„Scoris“ – verslo duomenų, pardavimų plėtros ir analitikos platforma – šį įvertinimą suteikia įmonėms, atitinkančioms visus nustatytus verslo patikimumo kriterijus.

Tai nėra populiarumo konkursas ar apdovanojimas, kurį galima nusipirkti. Įmonės vertinamos pagal 13 kriterijų trijose srityse:

• finansinis atsparumas;
• mokestinė drausmė;
• verslo patikimumas.

Reikia atitikti visus 13 kriterijų. Neatitikus vieno, įvertinimas nesuteikiamas.

Kodėl tai svarbu e. komercijoje?

E. komercijos projektuose dažniausiai kalbama apie technologijas: „PrestaShop“, „Sylius“, ERP ir sandėlio integracijas, mokėjimus, logistiką, tiekėjų importus, greitaveiką ar saugumą.

Tačiau yra dar vienas klausimas, kuris ne visada įtraukiamas į partnerio pasirinkimo kriterijus:

ar technologinis partneris bus patikimas ir po trejų metų?

Didelė e. parduotuvė nėra tiesiog interneto svetainė. Ji gali būti susieta su ERP, sandėliu, tiekėjais, mokėjimų sistemomis, logistika ir kitomis verslui kritinėmis sistemomis.

Tokios infrastruktūros nepakanka tiesiog sukurti. Ją reikia nuolat prižiūrėti, atnaujinti, plėsti ir užtikrinti jos saugumą.

Todėl technologinio partnerio stabilumas tampa ir kliento verslo rizikos dalimi.

Portfolio neparodo visko

Renkantis e. komercijos agentūrą, natūralu vertinti jos atliktus projektus, klientus ir technologines kompetencijas.

Tačiau portfolio parodo, ką įmonė jau padarė.

Jis neatsako į kitą svarbų klausimą – ar įmonė bus pajėgi užtikrinti projekto tęstinumą ateityje.

Įsivaizduokime e. parduotuvę, kuri kasdien apdoroja šimtus ar tūkstančius užsakymų ir yra integruota su ERP, sandėliu, mokėjimais bei logistika.

Kai tokia sistema sustoja, svarbu ne tai, kiek gražių projektų partneris turi savo portfolio.

Svarbu, ar yra komanda, kuri gali problemą išspręsti dabar.

Būtent todėl finansinis ir organizacinis partnerio stabilumas tampa praktiniu, o ne teoriniu klausimu.

Ką parodo „Scoris“ įvertinimas?

„Scoris Business Excellence Award“ nėra technologinės kompetencijos įvertinimas.

Jis nepasako, ar įmonė kuria geriausią kodą ar geriausias e. parduotuves. Tam yra kiti rodikliai – klientų rezultatai, projektų sėkmė ir realiai veikiančios sistemos.

Šis įvertinimas parodo kitą dalyką.

Įmonė, stovinti už projektų, atitinka finansinio atsparumo, mokestinės drausmės ir verslo patikimumo kriterijus.

Tam reikia atitikti visus 13 „Scoris“ vertinimo kriterijų.

Ilgalaikiame e. komercijos projekte tai svarbu, nes technologinis partneris tampa ne vien projekto tiekėju. Jis tampa infrastruktūros dalimi.

Ką tai keičia klientams?

Praktiškai – nieko.

Ta pati komanda, tie patys procesai ir tas pats dėmesys ilgalaikiam projektų palaikymui.

Įvertinimas tiesiog suteikia nepriklausomą išorinį patvirtinimą partnerio stabilumui ir tęstinumui.

Tai ypač aktualu įmonėms, kurių e. prekyba yra ne papildomas pardavimo kanalas, o viena pagrindinių verslo infrastruktūros dalių.

Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis e. komercijos partnerį?

Technologijos ir portfolio išlieka svarbūs.

Tačiau ilgalaikiam projektui verta įvertinti ir kitus dalykus:

• kiek metų veikia įmonė;
• kokio dydžio ir stabilumo yra komanda;
• kaip organizuojamas sistemų palaikymas;
• kokios yra reakcijos į kritinius sutrikimus;
• ar įmonė turi stabilią finansinę istoriją.

Nes e. komercijos sistema nėra vienkartinis projektas.

Jeigu nuo jos priklauso užsakymai, mokėjimai, sandėlis, logistika ir kasdienė verslo veikla, partnerio patikimumas tampa ne mažiau svarbus nei jo technologinės kompetencijos.

„Scoris Business Excellence Award 2026“ įvertinimas atspindi visos „PrestaRock“ komandos darbą ir ilgalaikį klientų pasitikėjimą.

Ačiū klientams, kurie su „PrestaRock“ dirba ne vienerius metus.

The post „PrestaRock“ pelnė „Scoris Business Excellence Award 2026“ – kodėl tai svarbu e. komercijos verslui? first appeared on Ričardas Šmaižys.

