„Smagiau duoti negu imti“, - po storais akinių stiklais akį suokalbiškai merkdavo močiutė, man ant mažojo piršto maudama dar vieną krepšį, plyštantį nuo konservų stiklainių, nors rankose jau ir taip balansuodavau Žydrūnui Savickui gėdos nedarančią gėrybių šūsnį. Kamšydama automobilio bagažinę nesibaigiančiais maišais ir maišeliais pajusdavau jos žodžius visu svoriu – pamėginusi savo jėgomis sunaikinti tonas uogienių būčiau panirusi į cukrinio diabeto komą, tačiau matydama senelės akyse ugneles, paskutinį kartą ten švytėjusias pokario šokiuose, supratau atlikusi svarbiausią anūkišką žygdarbį.

Kartais esu linkusi beviltiškai susimauti. Neatletiško bėgimo į autobusą su bičiuliu pašonėje metu po ratais paspyriau naują kedą, atlikau dramatišką performansą žvejodama apavą iš po burzgiančio tuoj pajudėsiančio kledaro ir į padangą išsipurvinau žandą. Kol sausakimšame autobuse pakaušį įsmeigusi į įspūdingo stoto moteriškės pažastį bandžiau rankove šluostytis gėdos žymes nuo veido, bičiulis susirietęs kvatojosi. „Tu mano dieną padarei keliskart geresne“, - springdamas juoku išlemeno.

Visuomet šypsausi pardavėjams. Po šventinio maratono papilkėjusiu veidu mano bananus kasoje skenavusi moteris kilstelėjo akis automatiniam atsisveikinimui ir nušvito lyg paspaudus jungiklį – stovėjau nelietuviškai išsišiepusi ir entuziastingai padėkojau. Akimirką pamąsčiusi pardavėja ištiesė ranką į krepšelį čiulpinukų, ko gero, skirtų prie kasos zirziantiems mažiesiems laisvos rinkos dalyviams. Su grąža gavau lyg vogčiomis tarp centų įbruktą saldainį. Nors nekenčiu braškinių ledinukų, dievaži, verčiau praryčiau saują dumblo, tą akimirką pasijutau labiau apdovanota už visus kada nors šioje kasoje trypčiojusius bamblius.

Dabar spoksau pro langą į pavasarinį lietų ir svarstau – kodėl gyvenime kartais taip užsispyrusiai negalioja matematiniai dėsniai? Nei šaldytuve rikiuojant močiutės uogienes, nei keturpėsčiai ranka grabaliojant palei autobuso ratą, nei šypsantis kasininkei iš kišenės neišbyrėjo nė vienas centas, neprapuolė jokia kita materialinė vertybė, neaplankė sunkaus vargo kančios. Ir vis dėlto tas visai netyčiom suteiktas džiaugsmas ar juokas pakibo tarp susitikusių besišypsančių akių ir nejuntamai padvigubėjo, patrigubėjo, dešimtkart išsipūtė. Nesusimąsčiau, kad tą akimirką kažkam kažką daviau – ir gerokai daugiau, nei būčiau pagalvojusi.

Matematiškai nepaaiškinamą stebuklą galima atrasti ir biurokratijos džiunglėse. Pajamų deklaracijų pasiutpolkėje vis išnyra šventasis skaičius – 2 procentai, - bet vargu ar dažnas susimąsto, kad skyrus šią GPM dalį kokiai nors to vertai organizacijai ar (reikšmingai atsikrenkščiu) teatrui iš piniginės nepasprunka nė vienas euras, tačiau jūsų 2% apdovanotiesiems tampa didžiuliu finansiniu postūmiu, apčiuopiama realybe paverčiančiu idėjas.

Iš visų paramos tikrai nusipelniusių organizacijų, įmonių ir projektų minios rankomis mojuojame ir mes, Idioteatras. Be jūsų, brangieji, pagalbos ir paramos „Urvinis žmogus“ būtų sunkiai prasibrovęs iš urvo į XXI a. šviesą, „Meilės laiškai“ link scenos būtų vangiai plasnoję šlubo pašto karvelio sparnais, o „Po 20 metų“ prisiruoštume parodyti, ko gero, išties tik dar po dvidešimtmečio... Neužmirškite mūsų, galvai besisukant tarp skaičių ir langelių Valstybinėje mokesčių inspekcijoje!

Už jūsų skirtus 2% gyventojų pajamų mokesčio pažadame atsilyginti ne tik naujais spektakliais, bet ir svarbiausia teatro valiuta – kvietimais. Kiekvienam, finansine forma išreiškusiam meilę ir palaikymą Idioteatrui, padovanosime DU KVIETIMUS į  pasirinktą spektaklį esantį repertuare šį ar kitą teatro sezoną! Visų techninių keblumų sprendimu pasirūpinome už jus – paspaudę nuorodą rasite instrukciją, nušviesiančią tamsų elektroninio deklaravimo mišką, o skyrę 2% ir gavę patvirtinimo blanką iš VMI susisiekite su mumis registratura@idioteatras.lt. Pažadame – net močiutės akys prie uogienių nespindi taip, kaip Idioteatro kompanijos šypsenos!

Su sprogstančiais pavasariniais linkėjimais,

Jūsų Idioteatras

Ką gi, sulaukėme. Jis atėjo. Tas laikotarpis, kurio visus metus laukia vaikai ir bijo suaugę. (Čia naudojamas švelnesnis žodis vietoje žodžių „nelaukia“ ir „nekenčia“ - aut. past.)

Laikotarpis, kurio metu vaikai skaičiuoja dienas iki TOS akimirkos, kai pagaliau išsipildys jų didžiausi troškimai. (Tam, beje, yra sugalvoti saldūs kalendoriai, kad neprailgtų laukimas). Taip pat tai laikotarpis, kuris neretam suaugusiam lyg gyvas priekaištas kasdien primena, kad tu dar nepasirūpinai dovanomis artimiausiems žmonėms. Kiekvieną dieną tas priekaištas vis stiprėja (beje, eksponentiškai, jei neteko susidurti) ir galiausiai jis valdo tave visas 24 valandas per parą, įskaitant miegą, kai košmarai į sapnus ateina dovanų pavidalu.

Mes čia bejėgiai pagelbėti, nes mus lygiai tas pats priekaištas kankina. Dažnai neapleidžia iki pat paskutinės dienos, kai likus porai valandų prieš sėdant prie stalo desperatiškai blaškaisi prekybos centre, bandydamas staiga sugalvoti, ko gi jiems visiems gali reikėti? Galiausiai, pripirkęs niekniekių, nusivalai prakaitą, atsidusdamas su palengvėjimu ir tik tuomet supranti, kad, velnias, supakuoti tai pamiršai! Ir būtent tuo metu suskamba telefonas iš kurio į tave vėl žvelgia priekaištas - panašu, kad vėluosi.

Čia, aišku, tamsioji teatro pusė (suprask - aš). Mano kolegė netruko paprieštarauti, kad jai patinka pirkti dovanas ir šis laikotarpis jai labai gražus, bet (o siaube) - naujienlaiškį juk rašau aš! Ir todėl visiems tamsiosios pusės atstovams (šviesioji pusė tuo irgi gali pasinaudoti, jei jiems jau taip patinka pirkti tas dovanas) skiriamos keletas dienų vidinio priekaišto slopinimui. Jūs tikrai nenupirksite visiems prie stalo sėdintiems bilietų į teatrą, bet pabandyti - verta. Įsiklausykite - visa tai net neišeinant iš namų!

Taigi. Tereikia tik perkant internetu (na, galite ir į kasas ateiti jei jau jums taip norisi, bet tada rengtis reikia, eiti…) bilietus į visus mūsų repertuaro spektaklius įvesti/ištarti kodą TAMSIOJIPUSE ir iki pat gruodžio 11 dienos, sekmadienio (imtinai) jūsų lauks 25% tamsiosios pusės siurprizas. Visa tai - vardan bendrumo ir atjautos. Bet susikaupkime - tik iki sekmadienioir bilietų su siurprizu kiekis į kiekvieną pasirodymą ribotas.

Visą mūsų pasirodymų grafiką rasite čia.

Te jūsų priekaištui ateina galas! (Čia toks žiauriai nekoks šūkis gavosi pabaigai).

Gal ta proga ir baigsiu. Geriau pasimatykime teatre.

Jūsų,

Idioteatro tamsioji pusė

Tėtis ne rėtis: per vieną ausį iėjo, per kitą neišėjo. Liko - ir tai labai svarbu! Nors kartais ir suabėjoji, kiek ten liko, bet patikėkit - liko, ir tikrai nemažai. 
Tad, sveikindami mus visus su vasara, Australus su žiema ir tėčius su jų profesine švente, kviečiame palepinti savo tėvelius ir suteikti jiems galimybę gerai pailsėti. O kas gali būti geriau už teatro terapiją, ypač šviesoms išsijungus? "Vedu tėtį teatran" - taip mes vadiname šį poilsį ir štai trumpa instrukcija, kaip juo naudotis: 
1) Imi tėtį už parankės.
2) Vedi jį teatran (jis gali priešintis)
3) Sodini į vietą (vis dar laikai už parankės)
4) Poilsis
5) Išvedi tėtį iš teatro (jis nebesipriešina)
Paraginimui naudojame kodą TETITEATRAN - šis, perkant du bilietus ir daugiau (tėtį juk reikia vesti!) į visus vasaros spektaklius leis patekti 20% lengviau. Ir galios šis raginimas iki sekmadienio imtinai. Spektaklių sarašas - čia.

Kartą keliavo senas kareivis namo atostogų. Pavargo kelyje, išalko. Priėjo kaimą ir pasibeldė į pačią pirmą trobą:

- Įleiskite keliauninką pailsėti!

Duris atveria senė:

- Užeik, kary.

- O ar neturėtum, šeimininkėle, ko nors užkąsti?

Senė buvo turtinga, bet skūpa, žiemą ledo neišprašysi:

- Oi, gerasis žmogau, šiandien dar pati nieko nevalgiau. Nieko nėra!

- Na, nėra tai nėra - sako kareivis.

Staiga jis pastebi po suoliuku kirvį:

- Jei jau nieko kito nėra, galima ir iš kirvio košę išvirti!

Žinote šią pasaką? Viena iš tų, kurias, man atrodo, turi žinoti visi, bet juk viskas keičiasi: kartos, laikai, technologijos. Būdamas vaikas, aš mintinai žinojau mamos darbo, tėtės darbo, močiučių, Roko, Roko tėtės darbo, Roko mamos darbo,  Manto (Manto mamos darbo atrodo irgi žinojau), Simono, Dovydo ir dar velnias žino kiek telefono numerių. Šiais laikais dažnas nežino net savo paties. Ir tai nėra nei gerai, nei blogai. Tiesiog tai verčia suabėjoti anksčiau neabejotomis tiesomis.

Na gerai. Prie reikalo. MUMS REIKIA KIRVIO! Pasižadame išvirti košės ir pamaitinti visus jus, bet be kirvio - na, niekur. Ir štai ta akimirka, kuomet jūs galite mums su tuo kirviu padėti. Viskas gan paprasta: jūsų padedami mes įsigyjame kirvį, verdame košę ir vaišiname ja jus. Tais šiuolaikiniais žodžiais šnekant tai atrodytų maždaug taip: tereikia skirti mūsų teatrui 2% gyventojų pajamų mokesčio, o mainais mes jums skirsime kvietimus į jūsų pasirinktą mūsų teatro spektaklį. Instrukciją kaip tai padaryti galite rasti čia, o musų repertuarą - čia ir čia.

- Ne viskas, kas paprasta, yra sudėtinga - sakė vienas labai žymus žmogus ir mes jam antrinam (porinam, dvejinam, 2% = 2kvietimai) ir raginame prisidėti prie košės virimo. Galų gale juk pats procesas irgi be galo smagus. Na o smagiausia dalis yra ta, kad skyrusiems mums savo 2%, mes kartu su kvietimais atsiųsime ir pasakos pabaigą. Galima bus prieš miegą vaikams paskaityti, o tuo pačiu perduoti kažką ateinančioms kartoms.

Iki pasimatymo teatre!

Jūsų,

Idioteatras

Viešint Taline penktadienį tekdavo vis pasipiktinti gaunamomis erzinančiomis žiniomis iš Vilniaus, kartais net ir iliustruotomis. Grįžus į Vilnių vėl tenka pasipiktinti - na, ir kur visa tai? Aš čia apie orą.

Nors, kitą vertus, kai Lietuvoje lyja, tai bent jau jūs į teatrą padažninate užsukti. Tai jei nepavyks šią savaitę "ant griliaus", galite užeiti pas mus:

Balandžio 1d. trečiadienį - Keistuolių teatro intymi vyrų trupė "Erelis" 20:00 New York muzikiniame teatre Vilniuje.

Balandžio 3d. penktadienį - spektaklis "Menas" 19:00 Vilniaus mažajame teatre.

Bilietai rasite čia.

Pasimatykime. Iki!

Šiandien pirmą kartą mūsų teatro istorijoje mes vaidinsime žemdirbiams. Na, ne tiesiogiai žemdirbiams, nors, manau, bus ir tokių, bet dalyvausime Rokiškio teatrų festivalyje tokiu pavadinimu. Idioteatrą atstovaus spektaklis "Menas" ir mes jau labai laukiame vakaro. ‪#‎labailaukiamevakaro‬‪ #‎vaidinamežemdirbiams2015‬ ‪#‎hyped‬ ‪#‎spektaklisMenas‬‪ #‎Rokiškioteatrųfestivalis‬

Dešimt metų. Vienintelė priežastis, kodėl šio naujienlaiškio jums teko laukti taip ilgai, yra ta, kad mes tiesiog nesugebėjome rasti teisingų žodžių perteikti kokia svarbi mums ši sukaktis. Tačiau ilgiau laukti jau nebegalėjome: nebespėjame atsakinėti į jūsų klausimus, kada gi bus paskelbtas repertuaras. Teisingų žodžių rasti taip ir nepavyko. Tad bandome paprastai.

Šis sezonas – „Urvinio žmogaus“ sezonas. Būtent šis spektaklis prieš 10 metų atvedė mus į teatrą ir būtent jam mes skiriame didžiausia dėmesį šį sezoną. 2005 metų sausio 14 dieną Dainius Kazlauskas pirmą kartą žengė į muzikinio teatro „New York“ sceną. Tuo metu prie garso ir apšvietimo pulto sėdėjo Kostas Smoriginas, pergyvendamas dėl Dainiaus ir fakto, kad į premjerą buvo pakviesti kritikai. Jis pats į sceną kaip Urvinis žmogus pirmą kartą įžengs tų pačių metų gegužę. Kiek vėliau, spalį, prie jų prisijungs Darius Meškauskas, o jau lapkritį pirmą kartą sulauksime netikėtos kritikos: žmonės ims piktintis dėl to, kad nespėja įsigyti bilietų į spektaklius.

Po gerų metų prie Urvinių komandos prisijungs Vaidotas Martinaitis, o 2013 metais pasaulį išvys publikos jau spėtas pamėgti spektaklis, pasakojantis apie Vidučio (Urvinio žmogaus) gyvenimą po 20 santuokoje praleistų metų. Vidutį ir jo antrąją pusę puikiai įkūnys Andrius Bialobžeskis ir Gabija Jaraminaitė-Ryškuvienė.

Lietuvos scenose „Urvinis žmogus“ buvo rodytas per 1000 kartų – daugiau nei bet kuris kitas spektaklis Lietuvoje. Balandžio mėnesį jame apsilankęs mano 24 metų sūnėnas patvirtino šio spektaklio aktualumą net ir po 10 metų, nes po spektaklio man parašė žinutę „Perduok ačiū Meškauskui! Milda sakė, kad jai viskas su manim dabar aišku. Tobulas spektaklis. Gal tik dainas pakeisčiau, nes tokių net nežinau“. Nenuostabu, juk prieš dešimtį metų jam buvo vos 14. Tada dar net feisbuko nebuvo.

Dabar šis klausimas jau išspręstas. Dėl to, kad šį – „Urvinio žmogaus“ – sezoną jūs turėsite galimybę scenoje matyti ne tik jau Maestro vardą Urvinio srityje spėjusį užsidirbusį Darių Meškauską. Ne tik Andrių Bialobžeskį ir Gabiją Jaraminaitę-Ryškuvienę spektaklyje „Po 20 metų“. Mes be galo džiaugiamės 10-mečio proga galėdami pristatyti jums naujutėlį Urvinį – mūsų ir, neabejoju, jūsų be galo mylimą Giedrių Savicką. Žmogų, kuris ves „Urvinį žmogų“ į antrąjį dešimtmetį. Aktorių, kuris nepaliauja stebinęs savo savitumu. Žmogų, su kuriuo, nenustebsiu, mes švęsime „Urvinio žmogaus“ dvidešimtmetį.

Na, bet apie tai kalbėsime dar po dešimties metų, o dabar skubu pasidalinti visų mano pristatytų Urvinio šeimos spektaklių datomis - jas rasite čia.

Na ir, tradiciškai, naujienlaiškio nuolaida jums. Iki pat rugsėjo 22 dienos imtinai (tatai bus pirmadienis), pirkdami du bilietus į mūsų spektaklius ir suvedę/pasakę naujienlaiškio nuolaidos kodą URVINIUI10, gausite 10% nuolaidą premjeriniams bei 25% nuolaidą nepremjeriniams spektakliams.

Iki pasimatymo teatre!

Jūsų,

Idioteatras

Savaitgalis, kuomet pavasaris perduoda estafetę vasarai, gegužis - birželiui, kuomet švenčiame vaikų gynimo dieną bei sveikiname Tėčius - orais nelepins. Užtat palepinsime mes. "Vedu tėtį teatran" - taip šį kartą sveikinsime tėčius ir jūs tai galite padaryti labai paprastai: pirkdami du bilietus į birželio 25 ir 26 dienos spektaklius "Urvinis žmogus" ir "Po 20 metų" Vilniaus muzikiniame teatre "New York", įveskite kodą TETITEATRAN. Tuomet antrąjį bilietą gausite dovanų ir taip galėsite tėtį už rankos (pagaliau!!!) nusivesti į teatrą.

p.s. Futbolu pasirūpinome - tą dieną visos varžybos prasidės jau pasibaigus spektakliui. Tad šia korta tėčiui sulošti taipogi nepavyks...

Na ką gi - paskutinės savaitės prieš pajamų deklaravimo už 2013 metus pabaigą, ir vis dažniau gali išgirsti žodžius GPM, Sodra, PSD, VSD ir pan. Neišimtis ir 2%. Klausimas kam paskirti 2% GPM kyla ne vienam ir visiems besukantiems galvas turime pasiūlymą: skirdami 2% savo GPM mūsų teatrui jūs mainais gaunate 2 kvietimus į pasirinktą mūsų spektaklį. Daugiau galite pasiskaityti čia.

Ačiū jums!

Kasmet šią dieną kažkodėl tampi sentimentalus. Kažkodėl vienai dienai išsitrina visos neigiamybės, susijusios su kasdienybe teatre, ir tau norisi eiti, visiems šypsotis ir visus aplinkui sveikinti. Ir taip eini miestu, o tau lyg ant kaktosbūtų užrašyta - man šiandien gera. Panašiai taip atrodo dažnas jaunuolis pirmą kartą atsisveikinimui pabučiuotas savo svajonių objekto po dviejų metų trukusio išskirtinai akių kontakto. Teatras? 
Į populiarų jaunimo tarpe klausimą "kada buvo Turkija?" teisingas atsakymas nebūtinai iš karto atrodo akivaizdus, nors jis toks tikrai yra. O kada buvo teatras? Man asmeniškai teatras prasidėjo prieš 10 metų. Jis net nelabai klausė - noriu aš to, ar ne. Tiesiog atėjo ir išeiti, panašu, nesiruošia.
Ir visus tuos, su kuriais per tuos 10 metų teatre teko susidurti - jus šiandien prisimenu, sveikinu ir apkabinu.

Su teatro diena, gerbiamieji!

Pakviesk mane į teatrą - būtent taip vadinasi kasmetinė akcija, startavusi vakar ir besitesianti visą šią savaitę. 
Ši savaitė teatrui - ypatinga. jau už poros dienų, minėdami teatro dieną, spausime vieni kitiems rankas, sveikinsime, šypsosimės ir net susitaikysime su tais, kuriais susipykę. Gal tik trumpam, gal tik tam vakarui, bet kaip svarbu, kad jis toks yra. 
O jums, gerbiamieji, unikali proga pakviesti ką nors į teatrą. Nepraleiskite progos - taip dažnai proga nusipirkti du bilietus už vieno kainą nepasitaiko, tad draugą į parankę - ir į teatrą! 
Visų akcijoje dalyvaujančių spektaklių sarašą rasite čia.

Pavasarį grįžta paukščiai, mados, padangos ir 2%.

"Oras pavasariop - teatrai velniop!" - šaukia Tūlas. O kaip šauksi, žinia, taip ir atsilieps.

"Pats tu velniop" - atšauna jam Likimas. O Likimo, žinia, už ūsų nepatampysi.

Ginčas šis neišvengiamas ir kyla jis kasmet jau galybę amžių. Tūlas bando paimti Likimą už ūsų, o tasai nesiduoda. Ir nesiskuta. Ir nė Temidė neišsprendžia šio ginčo, nes Tūlą atstovaujant Vištai, o Likimą Kiaušiniui, anksčiau ar vėliau teisme grįžtama prie jiems asmeniškai opesnio klausimo (tai kuris visgi anksčiau), o šis klausimas, žinia, gali toli nuvesti.

Taip ir tęstųsi šis ginčas dar galybę amžių, jei vieną dieną žilagalviai teatro vyrai nesusėstų ir neimtu spresti šio nesusipratimo. Neapseita be ginčų ir be apsikumščiavimo, bet galiausiai, po mėnesį trukusių diskusijų pasaulio teatro palapinėje, Teatras (pasaulio scenų karalius 421 - 459 metai po Kr.) paskelbė verdiktą:

Tiek Tūlas, tiek Likimas turi teisę pasirinkti du kvietimus į bet kurį spektaklį vykstantį bet kuriuo metų laiku, mainais skyrę dvi šimtąsias  mokėtino lažo (dabar 2% GPM) spektaklio kūrėjui. Tokiu būdu ir Tūlas buvo laimingas, galėdamas spektaklį pamatyti tada, kai jam labiausiai to norisi, ir Likimas, apgindamas garbingą teatro vardą pavasario apsireiškimuose.

Štai taip ir gimė graži tradicija kovo 22 dieną, kuomet diena susilygina su naktimi ir lieka 5 dienos iki Teatro dienos paminėjimo, skelbti mums jau gerai pažįstamą akcija:  2% = 2KVIETIMAI.

