Tačiau atidžiau pažvelgus į tai, kas iš tikrųjų pristatoma daugeliu atvejų, išryškėja aiškus modelis. Paslaugos pirmiausia susijusios su lokalizacija: vertimais, vietiniais mokėjimo metodais, pristatymo partneryste, grąžinimų tvarka, teisiniais pritaikymais ir techniniu paruošimu. Visi elementai svarbūs. Visi būtini. Tačiau nė vienas iš jų savaime nėra sėkmės strategija.

Čia slypi subtilus, bet esminis skirtumas: lokalizacija yra operacinis pasiruošimas. Tarptautinė sėkmė yra komercinė strategija. Supainioti šiuos du dalykus gali kainuoti brangiai.

Įeinant į naują rinką reikia struktūruoto veiksmų plano ir darbų sąrašo. Jūsų el. parduotuvė turi „kalbėti“ vietine kalba. Mokėjimo galimybės turi būti pritaikytos klientams. Pristatymas turi atrodyti patikimas. Grąžinimo politika turi atitikti klientų lūkesčius. Teisinė dokumentacija turi atitikti nacionalinius reikalavimus. Platforma turi palaikyti skirtingas valiutas, paisyti mokestinių taisyklių ir būti pritaikyta sudėtingoms operacijoms. Be šių komponentų el. parduotuvė užsienyje tiesiog nebus vertinama rimtai.

Šie elementai sudaro bazę. Tai minimalus slenkstis, kad būtumėte laikomi legitimiu rinkos dalyviu. Jie sumažina neapmokėtų krepšelių kiekį, apsaugo nuo išvengiamų teisinių ar techninių klaidų, tačiau nesukuria paklausos. Nesukuria žinomo prekių ženklo, pasitikėjimo, neišskiria jūsų produkto iš konkurentų, kurie toje rinkoje jau veikia daugelį metų.

Čia daugelis prekybininkų padaro pavojingą prielaidą. Kai svetainė išversta ir pritaikyta, jie mano, kad sėkmė turėtų ateiti natūraliai: juk infrastruktūra jau paruošta. Atsiskaitymai veikia. Grąžinimai valdomi. Teisiniai puslapiai atitinka reikalavimus. Tačiau klientai neperka iš infrastruktūros. Jie perka iš prekių ženklų, kuriais pasitiki, kuriuos atranda ir kuriuos renkasi užtikrintai.

Net ir rinkodaros gairės, kurios dažnai įtraukiamos į tokias plėtros istorijas, dažnai būna supaprastintos. Pripažįstama, kad konversijos naujose rinkose būna mažesnės. Nurodoma, kad reikia srauto. Paminima, kad būtina kurti matomumą. Visa tai teisinga, tačiau realybė yra daug reiklesnė. Mokamo klientų pritraukimo kaštai konkurencingose Europos rinkose retai būna maži. Organiniam matomumui didinti reikia laiko ir investicijų. Prekių ženklas netampa atpažįstamas vien todėl, kad svetainė išversta į vietinę kalbą.

Tikram tarptautiniam augimui reikia nuolatinio komercinio spaudimo. Reikia biudžeto, kurį galima išlaikyti mėnesius ir metus. Reikia eksperimentuoti su žinutėmis, pozicionavimu, kainodara ir kanalais. Dažnai tai apima bendradarbiavimą su nuomonės formuotojais, integracijas su marketplace’ais, vietinius ambasadorius ir nuolatinę performance rinkodarą. Daugeliu atvejų tol, kol kuriamas prekių ženklo identitetas, pelningumas naujoje rinkoje atidedamas.

To neišspręsite vien vertimu.

Iš tiesų kalbinis barjeras šiandien gerokai sumažėjęs. Naudojantis dirbtiniu intelektu paremtais įrankiais aukštos kokybės kalbinis pritaikymas lengvesnis nei bet kada anksčiau. Mokėjimo integracijos tampa vis labiau modulinės ir lengvai įdiegiamos. Vežėjų API standartizuotos. Teisiniai šablonai plačiai prieinami. Rinkos tyrimus galima atlikti naudojant viešus duomenis ir skaitmeninius įrankius. Techninis įėjimo į naują rinką barjeras niekada nebuvo toks žemas.

Todėl kyla neišvengiamas klausimas: jei pagrindinis pasiūlymas yra lokalizacija – tai, ką šiandien galima atlikti efektyviau ir pigiau nei bet kada, kas iš tikrųjų pateisina aukštas „sėkmės užsienyje“ kainas?

Nemaloni tiesa – jog tarptautinė plėtra iš esmės išlieka sudėtinga. Tik daliai prekybininkų pavyksta susikurti stiprias, pelningas pozicijas užsienio rinkose. Ir tie, kuriems pavyksta, retai tai pasiekia todėl, kad jų vertimai buvo geresni. Jie pasiekia sėkmę dėl to, kad strategiškai įsipareigoja. Reikšmingai investuoja į žinomumą. Pradžioje susitaiko su mažesnėmis konversijomis. Produktą labiau pritaiko tai rinkai. Kartais sukuria motyvuotą vietinį atstovavimą. Nuolat optimizuoja. Mąsto metais, o ne ketvirčiais.

Infrastruktūra leidžia dalyvauti. Ji negarantuoja rezultatų.

Visa tai nereiškia, kad lokalizacija nėra svarbi. Priešingai – ji būtina. El. parduotuvė, ignoruojanti vietinius lūkesčius, iš karto susidurs su problemomis. Tačiau jei operacinis pritaikymas pateikiamas kaip augimo variklis, kuriamas klaidinantis įspūdis. Prekybininkų, įtikintų, kad „tinkamai lokalizavus svetainę, pardavimai ateis“, dažnai laukia nusivylimas.

Tarptautinė sėkmė nėra įdiegiama kaip modulis. Ji kuriama palaipsniui, dažnai už didelę kainą ir su rizika.

