Google Apps neseniai pristatė galimybę naudotis trečiųjų šalių sukurtais priedais. Vienas tokių Aviary – naudingų įrankių paketėlis.

Nuo šiol galėsite tiesiogiai internete redaguoti paveikslėlius, keisti spalvas, netgi redaguoti garso failus. Norėdami sužinoti daugiau apie šį puikų priedą aplankykite jo svetainę Aviary.com.

Daugiau apie šias naujoves žemiau pateiktame filmuke:

Mėgstantiems daug fotografuoti problema yra ne tik didelis kiekis išnaudotos kietojo disko atminties nuotraukoms ir jų atsarginėms kopijoms, tačiau ir jų tvarkymas bei koregavimas. Esu įsitikinęs, jog daugelis žmonių neretai nori tinkamai susidėlioti nuotraukas po vakarėlių, švenčių ar kelionių. Bent jau datos pridėjimo problemą išspręsite pasinaudoję minimalistine Namexif programėle.

Namexif skirta pervadinti nuotraukas pagal jūsų poreikius pridedant nuotraukų sukūrimo datą. Šią datą galite taip pat integruoti į pačios nuotraukos atmintį, todėl atvėrę jas su specialiomis programomis, pavyzdžiui, Photoshop, galėsite matyti nustatytą datą.

Jums tereikia parsisiųsti šį įrankį iš oficialios svetainės, pasirinkti norimą katalogą (su nuotraukomis). Tuomet nurodyti, kokiu formatu norite, kad programa pridėtų datą, įrašyti papildomą informaciją prie nuotraukų pavadinimų. Šauniausia tai, jog ši programa palieka originalius įrašus nepaliestus.

Programa užima vos 700 kb, ją parsisiųsti galite paspaudę ant nuorodos. Ekrano nuotrauką matote apačioje:

Paprasčiausias būdas tai padaryti – Opera Labs galimybės bei Opera Unite programų rinkinukas. Jums tereikia jį parsisiųsti ir įdiegti – iškart turėsite visiškai funkcionuojantį interneto serverį prie kurio gali jungtis žmonės.

Savo norimus katalogus galite keisti ar kurti pasinaudodami Opera naršykle bei įjungę joje Opera unite galimybes. Atvėrę Opera Unite nuostatas turite tik pasirinkti norimus katalogus bei paskirti juos dalinimuisi (angl. share).

Svarbesnius dokumentus galite apsaugoti pasinaudodami specialiu slaptažodžiu. Visą papildomą informaciją rasite Opera Unite pagalbos puslapyje arba susipažinsite, kaip valdyti naujai įdiegtą serverį peržiūrėję žemiau pateiktą video pristatymą:

Atkreipkite dėmesį, kad jums nereikia išmanyti visų sudėtingų sistemų ar žodžių, kuriuos vartoja daugelis IT mėgėjų ir profesionalizmų. Viskas paprasta ir aišku net paprastam interneto vartotojui, kuris nenori registruotis skirtinguose tarnybose ar mokėti papildomų sumų už tą patį, ką galite nesunkiai pasidaryti patys.

Inf. šaltinis: Labnol

MakeUseOf trumpai aprašė ir pristatė tris svetaines, tarnybas, kuriose galite talpinti savo sukurtus PDF formato failus nemokamai.

Pirma jų Issuu labai primenanti įvairiausių žurnalų skaityklę su tikriausiai patraukliausia bei gražiausia skaitymo aplinka. Toks sprendimas turėtų būti patraukliausias nedidelių el. knygų kūrėjams ar kelių straipsnių rinkiniams talpinti internete.

Šioje tarnyboje galite ne tik talpinti savo norimus failus, tačiau ir peržvelgti nemažai užsienio žurnalų ir kitų straipsnių pasirinkdami juos pagal kalbą (deja, lietuvių kol kas nėra). O įkėlę savus failus, galėsite juos nesunkiai įterpti į savo tinklaraštį, socialinį tinklą ar pan.

Užsiregistravę ir nusipirkę profesionalią versiją turėsite dar daugiau galimybių, pasirinkimų. Pavyzdžiui, galėsite keisti išvaizdos nustatymus, gauti išsamią statistiką apie naudojimą, pašalinti reklamas ir t.t. Tarnyba optimizuota visoms paieškos sistemoms, talpinama patikimuose Amazon serveriuose bei siūlo daug galimybių kūrėjams (programuotojams) teikdama informaciją apie savo paieškos bei peržiūrėjimo API.

