Rekomenduoti - Kūriniai - rašyk.lt

Talentas imituoja, Genijus plagijuoja

Sun, 12 Apr 2026 00:03:49 +0200

Filmas - geresnis už knygą,
o tai geriau už patirtį,
sidabras geresnis už auksą (neužkrečia auskarų),
netikras šedevras geresnis už tikrą, nes bent jau įperkamas,
„permanentinė mirtis“ virtualiame kare geresnė už tikrą mirtį tikrame kare,
imitacija geresnė, nes nuoširdi,
tuo tarpu inovacijos siekia padaryti įspūdį,
ir, šiaip ar taip, niekada nebūna tokios, kokios sakosi,
antras kartas geresnis už pirmą, kaip gerai žinote!
perdirbinys yra sąmoningas ir todėl moraliai budresnis
šis sentimentas yra geresnis nei kitais atvejais, kai buvo išreikštas
nes praeityje buvo išreikštas stipriau ir dabar gali atsipalaiduoti
net galvoti, kad Jerome Salingeris turėjo omenyje Davidą Copperfieldą,
devintojo dešimtmečio magą,
kuris privertė išnykti tikrus automobilius ir pastatus
yra geriau nei žinoti, kad jis turėjo omenyje Charlesą Dickensą
bet tik todėl, kad kiti jau anksčiau apie tai pagalvojo
ir rašė apie savo klaidą laiminčiu kuklumu
ar sąžiningumu, arba abiem
katė, medžiojanti paukštį, dabar geresnė
dėl animacinių filmukų
lygiai taip pat, kaip katė, gyvenanti šalia,
yra geresnė katė, nes ji nebėra Jūsų katė
rimas yra geresnis, kuo daugiau kartų naudojamas
klišė yra geresnė už tiesą
tiesa yra tiesiog kažkas, kas dar netapo kliše,
bet neišvengiamai taps
(tada galėsite įsidėti į kišenę
ir niekas negali įsidėti tiesos į kišenę)
ir bet kuris karalius, karalienė, prezidentas ar ministras pirmininkas
yra geresnis už visus ankstesnius karalius, karalienes,
prezidentus ar ministrus pirmininkus
bet kuris eilėraštis yra geresnis už visus ankstesnius eilėraščius
kurie iš esmės perteikia tą patį dalyką
tai reiškia, kad naujas yra geriau nei senas
bet tik jei regisi, skamba ar kitaip atrodo kažkaip senas
būti simuliacijoje yra geriau nei būti realybėje
stebėti simuliacines žvaigždes, skambant talentingo įrašų atlikėjo
sukurtai aplinkos muzikai
yra geriau nei stebėti tikras žvaigždes, skambančius niūrius garsus
iš realaus gyvenimo
išvestinis grožis yra geresnis už bet kokį kitą
(čia mus supa visas šis netiesioginis grožis – įsivaizduokite!)
tačiau publika vis tiek sakys „ne“
kad ir kiek kartų sakytumėte
koverio versija yra geresnė už originalą
bet koverio versija visada yra geresnė už originalą
žinau, kad koverio versija visada yra geresnė už originalą
ir priežastis, kodėl žinau, kad koverio versija visada yra geresnė už
originalą, yra ta, kad niekada negirdėjau
originalo...

Fenomenai

Sat, 29 Jan 2022 05:34:03 +0200

Dienomis ant priestato sienos
saulė žaidžia
atrodo kad ant drobulės
pasirašo Škėma

net kekšės
nepavargdamos kalba
apie sąmokslą prieš pasaulį

ėjimas vieno paskui kitą
yra palydos
tuo tarpu liftas kyla dienos viduriu

pakraščiai gludina
sąžinės judesius
vėsa smelkiasi į kaulus
bato aulas trinasi
į bato aulą

žiūrint vaizdinius per vamzdį
dažnai parodo niekada
nerodytą reklamą

milijonas mongolidų
jų viduryje lukašenka
mojuoja automatu
ir grąso nepriklausomybei

kol garšvos įvykiai ir mintys
srovena per gyvenimus
sapnuoju karą

naktys
ir vakarai panašūs
bet ne tolygūs

tironams dantys išmušti
aplinkui klasta karstai
ir vargas

tai ne pilnatis
ne prisiminimai
nors galėtų būt ir jie
ir ne šešėlis
jos šviesoje paslydęs

ne dangaus kūnų žvilgesys
ir ne kurio nors iš jų
atspindys ant rankenos

sviestas lydosi ant neįkaitintos
kai vėjas klebina
sakykime kad
stilizuotas langines
lyg būtų paskutinis vargeta

galbūt tai morzės abėcėlė
slaptažodis arba rebusas
arba dažų išsiliejimas

galbūt nesuprantamų reiškinių
smilkimas prasiskverbiantis
pro debesis

. .

