„Bitė Lietuva“ pirmoji iš Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių pradeda prekiauti „iPhone 6s“, naujaisiais „Apple“ išmaniaisiais telefonais. Jau dabar juos galima užsisakyti „Bitės“ internetinėje parduotuvėje, o bendrovės didžiuosiuose salonuose klientai galės įsigyti  telefonus šį trečiadienį.

„Žinome, kaip mūsų klientai aktyviai domisi naujovėmis ir laukia naujų flagmanų pasirodymo Lietuvoje. Todėl pirmieji savo klientams pristatome ir naujausius „iPhone 6s“, kuriais pasaulinė prekyba prasidėjo vos prieš keletą dienų“, – sako Aurimas Kapočius, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių verslo plėtros vadovas.

Bendrovė siūlo visų keturių spalvų 16 GB dydžio „iPhone 6s“ modelius, kurių kaina – 899 Eur. Suskubusiems dar šiandien „Bitės“ internetinėje parduotuvėje įsigyti naująjį ‚iPhone 6s”, telefonas bus pristatytas norimu Lietuvoje adresu ir laiku jau rytoj. Nuo trečiadienio naujuosius „iPhone 6s“ bus galima įsigyti „Bitės“ didžiuosiuose salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Naujuosiuose „iPhone 6s“: gyvos nuotraukos ir kitos vartotojams smagios naujovės  

Kaip pasakoja A. Kapočius, vartotojams turėtų patikti telefone pritaikytos „Apple“ inovacijos: „Nuo šiol šio išmaniojo telefono savininkai galės daryti gyvas nuotraukas, kurios užfiksuos ne tik nufotografuotą akimirką, bet ir tai, kas įvyko kelios sekundės prieš ją arba po jos. Kita maloni staigmena – naujieji „iPhone“ telefonai reaguoja į ekrano paspaudimo stiprumą ir taip leidžia greičiau pasiekti naudingas programėlių funkcijas.“

„iPhone 6s“ pasižymi ir kur kas didesne sparta, nei senieji modeliai, taip pat gerokai patobulinta vaizdo kamera. Be to, naujasis „Apple“ flagmanas palaiko 4G ir 4G+ ryšio technologijas, todėl, anot A. Kapočiaus, „Bitės“ tinkle bus galima ypač sparčiai keistis naujosiomis gyvomis nuotraukomis, kurios užima kiek daugiau vietos nei įprastos.

„Naujasis „iPhone 6s“ – dar vienas papildymas į platų „Bitė Lietuvos“ išmaniųjų telefonų asortimentą. Šiuo metu mūsų vartotojai gali rinktis iš arti 100 skirtingų pavadinimų ir 14 skirtingų gamintojų išmaniųjų telefonų, kurių didžioji dalis palaiko 4G technologiją, o kas penktas – spartųjį 4G+ tinklą“, – teigia „Bitės“ atstovas.

Reklamos agentūra – įstaiga, teikianti tokias paslaugas kaip rinkos analizė, reklamos biudžeto apskaičiavimas, reklamos kampanijų kūrimas bei realizavimas, reklaminių priemonių kūrimas, bendradarbiavimas su žiniasklaidos kanalais. Minėtų darbų atlikumui reikalingos skirtingos kompetencijos, tad vienas žmogus to atlikti, ypač – kokybiškai, nėra pajėgus. Stambiose reklamos agentūrose dirba didelės komados. Antra agentūrų grupė – siūlančios specializuotas paslaugas, tarkime – internetinę reklamą. Ir tokios, iš pažiūros – siauros, srities įgyvendinimui, reikalinga bent kelių asmenų komanda (techninis specialistas, kūrybinis asmuo, vadybininkas). Būtent tokia, mažesnė specialistų komanda, ir turėtų atkreipti vidutinių bei nedidelių įmonių dėmesį.

