http://rasyk.lt lt kitoks.lt Noriu skaityti eilėraščius Rašyko susitikimuose.
Noriu skaityti eilėraščius Rašyko susitikimuose su visa įmanoma pompastika.
Skambant šventinei muzikai ir stebint visiems mylimiesiems.
Už nugaros stovint Svoloč, Kailui Spenseriui ir St Sebastianui.
Noriu skaityti Rašyko susitikimuose.
Noriu skaityti eilėraščius Rašyko susitikimuose, vilkėdamas mėgstamiausius drabužius,
tikriausiai džemperį su gobtuvu arba galbūt savo belgišką kostiumą.
Belgija yra žlugusi valstybė Europos širdyje, ir to verta siekti.
Man patinka Belgija ir vieną dieną galbūt norėčiau skaityti eilėraščius tautos
rūmuose, bet kol kas noriu skaityti eilėraščius Rašyko susitikimuose.
Noriu skaityti eilėraščius, dainuoti karaoke ir tikriausiai papasakosiu keletą nervingų anekdotų.
Tai bus kaip ir visi kiti skaitymai.
Būsime ten kartu.
Noriu skaityti eilėraščius Rašyko susitikimuose, o tada, kaip ir per bet kurį skaitymą, visi kartu apsivalysime.
Kartu sutvarkysime netvarką, kurią padarėme.
Visus tuos griuvėsius ir visus tuos pelenus.
Tokios mano sąlygos. ]]> Tue, 14 Apr 2026 00:10:11 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261952.html http://rasyk.lt/kuriniai/261952.html ir žodžiai sukandžiojo vaikus
ir vaikai papasakojo tėvams
ir tėvai užtaisė ginklus
ir žodžiai raudojo, staugė
lėtai laižė jų aklas žaizdas
kol susmuko veidu žemyn
ant kruvinos žemės
ir tada atėjo Giltinė
pasipuošusi sekmadieniniais drabužiais
sustojo prie Poeto namų
ir pašaukė desperatiškais klyksmais
ir Poetas atidarė duris
nežinodamas, kas nutiko
ir pamatė Mirtį, kabančią šešėlyje
ir raudančią
pasakė: - Eiki su manimi
šiandien mes gedime.
- Kas mirė? – paklausė Poetas
- Na, tu, – atsakė Giltinė
ir ištiesė rankas
pareikšdama užuojautą... ]]> Mon, 13 Apr 2026 00:03:29 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261945.html http://rasyk.lt/kuriniai/261945.html fone šviečiasi namas
tvenkinys bąla
prilijo tarsi pieno
sapnų apie gimtinę ]]> Sat, 11 Apr 2026 17:52:57 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261934.html http://rasyk.lt/kuriniai/261934.html
tu pagyrei dovanotus kaimiškus kiaušinius Velykų proga dukart iš eilės –
ir aš juos valgiau perpiet vakare ir ryte

kal̃ba –
ir girdi save tolstant
lyg nuneštų į vienišio salą banga
į Bento skyrelius sudedu darbo darbus
ir kalbą
kurią mokausi mokydama – 
šitiek sukišta vidun
ir kad bent atsiraugėčiau

Kaizen  ten kur tik telpa
kaip kalėdinių valgių –
ir nė vieno eilėraščio
tik keiksmai apie orą ir apmokestintas savo šiukšles –
tyliu apie pagerėjimą

tariau –
prisiminsiu kam įsiūliau skandinavišką Olseno Kaltę ir Palaidotą
nors ji detektyvų neskaito

Shigoto. ir vėl apie darbą –
japonai darboholikai savo noru
netgi atostogų neima
Karoshi –
kas įpompavo į juos šitą info
nusidirbimai apglušina

atsitraukiau –
pirštai juda ir smegenys paskui

supratau – iš pertekliaus naudos nėra –
išjungiau Wi Fi vakare
ryte taisiau kad įsijungtų
Gal tai ženklas poilsiui

Nenoras nieko išliko
ar kiaušiniai užkimšo mąstymo tunelius –
tik rašiklį atsikimšau

------

Bento – japonų maisto dėžutė su skyreliais.
Kaizen – geras pokytis, pagerėjimas.
Karoshi – mirtis nuo persidirbimo. ]]> Sat, 11 Apr 2026 10:44:52 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261930.html http://rasyk.lt/kuriniai/261930.html geltonos kojinės pagerina nuotaiką
nuotaiką gerinti reikia, nes
visi proteste, o aš namuose
man skauda, bet daužo brahmso
vengriški šokiai no. 5
panašų numerį išgėriau
ibuprofeno šią savaitę
gal čia senatvė
dar pastebėjau šiandien tokią anteną
kryžiaus formos ant stogo priešais name
nuo jo nutįsę strypai tokie
panašų matėm kažkur laukuose
tik ant jo plevėsavo balti kaspinai
ir tą naktį mėnulio pilnatis buvo raudona-
u ž t e m i m a s.
tik mėnulis nuvylė - per daug mažas buvo
jo gerai nefiksavo telefono kamera
bet čia jau gal labiau mūsų problema

šitas tekstas neturi prasmės
aš čia specialiai rašau
tiesiai į šiukšlių dėžę

nes šiukšlių dėžėje namuose
jau seniai begulėjo gėlių džiūvenos
@  @  @  @
  i/  i/  i /  i/ ]]> Wed, 8 Apr 2026 18:50:37 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261911.html http://rasyk.lt/kuriniai/261911.html Nuo darbo paralyžuota valia...
Nuo darbo nesukaupiu dėmesio skaitymui...
Nuo darbo nebesusijungiu minčių paišymui...
Nuo darbo, nuo protinio darbo -

siela į Dausas išskrido, ir pavargusi,
susirgo... ]]> Tue, 7 Apr 2026 21:59:35 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261908.html http://rasyk.lt/kuriniai/261908.html naujausio atvykėlio narvelį ir paklausė,
ar noriu juos palaikyti. Parodė, kaip pakišti
dilbį po jų žvynuotu pilvu ir priglausti prie
krūtinės – panašiai kaip raminant dieglių
kamuojamą kūdikį, nors kūrinys nerodė jokios
kančios ir tolygiai kvėpavo mano kūnu – nei
šalta, nei šilta, tarsi jam nerūpėtų būti
kabančiam nepažįstamojo glėbyje, tarsi niekas
negalėtų jo nustebinti tame pasaulio sūkuryje,
į kurį buvo įtrauktas. Kūrinys buvo pririštas
prie plonų juodų petnešų, dėl kurių atrodė kaip
odininkas iš Kastro – senas keistuolis su
spygliuotais plaukais ir raukšlėta pagurklio galva.
Turėjau blogą dieną, na, iš tikrųjų blogus metus,
o ir ankstesni nebuvo geri. Mano vaikas-kūrinys su
manimi nekalbėjo, o aš nustojau kalbėtis su visais
kitais. Kūrinys vis dar meldėsi kaip vienuolis,
judėjo tik jo raukšlėti vokai, kurie atsimerkė ir
užsimerkė virš oranžinių akių. Jo krūtinė prisipildė
ir ištuštėjo sausu karštu oru, kuriuo dalijomės.
Pagalvojau sau, net ir tai yra kažkas. ]]> Mon, 6 Apr 2026 18:49:51 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261902.html http://rasyk.lt/kuriniai/261902.html O kada ir per antras rankas paleidžiami...
Kada pereina tūkstančius rankų.
Labai visgi norisi - kad nenusidėvėtų,
kad išliktų autentiški, ir purvinomis rankomis nenučiupinėti. . .
O kas gi lieka? Kaip pateikti tik geranoriškumui?
Kad neliestų, kad purvu nenulietų? Nenučiupinėtų.

Iš antrų rankų grįžtų švarūs ir
su gera patirtimi...
Po tūkstančių nenudėvėti. ]]> Wed, 1 Apr 2026 12:52:41 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261875.html http://rasyk.lt/kuriniai/261875.html


Tavo pasiūti marškiniai visada buvo ant išaugimo, į tavo idealo rėmus niekada netilpau.  

Nors paaugdavau, staiga rankovės būdavo per ilgos, po vasaros, per liemenį laisva.  

Tik žengus pro duris, medžiaga buvo sukabinta gražių žodžių segtukais ir svajonių virvelėm.  
Namo grįžus adatas skaudžiai traukdavai ir vėl skendau, dusau šilkiniuose standartuose.  



Iš tiesų šiandien turėtų jie man tikti, tik kažkodėl laisvesni nei prisimenu.    ]]> Mon, 30 Mar 2026 18:17:11 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261869.html http://rasyk.lt/kuriniai/261869.html ir plaukus velia, kaip žiuželiui.
Toks be dorumo ruduo,
iš akių tik vanduo, ir širdis akmuo.

Nesiklauso, nesižiūri,
kelia tas ruduo kepurę...
Kaip po tokio to rudens,
liepžiedžiai nesivaidens? ]]> Fri, 27 Mar 2026 20:40:57 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261855.html http://rasyk.lt/kuriniai/261855.html mano nepritapimo jausmą. - Atidarykite! –
šaukia jie, rankos tylios priešais šarvuotas duris,
kur tik vėjas ir kadagio spygliai.

- Negalite priversti manęs, – sucypiu iš vidaus.
- Negalite priversti manęs jaustis kaip namie,
šiuo metu, kai mane ir mano artimuosius apgulėte, mi raza.
Legalizuotas įtarimas dėl mano teisėtumo
dabar yra nuolatinis mano vidurių gyventojas.

- Dygliuotos kriaušės vaisius! – prisiekia,
žengdami prie mano stalo,
išpildami ant kilimo stiklinę rausvo nektaro.
Atsinešė pasveikinimo krepšelius,
prikimštus įrodymais, kad esu Žemietis.

Iš po languoto audinio antklodės
ištraukiu tamsią plunksną,
žaliai žėrinčią – susiliejančią
į „šarkos“ mintį,
į atminties plepėjimą,
į protą. Mano.

Ir štai jie mano mintis pavertė
skalūno paviršiaus tvenkiniu,
vibruojančiu kaip
tupos rudens šėrimasis,
kuris paverčia žeme, kuris teršia
kaitina ir šaldo –

- Bet Tau visada trūks
vieno galutinio dokumento! – skundžiuosi.
Abejonės gali amžinai pranokti
Tavo geo-logiją.

Už tai jie sukuria
mano gimimo dulkių pluoštą,
bronzinį
iki plazdančio pušies sruogos.

Iš kur jie gavo jį?

Krepšiai bedugniai,
ir beprasmiška reikalauti
būti išskirtiniam.
Perteikdamas informaciją,
pabundu Komisariate,

kur sienos
tarp visų būtybių
sapnuojamos ištirpsta. ]]> Tue, 24 Mar 2026 14:03:03 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261836.html http://rasyk.lt/kuriniai/261836.html ir po kelių akimirkų tylos
varnėnas mane pamėgdžiojo

nieko nemėgdžiodama tyla kybo savyje
egoistė
šlaitas kepurnėjasi tvarto stogu
extravertas
žolė dar nedygsta
tik kuokštaisir kekėmis kaip vynuogės

du beržai nepragręžti
gal grąžtas atbukęs
gal iš tingėjimo ar nenoro pakenkt

Klaudijus Sulavarvis myli gamtą
beveik nesavanaudiškai
arba iš pertekliaus
sula iš beržų nebėga
ji teka iš drenažo vamzdžio į griovį

iš po sniego po ąžuolu
pasirodė perninės gilės
visų oda pažeista
supleišėjus

tako nėra jis nematomas
tas betoninis tai kelias
kaip kelias į Molėtus

prie turėklo to kur prie rūsio
buvau pririšęs Mozę
jis prirausė žemių tiek
kad reikėjo nukast
kitaip į Molėtus nenuvažiuotum

mašinos akumuliatoriai išsekę
bet gal užsikurs

takas į malkinę
to tako irgi nėra
jis vingiuoja tarp kurmiarausių

aš nestebiu žmonių
kaip jie stebi mane
bet galiu juos nusakyt
nežinau ar jie mokėtų nusakyti mane

kaime sakė kad trobą su langinėm
nupirko Coliukė
retą kaimėką pažįstu vardu
vardus pamirštu bet tokio nepamirši

nepamenu namo
į kurį įeinama ne per sieną
bet per kampą
šio namo įstrižos durys kampe

žmogus senų senovėje statęs jį
buvo menininkas
arba labai praktiškas
optimizuotojas
durys neatsiveria nė į vieną iš gatvių
bet išsyk į dvi ir žiūri
tiesiai į kapines

aš neabejoju kad karstas
su mirusiu savininku
buvo nuplukdytas į uostą
vos tik karsto gyventojas
išleido paskutinį atodūsį

kas buvo kapitonas?

tas namas panašus
į namą Palangoj
kurio langai žemiau gatvės
šis namas stovi pagrindinėj gatvėj
todėl yra priešingybė mano namui

tiesesnis už horizonto liniją
yra tik griovys
senis traktorium važiuojantis į kaimo pardę
sakė kad palei griovį pilna lapių urvių
taip sakė ir Augutė
dirbusi mokyklos valytoja
kol mokykla nebuvo parduota

lapės gyvena griovy ir plaukioja
jo drumstuos vandenuos
į kurias kaimo mėšliai leidžia srutas
kaimiečiai yra imbecilai ar ką?
jie dar nori kad tame
gerai įrūgusiam vandeny
plaukiotų lašišos ir vėgėlės
mat septyniasdešimtais dar plaukiojo
aš jiem pasakiau kad vėgėles
jei tai tikrai buvo vėgėlės
išgaudė lapės

na bet jeigu tu tiki tuo
tai aš manau kad tos lapės
iš tikrųjų yra ūdros
arba bebrai
tie tai tikrai gyvena griovy

bebrų genocidas vyxta kasmet
jų namai griaunami
jie patys atsiduria kepsninėse
tačiau bebrai yra nenugalėti

ko dar  pageidautumėt
raudonai nupurkštų kopėčių
o gal betoninį taką užgriozdinusio varstoto?

ar sakiau kad pernai dar du kaimėkai pasikorė?
vienas ant stulpo kita ant lubų

Žagarėnų korikas dirba savo darbą ]]> Mon, 23 Mar 2026 05:45:23 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261829.html http://rasyk.lt/kuriniai/261829.html Šeima negimstama, šeima tampama.

Už šeimynykščius, visur giedančius vergų dainas
vėl ir vėl: raudas, dainas, bliuzą ir jubiliejus,
kasnakt meldžiantis poteriais Nežinomam Dievui,
nuolankiai lenkiant kelius prieš Nematomą Jėgą;

Už šeimynykščius, kurie stiprybę teikia metams, praėjusiems
metams ir dabarties metams, ir galbūt metams,
skalbiant, lyginant, gaminant maistą, šveičiant, siuvant, taisant
kaupiant, ariant, kasant, sodinant, genint, lopant
velkant toliau, niekada neįgyjant, niekada nepjaunant, niekada
nežinant ir niekada nesuprantant;

Už žaidimų draugus Palangos pakrantės molyje, dulkėse ir smėlyje
kiemuose žaidžiant, krikštijant, pamokslaujant, ir gydytojui,
ir kalėjime, ir kareiviui, ir mokyklai, ir mamai, ir gaminant maistą,
ir teatrui, ir koncertui, ir parduotuvei, ir kirpyklai, ir
femme fatale Vilkei ir kompanijai;

Už tuos ankštus, pamišusius metus, kai ėjome į gimnaziją, kad išmoktume
sužinoti priežastis, kodėl, ir atsakymus, ir žmones, ir vietas, ir dienas,
prisimenant karčias valandas, kai atradome, kad esame grafomanai, vargšai,
maži ir kitokie, ir niekam nerūpėjo, niekas nesistebėjo ir niekas nesuprato;

Už bernužėlius ir mergaičiukes, kurie užaugo nepaisant šių dalykų,
kad taptų vyrais ir moterimis, juoktųsi, šoktų, dainuotų ir žaistų,
gertų savo vyną, religiją ir sėkmę, vestų savo žaidimų draugus,
gimdytų vaikus ir mirtų nuo maro ligos, anemijos ir linčo teismo;

Už mano žmones, knibždančius 40-ojoje Krymo gatvėje Šiauliuose,
prarastus, besiteisiančius, nuskriaustus ir laimingus žmones,
pildančius kabaretus, smukles ir kitų žmonių kišenes ir reikalaujančius
duonos, batų, pieno, žemės, pinigų ir kažko – kažko visiškai mūsų pačių;

Už šeimynykščius, aklai vaikščiojančius, skleidžiančius džiaugsmą,
gaištančius laiką, tinginčius, miegančius, kai alkani, šaukiančius,
kai jaučia naštą, geriančius, kai jaučia beviltiškumą, surištus ir
sukaustytus ir supintus tarpusavyje nematomų būtybių, kurios visažinės
ir juokiasi virš mūsų;

Už Lietuvos tautą, klajojančiai, apgraibomis klaidžiojančiai ir blaškančiai
bažnyčių, mokyklų, klubų, draugijų, asociacijų, tarybų, komitetų ir suvažiavimų
tamsoje, prislėgtai, sutrikdytai, apgautai ir prarytai pinigų ištroškusių šlovės
dėlių, išviliotai iš lengvos valstybės jėgos, mados ir naujumo, netikro pranašo
ir švento tikinčiojo;

Už Lietuvos tautą, stovinčiai ir spoksančiai bandančiai sukurti geresnį kelią
iš sumaišties, iš veidmainystės ir iš nesusipratimo,
mėginančiai sukurti pasaulį, kuris sutalpintų visus žmones, visus veidus, visus
Adomus ir Ievas bei jų nesuskaičiuojamas kartas;

Tegul kyla nauja žemė. Tegul gimsta kitas pasaulis. Tegul danguje
būna įrašyta kruvina taika. Tegul išeina antra drąsos kupina karta;
tegul auga laisvę mylinti tauta. Tegul grožis, kupinas išgijimo ir
galutinio suspaudimo stiprybės, pulsuoja mūsų dvasiose ir kraujyje.
Tegul būna parašytos kovos dainos, tegul išnyksta raudos. Tegul vyrų
rasė dabar pakyla ir perima kontrolę... ]]> Sun, 22 Mar 2026 15:52:08 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261823.html http://rasyk.lt/kuriniai/261823.html rožinę su ausikėmis.
Mezgiau rožiniai,
ir jau baigiau, kitą planuoju.

Mano pačios nusimegztas -
rožinis megztukas...
Ir rašiau lyriką,
viską mes susukome - - -

Mezgiau aš po tris,
akis vis keičiau...
Noriu vilkėti sąvą,
kas gali būti širdžiai brangiau. ]]> Fri, 20 Mar 2026 18:23:38 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261808.html http://rasyk.lt/kuriniai/261808.html Vis lieja ašaras chameleonas.
Taikosi ir taikosi,
o visuomenė smogia nuomonę - negražu.


***
Pilkiukai papūgiukai,
numetė plunksniukes...
Žėrėsim visomis pasaulio spalvomis.


***
Drambliukas ilgai mokėsi,
įtraukia, išpurškia, upės vandenį.
o šiandien gimė vaivorykštė. ]]> Wed, 18 Mar 2026 09:42:15 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261790.html http://rasyk.lt/kuriniai/261790.html nepažinta tiesa
pati save išgalvoja
taip skrieja upė
nežinanti savo vardo
  - -       
melas tai
uždanga tiesai
tiesa atodanga melui
tai ne filosofija
tai meilė meilei
---
kam priešiniesi
sąnariuose nusėda
nesuvoktos kančios skausmas
nuolankume ištirpsta ]]> Tue, 17 Mar 2026 19:20:48 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261787.html http://rasyk.lt/kuriniai/261787.html Galima pritarti, ir galima, mintį paleisti pavėjui.
Bet mintims irgi reikia, užveržimo ir paleidimo,
ir varva šaltiniai, skaidrūs iš čiaupo.
Kas sakė kad geriausi vyrai mechanikai.
Ta mechanika, taip arti tos santechnikos...
O šaltkalviai? Jaunieji ūkininkai? O senieji ūkininkai?

Man taip baugu dabar gyventi:
išvežė tėvai į studijas su dviem maišais, polietileniniais,
ir nieko daugiau... Pravalytų kažkas lyrikos maišykles.
Neturiu jau kaip gyventi. Sakau tau -
net širdis pumpuoja, net mintys veikia mechaniškai -
tad geriausias vyras santechnikas-šaltkalvis. ]]> Tue, 17 Mar 2026 12:21:10 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261782.html http://rasyk.lt/kuriniai/261782.html Skubu, kad spėt į naują...
Į užgintą. . .
Ak, man baugu kaip visada:
gyventi noriu...
O tik ašaromis lyrika dabinta.
O kaip nusakoma poezijos liga:
gal negalia, gal neganda...

O gandras...
Lydi ligoninėn mane...
Aš džiugesiu svaiginta,
bet gyventi laimingai man užginta.

Toj tyloje, mama ir aš...
Ji nori bėgt laukais palaidais plaukais.
Tiesiai pavasariui į rankas...
O aš tik lyrikai į rankas,
pro ašarų bangas...

Ir tik sapne jaučiu matau,
Tu Sirena, mane apgavusi...
ir vis aš širdyje laikau,
tas negandas, jau neišsenkančias...

Pavasario Dangun kilau...
Paskui jaučiau ir skaičiavau plyteles gatvės.
Aš noriu būti o žmogau...
Tokia kaip visad, neapsigavusi. ]]> Sat, 14 Mar 2026 17:24:33 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261762.html http://rasyk.lt/kuriniai/261762.html Iš nieko nepriima jokio mėšlo, ir turėjo tai įrodančius randus:
Perskeltos violetinės lūpos, nusvirusios ausys, žymės virš
Geltonų akių ir viena ilga užadyta siūlė, kuri
Kirto smilkinį ir pervėrė storą
Kanopinių plaukų kuokštą.

Sklido ŽODIS, kad Passchendaele2 nebėra Piktasis Genijus,
Jog gydytojai išgręžė skylę jo kaukolėje,
Išpjovė dalį smegenų ir paleido elektrą
Į likusį kūną. Kai jie sugrąžino Passchendaele2,
Surakintą antrankiais ir grandinėmis, jis buvo paleistas,
Kaip šviežiai ištreniruotas eržilas, kad išbandytų naują statusą.
Ir mes visi laukėme ir stebėjome, tarsi ėriukų banda,
Kad pamatytume, ar ŽODIS - tai tiesa?

Laukdami apsigaubėme Jo žygdarbių apsiaustu:
- Žmogau, paskutinį kartą prireikė aštuonių
Sanitarų, kad įkištum Jį į Skylę. - Taip, prisimeni, kai
Smogė tam viršilai vakarienės padėklu? - Jis pasiekė
Laiko Duobėje rekordą – 67 dienas iš eilės!
- Senukas Passchendaele2! Brolau, koks pamišęs kietasprandis!
Ir tuomet mito brangakmenis, kad Passchendaele2 kadaise įkando
Dezinfekuotojai į nykštį ir nunuodijo sifilitiko seilėmis.

Atėjo išbandymas, ar Passchendaele2 tikrai prislopintas?
Kažkoks kaimietis pavadino jį Satanistiniu kalės vaiku
Ir neprarado dantų; psichiatras, kuris pažinojo Passchendaele2
Iš anksčiau, nupurtė ir sulojo į veidą.
O Passchendaele2 nieko nepadarė. Tik šypsojosi ir atrodė kvailokai,
Akimis tuščiomis kaip mazgo skylės tvoroje.

Ir net sužinoję, kad Passchendaele2 prireikė
Lygiai 3 minučių, kad prisipažintų Jiems tikrą savo vardą,
Mes sau pasakėme, kad jis ką tik susivokė, jog
Buvo kietas; bet negalėjome ilgai savęs apgaudinėti,
Ir nusisukome, nuleidę akis į žemę. Sugniuždyti.
Jis buvo mūsų Naikintojas, vykdytojas to,
Ką svajojome daryti, bet negalėjome prisiversti,
Metų baimės, lyg kandus botagas,
Įrėžė gilias kruvinas vagas
Mūsų nugarose. ]]> Fri, 6 Mar 2026 00:28:03 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261700.html http://rasyk.lt/kuriniai/261700.html Perskaičiau brangiai draugei eilėraštį apie meilę, ir ji pasakė:
„Dabar įklimpsi į tą grafomanijos mėšlą, kad ir koks jis būtų,
Bet kodėl nerašai apie karą Ukrainoje? „

Nerašau apie Ukrainą, nes jos nepažįstu.
Buvau taip užsiėmęs dirbdamas KŽ žurnalui, visą naktį klausydamasis muzikos,
ir kepdamas naujas apžvalgas,
Kad nustojau žiūrėti televizorių ir skaityti laikraščius.
Taigi, ne Demokratijos Pasididžiavimo nebuvimas privertė mane nerašyti apie Ukrainą,
O tiesiog nežinojimas.

Pasakyti Futuristui Poetui, ką turėtų rašyti,
yra tas pats, kas kokiam nors Rusijos kultūros komisarui sakyti Poetui,
kad geriau rašytų apie naujas plieno krosnis Novobigorsko srityje,
Arba apie didvyriškus Sovietinio darbo žygdarbius kasant Užkaukazo Kanalą,
Arba apie precedento neturintį cukrinių runkelių pramonės darbuotojų pasiekimą,
kurie viršijo savo kvotą 400 procentų (vėliau paaiškėjo, kad tai -
mašinėlės klaida).

Galbūt Rusų Poetas stebi, kaip motina miršta nuo vėžio,
Arba kraujuoja iš nelaimingos meilės,
Arba trykšta laime ir nori dainuoti apie vyną, rožes ir lakštingalas.

Lažinuosi, kad po šimto metų eilėraščiai, kuriuos Rusijos žmonės skaitys, dainuos ir mylės,
Bus eilėraščiai apie motinos mirtį, neištikimą meilužę ar
vyną, rožes ir lakštingalas,
O ne eilėraščiai apie plieno krosnis, Užkaukazo Kanalą ar cukrinių runkelių
pramonę.
Poetas rašo apie tai, ką jaučia, kas jaudina širdį ir kas įkvepia plunksną.
Ne tai, ką diktuoja koks nors aparatinkas, norėdamas pareklamuoti savo karjerą ar teorijas.

Taip, galbūt rašysiu apie Ukrainą, kaip rašiau apie 9-11 ["Perversinė Terorička"],
Bet tai bus todėl, kad noriu rašyti apie Ukrainą, o ne todėl, kad kažkas
sako, jog turėčiau.

Taip, rašau apie meilę. Kas blogo su meile?
Jei turėtume daugiau meilės, turėtume daugiau liberalių kūdikių, kurie taptų liberaliais
broliais ir seserimis
ir kurtų liberaliųjų šeimą.

Kai žmonės myli, jie maudosi saldžiai kvepiančiu muilu, aplieja savo kūnus
kvepalais ar odekolonu,
skutasi, šukuojasi plaukus ir apsivelka blizgančius šilkinius drabužius,
kalba švelniai ir maloniai ir stebi savo mylimąją, kad numatytų ir patenkintų kiekvieną jos norą.
Po meilės jie yra atsipalaidavę, laimingi ir draugauja su visu pasauliu.
Kas blogo su meile, grožiu, džiaugsmu ir ramybe?

Jei Žozefina būtų davusi Napoleonui daugiau meilės, nebūtų apsėjęs
Europos pievų kaukolėmis.
Jei Hitleris būtų laimingas įsimylėjęs, nebūtų kepęs žmonių krosnyse.
Tad nesakykite man, kad rašyti apie meilę, o ne apie Ukrainą, yra trivialu ir išsisukinėjimas.

Poetas nėra automatinis patefonas.
Poetas nėra automatinis patefonas.
Kartoju, Poetas nėra automatinis patefonas, kad kas nors įkištų jam į ausį ketvirtį monetos
ir gautų melodiją, kurią nori išgirsti,
Arba paglostytų galvą ir pavadintų „šauniu mažuoju revoliucionieriumi“,
Arba įteiktų jam Nobelio Taikos Apdovanojimą.

Poetas nėra automatinis patefonas.
Poetas nėra automatinis patefonas.
Poetas nėra automatinis patefonas.

Tad neaiškinkit man, ką rašyti. ]]> Wed, 4 Mar 2026 14:28:28 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261681.html http://rasyk.lt/kuriniai/261681.html