In libris confido (Knygomis tikiu)

Fri, 10 Apr 2026 00:06:28 +0200

Dažnai skausmo ir apmąstymų rytais,
kai negaliu padoriai rašyti
ar sklandžiai išreikšti minčių
ar rasti protui muzikos, reikalingos,
kad užbaigčiau eilėraščius, apžvalgas ir eses,
kurie privalėjo būti parašyti jau prieš kelias savaites ar dienas,
priversdami sustoti, nustoju
atsakinėti į telefono skambučius, teisingai maitintis, bėgioti kilometrus,
skaityti elektroninius laiškus ir karštai su savimi mylėtis.
(Taip pat būtent tuomet broliai ir sesuo manęs neieško,
nes neieškau jų aš.)
Pabėgu į Šiaurę, į artimiausią biblioteką ar naudotų knygų parduotuvę.
Tai - šventyklos, tylūs energijos davėjai, intelektualinis prieglobstis.

Man tai - ne mėlyni paplūdimiai, pramogų parkai
ar tylios koplyčios, pasislėpusios tarp miško žalumos.
Ne daugiaaukštės Lietuvos prekybcentrių patalpos, įmonių knygų
supermarketai, kalnų takai ar Karibų jūros slėptuvės.

Mano monumentai – tai išlaisvinti lentynose laikomų knygų švyturiai,
pristatantys užmirštus poetus, neskaitytus antropologus, siekiančius
nuolatinių docentų pareigų, savarankiškai išsilavinusius genijus,
likusius debiutinius romanistus, išryškinantys greitai parašytus
bestselerius, išmintingus istorikus ir teologus, Nobelio, Pulitzerio
premijų ir Amerikos knygų apdovanojimų laureatus, poetus ir grožinės
literatūros rašytojus, pernelyg užtikrintus politinius komentatorius,
mažos spaudos vunderkindus ir viešai išleistus akademikus. Visa tai –
vitaminai lėtam protui ir nuklydusiai sielai šią kūrybos žiemą.

Netikiu besišypsančiais politikais, marketingų asociacijos gydytojais,
zebra-veidžiais bankininkais, raudon-švarkiais nekilnojamojo turto ar
automobilių pardavėjais ar giedančiais pamokslininkais.

In libris confido (Knygomis tikiu).
Galima patogiai teigti, kad žinios,
ne sutrumpintos ar kompiuteriu supakuotos, o
puslapiai sunkiai iškovotų žodžių, šokančios kalbos,
kruopščiai ir kontempliatyviai užrašytos tokių kaip aš ir kitų,
netobulai padėtos į lentynas atvirų širdžių ir protų lygmenyje,
yra prevencinė medicina, stiprinanti mane sugrįžti prie aiškių
nebaigtų idėjų puslapių, kad jas perdirbčiau, peržiūrėčiau ir
užrašyčiau kaip naujus pasaulius ir žodžius visose jų subjektyviose
konfigūracijose, kad galiausiai jos būtų perdirbtos į knygas, kurios,
tikiuosi, atsidurs bibliotekų, knygynų, namų ir kitų mokymosi
orakulų lentynose, kur jas ras ir vartys imlūs knygų mylėtojai,
skaitytojai ir rašytojai, ieškantys atsitraukimo, ieškantys pabėgimo
ir erdvės, ieškantys atviros širdies operacijos be skalpelio...

Atsisveikinimas su kaimu

Mon, 5 Sep 2022 13:50:31 +0200

Atsimenu kaip šiandien
Du tūkstantis pirmaisiais
Rugsėjo pradžioje dieną
septintą obuoliams prisirpus
arklį kinkėm

Buvo per dideli pakinktai
Sodo žirklėmis karpėm
Tada siuvom viskas tiko

Važiavom į malūną
Horizonte matėsi slinktys

Kad žiūrėtumei į jį
Nebūtina observatorija
Tokios tad buvo mano mintys
Mintys kurios niekada neturėjo
Savo klausyklų ar auditorijų

Pravažiavom grybų uogų
Supirkimo punktą
Man patiko jo šeimininkė
Kuri iš perkamų gėrybių tunka

Bet iš tikrųjų buvo man nė motais
Dardėjome ežerų šlaitais kalvotais
Ir buvo gera
Taip gera būna tik tada
Kai apie nieką negalvoji
Bet apie viską pagalvota

Sveiko proto kaukė slysta

Thu, 9 Apr 2026 12:02:48 +0200

... yra Patricko Batemano idėja, kažkokia abstrakcija,
bet tikrojo „aš“ nėra, tik esybė, kažkas iliuzinio...
(Bret Easton Ellis, „Amerikos psichopatas“)

Jei galėčiau, užsidėčiau sveiko proto kaukę ir
eičiau į dykumą susitikti su fėjomis ir angelais.

Užsidėdavau sveiko proto kaukę, kad atsispirčiau
smėlio audroms, užsidėdavau sveiko proto kaukę,
kad atsispirčiau smogui, užsidėdavau sveiko proto
kaukę, kad ištverčiau paukščių gripo, SARS ir
naujojo koronaviruso dienas. Senasis laivas
perplaukė dešimt tūkstančių kalnų, bet prieš
mane dar dešimt tūkstančių kalnų!

Dėvėjau sveiko proto kaukę, kad būčiau madingas,
dėvėjau sveiko proto kaukę dėl savo tapatybės,
dėvėjau sveiko proto kaukę, jog išvengčiau masinės
stebėjimo sistemos, ir dėvėjau sveiko proto kaukę,
kad šaukčiau ir kalbėčiau su savimi. Mano, kaip
senovėje dėvėjusio sveiko proto kaukę, kada nors
buvo taip pat šlovinga, kaip ir tų, kurie jos neturėjo!

Bet taip neišprotėjau, kad apiplėščiau banką.
Tačiau sveiko proto kaukė turi tam tikrą pamišimą
ir brutalią jėgą, todėl bankininkai privalo kovoti
su savo sveiko proto kaukėmis, ir jų ryškios akys
triumfuos prieš blausius, sumišusius, brutalius plėšikų vyzdžius.

Kiti naujosios eros atstovai, tie interneto troliai,
tikriausiai irgi dėvi sveiko proto kaukes. Rašyti
anonimiškai reiškia skelbti su kaukėmis. Jei jie
užsideda akinius nuo saulės kartu su sveiko proto
kaukėmis, jie bus kaip liokajai programišiams-ant-
steroidų, laukiantys, kol bus užblokuoti.

Bet juk žmonės, dėvintys sveiko proto kaukes, pradedant
gydytojais ir slaugytojais, yra tiesiog išsigandę
piliečiai, sveiko proto kaukės slepia jų drebulį.
Gangsteriai, kuriuos matote filmuose, niekada nedėvi
sveiko proto kaukių. Savo senamadišku grožiu jie
sutaupo policininkams daug rūpesčių.

Išsigandę piliečiai uždeda sveiko proto kaukes savo
šunims, uždeda sveiko proto kaukes savo katėms, net
svajoja uždėti kaukes skujuotėms ir pelėms. Turiu
pasakyti, kad būtent tokioje realybėje įsišaknijusi
siurrealistinė poezija!

Siurrealistinės poezijos pergalės esmė: dėvėkite
sveiko proto kaukę valgydami, dėvėkite sveiko proto
kaukę rūkydami ar gerdami, dėvėkite sveiko proto
kaukę mylėdamiesi, dėvėkite sveiko proto kaukę
spjaudydamiesi, dėvėkite sveiko proto kaukę mirdami.
Siurrealistai grįžta ir vėl mus persekioja.

Močia rausėsi spintelėje, ieškodama sveiko proto kaukių,
kurias galėčiau užsidėti. Kadangi ji tvarkingai gyvena
namuose ir nemėgsta nieko švaistyti, ji netyčia septyniolika
metų, nuo pat SARS krizės, laikė sveiko proto kaukių atsargas.

Pasakiau jai: „Dabar, kai sveiko proto kaukių nebėra,
negaliu patikėti, kad neatidarau sveiko proto kaukių
fabriko, kai turėjau galimybę – būčiau turtingas! „
Visą savaitę apgailestavau dėl savo visuomenės,
ekonomikos ir istorijos nesupratimo.