• Nedidelės reklamos agentūros nustatyti paslaugų įkainiai šiuo atveju yra ganėtinai priimtini. Negana to, rezultatai, kuriuos atneša gera reklamos kampanija, išlaidas atperka su kaupu.
• Mažesnės agentūros, turinčios nedaug užsakymų, kiekvieną klientą brangina, gali skirti jam pakankamai laiko ir deda visas pastangas, jog galutinis rezultatas būtų tenkinantis. Jos ir pačios, susidurdamos su aršia konkurecija, siekia, jog klientas norėtų sugrįžti bei rekomenduotų paslaugas kitiems.

Mažesnės įmonės, nusprendusios investuoti į reklamą, privalo protingai paskirstyti savo biudžetą. Suteikti konsultaciją šiuo klausimu ir turėtų reklamos agentūra. Pagalvokite, kas geriau: vienkartinė 15 sekundžių reklama televizijoje ar kokybiška internetinė svetainė ir galimybė būti matomam aukštoje Google paieškos sistemos pozicijoje? Atsakymas, atrodo, savaime suprantamas, tačiau jį pagrįsti turi tikslinės grupės poreikių, konkurentų atliekamų darbų savęs pristatymui visuomenei, esamos įmonės padėties žinomumo atžvilgiu analizė, reklamos tikslų bei galimybių nustatymas. Nereta profesionali reklamos agentūra, pasirašydama sutartį su klientu, garantuoja ir galutinio rezultato efektyvumą. Tai – garantas, jog skirti pinigai bus ne iššvaistyti, bet investuoti į pelno augimą.

Mažesnės įmonės, nors ir turinčios ribotą biudžetą, investuoti į reklamą privalo. Tik žinomumas klientų tarpe garantuoja prekybos augimą, o tai – pelno ir verslo sėkmės pagrindas. Pasirinkus tinkamą reklamos agentūra ir apgalvotą reklamos strategiją, išlaidos garantuotai atsipirks.

Pastaraisiais metais kibernetinis saugumas tapo itin aktualia ir dažnai viešojoje erdvėje aptariama tema. Specialistai kalba apie inovatyvius sprendimus, verslo investicijų poreikį bei tarptautinės teisinės bazės paruošimą. Tačiau ar kiekvienas galėtume įvardinti konkrečius pasikeitimus saugesnės kibernetinės aplinkos link – galbūt jau esame pakankamai saugūs?

Būtent pastarasis klausimas ir tapo rugsėjo 30 d. Vilniuje vyksiančios IT saugumo konferencijos „Security Day 2015“ tema – „Kibernetinis saugumas: metas pasakyti „užteks“?“. IT rinkos lyderių „Santa Monica Networks“ jau penkioliktą kartą organizuojamo renginio dalyviai diskutuos, ar vis dar reikalinga investuoti į kibernetinį saugumą, kaip įvertinti galimas rizikas ir kokių rezultatų organizacijos gali tikėtis.

Pagrindinis šiais metais „Security Day 2015“ konferencijoje keliamas klausimas – kada, kalbant apie kibernetinį saugumą, ateina metas pasakyti „užteks“. Ar turite parengę atsakymą, o gal jų yra ne vienas?

Mindaugas Žiūkas

„Saugumo tema aktuali kasmet – vis daugiau kalbama apie viešojo gyvenimo perkėlimą į skaitmeninę erdvę, susiduriama su naujais iššūkiais ir problemomis. Tikriausiai visi sutinkame, kad niekada negali būti visiškai saugus – taip yra ir su kibernetiniu saugumu. Todėl ypač svarbu rasti optimalų sprendimą ir neperžengti sveiko proto ribų.“ – pokalbį pradeda „Santa Monica Networks“ generalinis direktorius Mindaugas Žiūkas.

Jam pritaria ir saugumo ekspertas, kompanijos Techninio skyriaus vadovas Arvydas Žvirblis, kiekvienai organizacijai siūlydamas pirma įvertinti galimą riziką, o jau tuomet ieškoti ir pirkti techninę įrangą.

