„Neseniai aptikta daugiau kaip 50 pavojingų programėlių, kurios buvo platinamos per programėlių parduotuvę „Google Play“. Jos prisidengė telefono valymo, žaidimų, skaičiuotuvo ar nuotraukų redagavimo įrankiaisir buvoatsisiųstos daugiau kaip2,3 mln. kartų. Tokios programėlės gali apkrauti telefoną reklamomis, rinkti asmeninius duomenis ar net sudaryti sąlygas sukčiams pasiekti įrenginį“, – sako Martynas Vrubliauskas, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Vrubliausko, kenkėjiškos programėlės išlieka viena dažniausių sukčių naudojamų priemonių –nuo jų apsisaugoti padeda technologijos, bet būtinas ir pačių žmonių budrumas.

„Bitė“ kuria ir diegiatechnologinius sprendimus, kurie padeda atpažinti ir blokuoti sukčiavimo grėsmes. Vis tik technologijos negali apsaugoti nuo visų atvejų –kritiškai svarbus žmonių budrumas ir jų pačių sąmoningumas. Vis tik net ir atsargūs žmonės kartais tampa sukčių aukomis. Tokiais atvejais „Bitės“ klientai gali pasinaudoti draudimu nuo elektroninių apgavysčių, kuris padeda sumažinti patirtą finansinę žalą“, – sako „Bitės profas“.

Kokios programėlės yra nesaugios?

Pasak eksperto, pavojingos programėlės gali apsimesti žinomų prekių ženklų programėlėmis, nepastebimai rinkti informaciją ir net visiškai užblokuoti prieigą prie telefone esančių duomenų.

„Apgaulingos programėlės (angl. „scam“) dažniausiai atrodo itin panašios į gerai žinomų prekių ženklų programėles.Pavyzdžiui, sukčiai gali nežymiai pakeisti populiarios programėlės pavadinimą – vietoj „CCleaner“ pasiūlyti „GCleaner“. Jos vilioja nuolaidomis, dovanomis, tačiau iš tiesų siekia gauti žmogaus prisijungimo duomenis ar kitą jautrią informaciją“, – pasakoja„Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

Kita pavojinga kategorija – kenkėjiškos programėlės (angl. „malware“), galinčios telefone diegti papildomą programinę įrangą, šnipinėjimo įrankius ar virusus. Dar didesnę žalą gali sukelti žalingos programėlės(angl. „ransomware“), kurios užšifruoja įrenginyje esančius failus ir reikalauja išpirkos už jų atkūrimą. Dažniausiai pasitaikančios –žalingos reklaminės programėlės (angl. „adware“). Jos siunčia pranešimus, rodo įkyrias reklamas ar nukreipia į pavojingas interneto svetaines.

Į ką atkreipti dėmesį prieš atsisiunčiant

M. Vrubliausko teigimu, viena svarbiausių taisyklių – programėles atsisiųsti tik iš oficialių parduotuvių, tokių kaip „Google Play“ ar „AppStore“.

„Prieš diegiant programėlę rekomenduoju peržiūrėti žmonių atsiliepimus, įvertinimus, atnaujinimų istoriją ir pasidomėti, kas yra jos kūrėjas.Patikimos programėlės paprastai yra reguliariai atnaujinamos, turi daug atsisiuntimų ir žmonių atsiliepimų. Ypač atsargiai reikėtų vertinti naujas programėles, kurios turi mažai atsisiuntimų, žemus įvertinimus ar vos kelis paviršutiniškus komentarus“, – sako „Bitės profas“.

Jis taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į programėlių prašomus leidimus.

„Jei skaičiuotuvo programėlė prašo prieigos prie kameros ar mikrofono, tai turėtų kelti klausimų. Žmonės dažnai automatiškai patvirtina visus leidimus, nors dalis jų programėlės veikimui visiškai nereikalingi“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės ekspertas.

Jei kyla abejonių dėl telefone esančių programėlių ar jų saugumo,rekomenduojama neskubėti spausti nuorodų, nepatvirtinti įtartinų leidimų. Turintiems senesnius nei 3–4 metų telefonus,reikėtų naudoti antivirusines programėles, pavyzdžiui, „BitdefenderMobileSecurity“, ypač jei įrenginys nebegauna reguliarių saugumo atnaujinimų.

Pranešimą paskelbė: Aistė Jankūnaitė, Idea Prima

„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar vaikams svarbu draugauti, būti pripažintiems, jaustis saugiai. Todėl šnekėdami apie elektronines patyčias turime kalbėti ne tik apie ekranus, bet ir apie žmogiškus santykius. Vienas dažniausių mitų – kad berniukams skauda mažiau arba jie lengviau susitvarko su patyčiomis. Iš tiesų vaikų emociniai poreikiai yra vienodi, tačiau berniukai ir mergaitės dažnai išmoksta juos parodyti skirtingai. Dėl to dalis sunkumų lieka nepastebėti“, – sako J. Markeliūnė.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2024 m. paskelbto tyrimo duomenimis, po pandemijos pastebimai padaugėjo paauglių, kuriems socialiniai tinklai sukelia priklausomybės požymių. Tyrėjai apklausė beveik 280 tūkst. 11-15 metų paauglių. Nustatyta, kad šiek tiek daugiau nei kas dešimtas apklaustas paauglys (11 proc.) turi probleminio naudojimosi socialiniais tinklais požymių. J. Markeliūnė teigia, jog matyti stiprus ryšys tarp vaikų laiko leidimo įpročių ir kylančių grėsmių. 

„Vaikai nebūtinai nustoja patirti patyčias – jos tiesiog persikelia ten, kur jie būna kasdien. Ten jie ir džiaugiasi, ir nukenčia. Mergaitės dažniau susiduria su spaudimu socialiniuose tinkluose, berniukai – žaidimuose, bet abiem tai gali skaudėti vienodai“, – sako J. Markeliūnė.

Psichologė: skambina tikrinti ribų, bet iš tiesų ieško saugumo

Tai, ko žmonės tikisi iš berniukų ir mergaičių, lemia, kaip jie ieško išeičių. „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė teigia, kad suaugusieji mergaites dažniau skatina kalbėti ir dalintis jausmais. Todėl jos drąsiau atsiveria ir aktyviau rašo ir kreipiasi pagalbos, o berniukai pirmiausia testuoja ribas.

„Berniukai dažniau paskambina pajuokauti, pasakoja išgalvotas istorijas arba tiesiog tikrina, kaip viskas veikia. Taip jie natūraliai bando suprasti, ar tai saugi erdvė kalbėti apie savo išgyvenimus. Kartais jiems reikia daugiau laiko, pasitikėjimo ir užtikrinimo, kad bus išgirsti bei vertinami rimtai, kol išdrįsta prabilti apie tai, kas iš tiesų slegia“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.

Anot psichologės, tėvai iš berniukų vis dar tikisi tvirtumo. Todėl kentėdami jie dažnai tiesiog nustoja kalbėtis, atsiriboja ar elgiasi agresyviai.

„Suaugusieji tai mato kaip netinkamą elgesį, puola bausti ir rečiau pasidomi, ieško priežasčių, kodėl vaikas pradėjo elgtis kitaip. Kai vaikas klasėje ar namuose elgiasi provokuojamai, už to gali slėptis ilga ir skaudi patirtis internete“, – įspėja psichologė. 

Ji taip pat pataria atidžiai stebėti vaiko kūno signalus: jei po naršymo internete vaikui staiga pradeda skaudėti galvą ar pilvą, kūnas greitai išduoda ilgai kauptą įtampą.

Kur slepiasi pavojai: žaidimai ir grožio standartai

Mergaitės labiau kenčia socialiniuose tinkluose, nes čia aplinka nuolat spaudžia atitikti griežtus grožio standartus, o išvaizdą nuolat aptarinėja kiti. Berniukai dažniausiai užkliūva kompiuterinių žaidimų platformose. Čia kiti žaidėjai juos gali menkinti, jei jiems nepavyksta laimėti, vadinti nevykėliais.

„Dažnai vaikas tyli ir nesiskundžia suaugusiems, nes tiesiog bijo. Bijo, kad tėvai nesupras, kaip veikia skaitmeninis pasaulis, arba, dar blogiau, atims telefoną ir išjungs internetą. Bet jei atimsite įrenginį, problemos neišspręsite – tik atimsite iš vaiko erdvę, kurioje jis bendrauja ar net jaučiasi vertinamas. Jei norime padėti, turime išmokti klausytis. Kai vaikai žinos, kad tėvai ar mokytojai jų neteis ir neskubės visko uždrausti, jie patys ateis pasitarti, kai internete kažkas juos užgaus“, – aiškina dr. J. S. Jasiulionė.

„Telia“ ir „Vaikų linija“ sustiprino bendradarbiavimą, siekdamos greičiau padėti vaikams, susiduriantiems su patyčiomis internete. „Vaikų linijai“ šiais metais suteiktas patikimo pranešėjo statusas greitai leis operatyviau reaguoti į pranešimus apie žalingą turinį socialiniuose tinkluose.

Vaikai ir paaugliai, susiduriantys su emociniais sunkumais, nemokamos ir konfidencialios pagalbos gali kreiptis į „Vaikų liniją“ telefonu 116 111 arba internetu.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB Publicum

„Po ilgus metus strigusių procesų pagaliau pereiname prie modernesnės kelių apmokestinimo sistemos, kuri jau veikia daugelyje Europos valstybių. Ateina sąžiningesnis mokestis – bus mokama už tai, kiek keliais realiai naudojamasi ir kokį poveikį transportas daro aplinkai bei infrastruktūrai. Mažesnė rinkliava numatyta žemės ūkio transportui ir netaršiems vilkikams, todėl skatiname verslą atnaujinti automobilių parką. Džiaugiuosi, kad „Via Toll“ taip pat prisidės prie programos „STOP kelių gadinimui, o surinktos lėšos sugrįš ten, kur jų labiausiai reikia – atgal į Lietuvos kelius, nes visi norime važiuoti saugesniais, geresniais ir kokybiškesniais keliais“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

„Lietuvoje pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, kelių rinkliavą M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių valdytojai mokės tik už realų naudojimąsi mokamais magistraliniais ir krašto keliais. Perėjus prie apmokestinimo už nuvažiuotus kilometrus modelio, bus užtikrintas proporcingumo ir teisingumo principas bei tvaresnis kelių finansavimas. Skiriant didesnį finansavimą kelių ir kitos su jais susijusios infrastruktūros gerinimui, šio pokyčio naudą pajus visi šalies gyventojai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas. 

Šiuo metu iš vinječių Lietuvoje kasmet surenkama apie 70 mln. eurų kelių naudotojo mokesčių, tačiau dėl nepakankamai griežtos kontrolės didelė dalis pažeidėjų ilgą laiką išvengdavo administracinės atsakomybės. Gegužę paskelbta, kad Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) stiprins specialistų komandą, kad galėtų greičiau apdoroti administracinius nusižengimus. Skaičiuojama, kad efektyvesnis kelių naudotojo mokesčio nusižengimų administravimas padės į valstybės biudžetą, įskaitant ir Kelių fondą, surinkti papildomas lėšas.  

Įgyvendinus šias priemones, mokamuose keliuose išplėtus kontrolės kamerų tinklą, nuo 2027 m. pradžios atsisakius vinječių ir perėjus prie „Via Toll“ sistemos per metus iš kelių rinkliavos surenkama suma galėtų išaugti daugiau nei 1,5 karto, iki 110 mln. eurų, o ateityje ir dar daugiau. Šios lėšos papildys Valstybinį kelių fondą ir leis daugiau investuoti į kelių būklės gerinimą, taip pat eismo saugumą didinančius sprendimus. 

„Via Toll“ – svarbus ilgalaikis lėšų šaltinis keliams gerinti 

Nuo 2026 m. veikti pradėjusio Valstybinio kelių fondo tikslas – užtikrinti tvarų finansavimą svarbiausiems kelių infrastruktūros projektams. Šįmet šiame fonde numatyta beveik 180 mln. eurų lėšų, kurios naudojamos valstybinės reikšmės kelių remontui, kelių rekonstrukcijai, aplinkkelių statybai, krašto kelių ir tiltų tvarkymui. 

Kelių fondą administruoja „Via Lietuva“, kuri atsakinga už biudžeto planavimą, lėšų paskirstymą rangovams, projektų finansavimo užtikrinimą ir atskaitomybę. Šį fondą papildo lėšos iš įvairių šaltinių, tarp kurių – kelių naudotojo mokesčio įplaukos, transporto priemonių registracijos mokesčiai bei surenkamos lėšos iš KET pažeidimų bei už konfiskuotų automobilių pardavimus.

Planuojama, kad „Via Toll“ sistema taps vienu iš svarbiausių ilgalaikių kelių infrastruktūros finansavimo šaltinių, ilgainiui sudarys sąlygas sparčiau atnaujinti valstybinių kelių infrastruktūrą ir padės sumažinti prastos būklės kelių dalį šalyje. 

Patogi ir skaitmenizuota atsiskaitymo sistema 

Autobusų ir krovininių transporto priemonių valdytojams e-tolling sistema taip pat leis patogiai ir greitai atsiskaityti už naudojimąsi keliais.

Sistema „Via Toll“ kuriama taip, kad jos naudotojui reikėtų kuo mažiau įsitraukti į mokesčio apskaičiavimą – mokestis bus nustatomas automatiškai pagal nuvažiuojamą atstumą. Be to, naudotojai galės pasirinkti patogius skaitmeninius sistemos naudojimo būdus, tarp kurių – ir mobilioji programėlė. 

Artėjant sistemos startui, bus pateikiamos išsamios naudojimosi instrukcijos, praktiniai gidai ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus. Visa svarbiausia informacija apie projekto įgyvendinimo eigą skelbiama svetainėje vialietuva.lt/via-toll.  

Nuo 2030-ųjų – mokestis už faktiškai nuvažiuotą atstumą visoje ES 

Be to, perėjimas prie e-tolling sistemos padės Lietuvai pasirengti būsimam ES reguliavimui. Nuo 2030 m. kelių apmokestinimas pagal nuvažiuotą atstumą taps privalomas ES valstybėse. 

Pažangią elektroninę kelių rinkliavos sistemą Lietuvoje diegia tarptautinė bendrovė „Kapsch TrafficCom“, kuri yra viena iš pagrindinių e-tolling sprendimų tiekėjų Europoje. Šios bendrovės sistemos veikia daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją, Austriją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Bulgariją ir Skandinavijos šalis.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva

Daugeliui pažįstami skaitmeniniai asistentai, tokie kaip „Siri“ ar „Gemini“, jau tapo kasdieniu įrankiu. Tačiau šiandien balsu galima ne tik pateikti užklausas dirbtiniam intelektui, bet ir valdyti patį telefoną.

Balso valdymo funkcija

Kalbėdamas apie balso valdymo funkciją, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pabrėžia, kad daugelis žmonių ją vis dar klaidingai sieja tik su paprastais klausimais virtualiems asistentams. Vis dėlto šiandien ši funkcija leidžia kur kas daugiau.

„Anksčiau balsu įjungdavome muziką, nustatydavome žadintuvą ar paklausdavome orų prognozės. Dabar telefonas jau gali suprasti gerokai sudėtingesnes komandas ir leidžia valdyti didžiąją dalį telefono funkcijų“, – aiškina A. Lukošius.

Jo teigimu, „Android“ įrenginiuose ši sistema vadinama „Voice Access“, o „iPhone“ – „Voice Control“. Šios funkcijos leidžia telefonu naudotis laisvomis rankomis ir balsu atlikti daugelį įprastų veiksmų.

Ką šiandien galima atlikti vien balsu?

Kalbėdamas apie balso valdymo galimybes, A. Lukošius išskiria galimybę ne tik atlikti pavienius veiksmus balsu, bet ir nuosekliai valdyti telefoną: atidaryti programėles, grįžti į pradžios ekraną, naršyti socialiniuose tinkluose, spausti mygtukus ar atlikti įvairius gestus.

„Įrenginiui galima duoti tokias komandas, kaip „Open Instagram“, „Go home“, „Scroll down“ ar „Tap send“. Taip pat balsu diktuoti žinutes, elektroninius laiškus, paieškas ar komentarus socialiniuose tinkluose. Telefonas leidžia ne tik rašyti, bet ir redaguoti tekstą – trinti žodžius, pažymėti tekstą ar perkelti kursorių“, – detalizuoja ekspertas.

Kaip vieną esminių balso valdymo privalumų ekspertas išskiria galimybę valdyti ir pačius telefono nustatymus – pakeisti garsą, užrakinti ekraną ar padaryti ekrano nuotrauką. Kai kuriais atvejais vartotojai taip pat gali pažymėti skirtingus ekrano mygtukus ar zonas numeriais ir juos pasirinkti balsu. Tokius sprendimus ekspertas laiko jau nebe papildoma funkcija, o visaverčiu telefono valdymo būdu.

„Iš esmės telefonai po truputį juda nuo valdymo lietimu prie valdymo balsu. Balsas tampa ne papildoma funkcija, o vienu pagrindinių telefono valdymo būdų“, – komentuoja A. Lukošius.

Pasak eksperto, ši funkcija itin svarbi žmonėms su negalia, kuriems naudotis lietimui jautriu ekranu gali būti sudėtinga. Vis dėlto, nors technologija turi daug privalumų, ji dar nėra tobula – kai kurios programėlės ne visada tinkamai reaguoja į komandas, o geriausiai sistemos vis dar veikia anglų kalba.

Kaip naudotis balso valdymo funkcija

A. Lukošius pabrėžia, jog balso valdymo funkcijos įjungimo principai priklauso nuo naudojamos programinės įrangos.

„Naudojantis „Android“ programine įranga, reikia iš „Google Play“ parduotuvės atsisiųsti nemokamą „Voice Access“ programėlę. Tuomet telefono nustatymuose reikia atsidaryti „Accessibility“ skiltį ir įjungti „Voice Access“ funkciją. Priklausomai nuo telefono modelio, jos vieta gali skirtis – pavyzdžiui, „Samsung“ įrenginiuose ši funkcija randama skiltyje „Interaction and dexterity“. „Android“ naudotojai režimą gali aktyvuoti ir pasakydami „Hey Google, start Voice Access“, – įjungimo principus komentuoja ekspertas.

Tuo metu „iPhone“ balso valdymo funkcija įjungiama per „Settings“, pasirinkus „Accessibility“, o tuomet – „Voice Control“. Pirmą kartą aktyvuojant šią funkciją telefonas gali paprašyti atsisiųsti papildomus failus ir pasirinkti kalbą. 

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2

Internetinio plano kaina: ką iš tikrųjų mokate kiekvieną mėnesį

Pirmas žingsnis siekiant nepermokėti yra atskirti reklaminę kainą nuo tikrosios mėnesio kainos. Reklamoje dažnai matoma suma atrodo patraukliai, tačiau ji gali galioti tik pirmus kelis mėnesius, būti taikoma tik sudarant terminuotą sutartį arba neapimti įrangos nuomos. Todėl vertinant planą svarbu skaičiuoti ne vien pirmą sąskaitą, bet visą laikotarpį, kuriam įsipareigojate.

Jeigu planas kainuoja mažiau pirmus 6 mėnesius, bet vėliau ženkliai pabrangsta, vidutinė metų kaina gali būti ne tokia patraukli, kaip atrodo iš pradžių. Pavyzdžiui, 9,90 euro mėnesio kaina pirmam pusmečiui ir 19,90 euro kaina likusiam laikotarpiui realiai reiškia, kad per metus mokėsite ne 118,80 euro, o gerokai daugiau. Todėl palyginime verta skaičiuoti bendrą 12 arba 24 mėnesių kainą.

Dar vienas dažnas permokėjimo šaltinis yra perteklinė sparta. Daugelis vartotojų mano, kad didesnis skaičius visada reiškia geresnį internetą, bet kasdieniam naršymui, vaizdo skambučiams, filmų žiūrėjimui ir darbui iš namų dažnai nereikia maksimalaus plano. Didesnė sparta tampa svarbi tada, kai vienu metu internetu naudojasi daug žmonių, dažnai siunčiami dideli failai, žaidžiami internetiniai žaidimai arba namuose veikia daug išmaniųjų įrenginių.

Norint susidaryti platesnį vaizdą apie rinkoje siūlomus variantus, verta palyginti, kokie yra 5G ir namų interneto planai, nes vienoje vietoje matant skirtingus pasiūlymus lengviau pastebėti, kur kaina atitinka realią naudą, o kur mokama už funkcijas, kurių jums nereikia.

Dažniausi papildomi mokesčiai, kurie padidina galutinę kainą

Internetinio plano kaina ne visada apsiriboja mėnesiniu mokesčiu. Kai kurie paslaugų teikėjai atskirai taiko aktyvavimo, maršrutizatoriaus nuomos, įrangos pristatymo, montavimo arba sutarties administravimo mokesčius. Kiti šiuos mokesčius įskaičiuoja į bendrą kainą, todėl jų pasiūlymas iš pirmo žvilgsnio atrodo brangesnis, bet galutiniame skaičiavime gali būti palankesnis.

• Mėnesio mokestis po nuolaidos laikotarpio
• Maršrutizatoriaus arba 5G įrangos nuoma
• Vienkartinis aktyvavimo mokestis
• Montavimo arba techniko atvykimo mokestis
• Sutarties nutraukimo mokestis
• Papildomi mokesčiai už didesnį duomenų kiekį ar papildomas paslaugas

Šiuos punktus verta susirašyti prieš priimant sprendimą. Net jeigu skirtumas atrodo nedidelis, per 24 mėnesius keli papildomi eurai kas mėnesį virsta reikšminga suma. Dėl to pigiausias planas pagal reklaminį mėnesio mokestį nebūtinai yra pigiausias pagal bendrą naudojimosi kainą.

Interneto technologijos pasirinkimas pagal namų poreikius

Kaina tiesiogiai susijusi su technologija, todėl verta suprasti, kuo skiriasi šviesolaidinis, 5G, mobilusis ir kiti namų interneto sprendimai. Vieniems namams geriausias pasirinkimas bus stabilus laidinis ryšys, kitiems pakaks 5G interneto, o tretiems svarbiausias kriterijus bus galimybė greitai perkelti įrangą į kitą vietą.

Šviesolaidinis internetas dažniausiai vertinamas dėl stabilumo, mažos delsos ir pastovios spartos. Jis ypač tinka daugiabučiams, namų biurams, intensyviam vaizdo turinio žiūrėjimui, žaidimams ir šeimoms, kuriose internetu vienu metu naudojasi keli žmonės. Vis dėlto šviesolaidis prieinamas ne visur, ypač užmiesčio teritorijose ar individualių namų kvartaluose.

5G namų internetas tampa vis dažnesne alternatyva, kai šviesolaidžio nėra arba jo įvedimas būtų sudėtingas. Jo privalumas yra greitesnis įdiegimas ir lankstumas, nes dažnai nereikia sudėtingų kabelių tiesimo darbų. Tačiau 5G ryšio kokybė priklauso nuo vietovės, bazinių stočių apkrovos, atstumo iki ryšio bokšto, pastato sienų ir įrangos padėties namuose.

Mobilus internetas gali būti tinkamas tiems, kurie gyvena keliose vietose, dažnai keliauja arba nori naudoti tą patį ryšį namuose, sodyboje ir kelyje. Tačiau čia ypač svarbu atkreipti dėmesį į sąžiningo naudojimo taisykles, duomenų kiekio ribojimus ir greičio sumažinimą pasiekus tam tikrą naudojimo lygį.

Kodėl deklaruojama sparta ne visada lygi realiai spartai

Paslaugų aprašymuose dažnai nurodoma maksimali teorinė sparta. Ji parodo, ką technologija gali pasiekti palankiomis sąlygomis, bet nebūtinai tai, ką kasdien matysite savo įrenginyje. Reali sparta priklauso nuo technologijos, tinklo apkrovos, maršrutizatoriaus kokybės, Wi-Fi signalo namuose, naudojamo įrenginio ir net nuo to, kur pastatytas maršrutizatorius.

Tai ypač svarbu lyginant 5G ir mobiliojo interneto planus. Jeigu viename rajone 5G veikia puikiai, tai dar nereiškia, kad toks pats rezultatas bus kitame name ar net kitame to paties namo kambaryje. Todėl prieš sudarant ilgalaikę sutartį verta pasidomėti bandomuoju laikotarpiu, grąžinimo sąlygomis arba galimybe patikrinti ryšį konkrečiu adresu.

Kiek interneto spartos iš tikrųjų reikia

Vienas paprasčiausių būdų nepermokėti yra realiai įvertinti, kam internetas bus naudojamas. Namų ūkiui, kuriame vienas žmogus naršo internete, žiūri vaizdo įrašus ir retkarčiais dalyvauja vaizdo skambučiuose, dažnai nereikia brangiausio plano. Tuo tarpu šeimai, kurioje vienu metu transliuojami filmai, vyksta nuotolinis darbas, žaidžiami internetiniai žaidimai ir veikia apsaugos kameros, bazinis planas gali kelti nuolatinį nepasitenkinimą.

Spartos poreikį geriausia skaičiuoti ne pagal vieną įrenginį, o pagal vienu metu veikiančius įrenginius. Jeigu vakare vienas žmogus žiūri filmą aukšta raiška, kitas dalyvauja vaizdo susitikime, vaikai žaidžia ar žiūri turinį planšetėje, o fone dar veikia išmanus televizorius, telefonai ir namų apsaugos sistema, ryšio apkrova tampa gerokai didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Bazinis, vidutinis ar maksimalus planas

Bazinis interneto planas tinka, kai poreikiai paprasti: naujienų skaitymas, el. paštas, bankininkystė, socialiniai tinklai, muzika, standartinės kokybės vaizdo turinys. Tokiu atveju didžiausia klaida yra rinktis brangų planą vien dėl to, kad jis atrodo modernesnis ar galingesnis. Jeigu realiai neišnaudosite spartos, mokėsite už rezervą, kuris kasdienybėje nesuteiks apčiuopiamos naudos.

Vidutinės spartos planas dažniausiai yra optimalus pasirinkimas daugeliui namų ūkių. Jis suteikia pakankamai komforto keliems vartotojams, leidžia sklandžiai žiūrėti aukštesnės kokybės turinį, dirbti nuotoliu ir naudotis įprastomis debesijos paslaugomis. Toks planas dažnai yra geriausias kainos ir naudos balansas, nes užtikrina patogų naudojimą be perteklinės kainos.

Maksimalios spartos planas prasmingas tada, kai namuose yra daug vartotojų, naudojamos didelės apimties duomenų paslaugos, dažnai siunčiami arba keliami dideli failai, dirbama su vaizdo montažu, žaidžiami jautrūs delsai žaidimai arba norima turėti kuo didesnį rezervą ateičiai. Tačiau net ir tokiu atveju verta patikrinti, ar jūsų įranga ir namų Wi-Fi tinklas pajėgs išnaudoti pasirinktą spartą.

Dažnai vartotojas kaltina interneto planą, nors problema slypi ne tiek operatoriaus tinkle, kiek namų viduje. Senas maršrutizatorius, storos sienos, netinkama įrangos vieta, Wi-Fi trukdžiai ar pasenęs kompiuteris gali riboti spartą. Tokiu atveju brangesnis planas nebūtinai išspręs problemą. Kartais pigiau ir efektyviau atnaujinti maršrutizatorių arba pakeisti jo vietą.

Sutarties sąlygos, kurios lemia ilgalaikę kainą

Nepermokėti padeda ne tik tinkamos spartos pasirinkimas, bet ir atidus sutarties sąlygų skaitymas. Interneto planas gali atrodyti labai patrauklus, kol nepaaiškėja, kad nuolaida galioja tik su 24 mėnesių įsipareigojimu, o nutraukus sutartį anksčiau reikia grąžinti suteiktas nuolaidas, sumokėti už įrangą arba padengti kitus mokesčius.

Terminuota sutartis nebūtinai yra blogas pasirinkimas. Jeigu gyvenate stabilioje vietoje, paslauga veikia gerai, kaina aiški, o operatorius suteikia realią nuolaidą, ilgalaikis įsipareigojimas gali būti ekonomiškai naudingas. Problema atsiranda tada, kai įsipareigojama nepatikrinus ryšio kokybės arba neįvertinus, kad per artimiausius metus gali keistis gyvenamoji vieta, darbo pobūdis ar šeimos poreikiai.

Neterminuotas planas paprastai suteikia daugiau laisvės. Jis gali kainuoti šiek tiek brangiau, tačiau leidžia lengviau keisti paslaugų teikėją, reaguoti į naujus pasiūlymus ir nesijaudinti dėl nutraukimo mokesčių. Toks pasirinkimas ypač tinkamas nuomojamame būste, laikinai gyvenant kitoje vietoje arba bandant naują technologiją, pavyzdžiui, 5G namų internetą.

1. Patikrinkite, kiek kainuos planas po nuolaidos laikotarpio
2. Įvertinkite bendrą 12 arba 24 mėnesių kainą
3. Pasidomėkite, ar į kainą įskaičiuota įranga
4. Perskaitykite sutarties nutraukimo sąlygas
5. Patikrinkite bandomojo laikotarpio ar grąžinimo galimybę
6. Įsitikinkite, kad pasirinktas planas tinkamas jūsų adresui

Įrangos nuoma ar nuosavas maršrutizatorius

Įranga yra viena iš tų detalių, kurios dažnai nepastebimos. Kai kuriais atvejais operatoriaus suteikiamas maršrutizatorius yra patogus sprendimas, nes jis iš karto suderinamas su paslauga, o gedimo atveju paprasčiau gauti pagalbą. Tačiau ilgainiui nuomos mokestis gali tapti brangus, ypač jei už įrangą mokate kelerius metus.

Nuosavas maršrutizatorius gali atsipirkti, jeigu norite geresnio Wi-Fi padengimo, daugiau valdymo galimybių arba planuojate ilgai naudotis tuo pačiu sprendimu. Vis dėlto reikia įsitikinti, kad įranga suderinama su pasirinkta technologija. 5G internetui dažnai reikia specifinio modemo ar maršrutizatoriaus, todėl čia savarankiškas įrangos pasirinkimas ne visada bus paprastas.

Vertinant įrangą svarbu žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į tai, ar ji leis išnaudoti planą. Jeigu pasirinkote didelės spartos internetą, bet naudojate seną maršrutizatorių, reali patirtis gali būti prasta. Tokiu atveju atrodys, kad planas neatitinka lūkesčių, nors silpnoji grandis yra namų tinklas.

Praktinis interneto planų palyginimas be permokėjimo

Geriausias palyginimas prasideda nuo savo poreikių, o ne nuo operatorių reklamos. Pirmiausia verta atsakyti, kiek žmonių naudosis internetu, kokios veiklos bus dažniausios, ar reikalingas stabilus ryšys darbui, ar namuose veikia išmanūs įrenginiai, ar svarbi maža delsa, ar planuojama dažnai siųsti didelius failus. Tik tada prasminga lyginti kainas.

Viena iš klaidų yra lyginti skirtingo lygio planus taip, lyg jie būtų vienodi. Pavyzdžiui, pigesnis planas su mažesne sparta ir galimais duomenų ribojimais neturėtų būti tiesiogiai lyginamas su brangesniu, bet stabilesniu šviesolaidiniu planu. Lyginti reikia panašias alternatyvas: panašią spartą, panašų sutarties laikotarpį, panašias įrangos sąlygas ir panašų paslaugos tipą.

Skaičiuojant realią kainą verta įtraukti viską: mėnesio mokestį, įrangą, vienkartinius mokesčius, galimą kainą po nuolaidos, sutarties trukmę ir nutraukimo riziką. Jeigu vienas planas yra pigesnis 2 eurais per mėnesį, bet turi 50 eurų aktyvavimo mokestį, jis nebūtinai bus pigesnis per pirmus metus. Tokie skirtumai geriausiai matosi tada, kai pasiūlymai suvedami į vieną skaičiavimą.

Kaip derėtis dėl geresnės interneto plano kainos

Derybos dėl interneto plano dažnai veikia geriau, nei daugelis tikisi. Paslaugų teikėjai nori išlaikyti klientus, todėl pasibaigus sutarties laikotarpiui verta pasidomėti konkurentų pasiūlymais ir kreiptis į esamą operatorių. Kartais galima gauti nuolaidą, geresnę įrangą, didesnę spartą už tą pačią kainą arba palankesnes sutarties sąlygas.

• Prieš skambindami susiraskite bent kelis konkurentų pasiūlymus
• Kalbėkite apie bendrą mėnesio kainą, o ne tik apie nuolaidą
• Paklauskite, ar galima atsisakyti įrangos nuomos mokesčio
• Pasidomėkite trumpesnės sutarties arba neterminuoto plano galimybe
• Nesutikite iš karto, jeigu pasiūlymas neaiškus arba neapima visų mokesčių
• Paprašykite galutinės kainos raštu arba savitarnos sistemoje

Svarbu neapsiriboti vien fraze, kad norite pigiau. Geriau aiškiai pasakyti, kokį konkurento pasiūlymą matote, kokia kaina jums priimtina ir kokios sąlygos svarbios. Taip pokalbis tampa konkretesnis, o tikimybė gauti geresnį pasiūlymą padidėja.

Taip pat verta vengti emocinio sprendimo, kai operatorius pasiūlo nuolaidą tik šiandien. Interneto planas yra paslauga, už kurią mokėsite kiekvieną mėnesį, todėl kelių minučių spaudimas neturėtų lemti 24 mėnesių įsipareigojimo. Geriau ramiai palyginti skaičius ir įsitikinti, kad pasiūlymas tikrai geresnis.

Kada verta keisti planą, o kada pakanka optimizuoti esamą

Keisti planą verta tada, kai pasikeitė jūsų poreikiai, baigėsi sutarties nuolaida, atsirado geresnių pasiūlymų arba dabartinė paslauga nebeatitinka kokybės lūkesčių. Tačiau ne visada reikia iš karto rinktis kitą operatorių. Kartais pakanka sumažinti per didelį planą, pakeisti įrangą, perkelti maršrutizatorių į geresnę vietą arba atnaujinti sutartį geresnėmis sąlygomis.

Jeigu internetas stringa tik tam tikruose kambariuose, problema gali būti Wi-Fi padengimas, o ne pats planas. Tokiu atveju gali padėti papildomas prieigos taškas, tinklo stiprintuvas arba modernesnis maršrutizatorius. Jeigu ryšys lėtas tik vakarais, verta pasidomėti, ar tinklas nėra apkrautas piko metu, ypač naudojant mobilųjį arba 5G internetą.

Jeigu mokate už labai didelę spartą, bet niekada jos neišnaudojate, verta pasvarstyti apie žemesnį planą. Daugeliui vartotojų toks sprendimas leidžia sumažinti sąskaitą be jokio pastebimo komforto praradimo. Svarbiausia žinoti, kokios spartos jums realiai pakanka, ir nebijoti keisti plano, kai dabartinis neatitinka naudojimo įpročių.

Galutinis sprendimas: kaip pasirinkti planą, kuris atitinka kainą ir poreikį

Geras interneto planas nėra tas, kuris turi didžiausią spartą ar mažiausią reklaminę kainą. Geras planas yra tas, kuris jūsų namuose veikia stabiliai, atitinka realius poreikius, neturi paslėptų mokesčių ir leidžia mokėti tik už tai, kuo naudojatės. Būtent todėl interneto planų palyginimas turi būti paremtas ne vien skaičiais reklamoje, bet ir praktiniu naudojimo scenarijumi.

Norint nepermokėti, verta pradėti nuo paprasto klausimo: ką aš iš tikrųjų veikiu internete kiekvieną dieną? Jeigu atsakymas yra naršymas, vaizdo turinys ir keli įrenginiai, tikėtina, kad pakaks vidutinio plano. Jeigu namuose dirbama nuotoliu, žaidžiama, siunčiami dideli failai ir naudojama daug įrenginių, verta rinktis galingesnį sprendimą. Jeigu gyvenamoji vieta laikina arba nėra laidinio ryšio, 5G ar mobilus internetas gali būti praktiškesnis pasirinkimas.

Galutinį sprendimą verta priimti tik tada, kai aiškiai matote bendrą kainą, sutarties trukmę, įrangos sąlygas, realią ryšio kokybę konkrečiu adresu ir galimus apribojimus. Tokiu būdu išvengsite situacijos, kai planas atrodo pigus tik pirmą mėnesį, bet per visą sutarties laikotarpį tampa brangesnis nei alternatyvos.

Didžiausia klaida yra rinktis internetą automatiškai: pagal pažįstamo rekomendaciją, reklamoje matytą kainą arba didžiausią spartos skaičių. Kiekvienų namų poreikiai skiriasi, todėl ir geriausias planas skirsis. Kai lyginate kainą, technologiją, sutartį, įrangą ir realų naudojimą, permokėjimo rizika smarkiai sumažėja, o pasirinktas interneto planas tampa ne brangiausiu pažadu, bet praktišku kasdieniu sprendimu.

Šių metų kovo duomenys iliustruoja milžinišką atotrūkį, kai prasideda ilgalaikės vaiko priežiūros atostogos: paramą šalyje gavo 20,8 tūkst. moterų ir vos 3,4 tūkst. vyrų. Maža to, net pusė (53 proc.) pastarųjų namuose pasiliko tik įstatymo numatytam dviejų mėnesių laikotarpiui, po kurio iškart grįžo į darbus. Statistika patvirtina: į ilgalaikę tėvystę šalies vyrai vis dar žengia atsargiai, o du mėnesiai yra tas maksimalus laikas, kurį jie šiuo metu išdrįsta skirti savo kūdikiui.

Vidinė tėčių kova: kodėl nepakanka būti tėčiu tik sekmadieniais?

Kaip rodo 2025 m. EBPO ataskaita, vyrus stabdo darbinėje aplinkoje vis dar gajus „idealaus darbuotojo“ kultas, kur nuolatinis pasiekiamumas vertinamas labiau nei darbo rezultatai. Jei vyras nusprendžia aktyviau įsitraukti į šeimos gyvenimą, jis neretai sulaukia stereotipinio vertinimo, kad prarado ambicijas karjerai. Tai sukelia psichologinį reiškinį, kurį sociologai vadina „tėčio kalte“ (angl. dad guilt), kai vyras jaučiasi nepakankamai geras darbuotojas biure ir nepakankamai geras tėvas namuose.

Pasak D. Kasperavičienės, šie išoriniai lūkesčiai ir sukelia vidinę graužatį, kurią šiandien jau detaliai paaiškina ir neuropsichologiniai tyrimai. „Jei dėl tokio spaudimo vyras pasirenka likti tėčiu tik sekmadieniais, jo smegenys nespėja fiziologiškai adaptuotis prie naujo vaidmens, – sako „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė. – Tuomet natūraliai stiprėja jausmas, kad jis neatlieka savo pareigos, auga vidinis susvetimėjimas, o kartu – ir nusivylimas, kad jis pralaimi abiejuose frontuose. Mokslas jau įrodė, kad tėvystė nėra automatiškai po kūdikio gimimo įsijungiantis kodas – vyro empatija ir prisirišimas atsiranda tik per aktyvų, kasdienį kūdikio priežiūros procesą“.

Darbas niekur nepabėgs, o atžalos vaikystė – viena

Ekspertės teigimu, už sausos statistikos slepiasi labai žmogiška šiuolaikinių tėčių dilema. „Tai ankstyvas rytas, kai užvėręs namų duris vyras vėl turi virsti „efektyviu darbuotoju“, nors mintimis vis dar yra prie kūdikio lovelės. Šiandien vyrai nuoširdžiai nori ne tik stebėti, bet ir patys išgyventi pirmąsias savo vaiko šypsenas, nuraminti jį naktį ir pažinti jo pasaulį. Tačiau vidinis konfliktas tarp pareigos aprūpinti šeimą ir noro būti šalia sukuria nematomą, slegiančią vienatvę. Suteikti vyrui erdvės būti tėčiu reiškia ne tik pasirašyti atostogų prašymą – tai reiškia leisti jam kurti tą neįkainojamą ryšį, kurio vėliau jokia sėkminga karjera nebegalės kompensuoti“, – sako D. Kasperavičienė.

Ekspertės teigimu, baimė per ilgai iškristi iš darbo rinkos Lietuvoje vis dar stipriai diktuoja šeimos sprendimus, todėl visame pasaulyje progresyvūs darbdaviai jau kurį laiką investuoja į tai, kad tėvystė nebūtų traktuojama kaip karjeros stabdis. „Svarbu kurti psichologiškai saugią aplinką, dažnai net ir išeinant už standartinių Darbo kodekso rėmų – siūlyti lanksčius hibridinio darbo modelius bei papildomas laisvas dienas šeimai. O didžiausią postūmį sukuria patys vadovai, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu sugriauna įsisenėjusius stereotipus ir įrodo, kad šeimos poreikiams tarnaujantis atsitraukimas nuo pareigų nekelia jokios grėsmės profesinei ateičiai“, – teigia specialistė.

Šiuolaikinio verslo patirtis rodo, kad darbdavio palaikymas tėvystės laikotarpiu atsiperka su kaupu. Bostono koledžo 2023 m. duomenimis, net 76 proc. tėčių teigia, kad tėvystės atostogos sustiprino jų lojalumą darbdaviui, o grįžę į darbą jie geriau planuoja laiką, demonstruoja aukštesnį emocinį intelektą ir įsitraukimą. „Deloitte“ 2024 m. analizė patvirtina, kad tėvystė veikia kaip natūralūs lyderystės mokymai, o darbdavio sukurta kultūra yra esminis faktorius, kuris leidžia vyrams drąsiai ir be kaltės jausmo rinktis laiką su šeima.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB Publicum

„Mitai apie išmaniųjų įrenginių naudojimą perkūnijos metu vis dar labai gajūs, tačiau daugelis įsitikinimų neturi jokio pagrindo. Šiuo metu naudojamos technologijos ir išmanieji įrenginiai nėra pagrindinis žaibų taikinys, jei žmogus laikosi elementaraus atsargumo: išjungia kraunamus įrenginius iš elektros tinklo, nestovi po aukštu medžiu ir panašiai“, – pasakoja Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Ar telefonas „traukia“ žaibą? 

Klaidingai manoma, kad išmanieji telefonai ar kiti įrenginiai, skleidžiantys elektromagnetines bangas, perkūnijos metu gali „pritraukti“ žaibą. 

„Telefonas yra pernelyg mažos galios įrenginys, jis neturi savybių „pritraukti“ žaibą. Jei audros metu lauke kalbate telefonu, nėra jokios rizikos, kad būtent dėl to į jus trenks žaibas. Taip pat nereikėtų baimintis dėl metalo turinčių daiktų, tokių kaip išmanieji laikrodžiai, žiedai ar ausinės. Nei žmogus, nei prie jo kūno esantys smulkūs įrenginiai nėra žaibo prioritetas“, – sako „Bitės Profas“ A. Archangelskis. 

Vis dėlto, jei perkūnijos metu stovite po aukštu medžiu ar liečiate metalinius paviršius, pavyzdžiui, tvorą, pašto dėžutę, kyla pavojus tik dėl to, kad žaibo iškrovos metu šie objektai gali veikti kaip elektros laidininkai. 

Naudotis įrenginiais perkūnijos metu saugu ir namuose – svarbu, kad jie būtų išjungti iš elektros tinklo dar prieš prasidedant žaibavimui. Pavyzdžiui, galite drąsiai naudotis išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurie nėra kraunami. 

„Žaibo išlydis gali pasiekti prietaisus ne tik per elektros tinklą, bet ir per išorinį maitinimo šaltinį. Todėl rekomenduojama ištraukti ne tik televizoriaus ar kompiuterio laidą, bet ir maršrutizatorių, jei internetas tiekiamas laidu, o ne belaidžiu būdu“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas. 

Atsakė, ar žaibas gali išjungti ryšį 

Kitaip nei išmanieji telefonai, mobiliojo ryšio bokštai gali tapti žaibų taikiniu. Pasak A. Archangelskio, nors visi ryšio bokštai yra apsaugoti žaibolaidžiais, bent kartą per metus pasitaiko atvejis, kad nuo žaibo iškrovos nukenčia kuris nors iš jų. Vis dėlto tai neturi jokios įtakos mobiliajam ryšiui bokšto aptarnaujamoje vietovėje – tinklas veikia korio principu, tad signalą iškart padengia aplinkiniai ryšio bokštai.

„Visi ryšio bokštai – tiek statomi atvirose vietovėse, tiek ant namų stogų – turi įrengtas žaibosaugos sistemas. Miestuose, kur bokštai statomi ant gyvenamųjų namų, darome atskirą žaibolaidžio nuvedimą išorine siena, kad nesujungtume su bendru pastato žaibolaidžiu. Tai apsaugo namą nuo didesnės žaibo iškrovos ir elektros tinklo gedimo“, – pasakoja A. Archangelskis. 

Jei audros metu nukentėjo ryšio bokštas, gedimai šalinami tik praėjus perkūnijai ar smarkiam vėjui. Tai vienas iš saugumo reikalavimų, kurių laikosi inžinieriai, šalinantys gedimus 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 

„Dabartinė tinklo įranga yra kur kas modernesnė, kompaktiškesnė ir atsparesnė žaibams. Tinklo saugumą didina ir požeminiai optiniai kabeliai, kurie nepraleidžia žaibo iškrovos. Tad net jei žaibo išlydis iš ryšio bokšto nueina žaibolaidžiu į žemę, tinklo kabeliai išlieka nepažeisti. Be to, nuolat modernizuojame tinklo infrastruktūrą: atnaujiname ne tik ryšio bokštus, bet ir kabelius, žaibolaidžius, mobiliųjų duomenų perdavimo įrangą. Tai leidžia „Bitės“ ir „Labas“ ryšiui veikti net ir sudėtingomis oro sąlygomis“, – sako „Bitės profas“. 

Pranešimą paskelbė: Aistė Jankūnaitė, Idea Prima

Įsikūręs Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje, netoli Alanijos regiono, Eftalia Ocean dažnai pasirenkamas keliautojų, kurie nori suderinti aktyvesnes atostogas su galimybe tiesiog atsipalaiduoti prie jūros. Čia nėra vieno teisingo būdo atostogauti – kiekvienas gali susikurti savo patirtį.

Turkija, kurią žmonės renkasi vėl ir vėl

Kalbant apie poilsines keliones į Turkiją, sunku rasti kitą šalį, kuri taip sėkmingai derintų šiltą klimatą, patogų susisiekimą ir išvystytą kurortinę infrastruktūrą. Daugeliui keliautojų Turkija tampa vieta, kur nereikia galvoti apie smulkmenas. Atostogos čia vyksta natūraliai, o pagrindinis rūpestis dažniausiai būna tik nuspręsti, kur praleisti dieną – prie baseino ar prie jūros.

Būtent ši paprastumo ir komforto kombinacija kasmet pritraukia milijonus žmonių. Turkija sugeba būti ir pažįstama, ir kaskart šiek tiek nauja.

Eftalia Ocean atmosfera

Pirmasis įspūdis atvykus į Eftalia Ocean dažniausiai susijęs su erdve. Viešbučio teritorija sukurta taip, kad joje būtų lengva judėti, ilsėtis ir atrasti skirtingas poilsio zonas. Nors tai didelis kurortas, jis nepalieka perpildytos vietos įspūdžio.

Čia juntamas šiuolaikinio Turkijos kurorto charakteris – daug šviesos, atviros erdvės ir aplinka, orientuota į poilsiautojų patogumą. Tai vieta, kurioje nesunku greitai persijungti iš kasdienio tempo į atostogų ritmą.

Poilsis šeimoms ir aktyviems keliautojams

Vienas iš Eftalia Ocean išskirtinumų – gebėjimas patikti labai skirtingiems žmonėms. Vieni atvyksta ieškodami ramaus poilsio prie jūros, kiti nori daugiau veiklos ir judesio. Tokiose vietose dažniausiai kiekvienas randa tai, ko tikisi iš savo atostogų.

Šeimos vertina erdvę ir patogumą, o aktyvesni poilsiautojai – galimybę dienas praleisti ne vien gulint prie baseino. Tokia įvairovė leidžia kurortui išlikti patraukliam įvairioms keliautojų grupėms.

Jūra, kuri tampa kasdienybės dalimi

Kaip ir daugelyje geriausių Turkijos kurortų, jūra čia tampa natūralia atostogų dalimi. Nereikia planuoti atskirų išvykų ar ieškoti vietos poilsiui – pakrantė visuomet šalia.

Ryte jūra pasitinka ramybe, dieną tampa aktyvaus poilsio erdve, o vakare virsta puikiu fonu pasivaikščiojimams. Tokios detalės dažnai ir lemia, kaip prisimename atostogas po daugelio mėnesių.

Atostogos be skubėjimo

Didžiausias poilsio privalumas dažnai nėra pramogų kiekis. Dažniausiai tai galimybė neskubėti. Eftalia Ocean būtent tokį jausmą ir sukuria. Čia nereikia nuolat planuoti, skaičiuoti laiko ar galvoti apie kitą dienos etapą.

Daugeliui žmonių tai tampa pagrindine priežastimi rinktis poilsines keliones į Turkiją. Atostogos leidžia atsiriboti nuo rutinos ir bent trumpam susigrąžinti paprastą buvimo momentą.

Kodėl Turkija išlieka tarp populiariausių krypčių

Turkija turi retą savybę – ji vienodai gerai tinka tiek pirmą kartą keliaujantiems, tiek patyrusiems poilsiautojams. Šalies kurortai nuolat atsinaujina, tačiau kartu išlaiko tai, kas žmonėms svarbiausia: svetingumą, gerą klimatą ir poilsio kultūrą.

Neatsitiktinai tokie viešbučiai kaip Eftalia Ocean dažnai minimi kelionių apžvalgose ir rekomendacijose, kurias rengia Kelionių panorama, aptardami populiariausias poilsio kryptis Viduržemio jūros regione.

Apibendrinimas

Eftalia Ocean – tai vieta, kur poilsis kuriamas ne per prabangą ar išskirtinumą, o per paprastą galimybę mėgautis atostogomis savo tempu. Turkijos saulė, Viduržemio jūra ir patogi kurorto aplinka sukuria sąlygas atsipalaiduoti ir bent trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius.

Kartais geriausios atostogos nėra tos, kuriose daugiausia veiklos. Kartais jos tiesiog leidžia sustoti. Būtent tokį jausmą dažnai ir palieka Eftalia Ocean.

„Technologijos yra kūryba, o kūryba yra technologijos“, – sako VILNIUS TECH alumnas. Pasak dizainerio, dirbtinio intelekto (DI) amžiuje šis ryšys tampa kaip niekada svarbus, o žmogaus kūrybiškumas – dar vertingesnis.

 Kūrybiškumo paieškos atvedė į VILNIUS TECH

Technologijos ir dizainas Tomą domino nuo ankstyvos jaunystės. Nors kūryba visada buvo jo aistra, ilgą laiką vaikinas nežinojo, kaip šias sritis sujungti ir paversti profesiniu keliu. Atsakymą jis rado VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų studijų programoje.

„Tai atrodė kaip idealus pasirinkimas. Studijos parodė, kiek daug galimybių gali atverti kūrybiškumas ir padėjo suprasti, kuria kryptimi noriu judėti toliau“, – prisimena jis.

Studijų metais Tomas aktyviai eksperimentavo, išbandė įvairius įrankius ir metodus, o iššūkius priėmė kaip galimybę mokytis ir augti.

„Būtent tada susiformavo pagrindai mano būsimai dizainerio karjerai. Mane supo talentingi ir motyvuoti žmonės, o tokia aplinka nuolat skatino tobulėti. Iki šiol manau, kad VILNIUS TECH studijų kokybė yra labai aukšta“, – teigia jis.

Nuo Vilniaus iki Niujorko

Dar studijuodamas T. Markevičius pradėjo dirbti nedidelėje dizaino agentūroje Vilniuje. Vėliau, sukaupęs profesinės patirties, pasirinko laisvai samdomo plataus profilio dizainerio kelią ir nuosekliai plėtė tarptautinių klientų ratą.

2015 metais jis persikėlė į Niujorką – miestą, kuris iki šiol išlieka vienu svarbiausių jo įkvėpimo šaltinių. Čia Tomas dirbo dizaino studijoje „2×4“ ir kūrybinėje agentūroje „Hugo & Marie“, o tarp reikšmingiausių projektų buvo ilgalaikis bendradarbiavimas su „Prada“. Dizaineris kūrė vizualinius sprendimus prekės ženklo vitrinoms, mados renginiams, reklamos kampanijoms ir socialinių tinklų komunikacijai.

Svarbiu karjeros etapu tapo kvietimas prisijungti prie vienos garsiausių pasaulio dizaino agentūrų – „Collins“.

„Tai buvo daugelio metų nuoseklaus darbo rezultatas. Prisijungęs prie „Collins“ 2019-aisiais, sulaukiau pasiūlymo plėtoti animuoto grafinio arba judesio dizaino kryptį, kuri tuo metu tapo vis svarbesne prekės ženklų identiteto dalimi. Dizainas evoliucionavo nuo statiškų logotipų link dinamiškų, interaktyvių ir nuolat kintančių sistemų“, – pasakoja Tomas.

Jis įkūrė judesio dizaino skyrių, o dar vėliau tapo kūrybos vadovu, atsakingu ne tik už kūrybinę viziją, bet ir už komandų valdymą bei strateginį darbą su klientais.

Kūryba technologijų amžiuje

Dirbdamas „Collins“, Tomas prisidėjo prie daugelio tarptautiniu mastu pripažintų projektų. Vienas jų – San Fransisko simfoninio orkestro identitetas, kuriame specialiai sukurtas šriftas „šoko“ kartu su muzika, paversdamas judesį pagrindine prekės ženklo išraiškos forma.

Kuriant „Bose“ prekės ženklo projektą, įkvėpimu tapo filosofo Alano Wattso mintis, kad klausydamiesi muzikos mes išgyvename išplėstą dabarties akimirką. Ši idėja virto dinamiška vizualine kalba – nuo transformuoto logotipo iki unikalių grafinių sprendimų. Lietuvis su komanda taip pat kūrė tokiems dideliems prekių ženklams, kaip „Nike“, HBO, „Google“, „Netflix“ ir kitiems.

Pasak T. Markevičiaus, kūrybiškumą nuolat skleidžia bei skatina ir pats Niujorkas.

„Tai vienas geriausių miestų kūrybininkams. Įkvėpimas slypi visur – muziejuose, galerijose, knygynuose, architektūroje ar net kasdieniuose gatvės vaizduose. Miestas nuolat primena, kad verta išlikti smalsiam“, – sako jis.

Ne mažiau svarbūs įkvėpimo šaltiniai jam yra kinas ir muzika, padedantys pažvelgti į pasaulį iš skirtingų perspektyvų. Vis dėlto didžiausią dėmesį šiandien jis skiria technologijoms ir dizainui, mat šios dvi sritys tampa vis labiau susijusios ir viena kitą papildančios.

DI nepakeis kūrybingo žmogaus

Pradėjęs dirbti įmonėje „OpenAI“ ir svarstydamas apie dabartinę dirbtinio intelekto erą Tomas tiki, kad kūryba nepraranda reikšmės, priešingai – žmogaus indėlis tampa dar vertingesnis.

„Daugybę procesų šiandien galima automatizuoti, todėl būtent tai, ką gali pasiūlyti žmogus – intuicija, jautrumas, originalus mąstymas – tampa didžiausia vertybe. Kartu tai metas, kai ypač svarbu neatsilikti nuo naujų technologijų. Tarp akimirkos, kai parašau šį sakinį, ir jo publikavimo greičiausiai bus pristatyta dar dešimtys naujų dirbtinio intelekto įrankių. Pokyčiai vyksta neįtikėtinai greitai, tačiau tikiu, kad talentingi kūrėjai visada ras būdų, kaip šias technologijas panaudoti dar geresniems rezultatams pasiekti“, – teigia T. Markevičius.

Pranešimą paskelbė: Lina Mustafinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Nesunku įsivaizduoti, kaip bejėgiškai jaučiasi žmonės, kai praranda paskyras patys niekur nesuklydę. Savaitgalį programišiams užteko prisijungti per VPN ryšį ir tiesiog paprašyti „Meta“ pagalbos roboto perleisti paskyrą – priskirti jai naują elektroninį paštą. Jiems nereikėjo nieko laužti, kurti jokių kenkėjiškų programų ar siųsti apgaulingų nuorodų – robotas viską atidavė pats, o tikrieji savininkai net nespėjo sureaguoti ir suprasti, kas įvyko“, – sako D. Povilaitis.

Saugumo tyrėjai išsiaiškino, kad pagrindinė klaida įvyko sistemai netinkamai suteikus teises. Robotas, kuris galėjo keisti paskyros duomenis, priėmė užklausą ir, nepatikrinęs, kas iš tiesų kreipiasi, patvirtinimo kodą išsiuntė tiesiai užpuolikui. Tikrieji paskyrų savininkai negavo jokių įspėjimų. Taip užpuolikai užvaldė neaktyvią B. Obamos laikų Baltųjų rūmų paskyrą, oficialų „Sephora“ profilį ir gavo daug vertingų trumpų slapyvardžių, kuriuos iškart po įsilaužimo ėmė siūlyti pirkti „Telegram“.

„Šis „Meta“ incidentas griauna mitą, kad didelių technologijų korporacijų infrastruktūra savaime garantuoja vartotojų saugumą. Kibernetinėje erdvėje vis ryškesnė tendencija, jog inovacijas, tokias kaip DI, savo tikslams greitai pritaiko piktavaliai. Žmogus neturi ir nebegali konkuruoti su robotais ar kasdien prižiūrėti sudėtingų sistemų. Vienintelis patikimas kelias – perleisti šias užduotis automatizuotiems sprendimams. Vartotojų duomenis nuo DI klaidų ar atakų privalo ginti kitas, specialiai tik apsaugai suprogramuotas DI“, – įžvalgomis dalijasi kibernetinio saugumo vadovas.

Žmonės pavargsta, o grėsmės auga

Atakos, kurias dabar vis dažniau atlieka robotai ir kurioms nebereikia gilių techninių žinių, atspindi bendrą padėtį internete. Suomijos kibernetinio saugumo bendrovės „F-Secure“ 2025 m. saugumo gido duomenimis, pernai sukčiai bandė apgauti net 78 proc. žmonių. Nors 69 proc. vartotojų tiki, kad geba atpažinti apgavikus, beveik pusė (43 proc.) vis tiek prisipažino, kad nukentėjo.

Tyrimų bendrovė „Norstat“ išsiaiškino, kad Lietuvos gyventojai labiausiai bijo, jog vagys pasisavins jų duomenis ir paims kreditus ar kitaip išvilios pinigus (54 proc.). Žmones taip pat stipriai gąsdina, kad jie gali negrįžtamai prarasti asmenines nuotraukas (44 proc.) arba kad įsibrovėliai užvaldys jų elektroninį paštą ar socialinius tinklus (41 proc.).

„Žmonės pavargo naudoti sudėtingas apsaugos priemones. Kai nuolat tenka atnaujinti programas, atskirai jungti saugų ryšį, atsiminti daugybę sudėtingų slaptažodžių, vartotojai nuvargsta ir pradeda ignoruoti naujienas apie naujas atakas ir saugumo įspėjimus, kurie iššoka naudojantis programėlėmis“, – pabrėžia D. Povilaitis.

Apsaugo automatiškai ir nereikalauja dėmesio

Kad vartotojams nereikėtų patiems nuolat sukti galvos, rinkoje jau kurį laiką veikia kompleksiniai sprendimai, tokie kaip „Telia Safe“, kurie automatiškai vienu metu atlieka dešimtis skirtingų apsaugos užduočių.

Pasak kibernetinio saugumo eksperto, šiuolaikinė interneto apsauga privalo veikti savarankiškai, kad netrukdytų žmogui naršyti, bet kartu užtikrintų svarbiausius dalykus: blokuotų pavojingas svetaines, saugotų bankines operacijas ir asmens duomenis.

„Kadangi internete tyko daug nematomų pavojų, tokio tipo programėlės sukurtos taip, kad jų veikimą suprastų kiekvienas. Pavyzdžiui, naršant svetainėje, šalia adreso atsiranda aiškus ženklelis: jei šviečia žaliai – viskas gerai, jei geltonai – reikėtų pasisaugoti, nes puslapis tikriausiai renka per daug duomenų. Pamačius raudoną ženklą, būtina iškart uždaryti pavojingą puslapį“, – paaiškina D. Povilaitis.

Tokie sprendimai veikia kaip antivirusinė sistema ir atskirai saugo nuo programų, kurios užrakina duomenis bei reikalauja išpirkos. Tai ne tik tiesiogiai blokuoja virusus, bet ir veikia prevenciškai – pavyzdžiui, tikrina, ar atnaujinta telefono operacinė sistema, bei leidžia vienoje vietoje matyti ir valdyti, prie kokių asmeninių duomenų bando prieiti kitos telefone įdiegtos programėlės.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB Publicum