http://rasyk.lt lt kitoks.lt Į mokyklą reikia kada ruduo.
Reikia neieškoti tiesos.
Pasiklauski ko nežinai,
ir laikas, kaip mašina, sustos.

Kas yra tie skirbirdukai?
O kokia mintis tavo galvytėje sukasi?
Noriu būti vaiku be baubų.
Kad saugu...
Kad nebūtų mokyklų juodų . . .

1994, Kelmė ]]> Mon, 11 May 2026 16:28:20 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262138.html http://rasyk.lt/kuriniai/262138.html Taip toli nuo manęs...
Siūlų nevaiko.
Nebėgioja kieme.

Manam kambary -
gyvena kačiukai.
Reikia jiems džiaugsmo,
likimo siūlai man trupa. ]]> Mon, 4 May 2026 16:54:32 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262092.html http://rasyk.lt/kuriniai/262092.html pavasario Saulytė.
Išstybo pievoje,
maža gėlytė.

Viščiukas cypsi:
„Ar tu Mamytė?.
Oi oi lekiu,
jau ima lyti.

Geltoniu tvieskia.
Saulutės šviesa.
„Ar tu gėlytė -
Saulutė visa? „ ]]> Thu, 30 Apr 2026 20:12:55 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/262071.html http://rasyk.lt/kuriniai/262071.html kaip iš pieno plaukusi
nulūžau

Ant podiumo monaliza,
ne, ji panaši daugiau į botičelio
venerą raudonplaukę!

ji dvelktelėjo į mane mėlyno drugelio sparneliu
atgręžus kuklią apnuogintos nugaros iškirptę,
bet paslaptingo profilio kontūruose pagavau
jos blykstelėjimą žvilgsnio fotonu, taip
užfiksavo mano karštligę! 

Sekiau ją, kai ji dingo
nuo podiumo nulipusi grakšti, kaip ilgakaklė gulbė,
aš kaip šuo, nors iki paribių ją sekčiau,
bet dairausi, blaškydamasis tarp volkswagen ir porshe!

Ten buvo jie, frakuoti, aukšti, stori, praplikę, bet
Viskas jiems, ko reikia, kad turėtų, ją pagrobė
visuomet jaunas ir patikimas, nes prie savęs
visada specialus pasiūlymas
jaunutei,
dabar ji bus paveikslas užmiesčio vilos di Castello
inventorius gražus akcentas interjero prašmatnaus

Ak, tas skandalas!
ir man, vargšui dikaprio, kažkodėl užlūžo svirtis gilumai pasemti,
ir viskas jau vis tiek, daugiau gi ar mažiau
pavasarių tokių karštų, kaip pabučiavimas akių jos
nenusakomos spalvos
ir prie sudužusio titaniko grimztu į dugną ir verkiu,
guodžiuos dėl šio pasaulio nenuspėjamumo.

o sole mia ]]> Tue, 7 Apr 2026 15:20:38 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261906.html http://rasyk.lt/kuriniai/261906.html Traukia dėmesį, apžiūrinėju.
Saulė blizga akyse,
du lapiukai - žaluma. . .

Vėjas šiūra, lapai šnara.
Juos stebėti labai gera.
Du lapiukai žaidžia vėjuje...
Įsitraukus - apžiūrinėju. ]]> Wed, 4 Mar 2026 20:14:57 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261687.html http://rasyk.lt/kuriniai/261687.html   Ir taip,  Prany, neužmiršk... neužmiršk žinoti kaip meteoroidas skiriasi nuo meteoro ir meteorito, - girdžiu savyje ir sieloje džiugu it po dangų išėjus pavaikščioti, turint ten galimybę pažiūrėti  Dievui į akis ir stebėti reginius, kurie net nežinia ar kada rūpėję, ar išvis žinoti. Dabar gi taip ūmai paprasta, artima, netgi pajauti,  kad pradedi savyje šypsotis ir jautriai it bažnyčioje stebėti pajautomis  pasikartojančius dalykus (būtis), kurie ir anksčiau kartu su tavimi, Prany, minkė molį, kad atsitiktų kaip buvę, kaip yra, kaip bus. Ir labai įtaigu, dieviška, kad nereikalinga apkrauti save abejonėmis (dvejonėmis): negi taip buvo? taip yra? taip gali būti? Turbūt ne dėl vienos  priežasties TAIP - esu atidžiau sužiuręs į esančią galimybę pasikartoti. Kai tik ant liežuvio užsikeliu kalbą apie tai, regis, visa savijauta sujunda, sukruta, ruošdamasi žygiui  į tolimiausius laikus, nepaisant ar žengčiau į priekį, į būsimą save,  ar žengčiau atgal, į buvusį save.
 