Arvydas Žvirblis

„Pasakyti „užteks“ bus galima tada, kai saugumo priemonių kaina viršys saugomos informacijos vertę – kaip spyna, kuri kainuotų daugiau nei pačios duris ir už tai, kas už jų yra. Informacijos vertę nustatyti galima diegiant saugumo politikas. Viena tokios politikos kūrimo dalių – rizikos analizė, kai siekiama įvertinti, kiek ir ko organizacija netektų, praradusi informaciją. Tarkime, IT saugumas bus mažiau svarbus organizacijai, kurios visa informacija yra vieša ir jai reputacija nėra labai svarbi. Bet situacija pasikeičia, jei kalbėtume apie kompanijos, kuri kuria ir gamina produktus, kuria domisi konkurentai ar kiti tretieji asmenys, saugumą ir investicijas į jį.“

Konferenciją organizuojate jau 15-ąjį kartą. Kas įvyko naujo ir reikšmingo per praėjusius metus, jei šiemet reikia, ar netgi, būtina, ir vėl kalbėti apie kibernetinį saugumą?

„Žengtas svarbus žingsnis į priekį – 2015 m. sausio  1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Kibernetinio saugumo įstatymas šalyje suformavo teisinį pagrindą ir įtvirtino valią bendromis pastangomis ginti Lietuvos kibernetinę erdvę. Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos yra pavesta vykdyti minėtame įstatyme nurodyto Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas. Konferencijos metu šio centro vadovas Rimtautas Černiauskas pristatys šių metų organizacijos veiklos rezultatus ir patvirtintus veiklos prioritetus, aktualius ne tik valstybinėms, bet ir privačioms kompanijoms.“ – atsako „Santa Monica Networks“, kompanijos priklausančios asociacijai „Infobalt“ ir savo patirtimi prisidėjusios prie įstatymo rengimo, generalinis direktorius M. Žiūkas.

Papasakokite plačiau apie nemažai prieštaringų nuomonių keliančią apskritojo stalo diskusiją „Privati erdvė darbo vietoje“. Kas joje dalyvaus ir prie kokių išvadų tikitės prieiti?

„Šiemet pirmą kartą IT departamentų direktorius ir įmonių vadovus kviečiame diskutuoti šia aktualia ir neišsenkančia tema –  kaip efektyviai išnaudoti darbuotojų darbo laiką darbdavio tikslams pasiekti, kai „socialinė“ veikla darbuotojus įtraukia kiekvieną akimirką, nesvarbu kur jie būtų ar ką veiktų. Su mumis kalbėsis Ernestas Letukas, kompanijos „J.Friisberg & Partners“ partneris ir Renata Beržanskienė, advokatų kontoros „SORAINEN“ partnerė. E. Letukas, sukaupęs ilgametę patirtį kaip įmonių personalo vadovas, pristatys didžiųjų darbdavių lūkesčius, ir iš kitos pusės, galės atskleisti darbuotojų poreikius. R. Beržanskienė pasidalins teisine praktika ir padės susigauti darbo kodekso ir įstatymų gausoje.“ – pasakoja M. Žiūkas, kuris bus ir vienas diskusijos moderatorių.

„Santa Monica Networks“ Techninio skyriaus vadovas A. Žvirblis prisipažįsta, kad diskusijoje laikysis ne itin populiarios pozicijos. „Tikriausiai daugumos samdomų darbuotojų nepritarimui, manau, kad darbdavys turi turėti visas teises stebėti tai, ką daro darbuotojas darbo metu. Kokiuose puslapiuose jis lankose, kokią informaciją siunčia, su kuo kalbasi ir t.t. Jei darai tai, kas reikalinga darbui atlikti, nėra ką slėpti, tiesa?

