Kadangi praeitame įraše daugiausia kalbėjau apie viešojo transporto subtilybes, čia per daug nesiplėsdamas pasistengsiu aprašyti savo pastebėjimus apie Kauną.

• Labai keistai išdėstyti rajonai – po langais privatūs namai, vėl penkiaaukščiai, daugiaaukščiai ir vėl privatūs.
• Miesto centras pakankamai apleistas, daug pastatų netvarkytų, gatvės taip pat.
• Ta pati problema apskritai su visu miestu.
• Konteineriai prie namų labai dideli ir tokie kaip Klaipėdoje būna mesti šiukšlėms iš rūsių.
• Labai daug policijos – jeigu Klaipėdoje dieną nėra policijos, tai Kaune ar jie šiaip važinėja, ar patruliuoja labai daug ekipažų.
• Pastebėjau, kad ta polcija dar ir labai aktvyiai dirba ypač atliekant kelių policijos funkcijas. Sakyčiau, netgi per daug aktyviai.
• Gatvėse beveik nėra žmonių. Klaipėdoje kažkaip ir mieste, ir miegamuosiuose rajonuose vaikščioja daug žmonių, o čia eidamas pėsčiomis per visą miestą ne pagrindinėmis, tačiau ilgomis ir pakankamai plačiomis gatvėmis sutinki vos penkis-septynis žmones. Tai kas dedasi naktį?
• Naktį judantis baltas arba geltonas taškelis yra lėktuvas (arba meteorų lietus), o ne ateiviai.
• Aubotusų ir troleibusių kontrolierių autobusiukas labai juokingas.
• Kontrolieriais Kaune dirba išskirtinai vyrai bei ne ką mažiau mandrūs (nesuprantu, dėl ko? gal toks šios specialybės bruožas) už Klaipėdos kontrolėres.
• Pastebėjau ir kad parduotuvėse dirba ženkliai daugiau vyrų nei Klaipėdoje.
• Atrodo, čia įprasta savo nuosavame name turėti atsidarius kokią nors parduotuvėlę, vaistinę, grožio saloną ar kažką panašaus.
• Sportiškai apsirengusiu žmonių taip pat atrodo esant daugiau, o galbūt tik per daug atkreipiau dėmesį į tai. Pagrindinis skirtumas nuo Klaipėdos tas, kad čia matosi, jog žmonės specialiai taip rengiasi bei drabužiai perkami geros kokybės, brangūs, o ne turginiai (žinoma, visokių yra).
• Veikia fontanai. Klaipėdoje anksčiau iš vis visi fontanai buvo užrūdiję, tik neseniai atgaivino kai kuriuos, o čia kiek mačiau, tai visi veikiantys.
• Nėra šaligatvių. Viena tikriausiai keisčiausių problemų Kaune – eini eini ir staigia dingsta normalus asfaltuotas šaligatvis, lieka tik nuo lietaus sudrėkusi žemė ir purvas ir taip labai daug kur.
• Gatvės yra žiauriai duobėtos – ypač tai jaučiasi važiuojant viešuoju transportu.
• Daug apleistų pastatų ypač šalia Kauno Akropolio.
• Pasirodo, Kauno Akropolis pastatytas iš anksčiau buvusių griuvenų – nežinojau.

Kaip ir nieko daugiau įspūdingo. Miestas kaip miestas ir tiek.

Šis įrašas susikaupė po visų įmanomų valstybės užsakymu sukurtų sistemų lūžių per vos kelis mėnesius. Nors Sodra ir kitomis panašaus lygio sistemomis dar neteko daugiau naudotis, galiu kalbėti iš patirties apie tas, kuriomis remiasi NEC, LAMA BPO, LSP svetainės.

Atrodo, pirmą kartą vienu laiku reikėjo pasinaudoti tiek daug pakankamai didelės svarbos valstybinių svetainių ir visos jos sugebėjo suklupti, tačiau čia piktina ne esminės programuotojų klaidos, o pinigai išleisti už jas.

