1. Ar skalbiant 30 laipsnių temperatūroje tikrai pašalinamos bakterijos?

Skalbimas 30°C temperatūroje padeda taupyti energiją ir tausoti audinius. Tačiau ar tokios temperatūros visada pakanka? Nors skalbiklis ir mechaninis skalbimas pašalina dalį mikroorganizmų net žemoje temperatūroje, aukštesnė temperatūra gali padėti veiksmingiau sumažinti jų kiekį.

Ne visus skalbinius reikėtų skalbti vienodai. Pavyzdžiui, rankšluosčius ir patalynę, jei leidžia audinio priežiūros etiketė, verta skalbti 60 °C temperatūroje, ypač kai svarbi didesnė higiena. Tačiau klaidinga manyti, kad egzistuoja viena temperatūra, kurioje akimirksniu žūsta visos bakterijos. Rezultatas priklauso ir nuo skalbimo trukmės, naudojamų priemonių bei pasirinktos programos.

„Svarbu nepamiršti ir pačios skalbyklės. Jei nuolat renkamės tik žemos temperatūros programas ir neskiriame dėmesio jos priežiūrai, viduje ilgainiui gali kauptis riebalų, skalbimo priemonių ir kitų nešvarumų likučiai. Drėgnose vietose gali susidaryti biofilmas – prie paviršių prikibusių mikroorganizmų sluoksnis, kuris gali tapti viena iš nemalonaus kvapo priežasčių,“ – komentuoja „Samsung“ buitinės technikos ekspertas Tomas Alešiūnas.

Todėl svarbu reguliariai valyti skalbyklę pagal gamintojo rekomendacijas, nepamirštant ir specialių būgno valymo programų.

2. Sportinės aprangos dilema: ar įmanoma atsikratyti įsisenėjusio prakaito kvapo?

Kodėl sportiniai marškinėliai net po skalbimo kartais išlaiko nemalonų kvapą, kuris ypač išryškėja vos pradėjus sportuoti? Atsakymas slypi audinio sudėtyje.

Daugelis sportinių drabužių gaminami iš sintetinių pluoštų, pavyzdžiui, poliesterio ir elastano. Poliesteris linkęs sulaikyti odos riebalus ir kvapą sukeliančius junginius, kuriuos ne visada pavyksta visiškai pašalinti įprasto skalbimo metu. Drabužiui sušilus ir sudrėkus, likęs kvapas gali vėl sustiprėti.

Tačiau ar pradėjus tinkamai skalbti sportinę aprangą galima atsikratyti jau įsisenėjusio kvapo?

Daugeliu atvejų nemalonų kvapą galima sumažinti ar net visiškai pašalinti, tačiau vien pakeisti skalbimo temperatūrą ne visada pakanka. Jei kvapas įsisenėjęs, verta išskalbti drabužį su sportiniams ar sintetiniams audiniams skirtu skalbikliu, prireikus pasirinkti papildomą skalavimą. Svarbiausia laikytis priežiūros etiketės ir nebandyti kvapo naikinti itin aukšta temperatūra, nes taip galima sugadinti audinį.

Sportinę aprangą dažniausiai rekomenduojama skalbti 30 °C temperatūroje, o 40 °C rinktis tik tuomet, jei tai leidžia drabužio priežiūros etiketė. Taip pat verta vengti minkštiklio, jei jo nerekomenduoja gamintojas – ant sintetinių audinių likusios medžiagos gali pabloginti jų gebėjimą pašalinti drėgmę.

Dar viena dažna klaida – visų drabužių skalbimas kartu. Sportinei aprangai, medvilniniams rankšluosčiams ir patalynei gali reikėti skirtingų temperatūrų bei programų. Todėl skalbinius verta rūšiuoti ne tik pagal spalvas, bet ir pagal audinių tipą.

3. „Švaros iliuzija“: kodėl daugiau skalbiklio nereiškia geresnio rezultato?

Tikėdamiesi švaresnių ir gaiviau kvepiančių drabužių, neretai įpilame daugiau skalbiklio ar minkštiklio. Tačiau per didelis skalbimo priemonių kiekis gali duoti priešingą rezultatą.

„Skalbimo priemonių perteklius ne visada tinkamai išskalaujamas, todėl jų likučiai gali kauptis audiniuose ir skalbyklės viduje. Susimaišę su riebalais bei kitais nešvarumais, jie ilgainiui prisideda prie apnašų susidarymo ir nemalonių kvapų. Todėl daugiau skalbiklio tikrai nereiškia švaresnių drabužių“, – sako ekspertas.

Tinkamas skalbiklio kiekis priklauso nuo skalbinių kiekio, jų nešvarumo ir vandens kietumo. Šią užduotį gali palengvinti išmaniosios technologijos. Pavyzdžiui, kai kuriuose „Samsung“ skalbyklių modeliuose įdiegta „AI Wash“ funkcija jutikliais įvertina skalbinių kiekį ir nešvarumo lygį, o automatinio dozavimo sistema padeda parinkti tinkamą skalbiklio kiekį. Taip sumažėja poreikis kiekvieną kartą patiems spręsti, kiek skalbimo priemonės reikia, sutaupoma ir tausojamas pats audinys.

4. Drėgmės spąstai: kas nutinka per ilgai palikus skalbinius būgne?

Ryte įjungėte skalbyklę, išskubėjote į darbą, o apie drabužius prisiminėte tik vakare? Tokia situacija pažįstama daugeliui, tačiau būtent šis įprotis gali būti viena iš priežasčių, kodėl ką tik išskalbti drabužiai ima skleisti nemalonų kvapą.

Uždarytame būgne likę drėgni audiniai sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis. Kuo ilgiau drabužiai lieka tokioje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad juos teks skalbti pakartotinai.

Šios problemos išvengti padeda ne tik įprotis skalbinius išimti vos pasibaigus ciklui, bet ir išmaniosios technologijos. Pavyzdžiui, „Samsung“ programėlė „SmartThings“ leidžia telefone stebėti suderinamos skalbyklės veikimą ir gauti pranešimą apie pasibaigusį skalbimą. O kombinuotose skalbyklėse-džiovyklėse galima iš anksto pasirinkti skalbimo ir džiovinimo ciklą – įrenginys automatiškai pereina nuo vieno etapo prie kito. Taip ryte sudėti skalbiniai gali būti išskalbti ir išdžiovinti net tada, kai jūsų nėra namuose.

5. Kasdienė priežiūra: durelės, tarpinės ir vėdinimas

Skalbyklės švara priklauso ne tik nuo periodinio būgno valymo, bet ir nuo to, ką darome po kiekvieno skalbimo.

Guminės tarpinės raukšlėse ir skalbiklio stalčiuke gali kauptis drėgmė, skalbimo priemonių likučiai ir nešvarumai. Jei pasibaigus skalbimo ciklui durelės iškart sandariai uždaromos, drėgmė išlieka ilgiau, todėl susidaro palankios sąlygos pelėsiui atsirasti.

„Net ir pažangiausia skalbyklė reikalauja elementarios priežiūros. Po skalbimo verta nusausinti durelių tarpinę, o dureles ir skalbiklio stalčiuką palikti pravirus, kad vidus išdžiūtų. Taip pat svarbu reguliariai atlikti būgno valymo ciklą. Kai kurios šiuolaikinės skalbyklės pačios primena, kada metas tai padaryti, tačiau kasdieniai įpročiai išlieka ne mažiau svarbūs“, – primena „Samsung“ ekspertas.

Jei ką tik išskalbti drabužiai vis tiek skleidžia nemalonų kvapą, nebūtina iškart keisti skalbiklio. Pirmiausia verta patikrinti, ar nepadauginote skalbimo priemonių, ar nepalikote drėgnų drabužių būgne ir kada paskutinį kartą valėte skalbyklę.

Pranešimą paskelbė: Meda Valackaitė, UAB Publicum

Pasak „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės, DI iš kitų skaitmeninių įrankių išsiskiria tuo, kad pats prisitaiko prie mūsų kalbos.

„DI nebereikia mokėti specialių komandų – tiesiog pasakojame situaciją savais žodžiais. Tai labai palengvina naudojimąsi technologija, bet kartu gali sumažinti budrumą. Pokalbis skamba žmogiškai, tačiau visa jame pateikta informacija vis tiek perduodama technologinei sistemai“, – sako I. Rudinskaitė.

DI dažniau kalbiname, nei „promptiname“

Daugiau nei pusė DI naudotojų jam dažniausiai pateikia trumpus klausimus. Detalias instrukcijas renkasi kiek daugiau nei kas dešimtas, o paruoštus užklausų šablonus – vos 2 proc.

Beveik 3 iš 10 naudotojų su DI dažnai elgiasi kaip su žmogumi, dar ketvirtadalis – kartais. Jie reiškia emocijas, dėkoja, giria, pyksta ar liepia DI „nemeluoti“.

Dažniau tokiu bendravimu išsiskyrė 71 metų ir vyresni DI naudotojai.

„Kai technologiją galima valdyti savais žodžiais, techninės žinios tampa mažesne kliūtimi. Žmogui nereikia prisitaikyti prie sistemos – sistema pati kalba jam suprantama forma. Todėl toks bendravimo būdas patogus visiems“, – pastebi I. Rudinskaitė.

Privatumo grėsmę mato kas antras, bet duomenimis vis tiek dalijasi

Beveik kas ketvirtas DI naudotojas pripažįsta jau pateikęs jam asmeninės ar konfidencialios informacijos. Kiek daugiau nei kas dešimtas tai darė sąmoningai, panaši dalis tik vėliau susimąstė, ką buvo atskleidę.

Tuo pat metu kas antras apklaustasis mano, kad DI gali kelti grėsmę privatumui, o visiškai saugiai juo naudodamasis jaučiasi tik kas penktas.

„Žinoti apie privatumo riziką ir jos išvengti konkrečioje situacijoje – ne tas pats. Norėdami tikslesnio atsakymo pateikiame daugiau konteksto, tačiau daugiau informacijos nebūtinai reiškia geresnę užklausą. Jei kolegos vardas, kliento kontaktai ar kita asmeninė detalė atsakymo nekeičia, DI jos nereikia“, – aiškina I. Rudinskaitė.

Viena detalė gali reikšti daugiau, nei atrodo

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI)duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį beveik pusę išanalizuotų asmens duomenų saugumo pažeidimų lėmė žmogiškoji klaida. Ši statistika nėra išskirtinai apie DI naudojimą, tačiau ekspertai perspėja, kad DI gali padėti greičiau sujungti skirtinguose šaltiniuose rastą informaciją apie žmogų. Todėl atskirai nekaltai atrodantis vardas, darbovietė ar kontaktas kartu gali atskleisti gerokai daugiau.

„Riziką dažnai sukuria ne vienas duomuo, o jų visuma. Tai, kas atskirai atrodo nereikšminga, susieta su kita informacija gali daug pasakyti apie žmogų. Todėl į DI užklausą verta dėti tik tai, ko iš tiesų reikia atsakymui gauti“, – sako I. Rudinskaitė.

Ko DI geriau nepasakoti?

Norite, kad DI pataisytų laišką? Gavėjo vardą ar kontaktus dažniausiai galima pakeisti bendriniais. Reikia apibendrinti darbo dokumentą? Pirmiausia būtina pašalinti klientų, darbuotojų ir kitą svarbią informaciją.

DI pokalbiuose nenaudoti slaptažodžių, vienkartinių prisijungimo kodų, banko kortelių duomenų ar kitos informacijos, suteikiančios prieigą prie paskyrų ir finansų.

„Daug kalbame apie tai, kaip parašyti gerą užklausą DI. Ne mažiau svarbu žinoti, ko į ją neįrašyti. Prieš spaudžiant „siųsti“ verta savęs paklausti: ar DI tikrai reikia šios informacijos?“, – apibendrina I. Rudinskaitė.

Tyrimas apie naudojimosi dirbtiniu intelektu įpročius ir požiūrį atliktas 2026 m. liepos 10–rugpjūčio 8 dienomis. Internetinėje apklausoje dalyvavo 2959 18 metų ir vyresni „Tele2“ klientai. Duomenys pasverti pagal Lietuvos gyventojų proporcijas.

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2

Naujasis mokėjimų sprendimas suteiks SEB technologinį pagrindą toliau plėtoti skaitmenines mokėjimo paslaugas, prisitaikyti prie kintančių klientų ir prekybininkų poreikių bei  greičiau diegti naujas funkcijas  visose trijose Baltijos šalyse. 

„Mokėjimų apimtys Baltijos šalyse nuolat auga, todėl vis svarbiau užtikrinti, kad atsiskaitymai būtų patogūs, saugūs ir patikimi. Naujoji platforma suteiks klientams daugiau  galimybių ir funkcijų naudojantis mokėjimo paslaugomis, o mums leis greičiau reaguoti į jų poreikius ir rinkos pokyčius. Bendradarbiaudami sieksime užtikrinti dar patikimesnį mokėjimo paslaugų veikimą ir sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai“, – sako Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

„Ši partnerystė rodo bendrą mūsų siekį prisidėti prie bankininkystės ir mokėjimo paslaugų plėtros. Sujungdami savo patirtį galime kurti vertę rinkai ir plėtoti sprendimus, atitinkančius kintančius verslo bei klientų poreikius“, – sako Natalija Dmitrijeva, „Tieto Banktech“ Mažmenos klientų momentinių mokėjimų ir kortelių padalinio vadovė.

Partnerystė neapsiribos vien šiuo projektu – ji sudarys sąlygas ir toliau plėtoti mokėjimų bei skaitmeninės prekybos paslaugas, kuriančias ilgalaikę vertę klientams visame regione.

Apie „Tieto Banktech“

„Tieto Banktech“ kuria programinę įrangą ir finansų įstaigoms teikia technologines paslaugas, padedančias modernizuoti veiklą, didinti jos efektyvumą ir plėsti verslą. Bendrovė turi penkių dešimtmečių patirtį bankininkystės technologijų srityje ir teikia saugius, patikimus bei teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus finansų įstaigoms Europoje ir kituose regionuose.

„Tieto Banktech“ sprendimai apima mokėjimus, mokėjimo korteles, finansinių nusikaltimų prevenciją, paskolas ir finansavimą, taupymą ir turto valdymą bei bankininkystės paslaugas, teikiamas kaip platforma (Banking-as-a-Platform). Derindama bankininkystės patirtį su šiuolaikinėmis technologijomis, bendrovė padeda finansų įstaigoms atnaujinti veiklos sistemas, plėsti paslaugas ir prisitaikyti prie kintančių klientų poreikių, rinkos sąlygų bei reguliavimo reikalavimų.

„Tieto Banktech“ yra specializuotas „Tieto“ padalinys. „Tieto“ – programinės įrangos kūrimo ir technologijų konsultacijų bendrovė, kurioje dirba apie 13 tūkst. specialistų daugiau nei 20 šalių.

Pranešimą paskelbė: Laima Staknytė-Patinskienė, SEB bankas

Šį skaičių į skaidrę įrašė jo dirbtinio intelekto (DI) asistentas.

Tris savaites Karolis su asistentu dirbo beveik kasdien: kartu kūrė finansinį modelį, rengė atsakymus į keblius investuotojų klausimus, dėliojo visą pristatymą. Jam atrodė, kad asistentas projektą išmano ne prasčiau už jį patį, todėl klaida jį gerokai nustebino. Ištaisyti ją užtruko dešimt sekundžių, tačiau išsiaiškinti, kodėl ji atsirado – kiek ilgiau.

Modelis nieko neprisimena

Karolis paklausė asistento, iš kur atsirado 4 milijonai. Šis atsakė radęs skaičių savo išsaugotuose užrašuose. Užrašuose? Tai privertė Karolį pasidomėti plačiau.

Pirmoji staigmena: pats DI modelis nieko neprisimena. Viską, ką žino, jis išmoko dirbtinio intelekto mokymo metu, dar prieš tai, kai juo kas nors pradėjo naudotis. Vėliau jo „smegenys“ nebesikeičia. Trys savaitės darbo su Karoliu modelio nei kiek nepakeitė.

Antroji staigmena: tarp žinučių modelis viską pamiršta. Kaskart, kai Karolis ką nors parašo, sistema modeliui iš naujo nusiunčia visą pokalbį nuo pirmos eilutės, o modelis jį perskaito nuo pradžių.

Riboto ploto rašomasis stalas

Įsivaizduokite rašomąjį stalą. Viską, kas ant jo padėta, modelis mato ir gali panaudoti. Tai vadinamasis konteksto langas – trumpalaikė DI atmintis.

Stalas didelis: šiuolaikiniai modeliai ant jo sutalpina šimtus tūkstančių žetonų. Žetonas – tai žodis, žodžio dalis ar simbolis, taigi tokia apimtis prilygsta storai knygai. Tačiau pokalbiui pasibaigus stalas nušluostomas iki švaraus.

Esama ir dar vienos bėdos. Kai stalas labai apkrautas, modelis prasčiau pastebi tai, kas guli krūvos viduryje. Sprendimas dėl 6 milijonų buvo priimtas per ilgai besitęsusį vėlyvą pokalbį – kažkur tarp puslapių apie pinigų srautus ir rinkos dydį. Ten jis ir pasimetė.

Užrašų knygelė 

Kaip tada asistentas prisimindavo, kas vyko vakar? Jis turi ilgalaikę atmintį, tik ji yra ne modelio viduje, o šalia jo – atskiroje duomenų bazėje. Tarkime, kad tai užrašų knygelė.

Po kiekvieno pokalbio sistema atsirenka faktus, kuriuos, jos manymu, verta išsaugoti: „Karolis vadovauja šešių žmonių startuoliui.“ „Jis ieško investuotojų.“ „Įmonės vertė – 4 mln. eurų.“

Kiekvienas faktas paverčiamas vektoriumi – ilga skaičių seka, nusakančia sakinio prasmę. Panašios prasmės sakiniai gauna panašius skaičius, net jei sudaryti iš skirtingų žodžių. Taip „įmonės vertinimas“ ir „kiek verta bendrovė“ atsiduria visai greta.

Kai Karolis paprašė asistento užpildyti skaidrę apie įmonės vertę, jo prašymas irgi buvo paverstas skaičiais. Sistema užrašų knygelėje surado artimiausią atitikmenį ir padėjo jį ant stalo. Tas įrašas buvo padarytas dar pirmąją savaitę. Naujasis sprendimas dėl 6 milijonų į knygelę taip ir nepateko, todėl asistentas nė nenutuokė, kad skaičius pasikeitęs. Jis panaudojo tai, ką turėjo.

Ne visi užrašai vienodi

Knygelėje saugomi kelių rūšių prisiminimai. Vieni jų – faktai, pavyzdžiui, kiek darbuotojų turi įmonė. Kiti – įvykiai: „Praėjusią savaitę sukūrėme finansinį modelį.“ Dar kiti – įpročiai: „Karolis mėgsta trumpus atsakymus.“ Visus juos atsirenka sistema, ne žmogus. O sistema ne visada teisingai nuspėja, kas vėliau bus svarbu.

Tolimesni Karolio veiksmai

Jis atsidarė asistento nustatymus ir pirmą kartą perskaitė, ką šis apie jį žino. Pataisė įmonės vertę, ištrynė kelis nebeaktualius faktus ir dar kartą patikrino kiekvieną pristatymo skaičių. Kitą rytą susitikimas praėjo sklandžiai.

Vis dėlto svarbiausia pamoka buvo ne apie pristatymą. Karolis manė dirbąs su asistentu, kuris viską prisimena. Iš tikrųjų jo asistentas kaskart iš naujo perskaito savo užrašus. DI neprisimena taip, kaip mes, – jis remiasi tuo, ką turi po ranka. Todėl verta žinoti, kas surašyta jo užrašų knygelėje.

Žvilgsnis į ateitį

DI atmintis sparčiai tobulėja: asistentai vis geriau pastebi pasikeitimus ir atnaujina užrašus. Tačiau pagrindinis principas greičiausiai dar kurį laiką išliks tas pats: nekintantis modelis, kaskart nuvalomas stalas ir užrašų knygelė, kurioje sistema pati sprendžia, ką išsaugoti. Kuo dažniau naudojame DI atliekant svarbias darbines užduotis, tuo svarbiau žinoti, kas toje užrašų knygelėje yra parašyta.

Straipsnis parengtas remiantis „AAI-Labs“ tyrimu „Memory under noise“ apie DI agentų atmintį.

Pranešimą paskelbė: Aistis Raudys, UAB Taikomasis dirbtinis intelektas

Pirmoji „Via Toll“ sistemos akredituojama EERP teikėja „Toll4Europe“ – Vokietijos įmonė, Europos rinkai siūlanti elektroninės kelių rinkliavos paslaugų sprendimus, leidžiančius vežėjams naudotis kelių rinkliavos sistemomis skirtingose šalyse per vieną paslaugos teikėją. 

Integravus „Toll4Europe“ sprendimus ir sėkmingai užbaigus numatytas akreditavimo procedūras, partneris galės teikti paslaugas savo klientams pagal „Via Toll“ nustatytus reikalavimus. Partnerių tinklą planuojama plėsti ir toliau, sudarant galimybes prie sistemos prisijungti ir kitiems EERP  teikėjams. 

„EERP partnerio prisijungimas yra svarbus žingsnis siekiant, kad „Via Toll“ sistema būtų patogi naudotis ir Lietuvos, ir kitų valstybių vežėjams. Ši integracija į „Via Toll“ sudarys papildomų galimybių tarptautiniams vežėjams rinktis jiems pažįstamus sprendimus, patogų atsiskaitymo būdą ir sudarys sąlygas paprasčiau administruoti Lietuvos kelių rinkliavos mokėjimus. Esame pasirengę artimiausiu metu pradėti ir kitų suinteresuotų EERP teikėjų akreditavimo procesus“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

EERP sistemos partneriai padeda supaprastinti atsiskaitymą už naudojimąsi mokamais keliais skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Tai ypač aktualu tarptautiniams vežėjams, valdantiems didesnius transporto parkus. EERP teikėjai aprūpina klientus transporto priemonėse montuojamais įrenginiais (TPMĮ, angl. on-board unit, OBU), fiksuojančiais kelių rinkliavos dydžiui apskaičiuoti reikalingus duomenis, ir surinktas iš savo klientų kelių rinkliavas perveda paskirtajai kelių rinkliavos rinkėjai. Pasirinkus akredituotą EERP teikėją, vežėjams nebereikia tiesiogiai atsiskaityti su kiekvienos šalies paskirtuoju kelių rinkliavos rinkėju – rinkliavas surenka pasirinktas akredituotas EERP teikėjas.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. pradėsianti veikti „Via Toll“ pakeis e-vinjetes ir bus skirta kroviniams ir keleiviams vežti naudojamų M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių valdytojams. Lengvųjų M1 kategorijos automobilių vairuotojams kelių rinkliava kaip ir iki šiol nebus taikoma.

Kelių rinkliavą bus galima sumokėti naudojantis „Via Toll“ programėle arba įsigyjant išankstinius kelionės bilietus savitarnos portale, taip pat naudojantis išorinių paslaugų teikėjų siūlomais sprendimais. 

Daugiau informacijos apie trečiųjų šalių integraciją, techninius reikalavimus ir prisijungimo prie „Via Toll“ sistemos tvarką skelbiama „Via Lietuva“ interneto svetainėje. Pagrindiniai techniniai dokumentai ir reikalavimai:

• TPMĮ (OBU)  teikėjams;
• Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos (EERP) teikėjams;
• Degalų kortelių tiekėjams.

Apie „Via Toll“ sistemą

Elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ pradės veikti 2027 m. sausio 1 d. Ji pakeis dabar naudojamas vinjetes ir kelių rinkliavą apskaičiuos pagal faktiškai mokamais valstybinės reikšmės keliais nuvažiuotą atstumą. Sistema bus taikoma kroviniams ir keleiviams gabenti skirtoms M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Pranešimą paskelbė: Vytenis Radžiūnas, AB Via Lietuva

„LG Electronics Inc.“ (LG) praneša, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį bendrovės konsoliduotosios pajamos pasauliniu mastu siekė 23,82 trln. Pietų Korėjos vonų (14,60 mlrd. eurų), o veiklos pelnas – 781,9 mlrd. vonų (479,11 mln. eurų). Per pirmuosius tris 2026 m. ketvirčius bendrovė uždirbo 71,38 trln. vonų (42,07 mlrd. eurų) konsoliduotųjų pajamų – 9,2 proc. daugiau nei prieš metus. Sukauptasis veiklos pelnas siekė 4,03 trln. vonų (2,38 mlrd. eurų) ir per metus išaugo 55,9 proc.

Tvirtos pozicijos rinkoje ir išsiskiriantys produktai skatino tolesnį pagrindinių LG verslo sričių augimą. Buitinės technikos ir transporto sprendimų verslai išlaikė stabilų pelningumą, o medijų ir pramogų verslo rezultatai išaugo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais. 

Remdamasi stipriomis pagrindinėmis verslo sritimis, LG ieško naujų augimo galimybių ir siekia, kad jos duotų apčiuopiamų verslo rezultatų. Bendrovė plėtoja dirbtinio intelekto duomenų centrų (AIDC) vėsinimo sprendimus, robotiką ir dirbtiniu intelektu grįstus išmaniųjų namų sprendimus.

LG buitinės technikos sprendimų padalinio („Home Appliance Solution“, HS) pajamos siekė 7,04 trln. vonų (4,31 mlrd. eurų), o veiklos pelnas – 259,2 mlrd. vonų (158,83 mln. eurų). Pajamos jau antrą ketvirtį iš eilės viršijo 7 trln. vonų (4,29 mlrd. eurų). Tai rodo, kad bendrovės strategija, apimanti tiek aukščiausios klasės, tiek masinės rinkos produktus, duoda rezultatų. Nors logistikos ir rinkodaros sąnaudos trumpuoju laikotarpiu išaugo, efektyvesnė veikla padėjo išlaikyti stabilų pelningumą. HS padalinys planuoja didinti pardavimus, daugiausia dėmesio skirdamas Globaliųjų Pietų šalių rinkoms.

LG medijų ir pramogų sprendimų padalinio („Media Entertainment Solution“, MS) pajamos siekė 5,02 trln. vonų (3,08 mlrd. eurų), o veiklos pelnas – 146,7 mlrd. vonų (89,89 mln. eurų). Abu rodikliai padidėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Prie to prisidėjo išaugę aukščiausios klasės produktų, tokių kaip OLED televizoriai, pardavimai ir didesnės pardavimo apimtys besivystančiose rinkose. Padalinys toliau sieks didinti aukščiausios klasės produktų pardavimus ir stiprinti verslo atsparumą. Tikimasi, kad ketvirtąjį ketvirtį atminties komponentų ir ekranų plokščių kainos toliau didins sąnaudas. Prognozuojama, kad televizorių paklausa bus mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nes aukštos naftos kainos ir palūkanų normos neigiamai veikia vartotojų nuotaikas.

Žvelgdama į 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį, LG toliau sieks auginti verslo klientams skirtų sprendimų, prenumeratos paslaugų ir prekybos internetu verslus. Į išorinės aplinkos pokyčius bendrovė reaguos įvairindama tiekimo grandinę ir didindama veiklos efektyvumą.

*Sumos eurais apskaičiuotos pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą vidutinį 2026 m. trečiojo ketvirčio Pietų Korėjos vonų ir eurų kursą.

# # # 

Apie „LG Electronics“ 

„LG Electronics“ yra pasaulinė technologijų ir buitinės elektronikos inovatorė, veikianti beveik visose šalyse ir turinti daugiau nei 75 tūkst. darbuotojų pasaulyje. 2025 m. keturios LG bendrovės („Home Appliance Solution“, „Media Entertainment Solution“, „Vehicle Solution“ ir „Eco Solution“) kartu pardavė prekių už daugiau nei 89 trilijonus KRW. LG yra pirmaujanti buitinių ir komercinių gaminių – televizorių, buitinės technikos, oro prietaisų, monitorių, automobilių komponentų – gamintoja, o jos aukščiausios kokybės LG SIGNATURE ir išmanieji „LG ThinQ“ prekių ženklai žinomi visame pasaulyje. Naujienų ieškokite interneto svetainėje: www.lg.com/global/newsroom.  

Pranešimą paskelbė: Aušrinė Purytė, Fabula Rud Pedersen Lithuania

„Po vandeniu ypač svarbu greitai ir aiškiai matyti aktualią informaciją. Kurdami „Descent X10“ siekėme, kad svarbiausi nardymo rodikliai būtų lengvai pasiekiami tiesiog ant riešo. Patikimos funkcijos, patvarus dizainas ir paprastas naudojimas padės narams užtikrinčiau jaustis po vandeniu – tiek per pirmąsias pamokas, tiek leidžiantis į vis naujus nuotykius“, – sako „Garmin“ pardavimų ir rinkodaros viceprezidentė Susan Lyman.

Svarbiausi nardymo duomenys – viename ekrane

Naujasis „Descent X10“ sukurtas taip, kad nardymo metu visa reikalinga informacija būtų lengvai matoma ir pasiekiama. Įrenginys pasižymi šiomis funkcijomis:

·       Ryškus ir lengvai įskaitomas ekranas. Didelis, nuolat įjungtas, aukšto kontrasto 2,1 colio ekranas su foniniu apšvietimu ir aiškiai įskaitomais simboliais leidžia patogiai stebėti nardymo rodiklius tiek ryškioje saulės šviesoje, tiek giliau po vandeniu, kur natūralios šviesos gerokai mažiau.

·       Skirtingi nardymo režimai. Įrenginyje integruoti nardymo su akvalangu, nardymo sulaikius kvėpavimą ir gylio matuoklio režimai. Kiekvienas jų leidžia patogiai stebėti konkrečiai veiklai aktualius duomenis, o pats įrenginys pasižymi 10 ATM atsparumo vandeniui klase ir yra pritaikytas nardymui.

·       Ilgai veikianti baterija. Vienu įkrovimu „Descent X10“ gali veikti iki 50 valandų nardymo režimu, o budėjimo režimu – net iki 6 mėnesių. Tai ypač patogu planuojant ilgesnes keliones ar kelis nėrimus iš eilės.

·       „Garmin Dive“ programėlė. Po kiekvieno nėrimo duomenys gali būti automatiškai perkeliami į išmaniojo telefono programėlę, kurioje galima peržiūrėti nardymo istoriją, pažymėti aplankytas vietas, stebėti naudojamos įrangos duomenis ir analizuoti savo patirtį po vandeniu.

·       Nardymo simuliatorius. Susiejus „Descent X10“ su „Garmin Dive“ programėle, galima simuliuoti visą nėrimą, išbandyti įvairias situacijas ir susipažinti su įrenginio valdymu dar prieš leidžiantis į vandenį. Tai leidžia geriau pasiruošti realioms nardymo sąlygoms.

·       „NDL Aware™“ funkcija. Ši funkcija realiuoju laiku parodo, kaip nardymo gylio pokyčiai veikia nedekompresinio nardymo laiko ribą (NDL). Tokia informacija padeda narams efektyviau planuoti nėrimą ir ilgiau išbūti po vandeniu neviršijant nustatytų ribų.

·       Nustatymų sinchronizavimas. Norintys nardyti su atsarginiu įrenginiu gali lengvai sinchronizuoti nustatymus tarp kelių suderinamų „Descent“ nardymo kompiuterių.

Individualus dizainas ir tvaresni sprendimai

Kurdami „Descent X10“, „Garmin“ dėmesį skyrė ne tik funkcionalumui, bet ir galimybei įrenginį pritaikyti pagal asmeninį stilių. Naujajam modeliui siūlomi keičiami apsauginiai rėmeliai, kuriuos galima įsigyti atskirai. Narai gali rinktis iš keturių spalvų – ryškiai geltonos („Amp Yellow“), žydros („Aqua“), violetinės („Purple Iris“) ir juodos („Black“). Plastikiniai rėmeliai ne tik suteikia įrenginiui išskirtinumo, bet ir užtikrina papildomą apsaugą.

Komplekte esantis silikoninis dirželis pritaikytas dėvėti ant hidrokostiumo, todėl nardymo kompiuterį patogu naudoti įvairiomis sąlygomis. Norintiems daugiau pasirinkimo galimybių taip pat siūlomi įvairių spalvų „QuickFit®“ dirželiai, kuriuos galima įsigyti papildomai.

Dėmesys skirtas ir aplinkosaugai – visas „Descent X10“ korpusas bei ekrano rėmelis pagaminti iš perdirbto plastiko, kuris kitu atveju galėjo patekti į vandenyną.

Patogesnis sprendimas nardymo mokykloms ir įrangos nuomos punktams

„Descent X10“ sukurtas atsižvelgiant ne tik į individualių narų, bet ir į nardymo mokyklų, specializuotų parduotuvių bei nardymo išvykų organizatorių poreikius.

Naujajame modelyje įdiegtas specialus nuomos režimas, leidžiantis greitai pritaikyti įrenginio nustatymus pagal kiekvieno naro pasirengimo lygį. Pasibaigus naudojimui, nustatymus galima paprastai atkurti ir paruošti kompiuterį kitam naudotojui. Tai palengvina kasdienį įrangos administravimą ir padeda užtikrinti sklandesnį nuomos procesą.

Papildomai įsigyjami spalvoti apsauginiai rėmeliai taip pat suteikia praktinės naudos – skirtingomis spalvomis pažymėtus nardymo kompiuterius lengviau atskirti, todėl paprasčiau stebėti ir valdyti nuomojamos įrangos inventorių.

Naująjį „Garmin Descent X10“ nardymo kompiuterį jau galima įsigyti už 349,99 Eur. Daugiau informacijos apie naujuosius įrenginius galima rasti svetainėje www.garmin.lt

Pranešimą paskelbė: Raminta Ramanauskaitė, UAB „coagency”

„Šiandien telefone saugome ne tik asmeninius pokalbius, bet ir dokumentų nuotraukas, prisijungimus prie įvairių paslaugų, tapatybės patvirtinimo priemones. Jei vagims į rankas patenka atrakintas telefonas, jie gali prisijungti prie elektroninio pašto, gauti programėlių patvirtinimo kodus bei prieigą prie žmogaus pinigų. Dėl to svarbu iš anksto pasirūpinti telefone esančių asmeninių duomenų apsauga, kad, įvykus nelaimei, nuostoliai būtų mažesni“, – įspėja Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

„Pernai Lietuvoje pavogta apie 540 mobiliojo ryšio telefonų. Dažniausiai telefonai prarandami dėl pačių savininkų aplaidumo ar išsiblaškymo. Populiariausias scenarijus – be priežiūros kavinėse, baruose, parkuose palikti asmeniniai daiktai. Antroje vietoje lieka klasikinės kišenvagystės, kai telefonai ištraukiami iš drabužių kišenių, automobilių“, – sako Ramūnas Matonis, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.

Pirmas saugumo barjeras – ekrano užraktas

Pirmoji kliūtis, neleidžianti svetimam žmogui pasiekti telefone esančių duomenų, – stiprus ekrano užraktas.

„Tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonų ekranų užraktams rekomenduojama rinktis ilgesnį, bent 6 skaitmenų PIN kodą, stiprų slaptažodį ar piršto atspaudą. „iPhone“ telefonų ekranus taip pat gerai saugo veido atpažinimo funkcija“, – pataria „Bitės Profas“.

Kitas svarbus žingsnis – pasirūpinti galimybe telefoną rasti nuotoliu. „iPhone“ telefone tai galite padaryti atidarę nustatymus: paspauskite ant savo vardo, pasirinkite „Find my“(„Lokatorius“) ir aktyvuokite funkciją. Į „Android“ telefonus galima atsisiųsti programėlę „Find Hub“, kurią rasite nustatymuose, atsidarę „Google paslaugos“. Tam, kad savo telefono buvimo vietą galėtumėte matyti ir iš kito įrenginio, reikėtų aktyvuoti ir vietos nustatymo funkciją.

„Taip pat rekomenduoju išsisaugoti telefono unikalų identifikacinį kodą IMEI. Jį rasite telefono nustatymuose ar ant pirkimo pakuotės. Svarbu šį numerį išsisaugoti ne telefone – šis kodas svarbus policijai ir ryšio bendrovei telefoną pavogus“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

Papildoma apsauga programėlėms

Pasitaiko ir atvejų, kai atrakintą telefoną vagys tiesiog išplėšia iš rankų ir gauna paprastesnę prieigą prie elektroninio pašto, žinučių, socialinių tinklų ir finansinių paslaugų. El. pašte dažnai lieka laiškų iš bankų, mokėjimo, investavimo platformų. Iš jų vagys gali sužinoti, kokiomis finansinėmis paslaugomis žmogus naudojasi ir kurios paskyros susietos su jo banko sąskaita.

Kad vagys negalėtų lengvai pasinaudoti telefone esančia informacija, svarbiausias programėles verta apsaugoti papildomai. „Pirmiausia, patikrinkite pašto, banko, investavimo programėlių nustatymus. Jei yra galimybė, vertėtų įjungti papildomą apsaugą PIN kodu ar piršto atspaudu. Taip kiekvieną kartą atidarant programėlę reikės patvirtinti tapatybę“, – pataria „Bitės Profas“.

Pavogė telefoną – ką būtina daryti nedelsiant

Pastebėjus, kad dingo telefonas, patikrinkite jo buvimo vietą. Jei įtariate, kad telefono nepametėte, o jį pavogė – pirmiausia susisiekite su ryšio bendrove ir užblokuokite SIM ar eSIM kortelę. Tai ypač aktualu, jei prisijungimams prie paskyrų naudojate žinutėmis siunčiamus kodus.

Jei turite išsisaugoję telefono IMEI numerį, „Bitė“ pagal jį gali nemokamai užblokuoti ir patį vogtą telefoną. Tai reiškia, kad telefonas neveiks net ir įdėjus kitą SIM kortelę, o neveikiančio telefono antrinėje rinkoje nebeparduosi. Svarbu atminti, kad ši paslauga taikoma tik salone įsigytiems naujiems telefonams. Užblokuoti įrenginio, kuris pirktas antrinėje rinkoje panaudotas, mobiliojo ryšio bendrovė negalės.

„Užblokavus SIM kortelę žmogus telefono numerio nepraranda. Norint savu numeriu naudotis toliau, pakanka užsisakyti naują kortelę. „Bitės“ klientai, esant poreikiui, gali kreiptis, kad visi skambučiai būtų laikinai nukreipiami į kitą numerį, kol žmogus įsigys naują SIM kortelę“, – sako A. Archangelskis.

Kitas žingsnis, kurį vagystės atveju būtina atlikti nedelsiant, – kreiptis į savo banką dėl sąskaitų apsaugos, taip pat apie vagystę pranešti policijai.  

„Nukentėjus nuo vagystės rekomenduojame būtinai kreiptis į policiją, pateikti aplinkybes, kada ir kur telefonas dingo, jei yra galimybė – pranešti apie matomą įrenginio buvimo vietą. Kartu svarbu nurodyti telefono modelį, IMEI numerį ar bent SIM kortelės telefono numerį. Turint telefono įsigijimo dokumentus, juos taip pat rekomenduojama pateikti, kadangi jie pagrindžia padarytos žalos dydį“, – sako R. Matonis.

Pirkdami naują telefoną, žmonės gali papildomai įsigyti draudimą nuo vagystės – įvykus incidentui, pavogtas telefonas būtų pakeistas nauju.

Daugiau informacijos:

Jaunius Špakauskas

„Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas

+370 682 66188, [email protected]

Pranešimą paskelbė: Laura Adomavičienė, Idea Prima

Prieš tapdami pasaulinėmis žvaigždėmis, grupės „The Beatles“ nariai daugybę vakarų praleido koncertuodami nedideliuose Hamburgo klubuose. Jų istoriją savo bestseleryje „Outliers“ aprašė rašytojas Malcolmas Gladwellas, išpopuliarinęs vadinamąją 10 tūkstančių valandų taisyklę. Ji grindžiama mintimi, kad išskirtiniam meistriškumui pasiekti reikia daugybės metų kryptingos praktikos.

Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad nėra universalaus valandų skaičiaus, kuris garantuotų meistriškumą. Be to, tapti savo srities profesionalu ir išmokti kasdienybėje praverčiančio įgūdžio – du skirtingi tikslai.

Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, norint išmokti kelias užsienio kalbos frazes ar perprasti naują kompiuterinę programą, pirmuosius rezultatus galima pasiekti gerokai greičiau.

1. Išsikelkite tikslą, kurį įmanoma pasiekti per valandą

Viena dažniausių kliūčių mokantis naujų dalykų – pernelyg dideli lūkesčiai ir ambicingi tikslai. Nusprendus išmokti užsienio kalbą ar programavimo pagrindus, užduotis gali pasirodyti tokia sudėtinga, kad tampa neaišku, nuo ko pradėti. Todėl E. Tamelytė pataria didelius tikslus suskaidyti į mažesnes, lengviau įveikiamas užduotis, kurios padėtų greičiau pastebėti pirmuosius rezultatus.

Pavyzdžiui, jei ruošiatės savaitgalio kelionei į Italiją, per 60 minučių galite išmokti dešimt naudingiausių frazių. Pirmąsias 15 minučių skirkite žodžiams ir posakiams įsiminti, pusvalandį – pokalbiams praktikuotis, o likusias 15 minučių pabandykite susikalbėti nebežiūrėdami į užrašus. Taip po valandos jau galėsite prisistatyti, užsisakyti maisto ar paprašyti sąskaitos.

„Prieš pradedant mokytis siūlyčiau savęs paklausti, ką konkrečiai norėtumėte mokėti po valandos. Tikslas turėtų būti toks, kad galėtumėte patys įvertinti rezultatą. Pavyzdžiui, ne tiesiog pasimokyti italų kalbos, o gebėti trumpai susikalbėti restorane. Tai padeda ne tik kryptingiau mokytis, bet ir pastebėti pažangą, kuri skatina tęsti pradėtą veiklą“, – sako E. Tamelytė.

2. Pasirūpinkite aplinka, kurioje būtų lengviau susikaupti

Net ir mokymuisi paskyrus visą valandą, dalį jos lengva iššvaistyti tikrinant telefono pranešimus, ieškant reikalingos informacijos ar nuolat perjunginėjant skirtingas programėles. Todėl prieš pradedant verta pasiruošti visas mokymosi priemones, išjungti nebūtinus pranešimus ir pasirūpinti aplinka, kurioje būtų lengviau susikaupti.

Jei visą valandą išlaikyti dėmesį sunku, mokymuisi skirtą laiką verta padalyti į du maždaug 25 minučių etapus, tarp jų darant trumpą pertrauką. Jos metu rekomenduojama atsitraukti nuo ekrano, šiek tiek pajudėti ar pasivaikščioti, užuot laiką leidus socialiniuose tinkluose. Likusias minutes naudinga skirti išmoktai medžiagai prisiminti ir svarbiausioms mintims apibendrinti.

Mokymosi procesą gali palengvinti ir tinkamai pasirinktos technologijos. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Tab S12“ serijos planšetėse galima vienu metu atverti kelias programėles – vienoje ekrano dalyje skaityti mokomąją medžiagą, kitoje žymėtis svarbiausias mintis ar naudotis DI asistentu. Pridedamu išmaniuoju rašikliu patogu ranka rašyti pastabas, braižyti schemas ar pasižymėti esminę informaciją, vėliau – ją konvertuoti į spausdintą tekstą.

Vis dėlto, pasak ekspertės, technologijos turėtų palengvinti mokymąsi, o ne papildomai blaškyti dėmesį. Todėl svarbu atsirinkti tik tas priemones, kurios iš tiesų naudingos, ir vienu metu susitelkti į vieną užduotį.

3. Žinias pritaikykite praktiškai

Skaitant naują informaciją, neretai atrodo, kad viskas aišku, tačiau vėliau paaiškėja, jog sunku prisiminti net pagrindines mintis. Todėl vienas veiksmingiausių mokymosi būdų – ne tik kartoti medžiagą, bet ir reguliariai pasitikrinti, kiek jos pavyko įsiminti.

Pavyzdžiui, jei bandote suprasti, kaip veikia infliacija, perskaitę paaiškinimą užverskite užrašus ir pabandykite šį reiškinį savais žodžiais paaiškinti kitam žmogui. Jei nepavyksta, grįžkite prie neaiškių vietų. Kitą dieną verta dar kartą pasitikrinti, ką išmokote – toks kartojimas padeda geriau įtvirtinti žinias ir ilgiau jas išsaugoti atmintyje.

Pasak E. Tamelytės, mokantis gali praversti ir dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, leidžiantys ne tik ieškoti informacijos, bet ir ją praktiškai pritaikyti.

„Užuot paprašę DI pateikti paruoštą atsakymą, pabandykite paversti jį savo mokytoju. Paprašykite užduoti penkis klausimus pasirinkta tema, kiekvieną kartą palaukti jūsų atsakymo, o suklydus – paaiškinti klaidą ir pateikti papildomą pavyzdį. Taip iš karto pamatysite, ką jau suprantate, o kur žinių dar trūksta. Tik svarbu nepamiršti, kad ir DI pateikiamą informaciją reikia vertinti kritiškai“, – pataria ekspertė.

Nors per valandą vargu ar įmanoma įvaldyti naują įgūdį, tiek laiko gali pakakti pirmiesiems apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Net ir nedidelė pažanga gali suteikti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir paskatinti toliau gilinti žinias.

Pranešimą paskelbė: Meda Valackaitė, UAB Publicum

Lietuvos DI bendrovė „AAI Labs“ šiais metais vienai Lietuvos gydymo įstaigai sukūrė sistemą, kuri vertina skambučių (tiksliau, registratūros darbuotojų pokalbių) kokybę. Šiuo metu Sistema per dieną sėkmingai apdoroja bei įvertina iki 10 tūkst. pokalbių. Tam kad dirbtinis intelektas (DI) galėtų tinkamai įvertinti pokalbį, pirmiausia visgi jį reikia teisingai suprasti bei paversti tekstu – būtent šis žingsnis ir sukėlė daugiausiai bėdų.

Problema – telefono linijos kokybė

Aukštos kokybės garso įrašus modelio apmokymui buvome iš anksto apdoroję bei pavertę į reikiamą (telefoninį) formatą, tačiau galutinė kokybė dirbant su tikrais skambučiais po pirminio apmokymo vis vien buvo prasta. Dėl to, išanalizavome, kuo tikri skambučiai skiriasi nuo apmokymui naudotų garso duomenų.

Pasirodo, jog įprastų skambučių garsas yra duslus: aukšti dažniai, praktikoje padedantys atskirti priebalsius, realiuose įrašuose buvo labai silpni. Taip pat skambučių įrašuose dažnu atveju buvo jaučiamas triukšmas. Kalbos ir triukšmo santykis mokymo įrašuose buvo apie 26 dB (kuo jis didesnis, tuo kalba yra švaresnė ir aiškesnė). Skambučių įrašuose šis santykis siekė tik 8 dB, tad atskirti triukšmą nuo kalbos buvo ganėtinai sudėtinga.

Tai reiškia, kad mūsų modelis buvo apmokytas švarių įrašų garsu, tačiau praktikoje gaunami įrašai buvo triukšmingi ir sunkiai suprantami, kas sugadindavo rezultatus.

Mokymo įrašus „sugadinome“ tyčia

Šios problemos sprendimas paprastas – apmokymo duomenis priartinome prie tikrų skambučių. Kitaip tariant, į turimus įrašus pridėjome įvairaus stiprumo triukšmo, įrašus pagreitinome ir sulėtinome bei panaudojome skirtingus telefonijos kodavimo metodus siekiant užtikrinti kuo didesnę įrašų kokybės įvairovę.

Po šių pakeitimų, klaidingai atpažintų žodžių dalis sumažėjo nuo 28,8 iki 12,6 proc. Stebėtinai, modelio rezultatai pagerėjo tiek įrašuose su foniniu triukšmu, tiek be jo, tad toks sintetinis įrašų sugadinimas stipriai padėjo padidinti modelio kokybę dirbant realiomis sąlygomis.

Ne kiekviena klaida yra klaida

Modelio rezultatų analizė taip pat parodė, jog dalį „klaidų“ lemia smulkios intonacijos, pavyzdžiui:  „mhm“, „hm“, ir kt. Modeliui šiuos garsus aptikti yra sudėtinga, tačiau pokalbio prasmei jie didelės įtakos neturi, dėl ko nusprendėme juos pašalinti iš apmokymui naudojamų duomenų bei netraktuoti tokių atvejų kaip klaidingų.

Šiuo metu modelis geba suprantamai interpretuoti įvairaus triukšmingumo įrašus, o pasitaikančios klaidos yra neesminės. Pavyzdžiui, painiojami linksniai („daktarę“ virsta į „daktarė“), praleidžiami trumpi žodžiai, „taip“ suprantamas kaip „tai“ ir pan. Sunkiausiai modeliui suprasti sekasi medicininiai terminai, kadangi mokymo duomenyse jų yra mažai.

Ateityje planuojame dabartinį kalbos modelį apmokyti didesniu duomenų kiekiu, aprėpiančių dar platesnę kokybės bei naudojamų terminų įvairovę.

Ką verta žinoti prieš diegimą

Jei planuojate analizuoti prastos kokybės skambučius, kalbos atpažinimo modelio apmokymui naudokite garso įrašus, kuo artimesnius naudojamiems praktikoje. Mūsų atveju toks pakeitimas lėmė du kartus geresnius rezultatus.

Šiuo metu Sistemoje veikiantis modelis yra apmokytas iš trijų šaltinių: aukštos kokybės įrašų, triukšmu „sugadintų“ įrašų bei tikrų skambučių, kuriuos mūsų komanda parengė rankiniu būdu. Toks duomenų derinys davė geriausius rezultatus (klaidingai atpažintų žodžių dalis siekia tik 9 proc.) ir, tikėtina, su laiku galės būti pagerintas dar labiau.

Pranešimą paskelbė: Aistis Raudys, UAB Taikomasis dirbtinis intelektas