Techninių priemonių yra labai daug, jomis galima blokuoti, riboti prieigą prie internete esančių resursų, prie įmonės duomenų bazių, prie tam tikrų dokumentų. Taip pat, galima tikrinti kokią informaciją darbuotojai persiunčia ir kur. Iš vienos pusės, tai yra dalis saugumo politikos, siekiant išvengti duomenų nutekėjimo, užtikrinti bendrovės IT infrastruktūros saugumą, iš kitos pusės, analizuojant tokius duomenis galima identifikuoti efektyvumo problematiką.

Kita vertus, stebėjimo priemonių naudojimas turi būti labai aiškiai ir griežtai reglamentuojamas. Nepritariu darbuotojų sekimui, kuomet yra nustatomos darbuotojų buvimo vietos, tarkime įdiegus programėles įmonės telefonuose; taip pat pokalbių įrašinėjimui to nepranešus, ar apskritai, sekimui ir tikrinimui paslapčiomis. Atėjus dirbti darbuotojas turi būti supažindinamas su saugumo politika ir jam neturėtų būti naujiena, kad yra „prižiūrimas“. “

Remdamiesi savo patirtimi, ar galite teigti, kad kibernetinis saugumas – Lietuvos įmonių prioritetų sąrašo viršuje?

„Perėjome į kibernetinio saugumo suvokimą „brandą“. Jei anksčiau terminas „saugumo politika“ buvo tarsi koks naujadaras, dabar jis nieko nebestebina. Tiesa, ar organizacijos tokią politiką kuria ir įgyvendina, jau kitas klausimas. Bet bent jau yra susipažinę. Prie švietimo prisideda ir žiniasklaida – garsiai „nuskamba“  ir vietos, ir pasaulinio masto incidentai, atskleidžiamos grėsmės ir pasekmės.

Kol kas kibernetinis saugumas Lietuvoje svarbiausias finansų sektoriui ir paslaugų tiekėjams – tiems, kurie yra susiję su tiesioginiais pinigų srautais. Šios organizacijos investuoja daugiausia ne tik į kompiuterinius sprendimus, bet ir į žmogiškuosius išteklius – po truputį pradedama suprasti, kad neužtenka tik įsigyti saugumo sprendimus, kurie dažniausiai yra tik įrankiai saugumui užtikrinti, reikia turėti žmonių, kurie gali ir žino kaip su jais dirbti. Tuomet tokios investicijos bus sąmoningos, o ne tik madingos.“ – įžvalgomis dalinasi saugumo ekspertas A. Žvirblis.

„Security Day 2015“ – vienintelė IT saugumo konferencija Baltijos šalyse, skirta tinklų infrastruktūros, duomenų perdavimo ir duomenų centrų saugumui. Renginio dalyviams suteikiama galimybė susipažinti su tokių bendrovių kaip „Cisco Systems“, „Microsoft“, „Check Point Software Technologies“, „F5 Networks“, „Juniper Networks“, „Netskope“, „Palo Alto Networks“ ir „IBM“ kibernetinio saugumo naujienomis ir sprendimais.

Konferencija „Security Day 2015“ įvyks šių metų rugsėjo 30 d., „Vilnius Grand Resort“ konferencijų salėje, Vilniuje.

***

Apie „Santa Monica Networks“

„Santa Monica Networks“ – pirmaujanti IT saugumo, duomenų perdavimo tinklų ir privačių duomenų centrų infrastruktūros diegimo bendrovė Lietuvoje. Investicijų konsultacinės bendrovės „Prime Investment“ Baltijos šalių IT ir telekomunikacijų rinkų apžvalgos 2013 metų duomenimis, „Santa Monica Networks“ grupės darbuotojų sukuriama pridėtinė vertė yra didžiausia Baltijos šalyse. Pirmoje vietoje „Santa Monica Networks“ pagal šį rodiklį išsilaiko ketvirtus metus iš eilės.

