Finansų ekonomikos kurso metu vis galvodavau, ar egzistuoja ryšys tarp beta koeficiento ir investicijų grąžos. Atrodytų logiška, kad rinkoms kylant ir esant aukštam beta koeficientui, akcija turėtų uždirbti daugiau nei kita akcija su mažesniu beta koeficientu. Tad pasitaikius progai ir duomenims, nusprendžiau patyrinėti šią idėją grafiškai.

Pirmajame grafike panaudoti du kintamieji: 1 metų investicijų grąža ir 2 metų trukmės beta koeficientas.

Kaip matome iš pateikto grafiko, aiškaus ryšio tarp beta koeficiento ir akcijų grąžos nėra. Palyginimui, per metus akcijų rinkos Nasdaq OMX Vilnius, Ryga ir Talinas priaugo po  52%, 49% ir 84% atitinkamai.

Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingo periodo kintamieji, tačiau naudoti vienų metų trukmės beta koeficientą irgi nėra rekomenduojama, ypač besivystančioms akcijų rinkoms.

Antrame grafike sujungti trys kintamieji: 2 metų trukmės beta koeficientas, 1 metų akcijų grąža ir 1 metų akcijų kainų svyravimas. Žali burbulai rodo teigiamą akcijų grąžą, balti – neigiamą.

Matome, kad didžiausia grąža priskiriama ne tai akcijai, kuri labiausiai svyravo ar kuri turėjo didžiausia beta koeficientą.

Apačioje pateikiu lentelę tiems, kuriems bežiūrint į grafikus kirbėjo mintys, „Kuri akcija sugebėjo uždirbti 436%?“, ar „Kurios akcijos beta aukščiausia?“.

Susiję įrašai

• 10 akcijų rinkos mitų, kurie niekada nemirs
• Atsitiktinis akcijų portfelis / Eksperimentas Nr.1
• Sausio efektas – Vilniaus Vertybinių Popierių Birža
• Lietuvos akcijų fondų rezultatai | Šarpo rodiklis
• Kodėl nereikėtų pasitikėti vidutine grąža investuojant?

Knygoje pasakojama apie rizikos fondų (ang. hedge fund) valdytojus, kurie teisingai numatę besikuriantį nekilnojamo turto kainų burbulą ( tiesa, kiek per anksti), bando iš jo pasipelnyti. Tačiau eiti prieš šventai įsitikinusią minią nėra lengva, kaip ir įtikinti savo fondo investuotojus, tikinčius NT kainų kilimu, tuo, kad žadi uždirbti solidžią investicijų grąžą su išvestiniais instrumentais, draudžiančiais nuo NT kainų kritimo. Pamatę, kad dalis investuotojų jau nori pasitraukti iš fondo, valdytojai imasi kitos taktikos ir laikinai užšaldo lėšas fonde prisidengdami nelikvidžiu turtu, taip stengdamiesi išlošti laiko ir tikėdamiesi, kad NT kainos pradės čiuožti žemyn. Valdytojai taip pat dalyvauja konferencijose, kurių pagrindinė tema – investavimas į antrinės paskolų rinkos vertybinius popierius. Joje jie bando ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl tikėtis NT kainų kritimo būtų klaida. Tačiau uždavę kelis paprastus klausimus, jie greitai supranta, kad investuotojai gyvena gilioje euforijoje ir visiškai nesupranta, į kokios prastos kokybės vertybinius popierius jie investuoja.

Taip pat pasakojama ir apie  aplaidų kreditų reitingavimo agentūrų darbą vertinant išvestinių finansinių instrumentų, sudarytų iš antrinių būsto paskolų (ang. subprime mortgage loans), riziką. Agentūros „pataikaudavo“ didiesiems investiciniams bankams ir per daug nesigilindamos suteikdavo aukštus reitingus CDO instrumentams. Kreditų vertinimo modelius žinojo visi bankai, tad pagal tai jie ir surinkdavo pavienes paskolas, kad jas vėliau išdalinus į skirtingas rizikos grupes būtų pasiekti reikiami reitingai, pagal kuriuos besąlygiškai jais tikintys užsienio investuotojai  pirkdavo šiuos instrumentus.

Tad, jeigu jums dar neteko skaityti knygos  apie pagrindines pasaulinės finansų krizės priežastis, tai Michael Lewis knyga „The Big Short“  bus puikus pasirinkimas.

Susiję įrašai

• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• Liar’s poker by Michael Lewis
• H. Domash: Fire your stock analyst
• A. Elder: Come into my trading room

1… „Dabar yra puikus laikas investuoti į akcijų rinkas.“

Ar kada nors teko girdėti savo finansų konsultantą sakant, kad dabar nėra pats tinkamiausias laikas investuoti?

2… „Akcijos vidutiniškai uždirba 10% per metus.“

Šis skaičius gautas naudojant istorinius duomenis, kurie ne visada yra patikimi, o infliacija išvis nėra įskaičiuota. Vidutinė grąža dar labiau sumažėja savo investavus, kai akcijų kainos yra aukščiausiame taške.

3… ”Mūsų ekonomistai prognozuoja.“

Prognozavimas yra nedėkingas menas, nes prognozuojant daroma daugybė prielaidų, tad prieš skaitydami prognozes, pasitikrinkite ar tam analitikui pavyko teisingai numatyti prieš tai buvusią krizę ar kitus ekonominius įvykius.

4… ”Investavimas į akcijų rinkas leidžia jums dalyvauti ekonomikos augime.“

Norėdami tuo „įsitikinti“ pažvelkite į Japoniją: Nuo 1989-ųjų jos ekonomika išaugo daugiau nei ketvirčiu, tačiau akcijų rinka vis dar praradusi 75% vertės.

5… ”Jeigu norite uždirbti didelę grąžą, jūs turite prisiimti daugiau rizikos.“

Vienintelis būdas uždirbti didelę grąžą yra pirkti pigias akcijas lyginant su jų ateities pinigų srautais. O rizika straipsnyje apibūdinama kaip tikimybė prarasti investuotą kapitalą, o ne akcijų kainų svyravimas (ang. volatility).

6… ”Akcijų rinka šiuo metu labai pigi. P/E siekia vos 13.“

Plačiai naudojamas kainos (P) ir pelno (E) santykis turi daugybę niuansų: buhalterinis pelnas, infliacija, pelno nepastovumas, kompanijos manipuliavimas pelnu ir pan. Vietoje šio rodiklio, galite pasidomėti, ką rodo Tobin‘s Q, kuris lygina kompanijos akcijų kainą su visos kompanijos turto pakeitimo išlaidomis, dividendų pajamingumas, kuris parodo, kiek dividendų gautumėte investavę 1 dolerį, ar sezoniškai pritaikytas P/E rodiklis, kuris lygina akcijų kainą su 10 praėjusių metų pelnu.

7… ”Jūs negalite ”time’inti” rinkos.”

Jeigu tikrai negali pasirinkti tinkamo laiko investavimui, ši frazė paskatina investuotojus nusipirkti akcijų už visus pinigus ir laukti… Žinoma, gaudyti mažus kritimus ir kilimus nėra prasminga, tačiau nusimanyti apie akcijų rinkos įvertinimą ar neįvertinimą būtų pravartu.

8… “Mes rekomenduojame diversifikuotą investicinių fondų portfelį.“

Jeigu tai reiškia, kad savo investicijas jūs turite išskaidyti į pinigų rinkos instrumentus, akcijas, alternatyvias strategijas, prekių ir metalų rinką – tada tai puikus patarimas. Tačiau jeigu tai reiškia, kad jums reikia įsigyti įvairių fondų su skirtingais pavadinimais „large-cap“, „mid-cap“, „mid-cap blend“ ir pan, tuomet jūs beveik nieko neuždirbsite, nes dabartiniame globaliame pasaulyje visos akcijų rinkos smarkiai koreliuoja.

9… ”Tai yra akcijų „rankiotojų/atrinkėjų“ rinka.“

Kiekvienoje akcijų rinkoje sakoma, kad tai akcijų rankiotojų rinka, tačiau didžiajai daliai žmonių didžiausia grąžą uždirba skirtingos turto klasės, o ne individualios investicijos.

10…”Akcijos uždirba didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu.“

Kas yra ilgasis laikotarpis ? 5, 10, 20 metų? Kadaise ekonomistas J.M. Keynes yra pasakęs: „Ilguoju laikotarpiu mes visi žuvę.“ („In the long run we are all dead“).



Susiję įrašai

• Investicijų grąža, beta koeficientas ir akcijų kainų svyravimas
• Atsitiktinis akcijų portfelis / Eksperimentas Nr.1
• Sausio efektas – Vilniaus Vertybinių Popierių Birža
• Lietuvos akcijų fondų rezultatai | Šarpo rodiklis
• Kodėl nereikėtų pasitikėti vidutine grąža investuojant?

Funkcijų yra ir daugiau, tiesiog reikia ekspermentuoti arba skaityti instrukcijas. O jeigu nedomina ekonominiai/finansiniai skaičiavimai, visada galima išbandyti ir kitas sritis, kurių čia apstu – Matematika, Statistika, Chemija, Fizika, valiutų ar matavimo vienetų konvertavimas, skaičiavimai su datomis ir laiku ir t.t. Paruoštą pavyzdžių sąrašą galite rasti paspaudęs čia.

Žinoma, ši sistema turi ir trūkumų: per lėtai atnaujinamos duomenų bazės, neišsivysčiusių šalių statistikos trūkumas, ir panašiai. Tačiau tikiu, kad laikui bėgant ši sistema ištobulės ir bus ištaisyti visi šie trūkumai.

Susiję įrašai

• Jūsų „finansinis“ IQ

Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad ši knyga yra pirmoji lietuvio autoriaus knyga apie investavimą, kuri nėra išversta iš kitos užsienio kalbos. Knygos autorius, Rokas Lukošius, investavimo srities profesionalas, dirbęs analitiku, investicijų valdytoju, o taip pat ir „Finastos“ analizės departamento vadovu, dalijasi savo dešimties metų darbo ir asmenine investavimo patirtimi su esamais ir labiausiai būsimais investuotojais.

Šią knygą labiau rekomenduočiau naujokams, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius arba tiems, kurie visą tobulėjimo ir žinių įgijimo procesą norėtų pagreitinti. Knygoje nagrinėjamos įvairios temos, pradedant visiškais pradmenimis, pristatant rizikos, pinigų vertės dabar ir ateityje sąvokas, apžvelgiant įvairias turto klases, pristatant pagrindinius akcijų ir įmonių vertinimo rodiklius; taip pat pasakojami įvairūs triukai, kurių griebiasi finansų konsultantai norėdami parduoti savo produktus.

Pavyzdžiui, vertinant fondo valdytojo efektyvumą ir žiūrint, kiek fondui pavyko uždirbti palyginamojo  indekso atžvilgiu, reikia atkreipti dėmesį, su kokiu indeksu lyginama, ar indekso skaičiavimo metodikoje įtrauktas dividendų mokėjimas ar ne, nes šie dalykai gali smarkiai iškraipyti rodiklius. Taip pat siūloma išanalizuoti visus mokesčius, taikomus investuojantiems į fondus  -  jų yra įvairių ir ganėtinai paslėptų, –  nes tai smarkiai  paveiks investicijų pelningumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tik pradėjus skaityti knygą, buvo labai smalsu, kaip autoriui pavyks į romano formą sudėti visus finansinius terminus ir santykinius rodiklius, tokius kaip standartinis nuokrypis, beta, P/E ar EV/EBITDA. Tačiau galiu pasakyti, kad tai pavyko išties gerai.

Knygos aprašyme minima, kad knyga turėtų aprėpti ir investavimo praktiką Lietuvoje, tačiau jos šiek tiek pasigedau. Nors skaitant spėlioji kokia akcija turėtų slypėti už vieno ir kito pavadinimo, bet tai tikrai nepavadinčiau „Investavimo praktika Lietuvoje“. Knygoje nekalbama, kokios paslaugos ir finansiniai instrumentai egzistuoja Baltijos biržose, o kuriuos galima pasiekti tik labiau išsivysčiusiose rinkose.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Where are the Customers’ Yachts?
• Liar’s poker by Michael Lewis
• H. Domash: Fire your stock analyst
• A. Elder: Come into my trading room

Viena Dragons Den laida trunka apie valandą, tačiau ji greitai prabėga, kai įsijauti į investuotojų vaidmenį ir bandai įžvelgti, kokių problemų tam tikras verslas gali turėti, ar kokius klausimus reikėtų užduoti norint galutinai išsiaiškinti apie verslo potencialą. Taip pat, iš patyrusių investuotojų išgirsti neįkainojamų įžvalgų apie produktą ar rinką, į kurią bandomą įsiveržti.. Ir galų gale, žinoma, pastebi, kokios sudedamosios detalės yra svarbiausios prezentacijos (ang. pitch) metu ir kaip išvengti kai kurių klaidų.

Patarimai kaip pristatyti verslo idėją potencialiam investuotojui (arba pastebėjimai iš Dragons Den):

1) Prezentacija.  Pasirepetuokite savo kalbą ar pagrindinius jos punktus, kuriuos ruošiatės pristatyti ir pasistenkite, kad jūsų prezentacija praeitų sklandžiai, nes tai pirmas žingsnis  investicijos link (kurį, beje, ne visi sugeba praeiti).

2) Pristatykite ne tik idėją, bet ir verslo modelį. Idėja, be verslo plano ir modelio visada išliks tik idėja, tad nepamirškite išsamiai paaiškinti, kaip žadate uždirbti pinigus iš savo idėjos.

3) Protingai įvertinkite savo verslą. Siūlydami akcijų dalį savo įmonėje, pradedantieji verslininkai dažnai smarkiai pervertina savo įmonę, o tai atbaido potencialius investuotojus, kurie jau turi patirties ir žino, kad tokios kainos negautum net akcijų biržoje (pvz. 1.5 mln. svarų už pristatytą prototipą, kuris net jeigu ir veiktų, neaišku ar sugebėtų sugeneruoti pakankamas grąžas).

4) Žinokite savo ateities planus, įmonės veiklos rezultatus, bei prognozuojamą pelningumą. Įsitikinkite, kad puikiai žinote praeitų metų įmonės veiklos rezultatus (bent jau pardavimus, bendrąsias pajamas ir pelną), nes investuotojams sunku būtų bendradarbiauti su žmonėmis, kurie neskiria bendrųjų pajamų nuo pelno ir panašiai. Žinokite, kur panaudosite gautus pinigus (jeigu pradėsite kalbėti apie algos pasiskyrimą sau – neigiamas atsakymas jau ne už kalnų)  ir kokie yra prognozuojami veiklos rezultatai ateinantiems trejiems metams.

5) Atlikite namų darbus. Išsiaiškinkite, koks galėtų būti maksimalus rinkos dydis siūlomam produktui, kokie konkurentai veikia šioje srityje, kas bus jūsų tiekėjai, kaip jūsų idėja atrodo kitiems, kokia  jūsų produkto savikaina, kaip jūs reklamuosite savo idėją ir panašiai.

6) Patentas. Jeigu pristatinėjate produktą, tikriausiai pirmas klausimas, kurį gausite – ar jis patentuotas? Investuotojai neinvestuoja į gaminius, kurie gali būti greitai nukopijuoti.

7) Derybos. Būkite pasiruošę derėtis, nes retai pasitaiko, kad kompanija būna įvertinta už tiek, kiek galutinai sutinka investuoti. Apsispręskite, kokia maksimali dalis įmonės, kurią galite atiduoti, nes kartais būna paprašoma ir 51% dalis.

8) Apsirenkite atitinkamai. Nors dauguma pristatyti verslo idėjų ateina su švarkais ir kaklaraiščiais, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie ateina su džinsais ar megztukais, o tai neigiamai gali paveikti kai kuriuos investuotojus.

9) Pasiruošimo niekada nebus per daug! Entuziazmas, motyvacija ir vizija yra būtina kiekvienam.

Tikiuosi, šis įrašas bus naudingas ir pagelbės siekiantiems investicijų į jų verslą. Dragons Den galite žiūrėti YouTube.com arba kitur.

Susiję įrašai

• Investicijų grąža, beta koeficientas ir akcijų kainų svyravimas
• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• 10 akcijų rinkos mitų, kurie niekada nemirs
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?

Puikus savaitgalio skaitinys  “Kur klientų jachtos?“ (ang. Where are the Customers’ Yachts ?) priskiriamas prie klasikinių knygų apie investavimą ir darbą Wall Street’e. Knygos autorius Fred Schwed dirbo traderiu, tačiau į savo darbą ir į šią sritį nežiūrėjo rimtai. Nepaisant to, kad knyga parašyta 1940 metais, išdėstyti pastebėjimai apie prekeivius akcijomis ir akcijų rinkas tinkami ir šiandienai.

Knygos pavadinimas kilęs iš senos istorijos apie turistą New York’e, kuris žavėjosi bankininkų ir maklerių jachtomis, tačiau po to naiviai paklausęs, kur yra klientų jachtos, jis atsakymo nesulaukė, nes jų tiesiog nebuvo.

Autorius pateikia vieną iš klasikinių istorijų apie tai, kaip tapti akcijų rinkų ekspertu: „…surinkti 100,000 investuotojų ir vieniems patarti pirkti akcijas, kitiems parduoti. Vieniems nusišypsos sėkmė ir jie uždirbs pelno, o kiti nusigręš nuo jūsų. Tada likusiems 50,000 investuotojų vėl siūlykite pirkti arba parduoti… ir kartokite šį procesą tol, kol liks keliasdešimt žmonių, kurie uždirbo iš jūsų „patarimų“. Tada jau galite siūlyti savo paslaugas kaip akcijų rinkų guru, nes kas daugiau gali neklysdamas pasakyti, kaip judės akcijų kainos 7 ar daugiau kartų iš eilės.“

Taip pat, pateikiamas nesenstantis investavimo patarimas, kuris gali atnešti turtus… Kaip ir dauguma kitų genialių idėjų, ši taip pat yra paprasta:

„Akcijų rinkoms smarkiai kylant ir visiems šnekant apie akcijas, tai puikiausias laikas parduoti visas turimas akcijas ir įsigyti konservatyvių obligacijų. Be jokių abejonių, akcijų kaina dar pakils, bet tai ne problema: tiesiog lauk ateinančios rinkų korekcijos (depresijos), kuri ateis vėliau ar ankščiau. Kai depresija ar netgi panika virsta katastrofa, parduok savo turimas konservatyvias obligacijas (tikriausiai nuostolingai) ir nusipirk akcijų. Žinoma, jos dar pakris, bet nekreipk dėmesio ir lauk kito akcijų rinkos bumo. Kartokite šią procedūrą tol, kol esate gyvi, ir nematysite jokių problemų.“

Aišku, šitas patarimas teoriškai atrodo gražiai, tačiau investuotojai visada susiduria su žmogiškaisiais veiksniais ir sunkumu laiku nustatyti kritinę ribą.

Taip pat pralinksmino knygoje pateikti klausimai norintiems sužinoti, ar jie tikrai gali būti rimtais finansininkais (Skaitykite iki klaustuko ir atsakykite iškart. Jeigu delsiate atsakyti, tai reiktų laikyti neteisingu atsakymu):

1. Do you perceive quite clearly what is the objection to playing a roulette wheel that has two zeros on it ? ( if not, don’t bother to be a financier, be a roulette player)
2. If a man has tossed a coin „Heads“ four times in succession, which do you think he is more likely to toss the fifth time, heads or tails ? (if you think he is more likely to toss either heads or tails, look into the interior-decorating game, you have that instinctive type of mentality which might do very well at that)
3. If a stock which is not paying any dividend is split two for one, how much good does that do the stockholder? (If you think it does him any real good, come down and join our sales department, but steer clear of our trading department)
4. What is the primary purpose of a business enterprise ?

Apibendrinant, tai puikus savaitgalio skaitinys, kuris nevargins jūsų, o ir privers pasijuokti, todėl rekomenduočiau jį visiems, kam patinka skaityti finansines knygas.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Liar’s poker by Michael Lewis
• H. Domash: Fire your stock analyst
• A. Elder: Come into my trading room

Be atskirtų straipsnių derybų tema, turėjome galimybę perskaityti ir R. Fisherio knygą „Getting to Yes“, kuri yra pripažinta bestseleriu ir viena iš geriausių knygų apie derybas. Kad patarimai duoti šioje knygoje ilgiau išsilaikytų, o galbūt praverstų ir skaitytojams, šiandien ją ir trumpai pristatysiu savo tinklaraštyje.

„Getting to Yes“ yra gidas apie derybas, paremtas principiniu derybų stiliumi, kuris buvo išplėtotas Harvardo derybų projekte. Šiuo derybų metodu siekiama pasiekti win-win situaciją, kai iš derybų gaunama abipusė  nauda. Knygoje aptariami keturi pagrindiniai šio metodiko elementai:

1. Atskirti žmones nuo problemų
2. Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija
3. Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti
4. Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Knygoje teigiama, kad pagrindinė derybų problema – manymas, kad laikantis pozicijos gali išlošti daugiau, o jeigu tu nusileisi savo oponentui, tu praloši, o jis laimės. Iš tikrųjų galima likti nuolaidžiam savo oponentui, tačiau būti griežtiems esamų problemų atžvilgiu – to būtent ir siekiama principinėmis derybomis.

Atskirti žmones nuo problemų.

Derybose emocijos ir ego gali padaryti didelę žalą ir neleisti pastebėti kitos pusės pozicijos ir vietoje susitarimo, kuris atneštų abipusės naudos, jūs tik dar labiau siekiate sustiprinti savo poziciją. To išvengti padeda aiškus bendravimas (+ kitos pusės išklausymas), problemos suvokimo išsiaiškinimas, emocijų supratimas ir  eliminavimas.

Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija.

Šiame etape jūs turite išsiaiškinti vienas kito tikrus interesus, slypinčius po tam tikra pozicija, kurios kita pusė įsikibusi laikosi. Dėl to svarbu klausinėti norint išsiaiškinti tikruosius oponento siekius, o taip pat supažindinti su savaisiais.

Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti

Šiame žingsnyje derybininkai turėtų paskirti šiek tiek laiko ir sugalvoti potencialių, alternatyvių sprendimų, kurie patenkintų abiejų pusių interesus ir būtų pasiekta abipusė nauda. Tai galima padaryti brainstorminant, vystant esamus pasirinkimus ir ieškant abiems pusėms priimtino sprendimo.

Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Galų gale, jūs turite naudoti bendrai priimtinus ir objektyvius kriterijus priiminėjant sprendimą. Svarbiausia – teisingi standartai ir procedūros

Apačioje pateikiu paveiksliuką, kuris apibendrina tris derybų stilius: švelnus (soft), kietas (hard) ir principingas (principled). Pastudijavę jį, tikriausiai rasite ir savo derybų stilių.

Knygoje taip pat ganėtinai didelis dėmesys skirtas „BATNA“ (Best Alternative To Negotiated Agreement) temai. Norint apsaugoti save nuo permokėjimo ar nepelningo sandorio, reikia žinoti savo BATNA arba alternatyvą, kuri būtų tarsi minimali priimtina riba esamoms derybų sąlygoms (pvz.: derantis turguje dėl bulvių kainos, jūsų BATNA būtų kaina, kurią siūlo kiti prekybininkai, tad jeigu kiti siūlo 1Lt/kg, o jūs pradedate derėtis nuo 1.1lt ir jums nenuleidžia daugiau nei 10ct, jūs galite eiti pas kitą prekybininką ir pirkti už mažesnę kainą). Kuo patrauklesnė jūsų BATNA, tuo daugiau derybinės galios jūs turite ir galite paveikti galutinį sprendimą.

Knygos pabaigoje pateikiama 10 dažniausių derybose pasitaikančių problemų ir patarimai, kaip to išvengti.

Norintiems dar daugiau sužinoti apie derybas, bet tingintiems skaityti visą knygą, siūlau panagrinėti knygą apibendrinantį mind map.

O galbūt turite ir kitokių patarimų ? Jeigu taip – būtų malonu juos išgirsti komentaruose.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• Tim Harford: The Logic of Life
• „Keep Your Brain Alive“ – Smegenų lavinimas

Naftos kainoms pramušus kelis pasipriešinimo lygius, tolimesnis jos brangimas gali dar tęstis, nes ekonomikos atsigavimas pasaulyje palengva greitėja, o tai teigiamai veikia naftos kainą, kuri šiandien pasiekė $85 ribą. Tuo tarpu EUR/USD valiutų pora juda aplink 1.36, o ateities kryptis labai neaiški.

Jau seniai norėjau paskaičiuoti ir sužinoti, kokią benzino kainos dalį sudaro nafta ir kiti komponentai. Tad, po vakarykščių antraščių apie brangstantį benziną ir kaltų nebuvimą, nusprendžiau galutinai išsiaiškinti kokios sudedamosios dalys įeina į vieno litro A95 benzino kainą.

Pradėsime nuo benzino kainos analizės.

Benzino kainą sudaro penki sudedamieji elementai:

1. Akcizas – 1.5 Lt/l
2. PVM – 21%
3. Nafta, kurios kaina pastoviai kinta, o dabar kainuoja $85
4. Degalinių antkainis – dažniausiai svyruoja intervale nuo 20ct. iki 30ct.
5. Perdirbimo marža, kurios nustatyti iš turimų duomenų neįmanoma (o jeigu kas žinote būdą – parašykite).

Kaip matome iš pateiktos diagramos viršuje, didžiausią dalį sudaro benzino akcizas (37%), naftos kaina + perdirbėjų marža (37%), ir PVM (21%). Vadinasi, daugiau nei pusė sumokamos benzino kainos atitenka valstybei. Tuo tarpu prekybininkai skundžiasi, kad apyvartos smarkiai sumažėjusios dėl nekonkurencingo akcizo, nes Lietuvoje akcizas benzinui siekia 1.5 Lt/l, o artimiausiose kaimyninėse šalyse jis yra žemesnis: Latvijoje siekia 1.312 Lt/l, o Lenkijoje – 1.478 Lt/l (1.648 PLN/l), o Estijoje tik 1.24 Lt/l. Vadinasi, dėl šiek tiek per aukšto akcizo pralošia visi: valstybė negauna pajamų į biudžetą, vairuotojai turi išleisti didesnę dalį savo pajamų kurui…

Kitas grafikas parodo detalią benzino kainos kompoziciją nuo 2009-01 iki 2010-04, o sudėję visas atskiras dalis gausite to laikotarpio benzino kainas Lukoil degalinėje.

Žinodami, kokią galutinio produkto dalį sudaro nafta, galime stebėti naftos kainą ir apytiksliai prognozuoti benzino kainą ateityje. Arba žiūrėti, kas kaltas dėl brangstančio benzino: degalinės, perdirbėjai ar naftos kainos? Dažniausiai kaltinami perdirbėjai ir degalinės, bet retai kas užsimena apie naftos kainą ir jos pokyčius. Žinoma, čia tenka daryti vieną prielaidą (galbūt ir teisingą), kad galutinė didmeninė kaina degalinėms nustatoma pagal tuometinę naftos kainą rinkoje nepriklausomai nuo kainos, kuria buvo įsigyti naftos bareliai…

Ir pabaigoje, grafikas rodantis kiek procentų pakilo didmeninė ir mažmeninė benzino, bei naftos kaina nuo 2009 metų.

Naudoti duomenys: kurmis.org, Oanda ir Google.

Susiję įrašai

• Naftos kainos įtaka akcijų rinkai
• Naftos išgavimo savikaina ir kiti energijos šaltiniai

Vienas iš būdų nustatyti, ar šalies ekonomika yra apkrauta dideliais mokesčiais, yra pažiūrėti į surenkamus mokesčius procentaliai nuo BVP, tačiau per aukšta mokestinė našta ne visada teigiamai veikia BVP augimą. Kita alternatyva kaip įvertinti mokesčius – paskaičiuoti, kiek surenkamų mokesčių tenka vienam gyventojui.

Tai galima surasti pasinaudojus paprasta formule:  Surenkami mokesčiai/BVP  x  BVP /Žmogus = Surenkami mokesčiai tenkantys vienam žmogui. Skaičiavimams naudoti „Index of Economic Freedom“ duomenys.

Pirmajame grafike pavaizduotos Europos Sąjungos šalys pagal surenkamus mokesčiai vienam gyventojui.

Lyginant su praėjusiais metais, Lietuva pasistumėjo į priekį ir šiuo metu surenkami mokesčiai tenkantys vienam gyventojui viršija $5600, o tuo tarpu mokestinė našta (Mokesčiai % BVP) yra antroje vietoje nuo galo. Tad tai tik patvirtina, kad neturėtumėme nertis iš kailio tvirtindami, kad sumokame per daug, o labiau pasistengti verslą ištraukti iš šešėlio.

Ir pabaigoje, Top 50 šalių išrikiuotų pagal šį rodiklį. Geltonai pažymėtos šalys pirmauja pagal nominalų BVP, tačiau grafike trūksta Kinijos, kurioje šis rodiklis tesiekia $1091.

Spauskite ant grafiko norėdami pamatyti didesnį vaizdą.

Susiję įrašai

• Zimbabvė: pakilimas ir nuosmukis
• Kapitalizmas ir karvės
• Big Mac indeksas ir alternatyvus valiutų vertinimo metodas
• Finansinė orų prognozė
• Taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai