<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0" 
xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
xmlns:admin="http://webns.net/mvcb/"
xmlns:rdf="http://www.w3.org/1999/02/22-rdf-syntax-ns#"
xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/">
<channel>

<title>Šiukšlių Dėžė - Kūriniai - rašyk.lt</title>
<description></description>
<link>http://rasyk.lt</link>
<language>lt</language>
<generator>kitoks.lt</generator>

	<item>
		<title><![CDATA[Nudažyk planetą raudonai]]></title>
		<description><![CDATA[
			Klausk manęs, Sere, ką sakau,<br/>Klausk manęs, Sere, dėl ko meldžiuosi,<br/>Šiandien gimsta prakeiktas uzurpatorius,<br/>Švilpauju pypkę ir muštu laužytu duonos gabalėliu,<br/>Prisimenu mirusiųjų pavidalą,<br/>Kubeliais supjaustytą kepenų kraują, dūmuose išdžiovintą,<br/>Atsargiai prisimenu popiežių mylėtojų,<br/>Katės linkinčios atgailaujančios nudažytos,<br/>Galanda dantis be raudos<br/><br/>Dantys kraujuoja per daug,<br/>Sušildyk mylimąjį šaltesniu kvėpavimu,<br/>Uždėk monetas ant akių,<br/>Nepamiršk nepravirkti,<br/>Nuskęs mylimieji sudaužyti,<br/>Išsigandę vilkai apsups moterų sielvartą,<br/>Apklotai apgaubs katastrofos planą,<br/>Budikos rankos sulaiko mano palengvėjimą,<br/>Metalinės rūdys apsups ežerą,<br/>Mylimuosiuose beprasmis apkabinimas,<br/>Įstrigusių šventvagiškų nėrinių sienos,<br/>Prašau, pakeisk gertuvę vandens<br/><br/>Demoniškos žemės linijos, kurias dėvi kojos,<br/>Laužyk jas, kol skaudės,<br/>Pieštuko galas suėstas medienos,<br/>Senstantis monarchas po krūmu,<br/>Ištrauk šį rašiklį.<br/>Išlaisvink liūtą iš guolio.<br/>Išpešk plektrą,<br/>spustelėk jungiklį.<br/>Kramtyk nagus ir pykink.<br/>Pakelk rankas į dangų,<br/>Paklausk niekšų, kodėl mes mirštame?<br/><br/>Ar supranti, ką sakau?<br/>Mėnulis jau šviečia, laikas žaisti,<br/>Uždek degtuką po giedru nakties Dangumi,<br/>Pasiruošk keistuolių pyragui,<br/>Padėk arti žarijų ugnį,<br/>Kupinas skaitmeninio postmodernaus troškimo,<br/>Jaučiuosi netikras prie kranto,<br/>Medžiotojai taikosi į vaiduoklišką būrą,<br/>Stovėdamas ant žemės krašto,<br/>Jaučiuosi prislėgtas ir neturiu uosto,<br/>Pikti alkoholikai guli ant pamatų,<br/>Pargriauti dėmėtų kekšių<br/><br/>Pradėk iš naujo be dešimt-pirščių rankų,<br/>Nieko neprisimenu,<br/>Akla palaima,<br/>Be regėjimo,<br/>Ridendamas pyktį kumščiu,<br/>Dievų žemėje daug žuvų,<br/>Bet nėra nieko bjauresnio už storus anglus,<br/>Spoksančius į bokštą,<br/>Jūra dega,<br/>Įdomu, kur mėnulis?<br/>Ar aš - geocentriškas?<br/>Ar tai - tik nedidelė gudrybė?<br/>Ar Tavo staklių paguldymas ir avilio laižymas?<br/>Jų nerasta jokios užuominos,<br/>Šiam Žemės garsui,<br/>Prisimeni laiką, kai mano Mama nebuvo surišta,<br/>Aplink mes einame į vidinį avilį,<br/>Tamsus Viktorijos laikas slenka į šalį,<br/>Aš numatau geresnį laiką<br/><br/>Oksimoronai palikti mirčiai,<br/>Atidėk savo odinius drabužius prie lovos,<br/>Nepamenu, ką sakei? Dūmai ir veidrodžiai ant denio,<br/>Savi-apgaulė ir sudeginta kaip duona,<br/>Tarp nepasitenkinimo žodžių,<br/>Prisiminimai prarasti veltinyje,<br/>Vieniši vyrai, susikibę rankomis,<br/>Kaip siela pasiklysta diržų skylėse,<br/>Spragtelėjimas, tada kudakavimas,<br/>Atsitraukimas, tada dunktelėjimas,<br/>Pilni sudaužytų planų protai,<br/>Plaukiojančios trumpalaikės buvusios svajonės,<br/>Sudaužytų reginių pabaigoje,<br/>Šokančios žiurkės-utėlės ​​naikina piktas veisles<br/><br/>Medžiotojo regėjimas bus paukščio bjaurumo,<br/>Šimtas tūkstančių milijonų žmonių bandoje,<br/>Sumalti ir išbalinti, pašalinti dantis,<br/>Neapkabink vyrų, kurie dujomis dvelkia silpnuosius,<br/>Paguldyk mane gatvėje,<br/>Maitink mane, kol užmigsiu,<br/>Laikyk mano kaukolę savo rankose,<br/>Pirštais įsmeik skyles į žemę,<br/>Informuotas Tavo nuodėmės,<br/>Gali prasidėti anglies turtingas gyvenimas,<br/>Žingsnių šmėklos,<br/>Lengvos linijos be intelekto,<br/>Ėjimas be garso,<br/>Mirties lankas<br/>Pjūklas ranka pasiekiamas,<br/>Pamiršk mane už mano kaltes,<br/>Nes nesu pasiklydęs be sielos,<br/>Kai įdegis blunka ir praeitis įsprausta į dėžutę,<br/>Tarp Tavęs ir ateinančių šalčių,<br/>Giliai įsiskverbę atmosferos nualinti kaštai,<br/>Vanduo tirštas, ledinis ir šaltas.<br/>Neprisimenama tik tarpais,<br/>Erdvė, slopinimas ir palengvėjimas,<br/>Kvėpuok patenkintas savo darbais,<br/>Kad atleistum,<br/>Kad išimtum,<br/>Nemanau, kad pamiršiu<br/>Nudažyk planetą raudonai
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 22 Nov 2026 00:11:06 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263490.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263490.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Ruduo]]></title>
		<description><![CDATA[
			Jei susapnuočiau laimę – būtų pirmas kartas,<br/>Beveik kaip jaunystėje arčiau tavęs liesčiausi<br/>Rudeniop nukritusiais lapais...<br/>Permirkę lietuje šoktume Vienos valsą,<br/>O Tu net nepajustum, kad tai aš.<br/>Ir man užtektų tik šios tylios akimirkos,<br/>Kol vėjas nešiotų mūsų žingsnių aidą,<br/>Nes matyti tave savo sapne – net ir neatpažintą<br/>Būtų gražiausia, ką ruduo man leistų.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 21 Nov 2026 21:10:21 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263489.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263489.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Motina Rusija]]></title>
		<description><![CDATA[
			<i>„Iš istorijos pasimokome, kad iš istorijos nieko nepasimokome. “<br/>George\'as Bernardas Shaw (1856–1950), Nobelio premijos laureatas</i><br/><br/>Vakar maža mergaitė buvo mirtinai sumušta tėčio,<br/>bedarbis, alkoholikas ir atsiskyręs nuo dviejų miestelių už upės.<br/>Motina Rusija, sunku mandagiai atkreipti Tavo dėmesį.<br/>Motina Rusija, gražioji Naktis tuoj sprogs<br/><br/>ir policininkas, kuris partrenkė vyrą kulkų šūviais,<br/>spaudžia rankas, varvina kramtomąjį vandenį per prakaituotus marškinius,<br/>ir rodo automobiliais per teismo rūmų žolę, kad pastatytų automobilius.<br/>Vėl didysis įvykis, vasario 24-oji, metai - 2022-ieji<br/><br/>mūsų šalies tobula šventė, tad tiesioginė karo metafora,<br/>mes šaudome bombas, leidžiame raketas iš Dronų skardinių,<br/>purškiame Ukrainos gatves ir kaimynų kiemus kulkosvaidžių sprogimais<br/>fejerverkų šūksniais, sukilėlių riksmais ir aliuminiu. Trumpai tariant, mes švenčiame.<br/><br/>Sunku patikėti. Bet tegul Dievas padeda Vladimiro Putino sielai,<br/>visa apygarda turi būti čia – spuoguoti aplaidumo veidai,<br/>palaidinės su petnešomis ir kaklaraiščiais, pilvai, ženkleliai, bičių aviliai,<br/>apauti kaubojaus batai, taip, demokratijos atsisakantys dainininkai<br/><br/>visi susirinko, kad nušvistų nedviprasmišku džiaugsmu,<br/>kai pulsime ramų ir beprasmį Ukrainos dangų. Su siaubinga energija<br/>švilpukas anapus upės numes savo mažesnį arsenalą<br/>pusę kelio atgal. Kai kurie gali būti sujaudinti iki ašarų.<br/><br/>Mes greitai susitvarkysime, lėtai važiuosime namo ir rytoj<br/>grįšime į darbą, tie iš mūsų, kurie dirba, teisia kitus<br/>mūsų teismų ir prekybos centrų užkulisiuose – tačiau kas<br/>liks iš to vieno vargšo vaiko, ne karo veterano,<br/><br/>tik jo šeimos? Socialinės paramos sklypo paguoda,<br/>vystančių maldų stiebas? Mūsų pro-tėvių svajonės išsipildo kaip košmaras.<br/>Taigi, pirmieji bombų sprogimai aidi gatvėse ir krūmuose:<br/>raudonos, baltos ir mėlynos kibirkštys liejasi žemyn, patriotinių vabzdžių maras. <br/><br/>Mūsų tūkstantis akių dega kaip pankų.<br/>Motina Rusija, prisiekčiau, kad netikiu Tavimi, bet štai aš čia,<br/>ir štai Tu, ir štai mes vėl stovime, išsižioję.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat, 21 Nov 2026 08:23:07 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263483.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263483.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Valkatos filosofija]]></title>
		<description><![CDATA[
			Valkata pabudo šlaite, prie nendrių,<br/>Kartu su tūkstančiais skardžių riksmų,<br/>Kurie jį sustabdė, privertė nusižiovauti.<br/>Valkata judėjo šieno sruogomis, besivelkančiomis<br/>Ant skarmalų.<br/>Klaidžiodamas, jis – flaneris...<br/>Tai išdavė kelio žibintai.<br/><br/>Pusiaukelėje ant tilto virš krašto,<br/>Valkata pamatė viaduką japonų griuvėsiuose,<br/>Besitrinantį srauniuose vandenyse apačioje.<br/>Valkata keikė japonus už tai, kad šie guli pūdymui,<br/>Spjaudydami reumatą.<br/>Svarstydamas, ar nusidėjėlis,<br/>Valkata atsiklaupė už tuos drąsuolius, kurie niekada nieko nebijojo.<br/><br/>Vėtra riedėjo keleliu dulkėse,<br/>Maišydamasi, kaip visada.<br/>Šnypščiantys medžiai užsikimšo: langinių vyriai atšoko.<br/>Valkatos akys perštėjo: siūbuodamas kosėjo.<br/>Dabar stovėjo norom nenorom.<br/>Galvodamas, jis – išlaidūnas...<br/>Valkata vijosi gaudžiančią miazmą, tenkindamas savo Velingtono batų geismą.<br/><br/>Lietus smarkiai pliaupė ant esplanados,<br/>Akmeninis purslas kilo nuo jūros bangų.<br/>Valkata ieškojo akmeninio baliustrados pagrindo,<br/>Vandenys kilo virš promenados<br/>Kaip kapų kolonos.<br/>Susimąstęs, jis – vengėjas...<br/>Valkata nėrė į okeaną, drąsus kaip ašmenys.<br/><br/>Valkata užsiropštė prie vėjo priešpriešos<br/>Ant kalvos, kur mėnulis ieškojo jo neturtingose ​​kišenėse,<br/>Žadindamas akyse potvynį kaip išsipūtusius spenelius.<br/>Valkata plačiai atsivėrė, kad priimtų ledi, ši Endimiono apgaulė,<br/>Ne sliekų virusas, o saldūs filtro buteliukai.<br/>Galiausiai, jis tampa meilužiu...<br/>Valkata ieškojo Erebo krūtinės laukiniame švytėjime.<br/><br/>Maitėdos katė, draskanti bušmeno skardinę,<br/>Kažkas sunkiai guli jo darbe, murkdamas, stebėdamas<br/>Su pasibjaurėjimu, kad varto konservus dėžėje.<br/>Kartu užmetė dangtį ant biltongo ir razinų:<br/>Katė ryja, jis palieka valgymo šokį.<br/>Sustojęs, jis tampa padavėju...<br/>Valkata juos visus suvalgė kaip tumas – tie badaujantys jūreiviai.<br/><br/>Virš minkšto sodo, kurį laiką šluostėsi,<br/>Slėniu slidinėjo ant samanotos uolos<br/>Ir nusivalė garuojančiuose rudens dūmuose.<br/>Karpydamasis ganykloje, meilės žolė virš tulžies<br/>Jo skudurai, bičių sušukuoti, tarsi juokas.<br/>Keiksnodamas, jis - svajotojas...<br/>Valkata ašaromis plėšėsi per neliesk-manęs palisadą.<br/><br/>Dabar gyvenimo kelyje jis - atsitiktinai<br/>Ir pamatė save kaip nebyliausią šmėklišką dulkę,<br/>Skrendančią savo valandą varomame nakties miege.<br/>Valkata matė save sklendžiantį nuo šio kalno iki anos įlankos<br/>Ir matė, kad tai nebuvo įprasta ar teisinga.<br/>Juokdamasis, jis - Dievas...<br/>Bet šis neištikimas Žmogaus sumanymas tebūna pateisinamas.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Fri, 20 Nov 2026 08:33:20 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263479.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263479.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Rytoj žada lietų]]></title>
		<description><![CDATA[
			Palatoje<br/>laša laikas<br/>iš plastikinio maišelio<br/>virš tavo rankos.<br/><br/>Pasakoju apie orą:<br/>rytoj žada lietų,<br/>Taisau pagalvę,<br/>tarsi nuo jos kampo<br/>priklausytų dar vienas rytas.<br/><br/>Tu linkteli.<br/>Akys jau žiūri pro mane –<br/>ten, kur nereikia nei skėčio,<br/>nei šito melo.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 23:36:00 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263478.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263478.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Asmeniškumai]]></title>
		<description><![CDATA[
			Asmeniškai ne artima,<br/>ir iš nepritarimo tik purto galvą...<br/>Kaip iš jausti (išsakyti) tai,<br/>ką paprasčiausiai jau matai...<br/><br/>Gal tau tai priimtina...<br/>Bet merginai tai neįtinka.<br/>Noriu būti aš visavertiškai,<br/>noriu be priekaištų galėt bendrauti.<br/><br/>Muzika įsiveržia į tylą.<br/>Noriu būti - siela kyla.<br/>Kaip išsisprausti iš to,<br/>kad buvo ta moteris, kad buvo ruduo.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 11:52:27 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263476.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263476.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Danse Macabre]]></title>
		<description><![CDATA[
			Įsikūręs mano neįveikiamame, hermetiškai uždarytame, nematomame burbule<br/>apgaubtas pajuodusio Hado spalvos apdaru, jame gyveno<br/>grėsmingas diversantas, Hablo teleskopo plėšikas<br/>kuris reikalavo aukos, kad galėtų kirsti Stikso upę su grynu gelu<br/>kuris žinomas kaip fantasmagoriškas dvynys<br/>kurio skvarbus ugningas akių buvimas nematomas, bet jaučiamas<br/>tavo tikrasis „aš“ po Armagedono griuvėsių<br/>jodamas ant apanglėjusių pasaulinių griuvėsių, visa Civilizacija ištirpdė<br/>visa planeta, kurią majų išminčiai pranašavo 11-ąją valandą su ražienomis<br/>pagimdė šį Darto Veiderio priešą su blogiu žemėje, kurį jis ir mėtė<br/>sunaikino Žmoniją, apleistą rūšį, kuri kurstė problemas<br/>todėl piktasis dvynys genijus paskirtas apokaliptiniu piktavališkumu,<br/>su masiniu krematoriumo išniekinimu paliko siaubingą pūslių plyšį!<br/><br/>Homo sapiens išnykimo atgalinis skaičiavimas, prognozuojamas praėjusiais tūkstantmečiais<br/>įvyks gruodžio 21 d., du tūkstančiai dvyliktą dieną po bendros eros<br/>kai katastrofiška kibirkštis sprogs, Pragaras degins sprogimą<br/>išnaikins egzistuojančią florą ir fauną be jokios galimybės nutraukti kauliuką nuo Civilizacijos aušros.<br/><br/>neįmanoma išvengti grėsmingo iš anksto nustatyto Žmonių rasės Likimo<br/>nei atsukti laiko rodyklių atgal, laikrodžio ciferblate matant rūšių kilmę<br/>taigi artėja prie pasaulio pabaigos valandos be tikėjimo pasiruošti<br/>leidžiant, įgalinant ir suteikiant Gajai atpirkti sausumos erdvę<br/>milijardų likučiai netrukus ištrynė nusikaltėlių protus be pėdsakų<br/>priverstinai atsisakydami beždžionių planetinio smaugimo, nuostabios malonės<br/>siūlydami tabula rasa kitai dominuojančiai rūšiai, kuri užimtų šią vietą.<br/><br/>Sirenos skelbia apie artėjantį neišvengiamą kataklizmą, <br/>tačiau nėra kur bėgti ar pasislėpti, kad neįsėstum į raketą, esančią už šviesmečių.<br/>Todėl Johno Grishamo sukurti įtampos kupini trileriai yra pavydėtinas siužetas, <br/>siekiant išvengti visiško Žemės sunaikinimo!
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 08:36:59 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263474.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263474.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Gaja]]></title>
		<description><![CDATA[
			gimdoje per Visatos gimimą<br/>be miglotos placentos, kurioje buvo<br/>gyvybės ir baltosios lelijos sėklos<br/>po milijardų metų ateityje<br/>akušerė ledi Gaja<br/>kur kosminis amniono skystis be begalinio mažyčio branduolio<br/>nesąmoningai užsiminė apie Motiną Žemę<br/>išlikusios floros ir faunos davėja<br/>išsilaisvino po Didžiojo Sprogimo kosminio Pragaro<br/>išleido galaktinę materiją Jacksono Pollacko paveiksle<br/>per tuštumą<br/>apvaisino derlingą Dangaus lauką<br/>embrioniniais dariniais<br/>dygstanti įvairiapusė floros ir faunos spektro gama<br/>pirmykštėje sriubinėje miazmoje<br/>vystosi per tūkstantmečius<br/>skirtingi organizmai<br/><i>homo sapiens</i><br/>tapo Žemiškos suplotos sferoidinės srities valdovais<br/>įkūnijo vaisingumo deivė<br/>per kurios tylias ovacijas<br/>žmonijos pirmtakai ovuliavo<br/>skleidė preliminarią, o tada tvirtą populiaciją<br/>iš ten esančių grupių viduje, iš ten, dideli redutai<br/>lepinama, slaugoma ir vystomą protėvių gracias Motinos<br/>figūrų, kurių motiniškas vaidmuo saugojo pažeidžiamus palikuonis<br/>kad juos pergudrautų nematomas pasaulinis tinklas<br/>sukurti nenumaldomai sujungtą tinklą<br/>nepalaužiamos jėgos<br/>prieš laukinius padarus – taip garantuojant<br/>vėlesnėms kartoms klestėti su didesne sėkme<br/>paskatino šį šiuolaikinį dvikojį hominidą<br/>atsitiktinai genetinei rūšių kilmei<br/>atlaikyti sunkumus per siaubingas motinų aukas<br/>priversdamas mane pripažinti<br/>tas nežinomas moteriškas protėves!
			]]>
		</description>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 07:47:30 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263469.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263469.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Aklas vidurdienis]]></title>
		<description><![CDATA[
			Upės atodūsis užveržtas.<br/><br/>Smilgos šešėlis rėžia įkaitusį molį.<br/>Niekas nepajuda.<br/>Laikas įstrigo dumble.<br/><br/>​Švyti lelija – vėsus altorius.<br/>Guli pasaulis, suvystytas šilko tinklu,<br/>pilnas mažų, užmirštų mirčių svorio.<br/><br/>​Sparnas suplazda.<br/>Krenta šapelis ant vandens skruosto.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 17 Nov 2026 16:47:43 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263466.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263466.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Vienišas kūrinys]]></title>
		<description><![CDATA[
			Kūrinys ten vaikšto, šešėliuose;<br/>Tarp tylaus lapų šnabždesio,<br/>Risnodamas per miškus, laukus ir pievas,<br/>Klausydamasis vėjo nuo miškų pakraščių.<br/>Kūrinys slenka lyg tamsus debesis, čia ir ten,<br/>Niekas niekada kiaurai jo nemato:<br/>Nes vienas jis vaikšto; vienas jis keliauja,<br/>Sustodamas tik tada, kai diena aptemsta.<br/>Jie žiūri į jį nematydami akių,<br/>Jie klausosi jo tuščiomis ausimis,<br/>Jie liečia jį nejaučiančiomis rankomis,<br/>Jie jo nelaukia: jie eina.<br/>Kas slypi giliai Kūrinio širdyje? Kas norėtų žinoti?<br/>Kas jį vilioja? Kodėl jis eina?<br/>Kur iš tikrųjų prasideda jo gyvenimas? Ar jis pasirodys?<br/>Kokios jo mintys dieną ir naktį? Kur jos teka?<br/>Kas norėtų žinoti? Aš norėčiau.<br/><br/>Buvau ten šešėliuose,<br/>Verkiau kartu su juo.<br/>Buvau ten pievose.<br/>Dūsavau su juo.<br/>Vaikščiojau su juo čia ir ten,<br/>Kiaurai jį mačiau.<br/>Sekiau jį visur,<br/>Net kai diena temdavo.<br/>Žiūrėjau į jį ašarotomis akimis,<br/>Klausiausi jo pilnomis ausimis;<br/>Laikiau jo ranką su meile –<br/>Laukiau jo. Nenuėjau.<br/>Kas slypi giliai Kūrinio širdyje? Kas galėtų žinoti?<br/>Kas jį vilioja? Kodėl jis eina?<br/>Kur iš tikrųjų prasideda jo gyvenimas? Ar jis pasirodys?<br/>Kokios jo mintys dieną ir naktį? Kur jos teka?<br/>Kas galėtų žinoti? Aš norėčiau.<br/>Nes ašaros mūsų akyse,<br/>Nes viltis tik trykšta mūsų širdyse,<br/>Nes laikui bėgant taip greitai,<br/>Mes galime skubiai išsiskirti.<br/><br/>Ir dabar einu šešėliuose,<br/>Tarp tylaus lapų šnabždesio,<br/>Risnodamas per miškus, laukus ir pievas,<br/>Klausydamasis vėjo nuo miškų pakraščių.<br/>Praeinu kaip tamsus debesis, čia ir ten,<br/>Niekas niekada nemato kiaurai manęs:<br/>Nes aš einu, vienas keliauju,<br/>Tik kai ateina naktis, esu laisvas.<br/>Nes aš Kūrinį praradau.<br/>Didžiuliame triukšme.<br/>Bet sapnuose mes vis dar susitinkame<br/>Klausydamiesi savo širdies dūžių.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 17 Nov 2026 00:35:07 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263461.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263461.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Šviesa]]></title>
		<description><![CDATA[
			Toks jausmas,<br/>visą gyvenimą<br/>po oda<br/>kažkas stato miestą.<br/><br/>​Po šonkauliais dunda statybos,<br/>venomis važiuoja sunkvežimiai,<br/>o širdis dirba naktinėje pamainoje,<br/>pilsto kraują į dar neišlietus pamatus.<br/><br/>​Dienomis miestas auga.<br/>Aikštėse sodinami laikrodžiai.<br/>Noksta valandos:<br/>kai kurios saldžios,<br/>kai kurios — tokios karčios,<br/>kad nuo jų susiraukia net ateitis.<br/><br/>​Vienoje gatvėje gyvena vaikystė,<br/>kas vakarą sėdi ant laiptų<br/>ir lesina balandžius trupiniais iš senų vasarų.<br/>​Kitoje — tamsi siuvykla,<br/>naktimis dygsniuoja sparnus<br/>iš abejonių.<br/><br/>​O pačiame centre gyveni tu —<br/>šviesa lange,<br/>į kurią vis atsigręžia žvilgsnis.<br/><br/>​Kai langas užgesta:<br/>tiltai sapnuoja upes,<br/>namai pamiršta adresus,<br/>gatvės išsivynioja iš žemės —<br/>ilgi pilki tvarsčiai.<br/><br/>​Bėga metai.<br/>Mieste beveik nieko nelikę.<br/><br/>​Tik visiškoje tyloje<br/>priglaudžiu delną prie krūtinės:<br/>tebedega<br/>tas mažas,<br/>atkaklus<br/>langas.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Mon, 16 Nov 2026 03:43:55 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263453.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263453.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Sėdynė]]></title>
		<description><![CDATA[
			***<br/>Ten? Kur prisėsti?<br/>Nejučia užjaučiu šaltį...<br/>Jokio suoliuko aplink.<br/><br/>***<br/>Teatre giedojo giesmę.<br/>Gulbės giesme (būvojame)...<br/>Sėsiuosi ir važiuojam.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 15 Nov 2026 11:40:07 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263447.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263447.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Ne visi klajojantys yra pasiklydę]]></title>
		<description><![CDATA[
			Apvaisintas ilga adata<br/>šioje Žemėje,<br/>gimiau rėkdamas<br/>trijų tūkstančių metų senumo liežuviu.<br/><br/>Dabar užaugau,<br/>ir mano akys mato pasaulį tuo<br/>spalvotu optimizmu,<br/>kurį paveldėjau iš savo Tėvo.<br/><br/>Iš savo Motinos,<br/>mano kraujyje yra lopšinės, istorijos, kurias ji<br/>nešiojo, suvyniotos į krūtinės klostes,<br/>kur mes kadaise klausėmės,<br/>istorija apie didį medį,<br/>nuo kurio buvome nusviesti toli<br/>kaip obuoliai,<br/>ir upės,<br/>kuri tekėjo iš triakio Dievo plaukų, giesmė.<br/><br/>Mes gerai pasisavinome,<br/>seną ir naują.<br/><br/>Kai verkiame,<br/>mūsų žodžiai<br/>yra tokie pat seni, kaip ir mes patys.<br/><br/>Niekšai tokie pat seni,<br/>kaip ir mes patys.<br/><br/>Niekšai,<br/>nėra žemės, kuri būtų mūsų pačių.<br/><br/>Mes save saugome kaip mangus,<br/>mažuose moliniuose puoduose,<br/>bet miesto kvapai prasiskverbia<br/>ir pagreitina mūsų irimą.<br/><br/>Ir kai mirštame,<br/>į kapą parsinešame<br/>dulkes, kvapus ir pūvantį auksą<br/>iš visų žemių, kurias kadaise vadinome namais.<br/>Namai apgaulingi, kaip ir Gyvenime,<br/>taip ir Mirtyje,<br/>tai vieta, kur mes klajojame.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 15 Nov 2026 01:41:40 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263445.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263445.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Naujasis žmogus]]></title>
		<description><![CDATA[
			<b>I. </b><br/><br/>esame Tėvų palikuonys<br/>visas plieninis būrys, laimėjęs išskirtines teises<br/>į didžiosios mašinos metalinę gimdą<br/>ir mes visi tapome didingi –<br/>su savo veidrodžiais ir<br/>tuo balsu, kuris mums sako, kad esame<br/>tos kreivės viršūnėje,<br/>kur mėgaujamės savo šlove<br/>voliojamės, sėdime<br/>ir apsimetame mirusiais,<br/>bet nematome per sienas<br/>ir šokinėjame paskui kamuolį<br/>iš penkto aukšto, nes nesuprantame laiptų.<br/><br/>sėdime plastikinėje plėvelėje<br/>kiek galime ilgiau, kol<br/>nerūdijame arba, jei žinome iš anksto numatytą<br/>valandą, mūsų atgimimas į silicio<br/>šiukšlių širdį, kuri plaka<br/>dvokiančią mūsų egzistavimo čia tiesą,<br/>ir esame nešvarumai, kurie trykšta iš<br/>akių, ausų ir burnų<br/>ir ežerų, jūrų bei išprievartautų miškų nekaltų urvų.<br/><br/>kariaujame skaitmeniniuose laukuose<br/>ir su savo storuliais berniukais bei mažyliais<br/>sriubą verdame salose, kol<br/>jos dega kaip tūkstantis Saulių<br/>ir nudegina Šivos antakius,<br/>ir maitiname ir maitiname<br/><br/><b>II. </b><br/><br/>susmulkinsime savo trečiojo pasaulio auklių spenelius<br/>ir suskilsime pusiau, replikuosimės, kol<br/>netapsime degančiu meteoru ir knibždančiais pelenais<br/>ir elgsimės su varlėmis,<br/>kaip buvo elgiamasi su dinozaurais.<br/><br/>čiulbame, baksnojame ir įsimylime<br/>šviesiaplaukes, aukštas ir dailias nuotakas,<br/>išaugintas į dėžutes būti žmonomis ir kylame į aukštesnius planus,<br/>nes esame ne dvi, o viena,<br/>bet nežinome, kaip ji atrodo,<br/>ar kvepia ji senais prieskoniais,<br/>ar tai robotas ir visai neturi odos.<br/><br/>norime vaikų, todėl juos pagimdėme<br/>ir jau išsirinkome skonius,<br/>nes jie būna trijų rūšių! ir tada mes juos auginame<br/>pririšę pavadėliais ir paglostome sau per nugarą,<br/>kai jie apsiverčia ir apsimeta mirusiais – kaip tik taip,<br/>ir kai juos sugadiname nepataisomai,<br/>vėl siunčiame juos į žaislų fabriką terapijai.<br/><br/>esame trapūs savo dėžėse,<br/>supakuoti ir išsiųsti,<br/>esame paženklinti numeriais,<br/>kurie įterpti į mūsų brūkšninių kodų sfinkso akį,<br/>mūsų vardu ir spalva,<br/>ir amžinai esame išdidūs,<br/>išrikiuoti Didžiojo turgaus piliečiai,<br/>kurie eina riba tarp beprotybės ir išnykimo.<br/><br/>esame dvasios vargšai,<br/>kurie kuria Dievus ir Epus,<br/>ir smilkalų pripildytuose koliziejuose,<br/>stebime, kaip jie kovoja,<br/>ir sukame savo valdymo svirtis,<br/>visur aplink,<br/>kol viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir niekas nebesvarbu,<br/>ir pradedame viską iš naujo,<br/>nes mums patinka vytis savo uodegas,<br/>svarstydami, kas buvo pirmas –<br/>Dievas ar Višta.<br/><br/>esame Džokerių kartos,<br/>savo dėžėse<br/>su įtemptomis spyruoklėmis ir<br/>iš purpurinio sūkuriuojančio eliksyro<br/>šokinėjame laiko stuburu,<br/>siekdami Prometėjo amžiaus,<br/>kad Džokeris galėtų atsistoti ir paliesti Dangų<br/>ir pavadinti vardu,<br/>kad galėtų juo būti.<br/><br/>bet tas neskirtas<br/>visiems besišypsantiems mėlynų tablečių narkomanams,<br/>kurie esame,<br/>kurie atsiranda, gyvena ir miršta,<br/>neo-žmogiško proto lėlių teatre.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Fri, 13 Nov 2026 07:59:00 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263435.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263435.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Nemiegok kartu]]></title>
		<description><![CDATA[
			parasomnijos pardėj mačiau<br/>parduodamas šampano burbuliukas<br/>parašyta - nesprogsta<br/>galima žaisti, kandžioti ir čiulpti<br/>amžinai<br/>kaip mylimojo ausį<br/><br/>taip pat - nedūžta velniop<br/>kaskart atsitrenkęs<br/>į ponišką vienišiaus žemelę<br/>aiman paprigunčikas klausiu<br/>gal pirksiu<br/>perku!<br/><br/>kilsteliu ties saule - <br/>pernelyg šviesu klykiu<br/>apaksiu!<br/>kaip vaikystėj per saulės užtemimą<br/>regis, mes linksminamės<br/>ar nepanašu<br/><br/>gal su negimusiu tavo vaiku<br/>žaidžiame slėpynes <br/>kiauroje kišenėje
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 12 Nov 2026 22:20:59 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263430.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263430.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Nesusipratimas]]></title>
		<description><![CDATA[
			Ak bakaruoja, spardo koja į suolą.<br/>Noriu sakyti - pamoka jau, skambutis buvo.<br/>Bet mano mintys pasiklydo - savitvarda pražuvo.<br/>Jeigu nėra ką sakyti, paprasčiausiai - neaušink liežuvio.<br/><br/>Žvejojo jis. Taip. Tik gaudė žuvį...<br/>O aš tik sniūrksojau, ir ašaros šaltos sruvo.<br/>Man baugu, nesuprantu ką sakai.<br/>Gal jau aiškiai kalbėti ... Nebe tie laikai.<br/><br/>Skambutis. Iš įtampos pravirkstu . . .<br/>Nenoriu ten eiti. Ir vėl man šizoidinis šokas, baugu.<br/>Noriu aiškumo, kodėl aplink tik nesąmonės...<br/>Noriu disciplinos... Ne mano protui, tai kaip ji smaginasi.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Wed, 11 Nov 2026 12:59:04 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263418.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263418.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Godo]]></title>
		<description><![CDATA[
			<b>Godo neateina</b><br/><br/>Lyja, kelias iš Airijos nepravažiuojamas<br/>Jūros negalima įveikti mažais žingsneliais, lietingomis naktimis<br/>Kai vienatvė apima, mėgaujiesi žemės drebėjimo plyšiais<br/>Kai skausmas neturi laiko net moksliniam paaiškinimui.<br/><br/>Godo neateina, vėluoja, užkrėstas svetingumo<br/>Patogiai miega, tarp mūsų abiejų svajonių.<br/>Jis neateina nei po gyvenimo medžiu, nei stebuklų teatre,<br/>Po laukimo miegu, kurio laikas nesupranta... mūsų laikas.<br/><br/>Lauki, kaip nuotaka ant apleistos lovos,<br/>Sapnuoju jį išskėstomis rankomis, kai atneša maišą, pilną svajonių<br/>Ištiesdamas rankas švelniai, kaip mylimuose plaukuose... ten atsipalaiduoja<br/>Ir meldžiasi svajonėms, susipynusioms per Tavo ilgus pirštus.<br/>Staiga kąsnis sustingdo kūną, ranka išskrenda iš maišo.<br/>Šluostydamas kaktą supranti, kad Godo neatėjo, nei jo mįslingas žvilgsnis.<br/>Vis dėlto nesate įsitikinęs, kad Jūsų svajonė įkrito į maišą.<br/>Ji buvo surišta amžiams, kaip ir Godo atvykimas.<br/>Nustebęs perėjote į kitą įnirtingų žodžių upės pusę<br/>Kai einate tarp stebuklų kupinų svajonių laiko sargybinių link<br/>Tai skleidžia gyvenimo triukšmą laukimo sapne.<br/>Šalia laiko sargybinių<br/>Pauostykite viltį, kad Godo vis dėlto ateis.<br/><br/>Godo neateis, ne...!<br/>Verkiate, žliumbiate beprotiškai, kol ašaros paverčia upelį<br/>Tarp Jūsų skruostų ir Jūsų nenutrūkstama ašarų srovė.<br/>Kur širdies plakimas jaučiamas kaip nežinomybės žingsniai<br/>Niūrią naktį, kai sielvartas artėja<br/>Ir net Godo galėtų tai patirti savo rankomis ir būti beviltiškai parblokštas.<br/><br/><b>Godo ateina</b><br/><br/>Liaukis verkęs, Godo ateina<br/>Audra liovėsi, kelias iš Airijos atviras<br/>Jis sušvelnino audringą viziją ir Achilo liūdesį<br/>Net skausmas krūtinėje užgijo.<br/>Jis ateina per Gyvybės Medį.<br/>Kur sukūrei svetingumo lizdą<br/>Su pririšta troškimų pelke.<br/>Godo ateina su tylos pilnos jūros muzika.<br/>Tavo svetingumas suteikė jam drąsos,<br/>Jis ateina su maišu, pilnu mįslių,<br/>Šalia supuvusio medžio<br/>Kur lauki, kad įžengtum į drebančias rankas,<br/>Kurias įkando begalinio laukimo ironija.<br/>Ir žodžiai, kurie kiekvieną rytą keitė savo formą.<br/><br/>Tavo lemputė nepasitiki laiku nei laukimu, nei Godo atvykimu.<br/>Su medžio šakomis nupiešiama pergalės karūna. Koks didelis džiaugsmas.<br/>Su sumažėjusiomis viltimis, kol prarastas pasitikėjimas ištirpdo viziją<br/>Ir kerta įniršusią upę neatpažintas.<br/>Staiga grįžta.<br/>Sėdžiu šalia medžio su savo spindinčiais daiktais<br/>Kur baltos šviesos praryja Tavo emocingą regėjimą.<br/>Kur išsaugote priėmimo nostalgiją. Širdies žingsnius.<br/>Per pavargusius pirštus skaičiuojate absurdo teatrą<br/>Su nuogais aktoriais netoliese,<br/>Kur žiūrovai pasklinda po mirties meridianus.<br/>Belaukiant Godo.<br/>Ir baimės dėl sėlinimo ant supuvusio medžio,<br/>Kuris nuolat plaka.<br/><br/>Todėl ateina Godo, Jūsų priėmimas jį įdrąsino.<br/>Prie gyvybės medžio<br/>Su aktorių komanda, kuri pastatys išganymo teatrą.<br/>Ir priėmimo laikas tęsis, kol ateis.<br/><br/><b>Godo - jau čia</b><br/><br/>Naktis, audra siaučia<br/>Tavo šlapias kūnas dreba nuo smarkaus lietaus<br/>Po gyvybės medžiu, belaukiant Godo.<br/>Priėmimas pavertė Tave modernia statula.<br/>Kur vieniši paukščiai ir naktiniai varnai suka savo gyvybės lizdus.<br/><br/>Tavo vienatvė tupi kaip pririštas slankiklis<br/>Tarp kurių atgaivina nuodingas liežuvis.<br/>Staiga pasigirsta energingas plakimas, kurio negirdėjai.<br/>Tavo ausys užsikimšusios nuo šilumos, lipančios per kūną.<br/>Kopdamas kaip senis prieš įstatymą Kafkos apsakyme.<br/>Laukdamas, kada galėsi įžengti į teisės paslaptis, atsiprašau, turėjau omenyje Godo paslaptis.<br/>Suprasti absurdo paslaptį lygiai taip pat<br/>Kaip ir dehumanizacijos paslaptį.<br/>Mano Dieve,<br/>Godo čia, su savo sumišusiu žvilgsniu ir suplyšusiu maišu,<br/>Su prarastais troškimais ilgame sugrįžimo kelyje<br/>Po gyvybės medžiu, kur be galo laukei.<br/><br/>Jo neatpažinai,<br/>Jis grįžo su kitu veidu, kokio niekada neįsivaizdavai.<br/>Su pavargusiu balsu, kurio niekada nebuvai girdėjęs,<br/>Su audringu vaizdu, kurį kada tik buvai matęs.<br/>Liūdesys apstulbino kūną. Šiluma krenta žemyn<br/>Iš Tavo kūno, kuris virsta laukimu.<br/><br/>Liūdnai griebei išlepintą galvą ir perbėgai per jo maišą,<br/>Ieškodamas savo išdžiūvusių svajonių lyg rudens lapų,<br/>Per kuriuos žengia girtos kojos,<br/>Ir ašaros pradėjo riedėti Tavo kaklu ir skruostu,<br/>Pajautei jį liūdesio glėbyje,<br/>Pasveikinai jį lyg nuotaka, laukianti jaunikio apleistoje lovoje,<br/><br/>Svajodamas išskėstomis rankomis apie sapnų pilną maišą,<br/>Kur švelniai įdedi rankas, lyg į gražius plaukus... ten atsipalaiduoji,<br/>Ir maldauji savo svajonės, susipynusios į ilgus pirštus.<br/>Ir šluostydamas kaktą supranti, kad atvyko Godas, o laukimas liko nesibaigiančiu laukimu.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Wed, 11 Nov 2026 08:44:20 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263417.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263417.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Kiber-psichozė]]></title>
		<description><![CDATA[
			ar žydi subatominiame kvarkų neurone<br/>išprotėjęs gėlės žiedlapis<br/>degantis žaliu įniršiu<br/>tamsus dangus, traukiantis begalybės mažyčius kvazarus<br/>atsiskiriantys branduolių susiliejimų ir dalijimų sluoksniai<br/>mėlynai-juoda žalsvai-mėlyna migla<br/><br/>ar tai akis, žvelgianti į akį<br/>kurią aš<br/>tarp sutraiškytų ajña-antakių<br/>po vyzdžiais stengdamasi apgaubti realybę iš tolo<br/>dėmėti ryškūs grūdeliai, pulsuojantys aksominiame rašalo mėlynai-juodame<br/>pulsuojančiame ekrane<br/>mintys, lekiančios pirmyn ir atgal laike<br/><br/>vaikystės įžeidimai, nepritekliai, neatkeršytos nuoskaudos<br/>tvinkčiojimas, klestintis dėl klastingų visų būtybių draugų dūrių<br/>tie, kurie pelnosi iš savaime suprantamų paslapčių<br/>moterys, kurios atbaido<br/>mintys, tokios prigimties, kad priverstų nekęsti Likimo<br/><br/>tada pulsuojantis, klajojantis, besisukantis, skaidantis,<br/>besijungiantis ekranas<br/>ištirpsta<br/>ir blyškiai pakraštyje atsiveriančios baltos pūkuotos juostelės ant melsvai-juodo, žalsvai išsipūtusio aksomo sluoksnio<br/>kuriame aš<br/>užsidega ledinė ugnis svilina dinamą<br/>kurios veizolas<br/>susitraukia<br/>vėl atsidaro, nušvinta<br/>kas ta žvalguonė,<br/>kuri spokso<br/>susitraukia vis aštriau su kiekviena sekundės dalimi<br/>vėl užsidaro ir vėl atsidaro<br/>ir vėl<br/>kaip tikslaus galaktikos juodosios skylės centro<br/>didieji sprogimai<br/><br/>milijonai deimantinių šviesų, plūduriuojančių ant daugybės žiedlapių sausos, žydinčios Saulės<br/>skleidžiančios auksinę šlovę<br/>išvarančios visas mintis, ar tik abejonės<br/>intensyvus nenumaldomas jausmas<br/>ar tai džiaugsmas<br/>ar pavogta baimė<br/>psichinis orgazminis palengvėjimas<br/>gilaus kito žinojimo jausmas, susiduriantis akis į akį<br/>gaivus susidėvėjusių neuronų takų atnaujinimas<br/><br/>tada sugrįžimas<br/>po nuovargio<br/>ar tai - beviltiškumo<br/><br/>į šį pasaulį<br/>į žodžius<br/>į karus<br/>į švaistymą<br/>į nedorybę<br/>pasaulį be stebuklų<br/>be gimdos<br/>mirštantį pasaulį<br/>negyvą<br/>kapą<br/>matyk tik tai, ką turėtum matyti<br/>žodžiuose matyk tik tai, kuo žiūrėklės tiki<br/>net kai kalbos nereiškia to, ką stebi
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 10 Nov 2026 12:53:09 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263410.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263410.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[bevardžiai mes]]></title>
		<description><![CDATA[
			ji klausia –<br/>čia tu?<br/>šitam šviesiam, susivėlusiam berniuke?<br/><br/>bandau atsiminti:<br/>gal aš,<br/>gal jis.<br/><br/>rankose – laivelis<br/>iš vakarykščio<br/>laikraščio skiautės,<br/>o akys jau paskendusios<br/>ten, kur vaikams nepriklausė.<br/><br/>šiandien irgi lyja,<br/>popierius nebemoka plaukti.<br/><br/>ir niekas nebeklausia,<br/>apie ką svajojai,<br/>kai tavo vardą šaukė<br/>tik su meile.
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 10 Nov 2026 03:21:38 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263408.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263408.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title><![CDATA[Nuoširdumo]]></title>
		<description><![CDATA[
			Nešvaru, tai – nešvaru<br/>Chaosas<br/>Senos formos maišos su naujom<br/>Kyla nauja, sena griūva<br/>Nuoširdumo<br/><br/>Tegu jausmai kol kas neapsireiškia,<br/>Vis vien minutė skamba aiškiai –<br/>Kaip ir kas kita, ką darai,<br/>Kalbėki atvirai.<br/><br/>Atskleisk kas tūno,<br/>Argi kas žūna?<br/>Palengvinki nors kūną.<br/>Nuoširdumo...<br/><br/>1999 sausis
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sat,  7 Nov 2026 18:40:14 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/kuriniai/263397.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/kuriniai/263397.html</guid>
	</item>

</channel>
</rss>