Plaukė žąselė per ežerėlį
gir gir gir, gar gar gar
per ežerėlį.

  Kaip toli ir kur taip pavyksta nužygiuoti, nemanau, kad ir Dievas žino, bet nuo čia, regis, ir prasideda svarbiausias dalykas: suprasti ir liautis  žvalgytis Dievo kaip piemens. Ne piemuo gi! - ateik čia, nueik ten...  Laikas pagaliau pačiam suvokti kokią  daugybę galių jis perdavė, kad ir tau, Prany. Kaip nuosavybę. Taip, taip!.., Ir nepamanyk, kad į tokias apeigas atsitiktinai rodau storesniu balsu. Tik taip dėliojant dalykus paregi, kad va tik šitaip Dievas ir visur ir visada.

Ėjo mergaitės į mokyklėlę
o pa pa, o čia čia
į mokyklėlę

  Kai skaitai, Prany, save, nemanyk, kad iš tikrųjų skaitai save. Atrodytų, kokia paprasta ši dainelė, o kiek daug ko reikia, kad ji būtų. Prireikė kelinto karto, kad išgirsčiau Tokį save. Smagu suvokti, kad pats, taigi  Pats, be pašalinės pagalbos, tačiau pasirodo, kad tai tik užuomazga atidos, saugančios, kad išvengčiau ne į savas rogės įsisėsti. Įtaigu, kad toks poreikis stebėti save žmogaus orbitoje darosi ne tik dieviškai suvokta pareiga,  bet ir sunkus darbas. Retas meteoroidas patampa meteoritu, pasiekęs žemę; kiti meteorais sudega kelionėje į ją...

Ne vienos ėjo - ir bernužėliai, 
o pa pa  o čia čia
ir  bernu...
----___
iki! ]]> Wed, 4 Mar 2026 16:36:16 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261683.html http://rasyk.lt/kuriniai/261683.html Thu, 12 Feb 2026 15:57:55 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261539.html http://rasyk.lt/kuriniai/261539.html Jau ne vienas, jų – keli.
Ant galvų nėra kepurių,
Netvarka, mąstau, žiauri.

Pasirausęs spintos stalčiuj,
Suradau kelias skaras,
Tai išbėgęs greit į kiemą,
Aprišau jų galveles.

Paverčiau juos sniego senėm,
Tik po to tai supratau.
Bet kodėl mama supyko?
Juk norėjau kaip geriau.

Tėtis šypsosi, ramina:
- Sugalvosime kitaip,
Jei padėsi, tai nupinsim.
Kibome į darbą greit.

Stovi sniego seniai gražūs,
Su kepurėm iš šiaudų.
Ši vertinga pamokėlė
Tik į naudą man, puiku! ]]> Thu, 29 Jan 2026 12:21:48 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261434.html http://rasyk.lt/kuriniai/261434.html Jis toks baltas ir purus.
Pagaliau žiema atėjo,
Man šaltukas nebaisus.

Išėjau pažaist į kiemą
Ir į pusnį įkritau.
Pagalvojau – kaip nykštukas,
Ir vos, vos neužmigau.

Dar norėjau suvaidinti
Aukso žuvį po ledu,
Bet mama pirštu pagrasė:
- Nebandyk tokių juokų!

Na, tada paėmęs šluotą
Virš pusnies pakilt bandžiau.
Sniego senis pasišaipė:
- Atiduok ją man geriau.

Tai kritau į minkštą pusnį,
Sniego angelą dariau...
Tik, staiga, kažkas pakėlė,
O gal skristi pats bandžiau? ]]> Sat, 10 Jan 2026 12:54:50 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261295.html http://rasyk.lt/kuriniai/261295.html Kalėdukės ir varvekliukai,
daužo su gniūžtėm ledukus
vaikuliukai mažuliukai...
Tai siaučia ir dūksta.

