Taip visada būna, kad atsiduri ten, kur dar nebuvęs. Iki šiol turėjau pigų trimerį ir tuo visai nesidžiaugiau. Tikrai, niekam negaliu rekomenduoti Vagner SDH trimerių, nes jie yra vargas.

Dabar sugalvojau, kad jau dalį sklypo galiu šienauti su žoliapjove, kuri man stipriai palengvintų gyvenimą. Jų yra begalė ir kuo jos skiriasi labai sunku suprasti pačiam. Šioje vietoje super gerai yra socialiniai tinklai. Eilinį kartą įsitikinu, kad rimtiems klausimams Google+ yra daug geriau nei Facebook. Tiesa, po patarimą gavau FB ir Twitter. Kadangi šiek tiek akyse prašviesėjo, pabandau ir čia surašyti viską. O jūs komentuokite protingai ir patarinėkite, nes čia ateis daug žmonių, kuriems reikia pagalbos.

Štai esminiai dalykai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį:

Variklis. Kiek klausinėjau, visi tam pritaria - variklis tik Briggs & Stratton (B&S). Šie varikliai pasižymi savo kokybe. Jie populiariausi pasaulyje, todėl net ir sugedus greitai, paprastai ir visur rasite detalių jam.

Korpusas. Korpusas būna plastikinis, plieninis, aliumininis... Vieni gąsdina, kad plastikinis lūžta greitai. Viking pardavėjai sako, kad net plaktukų jų nesuskaldysi. Greičiausiai tai priklauso nuo gamintojo. Pigių žoliapjovių plastikiniai korpusai nesunkiai skyla. Dėl plieninių vieni sako, kad jie nerūdija, kiti sako, kad jos rūdija. Man susidarė įspūdis, kad čia panašiai kaip su plastikiniu korpusu - gerų žoliapjovių korpusai stipriai kitokie. Aliumininis korpusas stipriai pakelia kainą.

Ratai. Svarbu yra, kad ratai būtų su guoliais. Kitaip labai greitai išklibs. Gerai yra kai ratai reguliuojami centralizuotai. T.y. viena rankenėlė pakelia visą vejapjovę, o ne kiekvienam ratui ar ašiai atskirai. Jei bus labai maži ratukai - bus sunkiau stumdyti, ypač jei nelabai lygi veja. Taip pat svarbu yra ir aukštis (min, max). Gali būti varomi galiniai, o gali - priekiniai ratai. Priekiniai pasitaiko labai retai, bet taip lengviau pasukti.

Savaeigė. Jei sklypas mažas, arba jame pilna medžių, krūmų, tai savaeigė gal ir nereikalinga. Jei plotas lygesnis, tai didelis džiaugsmas būna, kai nereikia stumdyti, o ji važiuoja pati.

Surinktuvo talpa. Talpa būna ne tik didelė ar maža, bet ir plastikinė arba medžiaginė. Medžiaginė gerai sandėliuojant, nes užima mažiau vietos. Plastikinė daug lengviau valoma ir plaunama.

Mulčiavimas. Kartais yra gerai nesurinkti nupjautos, o palikti ją sumaltą ant pievutės, taip ją patręšiant. Vienos žoliapjovės tai daro palikdamos po savimi, kitos - išmesdamos į šoną. Vienos mulčiuoja tik pakeitus peilius, kitos nieko nekeičiant.

Garantija. Daug kas taiko garantiją tik varikliui. Todėl visada reikia pasiklausti kam konkrečiai galioja garantija ir kiek laiko. Kiti garantiją suteikia tik kasmet pas juos atliekant techninę apžiūrą.

Sandėliavimas. Svarbu, kad žoliapjovė susilankstytų, nes daugiau nei pusę metų reiks ją sandėliuoti.

Trumpai apie tai, ką verta paskaityti ir ką pamatyti.

Tarybiniai. Tie, kas perka Tarybinius produktus, gali pirkti ir fašistinius. Gal kam ir faina kai pilni gyvuliniai vagonai žmonių traukiami į mirtį. Gal faina kai už protą naikinami žmonės... O tie kas sako, kad tarybiniai laikai buvo geresni - yra lochai. Skaitykite, kas nežino ir kas pamiršo. Tai tik labaio nedidelė dalis to, kas buvo:

• Apie ekologiją sovietmečiu
• Sovietinės katastrofos

Alus.