Tačiau atidžiau pažvelgus į tai, kas iš tikrųjų pristatoma daugeliu atvejų, išryškėja aiškus modelis. Paslaugos pirmiausia susijusios su lokalizacija: vertimais, vietiniais mokėjimo metodais, pristatymo partneryste, grąžinimų tvarka, teisiniais pritaikymais ir techniniu paruošimu. Visi elementai svarbūs. Visi būtini. Tačiau nė vienas iš jų savaime nėra sėkmės strategija.

Čia slypi subtilus, bet esminis skirtumas: lokalizacija yra operacinis pasiruošimas. Tarptautinė sėkmė yra komercinė strategija. Supainioti šiuos du dalykus gali kainuoti brangiai.

Įeinant į naują rinką reikia struktūruoto veiksmų plano ir darbų sąrašo. Jūsų el. parduotuvė turi „kalbėti“ vietine kalba. Mokėjimo galimybės turi būti pritaikytos klientams. Pristatymas turi atrodyti patikimas. Grąžinimo politika turi atitikti klientų lūkesčius. Teisinė dokumentacija turi atitikti nacionalinius reikalavimus. Platforma turi palaikyti skirtingas valiutas, paisyti mokestinių taisyklių ir būti pritaikyta sudėtingoms operacijoms. Be šių komponentų el. parduotuvė užsienyje tiesiog nebus vertinama rimtai.

Šie elementai sudaro bazę. Tai minimalus slenkstis, kad būtumėte laikomi legitimiu rinkos dalyviu. Jie sumažina neapmokėtų krepšelių kiekį, apsaugo nuo išvengiamų teisinių ar techninių klaidų, tačiau nesukuria paklausos. Nesukuria žinomo prekių ženklo, pasitikėjimo, neišskiria jūsų produkto iš konkurentų, kurie toje rinkoje jau veikia daugelį metų.

Čia daugelis prekybininkų padaro pavojingą prielaidą. Kai svetainė išversta ir pritaikyta, jie mano, kad sėkmė turėtų ateiti natūraliai: juk infrastruktūra jau paruošta. Atsiskaitymai veikia. Grąžinimai valdomi. Teisiniai puslapiai atitinka reikalavimus. Tačiau klientai neperka iš infrastruktūros. Jie perka iš prekių ženklų, kuriais pasitiki, kuriuos atranda ir kuriuos renkasi užtikrintai.

Net ir rinkodaros gairės, kurios dažnai įtraukiamos į tokias plėtros istorijas, dažnai būna supaprastintos. Pripažįstama, kad konversijos naujose rinkose būna mažesnės. Nurodoma, kad reikia srauto. Paminima, kad būtina kurti matomumą. Visa tai teisinga, tačiau realybė yra daug reiklesnė. Mokamo klientų pritraukimo kaštai konkurencingose Europos rinkose retai būna maži. Organiniam matomumui didinti reikia laiko ir investicijų. Prekių ženklas netampa atpažįstamas vien todėl, kad svetainė išversta į vietinę kalbą.

Tikram tarptautiniam augimui reikia nuolatinio komercinio spaudimo. Reikia biudžeto, kurį galima išlaikyti mėnesius ir metus. Reikia eksperimentuoti su žinutėmis, pozicionavimu, kainodara ir kanalais. Dažnai tai apima bendradarbiavimą su nuomonės formuotojais, integracijas su marketplace’ais, vietinius ambasadorius ir nuolatinę performance rinkodarą. Daugeliu atvejų tol, kol kuriamas prekių ženklo identitetas, pelningumas naujoje rinkoje atidedamas.

To neišspręsite vien vertimu.

Iš tiesų kalbinis barjeras šiandien gerokai sumažėjęs. Naudojantis dirbtiniu intelektu paremtais įrankiais aukštos kokybės kalbinis pritaikymas lengvesnis nei bet kada anksčiau. Mokėjimo integracijos tampa vis labiau modulinės ir lengvai įdiegiamos. Vežėjų API standartizuotos. Teisiniai šablonai plačiai prieinami. Rinkos tyrimus galima atlikti naudojant viešus duomenis ir skaitmeninius įrankius. Techninis įėjimo į naują rinką barjeras niekada nebuvo toks žemas.

Todėl kyla neišvengiamas klausimas: jei pagrindinis pasiūlymas yra lokalizacija – tai, ką šiandien galima atlikti efektyviau ir pigiau nei bet kada, kas iš tikrųjų pateisina aukštas „sėkmės užsienyje“ kainas?

Nemaloni tiesa – jog tarptautinė plėtra iš esmės išlieka sudėtinga. Tik daliai prekybininkų pavyksta susikurti stiprias, pelningas pozicijas užsienio rinkose. Ir tie, kuriems pavyksta, retai tai pasiekia todėl, kad jų vertimai buvo geresni. Jie pasiekia sėkmę dėl to, kad strategiškai įsipareigoja. Reikšmingai investuoja į žinomumą. Pradžioje susitaiko su mažesnėmis konversijomis. Produktą labiau pritaiko tai rinkai. Kartais sukuria motyvuotą vietinį atstovavimą. Nuolat optimizuoja. Mąsto metais, o ne ketvirčiais.

