Dviračių maršrutai ir navigacija, tinkantys vasaros sezonui

Šalia esamų transporto režimų „Google Maps” – vairavimo automobiliu, viešojo transporto, pėsčiomis ir pavėžėjimo paslaugų – dviračių maršrutai ir navigacija pristatomi „Maps” vartotojams Lietuvoje. Tad nesvarbu, ar ieškote trumpesnio kelio į Vingio parką, ar vaizdingo maršruto iki Nidos švyturio – dabar galima lengvai atrasti geriausius būdus judėti lauke ant dviejų ratų transporto priemonių. Be to, pridedama posūkis po posūkio balso navigacijos dviračiams funkcija, kad nurodymų būtų galima klausytis per ausines kelyje.

Naujasis dviračių rodinys „Google Maps”

Šalia viešojo transporto, eismo ir „Street View” rodinių, naudotojai dabar galės matyti dviračių rodinį savo „Google Maps”, rodantį dviračiams palankius maršrutus. Pagal rodomas spalvas bus galima matyti dviračių takų tipus kelyje. Takai be automobilių eismo žymimi tamsiai žalia ištisinė linija, specialiai įrengti dviračių takai – šviesiai žalia ištisinė linija, dviračiams palankūs keliai be dviračių tako, tačiau vis tiek rekomenduojami dviratininkams – šviesiai žalia punktyrine linija, o neasfaltuoti žvyrkeliai ir takai – tamsiai žalia brūkšnine linija.

Dirbtinio intelekto pagalba dviratininkams kelyje

„Gemini” navigacijoje teikia dviratininkams balsinę pagalbą, kad jie galėtų išlikti saugūs ir susikaupę kelyje. Pavyzdžiui, dviratininkai gali paklausti „Gemini” apie numatomą atvykimo laiką, sužinoti apie geriausiai įvertintas kavines maršrute arba, jei vėluojama, paprašyti „Gemini” išsiųsti žinutę jų vardu. „Gemini” navigacija dviratininkams prieinama lietuvių kalba. Funkcija palaipsniui įdiegiama vartotojams.

Nuolat tobulinama technologija ir partnerystės, siekiant užtikrinti sklandžią kelionę vartotojams

Siekiant pateikti žmonėms aktualiausius ir naujausius dviračių maršrutus, naudojamas mašininio mokymosi, kompleksinių algoritmų, vaizdų bei vyriausybinių institucijų ir „Maps” bendruomenės duomenų derinys. Taip pat atsižvelgiama į įvairias dviračių takų formas ir gretimas gatves, kurios gali būti mažiau patogios dviejų ratų transporto priemonėms, kad dviratininkai galėtų naudotis patogiausiu maršrutu. Tačiau geriausias maršrutas gali keistis, tad aktyviai dirbama, kad nauja informacija būtų nedelsiant atspindėta žemėlapiuose. Vietos valdžios institucijos gali teikti šiuos duomenis per „Google Maps Content Partners” portalą, kad naujausia informacija apie dviračių takus atsirastų „Google Maps”.

Netrukus: nuorodos iki dviračių dalijimosi stotelių

Ateityje vietiniai keliautojai galės matyti dviračių dalijimosi stotelių vietas ir laisvų dviračių skaičių realiuoju laiku. Šioje netrukus pristatomoje funkcijoje, jei vartotojai ieškos dviračių maršrutų, jie gaus išsamias maršruto nuorodas. Tai apims nuorodas pėsčiomis iki dviračių nuomos stotelių, esančių netoli pradinio taško, kartu su realiu dviračių prieinamumu. Be to, jie gaus posūkis po posūkio dviračių maršrutus iki nuomos stotelės, esančios arčiausiai tikslo, su tiesioginiu stotelės prieinamumu, ir nuorodas pėsčiomis nuo šios stotelės iki galutinio tikslo. Funkcija bus palaipsniui pristatoma per ateinančius kelis mėnesius.

Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula Rud Pedersen Lithuania

Kada darbuotojas tampa savarankišku duomenų valdytoju?

Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), darbuotojas paprastai nėra laikomas savarankišku duomenų valdytoju, kai asmens duomenis tvarko darbdavio vardu ir jo nustatytais tikslais. Tokiu atveju darbuotojas gali naudotis tik tais duomenimis, kurie būtini jo darbo funkcijoms vykdyti.

Situacija pasikeičia tada, kai darbuotojas pasinaudoja turima prieiga ne darbo reikmėms, o savo asmeniniais ar savanaudiškais tikslais. Tokiais atvejais jis gali būti laikomas veikiančiu kaip savarankiškas duomenų valdytojas, nes duomenis tvarko nebe darbdavio, o savo pasirinktais tikslais.

Kokios „smalsumo“ pasekmės darbuotojui?

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas smalsumas gali turėti rimtų teisinių pasekmių. Darbuotojai kartais peržiūri duomenis, kurie nėra susiję su jų tiesioginėmis pareigomis – iš smalsumo, dėl asmeninių santykių ar net kitų asmenų prašymu.