Iš pradžių trumpai apie gedimus:

• Informatikos egzamino rezultatų perdavimas mokykloms užtruko dėl nežinomų techninių problemų.
• Ta pačia sistema vėliau nepavyko perduoti gausybės kitų egzaminų, pavyzdžiui, matematikos, istorijos ir kt.
• Vėliau LAMA BPO serveriai stebuklingai neatlaikė iki tol planuoto ir iš anksto žinomo srauto.
• LAMA BPO (tikriausiai daugiau dėl žmogiškojo faktoriaus) vėlavo valstybės nefinansuojamų vietų paskelbimas.
• LAMA BPO sistemoje per klaidą buvo neįtraukti keli tūkstančiai stojančių, pateikusių prašymus ne elektroninėje erdvėje.
• Ir galų gale netikėtai dingo visos LSP užsiregistravusiųjų nuotraukos.
• Prisijungimas prie SODROS informacinės sistemos buvo paskelbtas kaip nesaugus vieno IT specialisto. Kas įdomiausia, pasirodo apie šią problemą žinojo tiek kūrėjai, tiek pati SODRA.

Trys skirtingos sistemos, trys skirtingos bėdos ir tai, kiek girdėjau, tęsiasi metai iš metų. Na, jeigu pirmos keturios nesėkmės sugadino šiek tiek nervų daugeliui abiturientų, jau esamų studentų, tai man asmeniškai tikrai nesuprantamas visų užsiregistravusiųjų nuotraukų dingimas iš LSP sistemos.

Čia man kyla keli paprasti klausimai:

1. Kaip jos galėjo dingti iš serverio? Toks negeras jausmas apima lyg koks neišmanėlis būtų jas tiesiog netyčia ištrynęs.
2. Negi tokio dydžio ir svarbos serveriuose nedaromos atsarginės kopijos ir, tarkime, būtų galima buvę atstatyti informaciją iš jų ir tik papildomai pranešti apie būtinybę pasitikrinti savo duomenis.
3. Kitu atveju, kyla klausimas ar kažkas tiesiog patingėjo atkasti tas atsargines kopijas ir truputį daugiau pavargti ieškant tų kelių pasimetusių, o gal buvo lengviau iš naujo sukelti ant kojų dešimtis tūkstančių studentų? Gal čia panašiai kaip su SODROS problemomis, kai tiesiog buvo tikimasi, kad neatsiras “tokių protingų”, kurie sugebėtų perimti kitų žmonių konfidencialius duomenis?

Matydamas tokią situaciją galiu tik daryti išvadą, kad arba tų sistemų kūrėjai, kurie, galiu drąsiai sakyti, kainas valstybinėms įmonėms padidina keliomis dešimtimis tūkstančių yra prastos kokybės darbo pavyzdžiai, kuriuos reiktų paviešinti ir taip padaryti galą jų kartais nepelnytai geram įvaizdžiui, arba valstybei vienodai rodo, kokias sistemas ji naudoja.

Tikriausiai čia abi priežastys tinka, nes ne visos įmonės nuodugniai ištestuoja savo sistemas, o ir pati valstybė tikriausiai neturi nei lėšų kvalifikuotiems IT saugumo specialistams, nei didelio noro papildomai testuoti jiems sukurtas sistemas. Ir visa tai priveda mus prie būtent tokios padėties, kai, atrodo, naujųjų technologijų valstybė, žengianti kiekvieną dieną šioje srityje į priekį, iš tikrųjų tik giriasi reklaminiais šūkiais, kai realios naudos iš tų apvalias sumas kainuojančių sistemų taip ir nėra jų labiausiai reikiant.

Beje, kritikos susilaukė ir pats Švietimo ministras iš prezidentės dėl netinkamai užtikrinto priėmimo proceso. Daugiau apie tai manokarjera.cv.lt puslapyje.

Paveikslėlio autorius Sam Howzit

Zoologijos sode jau pabuvojau, dabar beliko įdėti keletą geresnių panoraminių ir kitokių nuotraukų iš Kauno. Daugiausia nuotraukų daryta nuo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios.

Gal ir nereiktų taip sakyti, bet kainos ten tikrai prabangios – už tai, kad užlipi savomis kojomis didžiuliais laiptais ant stogo susimoki keturis litus, o kad liftu aštuonis. Aš, tikiu, kad tokiomis kainomis visas tas remontas ten atsipirko per pirmuosius metus. Na, bet to nepaisant, štai keletas nuotraukų:

Šitiems tai niekas nebaisu

Įdomūs gyvūnai - lyg koks triušių ir kengūrų mišinys :)

Kupranugariai - labai ramūs gyvūnai, net aptvaro praktiškai nėra jiems, nes užsiėmę savais reikalais jie.

Vieni smagiausių gyvūnų man asmeniškai meškos. Ši smagiai dorojo "bulkos" gabalą net ir lietui lyjant.

Baltasis lokys mus pamatęs išlindo iš savo aptvaro ir surengė šiokį tokį pasirodymą.

Bandė rinkti kelias nukritusias medžio šakas ir neštis į savo guolį

O čia bandė ir papildomai pasiskinti, kad minkščiau gulėt būtų. Vėliau gražiai galvą pasidėjęs užsnūdo :)

Tų pelikanų snapai tik nuotraukoje atrodo nedideli, realiai tai nerealiai ilgi.

Dar vienas smagus gyvūnas - bandė turkštis nuo lietaus pribėgusiame vandenyje.

Asiliukas ne tik daug šnekėjo, bet ir lyg meilus kačiukas norėjo, kad kas nors jį paglostytų. Rimtai.

Liūto karaliaus karčiai tokie dideli, kad net užstoję patelę, kuri buvo susirangiusi už jo.

Labai juokingas padaras - stebi ten dešinėje esančias ožkas ar avis ir niekaip nėjo jo dėmesio atkreipti. Tikriausiai jau svajojo apie skanų ėdesį.

Skanesni nuo audros nugriūvusių medžių lapai. Iš pradžių sunkiai sekėsi kramsnoti juos.

Buvo ir daugiau mielų gyvių, ypač kačių šeimos atstovų, tačiau ten labai tankios grotos ir su fotoaparatu nieko gero nesigavo. Kituose įrašuose reikės įdėti šiek tiek Kauno panoramos nuotraukų.

Viešojo transporto infrastruktūra išvystyta iki galo ir yra iš esmės geresnė nei Klaipėdoje. Čia dauguma autobusų yra nauji, modernūs, yra nemažai naujų troleibusų, tačiau vis dėlto daugelis jų seni ir nekokios kokybės. Autobusuose normaliai ir tinkamai veikia švieslentės, kurios rodo laiką, maršruto trasą (keičiasi važiuojant), geriau veikiančius apšvietimo numerius ir informavimo sistemą. Kiekvienoje stotelėje taip pat dažnai būna žemėlapis su nurodytais maršrutais, kas Klaipėdoje pastaruoju metu taip pat buvo daroma.

Nelabai nepatinka reti grafikai, pavyzdžiui, iš šiuo metu gyvenamo rajono kai kurie reikalingesni maršrutai kursuoja vos du kartus per valandą, kas sudaro tam tikrų nepatogumų. Tačiau viskas paaiškėja pamačius maršrutų ilgius ir atstumus, kuriuos tie autobusai įveikia. Tada supranti, kad čia ne Klaipėda, kur tėra trys pagrindinės gatvės ir maršrutų atstumai yra vos ne tris kartus trumpesni.

Taip pat nepatiko nuogirdos, kad tie nauji Kauno autobusai žiemą genda ar neįvažiuoja į kalnus, kurių čia lyginant su Klaipėda atrodo yra iš ties daug, o ir tiltai šiokia tokia atrakcija, kurios pasigendama Klaipėdos mieste.

Kitas mano pastebėtas dalykas – čia maršrutiniai taksi turi prasmę net ir kai jie kainuoja pustrečio lito. Įveiktas atstumas ir sutaupytas laikas tikrai atsiperka ir maršrutiniais tikrai verta važinėti, o jų čia apstu – primena laikus anksčiau Klaipėdoje, kai kas kelias sekundes pravažiuodavo aštuntas, šeštas ir pan

Dar vienas dalykas prie kurio šiek tiek reikėjo pratintis iš naujo – tai galimybė įlipti pro bet kurias duris autobusuose ir troleibusuose. Vilniuje ir Klaipėdoje ši sistema jau veikia ir, atrodo, pakankamai sėkmingai – galbūt kada nors atsiras ir Kaune.

Šįkart pakalbėjau daugiausia apie viešajį transportą, kituose įrašuose daugiau apie visą kitą.

Novanet naujasis Fortakas

Nors ICG dirbo labai šaunus techninis skyrius ir padėjo su prieš du metus kilusiomis bėdomis, to paties apie šiuo metu veikiančios UAB Novanet, perėmusios Fortako prekinį ženklą, įmonės darbuotojus pasakyti negalėčiau. Jie ne tik, kad nemoka rašyti – pirmą kartą nuo trečios klasės pamačiau savo vardą parašytą Ričiardas ir tokią klaidą sugebėjo padaryti Klaipėdos skyriaus vadovas. O pats technikas Klaipėdoje, kaip jis pats minėjo, turintis aštuonių metų patirtį, sugebėjo nustatyti blogą gedimą – vietoje vienos RAM plokštelės defekto jis man nurodė, kad sugedusi yra motininė plokštė, kurią norint pakeisti būtų reikėję laukti dvi-tris savaites be kompiuterio, ką aš ir sėkmingai dariau. Tik nuėjus papildomai į Kilobaitą, o po to atvažiavus į Kauną keisti tos nelemtos motininės plokštės paaiškėjo, kad neveikia tik viena plokštelė RAM. Be to už šį „gedimo nustatymą“ sumokėjau jam trisdešimt litų, kuriuos pasistengsiu vienaip ar kitaip atsiimti. Kas įdomiausia, pasiimdamas kompiuterį iš Fortako paklausiau ar buvo išėmęs RAM ir įdėjęs kitus, o mat pakankamai save dideliu profesionalu laikantis, aštuonių metų patirtį turintis technikas negalėjo suklysti – būtent toks buvo jo atsakymas.

Apgailėtina čia tai, kad dvi savaites be reikalo sėdėjau be kompiuterio ir turėjau, kaip jau minėjau, priverstines atostogas – visas mėnuo nuėjo šuniui ant uodegos.  O ir pats nepamėginau ištraukti RAM atskirai…

Kilobaitas, nors Kaune ir nenorėjo duoti pakaitalo motininei plokštei ir labai spyriojosi, bendravo visiškai kitaip – ne kaip atseit aukšto lygio technikai ir specialistai, o kaip normalūs žmonės, suprantantys savo darbą ir ką tik į miestą atkeliavusio žmogaus problemas, dėl ko vėliau ir pavyko gauti pakaitalą, kuris kaip paaiškėjo veikė tiek pat, kaip ir su manąja originalia motinine plokšte.

Taigi pirmoji savaitė Kaune per daug neprailgo, nors viską reikėjo daryti „senamadiškai“ su popieriniu žemėlapiu ir tiesiog vaikštant po miestą, ofisus ir panašiai ieškant informacijos. Apie visa tai jau kituose įrašuose.

Informacija daugeliu atveju atnaujinama, todėl ypač įdomu stebėti, pavyzdžiui, kuri iš Europos Sąjungos šalių turi didžiausia minimalų atlyginimą ir pan. Gaila, tačiau pačių statistikos lentelių nėra taip daug, bet pasižvalgyti po esamas tikrai įdomu ypač rašant ar domintis tokiais dalykais.

Visą paruoštų statistikos lentelių sąrašą galite rasti Google Public Data puslapyje.

Kitas, nemažiau man patikęs dalykas, tai pačios statistikos vaizdavimas. Kažkada esu matęs tokį chronologinį vaizdavimą TED konferencijos metu (žinoma, žiūrėdamas įrašą), matyt, Google pasinaudojo tos prezentacijos autoriaus sugalvota idėja. Informaciją taip pat galime matyti pavaizduotą ant Google Maps palydovinio arba paprasto žemėlapio, kas gali praversti darant įvairius pranešimus ar pan. Yra ir daugiau pasirinkimų.

Stebint informaciją galima nurodyti laikotarpį ir kitus panašius elementus.

Keletas ekrano nuotraukų:

Interneto skvarba

Baltijos šalių valstybių skolos

Viena ekrano nuotrauka galima pavaizduoti viską, ką gali ši interneto tarnyba, štai ta nuotrauka:

Paspaudę ant paveikslėlio jį padidinsite.

Daugiau komentarų kaip ir neturiu be to, kad kol kas atrodo yra kuriama prieiga išmaniesiems telefonams, tačiau, esu įsitikinęs, ji bus mokama. Galbūt šis sprendimas planuoti savo darbus padės ir jums.

Nuoroda: www.teuxdeux.com

GMail pašto dėžutė turi galybę naudingų funkcijų ir galimybių, kurias naudoju kiekvieną dieną, tačiau pasigedau HTML parašų. Google kol kas leidžia laiškus siųsti kaip paprastą tekstą arba “rich text” ir tai sudaro problemų norint susikurti gražų HTML parašą.

Tai padaryti galima keliais būdais – paprasčiausias jų – tai susikurti kokioje nors interneto “rich text” rengyklėje norimą tekstą ir tiesiog jį nukopijuoti į el. pašto turinio laukelį, tačiau tai nepatogu ir dažnai neveiksminga, todėl paprasčiausia tikriausiai būtų pasinaudoti Labnol aptiktu sprendimu.

1. Pirmiausia Google pašto nuostatose aktyvuokite Canned Responser ir galimybę įkelti paveiksliukus. Nuostatas rasite Settings -> Labs kortelėje.
2. Paspauskite naujo el. laiško kūrimo mygtuką ir vietoje paties laiško susikurkite savo HTML parašą tokį, kokį norite.
3. Baigę parašo kūrimą išsaugokite savo parašą per Canned Response meniu – savo parašui turite priskirti pavadinimą.

Taigi, dabar beliks įterpti šį parašą kiekviename savo el. pašte.

Šis būdas puikus ir tuo, kad galite turėti net kelis skirtingus HTML parašus skirtingoms žmonių grupėms ir pan.

Informatika prieš Informatikos inžinerija prieš Informacijos sistemas

Kažkada ir aš niekaip negalėjau suprasti, kuo skiriasi ta informatika nuo informatikos inžinerijos, tačiau dabar jau aišku, kad informatika – daugiau susijusi su paprastus programavimu, o informatikos inžinerija su sprendimų ir programavimo taikymu įvairiems įrenginiams, kitaip sakant, informatikos inžinerija susijusi su geležimi ir įvairiais įtaisais.

Būtina paminėti, kad studijuojant informatikos inžineriją reikės chemijos, kuri man labai nepatiko mokykloje (tikriausiai dėl to taip dažnai sieju informatikos inžinerija su chemija). O informatikoje, žinoma, reikės turėti gerus fizikos pagrindus – daugiau ką ir kaip moko sužinosiu vos už kelių mėnesių.

Beje, šiais metais tik KTU mačiau naują mokymo programą skambiu pavadinimu Informacijos sistemos. Kažkaip aš jas sutapatinu su užsienyje esančiomis Software engineering studijomis, kas pas mus atrodo esant tiesiog paprasta informatika. Šiais metais nemažai galvojau, kurį variantą rašyti pirmąjį – paprastą informatiką ar informacines sistemas, tačiau pasiklausinėjęs keleto kolegų tinklaraštininkų besimokančių KTU gavau patarimą stoti į paprastą informatiką – vargo nematysiu. Visų pirma, neaišku, ko ten mokys pačiais pirmais metais ir kad neatsitiktų taip, jog tas gražus aprašymas apie banko vidinių sistemų kūrimą, Facebook tipo sistemų tobulinimą nenueitų perniek.

Todėl turbūt paprasčiausia būtų stoti į informatiką, jeigu siejate save su programavimu, interneto sprendimais ir t.t.

Kokią rinktis pirmąją programavimo kalbą?

Lietuvos mokyklose vis dar mokoma Pascal. Anksčiau, tik pradėjęs pats dirbti su Pascal daugiau, peikiau ir neigiau jos naudingumą, tačiau prisipažįstu klydęs ir jau ne vieną kartą rašiau, kad būtent Pascal padeda įgyti pirmąją algoritmavimo patirtį. Mokykloje niekas neketina jūsų mokyti aukšto lygio programavimo kalbos, kad baigę jau galėtumėte eiti dirbti – čia svarbiausia jus išmokyti mąstyti, suprasti, kas per velnias tas programavimas ir ar tikrai esate pasiryžę jo mokytis visą tolimesnį gyvenimą.

Programuotojų rinkoje jau seniai pastebima, kad eiliniai programuotojai nesugeba atlikti paprastų, nesudėtingų užduočių – rašyti algoritmus, nors kai kuriuos didesnius sprendimus pritaiko puikiai. Pascal jus to išmokys, o ir bus puiki pradžia (įvadas) į programavimo sritį.

Vėliau jau patys turite rinktis, kas jums arčiau širdies – OS programos ar interneto sprendimų kūrimas ir pritaikymas vartotojams bei plačiajam internetui. O pasirinkę sritį galite jau rinktis ir konkrečią programavimo kalbą. Apsistoti ties viena kurį nors ilgesnį laiko tarpą pavojinga, o galimybių išmėginti jų įvairių yra daug – tereikia noro ir aktyvumo.

Svarbu paminėti, kad perpratus vieną programavimo kalbą dažnai kitos suprantamos daug lengviau ir pats mokymosi periodas arba bent jau susipažinimas tampa malonesnis bei paprastesnis.

Ko reikia norint tapti tikru programuotoju?

Atrodo tinklaraštyje SkaitykIT.lt buvo įdomus įrašas apie tai, ko reikia tikram programuotojui (kažkodėl nepavyko paieškoje rasti), todėl tik trumpai sudėstysiu pagrindinius dalykus:

• Kantrybė – dažnai jos ir man pritrūksta, bet svarbu turėti daug kantrybės, nes iš pradžių tikrai ne viskas pavyks, o surasti klaidą gali kartais būti sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
• Nuolatinis noras ir siekis mokytis pačiam – programuotojas, norintis pasiekti aukštumų turi nuolat pats mokytis ir mėginti, testuoti naujas technologijas, prisitaikyti prie rinkos pokyčių, kai jo galbūt pamėgta programavimo kalba jau nebeteikia naudos klientų poreikiams ar pan. Tačiau čia svarbiausia, kad niekas kaip mokykloje už nugaros nestovės ir nenurodinės, kad mokytumeisi – viską turi pats daryti savo valios pastangomis.
• Nors dabar vis populiarėja mitas, kad programuotoju gali tapti bet kas (galbūt dėl to po pirmojo kurso atkrenta dešimtys studentų), tačiau čia reikalingas loginis mąstymas, o matematika ir jos rezultatai puikiai jums patiems parodys, kiek tos logikos turite ir mokate.
• Gebėjimas analizuoti situacija ir priimti sprendimus. Prieš kiekvieną darbą ar užduotį pirmiausia reikia ją tinkamai iš analizuoti, o vėliau ir pasirinkti tinkamas technologijas bei sprendimus, kitaip sugaišite daug laiko ir ištuštinsite be reikalo klientų kišenes.

Tų bruožų, būdingų ir reikalingų, yra tikrai daugiau, tačiau čia pirmi šovę man į galvą ir tikriausiai vieni svarbiausių (komentatoriai nedvejokite siūlyti savų).

Kur rasti informacijos?

Google. Internetas. Knygos. Nors dažnai ne tik lietuvių autorių knygos apie programavimą būna menkos kokybės, užsienio autorių, dirbančių ne vienerius metus IT sferoje, parašytos knygos dažnai tikrai naudingos ir reikalingos tolimesniam tobulėjimui.

Pirmiausia vis dėl to siūlyčiau pradėti domėtis pačiomis programavimo praktikomis, teorijomis ir mechanizmais, kurie padės labiau suprasti patį programavimą ir leis pradėti mintyse taikyti sprendimus. Vėliau, žinoma, būtina viską pritaikyti praktiškai, nes tik realiai taikydami sprendimus šio to išmoksite.

Kitas, nemažiau įdomus būdas mokytis, tai tiesiog atsidaryti kokios nors TVS kodą ar programos išeities kodą ir nagrinėti – žiūrėti, kas ir kaip ten daroma, kokie sprendimai priimami. Žinoma, reiktų pradėti nuo tinkamai parašyto kodo, nes blogo dar tikrai pamatysite ateityje daug.

Apibendrinimas

Jeigu mokate perrašyti OS, tačiau niekur kitur neįstojote ir galvojate, kad informatiką mokytis bus lengva, klystate (keista, kodėl tiek daug žmonių taip mąsto) – informatika tikrai ne jums. Apskritai darbas su informacinėmis technologijomis turi būti, kaip hobis ir teikti tam tikrą pasitenkinimą kuriant ir pritaikant sprendimus realiai rinkai. Jeigu to nebus, nebus ir noro nuolat pačiam mokytis, o tuomet tapsite nevykusiu programuotoju apie kurį kuriami mitai ir anekdotai. Taip pat reikia suprasti, kad diplomo gavimas nieko nereiškia šioje srityje, nes tik paties sukauptas žinių ir praktikos bagažas turi reikšmę – išėję iš universiteto po keleto metų gali būti prastesnis programuotojai už tuos, kurie niekada jame nesimokė, tačiau patys domėjosi rinkos naujovėmis ir nesėdėjo vietoje apsikabinę vieną programavimo kalbą.