http://rasyk.lt lt kitoks.lt Išmatau ornamentuose pasauliuką,
išmatau ornamentuose ateiviuką...
Rišu kaklaraištį moterišku mazgu,
prie mano bordo baltinukų man gražu...
Ieškau prasmės ir materijos naudingumo,
ieškau teisybės studijų egzaminuose...

Rišuosi pasauliuką sau po kaklu,
ir kylu į Dangų su ateiviuku...

Baugu man yra, jau su tuo būt kaklaraiščiu...
Nededu parašo, nerašau dailyraščiu...

Mano teisingumo materijoje
tu su varna kyli... Ar tu pabūti ne hiperaktyvus gali? ]]> Sun, 20 Sep 2026 19:13:24 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263078.html http://rasyk.lt/kuriniai/263078.html Varžtus visokius ir veržles
Spygliai pasileidžia šviesiomis
Plokštumomis
Aha
Buvo toks veiksmas
Savaip įsimintinas
Nebepriinterpretuojamas
Lyg klijai be skiediklio
Skiedros be degtukų
Rudens drungnumas
Akių dugne neatspindimas
Va ir mąstau
Ar verta skinti pirmąsias baltąsias
Lelijas laiko upėje
Ar išnešios ižas
Mūsų pėdsakus
Juk ledo knygoje mintys trumpos
Kaip ha ha ha
Ritmas pamestinukas
Pasaulio pasaloje
Išbyrėję lapai
Salos
A ]]> Sun, 20 Sep 2026 05:40:49 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263075.html http://rasyk.lt/kuriniai/263075.html Net keista – būti pavyzdine keleive, juk anksčiau visą laiką mus peikė už tai, kad tu per garsiai juokeisi, sakydamas: „Žmogaus nepakeisi“.
Ir aš to neneigsiu, nes trečius metus sėdynė šalia taip ir liko tuščia.
O kai išaušta balandžio dvidešimt pirma ir kelionė visa valanda galiu tik pasidžiaugt, kad šalia nieko nėra ir ašaras karčias galiu ryti su savita daina. ]]> Sat, 19 Sep 2026 03:22:01 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263068.html http://rasyk.lt/kuriniai/263068.html lietų, rudenį, liepų alėją...
Bet kodėl gi mes nebūtyje,
ir skendėjame pelkių idėjose?

Vėjas man atnešė -
levandų kvapą...
O kokią kaltę
obelų žiedai pavasarį neša?

Kaltink istoriją, knygą, pasaką -
o kaimo žmonės „sugedusį telefoną“
šneka... Ant kokio tako -
dėl tavo melų - mano ašaros?

/... / *išnaša. ]]> Fri, 18 Sep 2026 16:19:03 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263064.html http://rasyk.lt/kuriniai/263064.html Kaip ištverti tą tuštumą,
o visgi reikia dėlioti, reikia ieškoti prasmės...
Išskaičiuokime ir atsiras nauda...
O man tas tempimas minčių taip skauda.

Ieškau prasmės viskame...
Kokia ta tavo būvio pagrindinė idėja.
Netelpu jau savyje -
velnias tik beprasmybę sėja. ]]> Wed, 16 Sep 2026 12:52:19 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263053.html http://rasyk.lt/kuriniai/263053.html
Staiga atsidaro durys. Įeini tu — su šlapiais juodais plaukais, nubėgusiu tušu, lūžusiu nagu. Tėški savo daiktus ant sėdynės taip piktai, kad net mane išbudini. Pasimerkiu ir prieš save išvystu tokį nekaltą, pabalusį bet tuo pačiu piktą veidą. Ryškias raudonas lūpas. Gilias mėlynas it alkano vilko akis. Mano širdis pradeda plakti stipriau.

Mūsų akys susitinka. Greitai nukreipiu žvilgsnį šalin, jausdamas, kaip mano veidas kaista iš gėdos. Gėdos, kad buvau prigautas spoksantis, gėdos, kad mano širdis atrodo tuoj iššoks iš krūtinės. Vos išlemenu „labas“ angliškai, o tu tik paslaptingai šypteli.