• Reikia tai žinoti, jei tik turite bent kiek noro suprasti kuo skiriasi alus ir kodėl didžiųjų aludarių produkcija yra, švelniai tariant, nelabai kokia.
• Čia apie tai, kaip daroma reklama. Tikrai gera Bud reakcija.
• Labai kietas diedukas. Gyvai mačiau ir klausiau kaip jis alų verda. Labai norėčiau kartu su juo virimo procesą pamatyti.
• Keli įdomūs faktai apie alų, kurių (gal būt) dar nežinojote.
• Kuo skiriasi bespalviai, žali ir rudi alaus buteliai?

Video.

• Pistonai tiesiai šviesiai apie LT televiziją. Tikra tiesa, pykite, nepykite.
• Viena mėgstamiausių mano laidų laidų. O čia yra nerealus penketukas.
• Verta pažiūrėti visiems Ryto fanams ir ne tik. Labai atviras interviu su vienu geriausių sporto vadybininkų Lietuvoje.

Knygos.

• Leidėjai dejuoja. Suprantu, kad nelengva bet tikrai nepadaro visko, kas nuo jų priklausytų.

Kita.

• Kiek jums metų? Harvardo universiteto skrituliukų testas. Man tiksliai nustatė.
• Ar žinote kaip atrodo McDonald`s sumuštinis po metų?  O kelių?
• Tikiuosi, kad dar ne rytoj, bet kai ateis laikas mane turi sudeginti ir išbarstyti belekur, kad tik neliktų kapo ar dar baisiau spintelės su mano atliekomis. Ir tikrai galite nekviesti kunigų, nes aš esu geras ir bet kuriuo atveju pateksiu į rojų.

Man pikta, kai matau apdovanojimus, pavadintus "Lietuvos vardu", kur nugalėtojais išrenkami projektai arva visiškai nekompetetingų žmonių, arba rėmėjų. Antras atvejis taip pat negerai, bet bnt jau logiškai pagrindžiamas. Štai Jono Miklovo nuomonė:

Aš už LOGIN ir jų iniciatyvą kasmet suburti mažą LT interneto pasaulėlį į vieną vietą, už jų norą šviesti ir t.t. ir pan. bet vienas dalykas ten absurdiškai juokingas kasmet – "geriausių" rinkimai. Iš esmės man rūpėjo tik viena kategorija (nors joje kaip ir kitose nominacijoje basketnews nedalyvavo) ir kas joje laimės. Skaitau dabar, kas gi toje kategorijoje laimėjo:

"Geriausiu žiniasklaidos projektu internete tapo antrus metus sėkmingai gyvuojanti pirmoji Lietuvoje televizija internete „TV3 Play“."

Pirma ir paskutinė reakcija: hahahahaha. Tinklalapis, veikiantis ant seno kaip pasaulis flasho (kas reiškia kad per telefonus, ipadus ir panašius gėrius jūs ten nieko nematysit) IR (pataisykit jei klystu) nerodantis TV3 transliacijų tiesiogiai. Kuo jis tada geresnis už LRT mediateką ar lryto TV internete? Kuo jis skiriasi nuo tokio kenkėjo kaip filmai.in?? 

Aj viena smulkmė – TV3 buvo vieni iš logino rėmėjų.

Juokai.

M su mama žiūri teliką. Klausiu jos:
- O tu juk niekam nemeluoji?
- Tėtukui tik meluoju.
- O tai kodėl?
- Na pas močiutę Dalią prisižiūriu "Moterys meluoja geriau" ir meluoju.

M ateina ir sako:
- Tėti, sukišk man į kelnes maikę
Pasižiūrėjau ir pasirodė, kad pėdkelnes atvirkščiai užsimovė:
- Tai, kad tu pėdkelnes atvirkščiai.. - čia pamatai, kad viskas gerai - ai ne... gerai viskas.
- Tai ką, tėti? Apsijuokei?

