimų, kurių esmė viena - paprastumas ir milijono vertas skonis jame susijungia idealiai. Aš irgi nuo tada tradicines pomidorų salotas (pomidorai-grietinė-druska-pipirai) iškeičiau į šias, ir tiek kaip užkandį, tiek kaip garnyrą gaminu pomidorų salotas tik šiuo būdu.
Taigi pikantiškai pomidorų makalynei skambiu pavadinimu reikia:

kuo įvairesnių rūšių, spalvų ir tekstūrų pomidorų
druskos
maltų juodųjų pipirų
kelių skiltelių česnako arba pusės svogūno
alyvuogų aliejaus
vyno acto, geriausiai raudonojo, bet gaminau ir su balzaminiu, ir su baltojo vyno - skonio negadina
šviežio raudonėlio
šviežio baziliko

Pomidorus reikia supjaustyti kuo įvairiau ir skirtingiau, kad jų gabalėliai būtų ne tik skirtingų spalvų ir rūšių, bet ir dydžių bei formų. Šį kartą aš turėjau mažų, gerokai panokusių geltonųjų slyvinių, kuriuos tiesiog suraikiau griežinėliais, didesnių, dar vos vos žalsvų slyvinių raudonųjų, kuriuos supjausčiau smulkiai, ir raudonųjų šakelinių bei raudonųjų paprastų pomidorų, kurie buvo padalinti stambiau, pjaustant juos padalintus ketvirčiais. Jei turite vyšninių pomidorų, galite jų ir ir visai nepjaustyti, nors aš perpjaunu per pusę, kad daugiau sulčių išsiskirtų.
Tuomet reikės dubens su dangčiu, jei tokio neturit, tiesiog naudokit kokio puodo dangtį ar net lėkštę, tačiau uždengti reikia būtinai, nes pomidorus įnirtingai kratysime :) Maišymas ar koks kitoks minkymas netinka! Pomidorus dubenyje pabarstome druska, uždengiame ir gerokai papurtome. Tuomet vėl druskinam, ir vėl kratome. Aš kartoju tris kartus.
Druskos kiekis priklauso nuo pomidorų kiekio - tiesiog padalykite visą planuojamą naudoti druskos kiekį į tris dalis. Tik nepamažinkite, nes pomidorai turi būti sūrstelėję, kadangi daugiau druskos nenaudosime. Aš įdedu net šiek tiek daugiau, nes, kaip perskaitysite vėliau, susidaręs skystis su visa druska vistiek nenaudojamas.
Pridruskintus ir pripurtytus pomidorus reikia palikti pastovėti apie pusvalandį, nekenkia ir valanda. Praėjus tiek laiko, visą makalynę verčiu į kiaurasamtį ir leidžiu didžiajai daliai skysčio, kurio būna oi kiek nemažai, nubėgti. Šio skysčio nenaudosime, o panaudojimo būdo kitur dar nesugalvojau, galbūt į kokį padažą ir tiktų, tik jis būna sūrokas. Išduosiu paslaptį - man vistiek jo išpilti netenka, nes neleidžia vyras. Jam šitos sūrios pomidorų sultys būna puikus gėrimas. Nekomentuosiu :) Tuomet pomidorus dedame atgal į dubenį ir pamaišome su kapotomis žolelėmis - dar turiu savo palangės darželio bazilikų, ir tokių išstypusių raudonėlių :)
Užpilas irgi gaminasi paprastai - iš vienos dalies acto, trijų alyvuogių aliejaus, juodųjų maltų pipirų ir sutrinto česnako arba svogūno. Šį kart naudojau svogūna, nes česnako atsivalgėme su ta calzone neseniai, dar nesinori :) Jei pomidorų kratymo etape pamažinote druskos (tai galite sužinoti paragavę pomidoro gabalėlį - jis turi būti pakankamai sūrus), šitoj vietoj klaidą galima ištaisyti ir įdėti papildomai druskos į užpilą. Aš taip nedarau :)
Viskas - užpilam pomidorus, užmetam kokį lapelį ir tiekiam. Svarbu užpilą pilti prieš pat valgymą, kad nesusigertų į pomidorus papildomo skonio ir žolelės neprarastų aromato.
Patikėkit - rezultatas pranoksta lūkesčius ir tinka tiek valgyti vienas, tiek su kokia duonele ar sumuštiniu, tiek kaip garnyras prie bet kokio antrojo patiekalo. Svarbu nepraleisti kratymo dalies, nes būtent joje pomidorai pasidaro tokie, kokie turi būti. Galima papildomai gardinti fetos sūriu.
Skanaus, o aš einu dar pomidorauti :)

nesėkmės pavyzdys - cupcake fail

2009-08-15T17:58:00.006+03:00

Kol kas statistika konkurse nekokia... Turim lygiai 1 dalyvę:) Aišku, praėjo dar tik savaitė, o jei toliau gausiu aprašymus tokiu tempu - po vieną į savaitę, tai iki konkurso pabaigos turėtų prisirinkt pakankamai įdomiam ir konkurencingam balsavimui :)
Mano vyras erzina mane, kad konkurso idėja, nors ir įdomi, gali neišdegti, nes juk žmonėms nelabai patinka prisipažinti, kad kažkas nepavyko. Aš sakau - ei, nereik čia tų gilių kapstymų, juk niekas nesišaipo :)
Be to, yra proga pademonstruoti išradingumą - papasakojant, kaip sėkmingai buvo panaudotas nesėkmės "rezultatas"; arba profesionalumą - patariant, kaip išvengti tokios nesėkmės kitiems. Aš, pavyzdžiui, galiu prisipažinti, kad kažkada, neturėdama kepimo miltelių, juos pyrage pakeičiau soda. Aišku, santykiu 1:1... Gavosi labai gyvybinga tešla, labai iškilęs pyragas ir labai aiškus sodos skonis burnoje vos paragavus :) Nors juk tikrai žinojau, kad kepimo milteliai ir soda tai ne tas pats, bet kažkaip gaminant "nesusišvietė". Užtai nuo tada atsiminsiu visam gyvenimui ir dar jums papasakojau, kad netyčia nepakartotumėt :)
Dar vienas paskatinimas neslėpti savo nesėkmių - vakar pasirodęs puikus įrašas soupbelly.com. Autorė, tikrai puikiai besisukanti virtuvėje (tinklaraštį rekomenduoju, beje), nepaslėpė nepavykusių keksiukų, o priešingai - nufotografavo iš visų pusių ir pateikė skaitytojams "pasigrožėti" :)

Pagrindiniai fail'o įtariamieji - šokoladiniai "čipsiukai", kurie, 8 valandas prikaitusiame automobilyje belaukdami, kol bus panaudoti, ištirpo. Ištirpusioj formoj ir nukeliavo į keksiukų tešlą, tikintis, kad vietoj keksiukų su šokolado gabalėliais gausis bent paprasti šokoladiniai keksiukai... O kas gavosi, matot ir iš vaizdo, ir iš pavadinimo :)
Sėkmės virtuvėje, bet lauksiu ir nesėkmių :)

labai pomidorinė calzone

2009-08-14T11:29:00.011+03:00

Picos mūsų namuose labai dažnas svečias - abu jaučiame didelį palankumą tiek Italijai, tiek jos virtuvei. Kažkaip tinka mūsų skrandžiams. Prisivalgę ir išmokę gaminti picas Italijoje, Lietuvos kavinių "chaltūros" net paragauti neprisiverčiame :)

Taigi nors kartą per savaitę vakarienei valgome picą, o pomidorų savaitei įkalbėjau vyrą paruošti calzone tomatina - perlenktą picą, kurioje pomidorų daugiau nei tešlos :) Calzone, kaip ir paprastą picą, labai tinka gaminti, kai šaldytuve marios visokių daržovių ar mėsos likučių - būtent taip atrasite skaniausius savo įdarus :)
Tešlai reikia:

mielių,
vandens,
žiupsnio druskos,
žiupsnio cukraus,
lašo alyvuogių aliejaus
ir miltų.

Neklauskit proporcijų - už tešlą mūsų namuose atsakinga vyriškoji pusė, kuri viską daro iš akies ir nieko nematuoja :) Procesas paprastas - mieles atgaiviname šiltame vandenyje, kuriame ištirpintas šaukštelis cukraus ir įlašinta šiek tiek alyvuogių aliejaus. Po kiek laiko, kai mielės ima "gyventi" pilame jas į miltų, kuriuose įmaišyta druska, šulinėlį, ir minkome. Išminkytą tešlą uždengiame drėgna šluoste ir palaikome šiltai bent valandą, o italai sako - kol pakils dvigubai :)
Kol tešla kyla, gaminamas pomidorų padažas, kurio receptas vėlgi yra maniškio Italijoje išpeštas, praktikoje ištobulintas ir mano darkymų nepaliestas. Jam reikia:

skardinės pomidorų savo sultyse, geriau luptų ir smulkintų. Tinka ir pomidorų tyrė.
kelių skiltelių česnako
alyvuogių aliejaus
baziliko lapelių
druskos

Procesas: pasmulkinti česnakai pakepinami aliejuje, tuomet sudedami pomidorai, kapotas bazilikas ir druska ir kaitinama kol užverda. Tai greitasis picos padažo variantas. Tikrasis padažas gaunamas šį perkošus ir pakaitinus dar kelias minutes iki kol gerokai sutirštės. Bet mes tiek dažniausiai nesiterliojame :) Kol vyksta padažo gamyba, man buvo leista paruošti produktus įdarui:
"nuskūrinti" keturis pomidorus...

...susmulkinti dar keletą skiltelių česnako ir sukapoti saujelę petražolių, kuokštelį svogūnų laiškų (pas mus auga smulkieji, bet aišku tinka ir paprasti) ir kelis baziliko lapelius

...sutrupinti mocarelą (ne pjaustyti ar tarkuoti - tikri italai mocarelą trupina rankose ir deda ant picos gabalėliais).
Na o tuomet konstruojame viską kartu. Iškočiojame picos paplotį ir iškart dedame į skardą - jau pagamintą calzone perkelti būtų sudėtinga. Tepame pomidorų padažu... Ant pusės papločio barstome žoleles ir česnaką... Ant jų sutrupiname mocarelą ir sudedame supjaustytus riekėmis pomidorus. Savo calzone vyras pagardino ir rūkyta dešryte bei jelapenais, sudėtais tarp sūrio ir pomidorų. Picos kraštus patepame vandenuku, lenkiame, užspaudome, šakute pabadome, kad neatsilipintų, šauname į įkaitintą orkaitę ir kepame apie 200 laipsnių temperatūroje kol paruduoja. Pagal mano laikrodį gaunasi apie 15 min. Mmm, mėgaujamės :)

nesėkmės virtuvėje: Žalios Varnos blynų košė

2009-08-11T08:52:00.006+03:00

Štai ir turime pirmą nesėkmę! Skubu paskelbti apie Žalios Varnos atsiųstus nepavykusius blynus. Kaip rašo pati nesėkmės autorė "šiek tiek gėda, šiek tiek linksma, šiek tiek pamokoma ir be galo juokinga". Tikrai - ir man taip yra buvę, berods gelbėjau padėtį "perdarydama" tešlą" - jau nepamenu tiksliai, kaip ten buvo, ir kaip istorija pasibaigė :)
Taigi vietoj cukinijų ir pievagrybių blynelių Žalia Varna valgė apkeptą cukinijų ir pievagrybių košę, nes apverčiami blyneliai tiesiog sutrupėdavo. Spėjama priežastis - trūko dar vieno kiaušinio. Tačiau net ir apkepta košė buvo skani, o antrą kartą kepami tie patys blynai, kaip ir priklauso pagal posakį, nebuvo nei prisvilę, nei subyrėję :)
Visą nesėkmės istoriją išsamiai ir su nuotraukomis skaitykite pas Žalią Varną, taip pat pridedu ir sėkmingą istorijos pabaigą, kai paliaubos su blynais buvo pasiektos, puikūs cukinijų ir pievagrybių blynai vis dėl to iškepti, o virtuvėje įsivyravo taika ir draugystė :)
Lauksiu daugiau nesėkmių - juk tikrai turite jų, ar ne? :)

nesėkmės virtuvėje ir dėmesio: konkursas!

2009-08-08T12:06:00.017+03:00

Net ir geriausiai šeimininkei įvyksta "gamybinių nelaimių" - pyragas neiškyla, troškinys prisvyla, makaronai perverda... Pasitaiko tiesiog žioplų klaidų, kurios labai nesugadina galutinio rezultato, kaip pamiršta druska. Būna, kad tiesiog nespėjame suktis darydami penkis darbus vienu metu. O kartais, kaip dažnai nutinka man, tiesiog persistengiame eksperimentuodami, arba pritrūksta patirties, kad numatytume, kaip tarpusavyje "sureaguos" konkretūs ingridientai.
Mano nesėkmės dažniausiai įvyksta dėl to noro perkurti, pridėti kažką savo, pakeisti, išbandyti - vienu žodžiu, sudarkyti :) Nes nuolat gaminti taip, kaip gamino dar močiutė, arba tiksliai taip, kaip receptų knygose surašyta, ir neįdomu, ir pabosta.
Apie nesėkmes užsigalvojau, perskaičius šį nuotaikingą įrašą apie šimtalapio kepimą :) Man neužtenktų drąsos net pradėti jį kepti. Todėl kol kas nesiryžtu ir kepėjų iššūkiuose dalyvauti - bijau, teks po to pačiai savo privirtas košes ir srėbti :)
Neabejoju, kad ir jums yra nutikę nesėkmių virtuvėje. Todėl raginu prisipažinti ir ta proga skelbiu konkursą: Mano nesėkmė virtuvėje.

Konkurso sąlygos:

Aprašykite įdomiausią, gražiausią, sudėtingiausią, netikėčiausią "nelaimę" virtuvėje. Galbūt turite ir nuotraukų. Nesėkmė gali būti ir įvykusi prieš daug metų, ir visai "šviežia". Gali ji būti ir labai paprasta, bet su genialiu sprendimu, o gali būti labai sudėtinga ir nepataisoma. Tinka ir laimingos, ir kitokios pabaigos :) Vietos fantazijai ir konkurso temos interpretacijai palieku tiek, kiek tik norite.
Siųskite aprašymą, nuotraukas, įspūdžius ir kitokius nesėkmės "įrodymus" man elektroniniu paštu. Visus publikuosiu šiame tinklaraštyje.
Aprašymų laukiu iki gruodžio 1 dienos. Tuomet dvi savaites balsuosime ir išrinksime labiausiai prizo vertas nesėkmes. Taigi laimėtojams prizai kartu bus anksčiausiai šįmet gautos Kalėdų dovanos :)
Taip, prizai bus. Kol kas suku galvą, kuo gi labiausiai tiktų apdovanoti už nesėkmes, todėl galite rašyti ir savo pasiūlymus. Remdamasi jais ir konkurso biudžetu, apie prizus paskelbsiu atskiru įrašu. Manau, bus pagrindinis prizas nesėkmių nesėkmei ir paskatinamieji prizai toms nesėkmėms, kurioms iki šio titulo pritrūks visai nedaug :)

Nesvarbu, ar žadate dalyvauti ar ne, bet jei patiko konkursas ir jo idėja, galite savo tinklaraštyje/svetainėje įsidėti jo banerį:

O dabar, kad įrašas nebūtų visai vien "reklaminis" - keli patarimai, padėsiantys išgelbėti situaciją, įvykus pačioms dažniausioms nesėkmėms.

1. Taigi pirmi tie pervirę makaronai... Italams taip nenutinka - jie sako, kad geriau ne iki galo išvirę makaronai, nei pervirę. Jei gaminate pagal tikrus itališkus receptus, tai žinote frazę "al dente" - taip vadinami tradiciškai itališkai išvirti makaronai, kurie viduje būna dar vos vos kietoki. Dar vienas dalykas, kurį reikia prisiminti, verdant makaronus - kad jie minkštėja visą laiką, t.y. ir tuo metu, kol juos nukošiate, maišote su padažu ar kitais ingridientais ir dedate į lėkštes. Todėl kai ragaujate, ar jie jau išvirę, nelaukite, kol bus "kaip tik" - traukite nuo ugnies ir koškite kai dar bus tik "beveik kaip tik" :)
Na, o jei visgi pervirėte, gelbėtis galima taip: kelis kartus perliekite ar įdėkite į šaltą vandenį keliomis minutėms - taip greitai sustabdysite virimo procesą, o nuo šalčio susitrauks ir makaronuose esantis krakmolas. Tuomet verskite makaronus į jau pakaitintą padažą, geriausiai - pomidorų ar kitokį, kuriame yra šiek tiek rūgšties, nes nuo jos makaronai dar truputį pakietėja. Būdas parsivežtas tiesiai iš Italijos, todėl turėtų tikrai padėti :)

2. Apdegęs kepsnys net su skaniausiu ir gražiausiu garnyru atrodo nekaip. Išsisukti galima pabandžius šiek tiek nugramdyti juoduliukus ir apvoliojus kepsnį juodųjų pipirų, čili miltelių ir česnako pudros ar miltelių mišinyje. Atrodys įdomiai, vyrai sulapnos ir nieko nepajus, tačiau moterims geriau nesiūlykite... O jei tokį kepsnį turite tik vieną ar du, panaudojimo galimybių begalės - supjaustykite ir dėkite į salotas, troškinius, sunaudokite įdarams.

3. Druska yra produktas, kuris toks pats paprastas, koks ir svarbus. Per mažai - dar nedidelė bėda, bet per daug... Ypač skysčiuose - juk neskiesite sriubos tol, kol nebus sūru. Skonis tikrai bus nepavydėtinas. Geriau į persūdytą sriubą įmeskite nuluptą bulvę, duonos kriaukšlį ar stambių nevirtų makaronų. Krakmolas šiuose produktuose sugeria druską. Tik nepamirškite po keliolikos minučių išimti :)

4. Pervirtos daržovės gelbėjamos lygiai taip, kaip pervirti makaronai - kuo skubiau atšaldykite, o po to, prieš pat dedant į lėkštes, trumpam įmeskite į verdantį sultinį, kuriame jau įlašinti keli lašeliai citrinos, laimo ar net apelsino sulčių.

5. Sužiedėjo bandelės ar duona? Kyštelėkite pirštus po vandeniu ir sudrėkinkite jas, o po to apvynioję folija dėkite dešimčiai minučių į labai karštą, apie 250 laipsnių, orkaitę. Kiek žinau, galima išsiversti ir su mikrobangų krosnele, bet kadangi jos nenaudoju, tai sunku pasakyti, kiek laiko ir kuriuo režimu reiktų kaitinti. Taip pat atsiminkite, kad taip suminkštinti duonos gaminiai išliks minkšti trumpai - vos atvėsę vėl ims kietėti.

6. Salotos ir kitokie žalėsiai suglemba itin greitai. Tokius numirėlius galima atgaivinti - pamirkykite juos itin šaltame vandenyje (tik nenaudokite ledukų - jie sutraiškys lapus), suvyniokite į drėgną rankšluostėlį ar sudrėkintą maišelį ir dėkite šaldytuvan.

7. Desertui planavote patiekti vaisius, tačiau šiandien jie jau neatrodo taip gerai, kaip vakar, kai juos nupirkote - pernokę, vietomis patamsėję, minkšti... Išeitys yra dvi - jei dar įmanoma išgauti gerą vaizdą pjaustant, pagaminkite vaisių salotas su jogurtiniu užpilu. Jei vaisiai tyžta net pjaustomi, pagaminkite šerbetą, ledus, vaisių piure ar smoothie.

8. Apdegusius duonos gaminius galima patiekti po tokios korekcijos: smulkia tarka lengvai perbraukite blogiausiai atrodančias vietas, tuomet plonai aptepkite alyvuogių aliejumi ir apibarstykite tarkuotu parmezanu. Vėl italų išmislas :) O jei, kaip su kepsniais, turite tik kelis tokius "apdegėlius", sunaudokite krutonams (skrebučiams) į salotas ar sriubą.

Kaip visuomet, pridėkite savo gudrybes ir nepamirškite, kad net ir nesėkmės gali padėti laimėti! :)

gaivūs burbuliukai su vyšniomis

2009-08-05T15:15:00.004+03:00

Na taip, gazuoti gėrimai nėra itin sveika. O kur dar visokie saldikliai... Bet kartais leiskime sau skaniai nusikalsti :)
Gaivių gėrimų savaitei - šiek tiek angliarūgštės ir rūgšties :) Gaminsime lengvą kokteilį, kuriame ledukų funkciją atliks vyšnios. Nejuokauju, tikrai :)
Reikės visai nedaug:

"Sprite"
sidro, geriausiai tinka kriaušių arba obuolių, ir žinoma, su kuo mažiau sintetikos
šaldytų vyšnių be kauliukų - aš pirkau, bet jei turite savo šaldytų, aišku bus tik skaniau

Proporcijos tokios: pora šaukštų vyšnių, 1 dalis "Sprite", 2 dalys sidro.

Ir gaivinamės, kartu ragaudami ledines vyšnias :)

Apie variacijas - gėrimas saldokas gaunasi nuo Sprite, todėl nemėgstantiems saldžiai, galima jį keisti "Schweppes Bitter Lemon". O kas mėgsta rūgščiau, tiesiog išspauskite pusę citrinos į originalų variantą.
Kokteilis pavadinimo neturi, todėl galite siūlyti. Copyright'ą paliksiu autoriui :)
Liko mažiau ne mėnesis vasaros, todėl šypsokimės dar daugiau, gal taip atbaidysime tą rudenį...

idėjos protingam apsipirkimui

2009-08-01T17:00:00.001+03:00

Sekti akcijas ir nepirkti, ko tikrai nereikia, nėra vieninteliai dalykai, kuriuos galite išmėginti, norėdami apsipirkti taupiau. O juk norime ne tik taupiau - norime ir kokybiškiau, šviežiau, greičiau. Todėl šiandien - tiesiai iš mano patarimų skrynelės ir šiek tiek iš asmeninės patirties - viskas apie tai, kaip apsipirkti protingai ir sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, nervų bei sveikatos. Komentarai, kaip visada, labai laukiami :)

1. Apsipirkimui, ypač didesniam, protingai pasirinkite laiką. Juk nemėgstate nei eilėse stovėti, nei stumdytis, nei brautis pro "žmones-kamščius", ar ne? Pastariesiems pavadinimą sugalvojo mano vyras - tai žmonės, kurie įsikuria su visu savo prekių vežimėliu viename praėjime užimdami jį visą ir penkiolika minučių renkasi makaronus. Arba atsidaro alaus šaldytuvą, ima skaičiuoti, kaip čia pasiimti kuo daugiau ir kuo pigiau, ir nepastebi, kad kol jie tikrina savo skaičiavimo mintinai gebėjimus, už jų jau lūkuriuoja keli apsisprendę ir labai ištroškę piliečiai :)
Taigi, kada geriausias laikas apsipirkti? Tai labai priklauso nuo parduotuvės dydžio ir darbo laiko, bet daugiausia šansų rasti ją pustuštę yra ryte vos po atsidarymo arba vakare, prieš uždarymą. Tačiau tuo metu galite nerasti visko, ko jums reikia - paprastai ryte dalis šviežių prekių dar būna neatvežta ar nesudėta į lentynas/šaldytuvus, o vakare - jau išpirkta ir nesivarginama papildyti. Todėl, jei tik galite, rinkitės pietų metą. Pirkėjų bus šiek tiek mažiau, o prekių jau pakankamai. Dar įdomus faktas, kurį perskaičiau kažkur kažkada seniai, bet vis nesugalvoju patikrinti - mažiausiai žmonių į parduotuves eina trečiadieniais :)
2. Jei vertinate šviežumą (o kas nevertina?), rinkitės labiau įprastus ir dažniau perkamus produktus. Jų nuperkama daugiau, taigi daugiau ir šansų, kad jie į sandėlį/parduotuvę/lentyną patenka dažniau, todėl yra šviežesni. Labai liūdna, kad dėl šios priežasties Lietuvoje neįmanoma nusipirkti normalaus skonio ir būsenos retesnių ir įdomesnių importuojamų sūrių, mėsos produktų, egzotinių vaisių ir daržovių.
A, dar vienas dalykas dėl vaisių ir daržovių - dauguma jų turi sezoniškumą, ir skaniausi bei pigiausi būna savo sezono piko metu. Todėl tikrai nepirksiu šią savaitę RIMI akcijuojamų mandarinų - visi žinome, kad citrusinių vaisių sezonas žiemą, ir nors siūloma kaina patraukli, beveik sutikčiau lažintis, kad Italijos, Ispanijos ar iš kur ten jie bebūtų atvežti sandėliuose šie mandarinai prastovėjo nuo praeito viduržiemio, kad tiek laiko išlaikytų prekinę išvaizdą buvo papildomai apdoroti chemikalais, ir, nepaisant visų pastangų, jei jau prekybos tinklui buvo pasiūlyti dvigubai ar trigubai pigiau, reiškia, nėra paties geriausio skono ir sultingumo... Apskritai tikėtina, kad nepardavus, gyventi jiems teliko kokia pora savaitėlių...
3. Parduotuvės yra planuojamos ne bet kaip. Jos planuojamos gudriai, remiantis žmonių psichologija ir fiziologija, o vienintelis to tikslas - kad jūs nupirktumėte daugiau. Štai kodėl pienas ir duona išdėlioti taip, kad norint nueiti nuo vieno iki kito, reikia pereiti visą parduotuvę. Arba mėsos produktų lentyna yra pačiame parduotuvės gale. Principas paprastas ir įrodytas - kuo daugiau prekių pamatote, tuo daugiau nuperkate. Taigi eidami tuo ilgu ilgu praėjimu tarp sausainių ir saldainių lentynų link žuvies šaldytuvo, apsižiūrėkite, ar nebuvote paveikti šio principo ir vežimėlyje neatsirado koks pakelis sausainiukų ar šokoladas :)
4. Toliau apie parduotuvių planavimą - prekės lentynose dėstomos taip pat ne bet kaip, o pagal iš anksto paruoštas schemas. Jų tikslas vėlgi toks pats - kad jūs nupirktumėte kuo daugiau tokių prekių, kurias pardavėjui labiausiai apsimoka parduoti, t.y. brangesnių ar su didesniu antkainiu. Tokios prekės išdėliojamos akių lygyje. Jei ieškote geresnės kainos, aukštesnės nei vidutinės kokybės ar nemasinės gamybos produkto, jums teks arba pasistiebti, arba atsitūpti :)
5. Prie kasų žmonės paprastai kažkiek laiko laukia. Kai kurie laukia su vaikais. Būtent todėl ten pastatytos tos lentynos su spalvingomis saldmynų pakuotėmis ir kitokiomis smulkmenomis, pristumti maži šaldytuvai su ledais ar gaiviaisiais gėrimais. Visa tai jūs tikrai apžiūrėsite patys benuobodžiaudami eilėje, o jūsų vaikai iš to paties nuobodulio būtinai užsimanys to ar ano būtent jų akių lygyje padėto šokolado. Būkite protingi - tai tik dar vienas būdas pailginti jūsų čekį...
6. Dar apie parduotuvių išplanavimą - paprastai prekės, kurias ir taip perkate (vaisiai, daržovės, duonos, pieno, mėsos produktai) yra išdėliojamos apie parduotuvės perimetrą, o prekės, kurios nėra tokios būtinos ir mažiau naudingos jūsų mitybai (pusgaminiai, saldumynai, perdirbti produktai, vaisvandeniai) sudėliojamos parduotuvės centre esančiose lentynose. Todėl lengvai galite išvengti pagundų tiesiog eidami ratu aplink parduotuvę.
7. Vienintelės geros akcijos - kai mažinama kaina vienam produkto vienetui. Nors, iš finansinės pusės, lyg ir apsimoka pirkti pasiūlymus "4 už 2 kainą" ar "10 už 8 kainą", toks drastiškas kainos sumažinimas prekybininkams atsiperka keliais kartais išaugusiu parduotu kiekiu ir atlaisvintu nuo likučių sandėlių plotu. O jums ar atsiperka? Na, nebent vešite į Gariūnus perparduoti :)
Kitu atveju pagalvokite - ar tikrai jums reikia keturių tualeto valiklių, jei vieną butelį naudojate pora mėnesių? Juos nupirkę, turėsite valiklio - ne pirmo būtinumo prekės - atsargų aštuoniems mėnesiams, o pinigų, kuriuos jiems išleidote, jau nebe. Pirkite vieną, kuris yra akcijuojamas su normalia akcija vienam buteliui, o jei po poros menesių, kai šis baigsis, bus striuka su pinigais, nusipirksite pigesnį. O tokių akcijų kaip 8 pieno pakeliai už 3 kainą aš net nekomentuosiu. Nebent jūsų šeima tikrai išgers tiek pieno, kol baigsis jo galiojimo laikas. Pieno, kuris galioja du metus laikomas net ne šaldytuve, pirkti irgi nerekomenduoju.
8. Svarstydami, pirkti tą ar aną produktą, prisiminkite vieną skaičių - 30%. Tiek, pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio tarnybos, viso nupirkto maisto pasaulyje yra išmetama. Lietuvoje tikslių duomenų apie išmetamo maisto kiekį kol kas nėra, tačiau Maisto Bankas vykdo apklausą jiems gauti. Jei joje sudalyvausite, pamatysite tarpinius rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvoje maisto niekada neišmeta tik apie 3% žmonių, apie 28% išmeta maisto produktus, nes jie būna sugedę ir netinkami valgyti, apie 14% - nes maisto produktų galiojimas pasibaigė... Taigi, ar ta prekė, kurią laikote rankoje, tikrai neatsidurs šiukšliadėžėje?
9. Su praeitu punktu susijęs ir šis, labai paprastas patarimas - visuomet užmeskite akį į produkto galiojimo datą. Ir, manau, ne vienas jūsų žino prekybos centrų taisyklę, kuri yra gana logiška, tačiau mums, pirkėjams, nenaudinga - pildant lentynas, šviežesni produktai su ilgesniu galiojimu sudedami lentynoje toliau, kad pirmiau būtų išpirkti analogiški produktai su trumpesniu galiojimu. Todėl neverta pirkti kitos negu mėgstate varškės, jei jūsiškė galioja jau tik tris dienas - įkiškite ranką giliau į lentyną ir pažiūrėkite, kiek galioja ten sudėta jūsų mėgstamiausia varškė. Galite maloniai nustebti :)
10. Pastaruoju metu ir mūsų supermarketai ėmė siūlyti nuolaidas turintiems kuponus, kuriuos galite išsikirpti iš jų akcijinių leidinių ar atsispausidinti interneto svetainėse. Nors pirmieji tai daryti pradėjo RIMI, man labiau patiko IKI kuponai - jie iš leidinio gražiai išsiima, nes yra preforuotais krašteliais, o be to, ir kasoje aptarnaujami greičiau, nes ant jų yra skanuojami barkodai. Taupykite ir pinigus, ir laiką :)
11. Amerikiečiai (taip taip, tie patys, vis kemšantys greitą maistą :) mėgsta kartoti labai gerą posakį, kuriame telpa viskas, kuo galima vadovautis norint išsirinkti bent šiek tiek sveikesnį produktą, arba norint palyginti kelių gamintojų alternatyvas: "Nepirkite nieko, kas turi daugiau nei penkis ingridientus sudėtyje (tai yra per daug perdirbta); bent vieną ingridientą, kurio pavadinimo negalite ištarti (taip pat per daug perdirbta); bent vieną sintetinį ingridientą (tai yra prasto skonio); spalvotą paveiksliuką ant pakuotės (tai yra marketingas, nukreiptas į vaikus) arba skambų šūkį apie naudą jūsų sveikatai (tai yra klaidinantis faktas) ("Don't buy anything with more than five ingredients (it is too processed), with ingredients you can’t pronounce (also too processed), with anything artificial (it tastes bad), with a cartoon on it (it is a direct marketing to children), or with a health claim (it is misleading)."). Sutinkate?
12. Susilaikyti nuo neplanuotų ir impulsyvių pirkinių padės senas geras pirkinių sąrašas. Aš dažniau turiu jį galvoje, o popieriuje - tik kai reikia nupirkti tikrai daug produktų, dažniausiai šventėms. Tačiau popierinio sąrašo lengviau laikytis, o garantija, kad nieko nepamiršite - didesnė. Taip pat esu skaičiusi patarimą prie kiekvienos prekės prirašyti apytikslę kainą, ir, susiskaičiavus bendrą sumą, apsiperkant jos griežtai neviršyti.
13. Jei manote, kad patarimas neiti į parduotuvę alkanam, nes nupirksite daugiau, yra mitas, išbandykite jį praktiškai. Kiek man teko tikrinti savo kailiu ir klausytis apie kitų bandymus, šio patarimo veiksmingumas - 100% :)
14. Tikrinkite ne tik maisto prekių sudėtį ir galiojimo datą, bet ir pakuotės dydį. Ne vienas turbūt esate nupirkęs pigesnį produktą, tačiau vėliau pastebėję, kad visgi toje pakuotėje tik 900 ml pieno ar 800 g ryžių. JAV Maisto Marketingo Asociacija teigia, kad tokių dalykų nepastebi net 95% pirkėjų. O jei nenorite tapti "žmogumi-kamščiu", mintyse ilgai skaičiuojančiu, kurio dydžio pakuotę labiau apsimoka pirkti, užmeskite akį į kainų etiketes - jose dažnai, tiesa, labai jau smulkiu raštu, būna nurodyta kilogramo kaina.

Na va, iki gražaus skaičiaus pritrūko vieno patarimo, bet šiuo metu daugiau niekas į galvą nešauna. O ką prie šio sąrašo pridurtumėte Jūs?

pigus, bet išradingas menas ir kalėdos liepą

2009-07-15T21:08:00.010+03:00

Dėl tos nelemtos krizės populiarėja viskas, kas susiję su taupymu. Aš irgi galvoju surašyti būdus, kuriais prie šeimos išlaidų mažinimo prisidedu aš asmeniškai (taip, biudžetas darkymams irgi ribojamas :) ir kuriuos nutarėme naudoti abu. O šiandien tik pasidalinsiu dviem dalykais, kurie susiję su tema "Ekonomija", ir abu juos man padovanojo Internetas :)
Pirma, tai pigūs, bet visai įdomūs būdai atnaujinti interjerą "mianiškais" dalykėliais. Amerikiečiai žada, kad kiekvienas šitų do-it-yourself artwork kainuos iki 5$ ir yra itin greitai sukurpiamas.
1. Segtukas+lentutė, prie kurių segamas bet koks paveiksliukas ar foto. Taigi, ekspozicija gali būti lengvai keičiama :)
2. Pagrindas nudažytas prieš tai apsukus juostele. Viskas, modernus paveikslas pagamintas :)
3. Kepėjai ir kepėjos turėtų lengvai atspėti, kas panaudota šito šiuolaikiško meno kūrinio gamyboje.
Teisingai, keksiukų popierėliai! :)
4. Spalva = fonas, o kokį objektą panaudoti, fantazijos reikalas. Skalbinių segtukai, net ir tie atrodo neblogai.
Šitas idėjas ir foto pateikia DIYideas.com. Puslapio newsletter visai verta prenumeruoti, bet nesitikėkit įdomybių gausos - dažniausiai gausit projektėlius apie visokius įmanomus būdus, kaip baldus ir kitokius daiktus apteplioti dažais. Net ir šitų aptepliojimų būna visai nieko, bet aš asmeniškai, ypač žinodama save, apie tokius projektus net negalvoju. O ir kažkaip manau, kad jei grįžčiau iš parduotuvės su dažais ir teptukais, būčiau neįleista į namus :) Dėl gręsiančio pavojaus tiek visiems įmanomiems paviršiams, tiek sau pačiai... :)
Antras dalykas, kurio nuorodą, berods, pamačiau Swissmiss, yra šitie taupūs, bet labai estetiški ir originalūs atvirukai. Jaučiu, jei parsineščiau vielos, tai sureaguotų geriau nei į dažus, ar ne? :)
Juk negali būti, kad tokius paprastučius dalykėlius būtų sunku išlankstyti, ką? Juk visgi jie handmade...
Ir pabaigai, kad jau užsiminiau apie atvirukus. Jei nežinojot (kaip ir aš), tai liepos vidurys yra pats laikas imti ruošti kalėdines dovanėles ir atvirukus. Bent jau taip mano ir savo pagalbą siūlo vienas mano prenumeruojamas žurnalas. (Aiškiau matysis paklikinus ant paveiksliuko) Na, aš suprantu, kad krizė, ir jiems su tokiu pavadinimu pajamos tik per Kalėdas ir nusimato, bet šitaip paankstinti žiemos šventes reikia ne tik visiškai beviltiškos padėties, bet ir nemažai drąsos :)
O tuo tarpu - geros vasaros!

daržovių-mėsos bokšteliai

2009-07-13T09:47:00.011+03:00

Na ką, ir toliau gyvenam vasaros ritmu :) Tačiau tai nereiškia, kad prie viryklės visai netenka pastovėti... Nors kai gerai pagalvoju, pastaruoju metu maitinamės labai trumpu sąrašu patiekalų: "šaltibarčiai-pica (kepa vyras...)-daržovių salotos-vaisiai, uogos". Dėlto kartais užgraužia sąžinė ir vakarais, nuslūgus karščiui, arba aprimus lietui (abiem atvejais tam, kad valgyti galėtume balkone), pasisukinėju jau toje virtuvėje... Ir tenka tuomet visą fantaziją išnaudoti, nes produktų ten būna ne gausuma, o ir tie esami supirkti jau tam minėtam ribotam sarašui :)

Bet kadangi saulė smegenų dar neištirpino, tai suburiu ką nors ir iš to riboto sąrašo. Tas "kas nors" kartais būna visai valgomas :)
Jūsų dėmesiui - vienas toks šedevras, idealus vasarai: lengvas, bet pakankamai sotus vakarienei, daug daržovių, tik šiek tiek mėsytės. Manau, vegetarai galėtų keisti tą mėsytę kokiais pakepintais grybukais. O ir šiaip, improvizacijoms vietos šis patiekalas tikrai palieka :)
Taigi, iš to, ką tąkart atsidarius šaldytuvą ir išknisus lentynas radau, išsirinkau:

kiaulienos faršą, apie 300 g (pirminė paskirtis - pica :)
pora saujų miltų (pirminė paskirtis ta pati, nors turime visada)
cukiniją, cherry pomidoriukų, kelis agurkus, svogūnų laiškų ir salotą (pirminė paskirtis - salotos :)
kiaušinį (pirminė paskirtis - šaltibarščiai :)
prieskonių/padažų lentynoj susiradau garstyčių, aliejaus, druskos, pipiriukų, maltos paprikos, česnako granulių.

Pirmiausia apdorojau cukiniją - nulupau ir supjausčiau griežinėliais. Tada paruošiau jai vonią - išplakiau kiaušinį, negailėdama prieskonių.
O kad neperšlaptų, po kiaušinio voliojau miltuose :)
Kaip jau galėjot atspėti, visas šitas procesas pasibaigė tuo, kad cukinijos atsidūrė keptuvėje ir besiskrudindamos ant nedidelės ugnies ėmė virsti į aštrokus kepsnelius.
Šitie kepsneliai pasirodė man per daug aliejuoti, tai iš keptuvės keliom minutėm sudėjau juos į popieriniu rankšluosčiu išklotą lėkštę.
Kol cukinijos čirškinosi (norėjau, kad viduje neliktų visai kietos), ėmiausi faršo - jis gavo tik druskos ir garstyčių, bet vistiek galų gale pakliuvo ten pat - į keptuvę.
Pirminė idėja buvo formuoti mažyčius plokščius kotletėlius, juk gaminsime bokštelius, reikia, kad tvirtai stovėtų, bet tiek terliotis tą vakarą nebuvau nusiteikus :) Todėl paprasčiausiai apkepiau faršą ir nusprendžiau, kad "kaip nors" jį įkomponuosiu. Po to, aišku gailėjaus, nes vaizdas ir valgymo patogumas su kepsniukais būtų buvę geresni. Atsižymėjau galvoje sekančiam kartui.
Jei kas nežinot, kaip atrodo apkeptas faršas keptuvėje, tai ir jį nufotografavau :)
Dar pasiruošiau agurkų-svogūnų laiškų-aliejaus salotas. Čia, aišku, tiks bet kokios daržovių salotos.
O tada išklojau lėkštes salotų lapais ir sukonstravau bokštelius principu cukinija-mėsa-cukinija-pomidoriuko puselė.

Šalia atkeliavo salotos, ir visai netikėtai ėmėme ir persivalgėme :)

bananiniai keksiukai su braškėm

2009-06-27T13:22:00.013+03:00

Braškės skaniausios žalios, ir niekas to nenuginčys. Tačiau jau mėnesį skanaujant jas tik taip, bet kuri šeimininkė išeitų iš proto - kaip galima šitų raudonskruočių sezonu nepasinaudoti ir nepagaminti ko nors širdį saldinančio? Taip ir man - braškės, trintos braškės ir liaudiškos braškės su pienu jau pabodo. Tai kad nebūtų nuobodu, ėmiausi iššūkio.

Na, iššūkis čia tik man, nes, kaip jau kažkada minėjau, bijau keksiukų. Kepant juos, mano luck-fail santykis kol kas labai neigiamas. Ar aš neišsirenku recepto, ar per daug juos sudarkau, ar čia koks užkeikimas? Gal reikia virtuvę kokiais smilkalais pasmilkyti, burtažodį sukalbėti, auras/čakras prasivalyti? :)
Pasirodo šįkart reikėjo tik gerai išsimiegoti, nusišypsoti saulei ir nieko nesitikėti. O kai eilinį kartą laukiau neiškilusių, susmegusių, neiškepusių ir visokių kitokių "ne-keksiukų", ėmė ir atsitiko stebuklas :)
Receptą susiradau čia, o braškes pirkau turguje :)

Sunaudojau:

pusę puodelio išlydyto sviesto
3/4 puodelio rudojo cukraus
2 kiaušinius
3 bananus arba pusantro puodelį bananų tyrės (originaliam recepte 2 bananai arba vienas puodelis - tiesiog norėjau sunaudoti visus, kiek turėjau)
vienas puodelis braškių, supjaustytų gabalėliais (manau, pas mane irgi gavosi daugiau :)
2 ir 1/4 puodelio miltų
pusantro šaukštelio kepimo miltelių
ketvirtadalis šaukštelio sodos
vienas šaukštelis cinamono (šito irgi nepagailėjau daugiau)
vienas šaukštelis vanilės (originale - vanilės ekstrakto)
pusė šaukštelio druskos

Pirmiausia iš bananų padariau tyrę. Aišku, geriausiai tiks sunokę ir net pernokę bananai.
Į bananų tyrę nukeliavo cukrus, cinamonas, vanilė ir išplakti kiaušiniai, o išmaišius - ir lydytas sviestas.
Kitame dubenyje sumaišiau miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską ir tuomet atsargiai įmaišiau pjaustytas braškes. Jas reikia vienodai apvolioti miltuose, tuomet tešloje jos nenuskęsta.
Braškės ir miltai nukeliavo į pirmajį dubenį. Čia maišyti reikia kuo mažiau ir atsargiau, kad braškių gabalėliai nesusitrintų, bet ir miltų gumulėlių neliktų. Recepte rašoma, kad permaišius keksiukai bus kieti.
Kepiau 180 laipsniuose 25 minutes, ir...vuolia, puikūs keksiukai. Negalėjau patikėt savo akim.
Apžiūrėjau iš visų pusių. Tikrai gavosi iškilę, purūs keksiukai.
Liko tik paragauti. Na, gal kitą kartą dėsiu daugiau cukraus, tikiuosi nuo to jie netaps mažiau purūs ir taip pat tirps burnoj :)

Gero savaitgalio!