Jei svarstote plėstis į naują rinką, svarbiausi klausimai nėra susiję su vertėjais ar mokėjimo sprendimais. Jie yra strateginiai. Ar turite pakankamą rinkodaros biudžetą ilgalaikiam matomumui? Ar galite konkuruoti su jau įsitvirtinusiais vietiniais žaidėjais? Ar esate pasirengę ilgam pasitikėjimo kūrimo etapui? Ar turite aiškų, kultūriškai rezonansuojantį pasiūlymą? Ar, prieš tikėdamiesi didelio pelningumo, esate pasirengę įsipareigoti keleriems metams?

Jei atsakymas į šiuos klausimus yra „taip“, tuomet lokalizacija tampa pagrindu, ant kurio galite statyti. Tačiau tai lieka pagrindu, o ne pačių pastatu.

Šiuolaikinė el. komercijos aplinka suteikia prekybininkams daugiau įrankių nei bet kada anksčiau. Išmaniai naudojant dirbtinį intelektą, modulinę integraciją ir prieinamą analizę, didelę dalį techninio pasiruošimo galima atlikti efektyviai ir ekonomiškai. Permokėti už pažadus, kurie vertimą prilygina traukai svečioje rinkoje, šiandien nebėra būtina.

Tarptautinė plėtra yra vienas sudėtingiausių strateginių žingsnių, kuriuos gali atlikti el. komercijos verslas. Jai reikia aiškumo, kapitalo, atsparumo ir kantrybės. Ji apdovanoja tuos, kurie ją vertina realistiškai, o ne optimistiškai.

Infrastruktūra nėra strategija.

Vertimas nėra pritraukimas.

O sėkmė užsienyje niekada negarantuojama vien operaciniu paruošimu.

Ji užsidirbama.

The post Tarptautinė plėtra nėra vertimas. Ir niekada juo nebuvo first appeared on Ričardas Šmaižys.

Be to, įsigijimas suteikia galimybę verslams, siekiantiems sudėtingesnių e. prekybos sprendimų, sklandžiai pereiti prie pažangesnių platformos galimybių, kurias siūlo „Sylius“. Tai reiškia, kad vartotojai gali tikėtis tiek naujų funkcijų, tiek aiškesnio kelio savo parduotuvės plėtrai.

Daugiau apie šį sandorį ir jo galimą poveikį e. komercijos rinkai Europoje galite perskaityti 15min.lt straipsnyje.

The post Ką „Sylius“ ir „PrestaShop“ sandoris reiškia realiai verslams first appeared on Ričardas Šmaižys.

Atsižvelgdami į šį poreikį, mes, „PrestaRock“, kartu su partneriais „Varlė.lt“, sukūrėme specializuotą „PrestaShop“ integracijos modulį, kuris leidžia verslams greitai ir paprastai pradėti prekybą vienoje didžiausių e. prekybos platformų Lietuvoje.

Šis sprendimas automatizuoja:

• prekių katalogo sinchronizavimą,
• kainų atnaujinimą,
• likučių valdymą realiuoju laiku.

Iki šiol daugeliui verslų integracija su marketplace platformomis reiškė rankinį darbą arba sudėtingus techninius sprendimus. Mūsų sukurtas modulis pašalina šiuos barjerus ir leidžia net mažoms įmonėms veikti didžiųjų žaidėjų greičiu bei efektyvumu.

Partnerystė su „Varlė.lt“ – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos e. komercijos technologijų ekosistemą. Kuriame lokaliai rinkai pritaikytus sprendimus, kurie padeda verslams greičiau skaitmenizuotis ir augti be papildomų programavimo darbų ar didelių investicijų.

Naudojantiems „PrestaShop“ – integracija į „Varlė.lt“ Marketplace tampa paprasta ir greita. O verslai gali koncentruotis į tai, kas svarbiausia: asortimentą, klientų aptarnavimą ir plėtrą.

Plačiau skaitykite lrytas.lt straipsnyje.

The post Lietuvos e. komercijos ekosistema stiprėja: technologijų lyderiai suvienijo jėgas vietos verslo labui first appeared on Ričardas Šmaižys.

„PrestaRock“ įkūrėjas Ričardas Šmaižys pabrėžia, kad „Sylius“ nėra universalus sprendimas visiems. Jei verslas turi paprastą prekių katalogą ir santykinai nedidelę apyvartą, ekonomiškai naudingiau rinktis tokias įprastas platformas kaip „PrestaShop“, „Magento“ ar „OpenCart“. Tačiau įmonės, kurios jau „išaugo“ standartinius sprendimus, susiduria su didelio masto procesais arba nori maksimaliai individualizuoti parduotuvės logiką, su „Sylius“ gali pasiekti žymiai aukštesnio efektyvumo.

Straipsnyje pateikiama ir pačių „Sylius“ kūrėjų įžvalgų: platforma išsiskiria moduline architektūra, automatizuotu testavimu, aukšta kodo kokybe bei visiška laisve pritaikyti ją pagal verslo poreikius. „Sylius“ siūlo tiek nemokamą „Standard“ versiją, tiek funkcionalumu išplėstą „Sylius Plus“, kurioje licencijuojami tik reikalingi moduliai.

Tai sprendimas įmonėms, kurios vertina architektūrinį tvarumą, ilgaamžiškumą, technologinį rafinuotumą ir nori turėti visišką kontrolę savo e. prekybos infrastruktūrai.

Plačiau skaitykite 15 min.lt

The post Augantis verslas ir „Sylius“: kada atėjo laikas keisti platformą? first appeared on Ričardas Šmaižys.

IŠMOKITE NAUDOTIS PROGRAMAVIMO ĮRANKIAIS

Rašydamas savo augimo istoriją minėjau, jog vieni svarbiausių įgūdžių buvo plika akimi nematomi. Pavyzdžiui, sparčiai rašyti nežiūrėdamas į klaviatūrą išmokau turbūt dar būdamas šešiolikos, eksperimentuodamas su amerikiečiams skirta buhalterių programine įranga, mokančia greitai rinkti tekstą. Kitas puikus pavyzdys – tikslus bendravimas, kurio išmokau iš matematikos dėstytojos: matematikos kalba turi būti trumpa, tiksli, struktūrizuota ir aiški.