Mano mintys laksto galvoje, vis nerasdamos vietos, kur nutūpti. „Kas su manimi darosi? “ „Negi įsimylėjau vos pažvelgęs į tave? “ „Ne, ne, ne — taip negali būti. “ „Turiu kažką pasakyti, bet ką? Žinau tik kelias frazes anglų kalba, kurios man reikalingos šioje kelionėje. “
„My name is T. “

Tu tik pakeli akis, šypteli ir ištari: „Mara. “ Tos lūpos, tas šypsnis — ir aš vėl nukautuotas. Tyliu ir žiūriu pro lietaus plaunamą langą.

Stokholmas. Išlaipinimas. Pasigaunu taksi. Išlipu prie viešbučio. Už nugaros atsidaro dar vieno taksi durys — ir išlipi tu. Pasirodo, mes apsistoję tame pačiame viešbutyje. Negana to, tame pačiame aukšte: mūsų kambarių durys žiūri viena į kitą.

Paskubomis rakinu duris. Nesiseka. Raktai iškrenta iš rankų. Girdžiu, kaip tu, rakindama savąsias duris, kikeni. Keldamas raktus sugebu dar ir galvą stuktelėti į durų rankeną. „Po paraliais, “ pagalvoju, „na ir mulkis. “

Galiausiai įeinu į savo kambarį. Pasidedu daiktus ir pradedu mindžiukuoti pirmyn atgal. „Gal nueiti ir pasibelsti? “ „O ką pasakysiu? “ „Kodėl aš negaliu normaliai mąstyti? “ Atsisėdu ant lovos krašto, susiimu už galvos ir pagalvoju: „Kas bus, tas. “

Atidarau savo duris — ir likimo ironija: tuo pačiu metu pro savąsias išeini ir tu. Nieko nelaukęs prieinu prie tavęs, pasakau „Sorry“, prisitraukiu tave ir aistringai įsisiurbiu į tas mane iš proto variusias lūpas. ]]> Sun, 13 Sep 2026 21:01:05 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263032.html http://rasyk.lt/kuriniai/263032.html daug daug neišmąstytų horizontų...
Mums kiekvienam kas rytą
naujas horizontas. . .
Žvelgiu į praeitį.
O kaip gyvena artimieji?
Ar jie sunaikino prisiminimus apie mane?
Jaučiu tuos Palangos tilto pastolius,
kiek nuskalauti jūros akmenys. . .
Noriu nuotraukos. Noriu paveiksliuko,
piešto paprastu pieštuku užrašų knygutėje.. .
Nieko neturiu,
iš tuštumos sieloje,
net pamiršau kaip atrodo daiktai.

O va - gėlytė, mažas gelsvas žiedukas.
Tokia nerami ta nenujaučiama jūra. ]]> Sat, 12 Sep 2026 12:09:54 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263025.html http://rasyk.lt/kuriniai/263025.html pečiais – tokį mane pirmąkart nulipdė žmona;
mane, įrodžiusį, kad Paukščių Takas – tik dar viena galaktika

tarp tų miglotų dėmių, lekiančių pašėlusiu greičiu drauge su kitomis
pagal dėsnį, konstantą ir laiką, nešantį mano vardą:
Pešendeil – greta Niutono, Koperniko, Galilėjaus.

Visai neblogai berniukui iš Ozarko fermos, išvykusiam į Oksfordą
su „Rodžio“ stipendija, apsivilkusiam tvido švarką ir prabilusiam
taisyklinga karališkąja anglų kalba – lyg būtų augęs Anglijos provincijoje.

Astronomija, galiu paliudyti, – tai tolstančių horizontų istorija,
nors manieji dažnai atsiveria vakarienėmis su Stravinskiu,
Fairbanksais ir – tikras meistriškumo šedevras – netikėtu pasirodymu

„Oskarų“ ceremonijoje: prožektoriai, plojimai, visas dangus, dėl judėjimo
link manęs nusidažęs melsva spalva. Visgi – nėra nieko svaiginančio už naktis
Vilsono kalne: akis prie teleskopo, rusenantis bruknių medienos pypkės dubenėlis,

Humasonas prie spektroskopo, fiksuojantis šviesos pokyčius –
tas pats žmogus, kuris anksčiau dirbo mano mulų varovu. Jo įpročiai –
pokeris ir stiprus viskis – išbando sielą, bet savo darbą jis atlieka genialiai.