Statė vakar sniego tvirtovę,
o šiandien nuo ryto tik sniego kovos.
Ir jiems nerūpi šalna ir šarma,
ir ta žiemužė bevertė prabėgdama.

Sniego pūgos ir jų verkiančios akys.
Sako „Labanakt“ ir sakė.
O jie bėgo į pilį, kad ir kiek juos mamos barė,
Vaikuliukai mažuliukai, niekur neužkliuvo. ]]> Sat, 3 Jan 2026 18:14:26 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261249.html http://rasyk.lt/kuriniai/261249.html Auksakarčio Žirgo nebijau.
Kai tik jis kanopom beldė —
Šast! ant jo ir užlipau.

„Ei, pala! “ — sušuko vėjas,
Bet jau vėlu — mes pakeliui.
Per pievas, per žiedų karalystę
Lekiame su daina kartu.

Ei! Ei! — saugok gėles!
Ei! Ei! — juokas riedės!
Kur Varlius joja, ten žydi pievos,
Ten kanopos moka apeit žiedus.

Aš negriaunu, aš saugau,
Aš dainuoju žiedams vardus.
Jei vaikai pikti — aš pamokau:
„Grožis gyvas, kai jį saugai tu. “

O kai saulė ima leistis,
Aš nulipsiu tyliai pats.
Žirgas linktels — mes suprasim:
Draugystė — pats gražiausias ratas ]]> Wed, 31 Dec 2025 01:49:59 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261226.html http://rasyk.lt/kuriniai/261226.html Žuveliukė žaidžia
upės bangelėse...
Vienišiausia žuveliukė
kamuoliuką spardyt geidžia.

Žuveliukė aukso,
bangos tos sidabro.
Kaip gražu šviečiant mėnesienai -
vienišą aukso mintį audžia.

Banguoja viskas,
jausmai bėga tolyn...
Turiu draugą vėją,
veja bangeles naktin. ]]> Tue, 30 Dec 2025 23:37:45 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261221.html http://rasyk.lt/kuriniai/261221.html Mes skraidysim su drugiais.
Jie išdyke ir linksmi
Lydi mus visam kely.

Kai nuo žirgo aš nulipsiu,
Po gėlynus palakstysiu.
Ir šypsosis man drugiai,
Nes patinka jiems žiedai.

Jie man kužda: „Neskubėki,
Čia stebuklai auga lėtai. “
Aš tik pasuku ratu —
Net gėlės ima dainuot.

Ei, tra-li-la, per pievas plačias,
Su drugiais ir saule rankoj.
Ei, tra-li-la, džiaugsmo takais —
Pasaka gyva, kol širdis žais

Žiū, ten prieky Varlius,
Žirgą pabalnojęs,
Išdidžiai per pievas
Su daina sau joja.

Jo galva — lyg gėlės žiedas,
Šypsos ten, kur saulė rieda.
Tarp kanopų švilpia vėjas:
Ei! — apsaugokite gėles.

Ei-lei-li, per pievas plačias,
Daina saugo žiedų taką.
Ei-lei-li, saulė glosto —
Pasaka gyva, kol širdis mosto.

Kad kanopos jų nemintų,
Pikti vaikai, kad neskintų,
Kad lankytų jas bitutės
Ir paglostytų saulutė.

Mes dainuosim, mes saugosim,
Pievas vardais apkabinsim.
Kur daina — ten saugu žydėt,
Kur juokas — ten gera gyvent.

Kanopos tyla nutyla,
Gėlės atsikvepia lėtai…
O daina — lyg vasaros raktas —
Atrakiną ryto vartai. ]]> Tue, 30 Dec 2025 15:06:37 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261216.html http://rasyk.lt/kuriniai/261216.html tik tiek tos nakties.
Kaip Angelėlių širdys,
ieško Jėzui žvaigždės.

Kiek mes gyvenom.
Kiek ėjot Jūs.
Noriu saugi būt
ir turėti namus.

Tyla naktyje.
Tyla manyje.
Noriu nupirkti,
dovanų tau vietą širdyje. ]]> Sun, 28 Dec 2025 16:40:07 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261205.html http://rasyk.lt/kuriniai/261205.html kūčiukas,
kad kepa
ir skrunda.

Kalėdoms
kačiukui,
džiaugsmu
širdutė bunda.

Nori mažiukas,
tapkiukių,
chalatuko,
kojinių raštuotų.

Nori kačiukas
kūčiuką užuosti.
tik vienas kūčiukas -
laimingas kačiukas. ]]> Sat, 27 Dec 2025 15:27:37 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261197.html http://rasyk.lt/kuriniai/261197.html Nebežiūri į mane,
Tik keista šiaudų kepurė
Guli ant žolės šlapia.

Kur tos apšerkšniję žiemos,
Balta, balta, kur dairais.
Ar dar pasakas mažiesiems
Seka pirkioj vakarais?

Kažkada tai pūgos siautė,
Pušys brido per pusnis,
Kuriose nykštukai snaudė
Pasislėpę naktimis.

Supas aikštėj karuselė
Prie eglučių išpuoštų.
Ji vaikučiams - tikras džiaugsmas!
Ir... laukimas dovanų.

Jiems Kalėdų Seneliukas
Gudriai mirkteli akim:
- Atplukdžiau jums dovanėlių,
Laivas pilnas, tai – pirmyn! ]]> Sat, 27 Dec 2025 12:03:17 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261194.html http://rasyk.lt/kuriniai/261194.html Žiūri į mane.
Pagalvojau, gal sapnuoju?
Pasirodo ne.

Šypsena plati, net spindi,
Nosis raudona,
Ant galvos keista kepurė,
Iš šiaudų pinta.

Sniego senis skelbia žiemą
Ir kai ką daugiau.
Išėjau pasidomėti,
Juk smalsu, mąstau.

Snaigės kloja kilimėlį,
Aš per jį einu,
Tik paslydau, ir prie senio
Paslikas guliu.

Žvilgt į senį, o jis juokias:
- Štai tau ir žiema!
Mes dabar abu vienodi
Sniego apdare.

Ko norėjau senio klausti,
Aišku, pamiršau.
Bet žiema tikrai atėjo,
Tą jau pajutau. ]]> Tue, 25 Nov 2025 14:44:11 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/261010.html http://rasyk.lt/kuriniai/261010.html Taigi kartą, kai ji ramiai sėdėjo ant seno suolelio, neturėdama jokių rūpesčių, prie jos priėjo toks smalsus berniūkštis Kaziukas ir paklausė:
-Kodėl sėdite čia visą dieną? Ar neturite ką veikti?
-Neturiu, -atsakė senutė.
-Galėtume kepti anūkams blynų arba megzti. Taip elgiasi visos senelės, -pasiūlė vaikas.
-Neturiu nei anūkų, nei keptuvės, nei siūlų, -tarė moterėlė.
-Kuo jūs vardu? Mano vardas Kaziukas, -prisistatė Kaziukas.
-Neturiu vardo, -vėl taip pat atsakė ji. -Aš neturiu visiškai nieko.
Tuomet Kaziukui jau pasidarė visai įdomu. Negi įmanoma visiškai nieko neturėti?
-Bet kojas jūs gi turite, -tarė Kaziukas. -Akis irgi.
-Tokios čia ir kojos, -nutęsė senutė, -ir rąstai lengviau velkasi. O ir akių jau nebeturiu, jos tik kitiems į jas žiūrėti, pačios jau nieko nemato. Tai argi čia turėjimas?
Ir Kazkiukas susimąstė, kągi jis pats turi. Buvo tikras, kad turi vardą, tėvus, ausis, kamuolį ir dar nesuskaičiuojamą daugybę kitų svarbių dalykų. Taigi dabar visas tas turėjimas prislėgė jį it sunki našta.
-Galima, aš su jumis pasidalinsiu savo turėjimu? -paklausė Kaziukas.
-Kaip nori, -ramiai tarė moterėlė ir atsiduso, nes savo nuomonės ji neturėjo.
Ir Kaziukas ėmė dalintis savo turėjimu. Visų pirma jis ėmė nusikratyti tų turėjimų, kuriuos labai lengva atnešti, bet kurie sveria labai daug. Tai buvo visokiausios mintys. Kaip mažas berniukas Kaziukas savo galvelėje turėjo be galo daug įvairiausių minčių, svajonių bei paslapčių, kuriomis labai norėjo pasidalinti.
  Kiekvieną popietę Kaziukas ateidavo prie seno suolelio, kur visad rasdavo nieko neturinčią senutę.
-Turiu paslaptį, -pasakė Kaziukas. -Pasakysiu, bet duokite pažadą, kad niekam neišduosite.
-Neturiu pažado, negaliu ir duoti, -atsakė senutė.
-Na, niekis, -nusprendė berniukas ir atidavė senutei savo paslapį. – Užvakar nepadariau namų darbų ir pasakiau, kad juos katinas sudraskė. O aš neturiu katino.
-Aš irgi neturiu, -pasakė moterėlė.
-Užtat dabar turite mano paslaptį, -tarė Kaziukas, atsisveikino ir patenkintas nubėgo, taip jam lengva pasidarė širdy.
  Daug dienų taip Kaziukas lankė senutę. Ji neturėdavo ūpo nei klausytis, nei jį vyti šalin, ji neturėjo ką pasakyti, bet neturėjo ir ko tylėti.
  Slinko dienos. Berniukas augo, o senutė seno ir menko. Būtum manęs ją turint bet šimtą metų, tačiau ji būtų atsakiusi, kad amžiaus ji neturinti. Negi tie visi metai jos, laikas gi visų…
Berniukas jau buvo pradėjęs su senute dalintis ir tokiais turimais dalykais kaip kojinės, sumuštiniai bei nosinės, todėl pamanė, kad jau laikas pasidalinti dar viena ypač slegiančia mintimi.
-Juk tiesa, kad visi turi mirti, -tarė Kaziukas.
-Aš nieko neturiu, -atsakė senutė.
-Kaipgi nieko? -nusigando berniukas. Aš gi jums tiek daug visko daviau.
-Visa tai Kaziuko, -tarė senutė, -Kaziuko prisiminimai ir Kaziuko paslaptys, Kaziuko kojinės ir Kaziuko sumuštiniai.
-Bet jūs juk turite mane! -pravirko Kaziukas ir pabėgo.
  Kitą dieną Kaziuko nenustebo, kai senutės ant suoliuko jau neberado. Ten tebuvo suolelis, nebeturintis sėdinčių, iš kurio senų lentų dar sklido visas nuo senutės įsismelkęs neturėjimas. ]]> Mon, 17 Nov 2025 21:14:32 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/260968.html http://rasyk.lt/kuriniai/260968.html pakelia pilną stiklelį,
tyliai išgeria
ir, kaip tikras krikščionis
muša save į krūtinę,
siųsdamas į Visatą dejones:
atleisk, Viešpatie,
nenorėjau įžeisti Patį,
kaltas ne aš, o nelabieji,
ir tik jie liepia lakti
ugninį vandenį,
ir dar ta ragana
mano pati,
bet aš jai ryt pasakysiu: gana.
Tikrai geriau vietoj lakimo
iki visiško išsekimo
iškrauti anglių vagoną,
o ten jų tik viena tona. ]]> Sat, 15 Nov 2025 18:18:03 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/260952.html http://rasyk.lt/kuriniai/260952.html Jau vasara išeiti žada...
Net dangų stebintys langai
Fiksuoja sprunkančių paradą.

Saulyte mano, kaip jauties?
Diena prieš naktį vis trumpėja.
Aš paniškai bijau nakties,
Tu man buvai lyg panacėja.

Saulyte mano, kur esi?
Žvaigždes skaičiuoju visą naktį,
Paskui užmiegu liūdesy
Užspaudus pirštais lempos dagtį.                         

Saulyte mano, bet tiek to,
Pavasaris juk vėl ateis.               
Žiema – rūkuos, dabar – ruduo...
Kai grįši, klausiu kur slėpeis. ]]> Thu, 23 Oct 2025 09:44:24 +0200 http://rasyk.lt/kuriniai/260834.html http://rasyk.lt/kuriniai/260834.html