Tas pats ir programavimo srityje: geras programuotojas savo programavimo aplinkoje (angl. IDE) moka naudotis sparčiaisiais klavišais (angl. shortcut). Dar dabar pastebiu programuotojus, kurie programuodami naudoja pelytę vietoje to, kad greitai perkeltų programinį kodą eilute aukščiau ar žemiau, nušoktų į eilutės pabaigą ar į kitą kodo dalį ties skliaustais. Atrodo menkniekis, bet programinės aplinkos sparčiųjų klavišų išmanymas yra neįtikėtinai daug laiko sutaupantis įgūdis, kurį turi kiekvienas vyresnysis programuotojas.

Be darbo su pačiu kūrimo įrankiu turite išmokti savo kode ieškoti klaidų, tad „debug“ įrankio naudojimas, pavyzdžiui, PHP kalbų terpėje, turbūt populiariausias. „xDebug“ yra kone pamatinis. Nustembu, kai sutinku net daug metų dirbančius (ypač laisvai samdomus) specialistus, kurie kasdien jo nenaudoja. Tai neįkainojamas įgūdis, sutaupantis ypač daug laiko ir pačiam asmeniškai.

Ne ką mažiau svarbu suprasti ir komandinės eilutės bazines funkcijas, kurios neretai yra visose programavimo kalbų terpėse. O patys įrankiai dažniausiai susideda iš to, kaip ir kokioje aplinkoje paleisti programavimo kalbą ar jos rezultatus kūrėjo režimu, kaip ir kur sekti projekto eigą ar laiką, patys programavimo kalbos kūrimo įrankiai, šalutinės arba susijusios programavimo kalbos.

Paskutinis įrankis, be kurio šių dienų programavime neįmanoma apsieiti, yra GIT versijavimas. Kai užduodu klausimus apie GIT’ą, kolegos neretai žino tik tiek, kam jis skirtas, ir bando preliminariai nuspėti pagrindines komandas „commit“, „push“, „pull“, tačiau esminis momentas būtų naudojimo principai, pavyzdžiui, „feature-branch“ principas, taip pat ir GIT konfliktų sprendimas.

IŠSIRINKITE VIENĄ PROGRAMAVIMO KALBŲ TERPĘ IR ĮGYKITE BAZINIŲ ŽINIŲ

Dažnai teks sau atsakyti, kokiu keliu noriu eiti, pavyzdžiui, ar noriu būti interneto technologijų, ar didelių korporatyvinių sistemų, o gal mobiliųjų aplikacijų programuotojas.

Pasakysiu tiesiai – interneto technologijos yra paprasčiausiai ir greičiausiai išmokstamos dėl savo didelio įrankių kiekio ir gana primityvios programavimo kalbų struktūros, tad būdamas pradedantysis rinkčiausi jas: nereikės sukti galvos dėl įrenginių, sudėtingų „build’inimo“ aspektų ir aplinkos paleidimo.

Aktualiausias klausimas čia turbūt yra toks, ar jau turiu suformavęs tas bazines žinias, ar ne. Ir turiu pasakyti, kad neužtenka žinoti sąvokas. Net jei ir kandidatuojate į pradedančiojo specialisto rolę darbovietėje, ten turbūt mėgins patikrinti, ar tik žinote sąvoką, ar ir esate kažką mėginęs atlikti, t. y. iš tiesų suprogramuoti bei su kokiais iššūkiais susidūrėte, o galbūt sulauksite klausimo apie tai, kada vienas ar kitas dalykas turėtų būti naudojamas arba būtų geriau jį naudoti. Tokios patirties ir atsakymų nesukaupsite tiesiog nebandydami ir nesiimdami darbo – programuoti.

Ir nesuklyskite – tik peržiūrėti internetines paskaitas nepakaks. Kurkite, darykite, eksperimentuokite, mėginkite, ir tuo pačiu ne tik sukursite galimų pavyzdžių savo CV, bet ir įgausite reikalingų žinių, o dar geriau – sukurkite kažką naudingo ir naudojamo. Tokiu būdu atsiras motyvacija įveikti iššūkius.

APIBENDRINIMAS

Geriausias būdas greičiausiai patekti į rinką yra savarankiškai įgyti bent vienos programavimo kalbos (nesvarbu, ar tai bus PHP, ar C#) bazinių žinių bei gebėti jas taikyti. Jeigu neturite tiek laiko perprasti šią programavimo kalbą, bent jau pasistenkite suprasti visą tos programavimo kalbų terpės kontekstą: įrankius, susijusias programavimo kalbas, problemas, su kuriomis šioje terpėje susiduria programuotojai, ir išmokite sąvokas. Kitaip tariant, minimalus reikalavimas – įgyti kontekstinių žinių apie savo būsimąją sritį.

Visi šie įgūdžiai padės ne tik kandidatuojant, bet jau ir darbuojantis įmonėje – nepamirškite, jog mūsų tikslas yra ne tik gauti darbą ar pradėti darbuotis, bet ir neiškristi iš darbo rinkos bandomuoju laikotarpiu.

Net jeigu kai kurie patarimai atrodo kaip užtrunkantys per daug laiko tik tam, kad susirastum darbą, jie itin pravers jau darbuojantis su mentoriumi arba vyr. programuotojui užduodant klausimus.

The post KO TURIU IŠMOKTI PRIEŠ BANDYDAMAS KANDIDATUOTI NET Į „ENTRY / JUNIOR“ POZICIJĄ?    first appeared on Ričardas Šmaižys.

Samdydamas naujoką darbdavys retai tikrina ne tik technines žinias, kurių kiekvienam pradedančiam specialistui trūksta, bet ir charakterio ypatumus bei vertybinį pagrindą. Kaip išsiskirti iš gausybės kandidatų, ypač konkurencingoje rinkoje? Ką pridėti savo CV arba kokių klaidų nedaryti? O kokių žinių geriausia įgyti dar iki kandidatuojant?

KAS DARBDAVIŲ NEBESTEBINA?

Pats atrankas atlieku jau turbūt daugiau nei dešimt metų, iš kurių paskutinius penkerius aktyviau. Skaitau nuo pradinių laiškų ir pirmųjų žinučių siunčiant CV, bendrauju kartais ir pirmuosiuose vadinamuose pokalbiuose, tad jau įprasta matyti, jog kandidatai su pirmąja žinute dažnai atsiunčia ir savo kodo pavyzdžius.

Tiesa, kodo pavyzdžiai dažniausiai būna itin smulkūs, vos per porą valandų atlikti projektai, o toks darbo pristatymas turbūt neparodo nieko daugiau nei tai, kad esate pabandę bent kartą naudotis versijavimo „GIT“ sistema, kas yra privalumas. Bet jeigu šį privalumą turi bene kas antras, siunčiantis CV, ar tikrai tai privalumas?

Neretai matau ir CV aprašymus, kuriuose bandoma save reprezentuoti asmeninėmis sukurtomis svetainėmis. Tai lyg dar vienu žingsniu daugiau už paprastą darbų aprašą, tiesa, tos svetainės taip pat būna gana primityvios ir paprastos, o šiandien, suformulavus tinkamą užklausą dirbtiniam intelektui, turbūt tokią galima susikurti vos per penkias minutes.

KAIP IŠSISKIRTI IR PRISISTATYTI DARBDAVIUI, IEŠKANČIAM PROGRAMUOTOJO?

Esu įsitikinęs ir turbūt tą patį liudiju ir savo istorija, kad geriausias ir naudingiausias būdas yra ne fiktyviai, o iš tikrųjų išsiskirti ir būti pastebėtam darbdavio – užsiimant nuoširdžia ir aktyvia veikla, susijusia su IT sritimi.

Savo įmonės istorijos tinklaraščių serijoje rašiau, kad mano karjera prasidėjo nuo tinklaraščių rašymo, tuomet per bendruomenę atsirado ir galimybių: buvau proaktyvus, domėjausi, rodžiausi ir natūraliai atradau pasiūlymus ir galimybes.

Tinklaraščių rašymas galbūt jau ir nebemadingas, tačiau įrašų kūrimas „YouTube“ ar net to paties aktyvaus feisbuko (ar net tviterio) paskyros turėjimas programavimo ar su IT susijusiomis temomis gali būti įrodymas apie Jūsų charakterį ir profilį, galimybė parodyti, jog išties esate žingeidus, besidomintis, ambicingas būsimasis specialistas, kuris iš tiesų nori kažko išmokti.

Paklauskite savęs, kokį hobį turite, ir net jei tas hobis nesusijęs su IT, galbūt jam galite sukurti sistemą, forumą, bendruomenės patogumui skirtą įrankį ar kažkokią realią naudą nešantį IT produktą, kuris būtų Jūsų darbo pavyzdys? Tebūnie tai Jūsų šeimos ūkio buhalterinės apskaitos palengvinimas ar automobilio išperkamosios nuomos mini savitarnos svetainė, o galbūt bendraminčių, norinčių padėti beglobiams gyvūnams, puslapis ar pan.

Realus veikiantis ir  naudą duodantis sprendimas, o ne tik laboratorinio darbo metu universitete atlikta užduotis pasakys apie Jus daug daugiau.

KĄ AKCENTUOTI SAVO PAVYZDINIUOSE DARBUOSE?

Sutinku, kad išplėtoti savo hobį ar atrasti jį savo karjeros pradžioje ne kiekvienam yra paprasta, tad ką daryti tuomet, jeigu nesugalvojate, ką galėtumėte sukurti naudingo ir naudojimo – neturite hobio ar idėjos giminių verslui? Tuomet belieka bent jau parodyti išbaigtus darbų pavyzdžius.

Versijavimo sistemose pateiktuose kodo pavyzdžiuose dažnai pasigendu išbaigtumo. Jeigu jau tas darbas reprezentuoja Jus, jis turi būti tinkamai atliktas ir reprezentatyvus, paruoštas, tai neturi būti tik dalis universiteto darbo, kurį pristatėte dėstytojui ir gavote aštuonetą.

Nebeužtenka parodyti, kad kažką bandėte: uždėkite akcentus ant architektūrinio sprendimo, kurį panaudojote, nurodykite, kaip kitaip išsprendėte galvosūkį ar uždavinį.

Pristatykite savo darbą, o ne tiesiog nusiųskite nuorodą į „GIT“ talpyklą. Atrankų specialistai bene kasdien peržiūri jeigu ne dešimtimis, tai bent keletą atsiųstų CV, o pirmasis lygis retai būna techninis. Eilinis HR specialistas, neturintis technologijų įgūdžių, retai atsivers Jūsų darbų pavyzdžius ir be aprašymo ar jų pristatymo vargiai supras, kas ten padaryta gerai, o kas ne.

DALYVAUKITE BENDRUOMENIŲ VEIKLOJE IR HACKATONUOSE

Dar visai neseniai hackatonų vienos ar dviejų dienų užsiėmimuose, į kuriuos susirenka įvairaus lygio specialistai, būdavo galima matyti ne tik valstybinėms įmonėms sukuriamų puikių prototipų, bet ir susirasti bendraminčių. Dirbtinis intelektas ypač išpopuliarėjo, tad ir su šia sritimi susijusių bendruomeninių veiklų daugėja: puikus būdas vienu šūviu nušauti du zuikius – išmokti naują, potencialiai naudingą kryptį ir užmegzti pažinčių bei tuo pačiu įgyti techninių žinių ar bent jau pamatyti, kaip tai daroma.

Mano subjektyviu įsitikinimu, dalyvavimas tokiuose renginiuose apie kandidatą pasako tai, kad jis yra drąsus, komunikabilus, ambicingas ir nebijantis naujovių ar bent jau iššūkių. Visa tai taip akivaizdžiai gal nepristatys ir neparodys techninių žinių, bet vėlgi nupieš Jūsų kaip būsimojo specialisto, kurio galbūt ir ieško atrankų specialistai, portretą.  

O tokia patirtis CV aprašyme ypač patrauks dėmesį tų įmonių, kurios darbuojasi startuoliuose, atrankų specialistus. Tad bet kokia veikla, kuri atspindi, kad esate organizuotas, komunikabilus būsimasis darbuotojas, ir Jūsų aktyvumas šioje srityje bus naudingas ir padės išsiskirti.

APIBENDRINIMAS

Jei neturite techninių žinių ir bandote kandidatuoti, turite iš esmės du pasirinkimus: arba prisistatyti kaip jau pradinių žinių turintis potencialiai talentingas specialistas, arba žmogus ir asmenybė, kuri gali greitai, čia ir dabar, išmokti bei perprasti naujus dalykus. Keičiantis darbo rinkai ir jos lūkesčiams šiandien ypač svarbu parodyti ir tai, kad galite būti geras komandos narys, esate pozityvus, komunikabilus ar net empatiškas.

CV neužtenka tik įdėti punktus, reikia juos apginti arba atkreipti atrankų specialistų dėmesį ir „padėti“ jiems jus pamatyti. Tam kviečiu arba tinkamai ir su aprašymais pristatyti savo pabaigtų ir atliktų darbų pavyzdžius, arba patraukti akį savo veiklomis, kurios atspindėtų Jūsų asmenines savybes, naudingas įsidarbinus.

The post KAIP PADIDINTI SAVO ŠANSUS SUSIRASTI PROGRAMUOTOJO DARBĄ? first appeared on Ričardas Šmaižys.

Esminis tikslas buvo daryti tai, kas man pačiam nesisekė ir ko iš naujo nenorėjau mokytis kaip dar vieno įgūdžio – t. y. atrankų. Nesijaučiau efektyvus ir kalbant apie minkštuosius įgūdžius, tad tai turėjo spręsti abi problemas tam, jog pasiektume maksimalų efektyvumą. Darbo turėjome tiek daug, kad bene dvigubai ar trigubai išsiplėtę būtume nepatenkinę klientų lūkesčių – reikėjo sprendimų čia ir dabar.

Ir net jei rašiau, kad dar pirmaisiais metais turėjau gana aiškų suvokimą apie „PrestaRock“ įmonės kultūrą ir buvimą „chebryte“, tai šįkart bendradarbiaudami su išties empatiška ir minkštųjų įgūdžių turinčia HR specialiste sugebėjome pakelti įmonės bendrų veiklų ar švenčių lygį į dar vieną etapą.

KNYGŲ VAKARŲ TRADICIJA

Bene vos pradėję dirbti pastebėjome savo teamlead’ų tikslus skaityti knygas bei pasiekti metinius „GoodReads“ tikslus – dešimt ar dvidešimt perskaitytų knygų per metus. Kodėl viso to nepavertus įmonės tradicija ir neįtraukus daugiau darbuotojų? Juk sakoma, kad vos viena perskaityta knyga gali pakeisti karjerą, o dvi ar trys darbo tematika padės tapti bene dvigubai geresniu specialistu.

Ir nors galbūt kai kuriems darbuotojams mūsų paskutinių mėnesio ketvirtadienių susitikimai atrodė kaip kokia sekta, kurioje neaišku ką aptarinėjame, bet visgi ne kartą pavyko prisitraukti net ir skeptiškiausius, vien iš smalsumo ateinančius pasiklausyti mūsų perskaitytų knygų aptarimų, citatų ir tuo pačiu minčių iš gyvenimo ir darbo, kaip mums pavyko perprasti tai, ką autorius norėjo pasakyti.

Drįstu teigti, kad ši tradicija ir man asmeniškai padėjo pasiekti rekordinį skaitomumą – po 30 knygų per metus. Tikiu, kad tai prisidėjo ir prie kitų darbuotojų pasiekimų tąkart ir šiandien.

PYRAGŲ DIENOS – VOS NE KAS SAVAITĘ

Jeigu karjeros pradžioje rašydamas įrašus didžiavausi, kad mūsų teambuilding’ai nenusileisdavo didžiausių įmonių organizuojamoms pramogoms su degustacinėmis vakarienėmis, tai šįkart sugebėjome „PrestaRock“ komandos bendrą pietų stalą vos ne kas savaitę praturtinti bene kiekvieno dirbusio komandos nario atneštais pyragais.

Pamenu, linksma tada būdavo klausytis, kaip žmonės tiesiog pirkdavo virtuvės įrangą, plaktuvus ir pasakodavo, kad visa virtuvė liko kaip po karo, nes pirmą kartą kepė tortą ar pyragą. Bet kepė. Nuo tiramisu iki citrinų ar šokolado skonio tortų ir pyragų – tai tapo mūsų kasdienybe, kuriai negalėjo atsispirti net ir tie, kurie pietums atsinešdavo tik sumuštinį.

O vasarą kolegos, atsinešę tikrąja to žodžio prasme kibirus šaltibarščių, juokavo, kad jeigu išsiplėsime dar, reikės užsisakyti pramoninės virtuvės talpyklas tam, kad pavyktų juos paruošti.

EUROVIZIJOS VAKARAI IR KREPŠINIO RUNGTYNIŲ STEBĖJIMAS BIURE

Atrodo, kas čia tokio – turbūt įprasta praktika bet kuriame biure, tačiau „Eurovizijos“ žiūrėjimą pakeldavome dar į aukštesnį lygį, kai iš HR’o gaudavome lapelius balsavimui, atsiliepimui parašyti ir kaip komisija susėdę vertindavome dalyvius balais, o vėliau laukdavome galutinių rezultatų, kuris atspės daugiau laimėtojų ir gaus prizą – dovanų kuponą už savo orakulo žinias ir gebėjimus. Būdavo ir kitų pramogų biure: pavyzdžiui, žiūrėdavome stalo futbolo čempionatus ir kt.

„PRESTAROCK“  TESTUOTOJŲ IR PROGRAMUOTOJŲ AKADEMIJOS

Bendradarbiaudami ir vis išlaikydami tuomet buvusią specialistų auginimo dalį nusprendėme žengti didžiųjų Lietuvoje dirbusių įmonių pavyzdžiu ir taip pat organizuoti savo akademijas. Buvo nesudėtinga, nes jau turėjome gana gerai aprašytus ir standartizuotus „įliejimo į darbą“ (angl. onboard) procesus, tad veikdami jų pagrindu atrinkome ir dar kartą suiteravome medžiagą naujokams (angl. entry level), norintiems žengti IT karjeros keliu bei tapti programuotojais ar testuotojais.

Net keletą mėnesių kiekvienos savaitės trečiadieniais vykusios atrankos padėjo pritraukti talentingų specialistų ir sparčiai praplėsti „PrestaRock“ darbuotojų gretas, o įgytos žinios, tikiu, net ir tiems nepasamdytiems buvo tramplinas kitose įmonėse ar organizacijose.

„KTU WANTED“ RENGINIAI

O tam, kad rastume tų specialistų ir galimybių, save galėjome pristatyti KTU – bene geriausius IT specialistus ruošiančiame Lietuvos universitete, kurio organizuojamame karjeros renginyje net keletą metų mokyklinukams ir studentams kalbėjome apie tai, kaip tinkamai startuoti, kodėl svarbu įgauti gerus pagrindus ir kaip tinkamai pasirinkti savo pirmąją darbovietę. Tikėjomės, kad dalydamiesi šiomis mintimis ir pateikdami mano paties nuo programuotojo iki vadovo pavyzdį į savo gretas pritrauksime ne ką mažiau talentingų ir tokios pat karjeros išalkusių jaunų specialistų, kas, sakyčiau, visai pavyko ir buvo vienas iš mūsų sėkmingesnių projektų.  

ĮGYVENDINTAS TIKSLAS – ASMENINIS DĖMESYS KIEKVIENAM

Ir turbūt nepaisant to, kad nė vieno čia nenustebinau pramogomis ir aprašymu, ką veikėme (apart turbūt knygų vakarų), buvome pasiekę tokį galbūt kiek ir ne visai teisingą lygį, kai kiekvienas asmeniškai pakviečiamas į bendrus pietus, kiekvieno asmeniškai perklausiama, kaip jaučiasi ar kokiomis mintimis gyvena, o kur dar mūsų SAFETY rodiklio kasdienis žymėjimas. Ir galų gale jau net sulaukdavome priekaištų, kad kaip čia man nepriminė dalyko, kuris buvo kalendoriuje.

Tikslai – daugiau asmeninio dėmesio, daugiau pramogų ir bendruomeniškumo jausmo kūrimo – tapo mūsų kasdienybe. O aš kaip vadovas galėjau susifokusuoti ir likti operatyviniuose darbuose žinodamas, kad kažkas rūpinasi mano komanda – ir rūpinasi tinkamai.

The post Nuo efektyvumo iki empatijos: „PrestaRock“ kultūros transformacija first appeared on Ričardas Šmaižys.

Straipsnyje, publikuotame Verslo žiniose, dalinamės, kaip mums pavyko tai pasiekti. Naudojome pažangius sprendimus, efektyvią projektų valdymo metodiką ir lankstų technologinį pagrindą, leidusį gerokai sumažinti kūrimo laiką bei kaštus.

Kviečiame susipažinti su straipsniu ir sužinoti:

• Kaip optimizuojame el. parduotuvių kūrimo procesus?
• Kokių technologijų pagalba galima pasiekti daugiau – už mažiau?
• Kokias pamokas gali pritaikyti ir jūsų verslas?

Skaitykite visą straipsnį.

The post Kaip PrestaRock sukūrė el. parduotuvę dvigubai pigiau ir greičiau first appeared on Ričardas Šmaižys.

Naujame mūsų straipsnyje dalinamės įžvalgomis, kada verta rinktis „Sylius“, o kada geriau ieškoti kitų sprendimų. Taip pat kviečiame susipažinti su „PrestaRock“ ir „Sylius“ ekspertų nuomonėmis – tai praktiškas gidas visiems, svarstantiems žengti žingsnį link pažangesnės el. prekybos platformos.

Skaitykite visą straipsnį ir sužinokite, kas daro „Sylius“ tokia galinga platforma, kada ją verta rinktis ir kada geriau svarstyti kitas galimybes.

The post „Sylius“ – populiarėjanti e. komercijos prekyvietė: kada ją naudoti, o kada vengti? first appeared on Ričardas Šmaižys.

Jei galvojate, kad pirmąją programuotojo poziciją rasti bus lengva – teks nusivilti. Pastaraisiais metais IT darbo rinka smarkiai pasikeitė: įmonės samdo atsargiau, reikalavimai net „junior“ lygio pozicijoms tapo aukštesni, o konkurencija tarp pradedančiųjų dar labiau sustiprėjo.

Vienas tyrimas parodė, kad nemažoje dalyje „entry-level“ darbo skelbimų reikalaujama net iki 4–5 metų patirties. Tai reiškia, kad daugeliui naujokų tokia pradžia tampa beveik neįmanoma užduotimi. Kita analizė atskleidė, kad nors „junior“ darbo skelbimų skaičius 2023–2024 m. išaugo beveik 47 %, kandidatų kiekis augo dar sparčiau, todėl gauti tokį darbą tapo sunkiau nei bet kada anksčiau.

