http://rasyk.lt lt kitoks.lt geriau atminti neįstengiu-
žvalgydamas padangę drumzliną rudens
kaip gervė klyktelėjau anuomet
- O titnage,
esi aukštesnis netgi už save.

Kai nuo piemens dienų
išmokęs klykauti su gervėmis kartu,
nebuvo netikėta tai,
bet įtaigu,
kad iki šiolei užsiliko turinys,
darbymetį
kaip duonai augti
žemę išnokinęs-
 
Nacionalinis, o titnage, esi
su savo dangumi arčiau
negu kadaise man žinota.
Ar ne todėl dar vis ir man atrodo,
kad nevėluodamas tikiu-

yra dalia,
kuri nedingsta laiko tėkmėse,
neišnokinusi super-dievybių.
Dar vis nesužinau
kaip man parodyti į jas,
tačiau dėl to nepiginu savęs
tiek nemažai dar neišmokusio
kas kur ir kaip
susidėliota įvairovių būtyse.
Ar netgi pagaliau -
ką pamatyt reikėję,
ką pamąstyti,
kad šitaip susidėtų frazė:
O titnage,
esi aukštesnis netgi už save. ]]> Sat, 25 Apr 2026 09:56:24 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262033.html http://rasyk.lt/kuriniai/262033.html Ir lašeliuose ima spindėti,
Toj geltonoj spalvoj tarp beržų žirginių -
Žiedadulkės ima mylėtis.

Vėjo pirštai žali pumpuruos ištaškys
Spalvą saulės - gyvybei priimti,
Suporuos drugelius ir giedos vieversys -
Ryto aušrai į dieną užgimti.

Glamonėsis žolėj susimaišę kvapai
Rasomis žieduose susigerti,
Ir diena tyvuliuos mėlynai, mėlynai -
Dangui leidus gyvybę atverti. ]]> Fri, 24 Apr 2026 19:52:06 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262027.html http://rasyk.lt/kuriniai/262027.html
Stybčioja žolės
Grįžo šešėliai medžių
Šnara - jau šilta

...

Vėsa paupy
Saulė nurengia vaiką
Vėjas aprengia


...

Paukščiai šakose
Varžosi su švilpynėm
Vėl pralaimėjo

...

Pamerktos akys
Ir meškerės mirksta
Pilnos žuvyčių

...

Kvepia vėl plukės
Ir paupių dumblas
Mano vaikyste

...


Ar aš ten buvau?
Nejau ir tu ten buvai?
Kada? Nejau? Ak... ]]> Thu, 23 Apr 2026 10:09:30 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262019.html http://rasyk.lt/kuriniai/262019.html Guminiai batai kvepėjo kūdros varlėmis ir žaliavo meldais.
Ilgai tampė kišenes, tai degtukų, tai cigarečių
Peilį įsimetė į seną pajuodavusį krepšį, kur pūdavo saldiniai obuoliai.
Ruošiausi pas šviesiaplaukę Romutę, apsižergiau dviratį
Sukandau lūpas – tėvas pastūmė man baltą krepšį
Atsisakyti?
Nuo paskutinio sodybos beržo Iki miško platus, išartas laukas
Paėmei vagą ir daužai batus į molį iki pat geležinkelio pamiškėje
Eglaičių juostoje prie pylimo buvo daug grybų
Tėvas atsistoja, uždusęs nuo ėjimo, rūko
Lyg nujausdamas kažką renku verkdamas grybus, šliaužioju po eglyną
Smėlyje skęsta rankos ir ašarų negaliu nusivalyti
O grybų tiek daug, kad norisi rėkti
Kol tėvas rūko, akimis palydėdamas prekinį traukinį
Paslėpiau grybus po eglės šakomis.
Stoviu ir verkdamas prisimenu kokia graži ta Romutė.
„ Ko verki? ‘ sviedė ant žemės nuorūką Tėvas.
Negi sakysi, kad verki, nes ateitį matau
„ Nėra dar grybų. Ne laikas“
„ Nėra tai nėra, tai ko verkti ko? “
Bet švilpaudami namo nepasukom
Grybavom perlipę per geležinkelį
Romutė manęs nesulaukė – ištekėjo už Zvimblio ]]> Wed, 22 Apr 2026 21:35:24 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262018.html http://rasyk.lt/kuriniai/262018.html bet kažkodėl su guminėm pirštinėm,
lyg būtų ką tik plovusios dangų.
Liepų siluetai dainuoja,
bet balsai jų — metaliniai,
kaip surūdiję vargonai.

Klevų sula laša siužetais,
kurie šnypščia, muistosi,
bando pabėgti nuo popieriaus —
neparašyti sonetai,
piktai kandžiojantys rašiklį.

Už lango sudega šešėliai —
jie rėkia, kad jiems per karšta,
bet vis tiek sklando,
nes tokia jų darbo sutartis.

Tango paslaptis įžengia į kambarį,
apsirengusi tavo mintimi,
kuri lankstosi taip,
lyg būtų pamiršusi savo kaulus.

Mintis šoka, tu miegi, arba nemiegi,
arba vaikštai per praeities kelią,
kuris aprūkęs nuo vakar keptų prisiminimų.
Atminties medis numeta šakelę —
ji atsistoja ir nueina pati.


Patylėkite. Eilutės dar bando šokti. ]]> Wed, 22 Apr 2026 09:29:47 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262014.html http://rasyk.lt/kuriniai/262014.html Išbadėjusi, liesa,
Vos ne vos pravėrus dangų,
Bailiai žvilgteli žiema.

Kaip miškais ruduo ateina
Arba vasara kalvom,
Taip pirmasis metų speigas
Smelkiasi smulkiom angom.

Bet kaži ko išsigandę,
Kaip drambliai bijo pelių,
Daugiabučiai slėptis bando —
Gęsta akys pamažu.

Pusnyse dar žvaigždės spindi,
Nors danguj nakties migla.
Iš aikštelių juokas dingo.
Saulė ilsisi. Tyla. ]]> Mon, 20 Apr 2026 20:18:19 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262005.html http://rasyk.lt/kuriniai/262005.html Kūdikystėje dar tik dygsta dantukai
Vaikystėje pieniniai krenta

Sąžinė juk negraužia senolių
Nes jau nebeturi dantų
O su protezais ką ten pagrauši

Sąžinė negraužia manęs
Nors turi aštrius dantis
Ir žandikaulį tvirtą

Kuo aš kaltas kad ji – vegetarė ]]> Mon, 20 Apr 2026 14:02:03 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262002.html http://rasyk.lt/kuriniai/262002.html lėtai kad būtų laikas
greitas kad sapnas

po pagalve
suka mažą variklį
mano nerimas

pabundu tyliai
kad nepažadinčiau
savo minčių

Nenoriu nakties —
tavo langų pėdsakai
gesina valandas. ]]> Sun, 19 Apr 2026 07:17:11 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261992.html http://rasyk.lt/kuriniai/261992.html Nusiprausia savim ir vėl išlieka
Pavasariais pabudusiais ant sodo
Ir pajunti — nebeskubi jau niekur.

Lyg būtų kas galvoj įkinkęs vėją,
Kuris nešioja mintis kur tiktai nori
Ir pajunti — jau medžių lapais skrieji,
Prausies rasom ir saulę pabučiuoji.

Ir nesvarbu, kur veda laiko kelias
Nueisi ten, kur ir turėsi būti,
Jis mumyse numiršta ir vėl kelias
Sugriždamas į trapią savo būty.

Ir kvepia vėjas žaliom obelim -
Pavasaris per širdį basas eina
Ir pajunti - kaip laiko savastim
Visus kelius  būtis per mus praeina. ]]> Sat, 18 Apr 2026 17:33:30 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261990.html http://rasyk.lt/kuriniai/261990.html it papūstas vėjelio
ar net atokvėpio (atodūsio)
gyvybės žinomos - nežinomos,
gal netgi mano.

Neišmanau suvokti Čia,
kaip atsiranda reikalai,
net nesapnuoti..
Jau ne pro akinius
ar lango stiklą aplinką žvalgau;
tiesiog iš titnago pro titnagą.
Erdvės čia daug,
tegu ne tiek, kiek Dievo žodyje,
bet neišnyksta poreikis,
aprodant ją,
suprasti būtent taip.

Pro titnago girdžiu
kaip ūktelėja traukinys
šįkart jau be manęs.
Žinau, kad reikia padėkoti jam
už įdarbį nuo lopšio iki žvakės,
kol kas dar vis neužkurtos,
betgi ar reikia erzintis dėl to - - -
išeivis jau (deja, deja) išeivis jau!
dvasia į titnagą kaip kažkada
į molį kūnu įsiterpęs,
nebuvo lemta net sapne regėti taip -
girdžiu, kaip ūktelėja traukinys,
o padėkoti netgi jam
per savo dvasią
dar nemoku
- Tėvuži, kur dingai?

- Sūnau, žvalgykis kuo arčiau -
smuikelį tau palikęs ten,
jo patirtis didesnė negu mano... ]]> Fri, 17 Apr 2026 11:18:57 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261981.html http://rasyk.lt/kuriniai/261981.html