Daugiau informacijos rasite aplankę Issuu puslapį.

Padidinkite paspaudę ant paveikslėlio

Kita apžvelgiama tarnyba, tai Scribd. Šiek tiek kuklesnė, paprastesnę už prieš tai aprašytą Issuu, tačiau taip pat turinti puikią vartotojo sąsaja – nebent glumina gausa reklamų apie skaitomą dokumentą. Ja galite taip pat nemokamai naudotis ir neužsiregistravę pačioje sistemoje.

Trečia, tačiau neblogiausia galimybė talpinti savo PDF failus – Google Docs interneto dokumentų tvarkyklėje. Tikriausiai prasmingiausia ją naudoti, jeigu jau turite Google paskyrą bei naudojatės kitomis įmonės paslaugomis. Didžiausias tarnybos trūkumas, tas kad bent rašymo metu negalima įterpti dokumentų į kitus puslapius. O naudojatės paviešinę (angl. share) dokumentą ir gavę unikalią nuorodą.

Nuo šiol žinosite 3 tarnybas, kuriuose galite talpinti savo sukurtus ar dažnai skirtingose vietose naudojamus PDF dokumentus. Kiekviena tarnyba turi savo pranašumų ir trūkumų, pasirinkite labiausią jūsų poreikius atitinkančią.

Dvylikos minučių trukmės pasakojimas apie tai, kaip mūsų emocijos susijusios su mus supančių daiktų dizainu. Geros emocijos kyla iš gero, linksmo dizaino, kuris nebūtinai visada praktiškas ar naudingas.

Manau, kad didžiausia problema, kuri gali nutikti su jūsų talpinamais dokumentais tokioje tarnyboje, tai paskyros perėmimas. Jeigu koks nors piktavalis sužinos jūsų paskyros slaptažodį ir jį pakeis arba tiesiog ištrins visą esančią informaciją, tikrai pasigailėsite nepasinaudoję šiuo patarimu ir nepasidarę atsarginės kopijos.

Iš kitos pusės net ir neturėdami interneto ryšio visada galėsite naudotis savo dokumentais iš kietojo disko, kuriame saugiau „gulės“ jūsų dokumentų kopijos.

Norėdami pasigaminti savo atsargines kopijas galite pasinaudoti Google Code patalpinta mini-programėle GdocBackup, kurią galite parsisiųsti iš jau minėtos Google kodų talpyklos. Programa visiškai nemokama, paprasta naudojimuisi net ir nepatyrusiems vartotojams.

Parsisiuntę ir ją įdiegę nuostatų lange įveskite prašomus savo paskyros duomenis, pasirinkite norimą katalogą ir susikurkite atsarginę kopiją. Naudodamiesi GdocBackup galite atskirai pasirinkti, kokius dokumentus išsaugoti, pavyzdžiui, tik PowerPoint vaizdo pristatymus arba tik PDF dokumentus.

Procesas neturėtų užtrukti ilgai, nes ryšys su Google Docs tarnyba nuolat būna pakankamai greitas ir stabilus. Apačioje pateiktame video filmuke matote, kaip paprasta ja naudotis:

Inf. šaltinis (rasta programos apvažlga):  GoogleTutor

Kažkaip visai netyčia galvodamas apie Google bei Microsoft priėjau vieno itin paprasto paaiškinimo, kodėl Microsoft tapo tokia daugeliui nebeįdomi.

Tiesiog jau viskas taip sutapo, kad Microsoft gyvavo amžiuje, kai kompiuteris buvo didžiulė naujovė žmonėms. Apskritai visi žmonės, verslo įmonės, paprasti vartotojai judėjo link naujojo gėrio – kompiuterijos amžiaus. Taip pat ši įmonė tapo bene pirmoji gaminusi programinę įrangą staigiai populiarėjantiems kompiuteriams – pirmumo bei kokybės elementai susidėjo ir štai turėjome vieną daugiausiai uždirbančių bendrovių su geriausiu įvaizdžiu.