Infrastruktūra leidžia dalyvauti. Ji negarantuoja rezultatų.

Visa tai nereiškia, kad lokalizacija nėra svarbi. Priešingai – ji būtina. El. parduotuvė, ignoruojanti vietinius lūkesčius, iš karto susidurs su problemomis. Tačiau jei operacinis pritaikymas pateikiamas kaip augimo variklis, kuriamas klaidinantis įspūdis. Prekybininkų, įtikintų, kad „tinkamai lokalizavus svetainę, pardavimai ateis“, dažnai laukia nusivylimas.

Tarptautinė sėkmė nėra įdiegiama kaip modulis. Ji kuriama palaipsniui, dažnai už didelę kainą ir su rizika.

Jei svarstote plėstis į naują rinką, svarbiausi klausimai nėra susiję su vertėjais ar mokėjimo sprendimais. Jie yra strateginiai. Ar turite pakankamą rinkodaros biudžetą ilgalaikiam matomumui? Ar galite konkuruoti su jau įsitvirtinusiais vietiniais žaidėjais? Ar esate pasirengę ilgam pasitikėjimo kūrimo etapui? Ar turite aiškų, kultūriškai rezonansuojantį pasiūlymą? Ar, prieš tikėdamiesi didelio pelningumo, esate pasirengę įsipareigoti keleriems metams?

Jei atsakymas į šiuos klausimus yra „taip“, tuomet lokalizacija tampa pagrindu, ant kurio galite statyti. Tačiau tai lieka pagrindu, o ne pačių pastatu.

Šiuolaikinė el. komercijos aplinka suteikia prekybininkams daugiau įrankių nei bet kada anksčiau. Išmaniai naudojant dirbtinį intelektą, modulinę integraciją ir prieinamą analizę, didelę dalį techninio pasiruošimo galima atlikti efektyviai ir ekonomiškai. Permokėti už pažadus, kurie vertimą prilygina traukai svečioje rinkoje, šiandien nebėra būtina.

Tarptautinė plėtra yra vienas sudėtingiausių strateginių žingsnių, kuriuos gali atlikti el. komercijos verslas. Jai reikia aiškumo, kapitalo, atsparumo ir kantrybės. Ji apdovanoja tuos, kurie ją vertina realistiškai, o ne optimistiškai.

Infrastruktūra nėra strategija.

Vertimas nėra pritraukimas.

O sėkmė užsienyje niekada negarantuojama vien operaciniu paruošimu.

Ji užsidirbama.

The post Tarptautinė plėtra nėra vertimas. Ir niekada juo nebuvo first appeared on Ričardas Šmaižys.

Be to, įsigijimas suteikia galimybę verslams, siekiantiems sudėtingesnių e. prekybos sprendimų, sklandžiai pereiti prie pažangesnių platformos galimybių, kurias siūlo „Sylius“. Tai reiškia, kad vartotojai gali tikėtis tiek naujų funkcijų, tiek aiškesnio kelio savo parduotuvės plėtrai.

Daugiau apie šį sandorį ir jo galimą poveikį e. komercijos rinkai Europoje galite perskaityti 15min.lt straipsnyje.

The post Ką „Sylius“ ir „PrestaShop“ sandoris reiškia realiai verslams first appeared on Ričardas Šmaižys.

Atsižvelgdami į šį poreikį, mes, „PrestaRock“, kartu su partneriais „Varlė.lt“, sukūrėme specializuotą „PrestaShop“ integracijos modulį, kuris leidžia verslams greitai ir paprastai pradėti prekybą vienoje didžiausių e. prekybos platformų Lietuvoje.

Šis sprendimas automatizuoja:

• prekių katalogo sinchronizavimą,
• kainų atnaujinimą,
• likučių valdymą realiuoju laiku.

Iki šiol daugeliui verslų integracija su marketplace platformomis reiškė rankinį darbą arba sudėtingus techninius sprendimus. Mūsų sukurtas modulis pašalina šiuos barjerus ir leidžia net mažoms įmonėms veikti didžiųjų žaidėjų greičiu bei efektyvumu.

Partnerystė su „Varlė.lt“ – svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos e. komercijos technologijų ekosistemą. Kuriame lokaliai rinkai pritaikytus sprendimus, kurie padeda verslams greičiau skaitmenizuotis ir augti be papildomų programavimo darbų ar didelių investicijų.

Naudojantiems „PrestaShop“ – integracija į „Varlė.lt“ Marketplace tampa paprasta ir greita. O verslai gali koncentruotis į tai, kas svarbiausia: asortimentą, klientų aptarnavimą ir plėtrą.

Plačiau skaitykite lrytas.lt straipsnyje.

The post Lietuvos e. komercijos ekosistema stiprėja: technologijų lyderiai suvienijo jėgas vietos verslo labui first appeared on Ričardas Šmaižys.

