Rudenį gyventojus apklaususi rinkos tyrimų ir rinkodaros konsultacijų įmonė „Hubel“ skelbė, kad šiuos pinigus gyventojai dažniausiai nukreips į NT pirkimą arba remontą. Tačiau, tyrimo duomenimis, apie 13 proc. jau nutarusių atsiimti lėšas jas išleis buitinei technikai ar elektronikai. Tai šiam sektoriui gali reikšti apie šimtus milijonų eurų papildomos apyvartos, o didžiosios pirkimų bangos laukiama būtent šį pavasarį.

Ruošia kiekius ir kainas

„Topo Centro“ vadovės Gailės Rusteikaitės-Vištejūnės teigimu, tam tikra pensijų reformos įtaka buitinės technikos ir elektronikos sektoriui yra neišvengiama vien analizuojant Estijos pavyzdį. Čia prieš penketą metų pensijų fondų lėšas daugiausiai atsiėmė 25-55 m. gyventojai, o kai kurių prekių mažmenininkams netgi pritrūko.

„Pensijų efektui ruošiamės, bet jis sutaps su strateginiais „Topo Centro“ pokyčiais: atnaujinamomis parduotuvėmis ir jų koncepcijomis, Lietuvos pirkėjo lūkesčius labiau atitinkančiu asortimentu, naujais prekių ženklais. Šį laikotarpį matome kaip galimybę klientams parodyti atsinaujinusį „Topo Centrą“ – patogesnes parduotuves su naujomis poilsio zonomis ar erdvėmis šeimai, naują laiko patikrintų ir nišinių gamintojų pasiūlą, taip pat per pastaruosius metus įvestus daugiau kaip 100 naujų prekės ženklų, atliepiančių kokybę ir išskirtinumą vertinančių technologijų mėgėjų poreikius“, – sako Gailė Rusteikaitė-Vištejūnė.

„Topo centro“ komercijos vadovė Elena Kondrotė prideda, kad ruošdamasi pavasariui, bendrovė didino populiariausių prekių atsargas, visų pirma televizorių, skalbimo mašinų, šaldytuvų, taip pat išmaniųjų įrenginių. Pasak jos, „Topo Centras“ stiprina papildomų, vadinamųjų komplektinių sprendimų pasiūlą, kad klientas vietoje galėtų įsigyti ne tik pagrindinį įrenginį, bet ir visus jam reikalingus priedus bei paslaugas. O tarp didžiausio aktyvumo balandį laukiančių kategorijų ji nurodo televizorius, stambią buitinę techniką, kompiuterius ir telefonus.

„Planuojame daugiau pasiūlymų „Topo klubo“ nariams, kad klientui nereikėtų medžioti akcijų, o gera kaina būtų pasiūlyta iš karto“, – komentuoja E. Kondrotė.

Jos vertinimu, pensijų fondų efektas gali skirtis priklausomai nuo produkto kategorijos. Pavyzdžiui, televizoriai yra vienas dažniausių „kai galiu sau leisti“ tipo pirkinių. Šaldytuvų, skalbyklių, džiovyklių ar indaplovių lietuviai nelinkę keisti tol, kol jos dar veikia, bet pensijų lėšos gali šį žingsnį paankstinti. Taip pat, Lietuvos pirkėjai vis labiau domisi robotais-siurbliais, kavos aparatais ar kitais patogumo sprendimais, tad pensijų pinigai dalį žmonių gali paskatinti pagaliau ryžtis tokioms naujovėms. O telefonų gyvavimo ciklas yra palyginti neilgas, jie ir taip keičiami kas trejetą metų, tad balandį daugiau dėmesio gali sulaukti aukštesnės klasės modeliai.

Augs bet kuriuo atveju

Prekybos rinkos tyrimų bendrovės „BRC Group“ direktorius Eduardas Grybovas teigia, kad Lietuvos elektronikos ir buitinės technikos mažmenininkai išties jau kurį laiką ruošiasi pirkėjų antplūdžiui užsakydami prekes iš tiekėjų. Kita vertus, rinką šiemet jau paveikė keli nenumatyti faktoriai: brangiai kainavusi šalta žiema ir pastarųjų savaičių įvykiai Artimuosiuose Rytuose, padidinę energijos kainas. Visa tai lėmė, kad pirmųjų šių metų mėnesių prekybos rezultatai buvo nuosaikūs.

„Dėl pensijų fondų pinigų rinka tikrai pajus teigiamą impulsą. Baziniu scenarijumi dabar prognozuotume 7-10 proc. metinį buitinės technikos ir elektronikos augimą, o esant palankioms aplinkybėms, jis gali viršyti ir 15 proc. Visgi realus rezultatas priklausys nuo to, kiek užsitęs išoriniai faktoriai“, – komentuoja E. Grybovas.

Jis taip pat pastebi, kad šį dešimtmetį Lietuvos elektronikos ir buitinės technikos rinka tapo gana įsisotinusi: perkame brangesnius ir geresnius daiktus, kurių ilgesnis gyvavimo ciklas. Tai reiškia, kad įsigytas telefonas lietuviams tarnauja bent 3 metus, televizoriai ir stambi buitinė technika – 6-8 m., o nešiojami kompiuteriai – 5-6 metus. Taip pat, buitinės technikos pardavimai paprastai koreliuoja su būsto rinkos aktyvumu: šioje srityje šiemet taip pat prognozuojamas impulsas.

„Lietuvoje matosi dvi pirkėjų kryptys: norintys gero daikto už gerą kainą ir vis labiau auganti paklausa aukštesnei, prabangesnei klasei, ypač – telefonams. Kai kuriose kategorijose Lietuvos įsisotinimas jau pranoksta Vakarų Europą. Kartu lietuviai noriai priima naujoves: išmaniuosius laikrodžius, robotus-siurblius ir kt. Indaplovės Lietuvoje jau taip pat tapo standartu – niekas nebenori indų plauti rankomis“, – pasakoja E. Grybovas.

„BRC Group“ duomenimis, 2021 m. pensijų fondų lėšas atsiėmus estams, šioje šalyje buitinės technikos ir elektronikos sektorius tuomet paaugo net 30 proc. Tačiau E. Grybovas pabrėžia, kad Estijos skaičiams įtaką darė ir Covid kontekstas.

„Estams atsiėmus pensijas, buvo karantinas, žmonės negalėjo keliauti ir pramogauti, todėl žmonės gausiai pirko brangią buitinę techniką ir elektroniką. To pasekmės juntamos iki šiol: rinka tebėra įsisotinusi, įsigyti prietaisai tebetarnauja, o prekybininkų rezultatai vis dar silpni. Tad Lietuvoje estiškojo scenarijaus nesitikėčiau, bet pas mus gali suveikti energetikos faktorius“, – kalba „BRC Group“ vadovas.

Visko iškart neišleis

Pensijų fondų lėšų efekto laukia ir tarptautinė finansinių paslaugų įmonė „Inbank“. Bendrovė kai kuriuose Lietuvos prekybos sektoriuose pastaraisiais mėnesiais pastebi lengvą stagnaciją, kuri gali būti susijusi ne tik su šalta žiema, bet ir pinigų laukimu ruošiantis stipriam apsipirkimui nuo balandžio vidurio.

„Sulaukus pensijų fondų lėšų, dalis pirkinių bus tiesiogiai apmokėta iš gautų pinigų. Tačiau kai kurie žmonės nenorės visų gautų lėšų išleisti iš karto, todėl rinksis lizingą ar atsiskaitymą dalimis be pabrangimo“, – komentuoja „Inbank“ Pardavimų grupės vadovas Donatas Mickus.

Jo teigimu, Lietuvoje atsiskaitymas dalimis populiarus būtent elektronikos ir išmaniųjų technologijų, buitinės technikos ir namų apyvokos prekių kategorijose, o toks finansavimas mažmenininkams tampa papildomu pardavimų įrankiu tokioms prekėms kaip telefonai, smulkesnė elektronika, įvairioms sezoninėms kampanijoms.

Beje, estiško kapitalo „Inbank“ turi nemažai duomenų apie Estijos pensijų reformą. Tuomet per pirmąją bangą 2021 m. rudenį apie 150 tūkst. gyventojų iš viso išsiėmė 1,3 mlrd. Eur, o vartojimui išleido apie 15 proc. šios sumos. Tai 35-40 proc. padidino elektronikos, buitinės technikos ir namų apyvokos prekių pardavimus, o visa el. komercija laikinai padidėjo net 50 proc. Šiuo laikotarpiu Estija netgi susidūrė su elektronikos ir automobilių pasiūlos stygiumi.

Pranešimą paskelbė: Kostas Baubinas, KITAIP TARIANT

„Šiandien matome labai aiškų pokytį – patyčios niekur nedingo, jos tiesiog persikėlė į internetą. Ir ten jos dažnai dar skaudesnės, nes yra viešos, nuolatinės ir sunkiai sustabdomos, o kartais net sunkiai atpažįstamos. Vaikas negali jų palikti išeidamas iš klasės – jos jį pasiekia bet kada, bet kur. Todėl mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė šiandien yra ne tik kalbėti apie saugumą, bet ir realiai būti šalia vaiko tada, kai jis su tuo susiduria. Kai vaikas išdrįsta kreiptis pagalbos, jis turi būti išgirstas. Šis statusas leidžia mums ne tik išgirsti, bet ir veikti greičiau – perduoti informaciją platformoms taip, kad ji neliktų nepastebėta“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Patyčios, kurių nematome

Nors apie patyčias mokyklose jau išmokome kalbėti, elektroninės patyčios vis dar dažnai lieka nepastebėtos – tiek pačių vaikų, tiek suaugusiųjų.

„Iš pokalbių su vaikais pastebime, kad jie labai dažnai net patys nesuvokia, jog tai, ką jie patiria, yra patyčios internete. Jei mokykloje tai aiškiau atpažįstama – kažkas stumdo, tyčiojasi – tai internete viskas vyksta subtiliau. Patyčios čia gali būti nemalonūs komentarai, reakcijos, nuotraukų dalijimasis ar net ignoravimas. Tačiau šių patyčių poveikis kartais gali būti gerokai didesnis“, – sako dr. R. Povilaitis.

Pasak jo, svarbus vaidmuo tenka ir suaugusiųjų reakcijai: „Tėvai įprastai nori kuo greičiau  apsaugoti vaiką – sužinoję apie patyčias internete, yra linkę uždrausti socialinius tinklus, atimti telefoną. Bet taip mes neišsprendžiame problemos, tik perkeliame ją kitur. Vaikai vis tiek yra internete – nepriklausomai nuo mūsų taisyklių ar draudimų ir oficialių amžiaus ribojimų. Klausimas – ar jie ten bus vieni, ar mūsų saugomi. Žinoma, kad negalėsime sustabdyti kiekvieno nemalonaus komentaro internete. Tai svarbu pripažinti bei įgarsinti. Bet mes galime padėti vaikui suprasti, kas vyksta, ką jis jaučia, kaip reaguoti ar nereaguoti, kur ieškoti pagalbos. Kartais svarbiausia – ne tik pašalinti turinį, bet ir padėti vaikui jį išgyventi“, – sako organizacijos vadovas.

Patikimas pranešėjas – kas tai?

Elektroninės patyčios tampa vis sudėtingesnės – jos gali vykti visą parą, greitai plinta ir pasiekia plačią auditoriją, o jų poveikis vaikui dažnai būna ilgalaikis. Europos Komisijos duomenimis, su elektroninėmis patyčiomis yra susidūręs maždaug kas šeštas paauglys, ir tai viena didžiausių priežasčių, dėl kurių vaikai kreipiasi pagalbos.

Būtent šiame kontekste svarbus tampa patikimo pranešėjo statusas, kurį „Vaikų linijai“ suteikė Ryšių reguliavimo tarnyba.

Ryšių reguliavimo tarnyba pabrėžia, kad toks statusas suteikiamas organizacijoms, turinčioms kompetenciją atpažinti žalingą ar neteisėtą turinį ir veikti viešojo intereso labui. Ilgametę patirtį dirbant su vaikų emocine gerove sukaupusi „Vaikų linija“ šį statusą gavo būtent dėl savo ekspertinių žinių ir darbo su vaikais kasdienėse situacijose.

Jis reiškia, kad „Vaikų linijos“ signalai platformoms bus vertinami kaip patikimi ir nagrinėjami pirmiausia, o ne pasimes tarp tūkstančių kitų vartotojų pranešimų.

Nuo emocinės pagalbos iki realių veiksmų

Patikimo pranešėjo statusas leis „Vaikų linijai“ ne tik išklausyti, bet ir veikti.

Organizacija, gavusi vaikų ar jų artimųjų pranešimus, juos įvertins ir, nustačiusi galimus pažeidimus, perduos interneto platformoms. Šios spręs, ar turinys pažeidžia taisykles ar galiojančius įstatymus ir ar jis turi būti pašalintas.

„Vaikų linijos“ vaidmuo šiame procese – ne tik perduoti informaciją, bet ir padėti įvertinti situacijos kontekstą, galimą žalą vaikui bei užtikrinti, kad apie jautrias situacijas būtų pranešama atsakingai.

Vaikai ir suaugusieji dėl vaikų galės kreiptis patiriant elektronines patyčias, dėl viešų įžeidimų ar grasinimų, neapykantos kalbos, turinio, skatinančio savižudybę ar savęs žalojimą, smurto ar pavojingų internetinių iššūkių.

„Jau kuriame ir artimiausiu metu pristatysime vaikams aiškią pranešimų teikimo sistemą. Norime, kad vaikas, susidūręs su problema, žinotų – yra vieta, kur jis gali kreiptis, ir kažkas realiai sureaguos“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas.

Prie šios iniciatyvos prisideda ir technologijų sektoriaus partneriai, akcentuojantys, kad vaikų saugumas internete yra bendras atsakomybės laukas.

„Tai, kas anksčiau vykdavo kieme, šiandien persikėlė į socialinius tinklus, kur vaikai leidžia didžiąją savo laiko dalį. Patyčios atrado vietą platformose, kur suaugusiems jas pastebėti darosi per sunku. Todėl saugus internetas – ne tik tėvų ar mokytojų, bet ir mūsų, šią erdvę kuriančio verslo, atsakomybė. Partnerystė su „Vaikų linija“ ir jų patikimo pranešėjo statusas mums labai svarbus, nes jis leis vaikams patiems daug greičiau pranešti apie piktavalius ir padės greičiau reaguoti į skaudinantį turinį. Technologijos turi stiprinti mūsų ryšius, o ne juos griauti. Darome vis daugiau, kad taip ir būtų“, – teigia Giedrė Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuva“ vadovė.

Iniciatyvą remiančio „Tesonet Fondo“ vadovė Simona Laiconaitė pritaria:

„Technologijos kasdien tobulėja ir keičia mūsų pasaulį, atverdamos neribotas galimybes, kurių prieš kelerius metus net neįsivaizdavome. Tačiau kartu jos atneša ir naujus iššūkius vaikų saugumui. Viena iš „Tesonet“ fondo strateginių krypčių – atsparumo didinimas. Mes tikime, kad tikrasis atsparumas nėra vien gebėjimas ištverti sunkumus, bet ir drąsa bei žinojimas, kur kreiptis pagalbos, kai jos prireikia. Būtent šį žinojimą ir saugumo jausmą vaikams suteikia „Vaikų linija“. Todėl matome prasmę prisidėti prie jų misijos kurti palaikančią skaitmeninę erdvę, kad kiekvienas vaikas turėtų tvirtą užnugarį ir nesijaustų vienišas“.

Kaip pabrėžia „Vaikų linijos“ komanda, net ir atsirandant daugiau įrankių reaguoti į žalingą turinį, svarbiausia išlieka ne tik technologijos, o tai, kad vaikas neliktų vienas emociškai sudėtingose situacijose. Greitesnis turinio šalinimas gali sumažinti žalą, tačiau ne mažiau svarbu yra padėti vaikui suprasti savo patirtį, jausmus ir žinoti, kur kreiptis pagalbos.

Pranešimą paskelbė: Šarūnė Bernotė, Vaikų linija

Turinio kūrėjas ir dviejų vaikų tėtis Simas Anužis, dar žinomas pseudonimu „Svabeuse Dariti“, sako, kad sąmoningas technologijų naudojimas šeimoje prasideda nuo nuolatinio įsitraukimo ir žinojimo, ką vaikai veikia naudodamiesi ekranais.

„Gana dažnai pastebime, kad vaikai tiesiog „sulenda“ į planšetę ir tarsi atsijungia nuo aplinkos – nebegirdi, kas vyksta aplink. Tokiais atvejais, kai veikla yra tikrai įtraukianti, iškart stengiamės suprasti, kuo jie užsiima. Jei mums kyla klausimų, įsigiliname ir kartu su vaiku nusprendžiame, ar konkreti programėlė ar žaidimas jam duoda daugiau naudos, ar vis dėlto daugiau žalos“, – pasakoja jis.

Kontrolę keičia edukacija

Nors mažųjų saugumą užtikrinantys technologiniai sprendimai, tokie kaip „Samsung Kids“ režimas ar tėvų kontrolės programėlės, vis dar populiarūs ir padeda nustatyti būtinus ekrano laiko ar mobiliųjų aplikacijų naudojimo apribojimus, vis daugiau šeimų renkasi ir dar vieną priemonę – kalbėtis ir ugdyti vaikų sąmoningumą.

„Manau, kad tai yra esminis dalykas. Šiuo metu jaučiamės tikrai užtikrintai valdydami vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje be jokių tėvų kontrolės programėlių, kurios automatiškai blokuotų turinį. Tai veikia todėl, kad sąmoningai skiriame laiko suprasti, ką vaikas iš tiesų veikia planšetėje ar telefone – ne tik stebime, bet ir domimės, kalbamės“, – sako S. Anužis.

Anot „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, ši tendencija atspindi platesnį pokytį.

„Vaikų santykis su technologijomis šiandien formuojasi per patirtį ir pavyzdžius. Vien ribojimai neveikia – svarbiausia padėti vaikui suprasti, ką ir kodėl jis daro skaitmeninėje erdvėje, ir suteikti įrankius, kurie skatina edukacinį, kūrybišką technologijų naudojimą“, – teigia ji.

Kurti tinkamą pavyzdį – ne visada paprasta

Ne paslaptis, kad vaikai mokosi ne tik klausydamiesi, ką jiems sako suaugusieji – tėvai ar mokytojai – bet ir nuolat stebėdami bei kopijuodami jų elgesį. Todėl kasdieniai įpročiai gali padėti formuoti norimą vaikų santykį su technologijomis.

„Geriausias pavyzdys yra tada, kai vaikai mato, ką veiki ekrane. Be to, jei pramogauji ar žaidi žaidimus, po kurio laiko mūsų šeimoje vaikai mums turi pilną teisę pasakyti, kad jau užsisėdėjome ir laikas trauktis nuo ekrano. Tačiau jei technologijos naudojamos darbui arba sąžiningam tobulėjimui ir mokymuisi – ribojimų nėra“, – teigia turinio kūrėjas.

Tačiau S. Anužis pripažįsta, kad kurti sektiną pavyzdį nėra paprasta – ypač tuomet, kai technologijos sudaro tokią didelę jo profesinės veiklos dalį.

„Didžiąją laiko dalį ekraną naudoju darbui. Tiesa, anksčiau turėjau ir blogų įpročių – daugiau laiko skirdavau beprasmiam naršymui (angl. „doom scrolling“) ir supratau, kad tai neigiamai veikia mano gyvenimo kokybę. Esu visiškai sustabdęs naršymą prieš miegą ir tik pabudus. Taigi nuolat stengiuosi koreguoti savo paties įpročius ir rodyti tinkamą pavyzdį vaikams“, – sako jis.

Jis priduria, kad svarbiausia neapgaudinėti savęs ir nesakyti vaikams, kad dirbi, kai iš tiesų tiesiog naršai be tikslo.

„Nėra blogai ir tiesiog naršyti, tačiau linkiu visiems būti sąžiningiems prieš save“, – nuoširdžiai pataria S. Anužis.

Tuo metu E. Tamelytė akcentuoja, kad tinkamai išnaudojamos technologijos gali tapti ne kliūtimi, o priemone formuoti sveikesnius įpročius.

„Šiuolaikiniai įrenginiai, pavyzdžiui, didžiulio Lietuvos vartotojų susidomėjimo sulaukę naujosios „Samsung Galaxy A“ serijos telefonai, galintys tapti pirmuoju vaiko išmaniuoju, suteikia galimybę ne tik vartoti turinį, bet ir jį kurti – mokytis, fotografuoti ar įgyvendinti kūrybinius projektus. Integruotos dirbtinio intelekto funkcijos net ir paprasčiausiose telefonų programėlėse gali padėti atskleisti vaikų kūrybiškumą ir lavinti įvairius įgūdžius“, – dalijasi ji.

Svarbu laikytis nustatytų taisyklių

Remdamasis savo patirtimi, S. Anužis teigia, kad dažnai tėvams būna sudėtingiausia ne nustatyti taisykles, o jų laikytis. Jo teigimu, čia padeda aiški struktūra ir pastovumas.

„Svarbiausia – rutina ir įprotis, nors pradžioje tai tikrai nėra lengva. Darbo dienomis ekrano laiką ribojame iki maždaug vienos valandos po mokyklos ar darželio, o savaitgaliais leidžiame šiek tiek daugiau. Taip pat taikome atlygio sistemą: pavyzdžiui, už lauko darbus, tokius kaip lapų grėbimas, vaikai gali gauti finansinį atlygį arba papildomo ekrano laiko. Ilgainiui tai tampa natūralia kasdienybės dalimi“, – dalijasi jis.

Anužių šeima laikosi vienos aiškios ir nekintančios taisyklės – technologijos vaikams niekada nesuteikiamos vien tam, kad juos užimtų ar nuramintų. Tokiais atvejais tėvai sąmoningai renkasi sudėtingesnį kelią, pirmenybę teikdami ilgalaikei vaikų gerovei.

Galiausiai tiek ekspertai, tiek tėvai sutaria – esminis klausimas nėra tai, kiek laiko vaikai turėtų praleisti prie ekranų, o kokį vaidmenį technologijos atlieka vaikų kasdienybėje.

„Technologijos niekur nedings – priešingai, jų tik daugės. Todėl svarbiausia, ką galime padaryti šiandien – mokyti vaikus jas naudoti sąmoningai, atsakingai ir prasmingai“, – pabrėžia E. Tamelytė.

Naujieji „Galaxy A57 5G“ ir „Galaxy A37 5G“ modeliai Lietuvoje prieinami nuobalandžio10dienos. Pirkėjai galės rinktis „Galaxy A57 5G“ modelius su 128 GB, 256 GB arba 512GB vidine atimintimi už 499 Eur, 599 Eur ir 739 Eur kainą. „Galaxy A37 5G“ išmanieji bus prieinami su 128 GB arba 256 GB vidine atmintimi už 389 Eur ir 479 Eur atitinkamai.

Pranešimą paskelbė: Meda Valackaitė, UAB Publicum

2025 m. paskelbtas tarptautinis OECD tyrimas atskleidžia, kad apie 10 proc. 11–15 metų paauglių visose organizacijos šalyse savo socialinių tinklų naudojimą vertina kaip probleminį ir pripažįsta, kad jiems yra sunku sukontroliuoti, kiek laiko praleidžia internete.

Loterija žaidime: pavojus, kurio tėvai dažnai neatpažįsta

Taip pat Europoje daugėja atvejų apie vaikų dalyvavimą lošimuose. Pavyzdžiui, 2025 m. kovo mėn. Italijoje paskelbtas tyrimasparodė, kad 36,4 proc. 12-14 metų paauglių per pastarąjį mėnesį įsitraukė į azartinius lošimus – dažniausiai lažybas. Ir kitos apklausos Europoje pagrindžia mintį, kad vaikai vienaip ar kitaip įsitraukia į lošimus internete.

Pavyzdžiui, remiantis „UK Gambling Commission“ 2024 ataskaita apie jaunimą ir lošimus, daugiau nei 60 proc. jaunų žmonių žinojo, kad žaidimuose galima mokėti už priedus su loterijos elementais (angl. loot boxes) ir apie trečdalį (27 proc.) jų iš tikrųjų pirko tokias dėžutes, kurios „išsuka“ prizų ir gali skatinti lošimo tipo elgesį.

„Net ir suaugusiems sunku atsispirti įvairioms interneto pagundoms, todėl reikalauti iš paauglio, kad jis savarankiškai nepasiduotų įtraukiantiems algoritmams ar lošimus skatinančiam turiniui, būtų per daug. Tėvai čia turi padėti vaikui nepasimesti internete, laiku atsitraukti nuo ekranų ir pasirinkti, kas tikrai naudinga. Tam puikiai tinka įvairūs įrankiai, kurie ne tik blokuoja lošimų svetaines ir kitą pavojingą turinį, bet ir padeda formuoti atsakingus įpročius“, – paaiškina J. Markeliūnė.

Tik kas dešimtas tėvas rūpinasi vaiko saugumu internete

Reprezentatyvus 2025 m. „Telia“ tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad kol kas tik 13 proc. tėvų naudoja funkcijas, kurios padėtų reguliuoti vaikų veiklą internete, nors būtent jos padeda laiku atsitraukti nuo ekranų ir saugiai atrinkti turinį.

„Bet kokie draudimai ar techniniai sprendimai geriausiai veikia kartu su pokalbiais. Todėl paaiškinkite vaikui, kodėl tam tikros svetainės ar žaidimai gali būti rizikingi, pateikite realaus gyvenimo pavyzdžius, kur priklausomybė lošimams ir priklausomybės bendrąja prasme nuveda, klausykite, ką vaikas pats jaučia ir galvoja“, – paaiškina J. Markeliūnė.

Tėvai gali rinktis tarp daugelio programėlių, kurios padeda padidinti šeimos saugumą naršant. Pavyzdžiui, „Telia Safe“ programėlę galima naudoti keliuose skirtinguose įrenginiuose: sau, vyresnio amžiaus tėvams ir vaikui. Ji automatiškai blokuoja kenksmingas lošimų, pažinčių svetaines ar net internetines parduotuves.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB Publicum

„Tai labai svarbus pirmasis žingsnis, aiškiai parodantis, kad vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje tampa valstybės prioritetu – tai įrodė Seimo narių palaikymas. Tikiuosi, kad tolesniame svarstymo etape vyks plati ir konstruktyvi diskusija, kaip pasiekti, kad atsakomybė už nepilnamečių apsaugą būtų perkelta ten, kur ji ir turi būti – socialinių tinklų platformoms. Dėkoju kolegoms Seimo nariams, kurie po pateikimo palaikė šį siūlymą ir aiškiai pasakė, jog Lietuvai rūpi jos vaikų saugumas“, – sako D. Ulbinaitė.

Siūlomomis pataisomis siekiama įtvirtinti skaitmeninę pilnametystę nuo 16 metų, nustatyti pareigą socialinių tinklų paslaugų teikėjams taikyti veiksmingą amžiaus patikrą ir numatyti atsakomybę už šių reikalavimų nesilaikymą.

Pataisų paketas apima Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus. Jais siūloma atsisakyti formalaus amžiaus deklaravimo principo, kai pakanka pažymėti varnelę, ir pereiti prie realių technologinių sprendimų, leidžiančių patvirtinti naudotojo amžių.

Projektu taip pat siūloma numatyti aiškią atsakomybę platformoms: už amžiaus patikros reikalavimų nesilaikymą būtų taikomos baudos.

Lietuva šiame kelyje nėra viena. Griežtesnio nepilnamečių naudojimosi socialiniais tinklais reguliavimo kryptimi jau eina 17 valstybių. Tai rodo, kad vis daugiau šalių nebelaukia, kol sprendimai bus subrandinti bendru Europos Sąjungos lygiu, ir imasi nacionalinės atsakomybės ginti vaikus dabar.

Šis Seimo pritarimas po pateikimo reiškia, kad projektas pereina į tolesnį svarstymo etapą. Tai jau nebe vien diskusija apie problemą, o konkretus politinis sprendimas pradėti keisti taisykles iš esmės: ne vaikai turi prisitaikyti prie socialinių tinklų logikos, o platformos turi prisitaikyti prie vaikų saugumo reikalavimo.

Seimo nariai išsakė ir lūkestį, jog socialinių tinklų nepilnamečiams ribojimo tema taps prioritetine ir Lietuvai pirmininkaujant ES tarybai 2027 metais.

Kasdien internetu naudojasi 97 proc. nepilnamečių, beveik pusės Lietuvos moksleivių socialinių tinklų naudojimas yra probleminis, o kas ketvirtas vaikas jau turi skaitmeninę priklausomybę. Kas penktas vaikas turi rimtų raidos ir elgesio sutrikimų, kas septintas psichikos sutrikimų ir jau vartoja vaistus, o Lietuvos psichologų sąjunga skelbia  vaikų vienišumo epidemiją. Socialiniuose tinkluose plintantys pavojingi iššūkiai, ypač „TikTok“, kai kuriais atvejais baigėsi savižala ar net mirtimi.

Pranešimą paskelbė: Indrė Mikelionytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima

Šiemet pasaulinės prekybos technologijų kūrėjos „Zebra Technologies“ inicijuotas tyrimas rodo, kad bendras pirkėjų pasitenkinimo lygis nuosekliai krenta: per pastaruosius trejus metus teigiami vertinimai fizinėse parduotuvėse sumažėjo nuo 85 iki 79 proc., o apsiperkant internetu šis kritimas dar ryškesnis – nuo 85 iki 73 procentų. 

Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė pirkėjų (52 proc.) per pastaruosius tris mėnesius bent kartą iš parduotuvės išėjo visai neįsigiję prekių. Dažniausiai taip nutinka todėl, kad žmonės neranda norimos prekės lentynose, tos prekės jau būna išparduotos arba atėję į parduotuvę klientai išsigąsta per ilgos eilės.

„Iš rezultatų matome, kad pirkėją nuo išėjimo tuščiomis galėtų sulaikyti draugiškas darbuotojas ir tikslingai pritaikyti technologiniai sprendimai. Pirkėjai yra labai jautrūs aptarnavimui – jie iškart pajunta, jei tokio parduotuvėje nėra, ir verslui panašių klaidų paprastai neatleidžia. Taip yra, nes klientų aptarnavime viskas susiveda į emociją: žmonės ilgam atsimena, kaip jautėsi jūsų parduotuvėje – ar buvo pasimetę, ar maloniai sutikti“, – sako R. Mažulis.

Pasak jo, laiku pasiūlyta pagalba, geras patarimas ar net paprasčiausia šypsena natūraliai augina simpatijas prekių ženklui. Tuo metu prastas aptarnavimas ar jo nebuvimas palieka nemalonų įspūdį, dėl kurio klientas gali nebegrįžti pats ir dar pasidalinti neigiama patirtimi su aplinkiniais.

Nori padėti, bet nespėja

„Žmogiškasis ryšys pirkėjams vis dar išlieka labai svarbus – net 73 procentai jų pageidauja gyvo bendravimo. Būtent darbuotojai yra prekių ženklo veidas, o jų sukurta teigiama emocija dažniausiai nulemia ir visą apsipirkimo patirtį. Tačiau beveik pusė darbuotojų jaučiasi nusivylę, nes nuoširdžiai norėtų daugiau dėmesio skirti klientams, bet nespėja dėl pasikartojančių mechaninių užduočių. Todėl prekybininkai privalo rasti būdų išvaduoti personalą nuo rutinos ir atliepti šį bendravimo poreikį“, – teigia „StrongPoint“ vadovas.

Šį iššūkį šiandien sėkmingai sprendžia technologijos, ypač išmanieji mobilieji įrenginiai. Praktika rodo, kad patys darbuotojai greitai įvertina tokių įrankių naudą: jie leidžia tiesiog prekybos salėje akimirksniu patikrinti prekių likučius, priimti mokėjimus, administruoti internetinius užsakymus ar be streso sutvarkyti grąžinimo procedūras.

Perdavus mechanines užduotis technologijoms, galima sukurti visiškai kitokį santykį su pirkėju. R. Mažulis pabrėžia, kad būtent čia ir slypi didžiausias šiuolaikinės prekybos potencialas.

„Dažnai klaidingai manoma, kad inovacijos ir skaitmenizacija prekyboje atitolina žmogų nuo žmogaus. Iš tiesų yra atvirkščiai – jos sugrąžina darbuotojams galimybę patarti ir padėti, kaip tik nebūti robotais, kurie atlieka vien mechanines užduotis. Tyrimai rodo, kad toks darbo procesų modernizavimas bendrą pirkėjų pasitenkinimą išaugina vidutiniškai net  penktadaliu (21 proc.). Norint susigrąžinti pirkėjų pasitikėjimą, technologijas reikia diegti ne tam, kad pakeistume žmones, o tam, kad išsaugotume ir stiprintume žmogiškąjį ryšį“ – apibendrina R. Mažulis.

Sprendimas jau yra – bet jį atrado tik nedaugelis

Vienas iš perspektyvių būdų išvaduoti darbuotojus nuo rutinos ir pagerinti klientų patirtį yra savarankiško skenavimo (angl. „Scan&Go“) technologijos, tačiau jų potencialas šalyje dar toli gražu neišnaudotas. 2025 m. rugsėjo mėn. reprezentatyvi Lietuvoje atlikta apklausa atskleidė, kad trečdalis šalies pirkėjų apie tokią funkciją, kai prekės skenuojamos mobiliuoju telefonu ar specialiu įrenginiu, apskritai nėra girdėję. Tyrimo duomenys rodo, kad iki šiol ją išbandė vos 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

„Tie, kurie šią inovaciją jau atrado, ją vertina pozityviai dėl sutaupyto pirkėjų laiko ir didesnio patogumo atsiskaitant už prekes. Skatindami pirkėjus aktyviau naudotis tokiais moderniais sprendimais, prekybininkai galėtų efektyviau skirstyti srautus ir grąžinti darbuotojams galimybę atlikti tikrąją savo misiją – kokybiškai konsultuoti klientus“, – teigia R. Mažulis.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB „Publicum”

Viena iš jų – VILNIUS TECH Informacinių technologijų katedros prof. dr. Simona Ramanauskaitė, aktyviai įtraukianti moteris į skaitmeninių technologijų pasaulį. Ji dalijasi savo patirtimi, iššūkiais ir įžvalgomis apie DI švietimą, lyčių lygybę technologijose ir atvirumo svarbą inovacijų kūrimo proceso metu.

Kaip vertinate pripažinimą inovacijų ir dirbtinio intelekto (DI) srityse?

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos buvau nominuota „Metų DI švietėjo“ kategorijoje. Jei atvirai, pats buvimas nominantų sąraše man buvo šiek tiek netikėtas. Buvau vienintelė, atstovaujanti švietimo sričiai, o kiti nominantai – socialinių tinklų kūrėjai, nevyriausybinės organizacijos ar įmonės. Tai paskatino susimąstyti, kaip per pastaruosius metus pasikeitė situacija, juk šiandien beveik visi vienaip ar kitaip „moko“ DI dalykų.

Viena vertus, džiugu, kad DI švietimas tapo aktualus ir plačiai prieinamas. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl tokiu pačiu mastu nekalbame apie kompiuterių tinklus, kibernetinį saugumą, matematiką ar kitas pamatines sritis. Atsakymas, ko gero, paprastas – DI šiuo metu yra populiari tema, todėl daugelis nori ar jaučiasi galintys būti šios srities ekspertais, ypač, gebėdami taikyti jau egzistuojančius sprendimus.

Tačiau gilesniam supratimui, kaip veikia skirtingi DI metodai, kaip kuriami nauji mašininio mokymo modeliai,  įgyti reikia pasirengti kur kas daugiau. Todėl šiandien matome gana natūralų švietimo pasiskirstymą: bazines žinias ir taikymo principus platesnė visuomenės dalis gauna per neformalųjį švietimą, o tie, kurie nusprendžia nerti giliau, galiausiai ateina į universitetus. Ir tai yra gerai – taikyti DI sprendimus teks daugeliui, o kurti naujus – tik daliai iš mūsų.

Kas motyvuoja veikti lyčių lygybės technologijų srityje?

Lyčių lygybės tema technologijų srityje mano veikloje atsirado gana nuosekliai, pasireiškė įvairiomis formomis. 2011 m. dalyvavau tarptautiniame projekte INTEGER, kuriame buvo analizuojami moterų lygybės technologinių mokslų bendruomenėje klausimai. Būdama dalyvė, aiškiau suvokiau, su kokiais nematomais barjerais susiduria moterys, siekdamos akademinės karjeros technologijų srityje, kaip šios nuostatos pradeda formuotis dar mokykloje. Dirbdama dėstytoja ir matydama, kad kompiuterijos studijose merginos sudaro vos apie 10 proc., vis dažniau ėmiau kelti klausimą – kaip galime parodyti, kad technologijos yra atviros visiems, ne tik vaikinams.

2019 m. prisijungiau prie „Women4Cyber“ tinklo Lietuvoje, kuris orientuojasi į dar mažiau moterų pritraukiančią sritį – kibernetinį saugumą.

2022 m. turėjau galimybę prisidėti prie lyčių lygybės situacijos viešinimo Lietuvos savivaldybėse, kai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pradėjo kurti stebėsenos įrankį. Būdama atsakinga už duomenų vizualizavimą, pamačiau, kad lyčių nelygybė nėra tik technologijų srities problema – ji vis dar gaji įvairiais visuomenės lygmenimis.

2025 m. sausį VILNIUS TECH kartu su partneriais pradėjo Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Connecting Women in Digital (WIDCON)“, kurio tikslas – įvertinti lyčių lygybės situaciją skaitmeninių technologijų srityje ES šalyse ir sužinoti gerosios praktikos pavyzdžių. Vadovaudama šiam projektui universitete, dar kartą įsitikinau, kad lyčių lygybė nėra vien moterų klausimas – būtinas visos visuomenės įsitraukimas.

Šių veiklų ėmiausi dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tikiu, kad nieko nedarant niekas ir nesikeičia. Jei mano veikla paskatins bent vieną merginą domėtis technologijomis ar bent vieną sprendimų priėmėją žmogų vertinti pagal gebėjimus, o ne lytį, tai jau bus žingsnis į priekį. Antra, noriu geriau suprasti, kaip mano, kaip dėstytojos, kasdieniai veiksmai gali paveikti jaunų žmonių karjeros pasirinkimus.

Kas, prisijungus prie šių projektų, įdomiausia?

Man patinka skaičiai ir jų analizė – bandymas suprasti, kas iš tiesų slypi už statistikos. Projektuose derinami kiekybiniai duomenys ir kokybinės įžvalgos, leidžiančios pamatyti ne tik tendencijas, bet ir realias žmonių istorijas.

Pavyzdžiui, 2023 m. statistika rodo, kad Lietuva ir Latvija lyderiavo pagal moterų dalį mokslo ir technologijų srityse – net 63 proc. darbuotojų sudarė moterys. Iš pirmo žvilgsnio tai gali kelti klausimą, ar čia jau reikėtų kalbėti apie didesnį vyrų įsitraukimą. Tačiau nuodugnesnė analizė atskleidžia, kad vyrai dažniau renkasi verslo sektorių dėl didesnių atlyginimų, o mokslo srityje lieka daugiau vietos moterims, kurios neretai prioritetą teikia savirealizacijai.

Ką Jums reiškia atvirumas?

Atvirumas man reiškia laisvę dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, taip pat norą išklausyti kitą žmogų, priimant jo argumentus. Tai leidžia formuoti platesnį požiūrį ir sudaro sąlygas greičiau sklisti naujoms idėjoms.

Dažna klaida – atvirumą painioti su komunikabilumu ar pasitikėjimu savimi. Neretai savimi nepasitikintis žmogus nesaugumo jausmą maskuoja stengdamasis būti matomas. Tokiose situacijose vietoje atviro dialogo dažnai atsiranda politiniai sprendimai, manipuliacijos ar bandymai apeiti problemą. Dėl to eikvojamas laikas interpretacijoms, kompromisų paieškai ar naujai kylančių problemų maskavimui.

Mano nuomone, tikras atvirumas suteikia daugiau aiškumo ir didina darbo efektyvumą. Jis prasideda nuo gebėjimo klausytis, priimti kritiką ir, jei reikia, skirti papildomo laiko kitai nuomonei suprasti.

Kaip atvirumas susijęs su inovacijomis?

Iš esmės inovacijos be atvirumo nėra įmanomos. Norėdami sukurti ką nors naujo pirmiausia turime suprasti, kas jau egzistuoja ir nebijoti į problemas pažvelgti kitu kampu. Tik būdami atviri galime tikėtis spartesnio inovacijų vystymosi.

Vis dėlto inovacijos glaudžiai susijusios su ekonomika. Tas, kuris inovuoja pirmas, dažniausiai įgyja konkurencinį pranašumą, tačiau tai reikalauja didelių pastangų ir išteklių. Dažnai ekonomiškai naudingiau būti antram – perimti pirmojo patirtį, panaudoti mažiau resursų ir, pasitelkus stipresnę rinkodarą, tapti labiau matomam rinkoje. Dėl šios priežasties dalis novatorių nėra linkę visiškai atvirai dalintis savo patirtimi.

Visuomenės požiūriu tai lėtina pažangą, tačiau konkretaus novatoriaus akimis – tai bandymas maksimaliai išnaudoti pasiektus rezultatus. Todėl man labai artima akademinė aplinka. Mokslininkų veikla yra iš esmės grindžiama atvirumu ir naujų idėjų viešinimu. Kadangi nesame tiesiogiai raginami išnaudoti ekonominį inovacijų potencialą, galime reikšmingai prisidėti prie to, kad inovacijų kūrimo tempas ne lėtėtų, o augtų.

Kaip atvirumas padeda generuoti idėjas ir ieškoti sprendimų?

Didžiausią kūrybinį malonumą man teikia atviros diskusijos. Būtent jų metu gimsta naujos idėjos ir netikėti sprendimai. Skirtingų patirčių ir požiūrių sąveika leidžia pamatyti problemas plačiau bei rasti originalesnius sprendimus. Tai primena kolektyvinės sąmonės veikimą – vienas „neurono“ lygmens žmogus, veikdamas izoliuotai, daug neperduoda, tačiau įsijungęs į tinklą pradeda kurti naujus impulsus.

Vis dėlto atviroms diskusijoms nėra lengva rasti tinkamų žmonių. Dažnai esame pernelyg užimti, bijome autoritetų arba nerandame pašnekovų, kurie būtų pasirengę ne tik klausytis, bet ir išsakyti savo nuomonę. Todėl labai vertinu VILNIUS TECH kolegas ir studentus, kurie mato diskusijų vertę ir ryžtasi bendriems projektams.

Kai diskusijų partnerių nėra arba tema jiems neaktuali, tenka diskutuoti su savimi. Iš šalies tai gali atrodyti keistai, tačiau tai išlavintas gebėjimas – analizuoti nuomones, atsiriboti nuo asmeninių nuostatų ir kūrybiškai ieškoti alternatyvių paaiškinimų ar sprendimų. Beje, tokį principą šiandien taiko ir DI sprendimai: šiuolaikiniai pokalbių robotai, sugeneravę atsakymą, patys jį kritikuoja, koreguoja ir randa tinkamiausią variantą.

Ką reiškia būti moterimi technologijų ir inovacijų srityje?

Stojant į informacinių technologijų bakalauro studijas mane labai nustebino klausimas: „O kodėl ten? Juk yra ir moteriškų profesijų.“ Tuo metu net nesupratau, kad profesijos gali būti skirstomos pagal lytį – man buvo svarbūs faktai, o ne nuostatos.

Studijų metais tekdavo girdėti nusistebėjimų, tačiau tai labiau stebino, nei žeidė. Atviro diskriminavimo jausmo tuomet nebuvo, nes retas kuris drįstų tiesiai pasakyti, jog nepriima nuomonės vien dėl žmogaus lyties.

Buvimas moterimi technologijų srityje kartais atveria ir papildomų galimybių. Siekiant lyčių balanso, renginių organizatoriai aktyviai ieško moterų pranešėjų. Tokiais atvejais kyla vidinė dilema – ar esi kviečiama dėl kompetencijos, ar dėl lyties. Tačiau suvokimas, kad net vienas moters balsas erdvėje, kurioje dominuoja vyrai, gali tapti motyvacija kitoms merginoms, dažnai nusveria abejones.

Kaip atvirumas padeda laužyti stereotipus ir siekti pripažinimo mokslo srityje?

Manau, kad vien atvirumo nepakanka. Stereotipus laužyti ir pripažinimo siekti labiausiai padeda matomumas, aktyvumas, komunikabilumas ir tinklaveika. Nors tinklaveiką paminėjau paskutinę, mano atveju ji yra esminis elementas.

Per pastaruosius penkerius metus aiškiai pajutau tinklaveikos poveikį. Anksčiau bandymai įsitraukti į tarptautinius projektus dažnai apsiribodavo tik pirminiais kontaktais – Lietuva buvo vertinama kaip nepakankamai pažangi šalis, o siekiant patikimumo, dažnai tekdavo įtraukti daugiau patirties turinčius vyrus. Tačiau po kelių sėkmingų bendradarbiavimo atvejų požiūris keitėsi. Dabar buvę partneriai patys inicijuoja naujas veiklas, o pažintys renginiuose dažnai perauga į realius projektus. Atvirumas yra būtinas priimant kvietimus bendradarbiauti, o atsakomybė ir pažadų laikymasis leidžia šiuos ryšius paversti ilgalaikiais.

Ką patartumėte jaunoms moterims, norinčioms žengti į skaitmeninių technologijų pasaulį?

Dažnai pastebima, kad merginos ir moterys nori prisidėti prie visuomenės gerovės, padėti ir kurti pokyčius. Skaitmeninės technologijos dažnai siejamos su dideliais atlyginimais, o ne su „pasaulio keitimu“. Tačiau iš tiesų skaitmeninės technologijos šiandien – vienas galingiausių visuomenę transformuojančių veiksnių.

Didesnis moterų įsitraukimas galėtų padėti kurti naudotojui draugiškesnius, socialiai jautresnius ir tvaresnius sprendimus. Todėl, kalbėdama su mokiniais ir studentais, dažniausiai akcentuoju kelis dalykus. Pirmiausia, visi turime tokio pat dydžio smegenis ir tas pačias galimybes mokytis, todėl nėra priežasties, kodėl merginos neturėtų rinktis STEAM sričių. Taip pat skaitmeninių technologijų naudotojų pasaulyje yra tiek pat vyrų, kiek ir moterų. Kodėl tuomet jas kuria tokia neproporcinga žmonių grupė?

Ir svarbiausia – neleiskite savęs vertinti pagal lytį, amžių ar kitus išorinius požymius. Jei jaučiate, kad jumis abejojama, parodykite savo gebėjimus. Jūsų pavyzdys gali kardinaliai pakeisti situaciją.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Gedeikytė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Net jei jūs ir išties geros širdies, o dalintis „Wi-Fi“ ryšiu, už kurį tik jūs mokate, jums nesukelia problemų, šitoks dosnumas gali atsisukti „rykšte“. Svetimi žmonės, prisijungę prie jūsų namų „Wi-Fi“, gali pasiekti svarbius, jūsų įrenginiuose saugomus duomenis. Paradoksalu, kad pažeidžiamumas dažnai kyla žmogaus namuose dėl naudojamos nesaugios įrangos“, – aiškina Karolis Špiliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų sprendimų ekspertas.

Pasak jo, grėsmė kyla tuomet, jei naudojate neautorizuoto gamintojo maršrutizatorių, pavyzdžiui, įsigytą lietuvių pamėgtame „Temu“. Kitas grėsmės šaltinis – kompiuteryje ar kitame išmaniajame įrenginyje įjungta failų dalijimosi funkcija. Taip pat duomenis galima pasiekti, jei išmaniuosiuose įrenginiuose nėra naudojami saugumo sprendimai. Tad norint apsisaugoti nuo piktavalių privalu rinktis patikimo tiekėjo, geriausia – oficialaus pardavėjo, siūlomą įrangą bei saugumo sprendimus.

Kad kažkas naudojasi jūsų namų „Wi-Fi“ ryšiu, dažniausiai išduoda sumažėjęs interneto greitis.

„Jei naršymas, vaizdo skambučiai ar filmų žiūrėjimas pradeda strigti, verta pasitikrinti, kiek įrenginių yra prisijungę prie jūsų namų tinklo. Tą padaryti galima tiesiog prisijungus prie „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus nustatymų. Tam prireiks maršrutizatoriaus gamintojo programėlės, kurią naudojote pirmo įrenginio konfigūravimo metu, arba specialaus naršyklės adreso, nurodyto ant maršrutizatoriaus apačios. Jei prisijungusių įrenginių sąraše matote jums nežinomus telefonus, kompiuterius ar kitus išmaniuosius prietaisus, tai gali būti jūsų interneto vagys“, – sako K. Špiliauskas, pridurdamas, kad geriausia visuomet kreiptis į specialistus.

Pastebėjus nežinomus įrenginius patariama atkreipti dėmesį, ar tai tikrai nėra jūsų pačių įrenginiai. Pavyzdžiui, „Google“ nesertifikuotas, bet „Android“ operacinę sistemą naudojantis ar kitas mažesnis įrenginys gali būti rodomas kaip „nežinomas įrenginys“ (angl. unknown device).

Pirma užduotis kovojant su namų interneto vagišiais – pakeisti „Wi-Fi“ slaptažodį.

„Svarbu turėti sunkiai „nugalimą“ „Wi-Fi“ slaptažodį. Jis turi būti pakankamai sudėtingas – su specialiais simboliais, skaičiais, galima pasitelkti ir tarpus. Svarbu niekuomet nenaudoti tokių, deja, lietuvių vis dar mėgstamų slaptažodžių, kaip „admin“ ar „mama1“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ technologijų ekspertas.

Pakeitus „Wi-Fi“ slaptažodį, visi anksčiau prie namų interneto tinklo prisijungę įrenginiai bus automatiškai atjungti. Tuomet galėsite iš naujo prijungti tik savo naudojamus išmaniuosius įrenginius.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima

Šios lengvatos leidžia įmonėms reikšmingai sumažinti apmokestinamąjį pelną ir nukreipti investicijas į naujų produktų kūrimą, technologijų vystymą bei veiklos procesų tobulinimą. Vis dėlto praktika rodo, kad dalis Lietuvos įmonių, vykdančių inovacinę veiklą, šiomis galimybėmis vis dar nepasinaudoja.

„Daugelis įmonių kuria naujus sprendimus, tobulina technologijas ar procesus, tačiau ne visada identifikuoja šią veiklą kaip MTEP. Tinkamai apskaitytos ir deklaruotos MTEP išlaidos leidžia reikšmingai sumažinti pelno mokestį ir daugiau lėšų skirti tolesniam verslo augimui“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.

MTEP sąnaudas galima atskaityti tris kartus

Viena svarbiausių paskatų – galimybė MTEP išlaidas iš apmokestinamojo pelno atskaityti tris kartus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų MTEP sąnaudų gali sumažinti apmokestinamąjį pelną net 300 tūkst. eurų suma.

Papildomai taikoma ir pagreitinta MTEP veikloje naudojamo ilgalaikio turto amortizacija. Laboratorinė įranga, prototipų kūrimo įrenginiai ar specializuota programinė įranga gali būti nudėvimi per trumpesnį laikotarpį, todėl investicijų kaštai greičiau perkeliami į sąnaudas.

Norint pasinaudoti šiomis lengvatomis svarbu tinkamai dokumentuoti MTEP veiklą – aprašyti projektų tikslus, tyrimų metodus, bandymų rezultatus ir pagrįsti sprendimų naujumą.

Įmonės, kurios nėra tikros, ar jų veikla gali būti priskirta MTEP, gali kreiptis į Inovacijų agentūrą dėl ekspertinio vertinimo. Agentūros ekspertai padeda įvertinti veiklos atitikimą kriterijams ir pataria, kaip tinkamai pasirengti lengvatų taikymui.

Lengvatos ir intelektinei nuosavybei

Verslui taip pat taikoma mokestinė paskata pelnui iš intelektinės nuosavybės. Pajamos, gautos iš patentų ar pagal autorių teisę saugomų kompiuterinių programų licencijavimo ar pardavimo, gali būti apmokestinamos lengvatiniu – 6 proc. – pelno mokesčio tarifu.

Dar viena mokestinė paskata verslui – įmonėms, kurios investuoja į technologinį atsinaujinimą, suteikiama speciali mokestinė paskata – investicinio projekto lengvata.

Ši lengvata itin aktuali įmonėms, kurios modernizuoja gamybą, investuoja į technologinį atsinaujinimą, plečia gamybinius pajėgumus ar pereina prie efektyvesnių procesų. Įmonė gali sumažinti savo apmokestinamąjį pelną ta suma, kurią faktiškai išleido naujam ilgalaikiam turtui įsigyti, jeigu tas turtas yra reikalingas vykdomam investiciniam projektui.

MTEP duomenys svarbūs ir šalies inovacijų rodikliams

MTEP veiklą vykdančios įmonės taip pat teikia statistinius duomenis Valstybės duomenų agentūrai. Šie duomenys naudojami šalies inovacijų rodikliams vertinti ir formuojant inovacijų politikos priemones.

Pasak M. Survilo, deklaruojami MTEP rezultatai svarbūs ne tik mokesčių apskaitai.

„MTEP veiklos rezultatai tampa ir svarbiu įmonės inovatyvumo įrodymu – jie padeda pritraukti partnerius, dalyvauti finansavimo programose bei stiprina įmonių pozicijas tarptautinėse rinkose“, – sako jis.

Anot jo, tiksliai fiksuojami ir deklaruojami MTEP duomenys svarbūs tiek pačioms įmonėms, tiek valstybei, nes padeda geriau įvertinti šalies inovacijų pažangą, planuoti paramos priemones ir stiprinti inovacijų ekosistemą.

Pranešimą paskelbė: Monika Lašienė, Inovacijų agentūra, Všį