Todėl klausimas nebėra vien tik „kaip rasti pirmąją darbo vietą?“ Šiandien svarbiau, kaip ją pasirinkti, kad ji būtų tramplinas į karjerą, o ne spąstai. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, į ką atkreipti dėmesį renkantis pirmąjį darbą, kokių klaidų vengti ir kaip išnaudoti šią galimybę savo tolesniam augimui.

AR VERTA RINKTIS STARTUOLĮ?

Prieš trejus metus jau rašiau straipsnį apie tai, ar startuolis (angl. startup) išties gali  vadintis verslu. Tuomet kėliau klausimą, ar svetimi be atsakomybės deginami pinigai sukuria kažkokią vertę ir ar išties tokį verslą galima vadinti pelno siekiančiu verslu. Būtent šis požiūris į pinigus nulemia ir svarbų naujo, nepatyrusio darbuotojo pasirinkimą, kokioje įmonėje dirbti: ar toje, kuri siekia uždirbti, ar toje, kuri gali leisti sau švaistyti pinigus „kažką darydama“.

Pradedančiam karjerą jaunuoliui dažnai gali kilti noras dirbti tik startuolyje, kuris įkvepia filmų rodomais Silicio slėnio naratyvais ar net galimybe dirbti su tokio lygio asmenybėmis kaip Styvas Džobsas. Viena vertus tai tiesa – kultūros startuoliuose dėl to, kad deginami investuotojų pinigai, sąlygos dažnai yra ramesnės ir nuolankesnės rezultatams. Daugiau ir įvairių pramogų.

Bet iš kitos pusės tie patys startuoliai gali netikėtai atleisti vos ne visus darbuotojus (net ir tuos, kurie dirbo iš savo pelno).

Esu įsitikinęs, kad ne visuomet startuolis yra geriausia aplinka naujokui dėl neapibrėžtos darbo (o ne komandinės) kultūros, kurioje gali įsivyrauti du dalykai: „chaltūra“ ir siekis tiesiog atlikti darbus, taip pat startuolyje dažnai teks pačiam imtis iniciatyvos, o tai reiškia išmokti, sugalvoti sprendimus ir juos išsiaiškinti – nebūtinai bus tų, kurie pamokys. Iš kitos pusės tam, kuris yra ambicingas ir nebijantis iššūkių ir nori daryti viską nuo pradžių su galimybe, kad tai reikės daryti tik darbo metu, galbūt tai bus geriausia darbo vieta.

AR TARPTAUTINĖ ĮMONĖ IŠ TIKRŲJŲ GERESNĖ?

Dar visai neseniai, kai Lietuvoje įsikūrė bene pirmoji tarptautinio lygio didžiulė kompanija „Barclays“ su savo technologijų centru, paplito ir šis keistas „tarptautinė geresnė“ suvokimas apie IT sritį. Šiandien esu įsitikinęs, kad 2025 metų rudenį, kai rašomas šis įrašas, tiek vietinės (lietuviško kapitalo), tiek užsienio įmonės kultūra ir požiūriu į darbą gerąja prasme yra susivienodinusios.

Lietuviškas verslas neatsilieka ir dažnai net galbūt lenkia tarptautines įmones tiek kultūra, tiek sąlygomis. Esminis skirtumas būtų tik tas, jog tarptautinėse įmonėse Jūs būsite labiau didelės korporatyvinės biurokratijos sraigtelis. Gal jūsų potencialas, o gal žinios viršija įmonės jaunesniojo programuotojo apibrėžimą, tad tai reikš, kad karjera įsibėgės lėčiau vien dėl jau iš anksto apibrėžtų procedūrų.

Darbuodamiesi lietuviškame versle taip pat, tikėtina, būsite arčiau sprendimų priėmėjų, kuriems galėsite daryti įtaką arba bent jau būti greičiau pastebėti ir tuo pačiu pasikelti atlyginimą ar įgauti naujų atsakomybių, jeigu tik tai darysite tinkamai.

Jeigu norėtųsi saugesnės aplinkos ir nebaugina, jog tarptautinės įmonės atrankoje į vieną poziciją kandidatų skaičius kartais siekia dešimtis bei tinka lėtesnė karjera, rinkčiausi tarptautinę įmonę su mintimi, kad joje save matysiu bent trejus ar penkerius metus. Jeigu norite sparčiai įgyti žinių ir tada nuspręsti, kur toliau žingsniuoti: augti su įmone ar eiti kitur, galvokite apie vietinio rinkos žaidėjo mažesnę kompaniją, kurioje prireiks daugiau asmeninio indėlio ir ryžto.

KAS LAUKIA MAŽOJE, O KAS DIDELĖJE ĮMONĖJE?

Mažoje įmonėje jūs būsite matomi. Iš to atsiranda visi trūkumai ir privalumai. Mažoje įmonėje patinginiauti ar „pasitaupyti“ energiją nepavyks, nes jūsų indėlis yra itin svarbus. Kiekvieno mažos įmonės darbuotojo indėlis čia pamatuojamas net ir be jokių rodiklių, tad pasislėpti tikrai nepavyks. Klausimas, ar to nebijote?

Didelėje įmonėje, kuri dažnai pasislepia bent jau po vidutinio lygio vadovais, neatsakančiais už darbo rezultatus tiesiogiai savo pinigais (nebent metiniu ar ketvirtiniu priedu) dirbti bus lengviau tiems, kurie yra lėtesni, kuklesni ir mažiau drąsūs arba nenori būti dažnai ir greitai vertinami.

Nuosakesni rezultatai nebūtinai reiškia mažesnes karjeros galimybes, tačiau tam, kuris iš praktikanto nori užaugti į įmonės vadovą ir daryti tai greitai, gal net per dvejus ar trejus metus, mažoje įmonėje bus daugiau šansų ne tik dėl konkurencijos, bet ir galimybės dirbti tiesiogiai su vadovu.

Teoriškai maža įmonė ir rizikingesnė: gali būti, kad ji neturi susiformavusių gerųjų praktikų apie programavimo kokybę , tad pagrindai nebūtinai bus geri. Mano patarimas: čia svarbu pasirinkti tokią įmonę, kurios vadovas pats turėtų programavimo žinių, o įmonės rezultatus atspindėtų bent keletas didelių klientų – rinkos lyderių: vadinasi, kompanija išties dirba sėkmingai ir jeigu ją samdo dideli žaidėjai, tikėtina, kad ji turi gerus techninius pagrindus ar kompetencijų.

Mano partneriai darbdaviai, su kuriais dirbau savo karjeros pradžioje, buvo techniniai žmonės: jie kitaip supranta ir verslą, ir struktūriškai dirba, ir dar ir patys kodą peržiūrės ar patars, kaip jį geriau rašyti. Tuo tarpu didelėje įmonėje šią vietą užima vidurinės grandies vadovas, tad keliaujant darbuotis į tokią įmonę pokalbio metu daug ir drąsiai klausčiau, koks bus mano tiesioginis vadovas bei besidomėčiau juo „LinkedIn“ ar „Google“ paieškoje.

TECHNOLOGIJŲ AGENTŪRA AR PAPRASTAS VERSLAS – KUR GERIAU ATSISKLEIS TAVO POTENCIALAS?

Technologinėmis vadinu programavimo kūrybos agentūras arba įmones, kurios kitiems kuria technologinius sprendimus: mobiliąsias programėles, interneto technologijas, sistemas ir posistemes. Paprasto verslo atstovais laikau dideles lietuviško ar užsienio kapitalo įmones, turinčias informacinių technologijų (IT) skyrių.

Mano patirtis rodo, kad ne technologinėse įmonėse kompetencijų ir žinių bagažas būna ženkliai mažesnis, dirba nuosaikesni, tingesni ir tuo pačiu mažiau patyrę darbuotojai. Kai darbuojiesi technologinėje įmonėje, kuri iš to gyvena ir siekia klientui pateikti kokybiškesnį sprendimą už mažesnę kainą, esi priverstas mokytis naujausių technologijų, neatsilikti nuo tendencijų (angl. trends) ir užtikrinti geriausią aptarnavimą.

Vidiniuose IT įmonės resursuose dažnai už viską tampi atsakingas pats ir nėra žmonių, kurie patikrintų ar pasakytų, jog viskas išties gerai, ar tik vidutiniška, o gal apskritai keliaujate ne ta kryptimi. Kaip ir startuolyje, čia teks prisiimti daugiau atsakomybės už savo sprendimus ir naudojamas technologijas, bet ar naujokas dar pajėgus tai padaryti?

KO VENGTI RENKANTIS PIRMĄJĄ DARBO VIETĄ?

Turiu pripažinti, kad turbūt savo įmonę, kuri ilgą laiką, pirmuosius trejus metus, buvo laikyta „vieno žmogaus įmone“, šiandien laikyčiau rizikinga. Man pasisekė dėl to, kad turėjau amerikietiškas, o ir asmenines vertybes: vienu žingsniu daugiau, rezultatą ir kokybę perkėliau į „PrestaRock“. Deja, ne visiems vadovams, įkuriantiems savo įmonę ar išaugantiems iš laisvai samdomo darbuotojo (angl. freelancer), tai pavyksta padaryti.

Pastarosios įmonės dažnai būna išaugusios tik vos iki penkių ar aštuonių žmonių ir tikrąja žodžio prasme užsiima visiška „chaltūra“: sprendimai būna panaudojami pakartotinai, kad „tik veiktų“, „pigūs ir kuo greičiau, nesvarbu kaip“. Tokioje įmonėje žengiantis naujokas nesusiformuos tinkamų pamatų savo karjerai nepaisant sukauptos patirties metų.

Didžiausias iššūkis – kaip paskui pakeisti išmoktus ir suformuotus įpročius, nes tai padaryti bus labai sudėtinga.

APIBENDRINIMAS

Pirmoji darbo vieta nėra tik darbas: ji yra pamatas visai karjerai. Pasirink ją atsakingai, nes ši pradžia gali nulemti, ar po penkerių metų būsi stiprus specialistas, ar tiesiog dar vienas  IT rinkoje pavargęs žmogus.

Iš mano patirties ar mano supratimu, jeigu reikėtų patarti savo mentorystės studentui, šiandien rinkčiausi įmonę, kuri veikia stabiliai ir yra vietinis Lietuvos žaidėjas, turintis klientų užsienyje, dvidešimties ar trisdešimties žmonių dydžio technologinę įmonę su aiškiomis vertybėmis. Tokioje įmonėje bus lengva augti, nebūsite toli nuo vadovų, darbuotojo vertinimas ir matymas bus per vidurį, bus įmanomas gana spartus ir greitas karjeros augimas. Tiesa, būsimajam darbuotojui reikės talento, būti drąsiam ir mokytis daugiau nei tik darbo vietoje.   

Jeigu esu nuosaikesnis ir ieškau saugios darbo vietos, nebijau ilgesnio karjeros kelio, rinkčiausi tarptautinę įmonę, į kurią bus sunku patekti, bet geriausia kandidatuoti per jų organizuojamas akademijas, kuriose iškart įgysiu ir praktinių žinių.

O tuos, kurie nebijo iššūkių, yra išties ambicingi ir nori greitai tapti vadovais ar daryti karjerą tikrąja žodžio prasme, kviesčiau į mažas komandas, kur pats vadovas yra technologijų žinovas, tik labai aiškiai atsirinkčiau įmones pagal technologinį bei vertybinį pamatą. Tokiu būdu tapčiau to vadovo dešiniąją ranka ir siūlyčiau savo idėjas bei kilčiau karjeros laiptais ne tik technologiniu požiūriu.

The post Kaip programuotojui išsirinkti pirmąją darbo vietą? first appeared on Ričardas Šmaižys.