Pasinaudoti šiuo labai lengva: tereikia skirti mūsų teatrui 2% gyventojų pajamų mokesčio, o mainais mes jums skirsime kvietimus į jūsų pasirinktą mūsų teatro spektaklį. Instrukciją kaip tai padaryti galite rasti čia, o musų repertuarą - čia ir čia.

Na o mes jus visus dar kartelį sveikiname su artėjančia teatro diena ir linkime kuo dažniau lankytis teatre.

Jūsų,

Idioteatras

Atostogų metas – savo darbus pametę

nors vieną kart drauge prie stalų...

Būtent šie žodžiai (ir, aišku, juos lydinti daina) be perstojo sukosi galvoje atsisėdus rašyti šį naujienlaiškį. „Dieve, už ką visa tai?!?!“ - galvojau sau ir staiga susimąsčiau. Juk kiekvieną prieškalėdinį laikotarpį pagaudavau save niūniuojantį „Jingle Bells“ arba bandantį perspjauti George'ą Michael'ą bei Maryah Carey savo asmeninėmis „Last Christmas“ bei „All I want for Christmas is You“ versijomis. O kiek tų dainų DAR yra!!!

Ir čia staiga – Mikutavičius. Kas atsitiko?

Nebeturiu teliko – štai kas atsitiko. Lygiai nuo tos dienos, kai išjungė analoginę televiziją. Pradžioje baisiai pergyvenau, net ruošiausi pirkti priedėlį, bet vėliau… Ne, tai nereiškia, kad dabar neįlendu į televizorių (vyro prigimties juk nepakeisi), bet dažniausiai tai darau kompiuteryje ir… NEMATAU REKLAMOS! Štai iš kur Mikutavičius! Kadaise taip džiuginusi daina, turinti KAŽKOKIĄ prasmę, buvo tiesiog UŽVERSTA visu tuo kalėdiniu popsu, kurio brukama tiek, kad konkuruoti sunku. Ir daroma tai ne iš piktos valios – labiau, sakyčiau, dėl išradingumo stokos. Kartais norisi tiesiog kur nors dingti ir sugrįžti jau gerokai po Kalėdų, o dar geriau – po naujų.

O Kalėdos iš esmės juk nuostabi, bendrumu alsuojanti šventė!

„Pala pala“, – kužda nelabasis – „neturi teliko – ne bėda. Prigrūsime tau pilną galvą Last Christmas'ų tą pačią minutę, kai tik įžengsi į parduotuvę dovanų. Tik pamėgink ir pamatysi. Pažadam!“

„NEEEE“, – verkia vidinis, susidūręs su niūria realybe, tik staiga… INTERNETAS!!!! Juk jei pirksiu dovanas internetu, galiu iš namų neiti ir išvengti nelabojo kėslų nugalabyti mane kalėdiniu popuri! Taip ir bus!

Štai tokia jums prakalba 10-ojo „Idioteatro“ sezono proga. Jubiliejinis sezonas – tai juk puiki proga pasidalinti kažkuo gražiu. O kas gali būti kilniau kaip apsaugoti ką nors nuo kalėdinio popuri?

Taigi, skelbiame: nuo šiandien iki pat Kalėdų jūs turite galimybę apsisaugoti nuo kalėdinio popuri. Bilietų dovanoms galėsite įsigyti įvedę magiškąjį kodą – KALEDINIAMPOPURINE. Tiesa, verta paskubėti, nes nuolaidos tirps, kaip ir dienos, likusios iki Kalėdų. Iki gruodžio 9 dienos imtinai – 30 % nuolaida, vėliau – 20 % (iki gruodžio 16 imtinai), o po to – 10 % (iki gruodžio 25). Nuolaida galios perkant nemažiau nei 2 bilietus.

Jei vis dėlto rinksitės pirkti bilietą kasose – galima. Nuolaidos tos pačios, magiškas slaptažodis tas pats. Tiesa, nusiteikite, kad kartu tikriausiai neišvengsite porcijos kalėdinio popuri.

Mūsų teatro naujųjų 2014-jųjų sausio mėn. repertuarą, kaip visuomet, rasite čia. Jis dar gali pasipildyti, tad karts nuo karto verta pasižiūrėti, ar bilietų į jūsų mėgiamą spektaklį nėra prekyboje.

Belieka palinkėti jums ramaus Kalėdų laukimo.

Na, ir gero kaimyno, su dideliu buteliu vyno.

Jūsų,

„Idioteatras“

Pakviesk mane į teatrą - tokią akciją nuo vakar dienos vykdo puslapis teatrai.lt. Jos metu (akcija trunka spalio 14-16 dienomis) perkant du bilietus į spektaklius juos galima įsigyti už vieno bilieto kainą. Mes irgi prisidedame su Intymių vyrų trupės Erelis pasirodymais bei spektakliu Menas , tad tiems, kas dar nematėte, ar tiems, kas trokštate pakartoti - kviečiame pasinaudoti nekasdiene proga pamatyti šiuos spektaklius pigiau. Spektaklius ir nuorodas į bilietus rasite mūsų spalio bei lapkričio repertuare.

Gražių jums spektaklių!

Idioteatras

Prieš devynetą metų, pradedant pirmąjį savo sezoną, mums net į galvą nešovė mintis, jog jį pradedame. Tuo metu plušome ties spektaklio „Urvinis žmogus“ pastatymo darbais, ir tai mums buvo visiškai nepažįstami vandenys. Tiesą sakant, mes net nežiūrėjome į teatrą kaip į kažką, kas po daugelio metų taps mūsų nuolatiniu palydovu, o juolab – aistra.

Daug vandenų nutekėjo, aplink viskas strimgalviais keitėsi, ne išimtis ir mes patys. Galėtume pasakoti kaip skridome, leidomės, ėjome, griuvome, šliaužėme, kėlėmės ir vėl ėjome, bet greičiausiai tik atpasakotume kiekvieno jūsų asmenines istorijas, kurios dažnu atveju gal net ir gerokai įspūdingesnės. Tad istoriją į sąsiuvinius, pieštukus į rankas ir pirmyn piešti rytojaus.

O rytojus mums yra 10-asis sezonas – nuostabi proga padėkoti jums už visą kartu su jumis kurtą istoriją ir tuo pačiu kiek palepinti – tiek jus, tiek save.

Nepaminėti „Urvinio žmogaus“ šiame kontekste būtų keista, todėl to ir nedarysime. Kadaise Vidučio (Dainiaus Kazlausko) drąsus monologas vyrų ir moterų santykių tema tapo tikru sprogimu ne vieno lietuvaičio gyvenime, o atviri Vidučio bandymai palyginti save ir Editą (ne visada suprantamą, bet karštai mylimą žmoną) privertė daugelį kitomis akimis pažvelgti į savo antrąsias puses. Kaip ir dažna pasaka, „Urvinio žmogaus“ istorija tuomkart baigėsi sufleruodama dar vaikystėje išmoktą „ir gyveno jie ilgai ir laimingai“.

Bet ar tikrai? Mes nebūtume mes, jei nenuspręstume slapčiomis patikrinti, ar tikrai ten viskas taip jau gražiai ir laimingai. Pamatę supratome, kad nepasidalinti tuo su jumis negalime.

Taigi kviečiame jus visus – tyliai tyliai – prie durų. Tyliai prisėlinti ir kartu pažvelgti pro rakto skylutę. Jei tikrai būsime tyliai, jie nieko neįtars, o mes turėsime unikalią progą praleisti vakarą kartu su Vidučiu ir Edita. Po 20 metų. Tik prašome – tsssss. Tyliai.

Ir kaip visuomet - informacinė dalis. Daugiau apie naują spektaklį galite pasiskaityti čia. Visą Idioteatro repertuarą rasite čia.

O už tai, kad buvote visą tą laiką kartu - jums suteikiame galimybę mūsų spektaklius aplankyti su specialiai jums skirta nuolaida: 20% į premjerinius spektaklius bei 30% į kitus mūsų teatro spektaklius perkant du bilietus ir daugiau. Nuolaida galioja įvedus/ištarus kodą idt10 ir galioja ji iki spalio 6 dienos imtinai.

Artimiausi spektakliai:

Premjera! "Po 20 metų" - Spalio 5 d., 20 val. Vilniuje, Muzikiniame teatre New York (Kalvarijų g.85), bilietus pirkite čia.

Premjera! "Po 20 metų" - Spalio 8 d., 19 val. Kaune, „Renginių Oazėje“ (Baltų pr. 16), bilietus pirkite čia.

Urvinis žmogus - Spalio 19 d., 19 val. Kaune, „Renginių Oazėje“ (Baltų pr. 16), bilietus pirkite čia.

Premjera! "Po 20 metų" - Spalio 22 d., 18 val. Šiauliose, Šiaulių dramos teatre (Tilžės g. 155), bilietus pirkite čia.

Premjera! "Po 20 metų" - Spalio 23 d., 19 val. Kaune, „Renginių Oazėje“ (Baltų pr. 16), bilietus pirkite čia.

Urvinis žmogus - Spalio 24 d., 20 val. Vilniuje, Muzikiniame teatre New York (Kalvarijų g.85), bilietus pirkite čia.

Urvinis žmogus - Spalio 25 d., 19 val Klaipėdoje, Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36), bilietus pirkite čia.

Premjera! "Po 20 metų" - Spalio 27 d., 20 val. Vilniuje, Muzikiniame teatre New York (Kalvarijų g.85), bilietus pirkite čia.

Ką gi - panašu, kad galime skelbti naują - 10-ąjį - sezoną oficialiai atidarytu (dabar turėtumėte apkabinti ir pabučiuoti tris arčiausiai jūsų esančius žmones).

Gražių jums spektaklių!

Jūsų,

Idioteatras

- Koks čia žaidimas? - paklausė užėjęs į ofisą išsivesti mane žiūrėti eilinių krepšinio varžybų mano geras bičiulis.

- Nori mirti dabar, ar dar trumpam palikti tave gyvą? - atšoviau.

Nors tam tikra prasme - tai tikrai žaidimas. Žaidi sau balta raudona tol, kol nesigauna žalia. O žalia - tai jau beveik 90%, kad bus spektaklis. 90% todėl, kad balta raudona pastoviai keičiasi, nes balta raudona - tai salių, aktorių bei technikų užimtumas. Nepastovesnio dalyko žemėje nėra tikrai. Net oras vasarą Lietuvoje yra gerokai pastovesnis.

Jau visai netrukus paskelbsime visą spalio ir lapkričio žalia. O žalia šiemet, mūsų 10-ojo sezono proga, tikrai nestokos naujienų ir staigmenų, apie pirmasias kurių sužinosite jau labai netrukus.

O kol dar truputį laikiate spalio-lapkričio, tai primename tą žalią, kuri dar rugsėjo mėnesį ir kuri jau 100%:

Rugsėjo 26 dieną: Dylan Moran , Teatro arenoje Vilniuje. Mūsų pirmoji dovana jums 10-ojo jubiliejinio sezono proga. Bilietus rasite čia.

Rugsėjo 29 dieną: Urvinis žmogus. Muzikiniame teatre New York Vilniuje (taip taip - būtent ten. Vietoje, kur Urvinis gimė ir užaugo. Ir tai dar viena staigmena jubiliejaus proga, apie kurią daugiau - vėliau.). Bilietus rasite čia.

Taigi - mėgaukitės rugsėju, laukite derlingojo sezono naujienų ir iki greito!

Bučiniai!

Jūsų,

Idioteatras

Sveiki linksmuoliai,

Senėjimas, religija, vaikai, santykiai – jis kalba apie viską, su kuo susiduria kiekvienas. Ironiški pastebėjimai, meistriškai valdomas žodis, pagardintas tikru airišku prieskoniu žavi milijonus jo gerbėjų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje „Le Monde“ skaitytojai jį išrinko geriausiu visų laikų stand-up komiku, o Didžiojoje Britanijoje „Channel 4“ analogiškuose rinkimuose jis aplenkė Woody Alleną, Russellą Brandą, Robiną Williamsą ir net George‘ą Carliną. Kaip manote, kas jis?

Rugsėjo 26-ają Teatro arenoje Vilniuje kartu su „Humoro klubu“ ir „Comedy Baltics“ iš broliškosios Estijos pristysime jums didžiausią iki šiol Lietuvoje pasirodžiusią humoro žvaigždę – stand-up komedijos ir televizijos garsenybę poną Dylaną Moraną. O taip, šis vyrukas – didi airių ir viso pasaulio stand-up žvaigždė ir žodžių kišenėje neieško. Vilniuje D. Moranas pristatys savo programą „Yeah Yeah“, kurią jau matė minios nuo Dublino iki Niujorko, nuo Rygos iki Los Andželo. D. Moranas – kultinio televizijos serialo „Black Books“ („Bleko knygos“) scenarijaus autorius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas. Nuo 1992 metų jis garsėja kaip stand-up komedijų atlikėjas, pelnė prestižinius BAFTA ir „Perrier“ apdovanojimus. Be kita ko, Rusijoje pernai jis išjuokė Michailo Chodorkovskio įkalinimą ir naują įstatymą, draudžiantį homoseksualų propagandą. D. Moranas nuo scenos kalba angliškai, tačiau į savo pasirodymus mėgsta įpinti ir vietinių aktualijų..

Visiems, kas prie jūros, ežero, pievos, lauko, upės – imkit arklą, knygą, lyrą...išmanųjį arba nelabai, junkite nešiojamą arba ne ir rezervuokite bilietus geriausiose vietose dabar! Vėliau jų gali ir nebelikti, nes triženklis skaičius gudručių jau viską išsišniukštinėjo ir turi sau vietas Teatro arenoje.

Bilietai į Dylano Morano pasirodymą – štai čia.

Lengvai išprotėjęs, bet jūsų –

„Idioteatras“

Jau atsidaro durys ir žiūrovai po truputį ims plaukti Kauno "Girstučio" salės link. Šiandien Darius Meškauskas užbaigs savo birželio "miniturą" Urvinio žmogaus pasirodymu pilnutėlėje Girstučio salėje, tą patį vakar atlikęs pilnutelėje Klaipėdos koncertų salėje bei užvakar sausakimšoje Teatro arenoje Vilniuje. Dariui linkime sėkmės ir laikome kumščius už tai, kad spektaklio galė žiūrovai plotų stovėdami iš pasitenkinimo.

P.S. Kadangi paltų pasiimti nereikia, galima paploti ir ilgiau - kad ir kaip aktoriai tai neigtų, bet jiems tai patinka... :)

Sveiki, vasarotojai!

Sveiki sodų ravėtojai, egzaminų laikytojai ir išleistuvininkai, būkit pasveikintos suknelių pirkėjos ir šukuosenų stebukladarės, sveiki grilio mėgėjai, žvejai ir bilietų kontrolieriai, sveiki keliautojai, pardavėjai, sveikos gražiausios pasaulyje moterys, sveiki žaliavalgiai, sveiki giros mėgėjai, daktarai, vasarojantys šilumininkai, sveika Marija, sveiki urėdai, filosofai, IT specialistai, politikai ir verslininkai, mokytojai, bibliotekininkai ir vairuotojai, bandelių kepėjai, vadybininkai ir ledų pardavėjai, sveiki aludariai! Sveika jūra, labas upėms ir ežerams, sveiki miškai žalieji, paukščiai giesmingieji, žvėrys slaptingieji, žuvys gėlavandenės ir druskamėgės! Te saulė jums būna šilta, težydi gėlės, te šiltas lietus nuplauna visas negandas ir kruša teneskriaudžia.Sveiki visi, vasarotojai! Kuo puikiausios nuotaikos apgultyje bevasarodami žiū ir susitiksite su taip pat vasarojančiu „urviniu“ – po kartą Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Va kada:

birželio 25 d., 19 val. Vilniuje, Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3),bilietus pirkite čia

birželio 26 d., 19 val. Klaipėdoje, Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36),bilietus pirkite čia

birželio 27 d., 18 val. Kaune, Girstučio kultūros rūmuose (Kovo 11-osios g. 26) bilietus pirkite čia

Vasariškas nuotaikos skatintuvas – kodas „VASARA2013“. Bet kurioje „Tiketos“ kasoje pasakykite šį kodą bilietų tetai ir du bilietus gausite 25 % pigiau. Dėdė internetas pats pasakys, kada ir kur tą kodą įrašyti.

Vasarokit sau smagiai ir nepamirškit – rudens-žiemos orų kolekcija jau tyko!

Idioteatras

Tiems, kas vakar buvote  "Urviniame žmoguje" turbūt nieko pasakoti nereikia, o visiems kitiems norime pasakyti - Dainius OK, po truputį sveiksta ir, labai tikimės, blogiau jau nebus. Ar artimiausiu metu galėsime išvysti jo Urvinį? Ko gero - ne. Visgi anot daktarų turime "rimtą įvykį ir juokauti čia ne vieta". Idioteatro (ir visų jūsų) vardu linkime Dainiui kuo greičiau pasveikti ir pilnai atsistoti ant kojų. Visų žiūrovų norime nuoširdžiai atsiprašyti už taip nelinksmai nutrūkusį spektaklį, tačiau….visi mes juk žmonės ir aktoriai ne išimtis. O jei kas jūsų norėtume aptarti nepamatytą vakaro dalį, parašykite mums el.laišką į registratūra@idioteatras.lt ir mes tikrai kartu atrasime geriausią sprendimą.

Dainiau - laikykis!!!

Mes taip laukiame 10-ojo sezono, kad mūsų mintys visą laiką šokinėja kažkur ten, toli, na anksčiausiai kažkur apie rugsėjį. Labai daug visko norime nuveikti tą kitą sezoną ir natūralu, kad tam reikalingas ir nemenkas pasiruošimas. Bus įvairiausių naujienų, visaip kaip įvairiai stengsimės jus stebinti. Stebinsime ir naujais, ir gerais senais, ir naujais senoviškai, ir senais naujoviškai - net patiems nuostabu, kaip mes jus visaip stebinsime.

Kadangi kartu su teatru savo 10-ąjį sezoną pradės ir Urvinis žmogus, nemažai dėmesio skirsime ir jam - bus visokiausių paminėjimų, visokiausių gastrolių - žodžiu džiaugsimės. Kaip kad džiaugiamės ir dabar sulaukę netikėtai daug jūsų pageidavimų pamatyti Urvinį žmogų balandžio mėnesį. Tad balandį skiriame Urviniui ir prie jo prikabiname dar vieną gegužės jau suplanuotą ir paleistą pasirodymą - specialiai mamos dienos progą per pačią mamos dieną, mamų, mamoms apie mamas spektaklį "Ša, kalba mamos!". Tokių progų praleisti nevalia!

Spektakliai vyks:

Urvinis žmogus. Balandžio 13 dieną Kaune, Girstutyje, 18:00 (Dainius Kazlauskas). Pirkti bilietus.

Urvinis žmogus. Balandžio 16 dieną Vilniuje, Teatro arenoje, 19:00 (Dainius Kazlauskas). Pirkti bilietus.

Urvinis žmogus Balandžio 17 dieną Šiauliuose, Dramos teatre, 18:00 (Darius Meškauskas). Pirkti bilietus.

Ša, kalba mamos. Gegužės 5 dieną Vilniuje, Teatro arenoje, 19:00. Pirkti bilietus.

PAVASARIATEIKGREICIAU - būtent tokį kodą ištarę kasininkei ar įvedę tiketos puslapyje jūs galėsite (perkant du ir daugiau bilietų) bilietus į mūsų spektaklius įsigyti su 30% naujienlaiškio nuolaida.

O taipogi nepamirškite jau tradicija tapusios mūsų akcijos: 2% = 2 kvietimai. Kiekvienam, skyrusiam 2% GPM dalies mūsų teatrui, mes atsidėkodami skirsime du kvietimus į mūsų spektaklius - jums tereiks išsirinkti, kuriame spektaklyje norėtumėte apsilankyti (tai galioja ne tik paleistiems spektakliams, bet ir būsiantiems ateityje - jūs visuomet galite sulaukti jums patinkančio spektaklio jums tinkamu metu). Pilną instrukciją rasite čia, o mes savo ruožtu jums linkime nemokamos šilumos ir, tikimės, jau labai greitai.

Iki,

Idioteatras

Pirmoji oficiali teatro mokykla Lietuvoje buvo įsteigta Kaune 1919m. gruodžio 15d.Iki 1920m birželio mėn.Studija veikė Tautos teatro vardu,o 1920 įsteigus Lietuvių meno kūrėjų draugiją,ši studija perėjo draugijos žinion.Studiją baigė 22 aktoriai.Studijos įkūrėjas-Antanas Sutkus (1892-1968).

Iš tiesų tai 56 kartus pradėjau rašyti šį postą, ir 56 kartus ištryniau. Turbūt pernelyg sunku parašyti apie kažką, kas tau labai rūpi ir ką tu gal net ir kiek per stipriai sureikšmini. Tad gal tiesiog paprastai:

su teatro diena, mielieji!

Pasirodo Idioteatrą nuo Didžiojo teatro teskiria 35-eri metai. Su jubiliejumi, mergaitės!

Nuo pirmo "The Umbilical Brothers" dueto vizito paskelbimo praėjo jau daugiau nei du metai - tuomet, 2010 metų gruodžio 10 dieną, po spektaklio "broliams" dalinant parašus žiūrovams, dažniausiai užduodamas jiems klausimas buvo "kada atvyksite su Roadie?". Pripažinsiu, tuomet maniau, kad greičiausiai niekada. Kai pernai metais viešint vėl pasipylė klausimai apie Roadie, Dave'as nuo scenos pasižadėjo sekantį kartą prigriebti Roadie kartu. O tai reiškė tik vieną - jie atvažiuos su Speedmouse!!! Man pačiam tai buvo kaip dream coming true - šio jų show dvd turėsiu nusipirkti iš naujo, mat senasis jau tiek nusitrynęs nuo žiūrėjimo, kad kartais jį grotuvas jau atsisako nuskaityti. Kaip automobilių žinovams nieko nereikia papildomai aiškinti apie Ferarri ar Bugatti, virtuvės fanams apie Jamie Oliver, taip šio žanro megėjams - apie Speedmouse. Pasimėgaukim!

https://www.facebook.com/events/475913462450945/

"Jei ne aš, galėtumėte pamiršti apie THE UMBILICAL BROTHERS - šitie du nepavykę australai nė žingsnio patys padaryti nesugebėtų.Taip ir parašykit!" - mestelėjo Roadie paskambintas patvirtinti, kad jam tinka pasirodymo Lietuvoje (2013 vasario 15 d. (penktadienio vakaras)) laikas. Tad dabar jau labai oficialiai ir šventiškai galime pranešti - THE UMBILICAL BROTHERS (kaip ir buvo pernai jums pasižadėję) atvyksta su savo legendine programa SPEEDMOUSE ir su savo nemažiau legendiniu draugu (žinoma, jei jį tokiu galima pavadinti). Na, manau, neverta aiškinti šio įvykio (nes kaip visada, tai nelabai paaiškinama, o reikia pamatyti),kurio link mes iš lėto bet užtikrintai judėjome jau trejus metus, išskirtinės svarbos, ir verčiau pereiti prie to, kas vadinama praktiniais užsiėmimais:

Jau nuo pat šiandien iki pat pasaulio pabaigos (21 gruodžio) jūs turėsite ypatingą galimybę susitikti su "nepavykusiais australais" 15% lengviau. Tereikia perkant ištarti/įrašyti stebuklingąjį GREITAPELE ir jūs jau pakeliui į… Na, sunku net apibūdinti ką. Artimiau galima susipažinti čia:

http://www.idioteatras.lt/index.php?page=umbilical-brothers

O bilietų įsigyti čia:

http://shop.piletilevi.ee/public/?concert=117159&lang=Lit&center=233&shop_provider=idio&design=idio#view=ticketsselect

Būtinai pasimatome!

Idioteatras

Na va – žadėjome jums staigmenų.

Štai ir jos.

Tik jums ir tik labai trumpą laiką. Staigmena kiek užtruko pasirodyti, bet dabar jau (ne)drąsiai galime jums pristatyti: sausio mėnesio repertuaras čia. Pagimdytas, aprengtas,šventiškas, pavalgydintas ir išleistas į pasaulį. Ir ne šiaip išleistas, o su dovanomis jums. Jei, pradedant šiandiena, iki šio sekmadienio (12.02) imtinai, jums netyčia užsinorėtų susitikti su mūsų sausio repertuaru, jis dovanos jums net 50 % nuolaidą į visus šio mėnesio spektaklius. Tiesa, verta paminėti, kad dovanų skaičius laaaaaaabai ribotas, tad labai paskubėti susitikti su mūsų repertuaru nėra nuodėmė. Ai, beje, dovanas jis dalina ištarus arba įrašius magiškąjį POEGLUTE.

Visus sausio mėnesio spektaklius rasite čia: http://www.idioteatras.lt/index.php?page=bilietai&date=2013-01, o mes, savo ruožtu, linkime nepanikuoti, jei jūsų pasirinktiems bilietams magiškasis slaptažodis neveiktų (t.y.perkant bilietus su nuolaida Tiketoje to kodo nebūtų kur įrašyti) – tiesiog pabandykite iš pradžių patikrinti to paties renginio kitą kainų kategoriją (kiekviename renginyje, kiekvienos kainos kategorijoje dovanų kiekis ribotas). Na, o jei nepavyks – bandykite pasirinkti kitą spektaklį. Tiesa, kad neateitų blogi dėdės ir neatimtų visų dovanų iškart, mūsų sausio repertuaras nedalina daugiau kaip 4 dovanų sykiu.

Taigi,

Sausio 9 d. BOEING BOEING Kaune, PIRKTI BILIETUS

Sausio 9 d. URVINIS ŽMOGUS Klaipėdoje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 11 d. BOEING BOEING Vilniuje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 12 d. URVINIS ŽMOGUS Vilniuje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 14 d. BOEING BOEING Klaipėdoje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 16 d. ŠA, KALBA MAMOS! Kaune, PIRKTI BILIETUS

Sausio 17 d. MENAS Vilniuje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 18 d. URVINIS ŽMOGUS Kaune, PIRKTI BILIETUS

Sausio 19 d. Keistuolių teatro vyrų trupė „ERELIS” Klaipėdoje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 22 d. Keistuolių teatro vyrų trupė „ERELIS” Kaune, PIRKTI BILIETUS

Sausio 23 d. URVINIS ŽMOGUS Šiauliuose, PIRKTI BILIETUS

Sausio 23 d. ŠA, KALBA MAMOS! Klaipėdoje PIRKTI BILIETUS

Sausio 24 d. MENAS Kaune, PIRKTI BILIETUS

Sausio 25 d. URVINIS ŽMOGUS Vilniuje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 29 d. MENAS Klaipėdoje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 29 d. ŠA, KALBA MAMOS! Vilniuje, PIRKTI BILIETUS

Sausio 30 d. Keistuolių teatro vyrų trupė „ERELIS" Vilniuje, PIRKTI BILIETUS

Iki greito pasimatymo!

Nemanau, kad kas atsisakytų turėti tokią asmeninę savęs kolekciją - ar jis būtų tėvas, ar mama, ar atžala. Ir ta pati atžala veikiausiai norės turėti tokią kolekciją vėliau pati tapusi tėvu/mama. Kiek daug, ir tuo pačiu - kiek mažai šiose nuotraukose.

Jau ryt apie savo požiūrį į vaikus ir motinystę - spektaklio "Ša, kalba mamos!" aktorių lūpomis. Vilniuje, 19:00 val. Ūkio banko teatro arenoje. Apie spektaklį ir bilietus - čia. Ir nepamirškite fotoaparatų - gal būt pirmąją asmeninės savęs kolekcijos nuotrauką sugalvosite padaryti jau rytoj.

Linkas į kolekciją: http://esquire.ru/photo/16-years .

Kol vyrai scenoje o žiūrovai salėje, mes jums rašome iš užkulisių. Netrukus iš teatro arenos išskubės dar geras pustūkstantis žmonių, kurie galės drąsiai vadinti save mačiusiais juos - nemirtinguosius intymios trupės "Erelis" vyrus. O pamatyti juos tikrai verta (ir netgi kažkuria prasme privaloma!):)

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre rodyti spektaklį yra nemenka atsakomybė, bet tuo pačiu ir didžiulė šventė. Net ir žiūrovu būdamas LNDT visuomet jaučiuosi kažko didesnio dalimi, nei tiesiog spektaklio, kurį ateinu pasižiūrėti. Net ir tie patys spektakliai - dauguma jų įgauna kažką savito, būdingo tik šiai erdvei.

Jau šį trečiadienį mūsų "Menas" viešės LNDT. Jei dar nesate matę "Meno", planuojate jį pamatyti ir turite galimybę tai padaryti šį trečiadienį - primygtinai siūlome pasinaudoti šia reta galimybe pamatyti jį būtent šioje scenoje. Kažin, ar stipriai užimtas LNDT grafikas leis tokiai progai pasikartoti artimiausiu metu. Pasimatom!

Toks ruduo, kokį matome šiandien, yra dovana. Dovana visiems mums, o aviacijos sektoriaus šulams tai bene dviguba. Spektakliui Boeing Boeing (kuris savo asmeniu yra mūsų teatro aviacijos poskyris) pradedančiam savo jubiliejinį - penktąjį -

sezoną, ieškojau ko palinkėti jau nuo savaitės pradžios, o gamta ėmė, ir palinkėjo šiandien visko pati:) Gero jums skrydžio, kuo daugiau nepakartojamų dovanų, tokių kaip šiandien, ir įspūdingo 5-ojo sezono. Mylim, apkabinam, bučiuojam!!

O dabar visi kylam: jubiliejinis, 5-asis, sezonas bus pažymėtas kylant iš Ūkio banko teatro arenos Vilniuje šeštadienį, spalio 20 dieną, 19:00. Skrendam?

Tokių ir tiek naujienų mes dar tikrai neturėjome. Sakysite, mes visada taip sakome...ot ir netiesa, tikrai ne! Tokių nebuvo...Visu pirma naujasis sezonas mums jau devintas, o ir tylėjome turbūt devynis kartus ilgiau nei įprastai.

Iš tikrųjų tai tikrai nesigėdisime pasakyti, kad nuoširdžiai vasarojome be jokių sažinės graužačių, o kai grįžome namo... ir rimtai susimastėme – mes gi taip niekada ir neturėjome namų. Lakstėme vienur kitur ir lyg visur gerai ir visi geri, bet visada norėjosi vietos, kur kiekvienas aktorius turi savo grimerinę arba bent jau kamputį, kur palieka savo šukas, lupdažį, peruką, kur palieka tą skirtumą tarp jo kaip aktoriaus ir jo kaip žmogaus, kur kiekvienas turi savo kampą, kur visi turi kažką bendro ir kur visi žino, kad tame kampe ryšio nėra, o čia nerūkoma, kur ant sienos iškabintas repertuaras ir valytoja visus vadina mažybiniai vardais. Norėjosi savo slenksčio ir savo tarnybinio įėjimo, kur galima tik mums ir labai kartais kitiems. Tokio kol kas dar neturėsime, bet turėsime kitokį - savo gimtąjame Vilniuje nuo šiol visus spektaklius rodysime Ūkio banko teatro arenoje, taip taip - toje kur prie upės ir buvusių sporto rūmų. Boeing‘u ten suleidome šaknis, patikrinome Umbilical‘ais – veikia! O jeigu veikia, kodėl gi ne! Mes sakome taip! Tikimės ir jūs sakysite.

O visą kitą? O visą kitą gerai! Kol kas labai viskas slapta, bet jau kvepia naujienom, dovanom, siurprizais ir kitais panašiais susichkeiten’ais (vok. saldumynas)

Beje nenustebkite, atidavėme savo bilietukus prižiūrėti “Bilietų pasauliui”, taip kad naudokitės į sveikatą ir jeigu tik matysite, kad naujasis mūsų bilietų pasaulis jums mažiau pažįstamas, nesidrovėkite rašykite, skambinkite, kreipkitės.

Na, o su draugiškom nuolaidom šį kartą mes būsime gudrūs. Nurodžius kodą ID92012 kasoje arba internetu, perkant iki trijų bilietų gausite 15% nuolaida, o perkant keturis bilietus ir daugiau – 25%. Nuolaidos galioja iki rugsėjo 11 dienos imtinai.

Taigi - repertuaras čia. Atsidarys rugsėjis, bet ten pat jau galite matyti ir spalį bei lapkritį.

Iki pasimatymo - adios amigos!

Kadangi didžioji dalis mūsų ofiso šiandien susirinko į darbą galvodami, kad šiandien ketvirtadienis, tai jie tikrai: 1) kažkur praganė vieną savaitės dieną ir 2) nevarys į Sattą!

Vakar pasaulis liko su nurautu stogu. Mes ne išimtis, o kadangi jis pas mus ir taip pavažiavęs, tai be stogo mes likom dar net iki pasauliui jį pametus. Apkabinam, sveikinam ir sėkmės (o dabar dar ir stiprybės lietuvišką dėkingumą atlaikyti) linkime. Jei būtų galimybė, tikrai pakviestume ryt apsilankyti Druskininkų teatro festivalyje, kur mes lankysimės kartu su Intymia(-ių) vyru trupe Erelis, bet suprantame, kad greičiausiai nepavyks. Tačiau visus kitus, besitrankančius pirmyn atgal po Lietuvą ir ryt viešinčius Druskininkuose - mielai kviečiame - senoji Keistuolių gvardija liūdėti tikrai neleis. Spektaklis tradiciškai vyks Eglės sanatorijos salėje, rytoj, rugpjūčio 1 dieną, 19:00 valandą. Bilietus rasite čia, tiketos kasose ( sąrašas čia ) arba prie įėjimo į salę prieš spektaklį. Pasimatom, kad ir be stogų!

Ši vasara kaip niekada atnešė daug naujienų – kad ir visomis savo lietingomis ir debesuotomis apraškomis, atnešė tai ko niekas nesitikėjo. Sporto gerbėjams apskritai rojų rojus – futbolo čempionatas, olimpinės žaidynės ir atrankos turnyrai, o kur dar Tour de France ir visos įmanomos formulės! Vien ko vertas Kunigėlio žodinis benefisas Venesualiečių atžvilgių?! Žodziu, buvo visko ir visko dar tikrai bus. Muzikos gerbėjai irgi neturėtų nusiminti – na ir kas, kad lietutis vis dažniau nuprausia Marijos žemę, festivalių tiek, kad tik spėk botus džiovint! Ką jau bekalbėti apie mus pačius! Mums ši vasara irgi buvo ir vis dar yra ypatinga! Nacionalinio teatro užkulisiai, tiek to užkulisiai, net ir pati scena (!!!) keliom dienom buvo mūsų namai, o apie tokius namus mes svajojome seniai. Buvom laimingi ir dar busim ilgai!

Bet, kad ir kokia savo visu pavidalu būtų ši vasara, mums viskas kaip senais gerais laikais – kurortai, gastrolės, Druskininkų teatro ir muzikos festivalis ir mūsų mintys vis dažniau ir dažniau rudeninės – pasiruošimas naujam sezonui pačiame įkarštyje. Bet apie tai vėliau, o dabar tai, kas ypač aktualu atostogaujantiems.

„Urvinis žmogus“ po daugiau mažiau ištisų kelių metų grįžta į Palangą (liepos 23) ir Nidą (liepos 25 ir rugpjūčio 18), o Druskininkų teatro ir muzikos festivalį šią vasarą aplankys net trys mūsų tvariniai – Intymi(-ų) vyrų trupė „Erelis“ (rugpjūčio 1), “Karo dievas” (rugpjūčio 15) ir numylėtasis „Menas“ nespėjęs į traukinį prieš metus (rugpjūčio 25).

Žodžiu, mes laimingi, darbingi ir visokie kokie. Tad jeigu kam atrodo, kad nieko neveikiame – veikiame, tik labai tyliai! :)

Visi bilietai kaip visada Tiketoje ir vasarinių rezidencijų kasose. Liepa čia, o rugpjūtis štai čia.

Linkėjimai,

Idioteatras

Šiandien, galima sakyti, mes baigiame savo 2011/2012 metų oficialųjį sezoną atvykdami su "Karo dievu" į Kauną. Jau nuo liepos pradžios startuos tarpsezonis, kurio metu vieną kitą mūsų spektaklių galėsite išvysti kurortiniuose miesteliuose: Nidoje, Palangoje beigi Druskininkuose, bet tai jau bus tarpsezonis tarp nuostabaus 2011/2012 metų sezono bei, tikėkimės, dar nuostabesnio 2012/2013. Uždarome jį, kaip dera, su naujausiu darbu, ir šį kartą - Kaune. Taigi: Girstutis, 18:00, Karo dievas. Režisierius Dainius Kazlauskas. Vaidina: Giedrius Savickas, Darius Gumauskas, Viktorija Kuodytė, Aurelija Tamulytė. Iki pasimatymo. Ir ačiū, kad visą šį sezoną buvote kartu. Bučiniai.

Šiandien Urvinis Žmogus. Pakanka turbūt pasakyti, jog be šio spektaklio nebūtų Idioteatro. Nebūtų Boeing Boeing, Duetų, Mamų, Meno, Karo dievo. Nebūtų nieko to, kas dabar yra ir dar daug daugiau. 2005 metų sausio 14 startavęs tuo metu dar Brodvėjaus klube, šiandien jame, tik jau besivadinančiame New Yorku, Urvinis pasirodys jau 247-ąjį kartą. Įkūnys jį vienas iš senbuvių, debiutavusių dar 2005 metais spalio 14 dieną Klaipėdoje, Darius Meškauskas. Nuotrauka iš senų laikų, kuomet laukėme Dariaus grįštančio iš filmavimų Maltoje, o šiandien jis jau pakeliui į Vilnių - jei kas sutiksite jį autoestradoje, perduokite linkėjimus. Iki greito!

Pinterest. Toks daugeliui gal ir nelabai dar net girdėtas reikalas, bet mus jis apžavais apžavėjo ir tokioje būsenoje negalėjome jam atsispirti. Taigi nuo šios minutės - idioteatras ne tik facebooke ir twitteryje, bet ir pintereste. O jei konkrečiau, tai čia.

Ilgą laiką norėjome pasidaryti kažkokią terpę nuotraukoms, plakatams ir šiaip mus žavintiems dalykams, štai ji atsirado pati. Jūsų patogumui mūsų pinterestą galite matyti ir facebooke - tam sukurtas atskiras tabas ten, prie eventu tabo, kur mūsų pinterestą galima stėbėti neišeinant iš facebooko. Šiame puslapyje į mūsų pinterest puslapį galima patekti paspaudus nuorodą, esančią puslapio kairėje, po facebook ir twitter nuorodomis. Junkitės, grožėkitės, dalyvaukite, sekite - bus ir prizų, ir siurprizų ir šiaip gražu. Ir nepamirškite, kad be to, jog visur viską per kompą žiūrėti, į teatrą dar reikia nueiti ir realiai;)

Scena yra toks dalykas, ant kurio nebūtinai visi gali užlipti ( kalbu apie save ). Todėl išdrįstantiems tai daryti visada jaučiau šiokį tokį ( bet sveiką ir baltą ) pavydą. Į šią sceną nuotraukoje tikrai užlipčiau, nes neužlipęs sau neatleisčiau.

Kalbant apie Lietuvos scenas - manau visi aktoriai jaučia didžiulį jaudulį lipdami į Lietuvos nacionalinio dramos teatro sceną - na, bent jau mūsiškiai tai tikrai. Aš, kaip žiūrovas, dramteatryje irgi visada jaučiuosi kiek kitaip. Pasimatome šiandien ten. Karo dievas. 18:30. iki.

Labai rimtas ir gilus straipsnis apie tris geriausius Lietuvos aktorius ir E. Nekrošių.

06.06 - turbūt šiai dienai ir netiktų kažkokia "negraži" skaičių kombinacija. Žinau, kad 11 val. į sceną užlipo pirmieji technikai, prasidėjo pirmieji paruošiamieji darbai. Šiandien nėra diena, kai tiesiog vyksta Menas ar kuris kitas spektaklis - šiandien mes pirmą kartą LNDT. Ir, atrodytu - ot tai įvykis. O mums - taip. Panašiai turbūt jaučiasi žmogus pirmą kartą atvažiavęs į didmiestį :) Ai - ką čia daug kalbėti: šiandien Menas LNDT. Sveikinu visus Idioteatriečius su tuo, jog sulaukė. Dėkojame vietiniams Martynui, Valei, Romai, Ievai, Audrai, Gretai, Laurai bei visiems kitiems prisilietusiems už suteiktą galimybę ir visokeriopą pagalbą galimybei įsigyvendinti. Bei, aišku, jums visiems, be kurių šios dienos apskritai niekada nebūtų. Susitinkam ir pabūnam. Idioteatras teatre. 18:30. iki.

Sveiki! Dauguma turbūt jau žinote liūdnąsias žinias apie Girstutį. Tikėkimės daugiau blogų žinių nesulauksime, o kol kas pranešame, kad spektaklis "Urvinis žmogus" šiandien Girstutyje neįvyks! Bandysime perkelti spektaklį į birželio pradžią, galėsite naudotis tais pačiais bilietais. Patikslinsime vakarop!

Taigi - jau vakarop. Šiandien turėjęs vykti "Urvinis žmogus" nukeltas į birželio 5 d., 18 val. Galioja tie patys bilietai, o norintys juos grąžinti, tai galės padaryti iki 06.05 d.

Yra daug skirtingų būdų prasiskaidrinti nuotaiką, bet jie turi vieną bendrą savybę - jie nebūtinai veikia. Dar tiksliau būtų pasakyti - jie dažniausiai neveikia. Todėl tiems, kam tai gali praskaidrinti nuotaiką - primenu apie tai, kad mes teatre, ir kad iki šiandienos pabaigos dar galima įsigyti į mus teatre bilietus su 35% nuolaida (su naujienlaiškio kodu, kurį čia pat sufleruoju - IdioteatrasTeatre ). Visų likusių belieka atsiprašyti ir mums - šį karta nuotaikos praskaidrinti nepavyko, bandykite kitur.

Ello Ello!!

Pasiilgot? Mes tai viską tik dėl jūsų ir pasiilgom labai.  Garbės žodis! Tik be naujienų kažkaip nesinori jūsų trukdyt ir e-mail’ų siuntinėt, nes tada pyksta kiti – rašo “NESIŲSKIT” didelėm raudonom raidėm. Tai mes jums leidom pasidžiaugti pirmais saulės spindžiais, žaliais medžiais, pievom, laukais, gaivinančiais gėrimais  ir laužais ir dabar  jau ateinam su naujienom! Ir  tokiom, kad mums net kojos tirpsta!

Turim naujieną! Ir turbūt labiau sau, nei bet kam kitam. Bet jus esate tie, su kuriais mes pratę dalintis visais gėriais ir ne tik. Šiandienos ir apskritai turbūt viso mūsų egzistavimo didelis didelis gėris yra tas, kad tais gūdžiais 2005 metais leisdami savo pirmąjį spektaklį į dienos šviesą, mes net galvot negalvojome, kad kada nors savo darbą galėsime rodyti net 1000 vietų salėje, arba kad būsim apgastroliavę bene visus Lietuvos miestus, kad apie mus rašys delfis, kad mūsų aktoriai kalbės labame ryte, o savo naujienlaiškį siųsime net keliems dešimtims tūkstančių žmonių. Ir už tai didelis ačiū JUMS! Visą tai mums yra be galo svarbu. Tačiau niekas negali nustelbti to, ko vidujai siekia bene kiekvienas teatro žmogus – pasirodyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Mums tokia proga pasitaikė netikėtai (ačiū jiems), nors svajota apie tai buvo seniai. Todėl šiandien su nedroviu pasididžiavimu pristatome jums mūsų naujieną, kurią pavadinome „Idioteatras teatre“ 2012!!! Idioteatras Lietuvos nacionaliniame dramos teatre!!!

Kažkaip pagalvojome, juk būtų tikrai gražu, jeigu didžiosiom teatro scenom išėjus vasarot, jos būtų užleidžiamos tiems, kurie tokių namų neturi. Taigi kol kas, let’s say kiekvieną  birželio mėnesį visais laikais nuo šiol naujausius savo spektaklius mes rodysime Teatre! Tik niekam nesakykite, kol kas tai mūsų ir jūsų paslaptis. Šį kartą tokios garbės nusipelnė   beveik broliai, vienos mamos (Y.Rezos) ir vieno tėčio (Idioteatras), tačiau labai skirtigi du vaikai -  “Menas” ir “Karo dievas”.

Tadam! Fanfarai ir plojimai (kol kas plojame tik mes) – Idioteatras Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, pirmą kartą  jau birželio mėnesį!!

Taigi, tiems, kurie nespėjote dėl vienų ar kitų priežasčių nukeliauti ir įvertinti šių spektaklių, šiandien turite galimybę juos pamatyti ten, kur patenka ne visi.

Birželio mėnesio repertuaras:

2012.06.06 – “Menas”, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Vilnius

2012.06.12 – “Karo dievas”, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Vilnius

2012.06.13 – “Karo dievas”, Šiaulių dramos teatras, Šiauliai

2012.06.26 – “Urvinis žmogus“,  New York klubas, Vilnius

2012.06.28 – “Karo dievas”, Kultūros ir pramogų centras “Girstutis”, Kaunas

Ir tai dar ne viskas! Iki gegužės 16 d. su šiuo naujienlaiškių arba kodu „IdioteatrasTeatre“ (perkant internetu) bilietai į visus spektaklius su 35% nuolaida.

Bilietai kaip visada Tiketoje, o repertuaras čia.

Vakar Aldona baigė pasirodymą Siemens arenoje vykusiame "Voro vestuvių" koncerte, tuomet, nė nenusivaliusi grimo (primenu - musė policininkė) išbėgusi per tarnybinį įšoko į jos jau belaukiantį automobilį ir, pakeliui grima besivalydama, nuvyko į Keistuolių teatrą, kur jos jau laukė "Ša, kalba mamos!" scenos draugės. Greita arbata su sausainiu, pasikartotas tekstas ir vėl į sceną. Mamos diena būna ir štai tokia:) Su praėjusia švente, gerbiamosios!

p.s. O šiandien susitikimo jau laukia Kauno mamos. 18:00. Girstutyje. Iki pasimatymo!

SVEIKINIMAI!!!!

Telegrama besiblaškančiam po užsienį:

Paskelbti festivalio "Lietuvos teatrų pavasaris Kaunas 2012" laureatai:

Geriausias vyro vaidmuo didžiojoje scenoje: už Ivano vaidmenį „Idioteatro“ spektaklyje „Menas“ apdovanojamas aktorius Giedrius Savickas.

Giedriau - pasveikiminimai, apkabinimai ir taip ir toliau. Valio!

http://kamane.lt/Naujienos/PASKELBTI-LIETUVOS-TEATRU-PAVASARIO-KAUNAS-2012-LAUREATAI

Pirmoji Balandžio savaitė - kaip niekad aktyvi. Savaitė startavo su geriausiu (mano asmenine nuomone) kada rodytu "Menu", ir čia didžiulis nuopelnas visų trijų: tiek Giedriaus, tiek Dariaus, tiek Arūno - panašu, kad visi po truputį randa savajį AŠ ir spektaklis stojasi į savo vėžes. Pretenzingesni žiūrovai jau po truputį gali ruoštis jį aplankyti:) Na o "žaliausias" mūsų "Karo dievas" perėmęs estafetę iš "Meno", ne ką mažiau įspūdingai tęsia balandžio pradžios spurtą: vakar nekantriausi žiūrovai galėjo pirmą kartą stebėti šį spektaklį Klaipėdoje, na o šiandien, jau visai netrukus, "Karo dievo" ketveriukė pirmą kartą pasirodys Panevėžio publikai. Aktoriams ni pucha (kalbininkai?), o žiūrovams gerų emocijų (o jų tikrai netruks). Gal kas kavos?

Ypač sunkiai prasimerkė akys šiandien - viena akim už lango pamačius snaiges pilko dangaus fone norėjosi užsimerkti, ir galvoti, kad tai tik sapnuojasi. Snigo, tiesa, gražiai, bet kiek gi jau galima... Už tai visiems tiems, kam pavyko pabaigti šį rytą neemigravus - puiki žinia, padėsianti praleisti vakarą kultūringai ir šiltai. Teatro dienai atkeliavus - visą šią savaitę 2 bilietai už 1 kainą. Mes irgi jungiamės su Mamom, Karo dievu, Menu ir IVT "Erelis". Tikrai puiki proga apsilankyti teatre. Gražios savaitės!

Daugiau apie akciją čia.

Gali pasirodyti, kad mes tylime, bet iš tikro tai sėdime vandens į burnas prisisėmę. Taip tylom ir sedim, švenčiam pasaulinę vandens dieną. Ir jus sveikinam. Kad netroškintų (čia vietoj į sveikatą)!

Kai kovo vidury žaibai maišosi su sniegais  - nieko gero nelauk! Bet kaip bebūtų pavasaris už lango…………… labai norėtųsi nusiteikti ir galvoti taip, bet po velniais, atsiprašant, gal užteks jau tyčiotys iš mūsų vargšu, žiemos įšalų?!  Ir kovo mėnesį pareiškimas – o kodėl pas jus Lietuvoje sniegas juodas – oi, kaip nedžiugina! Kodėl jis išvis dar čia – kad ir tas juodas, baltojo prosenelis.  Ach nedžiugina, sako vienas iš X-men’u (ar kas ten bevadovautų pasauliui) – šekit tada jums biškum ant to juodo, dar šviežio balto sniegučio – palipdysit ką tais! Jau prisilipdėm, prisislydinėjom, prisinusišaldėm – ačiū, žiema žiemužė, būtų gerai, kad jau galėtųme paeiti ir kur toliau, o ne iš taško A į tašką B greitu žingsniu. Aš pamiršau kaip šitas miestas atrodo, po galais!!! Tai mes meldžiam visom įmanomom kalbom – gražinkit mums pavasarį! O tą progą, kad nieko daugiau neužrūstinti (be pono X), mes ir toliau darom gerus darbus, greitai greitai stumiamės į priekį ir jau gyvenam pavasariniais spektakliais. Visko daug pridarėm per žiemą – premjerą „Karo dievas“ įšėjo ir mūsų didžiam džiugėsiui net labai sekmingai, numylėtieji the Umbilical brothers pabūvojo, su visais, kam labai norėjosi, pasilabino, dovanų pridalino, juokų prisvaidė, senasis Urvinis vis dar pilnas energijos gatroliuoja tai ten, tai šen – pensijon matyt dar negreitai, Boeing‘as kaip visada sumušė visus įmanomus sausio mėnesio rekordus, „Menas“ įsibegėjo ir ruošiasi Kauno teatrų pavasario festivaliui, Ereliai sekmingai skleidžia savo agitbrigadines tiesas Lietuvos didmiesčiuose, o Mamų komanda ir vėl laukia naujų vaisių – žodžiu, žiemos planas įvykdytas!

Su  pasididžiavimu dedam tašką ir skelbiam - balandžio repertuaras čia, o gegužės čia. Bus papildyta!

Visiems, kam sniegas gerų emocijų jau seniai nebekelia, į visus pavasarinius mūsų spektaklius su šiuo naujienlaiškių iki kovo 25 dienos  bet kurioje Tiketos kasoje (arba perkant internetu su kodu PAV7235382) 20% nuolaida, o tiem kitiem slidininkam-snieglentininkam-sniego apsėstiesiams – važiuokit į Liepkalnį ir ten šokit savo meilės šokius sniegui! Dabar pavasaris! Na start----vnimanije----marš!!

Jei yra orai, kurie gali nužudyti (na, nekalbant aišku apie stichiją), tai jie turėtų būti labai panašūs į šio ryto orus. Išeini į lauką, ir depresija garantuota. Ką čia išeini - užtenka pro langą žvilgtelėti. Bet, kaip ir lietus vasarą kurorte, taip ir toks žudanti oras mus, teatro žmones, slapčia verčia džiūgauti - jokia paslaptis, kad tokiu oru mieliau renkiesi teatrą, nei pasėdėti su draugais/šeima ant suoliuko parke. Tad, nors dar ir nepasirodė mūsų naujausias naujienlaiškis, jums galime pranešti, kad jau galima įsigyti bilietų į mūsų spektaklius balandžio mėnesį, bei į daugumą gegužės spektaklių taipogi. Taigi - saule saule bėk iš kiemo ir visi marš į teatrą!

Kai šie jaunuoliai prieš 25 metus įžengė į sceną, jų linksmi teatro dienos papokštavimai atkreipė turbūt daugelio tuometinių teatro žmonių dėmesį. Tuomet jie pradėjo tapti tuo, ką dabar mes visi žinome kaip Keistuolių teatrą. Šis "studentinis padurniavimas" po 25 metų - tai yra tai, ką galėčiau žiūrėti ir žiūrėti. Tai, kaip jau "rimti" dėdės visiškai "rimtai" daro absoliučias nesamones - to nepamatyti draudžiama ir neįvertinti neįmanoma. Intymi vyru trupė "Erelis": Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Robertas Aleksaitis, Darius Auželis ir Darius Miniotas. (p.s. šioje jaunuolių nuotraukoje tai matosi dar ir senaisiais laikais Ereliu mėgstantis paskraidyti Darius Meškauskas)

Kai žiūri spektaklį kokį 87 kartą, juokiesi jau visiškai iš kitų vietų, nei visi aplink, kurie tą spektaklį greičiausiai mato pirmą kartą (ir juokingiausios būna klaidos). Kai spektaklį, rodomą tik trečią kartą, žiūri trečią kartą, dažniausiai nesijuoki iš viso: spektaklis dar nenusistovėjęs, negali aiškiai įvardinti ar čia klaida ar tiesiog kosmetinis pakeitimas, o juokus jau visus girdėjai pirmojo ir antrojo spektaklių metu. Vakar vyko trečiasis Karo dievo spektaklis, ir jie visgi sugebėjo mane prajuokinti:) Patinka man tas mūsų naujas spektaklis.

Labai labai maža nuotraukytė daryta iš žiauriai mažiuko fotoaparačiuko iš pilnutelės keistuolių teatro salės vakar, spektaklio "Ša, kalba mamos!" metu. Čia per nuotrauką tai nesigirdi, bet fone išskirtinis klegesys- toks būna tik šito spektaklio metu. Ar ne, brangiosios ? :)

Na ką - mamos jau po truputį ruošiasi šio vakaro spektakliui. O ir jums neprošal būtų pasiskambinti auklėms/mamoms/uošvėms o gal net ir vyrams ( jei einate į spektaklį su draugėmis, tuomet opcija palikti būtent vyrą namie su vaiku gali būti kaip savotiškas papildomas desertas vakaro malonumų fone), priminti apie tai, kad šiandien jūs pramogaujate ir jau pradėti galvoti, kaip nusigausite į Keistuolių teatrą. Iki!

Akimirkos prieš "Karo dievo" pirmąjį pasirodymą Kaune vakar. Pirmasis spektaklis nestacionare visuomet būna ypatingas ir reikalaujantis publikos palaikymo, kurio vakar tikrai netrūko. Dėkojame Kaunui dar kartelį ir iki greito pasimatymo. O sekantis "Karo dievas" lauks jūsų Vilniuje jau šį ketvirtadienį, kovo 8 dieną. Moterys - nepraleiskite progos pasidaryti sau šventės. O ir tulpės šiame spektaklyje ne paskutinį vaidmenį vaidina ( čia vyrams užuomina... )

Tas jausmas, kai išeini į lauką ir supranti, jog įvyko pavasaris, buvo vakar. Šiandien įvyko kalendorinis. Bet reikia neapsirikti ir neįsijausti labai į jį, nes vis begrįžtanti žiema gali jau tada žiauriai nervinti. Kad taip nenutiktų - mes siūlome pasidalinti. Jūs pasidalinkite, kaip laukiate pavasario, o mes pasidalinsime su labiausiai laukiančiais kokia viena kita dovanėle. Su (kalendoriniu) pavasariu!

Kažkaip premjera mus išspaudė ir perkošė, bet vitaminai po tuputį grąžina į gyvenimą. Kaip ir štai tai. Beje - šita daina šiandien visiškai ne veltui (gal kas net žinote kodėl? - galite pasidalinti. Patikėkit - verta :)) O kol jūs klausot, mes varom į susitikimą (aha, mes tokius irgi turim).

Na dabar jau, išlindus iš popremjerinio urvo (į tokius visi sulenda, ir kartais labai neribotam laikui) mes galime padėkoti jums už apsilankymą ir palaikymą, ir garsiai tarti - įvyko!!! Kaskart prieš premjerą atrodo gatavas būtum galvą guldyti, kad neįvyks, o įvyksta. Ir šį kartą Dainius Kazlauskas pasitelkęs Viktoriją Kuodytę, Aureliją Tamulytę, Darių Gumauską ir Giedrių Savicką padarė neįtikėtinai nuostabų darbą. Dėkui visiems labai ir dabar jau drąsiai galime sakyti - kviečiame į "Karo dievą"!

p.s. apie premjerą galite paskaityti čia.

Kaip minėjo Gi de Mopasanas - nuodus reikia ryti iš karto, žmogus arba miršta, arba lieka gyventi. O maišyti juos su sirupu, gerti po gurkšnelį – tai bjaurus, šlykštus dalykas. Jau poryt rysim nuodus - jungiatės?

Akimirką iš repeticijos rasite čia.

Paskutinio "Sopranų" sezono jau nebežiūrėjau - nežinau, ar manyje perdegė kas, ar nenorėjau pabaigos pamatyti, bet buvo laikai, kai net į Savą kampą ( kavinė Vilniuje - aut. pastaba :) atėję reikalaudavome vietos prie teliko su garsu. Tą sekundę, kai sužinojau, jog jis vaidina spektaklyje, ties kuriuo dirbame, supratau, kad privalau tą spektaklį būtinai pamatyti. Tiesa - nežinau ar jį dar vis rodo - ten viskas kitaip negu pas mus. Na bet, kaip sakoma, turėti svajonę privalu ( Savickui pavydžiu jau vien dėl to, kad turės galimybę tą pačią rolę suvaidinti...).

Jameso Gandolfinio pamastymus apie jo vaidmenį šiame spektaklyje rasite čia.

Hey - skubame pranešti transatlantinę naujieną: kadangi paskelbtas The Umbilical Brothers pasirodymas jau pilnai jūsų užsėstas, o sėdėti norinčiųjų ir skambinančiųjų gretos ne tai kad neslūgsta, o dar ir didėja, ta proga iškilmingai galime pranešti džiugią naujieną - broliai sutiko suvaidinti dar kartą. Dar vieną papildomą kartą vasario 27 dieną. Tik jums ir tik jūsų dėka. Neškite šią žinią sparnais tiems, kurie linkę žinias pražiopsoti ir vėliau griaužtis dėl to. Viską rasite čia.

Šiandien tokia Dainiaus Kazlausko diena gaunasi - kol jis šiuo metu repetuoja su aktoriais netrukus pasirodysiantį "Karo dievą", Kaune jau ruošiama scena šiandien įvyksiančiam Dainiaus režisuotam "Menui", o Vilniuje viskas ruošiama paties Dainiaus pasirodymui - New York klube šiandien "Urvinis žmogus". Taigi - su tarptautine Dainiaus Kazlausko diena, Dainiau. Apkabinam, bučiuojam, mylim.

Baigiasi dar viena savaitė - ši buvo pažymėtа su ženklu PREMJERA. Labai daug turi būti atlikta namų darbų prieš tokiam įvykiui įvykstant ir panašu, kad visi jie buvo atlikti - juk įvykti tai įvyko įvykis :) Manau, kad visi nusipelnė gero savaitgalio. Pakeliui į jį užsukite į artimiausią VAGĄ (visgi - paskutinė diena), o tada jau - galite drąsiai nerti į savaitgalį. Turiningo!

Sveiki,

Ar taip tik atrodo, ar iš tikrųjų seniai rašėme? Na bet kokiu atveju, tada pusnys dar nestyksojo ir snaigės jeigu ir pasirodydavo, tai labai jau nerimtos. Dabar jau, panašu, sulaukėme žiemos. Tos tikrosios. Ir mums baisiai šalta ir šlapia, bet ar kas mūsų kada klausė – „Sniego norit?“. Aišku sakytume - ne, o žinote kodėl? Nes jeigu iki vasario 16-osios atodrėkio nebus, o bent jau dabar atrodo, kad kažin, tai jums teks per sniegus kopti mūsų ir teatrų gido teatrai.lt naujojo kūdikio pamatyti. Mums, beje, taip pat. O kad tokiam žygdarbiui vis dėlto pasiryžtumėte, o patikėkit verta, pristatome mūsų naująjį spektaklį KARO DIEVAS. PREMJERA!

Mūsų repetuare šitas spektaklis bus neabejotinai kitoks. Mums ir norėjosi kitokio. Tai bus antrasis Dainiaus Kazlausko režisuotas spektaklis pagal tos pačios tetos, Yasminos Rezos, kuri parašė „Meną“, pjesę „Skerdynių dievas“. Apie šį spektaklį kalbėti sunku, nes net pats Dainius pasirinko poziciją šiuo spektakliu nieko neteigti. Sako, nori leisti jums patiems viską suprasti ir priimti savaip. Mes tik truputėlį padėsime susigaudyti.

Ar kada nors jautetės taip tarsi dėvėtumėte kaukę? Ne tą tikrąją, po kuria gali paslėpti veidą, bet tą, po kuria slepiamas vidus...Turbūt kiekvienam teko atsidurti tokioje situacijoje, kuomet norisi verkti, bet reikia šypsotis, kuomet norisi rėkti, bet reikia tylėti, kuomet norisi eiti, bet reikia stovėti. Ir šypsaisi žmogus, tyli, stovi... Galbūt net ne pats vienas, o ir visi, kurie tuo metu yra šalimais. Tik pagalvokite, kas būtų, jeigu mes visi pyktume ir verktume, rėktume ir rėžtume, ką galvojam...apie tai ir spektaklis – apie didelį didelių žmonių užsispyrimą, nesusikalbėjimą, nenorą klausyti ir norą įtikti. Pastebėjote, kad žmonės vis ilgiau kalba ir vis trumpiau klausosi?

Protingas dėdė Aldous Huxley kažkada yra pasakęs (o visi šitie žmonės iš pereitų amžių ir keistais vardais, turėjo sugebėjimų, labai gerai pasakyti) – „Jeigu žmogus būtų parodytas toks, koks iš tikrųjų jis yra, jie išžudytų vieni kitus kaip parazitus, arba pasikartų“. Bet nepergyvenkite, šitam spektaklyje taip nebus, na bent jau neturėtų. :)

Bilietai į vasario 16-osios premjerą jau prekyboje! Juos, kaip visada, rasite čia, Tiketoje. Daugiau apie spektaklį galite pasiskaityti čia, o iki vasario 27 d. bet kuriame Vagos knygyne bilietus isigysit tik už 33 Lt (all included).

Lauksime jūsų!

Iki pasimatymo,

„Idioteatras“

Bevartydamas internetą (kai skamba, ką?:) aptikau juos dar tada, prieš 25 metus, berepetuojančius tai, ką jie greičiausiai net giliausiuose savo svajonių užkabariuose neplanavo parodyti vakar Klaipėdoje. Gal būt ir kiekvienas mūsų šiuo metu kažką panašaus kuriame, niekada negali žinoti...

Tie, kas vakar buvo Žvejų rūmuose Klaipėdoje sutiks su manimi - tai buvo nepakartojama. Ir ne tik dėl šitų trijų dėdžių vaidybos, bet didele dalimi ir dėl tos atmosferos, kuri, sukurta bene tūkstančio jūsų, atėjusių apsilankyti, tiesiog sklandė ore. "Vaidinti buvo labai gera" - tokią frazę buvau paprašytas perduoti - ja ir dalinuosi. Ačiū. O tiems, kam dar maža (būna gi maža, nors tu ką), tai Klaipėdos koncertų salėje šiandien pas jūs dar kiti dėdės (tie irgi nepėsti, oi nepėsti...). Jau galite ir paskubėti - iki greito!

Nebūna jums taip, kad kažkaip pačiam save norisi pagirti? Nu čia tokia didybės manijos atmaina, tiesą pasakius, bet garbių garbės žodis mums taip buvo tik vieną kartą. J

Spėkite kada?! Ja ja natürlich, tais lemtingaisiais 2010 metais, kai pagaliau pasiryžome pasikviesti „Umbilical brothers“ į Lietuvos sostinę. Mes kažkaip baisiai rizikingai juos kvietemės, praktiškai sau, o po to kumštį prikandę laukėm stebuklo. Ir še tau boba devintinės – pilna salė! Sėdimais, stovimais ir tūpiamais pavidalais! Valioooo, pasirodo, kad jie buvo ne tik mūsų, bet ir jūsų svajonė!

Nebesikuklinsim – mes už tokį žygdarbį savimi labai didžiuojames! Paskui aišku pasigyrėm  įvairiais pagyrais ir ilgai laukti išsvajotieji buvo palydėti beveik taip, kaip būna išlydimi svečiai sausio pirmosios rytą! Nekaip, žodžiu!J Bet kadangi sutikti jie čia buvo su ypatingu džiaugsmu, tai jie sugrįžta!! Greičiausiai dėl jūsų.

Taip, Umbilical brothers su naujuoju šou „Heaven by storm“ Ūkio banko teatro arenoje ir vėl pasirodys jums, jau vasario 26 d.!

Skirtingai nuo prieš tai buvusio, ir turbūt visų kitų šou, šis buvo sukurtas kiek kitaip. O istorija tokia...gūdžiais 94-aisiais pilnutėlėje Edinburgo Fringe festivalio salėje buvo maždaug 7 laipsniais Celsijaus karčiau nei pragare, todėl savo įprasto šou metu vaikinai išskyrė daugiau prakaito, nei įprastai išskiria bet koks operos daininkas vienos skvošo partijos metu. Skvošas tai tas ale tenisas su siena. Žodžiu, smagumo mažą, taip kad šioje Fringe prakaitavimo estafetėje „žiauriai norėjosi“ dalyvauti ir kitais metais, kas be ko...ir štai, ačiū dangaus dievybėms, parskrenda žinia, kad Umbilical brothers privalo dalyvauti 95-ųjų metų festivalyje, kitaip mažosios Fringe festivalio fėjos  naudodamos prichologinį spaudimą atakuos gyvenamasias Umbilical’u patalpas ir nudažuos savo miško paunksmės spalvomis viską, kas tik paklius po ranka. Aišku, Umbilical brothers kimba į darbus ir jau minėtųju metų liepos 7-ąja pasirodo pirmą kartą su savo naujuoju šou “Heaven by Storm” gimtąjai Sidnėjaus publikai. Po keletos nedidelių korekcijų ir egzorcistinių apeigų „Heaven by storm“ pagaliau buvo parodytas ir Edinburgo festivalyje.

 O jeigu rimtai, tai „Heaven by storm“ iš esmės yra visiška erezija apie Dievą, mirtį, dangų, Terry (neklauskite kas jis) ir dvidešimt centų. Žodžiu kaip visada, reikia pamatyti ir išgirsti, kitaip – laipsniai, skvošas, fėjos, Teris – ką???!!!

O kadangi šventė jau nosį mina, tai su šio naujienlaiškio kodu IDJ72930, lygiai iki to momento, kai akis į akį sutiksite Kalėdų silkę, bilietus į Umbilical brothers galite įsigyti su 15 % nuolaida. Su Kalėda!!!

Bučiuojame į nušąlusį žandą,

Idioteatras

Gal tiesiai šviesiai – raudonuoju kilimu šį kartą palydime ir į jubiliejines gastroles išleidžiame Keistuolių teatro intymią vyrų trupę „Erelis“, lygiai po nei daug, nei mažai – 25 metų! Plojam rankom, trypiam kojom, sveikinam, duodam raktus nuo mikruškės, keliones planą – gero kelio, sekmės! Galbūt galėtų būti ir taip, bet iš tikrųjų viskas daug gražiau. Kyla klausimas kodėl jie čia, mūsų skleidžiamoje tiesoje? Iš draugystės, kuri užsimezgė su Keistuolių teatru kuriant spektaklį „Ša, kalba mamos“ ir tęsiasi iki šiol. Šįkart drauge nusprendėm, kad pats laikas pakedenti  trupės „Erelis“ plunksnas. Jubiliejus, gera proga, tik dulkes nupūst ir tereikėjo, kvepia jie vis dar teatru, net tie, kurie jame jau keliasdešimt metu tik svečiai.

Taigi, ką veikėte prieš 25 metus? Tiems, kurie tuo metu jau stovėjo patys savo kojomis ir suko Grįžulo ratų ir Rondo kesetes vėl ir vėl, linguodami į taktą, turbūt nieko pristatinėti nereikia. Todėl sekantis tekstas skitas tiems, kurie dar nebuvo gimę, šliaužiojo keturiom arba tik ką buvo peržengę mokyklos slenksti, žodžiu visi, kas prieš 25 metus vis dar tikėjo Kalėdų seneliu ir nemokėjo be klaidų ištarti „kanalizacija“.

Trupę sudaro – gerbiamas visiems žinomas ponas režisierius Aidas Giniotis, bardų kunigaikštis Andrius Kaniava, ne vieno pieštinio herojaus balso savininkas Darius Auželis, senosios keistuolių kartos atstovas, varnos Albertinos fizinis pavidalas Robertas Aleksaitis ir vienas pagrindinių ir paslaptingiausių keistuoliškų idėjų generatorius laikotarpyje iki 1997 metų – Darius Miniotas, o kai  susijungia į vienį kitaip nei intymi vyrų trupė jų ir nepavadinsi – kamerinis kvintetas, ne kitaip.

O užgimė viskas dar tais laikais, kai privalu buvo visas dekoracijas sutalpinti į „Žigulių“ bagažinę kartu su dviem magnetofonais ir garso kolonėlėmis, o trupės kuriamas sunkiai apibūdinamas repertuarinis reiškinys buvo panašus į legalų chuliganizmą, lengvą ir ironišką atsvarą agitbrigadiniam humorui, kuris vyravo šalyje. Iš ten ir tie subtilią šizofaziją primenantys tekstai. Ką visą tai reiškia, žino tik jie patys ir gal dar kas nors.

Ne vienas jų, laiką praleistą kartu apibūdina, kaip nuostabiausią gyvenimo laikotarpį, todėl matyt nenuostabu, kad kelias vėl suvedė visus juos ir mus prisiplakelius J į vieną krūvą...net po 25 metų. Juk kiekvienam norėtųsi grąžinti arba sugrįžti į momentą, kai kunkuliavo degantis emocijų kamuolys.

O dabar banalybės, ką darysi toks gyvenimas, – bilietai kaip visada čia, o daugiau apie „Erelį“ skaitykite čia. O kad tas gyvenimas nebūtų toks jau baisiai rūstus jums ir jūsų aplinkiniams iki gruodžio 16 bilietai su šio naujienlaiškio kodu ER25N18 kainuos penktadaliu pigiau.

Su pirmu sniegu!

Heyyyy. Žiema! Sveikinam ir linkim, kad ji būtų ne prastesnė, nei šis ruduo, nes vis dar negaliu patikėti tuo, koks jis buvo. Čia gal ir nelabai aišku, bet norėjau perduoti žiupsnelį sniego iš ten, kur jo jau yra ir kur jau galima paleisti gerą gniūžtę kolegai i galvą ( nes būtent į galvą juk juokingiausia, ane? ). Skelbiam žiemą atidaryta. Taškas.

Tą sekundę, kuomet atidedamas skrydis, arba tuomet, kai jungiamojo skrydžio ( connecting flight ) reikia laukti 9 valandas, visa ta kelionės magija kažkur išgaruoja ir ją pakeičia pyktis ar bent jau kažkoks vidinis susierzinimas. Bet kaip ten bebūtų - į naują skrydį kaskart žengi su artėjančių pokyčių pojūčiu. Jausmas iš ties panašus į tą, kuris apima kaskart prieš kiekvieną spektaklį. Šiandien skrendam!

Mielieji,

Reikėtų turbūt pasveikinti visus, spėjusius nusipirkti guminius batus – artimiausiu metu jau ko ko, bet jų jums tikrai prireiks, nes netrukus sulauksime ir lietaus, ir mylimo lietuviško sniego. Gal ir ačiū jam, kad po mados epidemijų visi pradėsime nešioti botus. Je!

Ir nors artėjant šaltajam metų sezonui dauguma šilumamėgių Baltijos gyventojų yra linkę užsisklęsti namuose, primename, kad po sniegu miega tik žiemkenčiai, o žemdirbiai eina „kultūrintis“. Taip taip, nes teatruose jau irgi šilta, beveik kaip namie.

Ir nors jau netrukus nuo liustru nusileis šventiniai briedžiai, amalai ir nutukę šventieji Klausai... svarbiausia naujiena mums, o tikėkimės ir jums, – mes pagaliau apsirepertuarinome! Šiemet repertuaras kaip niekad kaprizingas – nesuprasi, atrodė tai ranka pasiekiamas, tai griūdavo kaip kortų namelis.

Todėl ačiū ačiū bravo bis, pagaliau!!! Rezultatai čia.

Tebūnie to be continued...tai dar ne pabaiga – sakykime, gera pusė darbo. Todėl kol mes ruošiame jums papildų, naujienų, dovanų ir panašių lepinimų, į visus naujojo repertuaro spektaklius iki gruodžio 4 d.  su šiuo naujienlaiškiu arba internete įvedus kodą ID1629T bilietus galite įsigyti su  30% nuolaida.

Jau durys atviros ir jūs plūstate salės link. Kas dar rūko prie įėjimo, kas laukia vėluojančio draugo (įsivaizduoju, kaip jis nervuoja... ), kas kabinasi paltą, o kažkas jau sėdi salėje. Kažkas paskutinį kartą tikrina šviesas, kažkas garsą, o kažkas intensyviai kartojasi tekstą... Pirmasis šio sezono Boeing Boeing už 15 minučių pakils pilnutėlėje Kauno Girstučio salėje. Linksmo skrydžio ir gero sezono visiems.

Retai taip nutinka, kad 07:17 žygiuočiau sau gatve į darbą. Galima sakyti - beveik niekada. Gal čia kalta kiek kitokia darbo specifika - nežinau. Ėjau sau ir svarsčiau, kiek gi čia reiks laukti, kol kažkas atsidarys ir bus galima nusipirkti kad ir rytini pyragėli. Pirmas pasitiko veikiantis kioskas, o tada - štai tai. 07:17!!!! Aš sužavėtas.

Tikrai nejaučiu jokios nesveikos traukos outdoorui ( nors gali taip pasirodyti ), bet ranka pati pakilo ir nuspaudė mygtuką. Nežinau nei ką, nei kodėl čia bandoma reklamuoti, na bet žiauriai užskaitau. O ta pačia proga visiems linkiu nerealaus savaitgalio, po kurio seks naujienų pilna savaitė ( na, aišku, su sąlyga, kad šiandien nesibaigs viskas ).

Vakar iš delfio, šiandien iš telefono - pirma diena, kai "žolė tampa balta". Šiaip tai galėtų būti ir tokia šventė. Kaip ten bebūtų - šį rudenį priskiriu stebuklingųjų tarpui. Ir jis, panašu, bus stebuklingas iki pat galo. Na - dar turėsite galimybės įsitikinti. O kol kas - "balta žolė".

Dramteatris ir vėl diskusijų objektas. Šį sezoną pažadas atgimti, panašu, pildomas - bent jau kol kas ir bent jau reklamos srityje. Mums patinka. We like. Wir möchten. Нам нравится.

Labai pralinksmino pavadinimas, o labiausiai nustebino tai, kad labai netgi tiksliai parašyta ir įvertinta. Mes labai džiaugiamės ir dalinamės: pereitos savaitės žurnalo Veidas minirecenzijos nuotrauką galite matyti čia, o pilną apžvalgos tekstą galite rasti sekant šią nuorodą: http://www.veidas.lt/baltos-ir-purvinos-premjeru-kojytes. Gero skaitymo!

Kai jau apie mus rašo - mes linkę pasidalinti. Ne dėl to, kad pasididžiuoti (nors ką čia slėpti - tikrai malonu), bet tam, kad jūs, neturintys galimybės naršyti į kairę ir į dešinę, galėtumėte be vargo susipažinti su rastąja medžiaga. Ir, aišku, jei jus tai domina.

Skaityti čia: http://www.teatrai.lt/ziurovu-ispudziai-apie-mena-ir-mena-susitaikyti.html

Na va - Meškauską jau demaskavote. O mes ta proga pradėsime ciklą "Meno belaukiant". Pradėsime, manau, triptiku "paslėptasis Meškauskas", kad ne tik radusieji, bet ir nemačiusieji galėtų įvertinti. Pirmasis - Arūnas.

Kadangi likau vienas ofise, didžiajai jo daliai atostogaujant (nesuprantu, kodėl negalim mes kaip žmonės - atostogauti tada, kada atostogautina?) ir nemažai jo daliai esant svečioje Britanijos respublikoje, tuo metu kai kiti turi arti ( "tai arti man ar nearti?" - čia iš filmo "Niekas nenorėjo mirti"), tikiuosi jiems visiems bus taip, kaip šitoj super dainoj su super wow klipu. O aš einu gert kavos.

Yes (liet. „Taip“ aut. pastaba), pagaliau!

Vasara jau į pabaigą, mokyklinės prekės į lentynas, visi iš atostogų – rodos nieko blogiau ir negali būti. O mums kaip tik – geriau :) mes visą vasarą įprastai kažkam ruošiamės, o tada jau jūsų teismui atiduodame. Šis kartas irgi ne išimtis.

Apie „Meną“ jau girdėjote. Tie iš jūsų, kurie mėgsta rizikuoti – netgi jau apsilankė išankstinėje peržiūroje. Negaliu pasakyti, kad tai buvo veidu į samanas – daugelio nuomone netgi atvirkščiai. Bet, aišku, mes šlifavome, repetavome ir dabar jau norime paskelbti premjeros datas: spalio 7 dieną pirmąjį „Meno“ pasirodymą išvys vilniečiai, o jau lapkričio 5 dieną „Menu“ galės pasimėgauti ir kauniečiai. Kol kas šie du miestai, bet pažadame ateityje neapleisti ir visų likusių miestų, juolab kad jau aktyviai domitės šio spektaklio atvykimo galimybėmis.

Daugiau tradiciškai galite pasiskaityti mūsų svetainėje – čia. Kol kas tik jūs. Oficialiai apie „Meno“ premjerą skelbsime tik rudenį, tad šiuo metu netrukdomai galėsite įsigyti bilietų tiek, kiek norėsite ir pigiau. Lai tai jau tapo gražia tradicija jums pirmiems viską pranešti ir  pasidžiaugti kartu. Jums – galimybe būti pirmaisiais, mums – kad jus turime. O juo labiau, kad ir spektaklis juk apie tai.

Dabar, kol tik jums, bilietai pigiau. Vėliau brangs. Kaip atskaitos taškas tegu būna ilgai lauktas krepšinio čempionatas. Taip jei visai būti tiksliam – viena kaina bus iki jo (t.y nuo dabar iki rugpjūčio 31 d.), kita šventąjį mėnesį kol žaisim, o trečia – po to, kai visko daug laimėsime ir eisime ilsėtis. Ir kuo anksčiau jūs įtikinsite save, kad norite „Meną“ pamatyti, tuo jums patiems daugiau ant saldainių liks.

Visas repertuaras jau savo vietoje, su visom naujienom ir ne tik - spalis čia, lapkritis čia.

Viskas ko pasiilgot irgi ten pat. :)

Iki greito pasimatymo!

Linkejimai,

Idioteatras

Labai pasistūmėjome mes per pastaruosius kelerius metus įvairių festivalių klausimų ir jau turbūt nėra savaitgalio, kurio metu negalėtum kurio nors iš jų aplankyti. Ir šis - neišimtis. Galapagai, Pkstvl - visiems ten vykstantiems linksmo pasibuvimo ir lengvo atsigavimo. O kad į nuotaiką įeiti - štai toks opusas. Kaip jį vertinti - tikrai nežinau. Gal jūs patys ir įvertinkite. Gero savaitgalio!

Kažkokios progos nebuvo prieš tai prisėsti prie kompo, bet tai niekaip nesumažina dar sekmadienį mūsų pasiekusios naujienos apie tai, jog BrassBastardz "nusinešė" "The People's Music Awards" šokių ir elektronikos apdovanojimą. Šiemet tai, kol kas, bene geriausia girdėta naujiena apskritai. Apkabinam, sveikinam ir daug daug daug linkime!

Naujieną galite pasiskaityti čia, o tuo tarpu - daina laimėtoja. Enjoy!

Kai pirmą kartą išgirdau šios pjesės sinopsę (trumpą aprašymą), man iš karto prieš akis stojo vamzdis (tas, kur prie Neries). Jau nuo tada degiau nekantrumu šią pjesę iš kažkur gauti ir ją perskaityti. Gavau, perskaičiau ir abejonių apie tai, kokia bus kita mūsų pjesė man neliko jokių (nors perspėjančių ženklų buvo – kaip pasakytų vienas mūsų personažų).

Ši pjesė – apie draugystę. Ne, ne tą žodį „draugystė“, kuriuo paskutiniu metu svaidomės į kairę ir į dešinę. Greičiau apie tą draugystę, kuri išlieką atmintyje visam gyvenimui (įdomu – turit tokią?). Apie tuos 2-3 tikrus draugus (jei turite jų daugiau nei 5-6 – tai aš kalbu ne apie tokius draugus), su kuriais gali apie bet ką ir bet kada. O juo labiau – bet kur.

Paradoksalu, bet panašu, kad ir gims šis spektaklis būtent iš draugystės. Susirinkus visai pastatymo komandai ir sudėjus į vieną vietą visų užimtumus artimiausiems metams į priekį, paaiškėjo, jog vienintelis laikas, kuomet galima atlikti didžiąją dalį viso darbo yra… dabar.

„DABAR?!?!?!?!?!?“ – jums reikėjo išgirsti tą garsą, kurį išleido mano kolega, kuomet paskambinau jam pasidalinti savo atradimu – „tu gal durnas? Kaip tu tai įsivaizduoji? Aš jau nekalbu apie pinigus pastatymui, bet mes JAU pavėlavome tai padaryti“.

Teisybės dėlei, šioje vietoje turėčiau pridėti, kad aš pats, išgirdęs tokį pasiūlymą iš šalies, mažiausiai ką padaryčiau, tai nusijuokčiau garsiai į ragelį ir jį padėčiau. Skirtumas tas, kad aš jau buvau įsimylėjęs. Ir jau ne tik pjesę, bet ir į planuojamą komandą. Ir ta mintis, jog toks, kokį aš jį įsivaizduočiau, spektaklis gali gimti tik dabar arba niekada, mane užvaldė visiškai. Sau sprendimą aš jau buvau padaręs, bet to, aišku, buvo negana.

O toliau... Jei aš pasakočiau visas detales nuosekliai, gautųsi netrumpas romanas, kurio metu kelis kartus galima būtų ir nusijuokti, bet nemažą laiko dalį tektų ir ašaras braukti, kaip kad brauki ašarą pamatęs, kaip kad Žaibas Macquinas (filmukas „Ratai“), užuot  iškovojęs išsvajotąją  didžiąją taurę, padeda kolegai iškelta galva užbaigti savo karjerą. 

Tiesa ta, kad be šių žmonių atsidavimo, noro išleisti šį darbą ir draugystės šio kūrinio nepamatytumėte. Nesakau, kad niekada, bet artimiausius kelis metus tai tikrai. Tam, kad įvyktų DABAR, šie žmonės atsisakė įprastinių pastatymo honorarų bei didelės dalies savo laiko – norint per tokį trumpą laiką paruošti kokybišką darbą dirbti reikia jau ir naktimis.

Bet ir to galėjo neužtekti, jei ne du skambučiai, kurių sulaukiau besvarstant apie tai, jog KĄ parodyti tai mes turime, beliko tik rasti KUR. Pirmasis, noriu prisipažinti, labai pradžiugino, bet lygiai taip pat ir suglumino. Mums paskambinę žmonės pasiūlė patalpas visam repeticiniam periodui neprašydami už tai užmokesčio. Tiems, kas nežino, pasakysiu, jog tokių pasiūlymų tiesiog nebūna, o mums, mūsų situacijoje, ir apskritai atrodė kaip stebuklas. Glumino kas kita – kad ši vieta tai „Siemens“ arena. „Užmuškite mane, bet neįsivaizduoju teatro „Siemens‘e““, - buvo pirmoji mano mintis, bet situacijos suvokimas vertė nuvažiuoti ir visgi įvertinti pasiūlymą. Kadangi važiavau pamatyti „Siemens“ areną, tai, ką pamačiau, pripažinsiu, kiek nustebino. O labiausiai mane nustebino ten dirbančių žmonių bendravimas ir atvirumas – to, kažkodėl, visai nesitikėjau. Daug keistinų ir taisytinų dalykų ten yra, ypač norint pritaikyti salę gan pretenzingam ir išrankiam teatro žiūrovui, bet su „Siemens“ arenos žmonėmis ir jų požiūriu – manau, kad laikui bėgant jie viską susitvarkys. Mes pirmieji pabandysime padaryti tai, ką laikiau neįmanomu – parodysime spektaklį „Siemens’e“. O tai, kita vertus, reiškia dar ir tai, jog penktasis mūsų spektaklis gims dar vienoje, mums naujoje, erdvėje (pirmosios keturios buvo „New York“ klubas, Lietuvos rusų dramos teatras, VRM rūmų salė bei Keistuolių teatras). Tai irgi įkvepia. Galiausiai sulaukiau antrojo skambučio – skambino Ignas, mūsų ilgametis kompozitorius beigi garso operatorius – kuris pasakė maždaug taip „Žiūrėk, dėl šviesos ir garso nesuk galvos. Padarysim.“

Tad... panašu, kad beliko pristatyti šį darbą, kurio atsiradimu aš laaaaaabai džiaugiuosi. O tiksliau – pirmąją išankstinę šio spektaklio peržiūrą. Visų pirma tai  galimybė parodyti šį spektaklį jums. Jums, kurių vertinimas, pastabos ir nuomonė mums yra svarbiausi ir be kurių apskritai visa tai netektų jokios prasmės. Taigi:

Spektaklis MENAS

Pjesės autorė: Yasmina Reza

Režisierius: Dainius Kazlauskas

Aktoriai: Darius Meškauskas, Arūnas Sakalauskas, Giedrius Savickas

Scenografija ir kostiumai: Indrė Pačėsaitė

Kompozitorius: Ignas Juzokas

Šviesų dailininkas: Darius Malinauskas

Techninis vadovas: Tomas Peciukonis

Vieta: Naujoji Siemens arenos teatro salė „Deluxe“

Laikas: Gegužės 4 diena, trečiadienis, 19:00 val.

Apie detales galite paskaityti čia, o aš jau gal baigsiu savo prakalbą ir atsisveikinsiu su jumis, tikiu, jau iki labai greito.

Ruduo – premjerų metas. Naujas sezonas, nauji planai – žodžiu, viskas nauja. Tai mes taip  ir norime, o vis planuojame planuojame, o žiūrėk vienas prasidėjo gruodį, kitas sausį, ir net du –  kovą. Kaskart galvojam, nu jau ne, šį kartą viskas pagal tasykles, jeigu jau naujas spektaklis tai tik rugsėjį (na, arba spalį) ir taškas, bet...rūpus miltai, ar čia mes tų taisyklių nepaisom, ar čia jos mūsų nelabai.

Kaip sako protingieji – žmogus planuoja, o kažkas juokiasi. Tai mes ir vėl ne tuo laiku, pavasarėjant, bet kad jau Lietuva ir kad jau lietus vis dar lija (tai mentališkai gal pasirodė, kad ruduo), tai mes skelbiame, jau matyt aišku ką

VIENINTELĘ IŠANKSTINĘ MŪSŲ NAUJOJO SPEKTAKLIO PERŽIŪRĄ!

P.S. didelėm raidėm, nes mums visą tai labai didelio didumo.

O trumpai tiek:

Spektaklio „Menas“ išankstinė peržiūra – nes mums patinka šita pjesė;

Gegužės 4 d. – čia jau ne pagal tasyklės, atleiskite, bet kas nerizikuoja tas negeria šampano, sako taip visada vieno iš mūsų dėdė, kuris šampaną gėrė net iš vilnonės kojinės (tikrai!);

Režisierius – Dainius Kazlauskas – nes jam patinka šita pjesė ir mes;

Vaidina – Arūnas Sakalauskas, Darius Meškauskas ir Giedrius Savickas – jiems išvis labai viskas patinka!

O rodysime visą tai naujojoje Siemens arenos teatro salėje  „Art Deluxe“, jus greičiausiai nieko apie ją negirdėjote, bet dar išgirsite, pamatysime ir įvertinsite.

Bilietai – bus čia, bet kol jų ten nėra, būtina registruotis, nes ribos, lubos, keturi kampai – paskui neužteks. Registruotis galite ir čia registratura@idioteatras.lt arba prisijunkite prie event‘o. Užsiregistravusiems pirmenybė ir ypatingos sąlygos! Kadangi mums visą tai labai didelio didumo, tai ir nuolaida jums bus ne mažesne - visi 50%, gerai? Registracija vyks iki balandžio 22 d., registruojantis el.paštu rašyti norinčių sudalyvauti kiekį ir kontaktinį telefoną.

P.S. Kad būtų aiškiau visa prieš- ir po- istorė čia, nuo a iki z.

Šiandien visiškai atsitiktinai savo tweeteryje aptikau šią nuorodą ir supratau, kad vargu ar ką gyvenime gražesnio esu matęs. Jei bent vieną iš šių salių kas partemptų į Vilnių - jau tikrai turėtume asmeninę Idioteatro vardo salę. O gal kas esate matę kažką panašaus asmeniškai ir kur nors kiek arčiau mūsų? Kur nors Europoje? O gal net ir Lietuvoje? Būtų smagu, jei pasidalintumėte - jaučiu būsiu atradęs naują hobį...

http://www.buzzfeed.com/mjs538/75-abandoned-theaters-from-around-the-usa

Kadaise teko lankytis Japonijoje. Ir net dainuoti šitą dainą vaikams. Jiems tik išgirdus melodiją visi pašokdavo ir dainuodavo kartu. Ir aš tikiu, kad su savo kruopštumu, bendrumo jausmu ir disciplina japonai pasieks, jog šitie vaikai jau labai greitai ir vėl dainuos šitą pačią dainą su tokiu pačiu užsidegimu. With you, Japan.

Užsiciklinome - pavasaris, pavasaris! Atrodė, ateis ir nebesinorės tokios garbės jam teikti, o va atėjo ir dar labiau norisi - jau mėnesį be pertraukų! Sako, pati kalta, per anksti pradėjai jo laukti. Tai kas? Vistiek noriu ten kur jie, ant to "adijalo" ir dar kad jis ant manęs tuos žiedus purtytų.

Ar pagalvojote, kiek pasaulyje žmonių niekada nematė sniego, niekada nesėdėjo ant rogučių, niekada nevalgė sušalusiomis rankomis Užgavėnių blyno, niekada nebuvo nušalę ausų ir kurių mamos niekada jiems nesakė užsidėti kepurės, kurių rankos pirštuotose pirštinėse niekada nebuvo suspaustos į kumštuką, kurie neragavo varveklio, kurie niekada nėra prišalę liežuvio (!!!)  ir nežino, ką reiškia sulaukti pavasario! Ką reiškia su neslepiamu džiaugsmu į tolimiausią lentyną sugrūsti žieminius batus, vilnones pirštines ir pradėti svajoti apie atostogas. Maža to, kad mes galime valgyti varveklius, o mūsų mamos turi ką mums pasakyti, mes turime ko laukti! – žiemą pavasario, pavasarį  vasaros, vasarą rudens, rudenį pavasario...

O prasideda pavasaris tąja aštuntąja  ir neslėpkime, kad daugelis stipriosios lyties atstovu turi silpną atmintį, todėl kasmet akis išdegę bėga iki artimiausio kiosko tulpės. Pakankamai romantiška, bet kartais taip norėtųsi, kad kas nors primintų. Graikijoje tam tikrą dieną buvo nutraukiami visi darbai tam, kad vyrai galėtų pabūti su savo moterimis - nutraukti darbų mes negalime, bet priminti su mielu noru, tuo labiau, kad tos aštuntosios progos proga su šiuo kodu 7d9TJa7  bilietai į „Ša, kalba mamos!“ iki kovo 9 dienos su 40% nuolaida.

Elektroniniu oro balandžiu – balandžio mėnesio repertuaras tiesiai jums į pašto dėžutę čia, o kovas vis dar čia.

Idioteatras

O jums, pavyzdžiui, patinka tokie? Man, tokiai biški Idioteatrai, labai patinka!:)

Yesssssssssss! Pagaliau radom sau paguoda! :)

http://www.thefuckingweather.com/?zipcode=vilnius&CELSIUS=yes

‎"Geriausias komedinis kada nors gyvenime matytas spektaklis! Nesitikejau nepaisant to, kad buvo taip isgirtas. Kazlauskas nerealus. Nuo juoko skaudejo ir veido raumenis, ir zandikauli, ir pilva. Mielai eisiu dar ne viena karta pakartoti tokios juoko ir geru emociju dozes." - galvoja Aura. Ir mes galvojame panašiai. Ir ne tik mes:) Ta proga - Efterklang Alike (niekaip neradau kito būdo šiam gabalui pristatyti:)

Šis laiškas yra lyrinis nukrypimas Urvinio ir Pavasario garbei! Nekantriems ir neromantiškai nusiteikusiems – kovo mėnesio repertuaras juodu ant balto čia.  O tiems, kas jaučia sentimentų abiem...

ar niekad nesusimąstėt, kad puikiai atsimename ypatinguosius pirmuosius kartus, kurie per gyvenimą jau spėjo nutikti. Pirma klasė, pirma praskelta lūpa, pirmas naktinis žygis, pirmas darbas, pirmas skrydis lėktuvu, ypatingai romatiškiems – pirmoji meilė. Net ir pirmą išmoktą eilėraštį bent pusė mūsų galėtų nestrigdami išberti lyg vakar išmoktą. O mes taip galėtume išberti Urvinio žodžius, nes jis pirmasis, nes jį atsimenam labiausiai ir atsiminsim dar labai ilgai.

Ar jums neatrodo, kad pirmiesiems kartams paliekam išskirtinę vietą širdyse, o paskutiniuosius imam ir pamirštam? Ar kada nors pagalvojote, kada paskutinį kartą ėjote basomis? Arba valgėte mėlynes? Arba ašarojote nuo saulės spidulių? O kada paskutinį kartą buvo pavasaris? Atrodo, kad prieš šimtą metų. Ar nėra taip, jog paskutinio karto nesureikšminam dėl to, kad šventai tikim: bus dar tų pilnų saujų mėlynių, ir pasivaikščiojimų basomis bus?

Ir nesakykite, kad bent vienas iš jūsų nesidžiaugiate, kad pagaliau švies saulė ir medžių šakos turės lapus!

Lyrinį nukrypimą išklausiusiems iki Vyskupo Valentino dienos taikoma 20% nuolaida su šio naujienlaiškio kodu.

Kodas: tC85234

Idioteatras

Jūsų

O atsimenat tokį? Apie ką dar kalbėti, kai norisi tik out of the dark į pavasarį greičiau!

Paskutinis žiemos menuo oficialiai prasidėjo. Ne tai kad aš nemėgčiau žiemos, bet kai žiūrint į viršų pradedu nebeprisiminti, kaip atrodo "žydras dangus", žiauriai džiaugiuosi, kad vasaris turi tik 28 dienas:)

Radviliškis ir Rokiškis. Radvilos ir Tyzenhauzai. Sūris ir geležinkėlis. Vytautas Tomkus su Vytautu Juozapaičiu bei Juozas Tallat-Kelpša su Juozu Gruodžiu ir Miku Petrausku. Kažkaip gerokai viskas kitaip būtų be šių dviejų miestų...

Mes jau pakeliui pas jus į namus, tad iki greito!

Ši savaitė ypatinga - ko gero užimčiausia šį sezoną, o juo labiau šiais metais. Cieli 7 spektakliai šią savaitę: net du Vilniuje, po vieną Radviliškyje, Rokiškyje, Kėdainiuose ir Kaune. Na o pradės visą tai Saulės miestas jau šiandien priimdamas Maestro Dainių Kazlauską. Ta proga - kiek rūgštokas bet, panašu, nuoširdus Saulės miesto pristatymas.

Kadangi nepavyksta įkrauti vaizdelio, jį galite pamatyti čia.

Iki pasimatymo!

Kol Naujoji Akmenė gaivaliojasi, Kaišiadorys ruošiasi šiandien priimti Maestro Dainių Kazlauską. Tai miestas, kuriame gimė Ramūnas Šiškauskas ir kuris įėjo į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys. Šiandien Kaišiadorys - apie 10.000 gyventojų turintis miestas, su beveik 400 kurių pasimatysime jau labai netrukus.

Daugiau apie Kaišiadoris galite pasiskaityti čia.

Šiandien didi diena - Maestro Darius Meškauskas oficialiai pradeda paskutinį Urvinio Žmogaus žygį per mažuosius Lietuvos miestus ir miestelius. Taigi - Naujoji Akmenė. Miestas sugalvotas statyti 1945-ais, o miesto vardą gavęs 1965-ais. Sugalvotas dėl klinčių (tinkamų cementui) klodo tuometiniame Karpėnų kaime. Geriausiais laikais jame per 4 valandas buvo galima išgauti tiek cemento, kad užtektų 100 butų namui pastatyti. Šiuo metu cemento dėka atsiradusiame mieste gyvena per 11500 gyventojų, 350 kurių jau šį vakarą susitiks su Maestro atnaujintuose miesto kultūros rūmuose. Gero spektaklio!

Daugiau apie Naująją Akmenę galite pasiskaityti čia.

Šiandien duše pradėjau švilpauti tai, kas, panašu, įstrigo visai likusiai dienai. Nežinau, kaip tai susiję su Mamom, kurios šiandien pagaliau atvyksta susitikti su pilnutėliu Šiaulių dramos teatru mamų ir tėčių, bet kažkaip, net neabejoju, susiję. Prisimenat?

Labas labas,

Ilgokai nerašėm, bet ne todėl, kad nesiilgėjom ar neturėjom ką pasakyti. Tiesiog mes, kaip ir jūs, pirkom dovanas, pakavom jas, puošėm egles, šventėm, valgėm, kepėm, virėm karštą vyną, kasėm automobilius iš po sniegų, bėgome ant smūgio guminių batų ieškoti, išvažiavom iš darbo vėžių, paskui vėl į jas įsirangyti bandėm. Žodžiu, gyvenome tuo ritmu, kuriuo gyvena beveik visi laikotarpiu nuo gruodžio iki sausio vidurio. Ir vis tiek kūrėm, planavom ir organizavom.

Todėl jau turbūt girdėjote/skaitėte, kad į pasigastroliavimą po Lietuvą išleidžiame atsakomingai mūsų „Urvinius“ bei „Mamas“. Pirmuosius tam, kad pasakytų „viso“ paskutiniojo savo turo po Lietuvą metu, antrąsias tam, kad vienerių metų sukakties proga pasirodytų ten, kur seniai buvo lauktos.

Todėl, jei patys ten visur kur negyvenate, bet turite pusbrolių, tėvų ar draugų beigi bendraklasių Radviliškyje, Naujojoje Akmenėje, Kelmėje, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Kėdainiuose ar Kretingoje ir Šiauliuose - pasakykite jiems, kad pas juos, beveik į jų kiemą, atvažiuoja „Idioteatras“. Dažnai taip nebūna. O ir mums bais malonu būtų pasimatyti, ranką paspausti ar akį pamerkti, linkėjimus iš sostinės nuvežti jūsų artimam žmogui.

Tad suguldyti mūsų šio bei vasario mėnesio repertuarai štai čia ir štai čia. Stebėkite, nes visko bus tik daugiau ir daugiau. Bilietus didžiuosiuose miestuose kaip visad platina „Tiketa“, o mažesniuose – kultūros centrų kasos.

Iki susitikimų.

Jūsų „Idioteatras“

Šiandien paskutinis metų spektaklis. Ta proga mylimiausia mano metų (o gal net ir visų laikų) daina jums. Be vaizdo. Be suprantamų žodžių. Nes tiek vienas, tiek kitas gali viską sugadinti.

Man parašyti post'ą į bele kur užima bele kiek laiko, o ypač čia - kažkaip labai renku žodžius. Bet šiandien kažkaip ta diena, kada visgi jaučiau kad noriu parašyti, nepaisant to, kiek laiko tai užtruks.

O parašyti noriu visiems.

Dainiui už Lenkiją, The Umbilical Brothers ir to daug daug daug viso kito (tame tarpe ir laiko, praleisto ofise).

Dariui už atsidavimą, ištvermę ir pagalbą, o ypač tuo metu, kai Dainius buvo Maskvoje ir teko vienam laikyti kardaną.

Viktorijai už balandžio 22-ąją, rekomendacijas ir didelę širdį.

Aidui už taip dažnai pakeltą telefono ragelį.

Leonardui, Ramūnui, Giedriui, Eglei, Jūratei, Gintarei, Inetai, Editai, Linai ir Žemynai už sugebėjimą išlikti chebra bei nesibaigiančią improvizaciją (ypač už sceną su obuoliu).

Gabijai, Reditai, Linai, Aldonai, Saulei ir Kristinai, bei Soniai su Paukšteliu - visoms mamoms (ir dar ne:) už visiškai kitokį bendravimo ir buvimo kartu lygį.

Valentinui už trupę P.S.

Mantui už visuomet gerą nuotaiką. Kaip ir Česlovui beje.

Romui, Dariui, Vytui ir Daliui už šviesą mūsų akims.

Ignui, Emiliui, Ramūnui ir Mariui už muziką mūsų ausims.

Tomui už sugebėjimą viską suspėti.

Vladui už sugebėjimą būti visur ir vienu metu.

Agnei, Erikai, Rimai ir Kristijonui už buvimą mūsų veidu.

Visoms Lietuvos salėms ir salytėms su visais ten dirbančiais žmonėmis už tai, kad dirbame kartu.

Dovilei, Erikui ir Edvinui už kantrybę dirbant su mumis.

Zwyperiui už galimybę matytis virtualioje erdvėje.

Zitronui už skubia pagalbą tuomet, kada jos labiausiai reikia.

Martua už tai, kad esi iš Didžiosios raidės.

Deimantei už plunksną ir tą pačią kantrybę.

Marijai už tai, kad be jos visą, ką darome, būtų neįmanoma (na, bent jau labai kitaip:).

Simui už ilgą kelią praeitą kartu ir už tobulą buvimą pastoviu oponentu.

Visiems tiems, ką gal būt pamiršau paminėti, bet be ko nebūtų viso to, ką tiek daug šių žmonių bando sukurti.

Na ir, be abejonės jums. Visiems tiems, kurių juokas užpildo sales: tiems kurie pyksta ir barasi ant bilietų pardavėjų, , plėšytojų, kasininkių, paltų kabintojų, tiems kurie ant minėtųjų žmonių nepyksta ir atvirkščiai – juos gerbia ir myli. Tiems, kas burnoja aktorius ir režisierius bei scenografus su kostiumų dailininkais už jų prastą pasiruošimą ir skonį, bei tuos, kurie minėtusiuosius aukština ir garbina, ant rankų nešioja.

Teatro nereikia sureikšminti. Sureikšminti reikėtų jo sukuriamą galimybę būti, išgyventi ir jausti kartu.

Gražių jums švenčių.

Sveiki,

Ar nebūtų geriau, jeigu dabar šviestų saulė? Arba jeigu visada būtų jūsų mėgstamiausias metų laikas – ar tai būtų vasara, ar žiema? Jeigu visada būtų jūsų mėgstamiausia savaitės diena? Juk atrodo, kad tada viskas būtų geriau. Ir tokia tobula diena tikrai egzistuoja, bet kaip bebūtų keista, dažniausiai, ji nė velnio nepriklauso nuo saulės padėties ar savaitės dienos.

Kiekvienas turime tą SAVO diena. Turime ir vieną bendrą! Ji vadinasi Kalėdos. Juk net tuo atveju, jeigu Kalėdas kas nors paimtų ir perkeltų kad ir į  kovo 16-osios naktį, kai po kojom tirpsta sniegas ir saulės nė spindulio - vistiek tai būtų Kalėdos. Ir tuo metu mums visiškai nerūpėtų tai, kad Saulė leidžiasi 15:55 ( o taip ir bus), ir kad diena trunka vos aštuonias valandas, ir kad naktis baisiai ilga. Nes tai gražiausia metų naktis. Naktis, kurios laukia visi. Naktis kuri kvepia mandarinais, o į kojines prilenda eglės spyglių. Tai naktis, kai iš naujo pradedame tikėti ir net, jeigu mums jau seniai nebe šeši, vistiek dovanas mums neša  Kalėdų senelis.

Mes jau labai arti Kalėdų, todėl atiduodame jums savo žiemos menesių repertuarą. Tam, kad suplanuotumėte, tam, kad dovanotumėte ir tam, kad nepamirštumėte.

O tam, kad ši diena būtų bent truputį JŪSŲ, išduosime jums slaptą kodą, su kuriuo iki šios savaitės pabaigos (t.y. iki lapkričio 21) bilietus į visus mūsų spektaklius galėsite pirkti su 30% nuolaida.

Slaptas kodas: Y15KOR6M

Bilietai  Tiketoje ir po Kalėdų eglute,

Gruodis čia, o Sausis čia

Iki pasimatymo,

Idioteatras.

Sveiki,

Pagaliau, mes pasiruošę!

Turbūt pirmą kartą pranešame jums kažką, kas tiesiogiai nėra susiję su mūsų spektakliais. Bet labai norėjosi, nes kaip jau esame minėję – šie metai bus kitokie, ir mes kitokie, gal ir jus kitokie. Kažkaip norisi kitaip.

Žinote jausmą, kai ką nors labai gero atsitiktinai randi – muzikos, filmų, knygų – geras jausmas. O tada kitą jausmą, kai tai, ką radai parodai kitam – dar geresnis! O jausmas sulaukus kito palankios emocijos – geriausias. Geriausias abiem – nes tu duodi, o kitas atranda. Tada jautiesi truputėli prisidėjęs. Ir iš tikrųjų esi prisidėjęs, nes juk tokie dalykai keliauja iš rankų į rankas, beveik kaip vaikiškas vežimėlis – tik truputėlį geriau. Žodžiu, šiais metais nutarėme su jumis dalintis, nes manome, kad turime kuo. Taigi ypatingą dėmesį nutarėme skirti meistrystei. Amatui, jei taip jums gražiau skamba. Tai ir dalinsimės tuo, kuo didžiuotis galėtų net belekelinto Liudviko rūmai. Lai tai būna mūsų premjera! Jums!

Istorija tokia – kažkada prieš gerus ketverius metus Dainius Kazlauskas pasidalino su mumis tuo, ką parodęs tarė: „Štai žmonės tobulai išmanantys savo amatą!” . Pažiūrėjome ir nesutikti negalėjome. Taip mūsų gyvenime atsirado tai, apie ką visas šis naujienlaiškis. Tai, kas pagaliau tapo realybe ir ką mes taip norime parodyti jums. Ir kol kas tik  jums. Nes juk iš pradžių rodai geriausiems.

 The Umbilical Brothers. Kas jie? Pirmiausiai tai savo srities genijai. Taip sakome mes, nes patys jie save apibūdina gan groteskiškai –vienas jų gimė prieš 12 tūkst. metų planetoje Zargoth, buvo išaugintas kosminio kiškučio, ugdėsi Lenny Spiegelman kosminių kadetų rengimo Akademijoje; kitas tuo tarpu save vadina genijumi, šešerius metus besistengiančiu būti Arnoldu Švarcnegeriu – vėliau suprato,  kad nei atrodo, nei skamba kaip Arnoldas ir metė šį reikalą. Kažkada apie juos gal ir galima buvo pasakyti tik tiek, o dabar jie – puikiai visame pasaulyje žinomas australų komikų Shano Dundas ir Davido Collinso duetas. Jie – du žmonės. Vienas mikrofonas. Jūsų vaizduotė. Ir jokių ribų. Scenoje pilnoje nieko, galėsite pamatyti ir išgirsti viską.

Vienintelio pasirodymo Lietuvoje metu „The Umbilical Brothers“ pristatys savo programą „Don‘t explain“. Ir kaip signalizuoja pasirodymo pavadinimas – išankstinių paaiškinimų nebus, reikia tiesiog būti vienu iš tų 700 žiūrovų gruodžio 10-ąją Teatro arenoje Vilniuje. Taip jau susiklostė, kad šis pasirodymas bus vienintelis ir visų Lietuvos kampelių aplankyti, deja, negalės. Todėl jums šią naujieną atnešame kiek anksčiau, nei apie tai planuojame pranešti viešai. Ir kaip gi be tradicinės naujienlaiškio dovanos! „Tiketos“ kasose su šiuo naujienlaiškiu bilietus iki lapkričio 2 dienos galėsite įsigyti 15 % pigiau. Kad kelelis nedulkėtų.:) Šį kartą bilietus galite įsigyti ne tik atsispausdinę naujienlaiškį ir pateikę jį kasoje, bet ir perkant bilietą internetu, įvedę šį kodą: QYTGEFVSLI

O kol kas žiūrėkite čia ir čia, skaitykite čia ir čia, bilietus pirkite čia.

Idioteatras

Jums

Kažkada mes visi ėjome į darželį. Paskui į mokyklą. Greičiausiai ir į universitetą. Turėjome begales svajonių. Retos jų pildėsi, dažnos ne, bet mes nenustodavome tikėti.

Kalbu praeitimi, ir ne netyčia. Dažnas mūsų kažkuriuo momentu susitaiko su taip vadinama “realybe” ir meta svajoti. Pamiršta tas beprotiškas idėjas (be kurių, tikiu, neapsieina nė vienas), praranda tikėjimą ir ilgainiui priskiria save kokiam nors standartui. ISO. Nes nemato prasmės, nebetiki savo galimybėmis, galų gale – juk taip paprasčiau.

Taip keičiasi kartos, tokioje atmosferoje auginame vaikus ir pasaulis tampa “gražus”, “prasmingas” , “teisingas” ir “įdomus”. Ir nesvarbu, kad jau nebe mes nustatome žaidimo taisykles, nebe mes esame padėties šeimininkai, svarbiau tai, jog mes esame “dori piliečiai”, sąžiningai mokame mokesčius ir dėl to tikimės, jog kažkas kažkur kažką už mus pagalvos, priims, nuspręs. O jei (neduok (duok?) Dieve) nuspręs neteisingai, tada mes jausime turį pilną teisę juos teisti, barti ir grūmoti jiems kumščiais.

Kiekvienas renkamės. Ir niekas kitas negali mūsų teisti – juk negalime gyventi kito žmogaus gyvenimo, negalime suprasti, kas priverčia rinktis vieną ar kitą sprendimą vienoje ar kitoje situacijoje. Juk mes žmonės. Mūsų daug. Mes skirtingi.

Ir ačiū Dievui. Ačiū Dievui mūsų automobilių meistrai nesugalvojo tapti aktoriais. Ačiū ir už tai, kad mūsų darželių auklėtojai buvo mūsų darželių auklėtojais, o mūsų įkvėpėjai nesugalvojo savo metu pasukti kitais keliais.

Svarbu tikėti ir norėti. O svarbiausia – to nepamiršti.

Ir ko tik nepadarysi, kad tik gautum nuolaidą. Net tarnybine (kažkodėl man šis žodis su tokiu sovietizmu asocijuojasi) padėtimi pasinaudosi. Čia taip ne visai rimtai. Ir tiems, iš kurių noriu nuolaidos net gal nelabai svarbu ką čia rašau, nes, įtariu jie lietuviškai nesupranta.

Kita vertus jų būdas reklamuotis man toks žavingai elegantiškas. Važiuoju į Indiją ir norėčiau kelias dienas apsistoti šiuose bambukų nameliuose. O jie savo tinklalapyje skelbia, kad jei įdėsiu nuoroda į juos savo bloge, tai gausiu 10 proc. nuolaidą. Tai ir dedu Agonda Beach Huts.

Beje, gal kas buvote Indijoje ir norėtumėte pasidalinti patarimais? Laukiu. Čia po šiuo įrašu komentaruose. Ačiū.

kabinu

rudenį prie pavasario

vasarą prie žiemos-

lai pabūna šalia

tolimi giminaičiai.

Facebook‘e tokį dalyką radome. O parašęs jį vienos ministerijos vienas viceministras vardu Evaldas Ignatavičius. Nei politika, nei poezija mums lyg ir nebūdinga. Nors kas taip pasakė. Teatre juk visko gali būti. Ypač rudenį. Ir pavasarį, vasarą bei žiemą.

Rugsėjį daug klausėmės ir stebėjome. O svarbiausia mums net pavyko išgirsti ir pamatyti. Todėl kūrėme, būrėme, planavome, diskutavome, svajojome ir galvojome, kaip nustebinti, kaip išsiskirti, kaip išlikti idioteatriškais.

Bandysime.

O kol kas spalio mėnesio spektakliai suguldyti čia, o lapkričio repertuaras štai čia. Bilietai ten pat – „Tiketoje“.

Tiesa, įsigijusieji bilietus į „Boeing Boeing“ Vilniuje spalio 28 dienai turėtų žinoti, kad spektaklis perkeliamas į lapkričio 5 dieną. Tiems, kuriems pasikeitusi data netinka, bilietus gali grąžinti.

P.s. People don't buy what you do, people buy why you do it.

„Idioteatras“ iš rudenio lapų kupetos.

Šios dienos viena populiariausių diskusijų temų - Marijono straipsnis. Pasiaiškinimas, jei norite. Kažkam gal net ir pasiteisinimas - juk galėjo ir nereaguoti. Bet sureagavo. Ir turbo. Ir gerai - nebespekuliuos niekas šita tema.

Palaikau drąsą. Man patinka. Kaip patinka ir nenoras būti "jų šlovėje besimaudančiu savimyla".

Ir dar. Lai "Kada mes, po velniais, baigsime kurti problemas, kurių nėra ir užsiimsime esančiomis?" tampa gero naujo himno įkvėpimo pradžia. O jei ir ne himno. Vis tiek klausysiu:)

Sako: jei gali nerašyti - nerašyk. Dar kartais galvoja, kad kūryba kuriantiems - kaip per sviestą. O dar neretai šaukia, kad "mūsų tik trys milijonai".
Visą tai išgirdęs nesusilaikiau neparašęs. O galėjau:)
P.S. Jūsų pereitą savaitę apsilankė rekordinis skaičius per visą Idioteatro istoriją. Ačiū. Šią dainą skiriame jums. Tendencingai! :)

Taip vyksta prieš kiekvieną naują sezoną. Atrodo viskas taip toli, o paskui paima ir ateina! Todėl ir vėlavome, todėl ir nerašėme, todėl ir rašome dabar!

Kiekvienas naujas sezonas, kaip ir labai laukiama kelionė turi tris stadijas. Pirma, panaši į tą, kai tik nusiperki kelionės bilietą ir  atrodo, kad tas momentas kai jau reikės jį panaudoti  yra maždaug už kelių šimtų metų. Antra stadija, ateina apytiksliai tada, kai suvoki, kad kelionė jau čia pat (kokią savaitę iki), bet atrodo, na tiek laukiau, nėra kur skubėti, dar palauks. Trečioji stadija sunkiausia ir dažniausiai silpnesnių nervų keliautojams pasireiškia panikos priepuoliais. Žinote, kai kelios valandos iki kelionės paniškai kokį pusvalandį po namus lakstai be jokio tikslo, tada pradedi grūsti visus įmanomus daiktus į lagaminą, protarpiais tarp grūdimo pamąstai kur maždaug yra bilietas, kaip nuvažiuoti iki oro uosto, kur yra raktai nuo durų ir t.t., tada jau viską randi, sudedi, eini pro duris, dažniausiai būtent  tuo momentu prisimeni apie pamirštą pasą, bėgi jo, grįžti prie durų, jau nebeturi raktų, palikai ten, kur ėmei pasą, bėgi raktų, grįžti, užrakini duris, įsėdi į taksi, išlipi iš taksi, įlipi į lėktuvą, pakyli... ir atrodo, kad laimingesnis gal niekada ir nebuvai...

Panašioje  trečiojoje stadijoje gyvenome dvi savaites ir  jau beveik pripratome, nors neslėpsime silpnesnių nervų „idioteatrijoms“ panikos priepuoliai pakartotinai kilo kelis kartus. O dabar,  ant pakilimo tako esame ramūs, geri sau, geri jums ir atrodo, kad laimingesni gal niekada ir nebuvom...Kylam!

Tiems kas laukė ir tiems, kas džiagiasi kartu su mumis, visą šią savaitę (iki 08.29) bilietus į visus naujojo sezono spektaklius leidžiame įsigyti su 50% nuolaidą. Tik neužmirškite kasininkei „Tiketoje“  pateikti šios „Idiotiesos“.
Rugsėjo ir spalio spektaklių repertuarą rasite čia ir čia.

O dabar, tris kartus VALIO!

Idioteatras

Gal ir jums taip būna? Man tai kasmet ir vis kartoju, kad jau kitais metais tai nepasikartos. Kalbu apie braškes. Kaskart galvoju, kad na jau šiemet tikrai jų atsivalgysiu taip, kad visus metus nebenorėsiu. Ir kiekvienais metais man tai nepavyksta. Ir ne todėl, kad atsivalgymui man jų tonos reikėtų. Tiesiog kai jau braškės pasirodo turguose galvoju, kad dar truputį per brangios, dar truputį per lenkiškos, dar palauksiu savaitėlę kol braškių sezonas įsibėgės. Ir vos spėju suvokti, kad gal jau laikas imtis to atsivalgymo, sezonas ima ir baigiasi, braškių kainos vėl šokteli į viršų ir lieku nesupratusi, kaip man ir vėl taip nutiko. Vėl pakartoju, kad kitais metais taip tikrai nebeišsidursiu.

Bet gal gyvenime būna taip ne tik su braškėmis. Žinote, kai atrodo dar per anksti, o paskui jau per vėlu, bet niekad laiku.

Ta proga bliūdas braškių iš mano močiutės daržo Žemaitijoje.

Artėja vasara – apšilom, aplijom, užvešėjom ir jau turime jums žinių. Neįtikėtina, bet mūsų teatre nė vieno Jono anei Janinos. Bet visus, tokį vardą turinčius ir skaitančius šį naujienlaiškį, labai sveikiname artėjančio vardadienio proga. :)

Džiugina mus ir artėjantis Pasaulio futbolo čempionatas. O „Ša, kalba mamos!“ moterims, tai kaip futbolas vyrams! Suguža šimtai moterų į vieną vietą – viską komentuoja, klega, ploja, kartais nuliūsta, o po to dar ilgai kalba. Taigi kol vyrai apsikabinę TV ekranus bei gi, neslėpkime, alaus bokalus stebės futbolą, Klaipėdos (birželio 16 d.) ir Kauno (birželio 22 d.) moterims kalbės mamos. Kol vyrai žiūri futbolą – mamos kalba!

Turbūt jau girdėjote, kad vyriausias mūsų urvo urvavedys Dainius Kazlauskas su žmona Indrute susilaukė dar vienos atžalėlės – antro sūnaus. Mes džiaugiamės! Ir norime pabrėžti, kad nors ir labai užimtas šeimyniniais rūpesčiais, tačiau birželio 17-osios vakarą jis Vilniaus publikai pasirodys kaip ir įprasta „New York“ klube. Jo pasekėjas, urvinis Darius Meškauskas pradžiugins liepos 1-ąją kauniečius, susirinkusius „Girstutyje“.

Ir pagaliau, mūsų mėgstamiausias spektaklis – „Duetai“, kurį šiais metais rodysime paskutinį kartą. Žinot, aktoriai nenuspėjami žmonės – tai šen, tai ten – o Viktorija ir Dainius nepakeičiami. Todėl laukiame jų sugrįžtant iš už jūrų marių ir tikėkimės, kad tai ne paskutinė proga pamatyti „Duetus“ tiek jums, tiek mums!

O kadangi gegužės 4 d. buvo šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena, tai ačiū jam, o jums visiems ta proga su šiuo naujienlaiškiu taikoma 15,2% nuolaida į visus mūsų spektaklius.

Štai mūsų artimiausių spektaklių repertuaras:

Birželio 8 – „Duetai“, Lietuvos rusų dramos teatre, Vilniuje, 19 val.

Birželio 16 – „Ša, kalba mamos!”, Žvejų kultūros rūmuose, Klaipėdoje, 19 val.

Birželio 17 – „Urvinis žmogus“, Klube „New York“, Vilniuje, 19 val.

Birželio 22 – „Ša, kalba mamos!”, „Girstučio“ kultūros rūmuose, Kaune, 18 val.

Birželio 30 – „Ša, kalba mamos!”, Keistuolių teatre, Vilniuje, 19 val.

Birželio 30 – „ Boeing Boeing“, „Girstučio“ kultūros rūmuose, Kaune, 18 val.

Liepos 1 – „Boeing Boeing“, Ūkio banko teatro arenoje, Vilniuje, 19 val.

Liepos 1 – „Urvinis žmogus“, „Girstučio“ kultūros rūmuose, 18 val.

Bilietai į mūsų spektaklius kaip visad parduodami „Tiketoje“.

Jūsų „Idioteatras“

Meilė sau

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, suvokiau, kad emocinis
skausmas ir kančia yra tik įspėjimas negyventi
nusistačius prieš savo paties teisybę.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama. AUTENTIŠKUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, į kokią nepatogią 
padėtį pastatydavau žmogų primesdamas jam savo
norus, nors žinojau, kad dar ne laikas, o žmogus nėra 
tam pasiruošęs, ir visai nesvarbu, jog tas žmogus buvau
aš pats. Šiandien žinau, kad tai vadinama
 SAVIGARBA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, lioviausi ilgėtis
kito gyvenimo ir pamačiau, kad viskas aplink
mane buvo iššūkis asmeniškai tobulėti. 
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama 
BRANDA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, supratau, kad aš
visuomet ir kiekviena proga esu tinkamu metu
ir tinkamoje vietoje, kad viskas, kas nutinka, yra 
teisinga. Nuo to laiko atgavau ramybę.
Šiandien aš žinau, kad tai vadinama 
SAVIGARBA.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, lioviausi vogęs iš  savęs laisvalaikį, taip pat nustojau toliau kūręs didingus
ateities planus. Šiandien darau tik tai,
kas man teikia malonumą ir džiaugsmą,
ką mėgstu ir kas džiugina man širdį, 
taip ir tokiu tempu, kaip aš noriu.
šiandien aš žinau, kad tai vadinama 
SĄŽININGUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, išsilaisvinau nuo visko,
kas neteikė man sveikatos. Nuo valgių, žmonių, daiktų,
situacijų ir visko, kas nuolat tempė mane žemyn, šalin
nuo manęs paties. Iš pradžių tai vadinau "sveiku
egoizmu". Tačiau šiandien aš žinau, kad tai yra 
MEILĖ SAU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, aš lioviausi norėjęs
nuolat būti teisus. Tada mažiau klydau. Šiandien aš
suvokiau, kad tai vadinama 
BŪTI PAPRASTAM.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, nustojau norėjęs gyventi praeitimi ir rūpintis ateitimi. Dabar gyvenu šią
akimirką, kur VISKAS vyksta. Taip aš šiandien gyvenu
kiekvieną dieną ir tai vadinu 
TOBULUMU.

Pradėjęs iš tiesų save mylėti, suvokiau, kad mano
mintys gali mane dvasiškai nuskurdinti ir susargdinti.
 Bet kai pasikviečiau draugėn savo širdies galią, mano 
protas įgijo patikimą partnerę. Šiandien šį ryšį vadinu 
ŠIRDIES IŠMINTIMI.

Mums nereikia ir toliau bijoti ginčų, konfliktų ir
problemų su savimi pačiu ir kitais, nes kartais viena
su kita susiduria net žvaigždės ir atsiranda nauji pasauliai. Šiandien aš žinau - 
TAI YRA GYVENIMAS!

Gal ir ne laiku, galbūt ir ne ta diena kai reikėtų, bet norėtusi pasidalinti mintimis apie laisvę.Kuo toliau gyvenu tuo labiau galvoju, kas šiandiena mums yra laisvė. Visom prasmėm.

Šiandiena turime daug laisvių - gyvename nepriklausomoje valstybėje, turime žodžio laisvę, turime laisvę rinktis ir rinkti, turime laisvę dirbti ir gyventi, keliauti ir pramogauti taip kaip norime.

Tačiau tą patį sakinį galima formuluoti ir kitaip - gyvename laisvoje, tačiau labai visaip kaip priklausomoje valstybėje, turime žodžio laisvę, kuri nelabai laisva ir veikiama įtakų, arba pasakoma be atsakomybės sau ir prieš kitus.

Turime laisvę rinktis - tačiau šia prasme nelaisvi esme dėl to, kad nelabai yra iš ko pasirinkti, arba tie pasirinkimai is tiesų menki ir gana apriboti (aišku ne visiems, bet ko gero, daugumai).

Turime laisvę dirbti, nors dirbame nelabai laisvai… Esame priklausomi nuo visko pradedant kažkieno nuotaika ir baigiant ne visada pasvertais ir pamatuotais sprendimais.

Darbą laisvai pasirinkti gal ir galime, tačiau laisvės prasme mes apriboti tokiame pasirinkime (šiandiena dažnas džiaugiames, kad apskritai turime darbą).Lietuvoje šiandiena skaičiuojame jau  apie 300000 bedarbių…

Turime laisvę gyventi, tačiau TIKRAI LAISVAI ir ištikrujų GYVENTI, šiandiena dauguma, - neturime galimybių. Sutinku, jog mūsų pasirinkimai daro  įtaką mūsų gyvenimams ir mes patys sprendžiame ką, kaip ir kur rinktis.  Tačiau aš kalbu apie didžiąją dalį žmonių, kurie neturi didelių galimybių rinktis, arba tos galimybės jie neturi dėl susiklosčiusių jų gyvenimo aplinkybių.  Dažnu atveju, alternatyvus mūsų pasirinkimas tampa brangiu malonumu. Manau sutiksite, kad jei norime kitaip, įdomiau, galų gale paprasčiau – dažniausiai mokame už tai divgubai.

Laisvai reiškiamos teisės?  - na po šio savaitgalio Vilniuje, sunku taip sakyti…… kad jos laisvai būtų išreikštos (viename naujienų portale skaičiau) prireikė apsaugos už  250 000 Lt… Tačiau, kita vertus, tokių laisvai reiškiamų teisių šešėliuose dažnu atveju pamirštamos pareigos. Prisiminkime patyčias mūsų mokyklose ir ne tik iš kitų bendraklasių bet ir iš mokytojų.

Laisva žiniasklaida? Sunku taip sakyti, tačiau teisa ta, kad ištiesų laisvos ir nuo niekieno nepriklausomos, kompetetingos ir analitinės žiniasklaidos Lietuvoje labai mažai. Galu gale prieiname prie to, kad, televizijos apskritai geriau nebežiūrėti, laikraščių nebeskaityti, o susirinkus informaciją sau pačiam darytis išvadas.

Laisvas verslas? - manau ne vienas man pritartų, kad šiandiena tai apskritai skamba kiek absurdiškai...Jis ne tik kad neskatinamas ir nelaisvas, bet neretai žlugdomas ir priklausomas nuo tiek daug aplinkybių, kad kartais imi ir pagalvoji -"kam man visa tai?" (mintyje turiu sąžiningai dirbančius verslininkus)

Kyla naturalus klausimas - kodėl laisvė tokia karti ir kas šiandiena ji mums yra? Aplamai kokia yra visuomenės laisvės samprata? (Juk ne vienas esme girdėję burbančius senolius – „anskčiau geriau gyvenome“) Kartais skaudu, kai tie patys žmonės,kurie visom išgalėm siekė ir savu metu svajojo apie laisvą šalį su laisvais piliečiais, šiandiena tai suvokia tik kaip priemonę saviem ir ne visuomet geriem tikslam įgyvendinti. Šiandiena - naudojamės ir vartojame laisvę. Laisvė tapo greito vartojimo produktu. Ir aš kalbu apie bendras tendencijas, o ne apie tuos, kurie laisvę vertina, ir dėl to, kad būti ištiesų laisvais – stengiasi, galvoja ir kelia klausimus. Ir pirmiausia dėl savęs ir dėl sau brangių žmonių. Džiaugiuosi, kai matau, kad nors ir po truputėlį, bet daugėja žmonių kurie ištiesų siekia būti laisvi – o pirmiausia laisvi savo sąmone, mąstysena ir suvokimu. Kurie priima kritiką, turi savo poziciją, skonį, kurie neįkalina savęs į besaikį pinigų ir valdžios siekį ir visiškai paprastai gali pasakyti – „žinai, esu laimingas ir laimingas esu dabar“. Juk net ir prie pačių nelaisviausių aplinkybių visuomet buvo labai laisvų žmonių ir pirmiausia laisvų savo dvasia ir tikėjimu, kad laisvė toli gražu ne tik aplinkybės, o primiausia vidinė būsena, moralinės nuostatos ir vertybinis stuburas.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad gyvename laisvoje šalyje, kad esame laisvi piliečiai. Tik kartais manau, kad gavę tai, ko taip troškome, vis dar patys likome nelaisvi.

Viso šito post'o mintis -  ne moralizuoti. Greičiau išsikelti klausimus ir paieškoti atsakymo sau. Galbūt paskatinti pažvelgti į viską kiek kritiškiau ir plačiau, nes tik tuomet kyla klausimai. O jei kyla klausimai, tai jau gerai, nes tik keldami klausimus mes laisvėjame!

Daug nerašysiu, nes bijau žodžiuose paklaidinti esmę. Peržiūrėjau šitą vaizdo klipuką kelis kartus ir negalėjau nepasikapstyti ieškodama priežasčių ir prasmės: Kodėl būtent toks? Ką reiškia? Kas norėta pasakyti? Kokią žinią signalizuoja Badu ir jos kūrybinė komanda?

Paaiškinimų radau, kad ir čia publikuojame straipsnyje.

Bet pagrindinės dvi mintys man pačiai išsikristalizavusios užkoduotos po frazėmis „gruopthink“ ir „ignor“.

Mes (gal ne visi, laimei) tiesiog linkę būti dalimi minios, elgtis taip kaip įprasta, slėptis tarp kitų, sekti bandą, valgyti, gerti, žiūrėti, skaityti, dėvėti tai ką visi kiti, tikėti tuo, kuo tiki visi. Taip lengviau, paprasčiau, nesukelia problemų. Alternatyvos ieškojimas, elgesys netelpantis į rėmelius, nepaklusimas madingiausiems „brandams“, nesutikimas su viskuo ką pasakoja didieji laikraščiai ar TV kanalai (ne tik Lietuvoje) ne tik, kad apsunkina gyvenimą, bet apskritai neretai stumia iš jo.

Kita frazė susijusi su dar vienu mūsų pasirinkimu – užmerkti akis prieš tai, ko nenorime matyti, prieš nepatogią tiesą ar realybę. Kaip Badu rašė Twitter‘yje – per klipo filmavimą atsitiktiniai praeiviai labai stengėsi ignoruoti ją išsirenginėjančią viešumoje. Kaip ir mes kasdienybėje besistengdami nematyti to, nuo ko skauda galva, perjungdami kanalą, nusukdami akis, išjungdami garsą, pagreitindami žingsnį ar paspausdami stipriau akseleratoriaus pedalą.

Moralo jokio, nes, matyt, pati taip irgi darau, irgi esu stipriau ar silpniau išreikštas visuomenės produktas.

Ačiū visiems: kuriantiems, dirbantiems, žiūrintiems, besiklausantiems.

Visiems, kam nors kiek svarbus teatras. Dėka jo mūsų draugystė tokia nuostabi.

Praėjusią savaitę vienas bičiulis, jaunas ir dar tik pirmus metus gyvenantis Vilniuje, užklausė kur galima nueiti „pasikultūrinti“, gal merginą nusivesti, kokią parodą pamatyti ar pan. Ir net pati nepajutau kaip ėmiau vardinti, pradedant ispanų genijaus Francisco Gojos paroda Vilniaus paveikslų galerijoje, baigiant Šiuolaikinio meno centre vėl demonstruojamu Fluxus pradininko Jurgio Mačiūno kabinetu, Radvilų rūmuose rodomais lietuvių išeivių darbais, tada dar užsivedžiau reklamuoti „Kino pavasarį“, paminėjau kelis spektaklius... Ir supratau kokia aš pati vėpla! Tiek visko vyksta, gyvenu tokiame puikiame mieste, kur nuostabią parodą galiu pamatyti vos už šešis litus, festivaliuose apdovanotus filmus beveik savo kieme (gyvenu šalia kino teatro) už dvylika litų, o tikrai gerus spektaklius už šiek tiek daugiau, bet tikrai už įperkamą kainą. Ir nusprendžiau spirti sau šikšnon – gana tingėti ir teisintis, kad esu tooookia užimta ir neišnaudoti tooookių man suteiktų galimybių. Imu jautį už ragų (taip ir matau prieš akis vieną savo dėstytojų, kuris šią frazę tardavo labai savotiškai ir dar rankomis atlikdavo tokį neva jaučio ragus vaizduojantį suktą judesį:)) ir skelbiu trisdešimties kultūros dienų planą. Jis nėra joks griežtas ir nėra ten kažkaip viskas surikiuot, kad būtent taip, o ne kitaip. Bet štai ką noriu pamatyti, aplankyti, o kai ką jau ir spėjau:

ŠMC parodas (šitą ir va šitą) bei minėtą J.Mačiūno kabinetą;

Vilniaus paveikslų galerijoje F.Gojos parodą ir karaimų kilmės dailininko Bari Egizo parodą;

Tiesiog aplankyti atnaujintą Nacionalinę dailės galeriją, kurioje dar nesu buvusi, o ten dabar XX a. lietuvių dailė;

Radvilų rūmuose veikiančią išeivijos parodą „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“;

Nacionaliniame muziejuje edukacinę parodą „Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečio akimirkos“;

Algirdo ir Remigijaus Gataveckų parodą „Situacija“ „Meno nišoje“;

Dar nusipirkau krūvą bilietų į „Kino pavasarį“.

Ir į Koršo spektaklį.

Sąrašas pildomas:). Rekomendacijos labai laukiamos:).

Jei kada nors kažko neprisiversi padaryti, gali niekada to ir nepadaryti. Ilgai ir seniai puoselėjau mintį leisti gyventi panašaus pobūdžio rubrikai, bet vis rasdavau kokį excusą. Bet šiandien (nors ir vėl to laiko nekas) jau tvirtai sau prisižadėjau, kad kas beatsitiktų - pradėsiu ją. Ir štai - pradedu :)

Kas tai? - toks tatai bus šios rubrikos pavadinimas, kuris karts nuo karto keis savo pavadinimą į "kur tai?", "kodėl tai?", "prie ko čia?" ir panašiai - viskas priklausys nuo to, ką bylos prie temos prikabintas vaizdelis. Tikėtina, kad rubrika pasidarys pastovi, bet tai jau priklausys ne tik nuo jūsų aktyvumo, bet ir nuo mano (mūsų) užimtumo. Na, bet nespėliokime apie ateitį ir verčiau judėkime tiesiai prie reikalo.

Pirmasis (pirmieji keli?) teisingai atsakęs į šį klausimą bus apdovanotas. Kuomi? Ogi tuomi, kuomi mes sugalvosime, o gal ir su pačiu laimėtoju sutarsimė. Esmė ne tame - pagrindinis šios rubrikos tikslas yra daugiau bendrauti ir stipriau draugauti. O jau draugus mes mėgstame ir atitinkamai su jais elgiamės:)

Žodžiu, gudragalviai, kibkime į parankes smegenims ir erudicijai ir pirmyn į spėlionių pasaulį.

Komentuojam komentaruose ir nepamirštame palikti savo elektroninio pašto, kitaip neįstengsime su jumis susisiekti.

Sekmės ir gero savaitgalio!

Taip, jums reikia mokėti anglų kalbą. Taip, jums reikia paaukoti 20 minučių savo laiko. Sutinku – prašau daug. Suprantu – daugelis šioje vietoje sustos ir nebebandys skaityti šio post’o toliau.

Bet šis postas yra tiems, kurie perskaitę pirmąją pastraipą vis dar yra čia. Jums gerbiamieji:

Aš, atvirai, buvau moved.

Jei kiekvienas mūsų (žinau, skamba populistiškai, bet...) bent dešimčia procentų būtume taip tikri tuo, ką darome, ir bent vienu procentu atsidavę tam taip, kaip šis žmogus, pasaulis tikrai taptu kiek kitokiu.

Nesu kažkoks didelis fanas valentino dienos. Manau gerokai daugiau galėtume skirti dėmesio nepriklausomybei paminėti. Bet kai šios dvi dienos kartu sukuria ilgąjį savaitgalį, manau jos abi iš to laimi. Poilsis dar niekam nepakenkė – nelabai net svarbu aktyvus jis, ar pasyvus. Bet matyti ir sutikti žmones po šio ilgojo savaitgalio smagu -  toks jausmas, kad visi įgavo kažkokio didesnio pasitikėjimo savimi. Nesakau, kad staiga ėmė ir nušvito miestas. Ne. Bet kažkoks pakylėjimas jaučiasi.

Minčių ir naujų idėjų mūza retai kada aplanko tomis dienomis, kai kasdienė rutina suėda bene visą laiką. Nėra tobuliausias laikas idėjoms gimti tarp “kur čia priparkavus automobilį?” ir “ką čia pagaminus vakarienei?”, kai galvoje tuo pat metu įkyriai stūgso bent 150 “ir vėl nepabaigtų darbų”. Atėjus gi eiliniam savaitgaliui dažniausiai galvoti išviso nesinori.

Tuo tarpu “valentinas + nepriklausomybė = 4 nedarbo dienos” ir Voilà: stebukligoji sekundė idėjoms bei naujoms mintims užgimti jau turi pakankamą terpę atsirasti. Tik nesupraskit klaidingai – jokios čia prievolės: “nenoriu ir negalvosiu nieko” – pasakytų tūlas ir būtų teisus. Bet mes čia kalbame ne apie prievoles, o apie terpę toms mintims imti, ir užgimti. Ir jei bent daliai tautiečių šis blogas įprotis (kalbu apie trauką generuoti naujas mintis esant laisvai minutei) yra įprastas – mes tuomet galime pradėti kalbėti apie Šviesųjį Rytojų.

Toks jausmas, kad po šio savaitgalio žmonių vidujinis bei emocinis  BVP ėmė ir ūgtelėjo. Kaip ir bendras šalies IQ. Nedaug, juolab kad nemaža dalis šio augimo buvo sumažinta įvairių rūšių “atsipalaidavimo” priemonėmis, bet visgi…

Kažkaip tiesiog norėjosi pasidžiaugti, kad toje “šimtaprocentinėje” tiesoje apie tai, kaip  “viskas pas mus yra blogai” ne viskas pasirodo yra tiesa. Kartais tam tereikia tinkamo laiko. Ir šiek tiek noro būti truputį labiau išprususiais, bent kiek daugiau paskaityti, gal kiek labiau pasidomėti ir kiek rimčiau įsigilinti.

Galų gale suprasti, kad niekas mums to daryti nedraudžia!

Atrodytų – kas trukdo paimti ir parašyti kažką naujo, kažką tiesiog paprasto ir neįpareigojančio? Kažką, kas taip ilgai ant liežuvio galo, bet niekaip negali pavirsti žodžiu? Galų gale – kas trukdo išviso nerašyti (protingi žmonės mini, kad jei gali nerašyti…)?

Bet ne. Vamzdis.

Pilies gatve bėga šuo (nesakau, kad pasiutęs, bet kas jį žino…). Klasikos koncerte – pustuštė salė. Per teliką rodo lietuvišką “serialą”. Priešais prezidentūrą stovi du viduramžių sargybiniai.

Tik niekas neklausia – kodėl?

O štai Vamzdis! Net nenustebčiau, jei perleistos Šapokos “Lietuvos istorijos” priede būtų paminėta, jog 2009 metai Lietuvoje žymūs tuom, kad gimė Vamzdis. Turbūt nė pats VEKS’as nebūtų paminėtas. O Vamzdis – būtų!

Vamzdį (aka “Krantinės arką”) pastatė kartą. Nugriovė (mintyse) – kokį 10.000 kartų. Pasmerkė (nebūtinai mintyse) – kokį 100.000 kartų. O apie jį nežino tik nedidelė (paklaidos dydžio) dalis tų taip garsiai nuskambėjusių trijų su puse milijono.

Jei tikėti “Klausimėliu”, turbūt būtų galima teigti, kad Vamzdžio tema diskutavusių yra daugiau, nei žinančių, kas yra Lietuvos sostinė.

Ir štai šį, jau legendomis apipintą bene žinomiausią Vilniaus (o turbūt ir Lietuvos) paminklą svarstoma griauti. Arba ne, ne griauti, “perkelti”. Perkelti kur???

Kai pirmą kartą važiuodamas krantine pamačiau Vamzdį, pirma mano mintis buvo “kaip paprastai, drąsiai ir (kalbu už save) veiksmingai parodyta, kokiais kiekiais mūsų š… teka į upę”. Būtent požeminės karalystės dalelės paviešinimas man ir sukėlė tokią pagarbą šiam veikalui. “Pagaliau tikra socialinė reklama” – tuo metu sau svarsčiau. Kiek vėliau sužinotas faktas, kad ši arka atvaizduoja Neries krantinės formą, tik dar labiau pagilino mano paties šiai skulptūrai suteiktą prasmę.

Kažkodėl man atrodo, kad menas – juk jis greičiausiai tam ir yra menas. Kad tu galėtum interpretuoti jį savaip, kad jis keltų klausimus, kad mes ieškotume atsakymų. Man šitas kūrinys manojoje interpretacijoje yra tobulas. Na gerai, ne tobulas, bet tikrai vertas dėmesio. Ir vertas dėmesio ten, kur jis dabar ir yra, o ne perkeltas ten, kur jo niekas daugiau niekada nepamatys.

Ir smagiausiai jis man žiūrisi vasarą, sėdint prie kultflux’o ir gurkšnojant kavą. Taip taip – būtent prie tos liaudyje vadinamos “šlykščios žalios spalvos būdelės” upėje. Bet čia jau, greičiausiai,  kito post’o tema.

P.S. O prieš griaunant ar “perkeliant” Vamzdį, aš siūlyčiau tai sprendžiantiems asmenims “įlysti” į Vilnių lankančių turistų fotokameras – manau, kad daugelis nustebtų ką pamatęs.

Taip seniai nerašiau, o temų tai jų nemažėja – dabar, atrodo, jei parašyčiau apie viską, kas kirba mano galvelėje, tai nė pats turbūt nesuprasčiau viso parašyto prasmės.

Todėl geriau apie kažką vieno. Šį kartą – apie žiemą. Ši žiema, reikia pripažinti, yra pirma tokia per paskutinius, nežinau, turbūt kokių 10 metų. Pagaliau žiema galima važinėtis slidėmis, rogėmis ir džiaugtis tuo, kad temperatūra nebūna neigiama išskirtinai tik naktimis. Žodžiu žiema, kokią prisimenu iš savo vaikystės. Ir jos būdavo ne vienkartinės – jos būdavo tokios KIEKVIENAIS METAIS! Ir nereikėdavo spelioti, ar bus smiego per naujus, nes tokia mintis net neateidavo į galvą.

Daugelis įvardina šios žiemos šalčius kaip klimato kaitos rezultatą. O aš manau, kad pastarosios 10 žiemų greičiau buvo iškrypimas ir labai tikiuosi, kad pradedant šia žiema viskas vėl stos į savo vietas ir norintiems vasarą įsigyti nuolaidinių žiemos prekių nereikės pergyventi, ar ta žiema išviso ateis.

Čia šiandien kaip tik perskaičiau straipsniuką apie tai delfyje ir nusiraminau, kad ne aš vienas pasirodo tas normalias žiemas atsimenu. Tik štai gulbių tai gaila. Juk kiekvienas turbūt esame matę filmuką vaikystėje ir gerai žinome, jog taip gali atsitikti. Ir kaip taip nepagalvoti – juk turbūt yra žmonių, kam pagalvoti apie tai yra turėtų būti pagrindinis jų darbas (ar aš čia vienas toks naivus?). Pikta ir tiek.

O dėl viso ko kito – pasidžiaukime žiema. Ir jokių man “žiema, žiema bek iš kiemo”. Turėtume džiaugtis, kad ji į tą mūsų kiema pagaliau visgi atėjo.

Užmačiau naują „Diesel“ reklaminę kampaniją su video ir paveiksliukais. Pažiūrėjau tą video ir pagalvojau, kad labai jau gerai jis susišaukia su „Idioteatru“. Diesel sako: Be stupid. Nes protingas (smart) kritikuoja dalykus (critiques things), o kvailas (stupid) juos kuria (creats things) . Nes protingas gali turėti planų, bet tik kvailas turi istorijų. Nes ne protingieji, bet kvailieji rizikuoja. Nes būti kvailu, tai reiškia būti drąsiu ir nebijoti kristi. Nes protingas turėjo vieną gerą idėją ir ta jo idėja buvo kvaila!

Reikia būti drąsiu, kad pasivadintum „Idioteatru“. Reikia būti idiotu, kad kurtum, o ne kritikuotum kitų kūrinius.

Būkite pasveikinti išlaikę šį, jau bepradedantį tapti begaliniu, šventinį maratoną. Bėgo nuo tų 2009 kaip išgalėjo dauguma mūsų, ir kai pabėgo - su palengvėjimu atsiduso. O aš linkiu tik, kad nuo jaučio ant tigro netaptų nuo vilko ant meškos.

Spėjome visi ir truputėlį pašvęsti, ir lovoje pasivolioti, ir teliką pažiūrėti ir net kokio nors prekybos sentro dovanų kuponus išleisti (ir nereikia meluoti, kad ne – vakar viename tokiame buvo tiek žmonių, kiek turbūt prieš Kalėdas net nebūdavo). Mano gi vakar dienos pasiekimas – paveiksliukyje. Ir šiandien tas pasiekimas netrukus bus pirmą syki išnaudotas, nes...

Šiandien mes pradedame 2010-us iškarto dviem spektakliais – Urviniu Klaipėdoje (Dariau, ni pucha!) ir Boeingu Vilniuje, Teatro arenoje. Abu, beje, pilnutėliai! Taigi – gražinamės, puošiamės ir susimatome pirmuosiuose šiais naujais metais spektakliuose (ir tikimės, kad kaip sutiksi tu pirmus spektaklius, taip ir visus metus tau bus!)

Viskas, lekiu – dar reikia spėti ir centre palikta automobilį pagaliau pasiimti...

Iki!

Wohoooo! Baigėsi metai. Nelengvi buvo ir netgi pamokantys - tokį laikmetį pergyvenęs bet kas gali savimi didžiuotis. Ir pasidžiaugti, kad sunkiausia (tikėkimės) jau praeityje. Svarbiausia - tikėti. Šie metai tapo Duetų, Mamų, galiausiai pačio Idioteatro gimimo metais. Ir be tikėjimo, patikėkit, nieko to nebūtų atsitikę. Be tikėjimo ir be jūsų. Už šiuos du dalykus mes ir kelsime šiandien taures.

Su praėjusiais ir ateinančiais!

Nėra Kalėdos normali šventė. Kaip bevartytum – nėra ir taškas. Visi lekia, bėga, skuba, nesuspėja ir, nepaslaptis, nervuojasi. Nenupirkau, nesusipakavau, nepaskambinau, nespėjau ir dar daug visokių NE.

Kūčios vėlgi – nepamenu nėvienų kūčių, kai sėdimas prie stalo netampa problema, nes kažkas nespėjo pasigaminti, kažkas atvažiavo vėliau (dėl ko kiti turėjo laukti), kažkas turi anksčiau išvažiuoti o kažkas vėl kažką ne taip pasakė, ir dėl to prie stalo visi ant visų įsižeidė ir pusvalandį sedėjo pikti ir nekalbėjo iš viso.

Kažkas nelaukia šio vakaro, nes bus vienas. Nes išvažiavęs kur toli, ar tiesiog negali būti kartu su artimaisiais, nes tokių paprasčiausiai neturi. Ir būtent ši diena priverčia juos jaustis dar blogiau, nes būtent šį vakarą jie pasijus esą galbūt niekam nereikalingi.

Tai vyksta iš metų į metus ir, panašu, artimiausiu metu niekas nesikeis.

Kaip nesikeis ir dar vienas, beje, labai svarbus, faktas – būtent po šios nakties, kuri bus ilgiausia metuose, saulė pagaliau pradės savo kelią atgal į vasarą – dienos ir vėl pradės ilgėti. Šis faktas, kaip ir ši diena, visais laikais buvo siejamas su viltimi, gėriu ir kažko naujo pradžia.

Tad kai šiandien, dėl eilinio nesusipratimo, jūs norėsite ką nors nušauti, aprėkti, trenkti ar tiesiog pasiųsti – nedarykite to. Ir ne dėl to, kad Kalėdos. Tiesiog leiskite ir jiems pasinaudoti šia dovana, kuria mes norime pasidalinti su jumis ir su absoliučiai visais tais, kam ši dovana šiandien gali pasirodyti svarbi.

Šiandien dalinamės su jumis Saule.

Kažkaip visiškai netikėtai teko nuvažiuoti į Camerimage fesivalį. Jei būti tiksliu – Plus CAMERIMAGE – XVII International Film Festival of the Art of Cinematography. Vieta: Łódź, Poland. (Beje – ilga laika šis festivalis buvo tiesiog Camerimage, bet vietinė bitė greičiausiai dosniai parėmė, ir festivalis tapo su pliusu).

Daug čia nemeluosiu – kine esu totalus nulis. Jokio supratimo apie tai, kas gerai ir kodėl – neturiu. Man arba patinka, arba ne. O tai, jog tas kadras nufilmuotas su Sony xxx.yyy kamera ir zzz 6.854 objektyvu, bei filmuotas ypatingu būdu, vėliau pavadintu kokio nors žymaus (kaip, jūs jo nežinote????) operatoriaus vardu – visa tai man lygiai tiek pat daug sako kaip ir atominė fizika. Na -  nesusiklostė man gyvenimas, nesu šios pateptosios meistrystės išrinktųjų rate.

Taigi – daug nieko nesitikėjau. Važiavau tiesiog keliom dienom pasižiūrėti kelių filmų ir pamatyti apie ką tie festivaliai būna. Ir tikrai negaliu pasakyti, kad gailiuosi. Pirmiausiai nustebino kiekis dalyvių ir organizacijos lygis (atskira padėka festivalio vedėjui/vertėjui – tokio profesionalumo gyvenime neteko matyti). Žiūrovų kiekis nustebino dar daugiau. O labiausiai nustebino atmosfera – tai buvo susibūrimas žmonių, kuriems rūpi tai, ką jie daro. Rūpi nuoširdžiai. Kas po ko ir kurioje salėje vyksta žinojo kone kiekvienas sutiktas – o jie, beje, buvo turbūt iš visų įmanomų pasaulio šalių (išskyrus, turbūt, Lietuvą). O tada... Sužinojau, jog David’as Lynch’as – tai pastovus festivalio svečias, be kurio nepraeina nė vienas Camerimage (beje, neseniai paskelbęs, jog atidaro Lodzėje savo studiją). Tuomet teko sudalyvauti susitikime su Terry Gilliam'u – “Dvylikos beždžionių”, “Meilės ir neapykantos Las Vegase” režisieriumi, Monty Python komandos nariu, kurio ir kurio komandos paprastumas tiesiog užbūrė. Tada į filmo “Get low” pristatymą atvažiavo pats Bill’as Murray’ius, vienas iš pagrindinių to filmo aktorių (Švilpiko dienaaaaaaaaaaaaaa) ir aš supratau...

Kad aš nenoriu važiuoti namo ir noriu likti iki galo festivalio. Tas nepaprastas bendrumo jausmas festivalyje užbūrė. Bet keisčiausia (nors negaliu sakyti, jog tai nebuvo tam tikras privalumas) – nesutikau nė vieno lietuvio. Kadangi nesu žinovas – negaliu  nieko teigti, bet ar tikrai mūsų kinas ir kino ekspertai yra tiek pasiekę, kad dalyvauti tokio pobūdžio renginiuose jiems neatrodo tikslinga? Well, noriu tikėti, kad mes tiesiog prasilenkėm.

Ši žinia apskriejo pasaulį. Na gerai – gal ne pasaulį, bet Europą tai tikrai. Skaičiau apie tai bent penkiomis kalbomis (na, sakyti “skaičiau” gal būtų kiek per pagyrūniška, nes apart iš tų penkių kalbų skaityti galiu tik angliškai), mačiau krūvą reportažų naujienų laidose, apie tai parašė net pas mus.

Naujiena? Labai paprasta. Lenkijos zoologijos sode viename iš narvų savaitei apsigyveno pora – jis ir ji. Žmonių pora. Kaip byloja užrašas ant narvo: Urvinis žmogus, Homo Sapiens. Šie savanoriai nusprendė pasibūti sau savaitę už grotų (lapkritis!!!) tam, kad galėtų parodyti, jog vyrų bei moterų santykiai ir užsiėmimai urviniais laikais iš esmės nesisiria nuo dabartinių. Jų sedėjimą dar pastiprino tai, jog kartas nuo karto jaunuolis (mokslininkas, beje, ne ką besiskiriantis nuo tų urvinių už grotų) paskaitydavo paskaitą apie urvinių žmonių įpročius bei elgseną, kurią tie patys urviniai už grotų čia pat pailiustruodavo.

Ši smagi atrakcija vienok – ne šiaip kokios “chebrytės” pasismaginimas iš neturėjimo ką veikti. Tai – ilgai planuota, pergalvota, atmesta ir vėl priimta spektaklio “Jaskiniowiec” ( mūsiškai “Urvinis žmogus” ) pristatymo bei žinomumo skatinimo akcija. Idėjos autoriai – jauna lenkų reklamos agentūra Brasil, apie kuriuos kada nors parašysiu atskirą postą (o gal net ir knygą). Smagu ne tai, kaip viskas pasisekė, bet tai, jog tokia idėja gimė, o svarbiausia – buvo įgyvendinta.

“First who – then what”– pasakė kartą Jimas Collins’as, ir šituos žodžius dar daug kartų iš manęs girdėsite šitame bloge. Ne idėjų stygis mus riboja, ir ne jų kūrėjų trūkumas. Tik mes patys ir mūsų nesugebėjimas kartais apsistatyti save teisingais žmonėmis. Nes kai tik aplink jus atsiras teisingi žmonės (ne tie, su kuriais duota dirbti, o tie, su kuriais norėtumėte), viskas savaime atsistos į savo vietas. Ir tuomet žinia, apskriejusi visą Europą, tampa ne laimėjimu, o dar vienu vidiniu džiaugsmu pakeliui į dar didesnį džiaugsmą – galimybę toliau kurti kartu.

Šis post’as, Brasil, skirtas jums. Ačiū, kad esam.

…užlenkta tauta. Būtent šiais žodžiais pradėdamas 40-ies minučių traktatą, vienas mano kolega (šturmanas) vadavo kitą kolegą (vairuotojas) nuo grėsmės užmigti, eilinį kartą kertant brolišką Lenkijos Respubliką automobiliu. Tuo tarpu iš trijų likusių ekipažo narių du jau seniai miegojo, o vienas (suprask – aš) – ne. Nes kitaip čia apie tai nerašyčiau.

Anyway – tai buvo taip seniai, kad reikėtų naudoti dviženklį skaičių apibrėžti šio senumo senumą. Ir tais laikais (tenesupyksta lenkai) Lenkija mums tebuvo šalis, kurią geriau pravažiuoti naktį, kad kuo mažiau jos matyti. O jei jau atsitikdavo taip, kad reikėdavo važiuoti dienos metu, tai tuomet (tenesupyksta vairuotojas) būdavo bandoma įvairiausiais kitais būdais bandyti tos šalies nematyti. Ir tikrai (pabrėžiu TIKRAI) negalvojau, kad toje šalyje kažkas kada nors pasikeis.

Aš suprantu, kad šalis ar miestas – tai žmonės. Kad nuo to, su kuo tu ir ką darai labai priklauso tai, kaip tau tas miestas ar šalis patiks. Tiesiog nuomonė apie Lenkiją buvo tokia prasta, kad pakeisti ją galėjo tik... net nesugalvoju kas.

Yra kažkokia nerašyta taisyklė, kad pirmasis post’as turi būti prasmingas. Čia kaip prologas (arba autoriaus žodis) knygoj, čia kaip “sveiki atvykę” kabantis virš įvažiavimo į stovyklą, kaip rankos paspaudimas susitikus – žodžiu eilė dalykų, prie kurių mes pripratę ir dažnai net nesusimastome, kodėl yra vienaip o ne kitaip.

Tik ne šiandien ir tik ne dabar, nes:

a)      Jau tuoj šis puslapis pasileis, ir nebelieka laiko rašyti memuarų.

b)      Esu Anykščiuose, neturiu normalaus interneto, naudojuosi Vodafone, kuris yra baisiai lėtas ir kažkodėl nepanoro pasileisti mano mac’e, tai dabar esu priverstas naudotis windows’ais, todėl noriu šį “malonumą” sutrumpinti iki minimumo.

Bet visgi yra vienas dalykas dalykas, kurio negaliu nepasakyti:

Sveikit, kad galėčiau pasakyti jums sveiki.

Iki!