„Praktikoje buvo pasitaikę atvejų, kai darbuotojas socialiniame tinkle paskelbė pacientės nuotrauką, o valstybės institucijos darbuotojas, kaimynės prašymu, rinko informaciją apie jos sutuoktinį, ketinant ją panaudoti skyrybų byloje. Nors prieiga prie šių duomenų buvo gauta dėl darbo funkcijų vykdymo, pats jų naudojimo tikslas jau nebeturėjo nieko bendra su darbo funkcijomis. Dėl to tokie veiksmai gali būti vertinami kaip savarankiškas ir neteisėtas asmens duomenų tvarkymas,“ – perspėja advokatė Asta Macijauskienė.

Teisininkė sako, kad svarbu suprasti, kad pats smalsumas nėra draudžiamas. Tačiau kai darbuotojas, viršydamas savo įgaliojimus, pradeda naudoti duomenis ne pagal paskirtį, jam gali kilti ne tik administracinė, bet ir civilinė atsakomybė. Tam tikrais atvejais, kai neteisėtai renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.

Kada atsakomybė gali tekti ir darbdaviui?

Vien tai, kad darbuotojas iš smalsumo ar asmeninių paskatų pažeidė BDAR, dar nereiškia, jog darbdavys automatiškai taip pat yra atsakingas. Tačiau darbdavio atsakomybė gali kilti tuomet, jei jis neužtikrino tinkamų asmens duomenų saugumo priemonių.

„Darbdavys turi pareigą pasirūpinti, kad darbuotojai aiškiai suprastų savo atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Tai reiškia ne tik vidinių taisyklių turėjimą, bet ir realų darbuotojų mokymą, informavimą bei kontrolę. Darbuotojams turi būti paaiškinta, kokiais atvejais duomenų tvarkymas yra teisėtas, kokios prieigos jiems suteikiamos ir kokios pasekmės kyla pažeidus nustatytą tvarką“, – perspėja advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė A. Macijauskienė.

BDAR taip pat įpareigoja organizacijas diegti tinkamas technines ir organizacines priemones, kurios padėtų užkirsti kelią neteisėtam duomenų naudojimui. Pasak duomenų apsaugos ekspertės, viena svarbiausių priemonių šiuo atveju yra griežtas prieigos teisių valdymas: prieigą prie konkrečių duomenų turi turėti tik tie darbuotojai, kuriems jos iš tikrųjų reikia darbo funkcijoms atlikti.

Jeigu darbdavys tokių priemonių neįdiegia arba jų tinkamai nekontroliuoja, jis gali būti laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo. Tokiu atveju atsakomybė gali tekti ne tik darbuotojui, bet ir pačiai organizacijai.

Iššūkis darbdaviams

Smalsūs darbuotojai darbdaviams kelia ne tik reputacinę, bet ir teisinę bei finansinę riziką. Todėl vien pasitikėjimo darbuotojų sąmoningumu nepakanka. Advokatų kontoros WIDEN advokatė A. Macijauskienė perspėja, organizacijos turi aktyviai valdyti šią riziką: riboti prieigas, apmokyti darbuotojus, nustatyti aiškias taisykles ir užtikrinti jų laikymąsi.

Kitaip tariant, tinkama asmens duomenų apsauga prasideda ne tik nuo technologijų, bet ir nuo aiškios vidinės kultūros, kurioje darbuotojai supranta, kad prieiga prie duomenų nėra teisė jais naudotis savo nuožiūra.

Pranešimą paskelbė: Sigita Šlimė, Advokatų kontora WIDEN

RRT duomenimis, 2025 m. pabaigoje galiojo 3,26 mln. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų (vienas asmuo gali turėti daugiau nei vieną sertifikatą) – 7,1 proc. daugiau nei prieš metus. Tai patvirtina, kad elektroninio pasirašymo sprendimai jau yra plačiai prieinami ir vis labiau integruojami į kasdienes skaitmenines veiklas.

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, didžiausią rinkos Lietuvoje dalį užėmė Estijos bendrovės „SK ID Solutions AS“ išduoti sertifikatai, naudojami kartu su „Smart-ID“ programėle ir SIM kortelėmis. Šios bendrovės sertifikatai 2025 m. pabaigoje sudarė 91,9 proc. visų Lietuvoje galiojusių kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų, o mobiliųjų sprendimų segmente – net 98,9 proc.

RRT teigimu, tai, kad dauguma naudotojų kasdienėms skaitmeninėms operacijoms remiasi vieno tiekėjo sprendimais, kelia atsparumo rizikas. Vieno sprendimo sutrikimas ar veiklos trikdžiai galėtų paveikti didžiąją dalį vartotojų ir apriboti galimybes naudotis elektroninės atpažinties ar pasirašymo paslaugomis. Be to, aukšta koncentracija gali mažinti paskatas inovacijoms ir riboti konkurencinį spaudimą kainodarai bei paslaugų kokybei. 

„Siekiant užtikrinti tvarią ir atsparią rinkos raidą, būtina skatinti konkurenciją ir alternatyvių sprendimų plėtrą. Taip pat svarbu formuoti praktiką, kad naudotojai turėtų ne vieną, o bent kelias skaitmeninės tapatybės priemones, kurios leistų užtikrinti paslaugų tęstinumą ir sumažinti priklausomybę nuo vieno teikėjo“, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Kvalifikuoto parašo naudotojų skaičius auga lėtokai 

RRT užsakymu atliktas apklausa parodė, kad kvalifikuotu elektroniniu parašu pernai Lietuvoje naudojosi 4 iš 10 suaugusiųjų  – tai 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Nors tokių gyventojų nuosekliai daugėja, vis dėlto didesnė jų dalis (60 proc.) kvalifikuoto elektroninio parašo priemonėmis nesinaudoja. 

Pasak RRT ekspertų, augimą riboja praktinio poreikio stoka. Net 45 proc. kvalifikuotu elektroniniu parašu nesinaudojančių gyventojų nurodo, kad neturi kur jo panaudoti, 25 proc. teigia apie jį nežinantys, o 23 proc. – kad neturi elektroninio parašo priemonės. Tai leidžia daryti išvadą, kad reikšminga visuomenės dalis, nors ir turėtų galimybes naudotis elektroniniu parašu, realiai nesusiduria su situacijomis, kuriose ši priemonė būtų reikalinga ar patogi.

„Kvalifikuoto elektroninio parašo plėtra priklausys ne tiek nuo technologinio prieinamumo, kiek nuo realaus jo pritaikomumo  paslaugose. Reikšmingi  išlieka ir elgsenos barjerai – nepasitikėjimas ir įsitikinimas, kad šie sprendimai yra sudėtingi ar nepatogūs naudoti. Todėl būtina nuosekliai plėsti viešųjų ir privačių elektroninių paslaugų spektrą, didinti vartotojų informuotumą ir užtikrinti paprastą bei patogią naudojimo patirtį, kad elektroninis parašas taptų natūralia kasdienio skaitmeninio gyvenimo dalimi“, – teigia  J. Šovienė.

Migracija į mobiliuosius sprendimus

Rinkoje ryškiai stiprėja mobiliųjų, programėlėmis grįstų sprendimų vaidmuo. Pernai 81,6 proc. kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų buvo susiję su „Smart-ID“, 15,2 proc. – su SIM kortelėmis, o kitų sprendimų dalis išliko labai nedidelė. Apklausos duomenimis, „Smart-ID“ taip pat buvo dažniausiai naudojama pasirašymo priemonė – ją rinkosi 69 proc.  gyventojų.

2025 m. sparčiausiai (2,5 karto) augo su Lietuvoje sukurta „LT ID“ programėle išduotų sertifikatų skaičius, kai „Smart-ID“ sertifikatų skaičius didėjo 4,7 proc., o SIM pagrindu veikiantys sprendimai mažėjo 1,2 proc.  Tai rodo, kad rinka palaipsniui atsitraukia nuo fizinėmis laikmenomis grindžiamų sprendimų ir pereina prie lankstesnių, programėlėmis paremtų alternatyvų.

„Ši tendencija leidžia daryti aiškią išvadą apie vartotojų prioritetus – svarbiausiu veiksniu tampa patogumas ir paprastas integravimas į kasdienius skaitmeninius veiksmus. Sprendimai, kurie veikia mobiliuosiuose įrenginiuose ir nereikalauja papildomų fizinių priemonių, natūraliai tampa patraukliausi naudotojams, todėl būtent jie ir lemia tolesnę rinkos raidą“, – komentuoja RRT pirmininkė.  

Didelis e. atpažinties paslaugų mastas

2025 m. RRT prižiūrimomis elektroninėmis atpažinties priemonėmis naudojosi apie 2,3 mln. naudotojų, o bendras autentifikavimo ir pasirašymo veiksmų skaičius siekė 357 milijonus. Tai rodo, kad šios paslaugos tapo neatsiejama kasdienių skaitmeninių veiklų dalimi tiek gyventojams, tiek verslui.

Pernai 75,7 proc. visų autentifikavimo ir pasirašymo veiksmų buvo atlikta naudojant „Smart-ID“, 24,1 proc. – „Mobile-ID“, o „LT ID“ tesudarė 0,1 proc. 

Pasak RRT, šie duomenys rodo, vartotojai linkę rinktis vieną dominuojantį sprendimą, kuris tampa de facto standartu. Dėl to naujiems ar mažesniems sprendimams įsitvirtinti tampa sudėtinga, jei jie nepasiūlo aiškios papildomos vertės ar nėra integruojami į plačiai naudojamus paslaugų scenarijus.

Apklausą 2026 metų sausio mėn. RRT užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai”. Apklausoje dalyvavo 1 015 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų.

RRT patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkos 2025 metų apžvalga ir tyrimo ataskaita: https://rrt.lt/veiklos-sritys/skaitmenine-erdve/duomenys ir  www.elektroninisparasas.lt .

Pranešimą paskelbė: Virginija Žygienė, LR ryšių reguliavimo tarnyba (RRT)

„Atlikti tinklo atnaujinimai iškart davė apčiuopiamų rezultatų – pavyzdžiui, Klaipėdos regione vidutinis interneto greitis piko valandomis išaugo net 40 procentų. Vertinant visos paros vidurkį – nuo 85 iki 110 megabitų per sekundę (Mbit/s). Tai rodo, kad tūkstančiams „Bitės“ klientų interneto greitis padidėjo daugiau kaip 25 proc. Svarbu ir tai, kad ryšys išlieka stabilus net ir intensyviausio naudojimo metu – darbo dienų ir sekmadienių vakarais“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Didžiausią įtaką interneto greičio pokyčiui turėjo bendrovės klientų naudojamos įrangos atnaujinimas ir jos naudotų dažnių skyrimas 5G technologijai.

„Technologijos sparčiai tobulėja: gerėja „Wi-Fi“ standartai, didėja greičiai ir saugumo reikalavimai. Tad namų interneto įrangą rekomenduojama atnaujinti bent kas penkerius metus. Atnaujinę klientų įrangą galėjome efektyviau paskirstyti tinklo resursus. Dažnius, kurie anksčiau buvo skirti senesnėms technologijoms palaikyti, perkėlėme naujesniems sprendimams. Tai leidžia užtikrinti didesnį greitį ir stabilesnį ryšį visiems „Bitės“ klientams“, – sako A. Mickevičius.

Atlikti pokyčiai ryšių tinkle padidino bendrą tinklo talpą, tad dabar jis gali aptarnauti didesnius duomenų srautus net ir piko metu, kai interneto naudojimas yra intensyviausias. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai beveik 70 proc. viso interneto srauto sudaro vaizdo turinys, reikalaujantis ne tik greičio, bet ir stabilumo.

Įgyvendinant projektą taip pat sumažėjo apkrautų tinklo vietų, kuriose piko metu sunaudojama didžioji dalis tinklo resursų ir žmonės gali susidurti su lėtesniu internetu.

„Mažindami labiausiai apkrautų vietų skaičių, tiesiogiai geriname realią klientų interneto naudojimo patirtį. Jau dabar matome, kad tokiose teritorijose interneto greitis auga dešimtimis procentinių punktų, o klientai gali sklandžiau naudotis kasdienėmis paslaugomis – nuo nuotolinio darbo iki aukštos raiškos vaizdo turinio peržiūrų“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas A. Mickevičius.

Tinklo modernizavimas Lietuvoje vykdomas etapais, todėl artimiausiais mėnesiais pokyčius pajus dar daugiau žmonių šalyje. Iki gegužės pradžios spartesnis internetas pasieks Šiaulių, o iki gegužės pabaigos – Panevėžio apskritį. Vasaros pradžioje tinklo atnaujinimai bus atlikti Kauno mieste ir apskrityje, vėliau – Utenoje. Besibaigiant vasarai spartesnis internetas pradės veikti ir Vilniaus apskrityje bei Rytų Lietuvoje. Iki rudens tinklo atnaujinimai bus užbaigti visoje Lietuvoje.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima

Dažnai apie savo telefono bateriją susimąstome tik tada, kai ši neveikia nė dienos ar pats įrenginys ima netikėtai išsijungti. Visgi A. Lukošius pabrėžia, kad baterijos būklė formuojasi ne per vieną dieną – tai ilgalaikių įpročių rezultatas.

„Šiuolaikiniuose telefonuose yra vadinamasis baterijos būklės (angl. battery health) rodiklis, kuris parodo, kiek pradinės talpos baterija dar yra išlaikiusi. Kiekvienas naujas įrenginys pradeda nuo 100 proc., tačiau laikui bėgant šis skaičius natūraliai mažėja – baterija tiesiog nebegali sukaupti tiek energijos, kiek galėjo pirmosiomis naudojimo dienomis. Tai reiškia, kad telefoną gali tekti keisti anksčiau nei planuota, nors pats įrenginys dar veikia sklandžiai“, – aiškina A. Lukošius.

Pasak eksperto, baterijos būklė yra ilgalaikis rodiklis. Jis parodo, kaip savo telefoną naudojome pastaruosius mėnesius ar net metus. Todėl net jei šiandien viskas atrodo gerai, netinkamų įpročių pasekmės gali išryškėti vėliau.

„Daugelis nustemba pamatę, kad jų telefono baterijos rodiklis nukritęs iki 80 ar net 60 proc. ir galvoja, kad kažkas sugedo. Tačiau iš tiesų tai visiškai natūralus procesas – baterijos viduje nuolat vyksta cheminės reakcijos, kurios su kiekvienu įkrovimo ir iškrovimo ciklu po truputį mažina jos talpą. Šį dėvėjimąsi dar labiau spartina tam tikri veiksniai, kuriuos pakoregavus, dėvėjimosi procesą galima gerokai sulėtinti ir padėti ilgiau išlaikyti gerą baterijos būklę“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

Netinkami įkrovimo įpročiai  – tylūs baterijos „žudikai“

Nors baterijos senėjimo sustabdyti neįmanoma, tinkami įpročiai gali padėti šį procesą sulėtinti ir ilgiau išlaikyti gerą jos būklę.

„Itin didelę įtaką baterijos ilgaamžiškumui turi turi telefono naudojimas tuo metu, kai jis kraunamas. Naršymas socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašų žiūrėjimas ar žaidimai sukelia papildomą apkrovą, todėl įrenginys labiau kaista. Tokiu atveju baterija vienu metu ir kraunama, ir aktyviai naudojama, todėl kyla jos temperatūra. Šiluma yra vienas pagrindinių veiksnių, greitinančių baterijos nusidėvėjimą“, – aiškina A. Lukošius.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į aplinkos temperatūrą – įkraunant telefono bateriją per aukštoje arba per žemoje temperatūroje, baterijos dėvėjimasis spartėja.

„Pavyzdžiui, jei telefonas įkraunamas  ant palangės tiesioginiuose saulės spinduliuose, automobilyje vasarą ar esant dideliam šalčiui, tai gali neigiamai paveikti baterijos talpą. Kraunant tokiomis sąlygomis, baterijos viduje vykstantys procesai tampa mažiau stabilūs, todėl ji greičiau nusidėvi. Dėl to svarbu stengtis telefoną naudoti ir krauti kambario temperatūroje“, – pataria A. Lukošius.

Daugiau žalos negu naudos

Nors dažniausiai dėmesys krypsta į patį krovimo procesą, baterijos būklei įtakos turi ir kiti, iš pirmo žvilgsnio mažiau svarbūs dalykai.

„Pavyzdžiui, nekokybiški, neoriginalūs ar su telefonu nesuderinti įkrovikliai gali tiekti nestabilią įtampą, dėl to baterija kraunama netolygiai ir ilgainiui dėvisi greičiau. Tai nėra dalykas, kuris pasimato iš karto, tačiau ilgainiui gali turėti apčiuopiamą įtaką baterijos būklei. Taip pat dažnai pasitaiko scenarijus, kai telefonas yra įkraunamas pernakt – toks įprotis šiandien jau nėra toks rizikingas, kaip buvo anksčiau, nes dauguma naujų telefonų turi apsaugas ir optimizuoto įkrovimo funkcijas, vis dėlto, telefonams, kurie tokios apsaugos neturi, tai gali prisidėti prie greitesnio baterijos susidėvėjimo“, – akcentuoja A. Lukošius

Ekspertas taip pat pabrėžia, kad ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdienį telefono naudojimą:  „Pavyzdžiui, jei bateriją nuolat iškraunate iki 0 proc., tai sukelia papildomą stresą baterijos cheminiams procesams. Ilgainiui tai mažina jos talpą ir trumpina bendrą tarnavimo laiką. Taip pat foninės programėlės, retai naudojamos, bet nuolat veikiančios funkcijos ar neatnaujinta programinė įranga gali didinti energijos suvartojimą ir papildomai apkrauti bateriją.“

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2

Jo metu analizuota, kaip valstybės planuoja ir įgyvendina DI plėtrą – vertintos nacionalinės strategijos, finansavimas, infrastruktūra, skaitmeninė branda, teisinis reguliavimas, informacijos saugumas, vykdomi projektai, žmogiškieji ištekliai ir DI taikymas.

„Valstybės aiškiai mato dirbtinio intelekto potencialą, tačiau praktinis pasirengimas dar atsilieka. Didžiausias iššūkis šiandien – ne technologijos, o žmonių įgūdžiai. Viešojo sektoriaus efektyvumas šiandien priklauso ne nuo to, kiek naujų etatų sukursime, o nuo to, kiek įrankių suteiksime esamiems darbuotojams. Dirbtinis intelektas turi tapti tuo nematomu asistentu, kuris perima rutiną ir efektyvina veiklą, kad valstybės sektoriaus darbuotojai galėtų susikoncentruoti į sprendimus, reikalaujančius empatijos ir sudėtingos analizės. Be strateginio veikimo ir tinkamai parengtų specialistų šis asistentas bus ne nauda, o papildoma administracinė našta“, – akcentuoja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Pagrindiniai DI plėtrą ribojantys veiksniai – duomenys, saugumas ir kompetencijos

Tarptautinis auditas rodo, kad DI plėtrą viešajame sektoriuje labiausiai riboja trys veiksniai: žmogiškieji ištekliai, duomenų branda ir kibernetinis saugumas. Net 92 proc. audite dalyvavusių šalių nurodė, kad pagrindinė kliūtis diegiant DI – specialistų trūkumas. Tai rodo, kad DI pažangai neužtenka technologijų – būtinos kompetencijos joms kurti ir taikyti.

Duomenų brandos spragos riboja realų DI pritaikymą. DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų, kuriais jie disponuoja. Nors visos šalys deklaruoja turinčios duomenų dalijimosi politikas, operacinės kliūtys išlieka didelės. Net 75 proc. šalių nurodė reguliavimo ir valdymo apribojimus, o 63 proc. – techninio nesuderinamumo problemas. Be aukštos kokybės, standartizuotų ir prieinamų duomenų DI iniciatyvos dažnai apsiriboja tik bandomaisiais projektais ir nesukuria realios vertės piliečiams.

Kibernetinis saugumas dažniau suvokiamas nei užtikrinamas. Didžioji dalis institucijų supranta rizikas – 86 proc. šalių duomenų nutekėjimą įvardija kaip pagrindinę grėsmę. Tačiau realus pasirengimas gerokai atsilieka: tik 30 proc. valstybių taiko privalomus kibernetinio saugumo protokolus ir sistemingus mokymus darbuotojams, dirbantiems su DI projektais. Auditas rodo aiškią disproporciją – rizikos žinomos, tačiau jų valdymas dar nėra nuoseklus, todėl rekomenduojama stiprinti dirbtinio intelekto valdymą. Valstybės turėtų aiškiai apibrėžti atsakomybes, užtikrinti strategijų įgyvendinimą ir matuoti jų pažangą. Taip pat svarbu didinti biudžeto skaidrumą – aiškiai matyti, kaip planuojamos ir naudojamos DI skirtos lėšos.

Tarptautinis auditas siūlo parengti praktines, lengvai taikomas reguliavimo gaires, kurios užtikrintų nuoseklų DI taikymą. Be to, būtina stiprinti valdymą mišriose infrastruktūrose – geriau koordinuoti nacionalinius, privačius ir tarptautinius išteklius bei finansavimą.

Lietuva: iniciatyva taikyti DI viešajame sektoriuje yra, bet trūksta strateginio veikimo

Valstybės kontrolės atliktas nacionalinis auditas „Dirbtinio intelekto valdymas viešajame sektoriuje“ rodo, kad Lietuvos situacija iš esmės atitinka tarptautines tendencijas. Nors dalis institucijų jau taiko DI sprendimus, jų panaudojimas išlieka fragmentiškas ir nėra grindžiamas bendra nacionaline kryptimi. Šalyje nėra patvirtintos DI strategijos, trūksta koordinuoto valdymo ir aiškaus atsakomybių pasiskirstymo, o informacija apie vykdomas iniciatyvas nėra sistemingai kaupiama.

Auditas taip pat atskleidė, kad nepakankamai dėmesio skiriama rizikų valdymui – dauguma institucijų neidentifikuoja su DI susijusių grėsmių, neatlieka poveikio vertinimo ir neturi rizikų mažinimo priemonių. Be to, stokojama praktinių metodinių gairių, nepakankamai valdomi esminiai ištekliai – duomenys, skaičiavimo pajėgumai ir kompetencijos.

Siekdama pokyčio, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti DI valdymo koordinavimą, planuoti infrastruktūros plėtrą, gerinti duomenų valdymą ir nuosekliai ugdyti viešojo sektoriaus darbuotojų kompetencijas.

Rekomendacijos pateiktos Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijoms, o jų įgyvendinimą užtikrins Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra, viešoji įstaiga „Inovacijų agentūra“ ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

Pažanga yra, bet pokyčiai dar nebaigti

Dalis Valstybės kontrolės rekomenduotų veiksmų pokyčiui pasiekti jau įgyvendinti: parengtas DI skaičiavimo pajėgumų plėtros planas, sudaryti lietuvių kalbos išteklių, skirtų DI technologijoms, kūrimo projektų įgyvendinimo stebėsenos planai, vykdomi viešojo sektoriaus darbuotojams skirti mokymai.

Vis dėlto didžioji dalis priemonių dar įgyvendinama. Iki 2026–2027 m. numatyta nustatyti strateginius DI tikslus, sukurti DI projektų viešinimo platformą, parengti metodines rekomendacijas ir stiprinti kompetencijas, o dalį sprendimų, susijusių su infrastruktūra, duomenų valdymu ir DI rizikų integravimu į kibernetinio saugumo rizikų vertinimą, numatyta įgyvendinti iki 2028–2030 m.

Tarptautinis paralelinis auditas (anglų k.)

Audito santrauka (lietuvių k.)

Pranešimą paskelbė: Regina Lakačauskaitė-Kaminskienė, Valstybės kontrolė

Pirmasis žingsnis, pradedant internetinės parduotuvės kūrimą, yra aiškios verslo idėjos suformavimas. Svarbu suprasti, kokią problemą sprendžia jūsų produktai ir kas yra jūsų tikslinė auditorija. Kuo tiksliau apibrėžta niša, tuo lengviau sukurti veiksmingą parduotuvės struktūrą, parinkti tinkamą komunikacijos stilių ir planuoti pardavimų strategiją.

Kitas etapas – technologinės platformos pasirinkimas. Internetinės parduotuvės kūrimas gali būti įgyvendinamas naudojant įvairius sprendimus: nuo paprastų „viskas viename“ sistemų iki sudėtingų individualiai programuotų platformų. Mažesniems verslams dažniausiai pakanka standartinių sprendimų, kurie leidžia greitai startuoti, o augant veiklai galima pereiti prie labiau pritaikytų sistemų.

Dizainas yra vienas svarbiausių aspektų, darant internetinės parduotuvės kūrimą. Vartotojo patirtis tiesiogiai veikia pardavimus. Jei svetainė yra aiški, patogi ir greitai veikianti, klientai lengviau randa produktus ir užbaigia pirkimus. Priešingu atveju net ir geri produktai gali likti nepastebėti.

Techninė dalis taip pat turi didelę reikšmę. Greitas puslapio įkrovimas, mobilus pritaikymas ir saugūs atsiskaitymo sprendimai yra būtini šiuolaikinėje elektroninėje prekyboje. Kadangi vis daugiau pirkimų atliekama per telefonus, internetinės parduotuvės kūrimas turi užtikrinti sklandų veikimą visuose įrenginiuose.

Rinkodara yra dar vienas esminis elementas. Net ir techniškai tobula parduotuvė nebus sėkminga be lankytojų. SEO optimizacija, reklama socialiniuose tinkluose, „Google Ads“ kampanijos ir el. pašto marketingas padeda pritraukti potencialius klientus ir didinti pardavimus.

Svarbu nepamiršti ir logistikos bei klientų aptarnavimo. Greitas pristatymas, aiškios grąžinimo taisyklės ir operatyvus bendravimas su klientais stiprina pasitikėjimą ir skatina pakartotinius pirkimus.

Internetinės parduotuvės kūrimas yra nuoseklus procesas, apimantis strategiją, technologijas, dizainą ir rinkodarą. Kiekvienas iš šių elementų prisideda prie bendros sėkmės ir lemia, ar parduotuvė taps pelningu verslo kanalu.

Marškinėlių istorija prasidėjo kaip funkcionalaus drabužio, dėvimo po kitais rūbais, tačiau XX amžiuje jie išėjo į viešumą ir tapo savarankišku aprangos elementu. Ypač didelį populiarumą jie įgijo dėl kino industrijos ir muzikos kultūros, kur marškinėliai tapo laisvės, jaunatviškumo ir neformalaus stiliaus simboliu.

Šiuolaikiniai marškinėliai pasižymi itin didele įvairove. Jie gali būti paprasti, vienspalviai, dekoruoti spauda, siuvinėjimais ar net meniniais piešiniais. Tai leidžia kiekvienam žmogui išreikšti savo asmenybę, pomėgius ar nuotaiką. Marškinėliai su užrašais dažnai tampa savotiška žinute aplinkai, o minimalistiniai modeliai pabrėžia subtilumą ir eleganciją.

Medžiagos, iš kurių gaminami marškinėliai, taip pat yra labai svarbios. Dažniausiai naudojama medvilnė, kuri yra minkšta, kvėpuojanti ir maloni odai. Taip pat populiarūs medvilnės ir sintetinių pluoštų mišiniai, kurie suteikia drabužiui elastingumo ir ilgaamžiškumo. Tokios medžiagos leidžia marškinėliams išlaikyti formą net po daugelio skalbimų.

Marškinėliai yra itin lengvai derinami su kitais drabužiais. Jie puikiai tinka prie džinsų, šortų, sijonų ar net kostiuminių kelnių, jei siekiama modernaus ir laisvesnio stiliaus. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami baziniu garderobo elementu, be kurio sunku įsivaizduoti kasdienę aprangą.

Sporto srityje marškinėliai taip pat turi svarbią vietą. Sportiniai modeliai gaminami iš specialių audinių, kurie padeda pašalinti drėgmę ir užtikrina komfortą intensyvaus judėjimo metu. Tai ypač svarbu bėgiojant, sportuojant ar užsiimant kitomis fizinėmis veiklomis.

Marškinėliai taip pat dažnai naudojami kaip komunikacijos priemonė. Įmonės juos pasitelkia reklamai, renginių atributikai ar komandos identiteto kūrimui. Tai paprastas, bet efektyvus būdas perteikti žinutę.

Sezoniškumo požiūriu marškinėliai yra universalūs. Vasarą jie dėvimi vieni, o šaltuoju metų laiku tampa sluoksniavimo dalimi po megztiniais ar striukėmis.

Marškinėliai išlieka vienu svarbiausių drabužių, jungiančių patogumą, funkcionalumą ir saviraišką į vieną paprastą, bet itin reikšmingą aprangos elementą.

„Įgyvendiname ambiciją – efektyviai ir saugiai kurti vertę iš duomenų ir užtikrinti skaidresnį jų dalijimąsi. Lietuvos įmonėms tai padės greičiau diegti inovacijas ir didinti konkurencingumą, taip bus stiprinamos mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės konkuruoti su didžiosiomis korporacijomis. Vartotojai taip pat galės pajusti naudą: bus užtikrinamas jų duomenų saugumas, jie galės aktyviau dalyvauti skaitmeninėje ekonomikoje“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas.

EIMIN parengtu įstatymo projektu užtikrinama nacionalinių teisės aktų atitiktis ES Duomenų aktui. Šis ES teisės aktas suteikia teisę gauti prieigą prie interneto prijungtų įrenginių (daiktų internetas, angl. Internet of Things) generuojamų duomenų. Tokių duomenų prieinamumas turi reikšmingą poveikį ekonomikai: prie interneto prijungtų įrenginių ir susijusių paslaugų generuojami duomenys gali būti naudojami antrinės rinkos ir papildomoms paslaugoms skatinti bei visiškai naujoms paslaugoms kurti.

Europos Komisijos skaičiavimais, sėkmingas ES Duomenų akto įgyvendinimas visoje ES iki 2028 m. padidintų valstybių BVP beveik 2 proc. punktais, viešojo sektoriaus pajamas – iki 96,8 mlrd. eurų, o investicijas – iki 30,4 mlrd. eurų. Be to, jis sukurtų apie 2,2 mln. naujų darbo vietų. Didžiausia ekonominė nauda – iki 196,7 mlrd. eurų per metus – būtų gaunama suteikiant daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms naudotis susietų produktų duomenimis bei skatinant inovacijas.

Į prie interneto prijungtų įrenginių kategoriją patenka tokie vartojimo gaminiai kaip automobiliai, medicinos, pramonės ar žemės ūkio įrenginiai, išmanieji laikrodžiai. Programėlės, pavyzdžiui, skirtos šviesos ryškumui ar šaldytuvo temperatūrai valdyti, automobilio parametrams sekti yra laikomos susijusiomis paslaugomis, kurių naudojimo metu generuojami dideli kiekiai duomenų gali būti panaudojami antrinėje rinkoje.

Įstatymo projektu suteikiami įgaliojimai ir funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai kaip kompetentingai priežiūros institucijai. Be to, nustatoma skundų nagrinėjimo ir tyrimo atlikimo dėl galimų ES Duomenų akto pažeidimų atlikimo tvarka, atsakomybė už jo pažeidimus ir teisinių ginčų bei sertifikavimo tvarkos klausimai.

ES Duomenų aktas yra reglamentas, kuris ES valstybėse narėse pradėtas taikyti nuo 2025 m. rugsėjo mėn. Juo apibrėžiama, kas gali naudoti ir valdyti prie interneto prijungtų įrenginių generuojamus duomenis. Šis teisės aktas yra ypač aktualus įmonėms, kuriančioms išmanius produktus ar teikiančioms duomenų (debesijos) paslaugas (angl. Cloudservices).

Pranešimą paskelbė: Saulius Šimkevičius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

„Tele2 Genie“ įdiegimu siekiama palengvinti ir pagreitinti darbą įvairiose srityse – nuo el. laiškų ar dokumentų rengimo, informacijos apibendrinimo iki idėjų generavimo ar paprastesnės duomenų analizės.

„Dirbtinį intelektą matome kaip pagalbinę priemonę, kuri palengvina kasdienį darbą, tačiau nepakeičia žmogaus. Sprendimai, kūryba ir atsakomybė išlieka mūsų žmonių rankose. Naujas įrankis gali pagreitinti pasikartojančias užduotis, padėti struktūruoti informaciją ar pasiūlyti skirtingus sprendimo variantus, tačiau galutiniai sprendimai ir vertinimas visuomet lieka darbuotojo atsakomybė. Mūsų tikslas – suteikti komandai įrankius, kurie padėtų dirbti patogiau ir žengti koja kojon su naujovėmis“, – sako „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis.

Dėmesys darbuotojų augimui ir gerovei

P. Masiulis pabrėžia, kad naujų technologijų diegimas pirmiausia yra investicija į darbuotojų augimą ir jų kasdienio darbo kokybę.

„Mums svarbiausia – žmonės, todėl diegdami naujus sprendimus pirmiausia galvojame apie tai, kaip jie padės mūsų komandai augti, mokytis ir jaustis užtikrintai savo darbe. Dirbtinis intelektas šiuo atveju yra dar viena galimybė stiprinti kompetencijas ir palengvinti kasdienes užduotis“, – tvirtina „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Jis priduria, kad suteikdama darbuotojams modernius įrankius, bendrovė siekia kurti aplinką, kurioje žmonės galėtų daugiau dėmesio skirti kūrybiškiems sprendimams, bendradarbiavimui ir vertės kūrimui, o rutininės užduotys taptų paprastesnės ir greičiau įveikiamos.

Atsakingas naudojimas

P. Masiulio teigimu, kartu su naujų technologijų diegimu itin svarbiu aspektu išlieka nuoseklus darbuotojų pasirengimas ir aiškūs naudojimosi jomis principai.

„Siekiame, kad mūsų komanda jaustųsi užtikrintai naudodama naujus įrankius, todėl didelį dėmesį skiriame mokymams. Visi darbuotojai prieš pradėdami naudotis „Tele2 Genie“ turės pereiti specialią mokymų programą, susipažinti su pagrindiniais naudojimo principais ir išlaikyti testą. Tai padeda užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas atsakingai ir tikslingai“, – pabrėžia jis.

Kalbėdamas apie naują įrankį, P. Masiulis akcentuoja ir klientų duomenų apsaugos svarbą – darbuotojai skatinami visuomet įvertinti pateikiamą informaciją ir laikytis galiojančių GDPR reikalavimų, užtikrinant, kad technologijos būtų naudojamos saugiai ir atsakingai.

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2