Kviečiame į pasivaikščiojimą po istorinius grafo Ignacy Korwin-Milewski rūmus su gide dailininke, scenografe Verdene Monika Valkiūnaite!

Į Kultūros paveldą įtrauktų Vilniaus pastatų istorija dažnai yra įvairi ir marga, tačiau retas pastatas pasižymi tokia gausa buvusių savininkų ir nuomininkų, kurie didesniu arba mažesniu indėliu prisidėjo prie to, kaip pastatas atrodo šiandien.

Ar teko girdėti, kad šie puošnumu kvapą gniaužiantys rūmai, kuriuose dabar yra įsikūrusi Lietuvos rašytojų sąjunga, prieš tris šimtmečius buvo paprastas pirklių namas, padalintas į butus? Ar žinote, kas ir kodėl suteikė pastatui taip liaupsinamą išvaizdą? Kuris pastato savininkas rūmus turėjo trumpiausiai ir dėl kokių priežasčių? O kas slypi rūmų laiptinėse ir palėpėje? 

Ekskursijos metu sužinosite, kur ir kaip prasidėjo šių rūmų istorija, kas galiausiai jam suteikė neobarokines formas, kokia buvo pirminė rūmų funkcija, kaip jie keitėsi laikui bėgant ir kodėl tokia didelė autentiško interjero detalių dalis yra išlikusi.

Pasivaikščiojimas-ekskursija vyks 2026 m. vasario 21 d. 12 val.
Adresas K. Sirvydo g. 6, Vilnius.
Ekskursijos trukmė 1 val.
Kaina 8 Eur.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis užpildant anketą čia.

Iki susitikimo!

2026 m. vasario 13 d. 18.30 val., šv. Valentino dienos išvakarėse, buvusioje kavinės „Suokalbis“ erdvėje (Lietuvos rašytojų sąjungoje, K. Sirvydo g. 6, Vilnius), bus kurstomi meilės laužai ir žiežirbos.

Trijų dalių renginyje kviečiame pasinerti į poeziją. Pirmoje dalyje bus skaitomi meilės eilėraščiai, vėliau erotiniai, o vakarą užbaigs meilės lyrikos viktorina, kurią ves ir prizus dalins Pijus Opera.

Eilėraščius Lietuvos rašytojų sąjungoje skaitys poetai Marius Burokas, Austėja Jakas, Alvydas Šlepikas, Simonas Bernotas, Ieva Toleikytė, Dovilė Bagdonaitė, Ramūnas Liutkevičius, Tomas Petrulis, Giedrė Kazlauskait, Gytis Norvilas, Indrė Valantinaitė, Dovydas Grajauskas, Tadas Zaronskis.

Renginį organizuoja knygynas „Eureka!“ ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Paminėkime meilės dieną su poezija.

Šaltinis: https://rasytojai.lt/knygynas-eureka-ir-lietuvos-rasytoju-sajunga-kviecia-i-poezijos-skaitymus-meiles-naktis/

Kviečiame visus fantastikos gerbėjus išbandyti savo jėgas kosminio apsakymo konkurse.

Jei laisvalaikiu rašote įvairias istorijas, ar apie jas tik pasvajojate – tai puiki proga išreikšti savo kūrybiškumą ir panaudoti literatūrinį polėkį smagiai fantastinei kelionei. 

Jūsų darbus vertins puiki ir profesionali komisija, o geriausiųjų laukia kosminė garbė bei prizai!

Reikalavimai:

• Temos neribojamos, vis dėlto, „KELIONĖ“ šiek tiek apibrėžia fantastinio pasakojimo pobūdį: kūrinys turėtų būti ir vienaip ar kitaip susijęs su keliavimu. Kuria prasme – paliekame spręsti dalyvių fantazijai.
• Apimtis iki 12 tūkst. ženklų su tarpais. Ilgesni kūriniai bus grąžinti autoriui su prašymu sutrumpinti. Prašymo nepatenkinus, kūrinys konkurse nedalyvaus.
• Konkurse dalyvauja tik kūriniai parašyti lietuvių kalba. Be to, konkurse negali dalyvauti ir jau seniau publikuoti kūriniai.
• Formatas apsakymą atsiųsti atviro teksto formatu (doc, docx, rtf, odt). Kitu formatu atsiųstus dokumentus (pvz. pdf) grąžinsime autoriui su prašymu pakeisti formatą. Prašymo nepatenkinus, kūrinys konkurse nedalyvaus. Deja, ranka rašytus kūrinius taip pat reikės grąžinti…
• Ir šiemet Ir šiemet vietoje dalyvio mokesčio skatiname pasirinktą sumą pervesti paramą   Ukrainai renkančioms organizacijoms (siunčiant konkursinį darbą prie laiško reikėtų pridėti išrašo kopiją ar kitokį mokėjimo operacijos patvirtinimą). Paramą siųskite tiesiai organizacijoms ar fondams, o teikiant konkursinį darbą užtenka tik mokėjimo įrodymo.
• Studentai ir moksleiviai konkurse dalyvauja nemokamai, siunčiant konkursinius darbus reikėtų pridėti studento/moksleivio pažymėjimo skenuotą kopiją.