Tačiau po savaitės suvokiau, kad mano likimo supratimas
pagilėjo, todėl vos tik vaistinėse vėl atsirado sveiko proto
kaukės, pradėjau jas kaupti, neetiškai laukdamas kito sveiko
proto kaukių sezono.

Berlyne yra buvę kinų, kurie buvo sumušti Sidnėjaus gatvėse
už tai, kad dėvėjo sveiko proto kaukes, arba jiems buvo
liepta jas nusiimti policijos. Kaip gali suprasti nuogos
Sidnėjaus ir Berlyno burnos? Tai mūsų gyvenimo būdas ir
egzistavimo kelias!

Jei galėčiau, užsidėčiau sveiko proto kaukę ir pliku
užpakaliu išeičiau į dykumą susitikti su fėjomis ir angelais.

Žmonės manęs su sveiko proto kauke neatpažįsta, o kadangi
ją dėviu, neatpažįstu ir savęs. Mintyse vėl ir vėl
patvirtinu, kas esu, bet mano sveiko proto kaukė visada
mane neigia. Ir vis dėlto, kai nusiimu sveiko proto kaukę,
paaiškėja, kad ji - tai
Niekis.

Sveiko proto kaukė slysta

Thu, 9 Apr 2026 12:02:48 +0200

Girelės tvenkiny užtroško žuvys

Tue, 10 Mar 2026 11:21:48 +0200

Pradžioje buvo žodis
Pradžioje buvo žvilgsnis
šypsnys
Pabaigoje slepiamas žvilgsnis
Tyla
Davė žodį
Jis laužė (žodį) ir davė mokiniams tardamas
Imkite
Kartais atsidarau tą video
ir stebiu kaip atrodau
dvi sekundės iki mudviem
susitinkant
Prieš posūkį
stabteliu
Atrodo
bijau
Toliau vaizdas nutrūksta
Kamera fiksuoją
plauksmą
Dangumi
ar upe
Nesvarbu
Juk mirtis nemirtinga
Vanduo juk nešlampa
Pamenu
Toliau rūkų rūkas ir
Miglos
Ką man reiškia susimauti dar karta
Bandymai perplaukti pieno putą
Bandymai kapstytis iš lėkštės medaus
Bandymai melstis į tuščią altorių
Klysta paklysta nuklysta suklysta
Nebežinojau plaukia debesys virš manęs
Ar aš po jais
Lenkiški užrašai ant tapetų
Sutartinėj tyčia padarone klaidą
Kad pajustume
Ne robotai bet mes
Mes
ją dainuojam
Limfų upės ir kraujų upės
Po plonyte mudviejų oda pulsuoja
Dievulėliau koks gyvas šis kūnas
Mėsa kaulai gyslos ir kremzlės
Mažos valtys plukdo ir plukdo kanalais
neuronus
Jų migracijos metas
Ir neršto
Inervacija šešto slankstelio
Juosmeny
Kaip kanoja išriečia kojos mažąjį
pirštą
Prisiglausk
Ir tylėk
Toliau kelias siauras
eisim po vieną
Būna
Tavo angelas sargas sėdi beprotnamy
Ir su bepročio genialumu
Su slepiamais pūkuotais
Sparnais
Plėšraus erelio snapas
Ir vištos žvilgsnis
Kaip yra
Tebūnie
Tėvų Tėvynės
Ir angelo sargo
nepasirinksi
Taip ir bus
Truputį prasilenksim laike
Menkutė klaida apskaičiavime
Paklaida apvalinant ar netiksli formulė
Bet visa kita
Kaip susitarėm
Skinsiu ir džiovinsiu gėles
Tarp knygų puslapių
Taikysiu tų
Žinai kur apie paukščius serbentų lapus žemuoges ir ecetera
Niekada apie meilę
Nes tu net kažkas daugiau negu ji
Turbūt žinot
pasakojimą
Apie mėšlavabalį
Kuris negali skraidyt
Pagal visus fizikos dėsnius
Per storas
Bet jis ima ir skrenda
Dažniau pasakočiau šią istoriją, bet ji
Dėl mano panašumo į tą purviną vabalą
Man nepriimtina
Bet
vistiek
neišeina
pamiršti
Kartais tyčia įsijungiu tą video ir stebiu kaip
Tu atrodai
Pusvalandis po mūsų pažinties
Pri, sakau sau,
Neputok
Girelės tvenkiny užtroško žuvys
Tai buvo neišvengiama

net ir tai yra kažkas

Mon, 6 Apr 2026 18:49:51 +0200

Kūrinius gelbėjusi moteris-adminė atidarė
naujausio atvykėlio narvelį ir paklausė,
ar noriu juos palaikyti. Parodė, kaip pakišti
dilbį po jų žvynuotu pilvu ir priglausti prie
krūtinės – panašiai kaip raminant dieglių
kamuojamą kūdikį, nors kūrinys nerodė jokios
kančios ir tolygiai kvėpavo mano kūnu – nei
šalta, nei šilta, tarsi jam nerūpėtų būti
kabančiam nepažįstamojo glėbyje, tarsi niekas
negalėtų jo nustebinti tame pasaulio sūkuryje,
į kurį buvo įtrauktas. Kūrinys buvo pririštas
prie plonų juodų petnešų, dėl kurių atrodė kaip
odininkas iš Kastro – senas keistuolis su
spygliuotais plaukais ir raukšlėta pagurklio galva.
Turėjau blogą dieną, na, iš tikrųjų blogus metus,
o ir ankstesni nebuvo geri. Mano vaikas-kūrinys su
manimi nekalbėjo, o aš nustojau kalbėtis su visais
kitais. Kūrinys vis dar meldėsi kaip vienuolis,
judėjo tik jo raukšlėti vokai, kurie atsimerkė ir
užsimerkė virš oranžinių akių. Jo krūtinė prisipildė
ir ištuštėjo sausu karštu oru, kuriuo dalijomės.
Pagalvojau sau, net ir tai yra kažkas.

euforiškos nostalgijos

Tue, 10 Mar 2026 21:17:55 +0200

pavasariniais pustoniais
ritminis audinys kaip
tinklas paukščiams gaudyti
mano klausą prikausto
besiskleidžiančių
garsų membranose

brangių ak_ imirkų iždininkas
išdalina
arterijomis varinėjamas
aistras ir paviršiuj
mušamus decibelus

aš dar jaučiuosi paukštis
iš betoninių sienų tarpeklio
atmintinėje išsaugojęs
žydrą slėgį

užslopinus triukšmo garsus
ramybės sekmadienius išgroju
savo nurimusiems
neramiems ristūnams

štai tik kartybių vandenis
išnešiosiu lauknešėliais
ten stebuklinguose telkiniuose
giliai paskandinsiu
kur ištirpsta
visų audrų
kartėliai
-
ar tada aš jau būsiu

FTB Klounų Vagonėlininkai

Tue, 24 Mar 2026 14:03:03 +0200

FTB Klounų Vagonėlininkai surakina antrankiais
mano nepritapimo jausmą. - Atidarykite! –
šaukia jie, rankos tylios priešais šarvuotas duris,
kur tik vėjas ir kadagio spygliai.

- Negalite priversti manęs, – sucypiu iš vidaus.
- Negalite priversti manęs jaustis kaip namie,
šiuo metu, kai mane ir mano artimuosius apgulėte, mi raza.
Legalizuotas įtarimas dėl mano teisėtumo
dabar yra nuolatinis mano vidurių gyventojas.

- Dygliuotos kriaušės vaisius! – prisiekia,
žengdami prie mano stalo,
išpildami ant kilimo stiklinę rausvo nektaro.
Atsinešė pasveikinimo krepšelius,
prikimštus įrodymais, kad esu Žemietis.

Iš po languoto audinio antklodės
ištraukiu tamsią plunksną,
žaliai žėrinčią – susiliejančią
į „šarkos“ mintį,
į atminties plepėjimą,
į protą. Mano.

Ir štai jie mano mintis pavertė
skalūno paviršiaus tvenkiniu,
vibruojančiu kaip
tupos rudens šėrimasis,
kuris paverčia žeme, kuris teršia
kaitina ir šaldo –

- Bet Tau visada trūks
vieno galutinio dokumento! – skundžiuosi.
Abejonės gali amžinai pranokti
Tavo geo-logiją.

Už tai jie sukuria
mano gimimo dulkių pluoštą,
bronzinį
iki plazdančio pušies sruogos.

Iš kur jie gavo jį?

Krepšiai bedugniai,
ir beprasmiška reikalauti
būti išskirtiniam.
Perteikdamas informaciją,
pabundu Komisariate,

kur sienos
tarp visų būtybių
sapnuojamos ištirpsta.