Google istorija labai panaši – jie buvo pirmieji kitoje eroje – interneto. Kaip ir kažkada pasaulis suprato, jog kompiuteriai vienas didžiausių išradimų, taip internetas buvo antrasis dublis. 2000 metais buvęs „dot.com“ burbulas būtent tai įrodė. Tuomet irgi nebuvo svarbu ar tau pasiseks verslas, ar sugebėsi sudominti žmones, pritraukti juos, visi tiesiog keliavo į internetą. Čia vėl tas pats – pirmumas, inovacijos, kokybė.

Abiejų įmonių istorijoje rinkos yra tokios, kad jeigu startavai gerai, tai ir eisi iki galo. Tikriausiai nėra ir nebus konkurentų (jeigu nenustos dirbti) Google paieškos sistemai, reklamos tinklų plėtrai. Gaila, Microsoft nespėjusi ar sąmoningai nenorėjusi žengti į interneto platybes su Windows OS tapo tam tikru kliuviniu dėl kurio ir tapo taip nemėgstama ar kritikuojama.

Visgi, atrodo, jog įmonė žengia tolyn kupina ryžto bei užtikrintumo, mat jos naujausioji operacinė sistema Windows 7 tapo visų laikų geriausiai parduodama OS, jeigu tikėsime Microsoft marketingo bei įrangos direktoriumi.

Nors iš tikrųjų esu nemažai pažėręs kritikos šiai kompanijai, tačiau kiek daugiau mąstydamas supratau, jog nesu nusiteikęs prieš ją neigiamai. Tiesiog baksnoju pirštu į tas vietas, kurios yra nešvarios. Galbūt mano pirštas taip pat nėra labai švarus, tačiau konstruktyvi kritika, manau, dar niekam nepakenkė. O keisti yra ko abiejuose šiuose kompanijose.

Tikriausiai nenustebinsiu pasakęs, jog traukiniai yra savotiškas mano hobis (nuotraukos), tad kažkada susigundžiau išmėginti tikrą pasivažinėjimą Trainz sukurtame pasaulyje. Jau ne pirmus metus tobulinamas bei nuolat kuriamas traukinių simuliatorius savo fanams gali pasiūlyti vis daugiau.

Pirmą kartą šį žaidimą išmėginau prieš kelis metus, kai savo rinkoje jau beveik metus buvo Trainz 2006 metų versija, kuri pristatė patobulintą žaidimo grafiką bei atnaujintą įvairiausių žaidimo elementų parsisiuntimo įrankį. Taigi vieną kartą nusipirkę žaidimą, gaunate prieigą prie didžiulės duomenų bazės internete, kurioje fanai kuria bei įkelia savo traukinius, aplinkos detales, scenarijus, misijas ir t.t. Šis žaidimas tikriausiai tuo ir išsiskiria labiausiai, kad jį nusipirkę, gausite tik su keletu traukinių „misijų“, kitaip sakant, kelių (angl. routes). Šie keliai vėliau skaidomi į atskiras sesijas, kuriose jau kaip tikras mašinistas jais važinėjate, pakraunate, iškraunate, pervežate keleivius ir t.t.

Visame  žaidime sukurtos įspūdingos industrijos – nepagailėjus laiko galima jas visas sutalpinti į vieną žemėlapį (kelią), kuriam kursite atskiras sesijas. Tuo ir užsiima daugybę kitų fanų internete, kurie ne tik, kad nemokai kuria turinį, bet ir už tam tikrą kainą siūlo nusipirkti realaus mastelio 200-300 km geležinkelių ruožus su atskiromis sesijomis. Tai beveik tas pats, kas kurti savo miniatiūrinį geležinkelių miestą,  tik čia viską valdote patys.

Su lyg kiekviena žaidimo serijos dalimi  kūrėjai stengiasi kažką patobulinti, prie bendro komplekto pridėti dar daugiau įvairovės – traukinių iš visų pasaulio kraštų, gamtos peizažų, garsų ir pan. Be visų šių dalykų naujesnėje Trainz 2009 dalyje buvo žymiai patobulinta žemėlapių (kelių) kūrimo aplinka, kuria galite naudotis bet kas be didesnio išmanymo apie programavimą bei dizainą. O mokantys ir tai gali sukurti ypač tikslias bei įdomias sesijas kitiems vartotojams – visos galimybės tam yra.

Naujausioje versijoje Train2010 dar kruopštesnė aplinka bei tikroviškesnė grafika. Anksčiau būdavo, kad aplinka ilgai bevažiuojant nusibosdavo ir darydavosi tokia pati. Dabar pridėta daugiau tikroviškumo – medžiai linguoja nuo vėjo, daugiau įvairių garsų ir t.t.

Žaidimas įdomus ir tuo, kad siūlo važinėtis ne vien su standartiniais krovininiais traukiniais, šilumvežiais ar vežančiais keleivius, bet ir su tramvajais ar itin įdomiais bei romantiškais vokiškais vagoniukais. Jame taip pat yra, bent jau 2009 metų dalyje buvo, greitasis dar prototipinis traukinys, važiuojantis veikiant magnetiniam laukui.

Žinoma, traukiniai valdomi kaip ir realybėje (galima pasirinkti ir supaprastintą valdymą kiekvienoje sesijoje) – patys pamatysite, kad traukinį ne taip lengvai sustabdyti iki norimo taško, o apie seniausių garvežių valdymą net nėra kalbos – tai tikras menas. Daugybė svirtelių, slėgių matuokliai ir visi jie kažką reiškia, sudėti ne be reikalo. Traukinių vidus toks pat tikroviškas kaip ir jų išorė – pavyzdžius matote teksto paveikslėliuose.

Žaidimas traukinių, garvežių, kelionių traukiniais mėgėjams turėtų labai patikti dėl savo tikroviškumo, puikios grafikos bei galimybių gauti nemokamai vis naujų priedų, kelių, sesijų ar net kurti juos patiems.

Visi žaidimo elementai suderinami su senesnėmis versijomis, todėl turėdami dar prieš metus sukurtų sesijų ar garvežių prototipų, juos galėsite naudoti naujausioje žaidimo versijoje.

Žemiau keletas filmukų iš Youtube:

Naujausios dalies žaidimo pasaulis:

Yra daugybė forumų ir bendruomenių, kuriose kuriami priedai, štai daug nestandartinių žaidimo priedų, kurie primena Rusijos traukinių gyvenimą:

Žaidimo oficiali svetainė: www.ts2010.com

Kūrėjų svetainė: http://www.auran.com/trainz/

Dar vienas puikus filmas, kurį galiu drąsiai vertinti 10 iš 10. Puiki istorija apie gyvenimą po savotiškos pasaulio pabaigos, kai pasaulyje išgyveno ne tiek daug žmonių, plinta kanibalizmas, žmogus žmogui pats didžiausias priešas. O šiame kraupiame pasaulyje stengiasi išgyventi tėvas ir sūnus vis keliaudami po JAV teritoriją link vandenyno.

Filmo siužetas pakankamai ramus – nėra tiek daug veiksmo, šaudymų, žudynių ir kraujo, kurio pastaruoju metu nevengiama. Iš pradžių vis bandžiau nuspėti, kokia šio filmo pagrindinė mintis, nes nemažą jo dalį tiesiog vaizduojami tėvo ir sūnaus santykiai atšiaurioje humaniškumui, normaliam žmogui pasaulyje.

Sūnus lyg tas gėrio spindulėlis, kurį tėvas bando išsaugoti bet kokia kaina. Jis viso filmo metu stengiasi padėti jam ir parodyti, koks iš tikrųjų dabar tas pasaulis tapo bei paruošti jį gyvenimui po savęs. Tačiau vaiko naivumas, kartu jo skleidžiamas gėris kartais tėvą privertė daryti net pačius absurdiškiausius dalykus, kalbant apie to laiko situaciją.

Tikriausiai visada rašau tą patį, kad filmo pabaiga netikėta, tačiau šįkart ji privertė kaip ne dažnai tenka susimąstyti. Nenorėčiau čia atskleisti jos, nes tiesiog siūlau pasižiūrėti filmą patiems bei nuspręsti, kas ir kaip ten buvo. Filmo pabaigoje viskas, kaip ir turėtų, daugmaž susidėlioja į savo vietas, jeigu yra noras jį greitai persukti savo galvoje – sudėti taškus ant „i“.

Iš kitos pusės kūrėjai paliko tam tikrą neatskleistą pabaigos dalį apie kurią belieka tik spėlioti.

IMDB

Ištrauka: