�ilut�s Naujienos

Mol�t� rajone aid�jo ir �ilut�s GMP sirenos

I�girdo asmenin� pad�k� �iemet kovoti d�l geriausios GMP medik� komandos titulo i� �ilut�s i�vyko GMP bendruomen�s slaugytojos Gitana Mockien�, Ugn� Urbonait� ir ekipa�o vairuotojas �ydr�nas Rupainis. U.Urbonait� ir �.Rupainis var�ybose jau yra dalyvav� kaip steb�tojai, o �tai G.Mockien� � pa��lusi� �vyki� s�kur� papuol� pirm� kart�. Medik� apgailestavo, kad �iemet drauge su komanda � var�ybas steb�tojai neva�iavo, tad palaikymo vietoje �iek tiek tr�ko. Ta�iau d�iugino i� �ilut�s ligonin�s pri�mimo skyriaus siun�iamos dr�sinan�ios SMS �inut�s. �Buvo situacij�, kai nor�josi kam nors pad�ti galv� ant peties, - �ypsojosi medik� G.Mockien�. - U�duotys pasitaik� tikrai sunkios, net patys organizatoriai tai patvirtino. Ta�iau viskas d�l to, kad reikia tobul�ti. Lietuvos greitosios pagalbos medik� pasiruo�imo lygis kasmet kyla�. Pasak G.Mockien�s, �iluti�ki� komanda, vykdydama u�duotis, padar� visk�, k� gal�jo, ir vertinimais liko patenkinta. Pa�i� medik� gyr� ir vienoje i� inscenizuotos nelaim�s scen� mirusio vyro �mon� vaidinanti Moter� krizi� centro darbuotoja. Su vyro mirties faktu negalinti susitaikyti �mona kaltino visus - likim�, medikus ir save pa�i�, o GMP komandai teko u�duotis pad�ti jai nusiraminti. V�liau na�le tapusi� moter� vaidinusi vertintoja gyr� G.Mockien�s darb� ir sak� jautusi didel� palaikym�. �av�josi �ligoni�� meistri�kumu Dar viena �aidyni� u�duotis - sud�tingo gimdymo namuose pri�mimas. �ioje situacijoje medikai tur�jo priimti teisingus sprendimus, suleisti teisingas dozes vaist�, tinkamai priimti naujagim� ir nepasiduoti chaoti�kiems besijaudinan�ios gimdyv�s �motinos� veiksmams. �aidyni� dalyviai taip pat �gaivino� suaugus�j� ir vaik�, o ekipa�� vairuotojai rung�si sud�tingoje vikrumo ir �mogaus gaivinimo �g�d�i� reikalaujan�ioje estafet�je. Daugiausia �ini� reikalaujanti ir labiausiai �tempta medikams pasirod� vakarin� u�duotis �Masin� nelaim� nakt�. Atvyk� � u�duot� medikai rado didel� grup� sunkiai nukent�jusi� �moni�, kai kuri� gyvyb� jau geso. I��kis teko rimtas - tamsoje atsirinkti, kam pirmiausia suteikti pagalb�, nes suklydus daugelio �nukent�jusi�j�� lauk� �mirtis�. U�duot� sunkino tai, kad kai kurie nesunkiai su�eisti �ligoniai� garsiausiai �auk�si pagalbos ir grie�tai reikalavo pad�ti b�tent jiems. Taigi medikai prival�jo ne tik teikti pagalb�, bet ir sugeb�ti nuraminti tuos, kurie trukd� j� darbui. Masin�s nelaim�s u�duotyje kaip savanoriai �nukent�jusieji� dalyvavo ir daininink� Mia, �ok�jas Andrius Butkus bei dainininko Mer�no �mona Erika Vitulskien�. Televizijos �vaig�d�s siek� atkreipti visuomen�s d�mes� � �iuos pirmosiose medicinos fronto linijose dirban�ius medikus. �iluti�ki� komandai tekusi� nukent�jusi�j� grup�je �ou �vaig�d�i� nebuvo, ta�iau G.Mockien� juokavo, kad �artist�� jiems tikrai netr�ko. Visi �nukent�jusieji� taip �sijaut� � vaidmenis, kad emocijos liejosi per kra�tus. Patirtis - ne�kainojama �Bijojau dalyvauti rungtyn�se. Pirmiausiai nor�jau visk� pamatyti palaikymo komandos nar�s akimis, bet dabar galiu dr�siai sakyti, kad va�iuo�iau dar kart��, - sak� medik�. Nors dirbdami kasdien� darb� medikai irgi gauna daug patirties, rungtyn�s, kuriose esi akylai stebimas profesional�, riboja laiko limitas, - puikus b�das pasitikrinti �inias ekstremaliose situacijose ir su�inoti nauja. �Rungtyn�ms ruo��m�s ir savaranki�kai, ir drauge su jau rungtyn�se dalyvavusiais kolegomis. Buvo �domu, nes pirm� kart� pama�iau kv�puojant� �mogaus mulia��, netgi buvo galima u��iuopti jo puls�. Visa tai buvo �domi patirtis�, - konstatavo G.Mockien�. ...

Ornitologus glumina pauk��i� �atostogos�

Pauk��iai pasirinko i�eigin� Kaip ir kasmet, pirm�j� spalio savaitgal�, Lietuvos ornitolog� draugija pauk��iams neabejingus �mones pakviet� � pauk��i� palydas - atsisveikinimo su sparnuo�iais �vent�. Vent�s ragas d�zg� nuo lankytoj� gausos. Visi jie nor�jo i�girsti pasakojimus apie pauk��ius, patys pabandyti su�ieduoti spurdant� sparnuot�. V.Jusys pasakoja, jog ypa� ma�ai pauk��i� su�ieduota rugpj�t�. Tik nuo rugs�jo 19 d. pauk��iai �m� skristi intensyviau. Iki tol per dien� pagaudavo vos iki 100 pauk��i�. Per rugs�j� su�ieduota tik per 12 t�kst. pauk��i�. Per pra�jusi� savait� � tinklus prakti�kai pakliuvo did�ioji dalis. Rugs�jo 25 d. kol kas su�ieduota daugiausia �iemet - 2244 pauk��iai. Vis� laik� rekordas buvo 2003 m. rugs�jo 23 d. - 6519 pauk��i�. �iemet per metus i� viso ap�ieduota 25 t�kst. pauk��i�. Palyginti, 2003 m. vien per rugs�jo 29 dienas ap�ieduoti 45 t�kst. pauk��i�. Kai ��ilut�s naujienos� lank�si Vent�s rage, pauk��iai, pasak V.Jusio, �pasirinko i�eigin�, nes Latvijoje lijo, nep�t� palankus v�jas. J� per dien� su�ieduota tik per 600. Kod�l ma��ja migracija? Tikslaus atsakymo, kod�l suma��jo pauk��i� migracija, n�ra. V.Jusys daro prielaid�, jog viena prie�as�i� gali b�ti paskutin�s dvi �altos, sniegingos �iemos. D�l to gal�jo ��ti daug sparnuo�i�. Kita prie�astis - lietingas pavasaris - kai 3-4 i� eil�s dienas lyja, ��sta daug jaunikli�. Piet� Europoje, �iaur�s Afrikoje m�s� pauk��iais mintama. Net tokios, rodos, civilizuotos �alys kaip Pranc�zija, Ispanija, Italija pauk��ius gaudo sp�stais. �Vien Pranc�zijoje 20 mln. strazd� suvalgo. Kipre, Maltoje i�tepa �akas klijais, kad pauk��iai prilipt�. Naikina �vairiausiais b�dais. Ten tradicijos tokios. Kaip pas mus bulves kasti, pas juos - pauk��ius naikinti�, - pasakojo ornitologas. Pakli�va ir barsukai Vent�s rage pauk��iai gaudomi 6 specialiomis gaudykl�mis. Viena j� - did�iausia pasaulyje. �rengin� sudaro r�mai, ant kuri� i�keliamas i� tinkl� gabal� susi�tas apie 10 m auk��io ir 20 m plo�io � gal� siaur�jantis bu�as. Pa�iame jo gale yra kamera, � kuri� ir patenka pauk��iai, toje kameroje pauk��iai i�gaudomi � ma�as d��utes. I� vis� per Lietuv� kasdien skrendan�i� pauk��i� � tinklus pakli�va vos 1 proc. Pauk��iai per tinkl� mato kiaurai ir �skrenda, o labirinte neberanda kelio atgal. Nuo ankstyvo ryto kas 2-3 val. iki 19 val. ornitologai juos renka ir �ieduoja. � gaudykles ver�iasi ne tik sparnuo�iai. Per neapdairum� yra �kliuv�s ir barsukas, �e�kai, lapiukai, voverait�s, e�iukas, varl�s, rup��s, drugeliai, laum�irgiai, �al�iai, sraig�s, vabzd�iai. �ieduoja �ik�nosparnius V.Jusys per 33 �iedavimo metus su�iedavo per pus� milijono pauk��i�. Jis pasaulyje antras pagal su�ieduot� pauk��i� skai�i�. Lyderis - Vent�s rago ornitologijos stoties vadovas Leonas Jezerskas. Jis pauk��ius �ieduoja per 60 met�. �Neseniai pagavau devynbals�. �i�riu - mano �ieduota. Ji pra�o, kad dar vien� �iedel� u�d��iau. Sakau - negaliu. Tarptautinis susitarimas u�draud� antr� �ied� d�ti, - �maik��iai pasakoja L.Jezerskas. - Kadangi suprantu pauk��i� kalb�, man ta devynbals� sako: o kaip �mon�s 2-3 kartus eina � metrikacijos biur� �ieduotis, tai jiems galima? Ir a� ne�inojau, k� sakyti...� Pagal nera�ytas ornitolog� taisykles antro �iedo u�mauti negalima. Pauk�tis lieka su tos �alies �pilietybe�, kuri jam pirma suteik�. Pasaulyje yra daugiau kaip 11 t�kst r��i� pauk��i�, Lietuvoje - tik 375. Naujausia r��is aptikta �iemet liepos pabaigoje Dumpi� s�vartyne. Pasteb�tas karibinis kiras, kur� paprastai galima pamatyti Ispanijoje, kitose Europos �alyse. Pauk��i� �iedavimo sezonas paprastai trunka iki lapkri�io vidurio. Rugs�jo pabaiga - spalis - didysis pikas. �domu tai, jog Vent�s rago ornitologijos stoties specialistai yra ap�iedav� ir per 2000 �ik�nosparni�. Vyks pauk��i� ralis Visi besidomintys ornitologija gali dalyvauti dar viename kasmetiniame renginyje. Spalio 14-16 d. Kint� miestelyje vyks pauk��i� steb�toj� ralis �Kur�i� marios 2011�. Pauk��i� steb�toj� ralis - tai nuo 2000 met� Lietuvos ornitolog� draugijos organizuojamos tarptautin�s var�ybos. J� metu dalyvi� komandos tarpusavyje rungiasi, kuri per nustatyt� laik� i� anksto numatytoje vietov�je pamatys daugiau pauk��i� r��i�, kuriuos galima atpa�inti ne tik pama�ius, bet ir i�girdus bals�. Kadangi �io ralio mar�rutas driekiasi po Nemuno deltos regionin� park�, Kur�i� mari� ir Baltijos j�ros pakrantes - ten, kur susitelkia did�iausi migruojan�i� pauk��i� b�riai - visos komandos pauk��i� ie�ko va�in�damos automobiliais. Tod�l �ios var�ybos ir vadinamos raliu, nors nuo �prast� ralio var�yb� jos skiriasi tuo, kad �ia n�ra tikslios trasos ir grei�io ruo��. Laikas svarbus tik tiek, kad visi dalyviai laiku sugr��t� � fini��. Komand� s�km� �ia lemia �inios, kruop�tus planavimas, pauk��i� steb�jimo �g�d�iai ir s�km�. Var�ybas laimi ta komanda, kuri per nustatyt� laik� pamato daugiausiai pauk��i� r��i�. Ilgiausias s�ra�as �rodo komandos profesionalum�. ...

�ilut�s baikerius Gibraltare apkand�iojo be�d�ion�s

Va�iuoti motociklu - kitoks jausmas Neseniai buvo minima Pasaulin� turizmo diena, skatinanti visame pasaulyje u�megzti kult�rinius ry�ius. �iluti�kiai kasmet i�siruo�ia � tolimas �alis. Klubo prezidentas Ar�nas Ge�as, baikeri� vadinamas Mama, sako, jog �domiausia keliauti ten, kur ma�iausiai turist�. Taupydami laik� keliautojai nuskrido � Malag� (Ispanija) l�ktuvu. Iki ten vilkiku atve�ti baikeri� motociklai, kuriuos pasikink� jie leidosi Ispanijos, Portugalijos pakrant�mis palei vandenyn�. �is kelion�s mar�rutas - ne pats ilgiausias. Pernai baikeri� kompanija nuried�jo 5200 km � Kroatij� pirmyn ir atgal. Vienas klubo narys pernai lyd�jo draugus kelion�je automobiliu, nes va�iavo su vaikais, tod�l nor�josi �iek tiek patogumo. �Po kelion�s jo �mona pasak�: �Motociklu keliauti - visai kitas jausmas�. Va�iuodamas motociklu jauti gamt��, - ne kiekvienam suprantam� malonum� �vardija A.Ge�as. Pasak u�kiet�jusio baikerio, keliaudami motociklu jie pamato toki� viet�, koki� jokiu b�du nepamatysi vykdamas automobiliu. Tai - gyvenimo b�das, susietas su laisvalaikio pom�giu. �noringos ir nenusp�jamos gamtos s�lygos baikeriams - ne problema. Atvirk��iai. �Kar�ta, �alta, r�g�tu, saldu - fantastinis jausmas�, - patikina A.Ge�as. �ios vasaros kelion�je, trukusioje 17 dien�, auk��iausia temperat�ra buvo 44 laipsniai. Pasak baikerio, va�iuojant motociklu atrodo, kad pu�ia plauk� d�iovintuvas. Be�d�ion� ker�ijo �iluti�kiams Kelion�s mar�rutas jau buvo sumodeliuotas i� anksto, u�sakyti vie�bu�iai, kad dideliam �moni� b�riui neb�t� nemaloni� netik�tum�. Pirmoji kelion�s dalis - pamatyti gamtos stebuklus, antroji - pa�inti architekt�r�. Kelion� planavo taip, kad atvyk� � nakvyn�s ta�k� dar tur�t� laiko pavaik��ioti po miest�. Baikeriams patiko va�iuoti kalnais, keliais - serpantinais. Jie aplank� Ispanijos Chereso kra�t�, ragavo to regiono vyn�. Portugalijoje daugel� su�av�jo uostas Portas, i� kur kil�s portveinas - garsusis spirituotas portugali�kas vynas. Didel� �sp�d� paliko Faro mieste, �alia ba�ny�ios, esanti makabri�ka Capela dos Ossos - i� daugiau nei 1000 vienuoli� kaul� ir kaukoli� pastatyta koply�ia. Gibraltaras iki �iol yra Jungtin�s Karalyst�s u�j�rio teritorija, �sik�rusi tarp pietvakari� Europos ir Afrikos, �iaur�je ribojasi su Ispanija. �i vieta baikeriams paliko bene daugiausia �sp�d�i�, mat �ia jie buvo u�pulti be�d�ioni�. Beuodeg�s be�d�ion�s yra tikras Gibraltaro stebuklas ir viena �ymiausi� vietos �domybi�. Tai vienintel� Europoje aptinkama ir laisv�je gyvenanti primat� r��is. Net juokaujama, kad kai Gibraltare nebeliks be�d�ioni� - gibraltarie�iai praras teises � Did�iosios Britanijos pilietyb�. Ka�kas i� turist� nuskriaud� be�d�ion�s ma�yl�, tod�l mama, ker�ydama u� savo vaik�, puol� ant ar�iausios aukos, kuria tapo viena baikeri� kompanijos moter�. �mon� Jolant� ginti nuo be�d�ioni� �m�s Evaldas Deveikis (Efka) irgi pajuto primat� dant� a�trum�. �Pamat�m, kad tai organizuota bendruomen� - tik sujudo visi kr�mai... Gerai, kad aplink buvo kit� �moni�, nes ne�inau, kaip b�t� reik�j� elgtis�, - prisimin� Evaldas. Gr��usi � Lietuv� jo �mona net skiepijosi nuo pasiutlig�s. Pakliuvo � g�j� bu�ini� �vent� Tarifoje - pie�iausiame Europos ta�ke, kurio vienoje pus�je - Vidur�iemio j�ra, kitoje - Atlanto vandenynas, kompanija sutiko lietuvai�i� turist� por� i� Panev��io. Pasak A.Ge�o, nors Lietuva, rodos, ma�a �alis, tautie�i� galima sutikti visuose pasaulio kampeliuose. �tai ir Porto mieste i� Vainuto kilusi kra�tiet� baikeri� kompanijai aprod� miest�, vai�ino vietos nacionaliniais patiekalais. Kompanijai kelion�s metu teko ragauti a�tuonkoj� �a�lyk�, ant lau�o kept� kalmar�, sraigi�. O spalvingoji Pranc�zijos virtuv� �iluti�kius nuvyl�. Va�iuodami Pranc�zijos greitkeliais ir pails�ti sustodami degalin�se, keliautojai niekur negal�jo rasti kar�to maisto. Vien sausi sumu�tiniai arba makaronai d��ut�se, u�pilami vandeniu. Olandijos sostin�je Amsterdame - gars�jan�iame ne tik Raudon�j� �ibint� kvartalu, bet ir legaliais narkotikais, baikeriai ragavo haliucinogenini� grybuk�. Ar�nas juokauja, kad jie nebuvo labai bais�s. Laisvi� pilname mieste �iluti�kius sutrikd�... g�j� bu�ini� �vent�. ��i�rim - vyrai, persireng� moterimis... V�liau Lietuvos interneto portaluose perskait� , kas ten vyko. M�s� kataliki�kai s�monei tokie dalykai nelabai priimtini...�, - pasakojo A.Ge�as. Prie specialia atributika pasidabinusi� baikeri� nelabai kas kibo ne tik Amsterdame, bet ir visos kelion�s metu, nes vakarie�iams, Ar�no sp�jimu, jie atrod� gr�smingai. ...

Auksinis �v�k�nos ruduo

Var�yb� atidarymo metu gimnazijos direktor� Dalia Dirg�lien� ir seni�nas Alfonsas �eputis palink�jo su gera nuotaika �veikti ne tik sportin�, bet ir visas gyvenime pasitaikan�ias distancijas. Gausiausi� b�gik� grup� delegavo �v�k�nos ir �emai�i� Naumies�io gimnazijos. 1-2 klasi� grup�je grei�iausiai b�go inkakli�k� R.Norvai�ait� ir �v�k�ni�kis �.Kuzas, 3-4 klasi� grup�je - M.Mickut� i� Inkakli� ir �v�k�ni�kis O.Kasparavi�ius. A.Stirbyt� i� �emai�i� Naumies�io laim�jo 5-6 kl. 500 m b�gim�, t� pat� b�gimo nuotol� laim�jo D.Kin�ius. Naumiesti�kiai R.Balnyt� ir L.Petro�ius buvo nepralenkiami 7-8 kl. grup�je. 1000 m b�gime atkakli kova vyko tarp �v�k�ni�ki� E.Jocio, E.Valiaus ir naumiesti�kio E.Cipario. Pirmas fini�avo E.Valius, pasiek�s puik� rezultat� - 2:47,6 s. Mergin� b�gim� laim�jo �v�k�ni�k� A.Ge�ait�. 1500 m b�gim� vyriausi� vaikin� grup�je laim�jo �v�k�ni�kis E.�imkus, o 1000 m b�gime pirmavo L.Miklovyt� i� �emai�i� Naumies�io. Gerai �v�k�ni�kiai b�go ir Priekul�je surengtose var�ybose. �ia dalyvavo b�gikai i� Priekul�s, Garg�d�, V��ai�i�, Drevernos. �v�k�nos �Saul�s� gimnazijos atstovai gr��o su apdovanojimais: D.B�dvytis 1500 m distancij� baig� pirmas, E.Jocys buvo antras. Jie buvo apdovanoti taur�mis ir aukso bei sidabro medaliais. Penktokas A.Vaitiekus pasipuo�� sidabro medaliu - 1000 m distancij� jis baig� antras. Informavo Zita URMULEVI�IEN�, �Saul�s� gimnazija...

Gimnazistams pamokas ved� Vilniaus universiteto dekanai

I� 22 000 universitet� - tarp 600 geriausi� Pilnut�l�je �v�k�nos gimnazijos bibliotekoje moksleiviams savi�kius pristat� delegacijos vadovas, Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vai�nys. Anot jo, tokiomis kelion�mis siekiama ne reklamos, o tiesiog b�ti ar�iau gimnazist�, pad�ti jiems teisingai pasirinkti gyvenimo keli�. A.Vai�nio kolegos, nesl�pdami meil�s savajam dalykui, supa�indino su mokslo j� fakultetuose subtilyb�mis. Tarptautini� reikal� prorektorius, chemijos vadov�lio 10-11 klasei autorius Rimantas Vaitkus pateik� �domi� skai�i�. VU yra tarp 600 geriausi� pasaulio universitet� (i� viso toki� mokslo �staig� pasaulyje priskai�iuojama apie 20 000). I� ma�daug 184 000 �iandienini� Lietuvos student� VU turi 22 000. �� universitet� renkasi jaunimas i� ma�daug 60-ties pasaulio valstybi�. Daugiausiai u�sienie�i� - ital�, ispan�, vokie�i�, pranc�z�. Universiteto studentai pagal �vairias programas taip pat i�vyksta � u�sien� - Vokietij�, Italij�, Ispanij�, �vedij�, kitas Skandinavijos �alis. Toki� kasmet b�na apie 500. �Esame stipr�s moksle, m�s� mokslinink� darbai matomi ir vertinami�, - sak� R.Vaitkus. Ir primin�, kad gausus b�rys d�stytoj� - apie 80 proc. - turi moksl� daktar� laipsnius, kad kasmet i�leid�iama daugiau nei 1500 mokslini� straipsni�, paruo�iama keliasde�imt monografij�. Mokslo �staigai priklauso observatorija, botanikos sodas, seniausia �alies biblioteka, 8 institutai. Svaigina teis�, fizika ir ekonomika Labai atsakingai �engti svarb� pasirinkimo �ingsn� abiturientus paragino Teis�s fakulteto prodekanas Haroldas �ink�nas. Mat Lietuvoje yra daug auk�t�j� mokykl�, kurios, anot sve�io, jau seniai tur�jo b�ti u�darytos. �Geriausias pasirinkimas b�t� savo ateit� susieti su VU Teis�s fakultetu, kaip jau padar� vienas pernyk�tis �v�k�nos abiturientas�, - mano prodekanas. Fizikos fakulteto dekanas Vytautas Balevi�ius nesl�p�, jog yra �simyl�j�s sav�j� dalyk�, nors �is, jo paties �od�iais tariant, vieniems sukelia meil�, kitiems siaub�. Bet kokiu atveju fizika - tikrai ne tas dalykas, � kur� traukia b�riai student�. �Pas mus studijuoja tie, kas ma�ai kalba, bet padaro �monijai didelius darbus�, - viliojo studijuoti sve�ias, primindamas ir garsi�sias fizik� dienas, ir j� dinozaur�. �Ekonomikos fakultetas - kaip tik tas, � kur� verta stoti, nes ekonomika - tai i�tekli� skai�iavimas�, - sak� �io fakulteto prodekanas Jonas Martinavi�ius. Sve�ias juokavo, kad jeigu �mon�s b�t� be savo polinki� ir sugedimo, tai ekonominius u�davinius spr�sti b�t� labai paprasta. �Venk ma�� pajam�, stenkis padidinti i�laidas. Socialin�s lygyb�s siekimas - mirtis ekonomikai�, - tokius linksmus palyginimus prodekanas u�baig� �inomos dainos �od�iais: �... ji svaigina mane kaip anodija, kaip ro�� man mesta�. J.Martinavi�ius tik apgailestavo, jog �iemetini� pirmakursi� s�ra�e nerado n� vienos pavard�s i� �emai�i� Naumies�io ar �v�k�nos. Filologija - bendravimas, filosofija - pagrindas �Jei stoti, tai tik � filologij�, nes filologija - tai bendravimas tarp �moni� ir taut��, - savojo fakulteto pristatym� prad�jo Lietuvi� kalbos katedros lektorius Laimutis Lau�ikas. �is fakultetas, anot sve�io, tai klasikin� filologija, japon�, kin�, ind� kalbos ir dar daug kit� �domi� dalyk�. Filosofijos fakulteto dekanas doc. K�stutis Dubnikas tikino, jog filosofija yra tas pagrindas, i� kurio kyla bet koks mokslas. Be to, �is fakultetas - vienintelis, gyvuojantis tiek, kiek ir visas VU, - 500 met�. Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Gediminas Stepanauskas sak� nekvie�iantis t�, kurie nem�gsta tiksli�j� moksl�, nes norint b�ti laimingu reikia pasirinkti tai, kas prie �irdies. Vis d�lto jis labai kviet� merginas, mat �iame fakultete j� studijuoja vos 3 proc. Pabaigoje dekanas paragino abiturientus nepasiduoti agituojamiems ir nestoti � da�nai nelabai auk�to lygio u�sienio universitetus. Tarptautinio verslo mokykl� m�s� �alyje turi tik vienintelis VU, kai tuo tarpu u�sienio universitetai toki� mokykl� turi visi. Jos direktorius Julius Niedvaras apgailestavo, kad �odis �verslas� vis da�niau kelia neigiamas, nei teigiamas emocijas ir kviet� � atvir� dur� dienas VU. V�liau sve�iai su b�simaisiais studentais bendravo klas�se, ap�i�r�jo �v�k�nos muziej� ir Genovait�s vil�, pabuvojo Vyndario �eslovo sodyboje, su Pamario informacijos skleid�jais bendravo �ilut�s F.Bajorai�io vie�ojoje bibliotekoje. �ia sve�iai pasakojo ir apie universitetiniam mokslui m�s� �alyje kuriamas kli�tis bei bandom� u�d�ti apynasr� VU savaranki�kumui, ir apie VU pasiekimus bei pasaulin� pripa�inim�. D�kodami u� F.Bajorai�io vie�osios bibliotekos puosel�jam� bendradarbiavimo tradicij�, sve�iai papild� bibliotekos fondus naujais leidiniais, o bibliotekinink� kuriamai �ilut�s 500-me�io knyg� kolekcijai dovavojo verting� knyg�. ...

Lydekai paliepus, ministrui panor�jus, Laisv�s al�ja atsirado ir �ilut�je

�sakymas nuleistas i� vir�aus D�l kokios prie�asties visoje Lietuvoje nurodyta panaikinti kvartalus, �iandien tik sp�lioja ir architektai, ir seni�nai. �Kaip ten beb�t�, vidaus reikal� ministro sausio m�nesio �sakymas yra, j� privalu vykdyti�, - taip sako Savivaldyb�s Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus ved�jas Viktoras Bi�kauskas. Ved�jas prisimena, jog 1995-aisiais priimtas Vyriausyb�s nutarimas d�l adres� sistemos leido suteikti u�statytai teritorijai kvartalo pavadinim�. Tuomet, V.Bi�kausko nuomone, rinkti gatvi� pavadinimus buvo leista vadovaujantis ir sveiku protu. Bene prie� 8-et� met� �is nutarimas buvo pakoreguotas ir �od�io �kvartalas� gatvi� �ym�jime nebeliko. Nebeliko ir registracijos �sod� bendrija�, d�l to sod� gatvel�ms prad�ta teikti tak� pavadinimus. Architektai naujovei prie�inosi V.Bi�kauskas sako ilgai prie�in�sis tokiai naujovei, nes �inojo, kad tame pa�iame Vyriausyb�s nutarime yra nuoroda, jog suteikti adresai nebekeistini. Ta�iau m�s� Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus pasiprie�inimas dav� tik vien� rezultat� - V.Bi�kauskas gavo pylos nuo Vyriausyb�s atstov�s Klaip�dos apskrityje Kristinos Vintilait�s u� prie�taravim�. Bet skyriaus ved�jas sako ir �iandien galvojantis, jog toks pakeitimas n�ra reikalingas. Juo labiau, nors gyventoj� registracija ir buvo sutvarkyta automati�kai, jie b�d� gali tur�ti ateityje. Niekas ne�ino, ar dabartini� kvartal� gyventojams nekils nesklandum� deklaruojant gyvenam�j� viet�, tvarkant nuosavyb�s dokumentus, ar nebus keblum� pa�tinink� darbe. �iuo metu naujosios al�jos Registr� centre dar ne�registruotos, ir naujos lentel�s kvartal� nam� nepapuo��. Kada tai bus, kol kas negali atsakyti niekas, nes tokiai naujovei �gyvendinti reikia nema�os sumos. Juo labiau kad �iuo metu pavadinimai suteikiami ir kaim� gatv�ms. Tad tik labai apytikriais skai�iavimais, pasak V.Bi�kausko, m�s� rajone gatvi� �enklams sud�ti tekt� surasti apie 400 t�kstan�i� lit�. Lenteli� n�ra ir, jos netgi neu�sakytos �ilut�s seni�no pavaduotojas Algirdas Ivanauskas neneigia, kad seni�nija d�l tokios naujov�s tur�s daug i�laid�, nes reik�s pakeisti visas iki �iol kvartalus �ym�jusias lenteles naujomis, nurodan�iomis, jog tai - al�ja. Tokios lentel�s, pasak A.Ivanausko, nepigios - viena kainuoja apie 70 lit�. �skai�iavus ir seni�nijos kaim� gatveli� pavadinimus, kurie �iuo metu suteikiami, �ilut�s seni�nijai toki� lenteli� gamybai reik�s ma�daug 30 t�kstan�i� lit�. Kol kas tokios lentel�s �ilut�je net neu�sakytos ir ne�inia, kada jos bus. Mat j� gamybai reik�s skelbti konkurs�, rinkti pigiausi� gamintoj�. A.Ivanauskas irgi neabejoja, jog gyventojai su adres� keitimo problemomis susidurs ateityje, nor�dami parduoti savo nekilnojam�j� turt�. Vienoje gatv�s pus�je - visokie numeriai Visoje �alyje �gyvendinama ir dar viena pastat� registracijos naujov�. Suteikiant numerius namams, dabar poriniai numeriai skiriami kair�je, o neporiniai - de�in�je gatv�s pus�je stovintiems pastatams (gatv�s pus�s nustatomos �velgiant nuo jos prad�ios). �ios naujov�s iniciatorius - Vidaus reikal� ministras, savo �sakymu tai patvirtin�s �iemet, sausio 25-�j�. Architekt�ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist� Simona �erneckien� paai�kino, jog prie tokios tvarkos einama jau nebe pirmus metus. Taip numeruojami tik nauji, �iuo metu baigiami statyti namai. Tose gatv�se, kur namai sunumeruoti seniai, bet i�kyla naujas pastatas, suteikiant jam numer�, taikomasi prie iki �iol buvusios senosios numeracijos. Toks pavyzdys neseniai buvo �ilut�s Liep� gatv�je, kur kair�je pus�je i�kil�s naujas pastatas gavo neporin� numer�, nes kaip tik tokie �ia duoti jo kaimynams....

�vent� pasitiko i�ai�kin� daugiausiai nusikaltim�

Rezonansini� nusikaltim� i�vengta Policijos komisariato vir�ininkas Stasys Mickevi�ius sveikinimus savi�kiams prad�jo palink�jimu b�ti toleranti�kiems, visada atsi�velgti � konkretaus �mogaus situacij� ir tik kra�tutiniu atveju b�ti nepopuliariems ir bausti. Juk, kaip be�i�r�si, pareig� vykdyti reikia, kad tie patys �mon�s v�liau gal�t� pasakyti, jog policija yra tikras j� sargas ir saugumo garantas. �Susumav� rezultatus matome, kad turime teis� �v�sti�, - sak� vir�ininkas. Anot jo, �i� met� rezultatai rodo, kad nors masini� �ven�i� padaug�jo ir mieste, ir visose seni�nijose, dideli� eksces� ir rezonansini� nusikaltim� i�vengta. Prie to nema�ai prisid�jo policijos r�m�jai, veteranai, bet labiausiai vir�ininkas akcentavo pareig�n� ind�l�. Savo kalboje S.Mickevi�ius min�jo, jog sunki ne tik materialin� Lietuvos policijos pad�tis, bet, lyg to b�t� negana, dar ir jos gretos kasmet ret�ja. �tai dar neseniai �ilut�s r. PK dirbo daugiau nei 200 pareig�n�, o �iandien beliko tik kiek daugiau nei 100. O nusikaltim� nema��ja, tad darbo kr�vis auga. Pasid�iaug� vir�ininkas ir Savivaldyb�s pagalba, nes l�� prevencijos programoms, kurui ir automobili� remontui skiriama kasmet. Kai kur komisariatai jau u�daromi Atstov� ry�iams su visuomene Nerija Ropien� perskait� �alies Prezident�s Dalios Grybauskait�s sveikinim�. �J�s� pastangomis gyvenimas �alyje kasmet tampa saugesnis�, - konstatavo �alies vadov�. Kartu ji primin�, jog Angel� sarg� vardas tai ir didel� atsakomyb� bei �pareigojimas. Vir�ininko pad�ka u� puikius darbo rezultatus �iemet skirta Vie�osios policijos Migracijos poskyrio specialistei Vidai Dau�ienei. Pad�kota ir nuolatiniams policijos r�m�jams K�stu�iui Savickui, Romui Sinkevi�iui bei Steponui Papieviui, moksleivi� pad�ka atiteko J�ratei Kaktienei. Seimo narys K�stas Komskis pasid�iaug�, kad �ilut�s rajone yra vis saugiau gyventi ir kad jam niekada netenka gird�ti skund� d�l �ilut�s policijos darbo, nors m�s� rajono specifika kiek kitokia nei kit�. Tod�l �ionyk��iams pareig�nams tenka tampriai bendradarbiauti su kitomis �inybomis. Seimo narys prane�� ir blog� �ini�, kad kai kuriuose rajonuose policjos komisariatai jau u�daromi. Seim�nas taip pat atvyko su dovanomis geriausiems pareig�nams - Keli� policijos poskyrio vadui Gintautui Armonui, vyr. tyr�jui Petrui �epauskui ir tyr�jui Edmundui Grik�ui. Prokuroras akcentavo gerus rezultatus Rajono meras Virgilijus Pozingis pasteb�jo m�s� policinink� profesionalum�, nes da�nai girdi sve�i� atsiliepimus, jog ��ilut�je yra tvarka�. Meras pasi�ad�jo, jog Savivaldyb� ir toliau vykdys savo �sipareigojimus angelams sargams. Prokurat�ros vadovas Rimvydas Kurpavi�ius taip pat akcentavo gerus rezultatus. Anot jo, per 9 �i� met� m�nesius �ilut�s r. PK i�ai�kino tiek nusikaltim�, kiek pernai per visus metus. Bet prokuroras atkreip� d�mes�, jog dar daugiau d�mesio reik�t� skirti narkotik� prekybos byloms ir pl��imams bei vagyst�ms. Prokurorai suskai�iavo, jog 10 proc. vis� nusikaltim� �vykdoma d�l pa�i� �moni� patiklumo. Tad, anot R.Kurpavi�iaus, jei pareig�nai sugeb�t� prisibelsti � �moni� s�mon� ir i�mokyt� budrumo, policija tur�t� 10-�ia proc. ma�iau darbo. Kolegas sveikino �ilut�s prie�gaisrin�s gelb�jimo tarnybos ir Valstyb�s sienos apsaugos pareig�nai, advokatai, link�j� garbingai i�gyventi �� ekonomi�kai sunk� laikotarp�. ...

Ant penkiaauk��io stogo - mirtinai girtas savi�udis

Lauk� gaisrinink�, policijos ir greitosios �is nei�siblaivan�io 38-eri� met� savanorio savi�ud�io akibrok�tas �ilut�s specialiosioms tarnyboms toli gra�u nebe pirmas. Jis prie� kelerius metus kelis kartus yra grasin�s nu�okti nuo seno katilin�s kamino bei gretimos Liep� gatv�s daugiabu�io stogo. Jau tre�i�j� savo vie�� pasirodym�� visuomenei Dmitrijus �. �� kart� sureng� tod�l, kad tame penkiaauk�tyje gyvenanti jo motina girto ne�leido � savo namus. Vyras tol s�d�jo ant stogo atbrailos, kol daugiabu�io kieme pasirod� policijos, greitosios medik� ir gaisrinink� automobiliai. Jis ir juos �sp�jo, jog �oks �emyn, jei bent vienas pakils ant stogo. Matyt, bandydamas �rodyti, jog nejuokauja, pavojingai atsis�do ant stogo kra�to ir nuleido �emyn kojas. I�ve�tas � policij� Ant stogo lipo �ilut�s PGT pamainos vadas Evaldas Bilevi�ius ir jo kolega ugniagesys gelb�tojas Virginijus Ivonas, jiems talkino policijos pareig�nai Renaldas Iva��enka ir Art�ras Ma�utis. Beje, E.Bilevi�iui Dmitrijus tur�t� b�ti ypa� d�kingas, mat pamainos vadas jo gyvyb� gelbsti jau antr� kart�. E.Bilevi�ius jau kart� k�l� j� ir i� neveikian�ios katilin�s kamino auk�tybi�, kur �is buvo u�sikor�s prie� beveik 10-met�. Tuomet, anot gelb�tojo, buvo sunkiau, mat gelb�jimo tarnyba netur�jo tokio auk��io keltuvo. J� teko i�sikviesti i� Klaip�dos. �� kart� Dmitrijus sunkiai pasidav� �kalbamas, tikino ��oksiu ir baigta, nes gyvenimas blogas, viskas blogai, draug� paliko, o mama � namus ne�leido�, - �sp�d�ius pasakojo pamainos vadas. Nusi�udyti grasin�s vyras ant stogo atbrailos buvo �sitais�s labai rizikingai: atsis�d�s ant nuo�ulnios briaunos viena ranka laik�si u� kra�to. Jis draud� bet kam artintis, nesileido � derybas, pyko, kai pamat�, jog prie jo kyla gelb�toj� tiesiamos kop��ios. Vis d�lto patyr�s gelb�tojas E.Bilevi�ius, ramiai kalb�damas, artinosi prie Dmitrijaus. Suskubo i�pildyti jo nor� - par�pino cigare�i�. Kai aprim�s vyras �m� r�kyti, jam nepastebimai i� u� nugaros prisiartino kitas pareig�nas ir akimirksniu �iupo savi�ud� u� pakarpos. Gelb�tojai u�vilko Dmitrij� nuo atbrailos ant stogo plok�tumos ir nuved� �emyn tais pa�iais laiptin�s laiptais, kuriais jis u�lipo. Savi�ud�iui greitosios medik� pagalbos neprireik�. J� � savo automobil� nusived� policininkai. Komisariate patikrintas jo girtumas - alkotesteris parod�, kad Dmirtijaus kraujyje yra net 5,24 promil�s alkoholio. I�blaivintas komisariate jis i�leistas namo. Motin� terorizuoja nuolat Prie� 3 metus gelb�tojai �� vyr� nakt� nuk�l� nuo vieno daugiabu�io stogo gretimoje Liep� gatv�je. �Jis nuolat mane terorizuoja, ne�inau, k� daryti, - po laimingai pasibaigusio s�naus ketinimo nusi�udyti skund�si Dmitrijaus motina. Moteris neslepia, kad s�nus ne kart� buvo gydytas �v�k�nos psichiatrijos ligonin�je, bet gr��s kaskart pasuka ankstesniu gyvenimo keliu. �Etatiniu savi�ud�iu� vadinamam �iluti�kiui sura�ytas protokolas, jam teks atsakyti u� girto pasirodym� vie�oje vietoje. ...

Rajono Taryboje: kam nuva�iavo stogai?

Nori atsakym� ra�tu Tok� S.Stankevi�iaus pyk�io priepuol� i��auk� Kontrol�s komiteto pirmininko Arvydo Jako parei�kimas apie Kontrol�s komiteto pos�dyje nagrin�t� klausim� d�l papildom� l�� skyrimo �emai�i� Naumies�io muziejaus pastato rekonstrukcijai. ��ilut�s naujienos� apie Kontrol�s komiteto pos�dyje vykusi� diskusij� d�l min�tos rekonstrukcijos ir darb� finansavimo problem� ra�� rugs�jo 23 dien� straipsnyje �Sugriov� muziej� statybininkai pra�o dar primok�ti�. Tuomet buvo i�siai�kinta, kad UAB �Statyb� valdymo sprendimai�, vykdydami projekt� suprojektuoti ir rekonstruoti muziejaus pastat� bendruomen�s poreikiams, patyr� avarij� - �griuvo dvi pastato perdangos ir stogas. Kad b�t� galima baigti numatytus darbus, prireik� dar per 600 t�kst. Lt. A.Jakas sak�, kad rugs�jo 20 dien� Kontrol�s komiteto pos�dyje Savivaldyb�s administracijos direktor� Ida Vasiljevien� ir jos pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis visi�kai nebuvo pasiruo�� argumentuotai atsakyti � komiteto nari� klausimus. Komiteto nariai �pareigojo administracij� pateikti atsakymus ra�tu, ta�iau daugiau nei per savait� �ie nesugeb�jo atsakyti. A.Jakas rajono Tarybos pos�d�io metu dar kart� kreip�si � administracijos direktor� I.Vasiljevien� ir papra�� rajono mer� Virgilij� Pozing� u�tikrinti, kad ra�tu b�t� atsakyta � �iuos klausimus: 1. Ar buvo atlikta �emai�� Naumies�io muziejaus renovacijos ikiprojektin� pastato konstrukcij� ekspertiz�? Jei nebuvo, kas u� tai atsakingas? 2. Ar kvalifikuotai buvo paruo�tas pasirinkto rangovo pastato renovacijos projektas, jei atliekant statybos darbus �l��o pastato konstrukcijos? 3.Ar teisingai buvo atlikti vie�ieji pirkimai �emai�i� Naumies�io muziejaus II etapo statybos darbams atlikti? 4. Kada pasira�yta muziejaus pastato II etapo rekonstrukcijos finansavimo sutartis tarp Nacionalin�s mok�jimo agent�ros, VVG �Lamatos �em� ir �ilut�s savivaldyb�s administracijos? Meras V.Pozingis u�tikrino, kad � Kontrol�s komitet� dominan�ius klausimus bus atsakyta iki artimiausio komiteto pos�d�io. ��mei�ik�� s�ra�as platesnis? Ta�iau politiko S.Stankevi�iaus toks diplomati�kas �io klausimo u�baigimas netenkino. Jis frakcijos ir savo vardu padar� parei�kim�, kuriuo opozicijos politikus �ar�n� Lau�ik� ir Arvyd� Jak� apkaltino Tarybos nario priesaikos lau�ymu bei nes��iningu elgesiu. Tarybos pos�dyje �m�s ginti savo priva�ius interesus, politikas S.Stankevi�ius piktinosi neva �.Lau�ikas ir A.Jakas skleid�ia prasimanymus: komitet� pos�d�i� metu �mei�ia �mon�, kurios dalininkas jis yra. S.Stankevi�ius neig�, kad muziejuje buvo �vykusi avarija ir kad buvo �griuvusios perdangos ir stogas. Jis sak�, kad stogai suva�iavo, ka�kam kitam, kas t� problem� kelia pasitelk� �iniasklaid�. Ta�iau toks S.Stankevi�iaus parei�kimas visi�kai neatitinka vie�os informacijos apie �emai�i� Naumies�io muziejaus rekonstrukcijos problemas. Rugpj��io 20 d. Kontrol�s komiteto pos�d�io metu Savivaldyb�s administracijos �kio skyriaus ved�jas Sigitas �eputis, kuris vykdo min�tos statybos administracin� prie�i�r�, �ini� apie avarij� nepaneig�. Atsakydamas � komiteto nari� klausimus S.�eputis sak�: (cituojame i� diktofono �ra�o - autoriaus pastaba) �prad�jus vykdyti muziejaus rekonstrukcijos darbus, kadangi nebuvo atlikta pastato konstrukcij� ekspertiz�, �l��o visi perdengimai ir nuva�iavo stogas, nes jis r�m�si � perdengimo konstrukcij�. Atsirado darbai, kurie rekonstrukcijos projekte nebuvo numatyti�. Taigi � person�, kurioms �nuva�iavo stogai� ir kurios �mei�ia S.Stankevi�iaus statybos �mon�, pats S.Stankevi�ius 1-uoju numeriu tur�t� �ra�yti �kio skyriaus ved�j� S.�eput�. Improvizacijos nustebino politikus Pasibaigus pos�d�iui Tarybos narys Antanas Kubaitis nesl�p� savo emocij� d�l S.Stankevi�iaus parei�kimo. Jis ��ilut�s naujienoms� sak� ne�sivaizduojantis, kaip priesaik� dav�s politikas gali vie�ai kalb�ti neties�. A.Kubai�iui priklauso pastatas, kuris yra greta rekonstruojamo muziejaus (savo pastate A.Kubaitis leido �kurti �Gerumo namus�). A.Kubai�io �od�iais tariant, �prad�jus rekonstruoti muziej� �vyko velniava - �griuvo lubos, man�m, kad kaimyn� siena gali u�gri�ti ir ant �Gerumo nam��. Tarybos narys, opozicijos lyderis �.Lau�ikas, avarijos metu �j�s Savivaldyb�s administracijos direktoriaus pareigas, irgi steb�josi S.Stankevi�iaus improvizacijomis. Jis sak�, kad �Statyb� valdymo sprendim�� savininkas S.Stankevi�ius labiausiai tur�t� d�iaugtis, kad griuv� perdangos neu�spaud� kokio �mogaus, o ne neigti avarijos fakt�. ...

Psichiatrijos ligonin� grasinta susprogdinti

Su skambinusiuoju kalb�jusi slaugytoja paband� tikslinti informacij�, bet i�girdo t� pat� sakin� - pad�ta bomba. Tada vyras i�jung� telefon�. Medik� skubiai prane�� policijai, tuoj po to informavo departamento ved�j� Art�r� Ma�rim�. �is prane�� Klaip�dos J�rinink� ligonin�s vyr. gydytojui Jonui S�lygai. J.S�lyga apie situacij� informavo Sveikatos apsaugos ministerijos atsakingus darbuotojus. Priimtas sprendimas nedelsiant evakuoti ligonius, kuri� tuo metu ligonin�je buvo 174, ir tuo metu dirbusius 37 �staigos darbuotojus. Pirmoji ligonin�n atvyko vyriausioji departamento slaugytoja Vida ��sytien�. Ji ir koordinavo ligoni� bei darbuotoj� evakuacijos darbus. I�minuotojai savo darb� prad�jo pra�jus 2 valandoms po prane�imo, o baig� 20.30 val. Joki� sprogmen� ligonin�je jie neaptiko. Departamento ved�jas A.Ma�rimas neneigia, kad tokios ligonin�s pacient� evakuacija - sud�tingas dalykas. Tod�l jis sak� gal�s pasid�iaugti nebent tuo, jog ji pra�jo i�ties skland�iai, organizuotai ir be incident�. Tai - profesionali� �staigos darbuotoj� nuopelnas. �Tikiu, kad teis�saugininkai rimtai i�tirs �� incident� ir nustatys gr�sm� �mon�ms suk�lus� vyr�. Jo veiksmai tur�t� sulaukti grie�to �vertinimo, nes taip juokauti su sergan�iais �mon�mis - ma�� ma�iausiai ne�moni�ka�, - komentavo A.Ma�rimas. �ilut�s r. policijos komisariate d�l �vykio prad�tas ikiteisminis tyrimas. Pareig�nai sako, jog tiriamos kelios versijos ir kaltininkas tur�t� b�ti nustatytas. Vakar joki� �tariam�j� jie dar ne�vardijo. ...