http://rasyk.lt lt kitoks.lt
Trys mediniai stalai, oficialiai įtraukti į posėdžio dalyvių sąrašą, pritariamai suklebeno stalčiais. Ketvirtasis buvo komandiruotėje.

Vyriausiasis buhalteris, kuris iš tikrųjų buvo ne žmogus, o tiesiog senas akordeonas, pripildytas virtų makaronų, išskleidė savo mecho raukšles ir stenėdamas išleido tamsiai mėlyną garą. Garas trumpam pakibo po lubomis, paskui susitraukė, sutirštėjo ir pabiro dvylikos milimetrų veržliarakčiais. Šie tyliai cingsėjo į nutrintą linoleumą, skleisdami sodrų, prinokusių melionų aromatą.

– Ar kas nors tikrino liftą? – paklausė rūdimis apaugęs šviestuvas. – Šachtos dugne vėl veisiasi magnetiniai agurkai. Jie ultimatumais reikalauja išplėsti savo teises į lokalų svyravimą iki trijų valandų per parą, kitaip atsisakys rūkyti drėgną medvilnę.

– Šantažas, – burbtelėjo vienas stalas.

– Profesinė sąjunga, – pataisė jį kitas.

Trečiasis nieko nesakė, nes jo viršutiniame stalčiuje snaudė cecho viršininko kepurė.

Tuo metu į kabinetą įsiveržė du įkaitę lygintuvai, ant rankenų užsimovę žiemines kojines. Niekas jų neklausė, ko atėjo. Nebuvo prasmės. Burnų jie neturėjo, o vienas apskritai buvo iš Rygos. Mikroklimatas patalpoje akimirksniu pabrango keturiais rubliais ir šešiasdešimt septyniomis kapeikomis.

Inžinierius Antanas pažvelgė į silkę, paskui į lygintuvus, paskui į mėlynais veržliarakčiais nusėtą grindų linoleumą.

– Draugai, padėtis rimta, – tarė jis. – Bet ne tiek, kad reikėtų ką nors daryti.

Tada atsiduso, nuvalė silkės uodega rasojantį kompresorių, išėmė iš stalčiaus šviežiai iškeptą plytą ir ramiai atsigulė ant lubų išgerti šiltos alyvos. ]]> Sun, 23 Aug 2026 00:17:14 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262871.html http://rasyk.lt/kuriniai/262871.html Laikas — ne.

Bandau pasivyti,
bet jis eina priekyje,
atsisukęs atgal,
lyg tikrintų, ar dar tikiu.

Išeinu į miestą.
Žmonės nešasi veidus,
kai kurie — po du.
Vienas nusiima šypseną
ir padeda ant suoliuko —
pailsėti.

Užeinu į parduotuvę.
— Ko norite? — klausia.
— Prasmės, — sakau.
— Neturim, bet galim pasiūlyti nuolaidą.
Nusiperku tylą.
Per didelė —
tenka neštis viduje.

Grįžęs randu ant stalo raštelį:
„Išeinu ieškoti tavęs. “
Parašas — mano.

Atsisėdu palaukti.
Ilgai nelaukiu —
priprantu.

Vakare susitinkam.
Klausiu:
— Na, radai?
Atsako:
— Buvo uždaryta.

Ir abu tylim,
lyg būtume pažinoję vienas kitą
tik iš nuogirdų. ]]> Sat, 22 Aug 2026 02:32:50 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262864.html http://rasyk.lt/kuriniai/262864.html Pasiėmiau atsuktuvą.
Pasaulis neturėjo varžtų.

Bandžiau kalbėtis gražiai —
jis tylėjo,
lyg būtų užsiėmęs svarbesniais reikalais:
suktis.

Užtat radau save.
Šiek tiek atsipalaidavusį,
vienoje vietoje net klibantį.
Prisukau.
Dar labiau kliba.

Išėjau į lauką —
ten žmonės ėjo rimtais veidais,
lyg būtų žinoję,
kur eina.
Paklausiau vieno:
— Kur jūs?
Jis atsakė:
— Jau beveik.

Grįžau namo.
Atsuktuvas dingo.
Matyt, kažkas taiso mane.

Atsiguliau ir galvojau:
jei viskas taip gerai sureguliuota,
kodėl taip girgžda?

Tada nustojau galvoti —
ir trumpam
viskas veikė be garso. ]]> Fri, 21 Aug 2026 02:23:27 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262856.html http://rasyk.lt/kuriniai/262856.html kai žaidėme likimą tyliame name
kur net šešėliai judėjo lėtai
o žvakė koketavo su židiniu
jau nieko nesakai net naktimis
kai susitinkame sapnų alėjoje
lyg pirmą kartą
jau nešaukiu tavęs vardu
net laiškuose kurių tau nerašau
ir gudobelės žiedlapius
kita kryptim jau neša vėjas
skendo žvilgsniai stiklo taurėse
tik akimirkai susitikę
skubėjome išsaugoti
ilgam ilgam
tą trapų be apgaulės jausmą
dabar belieka prisiminti
ir paleisti
lyg aitvarą į giedrą dangų
visas akimirkas
ir tylėjimą tavo
nors skauda taip
tarsi mylėtume jau
paskutinį kartą ]]> Thu, 20 Aug 2026 20:24:14 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262851.html http://rasyk.lt/kuriniai/262851.html Itališkieji koralai...
Nesubaugino jūra gėlės...
Kelmės rajono vandenys.

***
Tiek tos poezijos,
slepiasi tolimų jūrų koraluose.
A. tika ir Graikija.

***
Nuo mūsų nustumta,
tas lieptukas, tas maudimukas.
Nebrisk su kostiumu.

***
Kražiai ir koralai...
tokia tatai mano Antika,
tik be Graikijos nepadoru. ]]> Thu, 20 Aug 2026 15:33:39 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262848.html http://rasyk.lt/kuriniai/262848.html pabuvo akimirką
ir nuskrido.

O medis už lango, atrodo,
šiek tiek palinko
į tą pusę,
kur jo nebėra.

Paskui geri šaltą vandenį
ir stebi, kaip stiklo sienelėmis
lėtai nubėga
paskutinis lašas.

Stiklas vėl sausas.
Tik medis
dar kurį laiką
neatsitiesia. ]]> Thu, 20 Aug 2026 04:40:07 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262844.html http://rasyk.lt/kuriniai/262844.html nors jūros čia nėra.

​Kambaryje –
tik stiklinė vandens,
joje plūduriuoja šviesa.

​Verčia puslapius,
tarsi bijotų pažadinti bangas.

​Staiga –
erdvė prisipildo druskos. ]]> Wed, 19 Aug 2026 04:02:26 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262835.html http://rasyk.lt/kuriniai/262835.html šiaudų kailis
dar šiltas.

Bet šalna jau
uosto jo sprandą. ]]> Tue, 18 Aug 2026 00:51:47 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262824.html http://rasyk.lt/kuriniai/262824.html rūkas žingsniuoja
it piemuo,
veda sapnus
į krantą. ]]> Mon, 17 Aug 2026 11:03:31 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262819.html http://rasyk.lt/kuriniai/262819.html šūdas,
bliaut...

kad tave kur.

po velnių —
šiknius,
šikna,
mėšlas,
[ pyp ],
amen.

užkniso.

velniop.
kad tu prasmegtum.

šūdas.
šūdas.
šūdas.

... ir vis tiek:

alfabetas.
gyvenimas.
šūdas.
hallelujah. ]]> Sun, 16 Aug 2026 23:19:09 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262813.html http://rasyk.lt/kuriniai/262813.html Tie grybukai, tie kelmučiai,
kiek jų - net akiai sotu.
Krinta klevo lapai.
Noriu ruduo šis būtų man draugu.

Kelmučius krepšin renku,
ir man labai mintims sotu.
Daug kelmučių čia radau,
noriu su visu miestu draugaut.

O paskui bus grietinėlės,
ir pipirų su druska...
Vėl atėjo rudenėlis...
Vėl miškuose marguma. ]]> Sun, 16 Aug 2026 15:11:20 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262811.html http://rasyk.lt/kuriniai/262811.html Vyliausi ir dirbau uoliai.
Iš nuoširdumo net pravirko senoliai.
Berželiai virkavo lietuje už lango.
Tą popietę jausmus pasiekė kulminacinės bangos.

Tikėjau jausmais. Tikėjau savais.
O man baugu... Iš tikro pasidarė kitaip.
Kačiukas draskėsi - žaisliukas beždžionėlė už lango.
Ir kaip užtemdė juodi paukščiai Dangų...

Pasitikėjau, ir kruvinas ašaras liejau...
Tos išdavystės tiek tereikėjo.
Rožę raudoną priėmiau į širdį,
o jis ne nuoširdus, atmetė ir jau gėrio negirdi. ]]> Tue, 11 Aug 2026 14:15:29 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262771.html http://rasyk.lt/kuriniai/262771.html nemoka užsimerkti,
žiūri,
kaip miestas, prieš eidamas miegoti,
nusiima veidą.

Už lango — mėnulis,
tarsi užmirštas šviesos svarmuo,
linguoja vėjo mintimis,
kurios nepasiekia žemės.

O miestas —
lyg atversta krūtinė,
kurioje šviesos plaka
netvarkingu ritmu.

Sėdžiu —
apglėbęs kėdę,
lyg tai būtų vienintelis žmogus,
kurio dar nesu nuvylęs.

Tyla čia tiršta kaip naktis,
į kurią žodis krinta
ir net nepalieka bangų.

Kai ryto pirštai
paliečia stiklą,
langas krūpteli —
ne nuo šalčio,
o dėl to, kad viską matė:
kaip buvau,
kaip nelikau,
kaip vėl mokausi būti
tik per atspindį. ]]> Tue, 11 Aug 2026 13:49:25 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262770.html http://rasyk.lt/kuriniai/262770.html keleivinį krepšį - šviežių bulvių pripylė.
Noriu nenoriu nuo žiedo per pietinį nešu.
Nuo autobuso, neturiu su mašinom draugų.

Pieno litriuką... O lietaus jau lašiukas.
Noriu nenoriu, noriu labai (jei tikrai)
medaus... ne korio...
Vėl visą naktį, aš prie darbų, o anksti studijosna skubu.

Man tik baugu - myli - nemyli...
Oi kaip sunku, eiti iki gegužių mokyklos...
Bulvės tos sunkios, nuotaika blunka.
Noriu nenoriu, ir naktys ir nuotaika bunka. ]]> Mon, 10 Aug 2026 19:48:21 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262762.html http://rasyk.lt/kuriniai/262762.html Sunkus, kvepiantis tabaku ir senu sniegu.

​Įkišu ranką į kišenę –
ten tik sudžiūvęs šermukšnio kauliukas
ir sulankstytas autobusų tvarkaraštis,
nebegaliojantis jau trisdešimt metų.

​Visi autobusai seniai išvažiavo.

​O paltas vis dar saugo tą formą,
kurią kadaise paliko žmogus,
skubėjęs per lietų.

​Užsegu vieną sagą.
Tiesiog šiaip.
Kad tamsai spintoje būtų šiek tiek šilčiau. ]]> Sun, 9 Aug 2026 02:52:37 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262744.html http://rasyk.lt/kuriniai/262744.html Kiekvienas akmuo dugne jį mato pirmą kartą,
kiekviena žolė jam lenkiasi iš naujo.

​O tu nešiojiesi savyje
visas balas, kuriose braidžiojai vaikas,
visus krantus, nuo kurių kadaise išėjai.

​Sėsk prie upės.
Nieko neprašyk.
Leisk jai tekėti pro šalį,
kol tai, kas buvo per sunku,
pamažu taps lengva.

​Kol liks tik kaulai –
balti ir tylūs,
kaip kreida, kuria vaikai ant asfalto
piešia saulę. ]]> Fri, 7 Aug 2026 15:28:57 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262733.html http://rasyk.lt/kuriniai/262733.html trešnės Tavo pusryčiams
saldžios ir šaltos ]]> Wed, 5 Aug 2026 09:38:33 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262709.html http://rasyk.lt/kuriniai/262709.html
Meistras jį išdrožė prieš šimtą metų,
bet kojų taip ir neapžiedavo –
paliko pilką, sausą liepą.

Nežino nei vėjo,
nei kur yra pietūs.

Jo akys – dvi juodos vinutės –
šitą kambarį mato geriau už mane:
kaip baldai pamažu įauga į grindis,
kaip ant sienos kasmet pasislenka šviesos riba.

Sėdžiu girgždančiame fotelyje
kartais atrodo:
mudu drožti iš to paties medžio. ]]> Tue, 4 Aug 2026 16:24:23 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262702.html http://rasyk.lt/kuriniai/262702.html tyli
sekmadienį
kraujas
nuplautas
nuo
grindų
bet
ne
iš
jų

​kabliai
kabo
tušti
laukdami
pirmadienio
kaip
kunigai
laukia
nuodėmės

​einu
pro
šalį
užsiverčiu
apykaklę
tarsi
tai
padėtų
negirdėti
ko
čia
nebėra

​gyvuliai
neateina
čia
savo
valia
bet
kelias
juos
atveda
visada
tuo
pačiu
taku

​šeimininkas
skaičiuoja
pinigus
ne
gyvybes
ir
tai
teisinga
aritmetika
pasaulyje
kuris
mane
irgi
taip
skaičiuoja

​grįžtu
namo
valgau
vakarienę
nežiūrėdamas
į
lėkštę
per
ilgai
nes
kai
kurios
tylos
geriau
lieka
neišverstos
į
žodžius ]]> Sun, 2 Aug 2026 21:09:36 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262681.html http://rasyk.lt/kuriniai/262681.html Anapus – vėl tas pats “trakšt”. Jis vėl įjungė aparatą?!
Ir tada, tarp palatos pypčiojimų, vėl išniro kalnai. – Atsimeni Dhampus Peak? – paklausė jis. – Tą vietą, kur vėjas plėšė skiemenis, o sniegas buvo toks baltas, kad skaudėjo akis? – Atsimenu, – užsimerkiau ir vėl pamačiau tą beribę erdvę. – Atsimenu.
Atrodė, kad kelias niekada nesibaigs. Kad mūsų kojos nemirtingos. – Jos ir yra nemirtingos, – Audriaus balsas vėl pasidarė griausmingas, pilnas kalnų aido. – Kol atsimenam, tol einam. Šitas aparatas – tik metalo gabalas.

    Kalbėjomės ilgai. Apie vaistus, apie tirštą, lašantį laiką, apie tai, kaip sunku priimti trumpesnes gyvenimo kelnes. Bet labiausiai – apie tas viršūnes, kurias palikome už nugaros. Atrodė, kad palatos sienos išsilygino, virto plynaukšte, o virš mūsų vėl pakibo didžiulis, mėlynas dangus.
Pokalbis po truputį pakibo tyloje. Nuleidau telefoną ant krūtinės. Ekrano šviesa užgeso.
Ir tada, lyg skersvėjui trenkus bažnyčios duris, mano galvoje kažkas persijungė. Kambario tamsa pasidarė šalta. Sienos vėl susispaudė į sterilų ligoninės kvadratą.
Audrius negalėjo man paskambinti. Ir aš negalėjau surinkti jo numerio.
Audriaus nėra jau treji metai. Ji liko ten, kalnuose, po sunkiu, aklu sniego gurbu. Kalno griūtis jį pasiėmė iškart, akimirksniu, o aš čia, apačioje, tada nebuvau ten. Pokalbis buvo tik mano paties galvoje. Vaizduotės žaidimas, bandymas sušilti prie prisiminimų laužo, kuris jau seniai virto anglimis.
Aš guliu nejudėdamas ir žiūriu į lubas. Jei Audrius yra tik mano mintis, tai kas esu aš?
Galbūt ir manęs nėra. Galbūt aš irgi esu tik personažas, eilutė kažkieno rašomoje knygoje. Kažkas sėdi palinkęs virš stalo ir spaudžia juodą pieštuką į popierių, piešdamas mano išsėtinę sklerozę, mano reabilitacijos lovą ir šį liūdesį. Negalima per daug spausti. Jei rašytojas paspaus per stipriai – pieštukas nulūš. Ir tada bus koma. Drožimo operacija ligoninėse, po kurios gyvenimas kaskart sutrumpėja metais.
Nuo palangės laša laikas. Tirštas kaip medus.
    Užsimerkiu, kad nematyčiau baltų lubų. ]]> Thu, 30 Jul 2026 17:46:48 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262655.html http://rasyk.lt/kuriniai/262655.html