Galutinė pateikimo data 2026-08-30.

Adresas kuriuo siųsti kūrinį ir kitus pridedamus dokumentus info@lituanicon.lt, laiško pavadinime įrašyti „Fantastinio apsakymo konkursui“.

Vertinimo tvarka:

• Visi fantastiniai apsakymai komisiją pasieks anonimiškai, kiekvienas komisijos narys vertins kiekvieną kūrinį individualiai, vėliau, pagal gautus vertinimus bus išvedamas vertinimų vidurkis.
• Visi kūriniai bus pateikti viešam skaitymui lituanicon.lt puslapyje (iki rezultatų paskelbimo kūriniai bus pateikti anonimiškai).
• Prizininkų apdovanojimas vyks „Lituanicon“ metu.
• Autoriams pageidaujant, pasibaigus konkursui jų darbai iš Lituanicono puslapio galės būti pašalinti, likusiųjų kūrinių autorystė (autoriaus pageidavimu tai gali būti ir slapyvardis) bus paviešinama.

Prizai: visi konkurse dalyvavę autoriai gaus kosminę garbę, o geriausiai įvertintų kūrinių autoriai organizatorių ir rėmėjų prizus. Geriausiai įvertinto kūrinio autorius gaus neįkainojamą „Lituanicon“ statulėlę!

Papildomos sąlygos:

• Konkurse gali dalyvauti visi norintys, išskyrus komisijos narius ir kuratorių.
• Organizatoriai pasilieka teisę nepriimti darbų, kurie pažeidžia LR įstatymus, skatina neapykantą ar kitaip prieštarauja etikai.
• Už plagijavimą konkurso dalyvis šalinamas be teisės siųsti kitą kūrinį. Apie tai pranešama konkurso dalyviui.
• Jei autorius nori atsiimti savo darbą iš konkurso, jis gali tai padaryti iki darbų viešinimo pradžios (2026 08 30).
• Siųsdami savo kūrinius į konkursą, sutinkate su visomis konkurso sąlygomis.

Garbingoji fantastiškoji komisija bus paskelbta netrukus.
Koordinuoja Lituanicon XXXVII organizatoriai (info@lituanicon.lt)

Už vizualą didžiausią AČIŪ tariame Maumui; kviečiame pasekti Instagram paskyrą @maumas_art

Šaltinis https://www.facebook.com/events/1457840972728901/

Nuoširdžiai sveikiname pirmojo Lietuvos fantastų žurnalo „Antgamtinis pasaulis“ autoriusǃ

Antrasis numeris jau laukia autorių. Kūrinius siųsti iki 2026 m. birželio 1 d. adresu: apasaulis@yahoo.com

Kūriniai turėtų būti ne ilgesni kaip 15 puslapių (autoriaus vardas, pavardė, slapyvardis, teksto formatas 4A, Word, šriftas Times New Roman, dydis 12). Atsiųstų tekstų tinkamumą vertina redakcinė kolegija. Tekstai vertinami pagal šiuos kriterijus: kūrinio temos naujumas, originalumas, kalbos savitumas, autoriaus naudojamos meninės išraiškos priemonės ir aktualumas skaitytojui. Autoriui asmeniškai pranešime ar jo kūrinys bus leidinyje. 

Pretenzijos dėl atrankos kriterijų leidiniui neatitikusių tekstų nepriimamos. Autorius pateikdamas tekstą laiške patvirtina, kad yra atsiųsto kūrinio autorius. Redakcija neatsako, jei autorius pateikia plagiatą ir nenagrinėja su plagiatu susijusių teisinių problemų. 

Už autorių teisių pažeidimus pagal galiojančius teisės aktus atsako tekstus atsiuntę autoriai. Atsiųsti įžeidžiantys, smurtinio pobūdžio, su gausiomis rašybos klaidomis tekstai nespausdinami ir nekomentuojami. 

Pavėlavę tekstai, jeigu jie atitinka aukščiau paminėtus reikalavimus, spausdinami nereguliariajame žurnalo priede „Blėsuojanti žvaigždė“.

Sveikiname poetą Vainių Baką, kuriam buvo įteikta Vlado Šlaito literatūrinė premija.

Premija įteikta už naujausią poeto knygą „Laikmenos“, sklidiną filosofinės išminties, gilių apmąstymų, netikėtų minties šuolių ir prasmingų gyvenimo įžvalgų.

Laureatą sveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.

Šventinį renginį moderavo Vainiaus bičiulis, poetas ir profesionalus vertėjas Tomas Taškauskas.

Apie kūrybą, poeziją ir įkvėpimą diskutavo rašytojai, kūrėjai bei poetai: Vainius Bakas, Ugnė Bernikovič, Birutė Jonuškaitė-Augustinienė, Indrė Valantinaitė ir Rita Makselytė.

Daugiau informacijos Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos pranešime.

Nuotraukos Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji bibliotekos.

„…turi tokias akis, kad siela jose tartum danguje ilsisi…“
(M. K. Čiurlionis. Iš laiško Sofijai, 1909 m. rugsėjo 26 d.)

Kviečiame dalyvauti smulkiosios prozos konkurse „Prozos krantas“. Konkurso nugalėtoja (-as) bus paskelbta (-as) festivalio „Prozos krantas“ metu š. m. spalio 24 dieną.

Konkurso laimėtoja (-as) bus apdovanota (-as) 5 dienų rezidentūra Tarptautiniame rašytojų ir vertėjų centre (TVRC) Nidoje 2026 m. pavasarį ir 400 eurų premija.

Geriausi konkurso kūriniai bus publikuoti klaipėdiečių leidžiamame kasmetiniame literatūros kultūros almanache „Baltija“ 2026 metais.

KONKURSO NUOSTATAI

1. Rankraščių tekstų apimtis – nuo 2 iki 6 elektroninio rankraščio lapų, pateikiama Times New Roman 12 dydžio šriftu. Jei rankraštis su iliustracijomis, jis turi būti pateikiamas išskirtinai pdf formatu.
2. Kūrinio rankraštyje turi būti nurodomas autoriaus slapyvardis, o atsiųstame laiške – autoriaus vardas ir pavardė. (Komisijos nariai skaitydami kūrinius nežinos autoriaus pavardės.)
3. Priimami tik nauji, iki tol nepublikuoti kūriniai.
4. Konkurso tema gali būti interpretuota laisvai.
5. Elektroninis rankraščio variantas pateikiamas e. paštu: sondrajone@gmail.com iki 2025 m. spalio 1 d. imtinai.
6. Konkurso dalyvis, pateikdamas kūrinį konkursui, patvirtina, kad kūrinio intelektinė nuosavybė priklauso jam ir nepažeis jokių tretiesiems asmenims priklausančių turtinių ir (ar) asmeninių neturtinių teisių ar jau sudarytos sutarties. Konkurso dalyvis atsako į trečiųjų asmenų pretenzijas dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo.
7. Gautų rankraščių vertinimo komisija viešai nekomentuoja. Konkurse dalyvavusių kūrinių vertinimai viešai neskelbiami, nebent patys komisijos nariai festivalio baigiamojo vakaro metu norės viešai pakomentuoti ir pasidalinti įspūdžiais.

Vertinimo komisija: rašytojos, dramaturgės GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ ir SANDRA BERNOTAITĖ, literatūrologas MARIJUS ŠIDLAUSKAS.

Festivalio „Prozos krantas“ partnerė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka.
Rėmėja Klaipėdos m. savivaldybė.

Liepos 24 d. 17 val. Bernardinų sodo vasaros skaitykla kviečia į Faustyno Łopatińskio humoreskos „Botanikos sodas“ vertimo skaitymą. Humoreską skaitys vertėja Nida Timinskaitė.

Faustynas Łopatińskis (Ryś) – žymus XIX a. Vilniaus muzikas, fotografas ir poetas. Kilęs iš Ukrainos, maždaug nuo 1855 m. jis nuolat gyveno Vilniuje, dirbo archyve ir mokė muzikos privačiai. Nors rašė lenkų kalba, buvo neabejingas Lietuvos istorijai ir lietuvių kalbai.

1881-1882 m. Vilniuje leistame satyriniame žurnale „Alfabet“ Łopatyńskis atsiskleidė kaip poetas satyrikas. Knygyne, įsikūrusiame Šv. Jonų gatvėje, Łopatyńskis deklamuodavo savo neretai aštrius eilėraštukus, piktindamas to meto lyrikus. Žurnalo numerių pavadinimai, pvz., „Argas“ ar „Echo“, yra užšifruoti ir minimi F. Łopatyńskio humoreskoje „Botanikos sodas“, bandant pareklamuoti juos skaitytojų tarpe ar ezopo kalba išsaugoti atmintį apie uždraustus leidinius. Łopatyńskiui veikiausiai nepavyko išleisti savo humoristinės poemos nei Vilniuje, nei Varšuvoje būtent dėl cenzūros.

Faustyno Łopatyńskio humoreska „Botanikos sodas“ (Ogród botaniczny) buvo išleista 1884 m. Sankt Peterburge. Ji dedikuota žymiam Vilniaus Universiteto mokslininkui, botanikui Stanisłovui Jundziłłui ir jo giminaičiams jotvingių palikuonims. Iš kai kurių autoriaus užuominų galima spręsti, kad pirmoji humoreskos dalis parašyta anksčiau, apie 1855-uosius. Šią 12-os puslapių humoreskos dalį galima vertinti kaip atskirą išbaigtą kūrinį. Nors tai populiariosios literatūros kūrinys, jame sekama romantikų tradicija – A. Mickevičiaus, J. Słowackio, I. Kraszewskio.

Humoreskoje „Botanikos sodas“ labai gyvas Vilniaus gyvenimo vaizdas. Lengva ironija kūriniui suteikia žaismingumo. Stilistiškai humoreska artima W. Syrokomlos mėgtam gavendos žanrui. Tekstas labai informatyvus – iš jo sužinome apie to meto visuomeninio gyvenimo taisykles, aukštuomenės ir liaudies gyvenimą, papročius ir įpročius, pramogas, leidybą, transportą, architektūrą, pramonę, teisę, bankininkystę ir kt. Dažnai naudojama ezopo kalba, ypač aprašant įvairius personažus ir veiksmo vietas. Autoriaus išmonė pinasi su realiomis istorinėmis asmenybėmis, žinomomis Vilniaus ir kitų kraštų vietomis. Atskiriamas miesto ir kaimo gyvenimas, kuris aprašomas ironiškai ir vaizdingai, mistifikuojant ar perkuriant įvairius faktus ir asmenų biografijas. Autorius pastebi, kaip žlunga senosios vertybės ir papročiai ir atsiranda modernesnės, į kurias jis taikosi aštria satyriko plunksna – visuomenės prisitaikėliškumas, tamsumas, savanaudiškumas imperijos gniaužtuose, paviršutiniškas europietiškų madų ir „pramonės stebuklų“ vaikymąsis, kilnių tikslų ir vilties praradimas, apie kuriuos užaugusi priespaudoje jaunoji karta net nesusimąsto.

Humoreska išversta 2020 metais, iki šiol nepublikuota ir viešai neskaityta. Vertimą į lietuvių kalbą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Su išsamia Faustyno Lopatynskio biografija galima susipažinti Vidos Bakutytės knygoje Vilniaus muzikas, fotografas ir poetas Faustynas Lopatynskis (1825- 1886): lietuviški kūrybinės veiklos punktyrai. Vilnius: Lietuvos Mokslo Taryba, 2019.

Maloniai kviečiame!

Renginys nemokamas.

–

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse, spaudoje ir kt.

Šaltinis https://www.vcb.lt/events/faustyno-lopatinskio-humoreskos-botanikos-sodas-skaitymas/

Gegužės 8 dieną Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje jau ketvirtą kartą vyks kalbos entuziastus suburianti konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“. Šių metų konferencijos programa kviečia pažvelgti į kalbą ne tik kaip į bendravimo priemonę, bet ir kaip į gyvą kultūros paveldą, formuojantį mūsų indentitetą.

Registracija į konferenciją (nepamirškite pasirinkti praktinio užsiėmimo)

Apie lietuviškumo puoselėjimą gyvenant užsienyje pasakos lituanistinio švietimo ekspertė Vilija Stukaitė, pranešime „Lituanistinė mokykla – vienijanti jėga išlaikant tapatybę“ atskleisianti, kaip lituanistinės mokyklos padeda šeimoms išlaikyti ryšį su kalba, kultūra ir tautine tapatybe. Gyvendami daugiakalbėje aplinkoje, vaikai neretai susiduria su klausimu – kas aš esu? Lituanistinė mokykla tampa saugia erdve, kur kalbama lietuviškai, kuriamas bendruomeniškumo jausmas ir skatinamas atviras požiūris į šiuolaikinės tapatybės įvairovę.

Vilniaus universiteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė kvies patyrinėti pavardžių pasaulį. Pranešime „Lietuvių leksikos ir darybos elementų įvairovė mūsų pavardėse“ mokslininkė atskleis, kaip mūsų pavardėse slypi senųjų baltų kalbų klodai, leksinės šaknys, darybos priemonės ir regioniniai kalbiniai skirtumai.

Belgijoje gyvenanti lietuvių poetė A. Žagrakalytė pristatys literatūrinę esė „Ardėnų arklys“, pasakojančią apie ramius belgus, nervingus lietuvius ir jų arklius. „Svarstysiu apie vietą, kuriai priklausau. Ką reiškia gyventi tarp dviejų šalių ir tarp dviejų kalbų. Kodėl mano Belgijoje užaugę vaikai laisvai kalba lietuviškai ir kodėl už tai nenusipelnau jokio medalio“, – sako autorė.

Taip pat bus atidaryta Lietuvoje dar nematyto formato Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos paroda „Mano širdies balsas“. Kiekvienas iš 15-os parodoje eksponuojamų eilėraščių pateikiamas be skyrybos ženklų, suteikiant žiūrovams galimybę tapti kūrėjais. Tokiu būdu parodos autorė kvies išgirsti eilėraščius savo vidiniu balsu, o kiekviena interpretacija taps nauju kūriniu.

Taip pat konferencijos metu politikas dr. Darius Kuolys apžvelgs senosios Lietuvos tapatybės ryšius su kalba, dr. Nijolė Tuomienė kalbės apie kintančią Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybę, vietiškumo sampratą ir daugiakalbystę, o Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška aptars prūsų kalbos ir vardyno svarbą kultūrinėje atmintyje.

Teorinę konferencijos dalį papildys praktinės veiklos – ekskursija po A. Mickevičiaus biblioteką, edukacija „Stebuklingasis Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“ bei Lietuvių kalbos dienų viktorina.

Konferenciją vainikuos dokumentinės apybraižos „Lietuviška tapatybė ir savastis“ (iš ciklo „Byla prieš carą“) peržiūra ir susitikimas su jos kūrėjais – dr. Violeta Meiliūnaite, Vytautu Jonu Juška ir Dainiumi Radzevičiumi.

Gegužės 8 dienos konferencijos „Lietuvių kalba ir tapatybė“ programa:

9.30–10.00 Konferencijos dalyvių registracija, pasitikimo kava

10.00–10.10 Konferencijos atidarymas, sveikinimai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė

10.10–10.30 Senosios Lietuvos tapatybė ir lietuvių kalba. Dr. Darius Kuolys, Vilniaus universitetas

10.35–10.55 Kintanti Pietryčių Lietuvos gyventojų tapatybė: vietiškumo (tuteišiškumo) samprata ir daugiakalbystė. Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, Geolingvistikos centras

11.00–11.20 „Ardėnų arklys“. Agnė Žagrakalytė, rašytoja

11.25–11.45 Lietuvių leksikos ir darybos elementų įvairovė mūsų pavardėse. Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, Vilniaus universitetas, Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Baltistikos katedra

11.50–12.05 Gretos Kondrataitės-Paleckienės poezijos parodos „Mano širdies balsas“ atidarymas

12.05–13.00 Pietų pertrauka

13.00–14.00 Praktiniai užsiėmimai (reikalinga registracija):

Ekskursija po biblioteką „Kur gyveno stiprios moterys?“ Bibliografė Jurga Kauzonienė

Lietuvių kalbos dienų viktorina. VLKK ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė

Edukacija „Stebuklingasis Juditos Vaičiūnaitės Vilnius“. Dailininkė Kristina Karvelytė, bibliografė Aušra Gudavičiūtė

14.00–14.15 Kavos pertrauka

14.20–14.40 Lituanistinė mokykla – vienijanti jėga išlaikant tapatybę. Virginija Stukaitė, lituanistinio švietimo ekspertė

14.45–15.05 Prūsų kultūrinė tapatybė kalboje ir vardyne. Dr. Darius Ivoška, Lietuvių kalbos institutas

15.10–16.00 Dokumentinės apybraižos „Lietuviška tapatybė ir savastis“ iš ciklo „Byla prieš carą“ peržiūra ir susitikimas su kūrėjais dr. Violeta Meiliūnaitė, Vytautu Jonu Juška, Dainiumi Radzevičiumi

16.00–16.15 Apibendrinimas, konferencijos uždarymas

Konferencijos moderatorius – televizijos žurnalistas Kristupas Naraškevičius

Atsisiųsti konferencijos programą galima ČIA.

Konferencijos organizatorius – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, rėmėja – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, partneris – Ekslibris.lt.