Šeimoje ginčas - kas eis pasiimti sūnų iš darželio... Vyras:
- Aš tau kailinius dovanojau?
- Dovanojai.
- Aš tau žieminius batus iš Italijos dovanojau?
- Dovanojai.
- Vat ir eik sūnaus.
- O kodėl ne tu?
- O kaip man eit? Su kojinėm ir skutimosi putom bl?

Dzentelmenas sedi klube ir skaito laikrasti. Uz lango girdeti surmulys. Dzentelemenas patarnautojui:
-Kas ten vyksta, Berimorai?
-Pederastai, sere. Demonstracija.
-Ko jie reikalauja?
-Laisvos meiles tarp tos pacios lyties asmenu.
-O ka, dabar yra kokiu nors kliuciu?
-Ne, sere, jokiu.
-Tai ko jie kelia triuksma?
-Pederastai, sere...

Butkevičiaus citata (tikrai juokinga): "Kai pernai gruodį buvo sudaryta ši Vyriausybė, pasielgėm labai išmintingai, nesivadovavom rinkimų pažadais, o sudarėm darbo grupę, kad ji pasižiūrėtų, kokia padėtis mokesčių srityje, ką joje reikėtų pakoreguoti."

Įvažiavo senukui su Zapu galan naujųjų rusų mersas džipas.
Išlipa kvadratiniai 5 2x2 su treningais. Prieina. Senukas ir klausia:
-O ko jūs visi su sportine apranga?
-Mes sportininkai!
-A, nu tada "startas"! - sako senukas, traukdamas šautuvą iš po sėdynės...

Žmona vyrui:
- Na, bet tu ir nevykėlis! Jei būtų nevykėlių pasaulio čempionatas, tai tu užimtum antrą vietą!
- Na, na, o kodėl jau ne pirmą?
- O todėl, kad tu NEVYKĖLIS!!!

- Joške, ar žinojai, kad Chaimas pederastas?
- Ką, pasiskolino pinigų ir neatidavė?
- Ne. Gerąja to žodžio prasme...

Kaip gi angliškai bus, jei išvertus gauname „nauja pakurti“?

Norint pasiųsti ginekologą, pakanka pasakyti - "eik dirbti"

Moteris, kuri autobuse užimdavo per dvi vietas, po mirties pateko ir į pragarą ir į rojų 

Paulius Ambrazevičius: Sulaikė Arkikatedros kunigą su narkotikais. Aš ir galvoju, ko jis į tas plotkeles deda, kad davatkos taip noriai kramto.

Vaizdai.

Kartais viskas būna labai taiklu ir teisinga:

Ar žinote, kuri mergaitė rankose laiko JAV draudžiamą daiktą? Atspėjote, knygą "Raudonkepuraitė", nes ji nešė močiutei krepšelį, kuriame buvo ir vyno butelis.

Juodas humoras. Nuspalvinkite:

Ar žinote, kad Lietuvoje vyksta toks renginys kaip Aludarių taurė? Realiai dalyviams yra tik vienas reikalavimas - "pateikti galima tik savo individualiai, grupėje ar įmonėje virtą alų. Kartu su alumi reikės pateikti atspausdintą receptą". 

Abejoju ar kada šiame renginyje sudalyvaus didieji Lietuvos aludariai. Ir ko gero ne tiek dėl receptūros atskleidimo, kiek dėl baimės užimti žemas vietas. Visi, kas yra ragavę mažųjų ar naminių aludarių alaus tai supranta. O būtų visai įdomu.

Maisto ir gėrimų vertinimas šiek tiek primena dailiojo čiuožimo vertinimą. T.y. yra aiškūs visiems parametrai, bet lieka dar šiek tiek erdvės subjektyvumui. Čia ne lenktynės kur laimėjimo teisėjai praktiškai neįtakoja. Čia mano asmeninis požiūris į tai. Tik to nereikia suprasti, kaip priešiško nusiteikimo. Aš labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje vyksta toks renginys kaip Aludarių taurė!

Na o dabar prie uodegos pakėlimo. Šiemet ir aš pateikiau du savo alus komisijai. Tiesa sakant, visai neplanavau dalyvauti ir tik Jonas įtikino, kad dalyvauti reikia. Kartą pradėjęs negali sustoti, tai dabar ir kitamet reiks dalyvauti. Visai nesitikėjau kažkokių geresnių rezultatų, bet... visi rezultatai viršijo bet kokius mano lūkesčius. Iš viso buvo 11 kategorijų. Mano alus buvo "Šviesiųjų elių" bei "Porterių ir Stoutų" sąrašuose. Stoutas "Paskutinė žiema" užėmė antrą vietą iš 7, o "nuoPO" pirmą iš 11. Manau, kad rezultatas puikus. Beje antrasis alus atsirado, kai du draugus mokiau alaus virimo pagrindų.

Manęs vis dar draugai paklausia ar alų verdu iš miltelių. Tie, kas nežino, tai alų verdu tai, kaip alus turi būti verdamas, o ne taip, kaip lengviausia. Taip pat visiems sakau, bet parašysiu dar kart - jei nuspręsite, kad norite labai skanaus, o svarbiausia savo alaus, visada kreipkitės ir padėsiu pradėti. Deja yra vienas šalutinis poveikis - parduotuvėje atsistoję priešais alų nežinosite ką daryti, nes nebesinorės nei to, nei to, nei to...

Kartais nutinka neįtikėtini dalykai. Pradėjusi labai blogai Teo man įvedė internetą ir tuo labai nudžiugino. Moku daug, bet neturiu jokio normalaus pasirinkimo. Praėjo beveik du metai.

Kokybe negalėjau skųstis, kaip ir labai girtis, nes tai yra dsl. Pastaruoju metu dažnokai pradėjo atsijunginėti ryšys. Kokioms 10 sekundžių. Kadangi namie būnu tik vakarais ir savaitgaliais, vis tingėdavau paskambinti ir pranešti apie problemas. Kažkiek trukdė, bet ne tiek, kad negalima būtų naudotis. Ir štai vieną dieną įvyko stebuklas — man paskambino iš Teo. Jie paklausė apie kokybę, nes „mato, kad ryšys negeras“. Jie tai padarė patys! Susitarėm, kad jie atvažiuos ir pažiūrės viską. Pasiskambino, atvažiavo, patikrino liniją. Pasiskambino paklausė ar gali užeiti. Užėjo, patikrino ir pakeitė modemą, nes problema buvo su juo. Kadangi modemas buvo jų, o aš 3 metus negaliu nieko keisti, tai jie už tai nepaėmė jokių pinigų. Po kelių dienų pasiskambino ir pasiklausė ar tikrai dabar viskas gerai.

Neįtikėtina, bet viską padarė taip gerai, kaip tik galima sugalvoti. Džiaugiuosi pasirinkęs juos!

Man vienam dalykui reikia kuo daugiau visokių sklypo pasirinkimo kriterijų. Pavyzdžiui:

„Elektra. Jei stulpas stovi tavo sklype, dar nereiškia, kad turėsi elektrą greitai ir pigiai. Svarbu galia ir nuo kurios vietos galės pajunginėti. To reikia klausti Lesto.“

„Kaimynai. Su jais reiks gyventi ilgai gretimais ir jei kasdien baliukai, arba pastoviai visi aplinkiniai pijokai ten rinksis, tai gyvenimo nebus.“

....

Padėkite komentaruose surašydami kriterijų ir kodėl. Kuo išsamiau, tuo geriau.

Didelis mūsų džiaugsmas.

Tik dabar perskaičiau Mashos Gessen knygą „Žmogus be veido. Vladimiras Putinas“. Tas tik dabar, tai gali skambėti keistai, nes knygynuose ji ką tik pasirodė. Aš ją turiu jau kokias 4 savaites.

Iškart pasakau, kad knyga tikrai labai gera. Bent man labai patiko.

Per Knygų mugę priėjusi moteris ilgai į ją žiūrėjo ir sako: „Bijau skaityti. Man labai baisu.“ Ir ji teisi. Skaitant tikrai baisu. Stebiesi kiek žmonių supranta, kad gali mirti, bet aukojasi dėl savo šalies. Ir daug jų miršta. Labai daug istorijų apie Rusijos prezidentą, nuo dingusių pinigų, arogancijos, keršto iki suplanuotų žmogžudysčių, įmonių perėmimų, plėšimų. Vladimiras Putinas nuo mafijos galvos skiriasi tik tuo, kad jam praktiškai nieko nebereikia bijoti.

Tik pačiame gale knygos supranti, kad ši knyga yra žingsnis link nepriklausomos, laisvos ir demokratinės Rusijos. Ne vieno žmogaus valstybės, o visų jos piliečių.

Pabaigai pora citatų. Pirmoji apie tai, kaip oficialūs ir atsakingi žmonės tyčiojasi:

Po povandeninio laivo „Kursk“ nelaimės.

Praėjus dešimčiai dienų po nelaimės, įgulos narių giminės susirinko <..> Admirolas (didelis vyras atšiauriu, diržingu veidu) naudojo savo ištobulintus įgūdžius atremti visus klausimus. Vienas iš keleto žurnalistų, kuriems buvo leista stebėti susitikimą (ir Putino biografijos bendraautoris) taip pasakoja apie susitikimą:

— Ar tikite, kad jie gyvi? — kažkas paklausė.

Ir žinote, ką jis atsakė?

— Puikus klausimas! Atsakysiu į jį taip pat tiesiai, kaip jūs ir paklausėte. Aš vis dar tikiu, kad 1991 m. miręs mano tėvas yra gyvas.

Tuomet jam buvo užduotas dar vienas klausimas, tikriausiai taip pat geras.

— Kodėl ne iškart kreipėtės pagalbos iš užsienio?

— Matau, — atsakė jis, — kad dažniau žiūrite Ketvirtą, o ne Antrą televizijos kanalą.

— Kada pranešėte valdžiai, kad neturite reikalingos įrangos išgelbėti jūreivių?

— Prieš trejus metus.

Ir linksmesnė:

<..> Miesto valdžia nusprendė minią ne išvaryti, o perrėkti.Vieną šeštadienį į „haid parką“ susirinkę kalbėtojai pamatė, kad prie Katedros groja pučiamųjų orkestras. Pasiklausyti orkestro atėjo kiti žmonės, kurie kalbėtojams šaukė: „Klausykit, orkestras čia tam, kad žmonės atsipalaiduotų. čia ne vieta ir ne laikas jūsų kalboms. <..>

<..> Ji pasiūlė visiems reguliariems „haid parko“ lankytojams kitą šeštadienį atsinešti citrinų. <..> Podolceva kažkur buvo girdėjusi, kad kai žmonės pamato ką nors, valgantį citriną, nesąmoningai labai seilėjasi. <..> Planas pavyko: muzika nutilo, o kalbos tęsėsi.

Paskaičiau kažkokios tv laidos anonsą. Ir žinote ką? Ogi visiškai nieko keisto.

Jei jums atrodo, kad dingusi siunta yra nenormalu — aš jums sakau, kad tai yra normalu. Nenormalu yra tai, kad Lietuvos paštas vis dar priima ir siunčia neregistruotas siuntas. O kas yra neregistruota siunta? Ogi paduota siunta už kurią susimokate. Bet ar ji bus siunčiame į Lietuvos miestelį, ar užsienį, ar į pašto darbuotojos namus niekas nežino. Man net sunkiai sekasi tai paaiškinti. Jūs atnešate kažką, susimokate už kažką ir viskas. Jei niekas negavo siuntinio, tai kažkas kažkada kažkaip dingo nėra joks faktas. Juk jūs atnešėte kažką, kas nebūtinai dingo. Jūsų paliktas kažkas keliauja ilgą kelią per kelias fizines vietas. Ir ar tas kažkas kažkur buvo ar nebuvo niekas niekada negalės jums atsakyti.

Lietuvos paštas gautų tūkstančiais skundų, jei tik atėjus ir pasakius, kad siunčiau kažką neatsakytų, kad niekuo padėti negalime. Arba jie savo puslapyje galėtų padaryti dar dvigubai ilgesnę ir sudėtingesnė formą.

Lietuvos paštas per pastaruosius metus labai stipriai pajudėjo į priekį, bet priimti ir neregistruoti laiškų, siuntų yra nusikaltimas. Paimti pinigus ir neatsakyti už paslaugą (priminsiu, kad jūs kažką darėte, bet ką niekas nežino) yra tokio lygio absurdas, koks gali nutikti tik absoliučiai neprižiūrimoje įmonėje. Pabandykite pasiūlyti privačioje įstaigoje padaryti pigesnes paslaugas, bet siuntų neregistruoti. Pamatysite ką jums atsakys.

Kai pietų pusėje numatėme įsistatyti didelius vitrininius langus, mus visi gąsdino, kad saulė prikaitins nerealiai ir neįmanoma bus gyventi. Pagyvenus beveik 2 metus galiu pasakyti, kad tai yra mitas.

Dabar sėdžiu kambaryje, kuriame yra 27 laipsniai ir džiaugiuosi kaip katinas. Lauke plius pora laipsnių, pilna sniego, o kambaryje nerealiai gera. Deja, žiemą saulės būna nedaug, bet kiekvienas jos išlindimas yra didelis džiaugsmas kiekvienam.

O kaip gi vasarą? Vasarą kambario neprikaitina. Pragyvenome dvi vasaras ir jokių problemų. O priežastis paprasta - vasarą saulė būna aukštai. Jei vasarą jos apšviestas kambario plotas yra tik kokio pusmetrio gylio, tai žiemą nusidriekia apie 3 metrus.

Taip jau yra, kad esu pakankamai soušialaizintas ir tenka matyti kas vyksta viešoje erdvėje. Knygų mugė vienus erzina, o kiti jos laukia ir negali sulaukti. Apie tai ir ne tik...

Pradėkime nuo linksmo klausimo, kurį pastebėjau FB:
— Kuriame mieste vyks knygų mugė?

Kai Litexpo palieki 5 savo dienas, negali apie tai nieko neparašyti. Gal pradžioje iš žiūrovo pusės (nors labai daug nemačiau). Buvau keliuose knygos pristatymuose, keliuose koncertuose.

Žmonės po 30-40 minučių stovėjo eilėse. Todėl kitais metais imkite dieną atostogų ir eikite ketvirtadienį ar penktadienį. Tada būna ramu ir tylu.

Ketvirtadienis buvo bibliotekininkių diena. Ir tikrai — privažiavo iš visos Lietuvos mokytojos, bibliotekininkės ir moksleiviai. Jų daug, jie nieko neperka  :)  Tačiau ties kasomis, praėjimo kontrolėje stovintis apsauginis su humoro jausmu paklausė atėjusių:
— Ko jūs čia einat ir einat? Darbe gi turite daug knygų.

Mačiau kaip pristatinėjo savo knygą Gintaras Grajauskas. Tai buvo vienas prasčiausių knygos pristatymų jau todėl, kad pats autorius nepasakė nė vieno žodžio. Tik dainavo su Kontrabanda. Kalbėjo kažkas, po to kelis žodžius pasakė sūnus. Knygos net nebuvo ant scenos. Turbūt į visą tai reiktų žiūrėti kaip į koncertą, o ne knygos pristatymą. Tačiau man, kaip žiūrovui, visų pirma norisi išgirsti autorių. Nusivylimas.

Po G. Grajausko iškart buvo Alinos Orlovos koncertas. Visas dienos nuovargis dingo ir tai buvo valanda, kai galėjau atsikvėpti ir mėgautis.

Visai netyčia, neplanuotai su Evelina ėjome pailsėti. Sėdėti galima tik kavinėj, arba salėse, kur vyksta pristatymai. Pasirinkome vieną iš dviejų (jų buvo daugiau, bet tuo kartu nesigilinome) ir pataikėme į knygos „Neįmanomybių fizika“. Va čia tai knygos pristatymas. Nieko nesitikėję pamatėme nerealiai gerą ir įdomų knygos pristatymą. Visi žiūrovai buvo įtraukti į viską kas vyko. Šį pristatymą reiktų nufilmuoti priverstinai rodyti visiems, kurie duoda paraiškas knygų mugėje daryti knygų pristatymus. Man netgi skysto azoto užpylė ant rankos (žinoma, man leidus). Iš to džiaugsmo nuėjau ir nusipirkau knygą. Tiesa, dar nespėjau atsiversti, bet būtinai tą padarysiu.

Norėjau pamatyti ir Andriaus Tapino knygos pristatymą, bet... jis vyko labai mažoje erdvėje ir ten netilpo niekas. A. Tapinas savo knygą galėtų pristatinėti kiekvieną dieną po porą kartų didžiausioje Litexpo salėje ir ji būtų pilna. Tai gal taip ir reiktų daryti?

Buvau dar vienos knygos pristatyme, bet iš nuobodulio nepamenu net knygos pavadinimo. Ir tai tipinis knygos pristatymas.

Tiesa, dar buvau ir Justino Žilinsko knygos „KGB vaikai“ pristatyme. Pats Justinas rašo:

„Viskas, padarėm ką galėjom - turbūt mažiausia leidykla Lietuvoje "Aukso žuvys" (@Sigita Pūkė), išleidusi tik antrąją LP knygą, ir aš, kuklus autorius su puikiais draugais: Ugnė Barauskaitė, Gabrielė Gailiūtė, Ernestas Parulskis, Aurelijus Katkevičius ir Gintautas Ivanickas - pasiėmėm primetime'u artipilnę 5.1., prisikikenom "diskusijoje", kurios vedėjas neatlaikė. Tada vokalinis instrumentinis ansamblis Biplan lygiai nuo 20 val. padainavo savo senas ir truputį naujų dainų ir taip toliau. Ir dar kartą pabrėžiu - tai padarė viena mažiausių leidyklų Lietuvoje! :}

Ir dar labai smagu buvo stebėti parodos "Žvilgsnis į 1996" lankytojus (bus dar ir rytoj) - kaip jie žiūri, kaip jie čiauška, kiek jie gauna teigiamų emocijų! Net jeigu knygai tai davė nedaug papildomo bonuso, bet žmones nuteikėme puikiai. O tai turbūt svarbiausia.“

Justinai, aš viską mačiau ir galiu pasakyti, kad linksmiausia buvo jums prie stalo. Diskusijos vedėjas atėjo visiškai nepasiruošęs ir norėjosi verkti. Viską ištempė A. Katkevičius ir U. Barauskaitė. G. Gailiūtei nereikia kalbėti, o E. Parulskis visiškai nesugeba reaguoti į esamą situaciją. Taigi, kitą kartą ateikite tryse, tada ir pats pakalbėti gausi (ko labai trūko) ir visa diskusija bus visiems įdomi.

Kas dėl Biplan koncerto, tai garsas buvo baisus. A. Orlovos grupė pusę koncerto mojavo garsistui. Nežinau kas ten kaltas, bet prie porą metų ir Domas (tas kur Razauskas) po ilgų mojavimų garsiai ir pakankamai piktai pasakė garsistui ką daryti. Arba ten nepakeičiamas žmogus, arba su technika kažkas netvarkoj.

Na o dabar apsisuku ir keli pastebėjimai iš kitos (dalyvio) pusės.

Įrenkite prašau nemokamas saugojimo dėžutes ar kažką panašaus. Tada žmonės pirks daug ir viską. Dabar žmonės ateina, vaikšto neperka, nes nenori nešiotis. Po to pavargsta ir nebeperka, nes nori kuo greičiau namo.

Ne pirmi metai kai tenka pietauti Litexpo. Maistas baisus. 13,5 Lt kainuoja žiupsnelis fri bulvyčių ir kotletas. Daržovių nepamiršau, nes tokių nėra. Taip ir užspringti galima. Po pirmos dienos pietų, vienas mūsų važiuodavo parvežti maisto iš kitur, arba atsinešdavome iš namų. Ir ne dėl kainos, o dėl kokybės.

Stendus reikia dėstyti kitaip, nes 3, 4 salės tuščios, o įėjus į penktą salę dešinėje neįmanoma praeiti, o kairėje gali šokti išskėtęs rankas. Nuo to išloštų visi dalyviai ir lankytojai.

Pabaigai (beveik) klausimas-atsakymas:
— Ar žinote kiek kainuoja stendo nuoma? Įeina plotas ir lentynos ant sienų.
— 300 Lt/m2 + pvm

Pabaigai (visai) tiems, kas supranta rusiškai: