Kaip teigia „Omnisend“ personalo vadovė Justina Raškauskienė, pilietiškumą ugdančios veiklos – pirmosios pagalbos, civilinės saugos, atsparumo mokymai ir kt. – gali tiek suteikti praktinių įgūdžių, tiek ir sumažinti nerimą dėl geopolitinės situacijos. Be to, anot jos, tokie bendri užsiėmimai stiprina pasitikėjimą vieni kitais.

„Atėjus dienai „X“, kiekvienam pirmiausia rūpės jo artimieji, kolegos, bendruomenė, tad ir pasiruošti būtina atitinkamai. Kuo daugiau žmonių gebės padėti vieni kitiems, veikti ramiai ir organizuotai, tuo atsparesnė bus ne tik visuomenė, bet ir verslas. Kaip bebūtų, organizacijos stiprumą lemia ne pastatai, turtas ar procesai, o žmonės ir jų gebėjimas veikti kartu sudėtingose situacijose“, – sako J. Raškauskienė.

Anot jos, pilietinėmis iniciatyvomis labiau pradėta domėtis nuo 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. „Jau tuomet dalis žmonių aktyviai įsitraukė į pagalbos karo pabėgėliams iš Ukrainos teikimą: padėdavo juos atvežti į Lietuvą ir čia apgyvendinti, o vėliau pereita prie dronų surinkimo. Tapo aišku, kad tokios iniciatyvos išsiskiria savo dviguba verte: ne tik padedame Ukrainai, bet ir patys įgyjame naudingų praktinių įgūdžių.“

Nuo didesnio įsitraukimo – iki mažesnės įtampos gyvenime

Kaip tvirtina personalo valdymo ekspertė, būtent verslas turėtų būti tas, kuris skatina darbuotojų pilietiškumą. Jos teigimu, tai gali būti tiek finansinė parama konkrečioms organizacijoms – Šaulių sąjungai, Lietuvos Raudonajam Kryžiui ir kt., tiek ir kiti būdai.

„Viena iš abipusiai naudingiausių formų – papildomi apmokami laisvadieniai tiems darbuotojams, kurie yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų arba Šaulių sąjungos nariai. Verslui tai kainuoja kaip įprastos atostogos dirbantiesiems, o žmonėms – vertinga paskata būti pilietiškais. Apskritai, bet kokios pilietinės iniciatyvos stiprina organizacijos vertybinį pagrindą, taip pat skatina prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir šalia esantį žmogų“, – komentuoja J. Raškauskienė.

Ji prideda, kad pilietiškumą ir atsparumą ugdančios veiklos stiprina ir darbuotojų tarpusavio ryšius bei kuria nuoširdesnį bendravimą. „Kai pirmosios pagalbos mokymų metu vienas kitam uždedi turniketą ar padedi užsiimti saugią šoninę padėtį, natūraliai atsiranda daugiau pasitikėjimo ir bendrystės. Be to, tokios iniciatyvos padeda mažinti įtampą dėl geopolitinio konteksto. Kuo žmogus labiau pasiruošęs, tuo ramiau reaguoja į grėsmes ir jaučia didesnį kontrolės jausmą – taip pat ir kasdieniame darbe. Taip pat tai tampa gera proga kolegoms susitikti gyvai darbo vietoje.“

Personalo ekspertė pabrėžia ir asmenines darbuotojų iniciatyvas. Pasak jos, tai parodo, kad požiūris į pilietiškumą ir pasirengimą kritinėms situacijoms kaip organizacijos kultūros dalį yra svarbus tiek verslams, tiek ir dirbantiesiems.

„Savo patirtimi nevengia dalytis ir patys darbuotojai, pavyzdžiui, esantys Šaulių sąjungos nariais. Jie pasakoja apie savanorystę, dalijasi praktinėmis ir kitomis žiniomis. Tokie užsiėmimai dažnai sulaukia kitų darbuotojų susidomėjimo ir įsitraukimo, o ir kai kurie vėliau patys tampa Šaulių sąjungos ar kitų organizacijų nariais. Ko gero, tai – vienas svariausių įrodymų, kad šios iniciatyvos tikrai įkvepia veikti“, – sako „Omnisend“ personalo vadovė J. Raškauskienė.

„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė ne vienerius metus patenka į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.

Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.

Pranešimą paskelbė: Tomas Šiuškus, UAB „Bosanova”

Bendrosios pašto sektoriaus pajamos per metus (palyginti su 2025 m. I ketvirčiu) padidėjo 12,35 proc. – nuo 75,93 mln. eurų iki 85,31 mln. eurų, o bendras pašto siuntų skaičius išaugo 24,46 proc. – nuo 22,63 mln. vnt. iki 28,16 mln. vnt., naujausius duomenis skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba.

„Lietuvos pašto rinkos augimas buvo gerokai spartesnis nei BVP augimas. Tai rodo, kad pašto rinka išlieka viena sparčiausiai augančių paslaugų rinkų, kurios plėtrą daugiausia lemia elektroninės prekybos augimas ir besikeičiantys vartotojų įpročiai.

Rinkoje ir toliau ryškėja struktūrinis pokytis – tradicinių korespondencijos siuntų dalis mažėja, o pašto siuntinių segmentas išlieka dominuojančiu”, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Pajamos iš pašto siuntinių 2026 m. I ketvirtį, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, padidėjo 15,32 proc., o siuntinių kiekis – 37,02 proc. – nuo 16,18 mln. vnt. iki 22,17 mln. vnt. Augimas rodo intensyvią siuntinių pristatymo rinkos plėtrą ir augančią e. komercijos svarbą.

Tradicinė korespondencija toliau mažėja 

Tradicinės korespondencijos siuntų kiekis per metus sumažėjo 7,07 proc. – nuo 6,45 mln. vnt. iki 5,99 mln. vnt., o pajamos iš šių paslaugų smuko 5,48 proc. Mažėjimą lemia nuoseklus skaitmenizacijos procesas ir vis aktyvesnis elektroninių komunikacijos priemonių naudojimas tiek verslo, tiek gyventojų segmente.

Tarptautinių siunčiamųjų pašto siuntinių skaičius per metus padidėjo 11,80 proc. Tam įtakos turėjo augantis tarptautinės elektroninės prekybos aktyvumas ir Lietuvos vartotojų įsitraukimas į ją. 

RRT teiks daugiau duomenų

2026 m. RRT pirmą kartą pradėjo rinkti ir skelbti duomenis pagal pašto siuntų tipus: B2B (verslas-verslui), B2C (verslas-vartotojui), C2B (vartotojas-verslui) ir C2C (vartotojas-vartotojui). 

Pirminiai duomenys rodo, kad pagal siuntų kiekį dominuoja B2C segmentas – verslo siunčiamos siuntos vartotojams sudarė 72 proc. (3,89 mln. vnt.) visų siuntų. Pagal pajamas didžiausią dalį (61,62 proc. visų klasifikuotų pajamų) sudarė B2B segmentas. 

RRT pažymi, kad šiuo metu dar ne visi pašto paslaugų teikėjai turėjo galimybę išskirti siuntas pagal atitinkamus tipus, todėl bendras tokiu būdu klasifikuotų siuntų skaičius yra mažesnis nei bendras deklaruotas siuntų skaičius.

Konkurencinga pašto siuntinių rinka

Vertinant konkurencinę aplinką, pašto siuntinių rinkoje išlieka aktyvi konkurencija – net penki pašto paslaugų teikėjai užima daugiau nei po 10 proc. rinkos pagal pajamas, o dar vienas rinkos dalyvis yra arti šios ribos. Tai rodo subalansuotą rinkos struktūrą ir stiprią konkurenciją siuntinių pristatymo srityje.

Populiariausiu siuntų pristatymo kanalu ir toliau išlieka paštomatai. Pasak RRT ekspertų, paštomatų populiarumą lemia vartotojams svarbūs veiksniai, tarp kurių – pristatymo lankstumas, greitis ir galimybė atsiimti siuntas patogiu metu.

RRT 2026 m. I ketvirčio pašto paslaugų sektoriaus ataskaita.

Pranešimą paskelbė: Virginija Žygienė, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)

Šiuo metu užsienyje vyksta įvairių konferencijų, kurios yra skirtos skirtingų IT specializacijų atstovams, tačiau Lietuvoje iki šiol juntamas jų trūkumas. Taip gimė mintis organizuoti nemokamą konferenciją „QLTY pulse“, kuri skirta testuotojų profesionalų bendruomenei.

„Cognizant“ Testavimo praktikų vadovas Justas Laužadis pabrėžia, kad visos iniciatyvos, kurios skatina specialistus plėsti savo akiratį, domėtis profesinės srities naujovėmis (ar iš naujo prisiminti pamirštas technikas, metodologijas), yra svarbios ir naudingos.

„Rengdami konferencijos turinį tikslingai kreipėmės į Lietuvoje veikiančias kompanijas ir jų specialistus, kurių žinias norėtumėme atverti platesnei auditorijai. Dėl to mūsų tikslas atrasti ir pasakoti ne vien apie didžiųjų pasaulinių kompanijų sėkmę bei pasidalinti, kaip sekasi čia, Lietuvoje diegti naujas praktikas bei naujoves. Daugelyje organizacijų ~95 % testavimo inžinierių vis dar praleidžia ~95 % laiko dirbdami su gana tradicinėmis IT sistemomis ir gana įprastomis testavimo praktikomis. DI taikymo atvejai ateina palaipsniui, bet nuosekliai, ir jų dalis testavimo rutinoje kol kas dar nėra dominuojanti.

Iki 2025 metų pabaigos matyti aiški tendencija: programavimo asistentai, tokie kaip „Codex“, „Copilot“ ar „Claude“ programuotojams tapo beveik kasdieniu darbo įrankiu. Tarp testuotojų DI sprendimų naudojimas taip pat auga – pastarieji DI asistentai pasitelkiami rašant kodą, automatizuojant testus ar analizuojant klaidų pranešimus. Šis procesas dažniausiai vyksta organiškai: DI papildoma vertė integruojama šalia tradicinio darbo, o ne pakeičia jį visiškai. Toks lėtas ir kryptingas įsiliejimas rodo, kad DI sprendimai tampa kasdienio darbo dalimi, tačiau tradicinės kokybės užtikrinimo praktikos ir stiprūs specialistai su stipriu analitiniu mąstymu (bei žiupsneliu skepticizmo) vis dar išlieka pagrindiniu garantu, užtikrinančiu sistemų stabilumą, atsparumą ir atitikimą reikalavimams“, –  įsitikinęs IT ekspertas.

Konferencijos darbotvarkėje numatyti devyni pranešimai, kuriuos pristatys specialistai iš tokių IT įmonių kaip „Vinted“, „Cognizant“, „FLO“, „Hostinger“, „Kayak“, „TestDevLab“, „CUJO AI“ ir „Gritmind“.

Konferenciją remia “Cognizant“, „Vinted“, „Wix“, „Oxykabs“, „CUJO AI“ ir „Gritmind“.

Daugiau informacijos apie konferenciją „QLTY Pulse“ ČIA.

Pranešimą paskelbė: Rasa Petruškevičiūtė, Cognizant

Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus Lietuvoje „Tele2“ duomenimis, per 2025 m. tinklo lygmens apsauga sustabdė daugiau nei 390 mln. kibernetinių grėsmių. Vien per 2026 m. kovą užfiksuota daugiau nei 61,8 mln. bandymų pasiekti pavojingą turinį, o maždaug trečdalis – apie 33 proc. – visų apsaugotų įrenginių bent kartą susidūrė su kibernetinėmis grėsmėmis.

Sukčiai slepiasi už patrauklių pasiūlymų

Pasak „Tele2“ produkto vadovo Donato Drakickio, socialiniai tinklai šiandien tapo viena pagrindinių sukčių veikimo vietų.

„Didelė dalis sukčiavimo atvejų prasideda nuo iš pirmo žvilgsnio patrauklaus pasiūlymo – nuolaidos, išpardavimo ar trumpalaikės akcijos. Vartotojas paspaudžia nuorodą ir patenka į puslapį, kuris atrodo kaip tikra parduotuvė, tačiau iš tiesų yra sukurtas duomenims išvilioti“, – sako jis.

Tokie puslapiai dažnai imituoja žinomus prekių ženklus, atrodo profesionaliai ir sąmoningai kuria skubos įspūdį – rodo, kad „liko vos kelios prekės“ ar „akcija galioja tik šiandien“. Tai skatina sprendimus priimti greitai, neskiriant pakankamai dėmesio detalėms. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dizainą, bet ir į detales – svetainės adresą, įtartinai atrodančias nuorodas, gramatines klaidas ar neįprastai mažas kainas.

Su grėsmėmis susiduriama kasdien

Populiariausio Lietuvoje operatoriaus duomenys rodo, kad tinklo lygiu veikiančios interneto apsaugos vartotojai yra apsaugomi nuo dešimčių milijonų kibernetinių grėsmių kas mėnesį – su realiais bandymais atakuoti susiduria kas trečias paslaugos naudotojas.

Didžiąją dalį užblokuotų grėsmių sudarė kenkėjiškas turinys (angl. malware). Beveik kas ketvirta užfiksuota grėsmė buvo susijusi su sukčiavimo atakomis (angl. phishing), o daugiau nei 40 proc. – su jau identifikuotais pavojingais puslapiais (angl. blacklist). Tai rodo, kad vartotojai vis dažniau susiduria su rizika kasdien naršydami internete ar naudodamiesi socialiniais tinklais.

Apsauga prasideda dar prieš paspaudžiant nuorodą

Pasak eksperto, viena dažniausių klaidų – vartotojų pasitikėjimas pirmuoju įspūdžiu.

„Įtarimą turėtų kelti ir situacijos, kai puslapis prašo suvesti per daug duomenų, siūlo neįprastus atsiskaitymo būdus ar nukreipia į kelias skirtingas tarpininkų nuorodas. Taip pat verta pasitikrinti, ar parduotuvė pateikia aiškius kontaktus, grąžinimo sąlygas ir ar apie ją galima rasti patikimų atsiliepimų“ , – teigia jis.

D. Drakickio teigimu, dalį tokių grėsmių galima sustabdyti dar prieš joms pasiekiant vartotoją. „Tele2” naudoja tinklo lygmens apsaugą, kuri realiu laiku tikrina lankomus adresus ir blokuoja pavojingus puslapius dar prieš užmezgant ryšį.

„Skirtingai nei antivirusinės programos, kurios reaguoja jau po to, kai pavojus patenka į įrenginį, tinklo lygmens apsauga veikia kaip pirmoji gynybos linija. Ji neleidžia vartotojui net atidaryti pavojingo puslapio“, – aiškina ekspertas.

Pasak jo, tai ypač aktualu tiems vartotojams, kurie yra neįsigilinę į technologinius sprendimus, tačiau nori paprastos ir efektyvios apsaugos kasdieniam naudojimui.

Svarbiausia – nepasitikėti aklai

Nors technologiniai sprendimai padeda sumažinti riziką, pagrindinis saugumo veiksnys išlieka vartotojo budrumas.

„Didžioji dalis sukčiavimo atvejų pavyksta ne dėl technologinių spragų, o dėl žmogiško faktoriaus – skubėjimo, pasitikėjimo ar noro pasinaudoti geru pasiūlymu. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – dažniausiai taip ir yra“, – sako D. Drakickas.

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2

Vis dėlto, nors dirbtinis intelektas leidžia informaciją pasiekti greičiau nei bet kada anksčiau, kyla svarbus klausimas – ar greitas atsakymas visada reiškia kokybišką mokymąsi? Taip pat vėl grįžtame prie fundamentalaus klausimo: kaip iš tiesų formuojasi ilgalaikis supratimas ir kokį vaidmenį jame atlieka laikas? 

Apie tai, kaip dirbtinio intelekto įrankiai veikia mokymosi procesą, plačiau pasakoja VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių technologijų katedros doc. dr. Irina Vinogradova-Zinkevič, turinti tarpdisciplininį išsilavinimą matematikos, informatikos ir edukologijos srityse.

Patogu – bet ar padeda mokytis?

Generatyvinis dirbtinis intelektas leidžia greitai gauti atsakymus, paaiškinimus ar net išspręstas užduotis. Tačiau tokia pagalba gali lemti vadinamąjį kognityvinį perkėlimą, kai dalis mąstymo procesų perkeliama išoriniams įrankiams.

„Kai studentas gauna paruoštą atsakymą, gali susidaryti įspūdis, kad medžiaga yra suprasta. Vis dėlto, žinių vertinimo metu dažnai paaiškėja, kad šis supratimas yra paviršutiniškas. Šis reiškinys siejamas su vadinamąja „mokymosi iliuzija“, kai informacija atrodo aiški ją skaitant ar matant paaiškinimą, tačiau be pagalbos studentas jos nebegali atkurti“, – pažymi doc. dr. I. Vinogradova-Zinkevič.

Paviršutiniškas mokymasis ar ilgalaikis žinių įsisavinimas?

Tyrimai rodo, kad neapgalvotas DI naudojimas gali skatinti paviršutinišką mokymąsi. Tokiu atveju informacija įsimenama trumpam, tačiau nėra susiejama į nuoseklią žinių sistemą. 

Doc. dr. I. Vinogradova-Zinkevič per daugiau nei dvidešimt metų darbo VILNIUS TECH sukaupė ilgametę pedagoginę patirtį, apimančią dėstymą, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursų vedimą bei dalyvavimą edukaciniuose projektuose. Ši patirtis leido įgyti vertingų įžvalgų apie mokymosi procesų pokyčius. „Savo paskaitose, nuo praeitų mokslo metų rudens semestro pastebėjau ryškų studentų konceptualaus supratimo susilpnėjimą bei sunkų įgytų žinių perkėlimą naujosiose situacijose. Studentai, gebėję parengti kokybiškas laboratorinių darbų ataskaitas ir sklandžiai pristatyti jų rezultatus, po tam tikro laiko susidurdavo su sunkumais atkartodami įgytas žinias ar taikant jas analogiškose užduotyse“, – pastebi dėstytoja.

Būtent šie pastebėjimai paskatino giliau analizuoti dirbtinio intelekto poveikį mokymosi kokybei ir tapo pagrindu šių metų balandį pateiktai tarptautinio mokslinio projekto „AI-LEARN“ paraiškai. Prie šios iniciatyvos prisijungė mokslininkai iš Jyväskylä universiteto Suomijoje, Umeå universiteto Švedijoje ir Farerų salų universiteto, kurie savo akademinėje veikloje taip pat kelia klausimus, susijusius su atsakingu dirbtinio intelekto naudojimu mokymosi procese.

Docentė taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis studentų, derinančių studijas su darbu, susiduria su laiko trūkumu ir nuovargiu, todėl kontaktinių užsiėmimų metu mažėja jų dėmesio koncentracija ir įsitraukimas į diskusijas bei aptarimus. Dėl to studentai dažnai atideda mokymąsi vėlesniam laikui, pereina prie savarankiško darbo ir neretai pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius, leidžiančius greičiau generuoti atsakymus, tačiau tai ne visuomet skatina gilesnį medžiagos apdorojimą.

Kodėl mokymuisi reikia laiko?

Žmogaus pažintiniai procesai yra apriboti darbo atminties pajėgumu. Skirtingai nei dirbtinio intelekto sistemos, kurios gali generuoti atsakymus akimirksniu, žmogaus mokymasis yra susijęs su laipsnišku žinių struktūrų formavimu ilgalaikėje atmintyje, paaiškina VILNIUS TECH mokslininkė.

„Būtent todėl svarbu, kaip organizuojamas mokymasis. Vadovaujantis vokiečių psichologo, eksperimentinių atminties tyrimų pradininko Hermann Ebbinghaus tyrimais, išskaidytas mokymasis (kai medžiaga kartojama su pertraukomis) yra efektyvesnis nei intensyvus kartojimas per trumpą laiką. Vėlesni tyrimai patvirtino, kad nors intensyvus mokymasis gali suteikti greitą rezultatą, ilgainiui tokios žinios išlieka silpniau. Kai per trumpą laiką tenka apdoroti didelį kiekį informacijos, gali atsirasti kognityvinė perkrova, apsunkinanti gilesnį supratimą ir žinių įsisavinimą“, – pastebi docentė. 

Kaip stiprinti ilgalaikę atmintį studijų procese?

Ilgalaikį žinių įtvirtinimą lemia ne vien mokymuisi skirtas laikas – ne mažiau svarbus ir pats mokymosi būdas. Dėstytoja I. Vinogradova-Zinkevič pabrėžia, kad gilesniam supratimui svarbus aktyvus darbas su informacija – jos kartojimas, taikymas bei savarankiškas žinių atkūrimas. 

„Efektyviam įsiminimui rekomenduojama medžiagą kartoti keliais intervalais (pvz., po 1 dienos, 3–4 dienų, savaitės ir vėliau), o pats kartojimo procesas turėtų apimti aktyvų žinių atkūrimą, o ne vien pasyvų peržiūrėjimą. Būtent dėl šios priežasties, paskaitų metu dėstytojai dažnai įtraukia klausimus iš ankstesnės medžiagos, siekdami skatinti ilgalaikį žinių įtvirtinimą“, – patikslina mokslininkė.

Taip pat, bandymas savarankiškai prisiminti informaciją (pvz., atsakinėjant į klausimus be pagalbos) stiprina atmintį labiau nei pakartotinis medžiagos peržiūrėjimas.

Gebėjimas paaiškinti sąvokas savais žodžiais skatina gilesnį temos supratimą ir padeda formuoti nuoseklias žinių struktūras. Net ir aiškindamas sąvokas dirbtiniam intelektui, atliekančiam konsultanto vaidmenį, žmogus gali geriau įsisavinti nagrinėjamą temą.

Kitas svarbus aspektas, pažymi dėstytoja, tai ne tik įsiminti atskiras formules ar faktus, bet ir suprasti jų tarpusavio ryšius bei bendrus principus. DI gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė, tačiau svarbu išlaikyti aktyvų mokymosi vaidmenį – ne tik gauti atsakymus, bet ir juos analizuoti, tikrinti bei interpretuoti.

„Vis dėlto visų mokymosi procesų kontroliuoti nėra įmanoma, todėl didėja paties studento vaidmuo priimant sprendimus, kaip ir kokiu mastu naudoti dirbtinio intelekto įrankius. Tokie sprendimai tiesiogiai susiję su mokymosi rezultatais, ypač ilgalaikės atminties ir konceptualaus supratimo formavimu“, – apibendrina VILNIUS TECH dėstytoja doc. dr. Irina Vinogradova-Zinkevič.

Pranešimą paskelbė: Milda Mockūnaitė-Vitkienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) atkreipia dėmesį, kad ryšio kokybę verta pasitikrinti ne tik prieš keičiant darbo vietą  ir keliones, bet ir darbo vietoje. Tai galima padaryti naudojantis nemokamu įrankiu „Matuok.lt“, kurio dėka per kelias sekundes galima įvertinti interneto spartą ir stabilumą.

„Ryšio kokybė šiandien svarbi visur – namuose, kelyje, sodyboje, mokantis, dirbant ar naudojantis viešosiomis paslaugomis. Todėl RRT vartotojams suteikia paprastą ir patikimą būdą pasitikrinti, kokią paslaugos kokybę jie iš tiesų gauna. „Matuok.lt“ rezultatai taip pat gali būti naudingi sprendžiant ginčus su operatoriais, kai pažadėta kokybė neatitinka realios situacijos“, – sako RRT vadovė Jūratė Šovienė. 

„Matuok.lt“ veikia tiek naršyklėje, tiek kaip mobilioji programėlė, todėl ryšį galima patikrinti tiek kompiuteriu, tiek telefonu, naudojantis „WiFi“ ar mobiliuoju internetu.

Specialistai rekomenduoja matavimą atlikti bent kelis kartus skirtingu paros metu, kad rezultatai būtų kuo tikslesni, o kaip tiksliai tą padaryti galite rasti čia. Taip pat svarbu įvertinti, kad testuojant mobilųjį ryšį gali būti sunaudojama daugiau duomenų.

RRT taip pat ragina vartotojus savanoriškai dalintis matavimų rezultatais – tai padeda RRT nustatyti problemines vietoves ir gerinti ryšio kokybę visoje šalyje. Visi duomenys yra anoniminiai ir tvarkomi laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų.

Vien per šių metų pirmąjį ketvirtį naudojantis RRT matavimo įrankiu  „Matuok.lt“ buvo atlikta 55,9 tūkst. mobiliojo interneto kokybės matavimų visoje šalyje. Palyginimui: per visus 2025 m. tokių matavimų buvo 182 tūkstančiai.

2025 metais RRT atliktų matavimų duomenimis, vidutinė duomenų gavimo sparta per metus išaugo 16 proc., o per penkerius metus padidėjo net 240 proc.

Operatoriams plečiant tinklus, 2025 metais vidutinė gavimo sparta „Telia“ tinkle siekė 285,7 Mb/s, „Tele2“ – 212 Mb/s, „Bitė Lietuva“ – 168,2 Mb/s. Dviženklis duomenų perdavimo mobiliaisiais tinklais spartos augimas fiksuojamas jau penktus metus iš eilės.

RRT teigimu, pagrindiniu tokio augimo veiksniu išlieka 5G technologijos diegimas. Gerus rezultatus parodė ir mobilusis internetas geležinkelių maršrutuose – ten vidutinė gavimo sparta, priklausomai nuo operatoriaus, siekė 122,6–192,7 Mb/s.

RRT ekspertai atkreipia dėmesį, kad dėl mobiliųjų tinklų konfigūracijos ypatumų duomenų siuntimo sparta išlieka gerokai mažesnė nei gavimo: 2025 metais ji siekė 42,6 Mb/s „Telia“ tinkle, 28,5 Mb/s „Tele2“ ir 26,6 Mb/s „Bitė Lietuva“ tinkle ir buvo panaši kaip 2024 metais.

Pranešimą paskelbė: Virginija Žygienė, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)

Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, Lietuva jau turi veikiantį kritinį ryšį, tačiau jis turi būti toliau vystomas, atsižvelgiant į naujus technologinius ir geopolitinius iššūkius.

„Kritinis ryšys turi veikti maksimaliai bet kokiomis sąlygomis. Šiandien turime veikiančią sistemą, tačiau nauji reikalavimai ir grėsmės reikalauja naujų sprendimų bei technologijų“, – sako V. Kondratovičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu vyksta pasirengimo etapas: rengiama studija ir vertinami galimi technologiniai sprendimai, įskaitant 5G panaudojimą kritiniam ryšiui.

RRT pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius akcentavo, kad krizės atveju prioritetas teikiamas saugumo ir gelbėjimo tarnyboms, tačiau minimalus garantuotas ryšys gyventojams yra būtina valstybės valdymo sąlyga. 

„Civiliai gyventojai krizės metu nėra pasyvūs stebėtojai – jie yra informacijos šaltinis, pagalbos gavėjai, evakuacijos dalyviai. Jei visuomenė neturi ryšio, krizės valdymas tampa aklas“, – teigia D. Kuliešius.

RRT yra paskelbusi radijo dažnių aukcionus, kurių tikslas –  ryšio padengiamumo kokybė, pirmenybinis ryšys tarnyboms ir nacionalinis tarptinklinis ryšys. Tai prididėtų ne tik prie ryšio kokybės inovatyviems sprendimams, bet ir prie ryšio saugumo.

Diskusijoje daug dėmesio buvo skirta ir infrastruktūros atsparumui bei tinklų integracijai. Anot Lietuvos radijo ir televizijos centro vadovo Remigijaus Šerio, šiuo metu Lietuvoje veikia skirtingi kritinio ryšio sprendimai, tačiau jų tarpusavio suderinamumas išlieka iššūkiu.

„Šiandien turime skirtingus, fragmentuotus tinklus – nuo uostų iki atskirų institucijų. Kritiniu atveju jų tarpusavio komunikacija gali būti sudėtinga, todėl būtina vieninga politika ir suderinamumas“, – pažymi R. Šeris.

Verslo atstovai pabrėžė, kad technologiniai sprendimai jau egzistuoja, o didžiausias iššūkis – susitarti dėl krypties ir veikimo modelio.

„Telia Lietuva“ verslo klientų vadovas Aurimas Žlibinas atkreipė dėmesį, kad pasirengimas krizėms vyksta nuolat, tačiau būtina aiški strategija.

„Į tinklus nuosekliai investuojama kasmet, tačiau kalbant apie kritinį ryšį svarbu ne tik technologijos, bet ir aiškus veikimo modelis – kaip skirtingos sistemos veiks kartu“, – sako A. Žlibinas.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pabrėžė, kad efektyviausias kelias – valstybės ir privataus sektoriaus partnerystė: „Valstybė ir privatus verslas turi veikti išvien. Kritinis ryšys turi būti kuriamas remiantis jau veikiančia infrastruktūra ir operatorių patirtimi.“

Diskusijos dalyviai sutaria, kad Lietuvai reikalingas hibridinis modelis, kai valstybė nustato strategiją ir reikalavimus, o privatūs operatoriai prisideda infrastruktūra ir technologiniais sprendimais.

„Mes visi sutariame, kad geriausias kritinio tinklo variantas yra hibridinis modelis. Dabar svarbiausia imtis konkrečių veiksmų ir aiškiai apsibrėžti reikalavimus – juos turint, galima gana tiksliai įvertinti tiek įgyvendinimo laiką, tiek kaštus“, – teigia „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Arūnas Mickevičius.

Vidaus reikalų ministerija planuoja dar šiemet pristatyti Kritinio ryšio įstatymo projektą, o artimiausiais metais – suformuoti bendrą šios srities strategiją. Taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti infrastruktūros atsparumą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir plėsti skirtingų tinklų integraciją.

Pranešimą paskelbė: Virginija Žygienė, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)

Tądien KU Aula Magna auditorijos ir bendrosios erdvės virto gyva inžinerijos laboratorija. Čia buvo ne tik klausomasi pranešimų, bet ir bandoma, liečiama, klausiama, diskutuojama. Renginio organizatoriai siekė parodyti, kad inžinerija – tai ne vien formulės ar sudėtingi skaičiavimai, o kūryba, praktiniai sprendimai ir gebėjimas matyti ateities poreikius.

„Inžinerija prasideda ne nuo formulių, o nuo smalsumo. Būtent smalsumas veda prie klausimų, o klausimai – prie sprendimų, kurie keičia mūsų kasdienybę, miestus, pramonę, energetiką ir visą pasaulį“, – renginio dalyviams sakė KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Dalia Baziukė.

Inžinerijos aktualijos – nuo pramonės iki uostų energetikos

Plenarinėje sesijoje Lietuvos inžinerinės pramonės situaciją ir jos ateities kryptis pristatė Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis. Apie ateities energetikos sprendimus uostuose kalbėjo iš Nyderlandų atvykęs „Quinteq Energy“ atstovas Timo Pauel.

Jo pristatyta mechaninės energijos kaupimo technologija sulaukė ypač didelio moksleivių dėmesio. Jaunieji renginio dalyviai aktyviai domėjosi, kaip tokie sprendimai galėtų būti taikomi realiose uostų, pramonės ar atsinaujinančios energetikos sistemose.

Studentų projektai – gyva pažintis su technologijomis

Po pranešimų renginio dalyviai persikėlė į studentų projektų erdvę. Čia buvo galima iš arti susipažinti su vandenilio technologijomis, išmaniosiomis edukacinėmis sistemomis, dirbtinio intelekto taikymo pavyzdžiais, interaktyviais žaidimais ir kitais studentų bei tyrėjų darbais.

Daug lankytojų dėmesio sulaukė „Heliocentris“ stendas, kuriame realiuoju laiku buvo demonstruojama, kaip saulės energija virsta elektra. Kituose stenduose pristatyti bioplastiko tyrimai, 3D judesius fiksuojančios sistemos, konstrukcijų patikimumo analizės ir kiti inžineriniai sprendimai.

Tai buvo ne vien technologijų demonstracijos. Studentų projektai parodė, kad šiuolaikinė inžinerija vis dažniau prasideda nuo realios problemos: kaip taupiau naudoti išteklius, kaip kurti tvaresnes medžiagas, kaip efektyviau valdyti energiją, kaip technologijas pritaikyti mokymuisi ar kasdieniam žmogaus gyvenimui.

Vėjo jėgainėje – per virtualią realybę

Vienu įsimintiniausių renginio akcentų tapo virtualios realybės patirtys. Dalyviai, užsidėję VR akinius, galėjo „pakilti“ į vėjo jėgainę ir pamatyti jos veikimą iš vidaus. Daugeliui moksleivių tai buvo pirmas toks artimas susitikimas su energetikos infrastruktūra, kuri paprastai matoma tik iš tolo.

Organizatoriai pastebi, kad būtent tokios patirtys padeda jaunimui lengviau suprasti technologijų pasaulį. Sudėtingi inžineriniai objektai tampa aiškesni, kai juos galima pamatyti, patirti ir išbandyti pačiam.

Moksleiviai kėlė klausimą, kaip ugdyti ateities kūrėjus

Svarbi renginio dalis buvo skirta ir inžineriniam ugdymui. Moksleiviai pristatė savo požiūrį į inžinerijos mokymąsi mokykloje, kalbėjo apie tai, kas juos motyvuoja rinktis technologijų kryptis, ir kėlė klausimą, kaip būsimus kūrėjus ugdyti dar mokyklos suole.

Šios diskusijos natūraliai susijungė su kita renginio dalimi – tarptautine studentų konferencija „Ateities inžinerija‘26“. Joje studentai pristatė mokslinius pranešimus, kuriuose nagrinėtos uostų infrastruktūros plėtros, energetikos sistemų modeliavimo, pažangių medžiagų, konstrukcijų patikimumo ir kitos temos.

Konferencijos pranešimuose dažnai skambėjo sąvokos „tvarumas“, „skaitmenizacija“, „integracija“. Jos rodo, kad šiuolaikinė inžinerija nebetelpa į vienos disciplinos ribas – sprendimams reikia ir technologinių žinių, ir gebėjimo matyti platesnį ekonominį, aplinkosauginį bei socialinį kontekstą.

„Šiandienos inžinierius turi gebėti jungti skirtingas disciplinas, suprasti procesų visumą ir ieškoti sprendimų ne vien laboratorijoje, bet ir realiame gyvenime. Studentų darbai rodo brandą, gebėjimą analizuoti aktualias problemas ir pasirengimą prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo“, – apibendrindama konferenciją sakė dr. Gintvilė Šimkonienė.

Universitetas – vieta, kur auga ateities kūrėjai

„Inžinierių diena 2026“ dar kartą parodė, kad Klaipėdos universitetas yra ne tik studijų vieta. Tai erdvė, kur susitinka mokykla, mokslas, verslas ir technologijos, kur gimsta idėjos, mezgasi partnerystės ir auga žmonės, ateityje kursiantys sprendimus regionui, Lietuvai ir pasauliui.

KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto bendruomenė tikisi, kad tokie renginiai padės moksleiviams drąsiau rinktis inžinerijos, technologijų ir gamtos mokslų kryptis, o studentams – dar aiškiau pamatyti savo kuriamų sprendimų prasmę.

Pranešimą paskelbė: Kamilė Kilė, Klaipėdos universitetas

Dviračių maršrutai ir navigacija, tinkantys vasaros sezonui

Šalia esamų transporto režimų „Google Maps” – vairavimo automobiliu, viešojo transporto, pėsčiomis ir pavėžėjimo paslaugų – dviračių maršrutai ir navigacija pristatomi „Maps” vartotojams Lietuvoje. Tad nesvarbu, ar ieškote trumpesnio kelio į Vingio parką, ar vaizdingo maršruto iki Nidos švyturio – dabar galima lengvai atrasti geriausius būdus judėti lauke ant dviejų ratų transporto priemonių. Be to, pridedama posūkis po posūkio balso navigacijos dviračiams funkcija, kad nurodymų būtų galima klausytis per ausines kelyje.

Naujasis dviračių rodinys „Google Maps”

Šalia viešojo transporto, eismo ir „Street View” rodinių, naudotojai dabar galės matyti dviračių rodinį savo „Google Maps”, rodantį dviračiams palankius maršrutus. Pagal rodomas spalvas bus galima matyti dviračių takų tipus kelyje. Takai be automobilių eismo žymimi tamsiai žalia ištisinė linija, specialiai įrengti dviračių takai – šviesiai žalia ištisinė linija, dviračiams palankūs keliai be dviračių tako, tačiau vis tiek rekomenduojami dviratininkams – šviesiai žalia punktyrine linija, o neasfaltuoti žvyrkeliai ir takai – tamsiai žalia brūkšnine linija.

Dirbtinio intelekto pagalba dviratininkams kelyje

„Gemini” navigacijoje teikia dviratininkams balsinę pagalbą, kad jie galėtų išlikti saugūs ir susikaupę kelyje. Pavyzdžiui, dviratininkai gali paklausti „Gemini” apie numatomą atvykimo laiką, sužinoti apie geriausiai įvertintas kavines maršrute arba, jei vėluojama, paprašyti „Gemini” išsiųsti žinutę jų vardu. „Gemini” navigacija dviratininkams prieinama lietuvių kalba. Funkcija palaipsniui įdiegiama vartotojams.

Nuolat tobulinama technologija ir partnerystės, siekiant užtikrinti sklandžią kelionę vartotojams

Siekiant pateikti žmonėms aktualiausius ir naujausius dviračių maršrutus, naudojamas mašininio mokymosi, kompleksinių algoritmų, vaizdų bei vyriausybinių institucijų ir „Maps” bendruomenės duomenų derinys. Taip pat atsižvelgiama į įvairias dviračių takų formas ir gretimas gatves, kurios gali būti mažiau patogios dviejų ratų transporto priemonėms, kad dviratininkai galėtų naudotis patogiausiu maršrutu. Tačiau geriausias maršrutas gali keistis, tad aktyviai dirbama, kad nauja informacija būtų nedelsiant atspindėta žemėlapiuose. Vietos valdžios institucijos gali teikti šiuos duomenis per „Google Maps Content Partners” portalą, kad naujausia informacija apie dviračių takus atsirastų „Google Maps”.

Netrukus: nuorodos iki dviračių dalijimosi stotelių

Ateityje vietiniai keliautojai galės matyti dviračių dalijimosi stotelių vietas ir laisvų dviračių skaičių realiuoju laiku. Šioje netrukus pristatomoje funkcijoje, jei vartotojai ieškos dviračių maršrutų, jie gaus išsamias maršruto nuorodas. Tai apims nuorodas pėsčiomis iki dviračių nuomos stotelių, esančių netoli pradinio taško, kartu su realiu dviračių prieinamumu. Be to, jie gaus posūkis po posūkio dviračių maršrutus iki nuomos stotelės, esančios arčiausiai tikslo, su tiesioginiu stotelės prieinamumu, ir nuorodas pėsčiomis nuo šios stotelės iki galutinio tikslo. Funkcija bus palaipsniui pristatoma per ateinančius kelis mėnesius.

Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula Rud Pedersen Lithuania

Kada darbuotojas tampa savarankišku duomenų valdytoju?

Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), darbuotojas paprastai nėra laikomas savarankišku duomenų valdytoju, kai asmens duomenis tvarko darbdavio vardu ir jo nustatytais tikslais. Tokiu atveju darbuotojas gali naudotis tik tais duomenimis, kurie būtini jo darbo funkcijoms vykdyti.

Situacija pasikeičia tada, kai darbuotojas pasinaudoja turima prieiga ne darbo reikmėms, o savo asmeniniais ar savanaudiškais tikslais. Tokiais atvejais jis gali būti laikomas veikiančiu kaip savarankiškas duomenų valdytojas, nes duomenis tvarko nebe darbdavio, o savo pasirinktais tikslais.

Kokios „smalsumo“ pasekmės darbuotojui?

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas smalsumas gali turėti rimtų teisinių pasekmių. Darbuotojai kartais peržiūri duomenis, kurie nėra susiję su jų tiesioginėmis pareigomis – iš smalsumo, dėl asmeninių santykių ar net kitų asmenų prašymu.

„Praktikoje buvo pasitaikę atvejų, kai darbuotojas socialiniame tinkle paskelbė pacientės nuotrauką, o valstybės institucijos darbuotojas, kaimynės prašymu, rinko informaciją apie jos sutuoktinį, ketinant ją panaudoti skyrybų byloje. Nors prieiga prie šių duomenų buvo gauta dėl darbo funkcijų vykdymo, pats jų naudojimo tikslas jau nebeturėjo nieko bendra su darbo funkcijomis. Dėl to tokie veiksmai gali būti vertinami kaip savarankiškas ir neteisėtas asmens duomenų tvarkymas,“ – perspėja advokatė Asta Macijauskienė.

Teisininkė sako, kad svarbu suprasti, kad pats smalsumas nėra draudžiamas. Tačiau kai darbuotojas, viršydamas savo įgaliojimus, pradeda naudoti duomenis ne pagal paskirtį, jam gali kilti ne tik administracinė, bet ir civilinė atsakomybė. Tam tikrais atvejais, kai neteisėtai renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Kada atsakomybė gali tekti ir darbdaviui?

Vien tai, kad darbuotojas iš smalsumo ar asmeninių paskatų pažeidė BDAR, dar nereiškia, jog darbdavys automatiškai taip pat yra atsakingas. Tačiau darbdavio atsakomybė gali kilti tuomet, jei jis neužtikrino tinkamų asmens duomenų saugumo priemonių.

„Darbdavys turi pareigą pasirūpinti, kad darbuotojai aiškiai suprastų savo atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Tai reiškia ne tik vidinių taisyklių turėjimą, bet ir realų darbuotojų mokymą, informavimą bei kontrolę. Darbuotojams turi būti paaiškinta, kokiais atvejais duomenų tvarkymas yra teisėtas, kokios prieigos jiems suteikiamos ir kokios pasekmės kyla pažeidus nustatytą tvarką“, – perspėja advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė A. Macijauskienė.

BDAR taip pat įpareigoja organizacijas diegti tinkamas technines ir organizacines priemones, kurios padėtų užkirsti kelią neteisėtam duomenų naudojimui. Pasak duomenų apsaugos ekspertės, viena svarbiausių priemonių šiuo atveju yra griežtas prieigos teisių valdymas: prieigą prie konkrečių duomenų turi turėti tik tie darbuotojai, kuriems jos iš tikrųjų reikia darbo funkcijoms atlikti.

Jeigu darbdavys tokių priemonių neįdiegia arba jų tinkamai nekontroliuoja, jis gali būti laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo. Tokiu atveju atsakomybė gali tekti ne tik darbuotojui, bet ir pačiai organizacijai.

Iššūkis darbdaviams

Smalsūs darbuotojai darbdaviams kelia ne tik reputacinę, bet ir teisinę bei finansinę riziką. Todėl vien pasitikėjimo darbuotojų sąmoningumu nepakanka. Advokatų kontoros WIDEN advokatė A. Macijauskienė perspėja, organizacijos turi aktyviai valdyti šią riziką: riboti prieigas, apmokyti darbuotojus, nustatyti aiškias taisykles ir užtikrinti jų laikymąsi.

Kitaip tariant, tinkama asmens duomenų apsauga prasideda ne tik nuo technologijų, bet ir nuo aiškios vidinės kultūros, kurioje darbuotojai supranta, kad prieiga prie duomenų nėra teisė jais naudotis savo nuožiūra.

Pranešimą paskelbė: Sigita Šlimė, Advokatų kontora WIDEN