„PrestaRock“ įkūrėjas Ričardas Šmaižys pabrėžia, kad „Sylius“ nėra universalus sprendimas visiems. Jei verslas turi paprastą prekių katalogą ir santykinai nedidelę apyvartą, ekonomiškai naudingiau rinktis tokias įprastas platformas kaip „PrestaShop“, „Magento“ ar „OpenCart“. Tačiau įmonės, kurios jau „išaugo“ standartinius sprendimus, susiduria su didelio masto procesais arba nori maksimaliai individualizuoti parduotuvės logiką, su „Sylius“ gali pasiekti žymiai aukštesnio efektyvumo.

Straipsnyje pateikiama ir pačių „Sylius“ kūrėjų įžvalgų: platforma išsiskiria moduline architektūra, automatizuotu testavimu, aukšta kodo kokybe bei visiška laisve pritaikyti ją pagal verslo poreikius. „Sylius“ siūlo tiek nemokamą „Standard“ versiją, tiek funkcionalumu išplėstą „Sylius Plus“, kurioje licencijuojami tik reikalingi moduliai.

Tai sprendimas įmonėms, kurios vertina architektūrinį tvarumą, ilgaamžiškumą, technologinį rafinuotumą ir nori turėti visišką kontrolę savo e. prekybos infrastruktūrai.

Plačiau skaitykite 15 min.lt

The post Augantis verslas ir „Sylius“: kada atėjo laikas keisti platformą? first appeared on Ričardas Šmaižys.

IŠMOKITE NAUDOTIS PROGRAMAVIMO ĮRANKIAIS

Rašydamas savo augimo istoriją minėjau, jog vieni svarbiausių įgūdžių buvo plika akimi nematomi. Pavyzdžiui, sparčiai rašyti nežiūrėdamas į klaviatūrą išmokau turbūt dar būdamas šešiolikos, eksperimentuodamas su amerikiečiams skirta buhalterių programine įranga, mokančia greitai rinkti tekstą. Kitas puikus pavyzdys – tikslus bendravimas, kurio išmokau iš matematikos dėstytojos: matematikos kalba turi būti trumpa, tiksli, struktūrizuota ir aiški.

Tas pats ir programavimo srityje: geras programuotojas savo programavimo aplinkoje (angl. IDE) moka naudotis sparčiaisiais klavišais (angl. shortcut). Dar dabar pastebiu programuotojus, kurie programuodami naudoja pelytę vietoje to, kad greitai perkeltų programinį kodą eilute aukščiau ar žemiau, nušoktų į eilutės pabaigą ar į kitą kodo dalį ties skliaustais. Atrodo menkniekis, bet programinės aplinkos sparčiųjų klavišų išmanymas yra neįtikėtinai daug laiko sutaupantis įgūdis, kurį turi kiekvienas vyresnysis programuotojas.

Be darbo su pačiu kūrimo įrankiu turite išmokti savo kode ieškoti klaidų, tad „debug“ įrankio naudojimas, pavyzdžiui, PHP kalbų terpėje, turbūt populiariausias. „xDebug“ yra kone pamatinis. Nustembu, kai sutinku net daug metų dirbančius (ypač laisvai samdomus) specialistus, kurie kasdien jo nenaudoja. Tai neįkainojamas įgūdis, sutaupantis ypač daug laiko ir pačiam asmeniškai.

Ne ką mažiau svarbu suprasti ir komandinės eilutės bazines funkcijas, kurios neretai yra visose programavimo kalbų terpėse. O patys įrankiai dažniausiai susideda iš to, kaip ir kokioje aplinkoje paleisti programavimo kalbą ar jos rezultatus kūrėjo režimu, kaip ir kur sekti projekto eigą ar laiką, patys programavimo kalbos kūrimo įrankiai, šalutinės arba susijusios programavimo kalbos.

Paskutinis įrankis, be kurio šių dienų programavime neįmanoma apsieiti, yra GIT versijavimas. Kai užduodu klausimus apie GIT’ą, kolegos neretai žino tik tiek, kam jis skirtas, ir bando preliminariai nuspėti pagrindines komandas „commit“, „push“, „pull“, tačiau esminis momentas būtų naudojimo principai, pavyzdžiui, „feature-branch“ principas, taip pat ir GIT konfliktų sprendimas.

IŠSIRINKITE VIENĄ PROGRAMAVIMO KALBŲ TERPĘ IR ĮGYKITE BAZINIŲ ŽINIŲ

Dažnai teks sau atsakyti, kokiu keliu noriu eiti, pavyzdžiui, ar noriu būti interneto technologijų, ar didelių korporatyvinių sistemų, o gal mobiliųjų aplikacijų programuotojas.

Pasakysiu tiesiai – interneto technologijos yra paprasčiausiai ir greičiausiai išmokstamos dėl savo didelio įrankių kiekio ir gana primityvios programavimo kalbų struktūros, tad būdamas pradedantysis rinkčiausi jas: nereikės sukti galvos dėl įrenginių, sudėtingų „build’inimo“ aspektų ir aplinkos paleidimo.

Aktualiausias klausimas čia turbūt yra toks, ar jau turiu suformavęs tas bazines žinias, ar ne. Ir turiu pasakyti, kad neužtenka žinoti sąvokas. Net jei ir kandidatuojate į pradedančiojo specialisto rolę darbovietėje, ten turbūt mėgins patikrinti, ar tik žinote sąvoką, ar ir esate kažką mėginęs atlikti, t. y. iš tiesų suprogramuoti bei su kokiais iššūkiais susidūrėte, o galbūt sulauksite klausimo apie tai, kada vienas ar kitas dalykas turėtų būti naudojamas arba būtų geriau jį naudoti. Tokios patirties ir atsakymų nesukaupsite tiesiog nebandydami ir nesiimdami darbo – programuoti.

Ir nesuklyskite – tik peržiūrėti internetines paskaitas nepakaks. Kurkite, darykite, eksperimentuokite, mėginkite, ir tuo pačiu ne tik sukursite galimų pavyzdžių savo CV, bet ir įgausite reikalingų žinių, o dar geriau – sukurkite kažką naudingo ir naudojamo. Tokiu būdu atsiras motyvacija įveikti iššūkius.

APIBENDRINIMAS

Geriausias būdas greičiausiai patekti į rinką yra savarankiškai įgyti bent vienos programavimo kalbos (nesvarbu, ar tai bus PHP, ar C#) bazinių žinių bei gebėti jas taikyti. Jeigu neturite tiek laiko perprasti šią programavimo kalbą, bent jau pasistenkite suprasti visą tos programavimo kalbų terpės kontekstą: įrankius, susijusias programavimo kalbas, problemas, su kuriomis šioje terpėje susiduria programuotojai, ir išmokite sąvokas. Kitaip tariant, minimalus reikalavimas – įgyti kontekstinių žinių apie savo būsimąją sritį.

Visi šie įgūdžiai padės ne tik kandidatuojant, bet jau ir darbuojantis įmonėje – nepamirškite, jog mūsų tikslas yra ne tik gauti darbą ar pradėti darbuotis, bet ir neiškristi iš darbo rinkos bandomuoju laikotarpiu.

Net jeigu kai kurie patarimai atrodo kaip užtrunkantys per daug laiko tik tam, kad susirastum darbą, jie itin pravers jau darbuojantis su mentoriumi arba vyr. programuotojui užduodant klausimus.

The post KO TURIU IŠMOKTI PRIEŠ BANDYDAMAS KANDIDATUOTI NET Į „ENTRY / JUNIOR“ POZICIJĄ?    first appeared on Ričardas Šmaižys.

Samdydamas naujoką darbdavys retai tikrina ne tik technines žinias, kurių kiekvienam pradedančiam specialistui trūksta, bet ir charakterio ypatumus bei vertybinį pagrindą. Kaip išsiskirti iš gausybės kandidatų, ypač konkurencingoje rinkoje? Ką pridėti savo CV arba kokių klaidų nedaryti? O kokių žinių geriausia įgyti dar iki kandidatuojant?

KAS DARBDAVIŲ NEBESTEBINA?

Pats atrankas atlieku jau turbūt daugiau nei dešimt metų, iš kurių paskutinius penkerius aktyviau. Skaitau nuo pradinių laiškų ir pirmųjų žinučių siunčiant CV, bendrauju kartais ir pirmuosiuose vadinamuose pokalbiuose, tad jau įprasta matyti, jog kandidatai su pirmąja žinute dažnai atsiunčia ir savo kodo pavyzdžius.

Tiesa, kodo pavyzdžiai dažniausiai būna itin smulkūs, vos per porą valandų atlikti projektai, o toks darbo pristatymas turbūt neparodo nieko daugiau nei tai, kad esate pabandę bent kartą naudotis versijavimo „GIT“ sistema, kas yra privalumas. Bet jeigu šį privalumą turi bene kas antras, siunčiantis CV, ar tikrai tai privalumas?

Neretai matau ir CV aprašymus, kuriuose bandoma save reprezentuoti asmeninėmis sukurtomis svetainėmis. Tai lyg dar vienu žingsniu daugiau už paprastą darbų aprašą, tiesa, tos svetainės taip pat būna gana primityvios ir paprastos, o šiandien, suformulavus tinkamą užklausą dirbtiniam intelektui, turbūt tokią galima susikurti vos per penkias minutes.

KAIP IŠSISKIRTI IR PRISISTATYTI DARBDAVIUI, IEŠKANČIAM PROGRAMUOTOJO?

Esu įsitikinęs ir turbūt tą patį liudiju ir savo istorija, kad geriausias ir naudingiausias būdas yra ne fiktyviai, o iš tikrųjų išsiskirti ir būti pastebėtam darbdavio – užsiimant nuoširdžia ir aktyvia veikla, susijusia su IT sritimi.

Savo įmonės istorijos tinklaraščių serijoje rašiau, kad mano karjera prasidėjo nuo tinklaraščių rašymo, tuomet per bendruomenę atsirado ir galimybių: buvau proaktyvus, domėjausi, rodžiausi ir natūraliai atradau pasiūlymus ir galimybes.

Tinklaraščių rašymas galbūt jau ir nebemadingas, tačiau įrašų kūrimas „YouTube“ ar net to paties aktyvaus feisbuko (ar net tviterio) paskyros turėjimas programavimo ar su IT susijusiomis temomis gali būti įrodymas apie Jūsų charakterį ir profilį, galimybė parodyti, jog išties esate žingeidus, besidomintis, ambicingas būsimasis specialistas, kuris iš tiesų nori kažko išmokti.

Paklauskite savęs, kokį hobį turite, ir net jei tas hobis nesusijęs su IT, galbūt jam galite sukurti sistemą, forumą, bendruomenės patogumui skirtą įrankį ar kažkokią realią naudą nešantį IT produktą, kuris būtų Jūsų darbo pavyzdys? Tebūnie tai Jūsų šeimos ūkio buhalterinės apskaitos palengvinimas ar automobilio išperkamosios nuomos mini savitarnos svetainė, o galbūt bendraminčių, norinčių padėti beglobiams gyvūnams, puslapis ar pan.

Realus veikiantis ir  naudą duodantis sprendimas, o ne tik laboratorinio darbo metu universitete atlikta užduotis pasakys apie Jus daug daugiau.

KĄ AKCENTUOTI SAVO PAVYZDINIUOSE DARBUOSE?

Sutinku, kad išplėtoti savo hobį ar atrasti jį savo karjeros pradžioje ne kiekvienam yra paprasta, tad ką daryti tuomet, jeigu nesugalvojate, ką galėtumėte sukurti naudingo ir naudojimo – neturite hobio ar idėjos giminių verslui? Tuomet belieka bent jau parodyti išbaigtus darbų pavyzdžius.

Versijavimo sistemose pateiktuose kodo pavyzdžiuose dažnai pasigendu išbaigtumo. Jeigu jau tas darbas reprezentuoja Jus, jis turi būti tinkamai atliktas ir reprezentatyvus, paruoštas, tai neturi būti tik dalis universiteto darbo, kurį pristatėte dėstytojui ir gavote aštuonetą.

Nebeužtenka parodyti, kad kažką bandėte: uždėkite akcentus ant architektūrinio sprendimo, kurį panaudojote, nurodykite, kaip kitaip išsprendėte galvosūkį ar uždavinį.

Pristatykite savo darbą, o ne tiesiog nusiųskite nuorodą į „GIT“ talpyklą. Atrankų specialistai bene kasdien peržiūri jeigu ne dešimtimis, tai bent keletą atsiųstų CV, o pirmasis lygis retai būna techninis. Eilinis HR specialistas, neturintis technologijų įgūdžių, retai atsivers Jūsų darbų pavyzdžius ir be aprašymo ar jų pristatymo vargiai supras, kas ten padaryta gerai, o kas ne.

DALYVAUKITE BENDRUOMENIŲ VEIKLOJE IR HACKATONUOSE

Dar visai neseniai hackatonų vienos ar dviejų dienų užsiėmimuose, į kuriuos susirenka įvairaus lygio specialistai, būdavo galima matyti ne tik valstybinėms įmonėms sukuriamų puikių prototipų, bet ir susirasti bendraminčių. Dirbtinis intelektas ypač išpopuliarėjo, tad ir su šia sritimi susijusių bendruomeninių veiklų daugėja: puikus būdas vienu šūviu nušauti du zuikius – išmokti naują, potencialiai naudingą kryptį ir užmegzti pažinčių bei tuo pačiu įgyti techninių žinių ar bent jau pamatyti, kaip tai daroma.

Mano subjektyviu įsitikinimu, dalyvavimas tokiuose renginiuose apie kandidatą pasako tai, kad jis yra drąsus, komunikabilus, ambicingas ir nebijantis naujovių ar bent jau iššūkių. Visa tai taip akivaizdžiai gal nepristatys ir neparodys techninių žinių, bet vėlgi nupieš Jūsų kaip būsimojo specialisto, kurio galbūt ir ieško atrankų specialistai, portretą.  

O tokia patirtis CV aprašyme ypač patrauks dėmesį tų įmonių, kurios darbuojasi startuoliuose, atrankų specialistus. Tad bet kokia veikla, kuri atspindi, kad esate organizuotas, komunikabilus būsimasis darbuotojas, ir Jūsų aktyvumas šioje srityje bus naudingas ir padės išsiskirti.

APIBENDRINIMAS

Jei neturite techninių žinių ir bandote kandidatuoti, turite iš esmės du pasirinkimus: arba prisistatyti kaip jau pradinių žinių turintis potencialiai talentingas specialistas, arba žmogus ir asmenybė, kuri gali greitai, čia ir dabar, išmokti bei perprasti naujus dalykus. Keičiantis darbo rinkai ir jos lūkesčiams šiandien ypač svarbu parodyti ir tai, kad galite būti geras komandos narys, esate pozityvus, komunikabilus ar net empatiškas.

CV neužtenka tik įdėti punktus, reikia juos apginti arba atkreipti atrankų specialistų dėmesį ir „padėti“ jiems jus pamatyti. Tam kviečiu arba tinkamai ir su aprašymais pristatyti savo pabaigtų ir atliktų darbų pavyzdžius, arba patraukti akį savo veiklomis, kurios atspindėtų Jūsų asmenines savybes, naudingas įsidarbinus.

The post KAIP PADIDINTI SAVO ŠANSUS SUSIRASTI PROGRAMUOTOJO DARBĄ? first appeared on Ričardas Šmaižys.

Esminis tikslas buvo daryti tai, kas man pačiam nesisekė ir ko iš naujo nenorėjau mokytis kaip dar vieno įgūdžio – t. y. atrankų. Nesijaučiau efektyvus ir kalbant apie minkštuosius įgūdžius, tad tai turėjo spręsti abi problemas tam, jog pasiektume maksimalų efektyvumą. Darbo turėjome tiek daug, kad bene dvigubai ar trigubai išsiplėtę būtume nepatenkinę klientų lūkesčių – reikėjo sprendimų čia ir dabar.

Ir net jei rašiau, kad dar pirmaisiais metais turėjau gana aiškų suvokimą apie „PrestaRock“ įmonės kultūrą ir buvimą „chebryte“, tai šįkart bendradarbiaudami su išties empatiška ir minkštųjų įgūdžių turinčia HR specialiste sugebėjome pakelti įmonės bendrų veiklų ar švenčių lygį į dar vieną etapą.

KNYGŲ VAKARŲ TRADICIJA

Bene vos pradėję dirbti pastebėjome savo teamlead’ų tikslus skaityti knygas bei pasiekti metinius „GoodReads“ tikslus – dešimt ar dvidešimt perskaitytų knygų per metus. Kodėl viso to nepavertus įmonės tradicija ir neįtraukus daugiau darbuotojų? Juk sakoma, kad vos viena perskaityta knyga gali pakeisti karjerą, o dvi ar trys darbo tematika padės tapti bene dvigubai geresniu specialistu.

Ir nors galbūt kai kuriems darbuotojams mūsų paskutinių mėnesio ketvirtadienių susitikimai atrodė kaip kokia sekta, kurioje neaišku ką aptarinėjame, bet visgi ne kartą pavyko prisitraukti net ir skeptiškiausius, vien iš smalsumo ateinančius pasiklausyti mūsų perskaitytų knygų aptarimų, citatų ir tuo pačiu minčių iš gyvenimo ir darbo, kaip mums pavyko perprasti tai, ką autorius norėjo pasakyti.

Drįstu teigti, kad ši tradicija ir man asmeniškai padėjo pasiekti rekordinį skaitomumą – po 30 knygų per metus. Tikiu, kad tai prisidėjo ir prie kitų darbuotojų pasiekimų tąkart ir šiandien.

PYRAGŲ DIENOS – VOS NE KAS SAVAITĘ

Jeigu karjeros pradžioje rašydamas įrašus didžiavausi, kad mūsų teambuilding’ai nenusileisdavo didžiausių įmonių organizuojamoms pramogoms su degustacinėmis vakarienėmis, tai šįkart sugebėjome „PrestaRock“ komandos bendrą pietų stalą vos ne kas savaitę praturtinti bene kiekvieno dirbusio komandos nario atneštais pyragais.

Pamenu, linksma tada būdavo klausytis, kaip žmonės tiesiog pirkdavo virtuvės įrangą, plaktuvus ir pasakodavo, kad visa virtuvė liko kaip po karo, nes pirmą kartą kepė tortą ar pyragą. Bet kepė. Nuo tiramisu iki citrinų ar šokolado skonio tortų ir pyragų – tai tapo mūsų kasdienybe, kuriai negalėjo atsispirti net ir tie, kurie pietums atsinešdavo tik sumuštinį.

O vasarą kolegos, atsinešę tikrąja to žodžio prasme kibirus šaltibarščių, juokavo, kad jeigu išsiplėsime dar, reikės užsisakyti pramoninės virtuvės talpyklas tam, kad pavyktų juos paruošti.

EUROVIZIJOS VAKARAI IR KREPŠINIO RUNGTYNIŲ STEBĖJIMAS BIURE

Atrodo, kas čia tokio – turbūt įprasta praktika bet kuriame biure, tačiau „Eurovizijos“ žiūrėjimą pakeldavome dar į aukštesnį lygį, kai iš HR’o gaudavome lapelius balsavimui, atsiliepimui parašyti ir kaip komisija susėdę vertindavome dalyvius balais, o vėliau laukdavome galutinių rezultatų, kuris atspės daugiau laimėtojų ir gaus prizą – dovanų kuponą už savo orakulo žinias ir gebėjimus. Būdavo ir kitų pramogų biure: pavyzdžiui, žiūrėdavome stalo futbolo čempionatus ir kt.

„PRESTAROCK“  TESTUOTOJŲ IR PROGRAMUOTOJŲ AKADEMIJOS

Bendradarbiaudami ir vis išlaikydami tuomet buvusią specialistų auginimo dalį nusprendėme žengti didžiųjų Lietuvoje dirbusių įmonių pavyzdžiu ir taip pat organizuoti savo akademijas. Buvo nesudėtinga, nes jau turėjome gana gerai aprašytus ir standartizuotus „įliejimo į darbą“ (angl. onboard) procesus, tad veikdami jų pagrindu atrinkome ir dar kartą suiteravome medžiagą naujokams (angl. entry level), norintiems žengti IT karjeros keliu bei tapti programuotojais ar testuotojais.

Net keletą mėnesių kiekvienos savaitės trečiadieniais vykusios atrankos padėjo pritraukti talentingų specialistų ir sparčiai praplėsti „PrestaRock“ darbuotojų gretas, o įgytos žinios, tikiu, net ir tiems nepasamdytiems buvo tramplinas kitose įmonėse ar organizacijose.

„KTU WANTED“ RENGINIAI

O tam, kad rastume tų specialistų ir galimybių, save galėjome pristatyti KTU – bene geriausius IT specialistus ruošiančiame Lietuvos universitete, kurio organizuojamame karjeros renginyje net keletą metų mokyklinukams ir studentams kalbėjome apie tai, kaip tinkamai startuoti, kodėl svarbu įgauti gerus pagrindus ir kaip tinkamai pasirinkti savo pirmąją darbovietę. Tikėjomės, kad dalydamiesi šiomis mintimis ir pateikdami mano paties nuo programuotojo iki vadovo pavyzdį į savo gretas pritrauksime ne ką mažiau talentingų ir tokios pat karjeros išalkusių jaunų specialistų, kas, sakyčiau, visai pavyko ir buvo vienas iš mūsų sėkmingesnių projektų.  

ĮGYVENDINTAS TIKSLAS – ASMENINIS DĖMESYS KIEKVIENAM

Ir turbūt nepaisant to, kad nė vieno čia nenustebinau pramogomis ir aprašymu, ką veikėme (apart turbūt knygų vakarų), buvome pasiekę tokį galbūt kiek ir ne visai teisingą lygį, kai kiekvienas asmeniškai pakviečiamas į bendrus pietus, kiekvieno asmeniškai perklausiama, kaip jaučiasi ar kokiomis mintimis gyvena, o kur dar mūsų SAFETY rodiklio kasdienis žymėjimas. Ir galų gale jau net sulaukdavome priekaištų, kad kaip čia man nepriminė dalyko, kuris buvo kalendoriuje.

Tikslai – daugiau asmeninio dėmesio, daugiau pramogų ir bendruomeniškumo jausmo kūrimo – tapo mūsų kasdienybe. O aš kaip vadovas galėjau susifokusuoti ir likti operatyviniuose darbuose žinodamas, kad kažkas rūpinasi mano komanda – ir rūpinasi tinkamai.

The post Nuo efektyvumo iki empatijos: „PrestaRock“ kultūros transformacija first appeared on Ričardas Šmaižys.

Straipsnyje, publikuotame Verslo žiniose, dalinamės, kaip mums pavyko tai pasiekti. Naudojome pažangius sprendimus, efektyvią projektų valdymo metodiką ir lankstų technologinį pagrindą, leidusį gerokai sumažinti kūrimo laiką bei kaštus.

Kviečiame susipažinti su straipsniu ir sužinoti:

• Kaip optimizuojame el. parduotuvių kūrimo procesus?
• Kokių technologijų pagalba galima pasiekti daugiau – už mažiau?
• Kokias pamokas gali pritaikyti ir jūsų verslas?

Skaitykite visą straipsnį.

The post Kaip PrestaRock sukūrė el. parduotuvę dvigubai pigiau ir greičiau first appeared on Ričardas Šmaižys.

Naujame mūsų straipsnyje dalinamės įžvalgomis, kada verta rinktis „Sylius“, o kada geriau ieškoti kitų sprendimų. Taip pat kviečiame susipažinti su „PrestaRock“ ir „Sylius“ ekspertų nuomonėmis – tai praktiškas gidas visiems, svarstantiems žengti žingsnį link pažangesnės el. prekybos platformos.

Skaitykite visą straipsnį ir sužinokite, kas daro „Sylius“ tokia galinga platforma, kada ją verta rinktis ir kada geriau svarstyti kitas galimybes.

The post „Sylius“ – populiarėjanti e. komercijos prekyvietė: kada ją naudoti, o kada vengti? first appeared on Ričardas Šmaižys.