Keista ir tai, kad tas kunigėlis, užsukęs pas mane prieš daugelį metų,
išvedė ūkų radialinius greičius
dvejais metais anksčiau už mane (nors pasitikiu tik duomenimis) –

kaip ramiai ir patenkintai jis reagavo į Einšteino žodžius:
Tai - gražiausias kada nors girdėtas pasaulio sukūrimo paaiškinimas.
Taigi laikrodžiai sukasi atgal kartu su erdve – kamera, veiksmas, šviesa. ]]> Sat, 12 Sep 2026 10:21:39 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263024.html http://rasyk.lt/kuriniai/263024.html
Po karo daugelio vyrų veidams trūksta dalių: akies, nosies, burnos.

Vienas gydytojas panaudoja vyro šonkaulį, kad sukonstruotų naują žandikaulį.

Jį vadina vyru, kuris taiso veidus.

Kūnas gali likti sveikas apkasuose, bet kas gali kartais atsispirti pagundai pažvelgti į paukščius?

Galbūt ištrūksti gyvas, bet tavo veidas amžinai nešioja tai, kas prarasta.

Veidus taisantis vyras gali suteikti tau kažką panašaus į veidą.

Dabar matai tik nusisukančius veidus.

Kulka sužeidžia tiesia linija, bet skeveldros yra plunksninės: jos surenka nešvarumus.

Paukščiai, lengva pamiršti, yra purvini; mažas paukštelis kraujyje gali tave nužudyti.

Kvadratas apskritime, aukso pjūvis, simetrija, sakoma, daro veidą gražų.

Paukščiai turi dvi akis, dvi kojas ir du sparnus, bet kareivio veidas yra pusiau čia, pusiau ore.

Veidrodžiai gali psichologiškai žaloti paukščius.

Paukščiai yra teritoriniai.

Paukščiai vis grįžta prie fontano, kad patikrintų tą vieną paukštį po vandeniu.

Parke netoli ligoninės vyras, kuris taiso veidus, kai kuriuos suolus nudažo mėlynai.

Mėlyni suolai skirti vyrams, kurių veidai neatpažįstami.

Mačiau paukštį užpuolusį langą.

Jei nenorite matyti gyjančio žmogaus, pažiūrėkite į dangų.

Kodėl dangus mėlynas?

Simetrija: linija, nubrėžta nuo saulės per zenitą iki „antisaulės“.

Kaip ir skeveldros, šviesa išsisklaido. ]]> Fri, 11 Sep 2026 13:20:15 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263022.html http://rasyk.lt/kuriniai/263022.html sniego drugeliai sode
  kaip pavasarį ]]> Thu, 10 Sep 2026 22:35:28 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263016.html http://rasyk.lt/kuriniai/263016.html karves iš pilko lauko —
lieka tik ragai ]]> Thu, 10 Sep 2026 02:11:41 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263012.html http://rasyk.lt/kuriniai/263012.html
Užrasojęs langas vis garsiau kvietė bristi gilyn į šiltai širdį gaubiančius iškočiotus patalus.

Paskutinis žvalus akimirksnis jaukiai pakvipo lyg vakar dienos viltis ir rytojaus ilgesys. ]]> Thu, 10 Sep 2026 00:05:58 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/263011.html http://rasyk.lt/kuriniai/263011.html balsas nutrūko vidury skiemens, prie lūpų briaunos.
Liko tik atvira, virpanti sakinio pusė,
kurią kasdien bandau užpildyti savo tamsa.

Kablelis pakibo ore kaip sulaužytas stuburas,
po jo turėjo sekti dar vienas žodis…
Dabar ten tik tuščia, balta popieriaus erdvė,
kur vėjas varto neparašytus, sunkius žodžius.

Stoviu ties ta nukirsta eilute, klausau,
kaip tėvo balsas bando peržengti rando ribą.
Raidės stingsta, virsta juodais šaltais akmenimis,
kurie nebemoka suaugti į vieną gyvą mintį.

Tęsiu jo pradėtą žodį savo sulėtintais žingsniais,
bandau surasti pabaigą to, kas neturėjo baigtis.
Tačiau prasmė pabėga pro atvirą sakinio galą,
palikdama namuose tik ilgą, neužrakintą tylą.

Nebaigtas sakinys nešioja jo veidą,
žiūri į mane iš kiekvienos knygos, nuo tuščio stalo.
Tėvas neišeina – jis lieka gyventi tarp žodžių,
kurių nespėjo ištarti, kai žemė sugėrė jo balsą ]]> Sun, 6 Sep 2026 17:28:07 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262993.html http://rasyk.lt/kuriniai/262993.html Visai tikiu, kad sunkumai tik laikini...
Nešioja vėjas lietų,
obuoliukai kristi galėtų...

Renku obuoliukus po vieną...
Ir nerimauju už šiandieną.
Toj tyloje viena verki -
žinok mes žmonės dideli geri...

Tyloje ir aš ašarą nubrauksiu...
To obuoliuko kol sulauksiu.
Tu geltonu rudeniu eini,
o mano batai raudoni. . . ]]> Fri, 4 Sep 2026 11:22:55 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262979.html http://rasyk.lt/kuriniai/262979.html „Boba ratuose. Boba iš ratų - ratams lengviau“/... /.
O vežiau ratuose brikos šieną,
ir rankiojau šieno kupetoje adatas po vieną.

Taip jau baugu miške vasaros naktį.
Bėgau, nes degė augęs vyras jausmų dagtį.
„Boba iš ratų, boba... Ką sakė? „...
Tyloje išėjo idėjos ir prasmė į naktį. . . ]]> Wed, 2 Sep 2026 13:14:04 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262962.html http://rasyk.lt/kuriniai/262962.html peržiūrėt orų pranašystę
eit laukan tamsoje

bandyt įmatyt juodą katiną
apgraužtą pelę jo nasruose

juodą šunį
juodą supuvusį obuolį sode
lyg tai jis krisdamas
būtų pažadinęs nemiegančius

klausytis gervių klyxmo
ir galvot nuolat apie tą patį

tamsioji sugedusi pasaulio puse
kiek dar tu kankinsi mane ]]> Wed, 2 Sep 2026 08:11:42 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262959.html http://rasyk.lt/kuriniai/262959.html iš akiduobių žvejoja giesmes
užsimerkia
ir pasiruošia virsmui

katė vardu Sibilė
laukia ties paštu
bene prisimins
bene priglaus kas
iš tų
praeinančių

pakeliui
užgęsta jos žvilgsnis ]]> Sat, 29 Aug 2026 20:39:17 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262935.html http://rasyk.lt/kuriniai/262935.html
Išlipi iš gulto
ir palieki mane negalvodama.

Spyruoklės trokšta apkabinti viena kitą,
bet bijo, kad nutrūkus

savo vijai, jos niekada
negalės nieko išlaikyti.

Norėčiau, kad pasakytum,
kaip sunku mane mylėti.

Tada žinočiau, kad myli,
nepaisant visų šių sunkumų.

Tu rūpiniesi ne tik manimi, sakai man,
bet ir kitu savo vaiku – Oru,

ir Oras kiša kojas į mano šlepetes,
ir Oras valo dantis mano šepetėliu,

ir mes turime išmokti dalintis patalu,
turime išmokti dalintis kūnu.

Pinigai baigiasi.
Šią žiemą turėsime pasidalinti viena Adata:

vieną galą - man,
kitą galą - Orui. ]]> Fri, 28 Aug 2026 11:30:20 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262923.html http://rasyk.lt/kuriniai/262923.html Tas paprastumas rožinės,
norisi kažko įmantresnio...
Ar tai kaprizingumas?

***
Bordo ir purpuras...
Rožiniai pumpuriukai,
ir pavasario pabaiga. ]]> Thu, 27 Aug 2026 13:06:39 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262917.html http://rasyk.lt/kuriniai/262917.html kalnas ir aš, kol lieka
tik kalnas danguj ]]> Thu, 27 Aug 2026 09:04:50 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262913.html http://rasyk.lt/kuriniai/262913.html