1994 m. įkurta kompanija teikia individualius, klientų poreikius atitinkančius sprendimus – „Santa Monica Networks“ klientai yra valstybinės institucijos, finansų įstaigos, kompanijų holdingai ir privačios įmonės. Bendrovė teikia visapusiškas IT ūkio paslaugas – duomenų tinklų ir duomenų centrų infrastruktūros diegimą bei priežiūrą; rūpinasi tinklo saugumo įrangos įsigijimu, diegimu bei priežiūra; teikia sistemų saugumo sprendimų, valdymo, audito ir mokymo paslaugas.

Papadopoulosas šiuo metu baigia rengti knygą „Politinis posthumanizmas“ bei numato išleisti politinių ir ontologinių eksperimentavimo su technomokslu implikacijų studiją „Technomokslo judėjimai“. Su D. Papadopoulusu kalbėjomės apie tai, kas esame mes, pirmieji XXI amžiaus gyventojai.

– Savo veikaluose minite kartą M. Kas yra karta M ir kas ją apibrėžia?

– Savo darbuose, apibrėžiančiuose šią kartą, analizuoju tam tikrus laiko momentus, kurių metu žmonės daro įvairius dalykus. Kiekvienas tokių dalykų yra susijęs su darymu (angl. – making). Nuo šio žodžio pirmos raidės ir kilo kartos pavadinimas. Be abejo, žodis „darymas“ apima tokius terminus, kaip „įsilaužimas“ (angl. – hacking) ar „keitimas gerinant“ (angl. – tweaking), „permodeliavimas“ ir dar daugelį kitų.

Kalbos, informacija ir virtualioji erdvė buvo praėjusios kartos skiriamieji bruožai. Amatai, medžiagos ir skaitmeninės bei materialiosios tikrovės susiliejimas apibrėžia šią pirmąją XXI amžiaus kartą – M kartą.

– Kaip šį karta susijusi X ar Z kartomis? Ar karta M seka po jų?

– Tikrai neketinu tapti naujosios kartos krikštatėviu ir sukurti perėjimo tarp paskutinės ir kartos M.

Mano tikslas buvo pasakyti, kad kažkas šiuo metu vyksta toje terpėje, kur mes prisiliečiame prie socialinės visuomenės ir realybės. Kita vertus, kažkas vyksta ir su technologija bei mokslu (technomokslu), kuris jau tapęs mūsų gyvenimo dalimi. Mes, ši karta M, jau kažkiek kitaip suprantame ir savo santykį su pasaulio ekologija.

Jei visus šiuos tris dalykus – socialinės visuomenės terpę, technomokslą ir pasaulio ekologijos supratimą – sujungtume, gautume tai, kas šiandien kultūros studijose vadinama sąsaja.

Šiandien mes žinome gerokai daugiau, nei žinojo praėjusios kartos. Vis daugiau žmonių supranta, kad pasaulį ištikus aplinkosauginė krizė. Taip pat matome, kaip technomoklsas yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi ir skverbiasi į jį vis giliau. Visi šie dalykai taip charakterizuoja kartą M.

– Kitaip tariant, nesuklysime sakydami, kad mūsų karta – inovatorių karta?

– Be abejo. Tai bene geriausias šios kartos apibrėžimas. Inovacijos – šios kartos šerdis, tačiau svarbu, apie kokias inovacijas mes kalbame.

Galime turėti labai atreprenerišką inovaciją, tačiau galime turėti ir atreprenerišką bei lengvai platinamą inovaciją. Galime turėti inovaciją, kuri taikoma tik mažose laboratorijose ar tinka visai korporacijai, tačiau galime turėti inovaciją, kuri vyksta ištisose bendruomenėse ar visuomenėse.

Bandau pasakyti, kad su šia M karta, inovacija tampa laisvai plintanti – ji nebelieka tik ją sukūrusioje bendruomenėje.

– Savo knygose sakote, kad ši mūsų karta gyvena jau kitokioje žemėje – užterštoje, su nuolat besikeičiančio klimato įtakojama kasdienybe. Ką karta M turėtų daryti? Stengtis koegzistuoti prie aplinkos, ar bandyti gelbėti savo planetą?

 – Tai labai sunkus klausimas. Jei galėčiau duoti tikslų atsakymą, čia, ko gero, nesėdėčiau. Bet manau, kad mokymasis koegzistuoti ir yra būdas kažką pakeisti. Būtent dabar pagrindinė problema yra ta, kad mes neišmokome koegzistuoti ir prisitaikyti.

Mes išmokome egzistuoti tik susikoncentruodami į savo gyvenimo kelią, kuris telpa į mūsų mažytį žmogiškąjį pasaulėlį. Jei išmoktume harmoningai koegzistuoti su gamta, kitomis ekologinėmis sistemomis, organine ar neorganine medžiaga, tai būtų labai didelis žingsnis į pokyčius.

– Minėjote, kad skiriamės nuo praėjusių kartų. Bene pastebimiausias šiuolaikinių žmonių bruožas – jie tampa „nepririšti“ prie darbo vietos, jei tik turi nešiojamąjį kompiuterį ir bevielį internetą. Kaip iš tikro atrodo kartos M darbo vieta ir erdvė?

 – Taip, tai dar vienas kartos M bruožas. Įprasta darbo erdvė ofise persikėlė į žmogaus miegamąjį, svetainę, šalia esančią kavinę, tavo draugo namus, parkus, bendruomenės erdves. Tiesa, šiam pokyčiui yra riba. Ši riba – daiktų gamyba. Anksčiau galvodavome, kad viskas gali būti pagaminama tik fabrikuose, o kartoje M įvairūs daiktai gali būti gaminami ir namuose, tavo bendruomenės rate.

Tai dar viena neoliberali gamybos forma, tačiau gerokai besiskirianti nuo to, kokiose erdvėse dirbdavo praėjusios kartos.

– Kartos M bendruomenės ir socialiniai judėjimai žengs didelį žingsnį priekin. Koks tai bus žingsnis?

– Šis klausiamas ir yra mano darbo esmė. Mes įpratę galvoti, kad socialiniai judėjimai nukreipti į tam tikras socialines institucijas. Pavyzdžiui, jei yra daug žmonių, ieškančių darbo, jie kreipiasi į tam tikras institucijas, kaip darbo birža ar aukščiau. Turėdami ekologinių problemų, kreipsimės į savivaldybę ar vyriausybės ministerija, kuri atsakinga už aplinkosaugą ar ekologiją.

Dažnai socialiniai judėjimai tapatinami su protestais ir demonstracijomis. Aš noriu pasakyti, kad šiuose judėjimuose jau dabar vyksta pokyčiai – jiems mažiau rūpi protestai, o jie daugiau koncentruojasi į alternatyvius gyvenimo būdus.

Tai nutinka tada, kai žmonės nebesikreipia pagalbos į valdžią, bet keičia mūsų egzistencijos materialumą. Pavyzdžiui, jei nori susikurti sau alternatyvų ekologišką gyvenimo būdą, gali imtis tarprūšinės bendruomenės kūrimo, alternatyvaus žemės ūkio, ekologijos modernizavimo projektų. Yra daugybė pavyzdžių, kur socialiniai judėjimai keičia mūsų gyvenimų ontologiją.

– Kokia gi kartos M lemtis?

 – Klausimas tikrai nelengvas. Karta M – momento karta, ją gan sudėtinga apibrėžti kokiu nors periodu. Ji vystosi dabar ir tikrai nežinau, kas ateis, tačiau ,man svarbu, kad nustotume galvoti apie kartą, kaip apie tam tikro amžiaus žmonių grupę. Ir manau, kad šia krypti žmogiškasis supratimas ir vystysis.

Kartos ateityje diversifikuosis, nes nėra kito būdo, kaip jos kitaip galėtų bendradarbiauti tarpusavyje. Nežinau, kokia bus kita karta, bet tikiu, kad ji bus kur kas logiškesnė nei dabartinė.

Apie „Zooetikos“ paskaitų ciklą:

 „Zooetika“ yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektas „Frontiers in Retreat“ dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kultūra“. Zooetika yra „pilotinis“ KTU su partneriais kuriamo netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus „M-Lab“ projektas. „Zooetikos“ paskaitų ir seminarų ciklą remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

 Antrajame „Zooetikos“ paskaitų cikle bus diskutuojama apie erdvinį mąstymą, „maker“ kultūrą ir efektyvų bendradarbiavimą su kitomis gyvybės formomis. Terminas „zooetika“ apibrėžia bandymą „suausti“ žmonių ir kitų rūšių turimas žinias, poetiką, intelektą, nesistengiant įžvelgti ar planuoti, kur tai galėtų nuvesti.

 Spalio 1 d. KTU „Santakos“ slėnyje paskaitas skaitys architektė, rašytoja, Jeilio universiteto Architektūros mokyklos profesorė Keller Easterling (JAV), sociologas ir profesorius iš Lesterio universiteto Vadybos mokyklos Dimitris Papadopoulosas (JK) bei Londono universiteto Goldsmito koledžo Kultūros studijų̨ centro profesorius Matthew Fulleris (JK).

Registracija į renginį: www.zooetics4.eventbrite.com

Gamintojams varžantis, kas sukurs tvirčiausią telefoną, lietuviško prekės ženklo bendrovė „Getnord“ pristato karinius standartus atitinkantį „Getnord ONYX“ telefoną. Tai pirmasis metalu sustiprintas išmanusis, kuris yra ne tik tvirčiausias, bet ir ploniausias telefonas, skirtas tiems, kurių darbe didelė drėgmės, dulkių ar smūgių tikimybė. Jį įsigyti kol kas galima tik bendrovėje „Omnitel“.

„Getnord ONYX“ skirtas mėgstantiems ekstremalias pramogas, dirbantiems statybų, miškininkystės, jūrininkystės, gamybos sektoriuose, tarnaujantiems kariuomenėje. Nuo kitų panašių įrenginių „Getnord ONYX“ skiriasi ne tik tuo, jog yra tvirčiausias ir ploniausias šios klasės telefonas, ilgesnį jo veikimą užtikrina ir didžiausios talpos baterija – 4000mAh.

„Atsparūs telefonai visuomet yra kompromisas tarp patogumo ir atsparumo. Vieni gamintojai naudoja didelę plastiko masę ir jų telefonai tikrai tvirti, tačiau gremėzdiški. Kiti optimizuoja konstrukciją dėl gražaus dizaino ir taip sumažina atsparumo lygį. Mūsų sprendimas sustiprinti korpusą metalu buvo vienintelė galimybė padaryti telefoną pakankamai ploną, bet tvirtą ir turintį vietos didelės talpos baterijai“, – sako „Getnord“ atstovas Albertas Židonis.

Vidinės „Getnord ONYX“ dalys montuojamos ant metalo platformos, kuri pagal specialią technologiją sulydyta su smūgius sugeriančiu plastiku. Telefonas testuotas pagal karinį standartą MIL-STD-810G – pradedant metimu iš 1,22 metro aukščio ant betono 26 kartus įvairiais kampais, baigiant jo panardinimu į daugiau nei dviejų metrų gylį. Atsparusis telefonas nebijo ne tik smūgių ir vandens, bet ir dulkių, aukštos ir žemos temperatūros, staigių jos pokyčių, stiprios vibracijos, ultravioletinių spindulių.

„Ypatingą dėmesį skyrėme gerindami telefono atsparumą lenkimui. Daugelis gamintojų kuria telefonus, kurie nebijo smūgių, tačiau pamiršta, jog pagrindinė ekrano įtrūkimo priežastis – lenkimas. Todėl sukūrėme papildomas kampuotas šonines detales, kurių paskirtis visiškai technologinė, bet tuo pačiu telefonui suteikia išskirtinę išvaizdą“, – pasakoja A. Židonis.

„Getnord ONYX“ palaiko 4G ryšį, tad su juo sparčiuoju internetu naudositės net ir nuošaliausiose vietose.

„Greitas mobilusis internetas atveria visai naujas galimybes net ir tokiose vietose, kaip nuošalios statybvietės. Su juo brėžinius, nuotraukas ar kitą medžiagą iš statybvietės siųsite ir gausite taip pat greitai, kaip ir laidiniu internetu. 4G ryšys nepamainomas ir dažniausiai nuošalesnėse vietose rengiamų ekstremalių pramogų mėgėjams. Mūsų tinklo aprėptis leidžia tokiose vietose ne tik sklandžiai bendrauti telefonu, bet ir naršyti internete bei dalintis vaizdais“, – sako „Omnitel“ Verslo vystymo skyriaus verslo klientams vadovas Justinas Žakevičius.

Įrenginio ekranui panaudotas „Gorilla“ stiklas, kuris papildomai padengtas specialia japoniška „Asahi“ apsauga nuo įbrėžimų. Tokios apsaugos kietumas yra net 9H (kietumo vienetai), kietesnis už ją tik deimantas, turintis 10H. Tačiau net ir subraižius šią sunkiai sugadinamą ekrano dangą, telefono savininkas apsaugą gali nesunkiai pasikeisti pats.

Naujasis „Getnord“ išmanusis yra 16 mm storio ir sveria 270 g. Telefonas turi 5 megapikselių priekinę ir 8 – galinę kamerą.

Šią savaitę „Omnitel“ salonuose ir internetinėje parduotuvėje pasirodęs „Getnord ONYX“ kainuoja 399 Eur.

Užtat pavasarį ir vasarą buvo gausu vadinamųjų „Nigerijos“ šlamštalaiškių: tikroviškoms istorijoms kurti sukčiai pasitelkė garsiai nuskambėjusius pasaulio įvykius: žemės drebėjimą Nepale, prezidento rinkimus Nigerijoje ir netgi vasaros olimpines žaidynes, vyksiančias Rio de Žaneirė tik ateinančiais metais. Masalai buvo visiškai tradiciniai: vartotojas gaudavo laišką iš tam tikros „oficialios“ organizacijos, prašančios padėti surinkti lėšas nukentėjusiesiems, arba rasdavo turtingų „pabėgėlių“ prašymą padėti jiems išvežti pinigus iš šalies už tam tikrą mokestį. Artėjančios olimpiados atveju sukčiai sukūrė istoriją apie laimėjimą loterijoje.

Pasipylė šlamštalaiškių ir dėl eilinio „Google“ paieškos algoritmo atnaujinimo, kai mobiliuosiuose renginiuose į viršutines rastų resursų pozicijas pradėjo kilti tinklalapiai, adaptuoti būtent mobiliosioms platformoms. Dėl to ženkliai išaugo šlamštalaiškių su pasiūlymais apie panašių tinklalapių kūrimą, taip pat plėtros skaičius. Abejojančiuosius programišiai gąsdino nusmukimu į naršymo puslapių apačią ir kartu didelės potencialių klientų dalies praradimu.

Tarp kenkėjiškų priedų, platinamų antrojo ketvirčio šlamštalaiškiuose, didelę dalį sudarė virusai, realizuoti kaip padirbti HTML puslapiai ir nukreipiantys vartotojus į padirbtus tinklalapius. Be to, pavasarį programišiai aktyviai siuntė laiškus su nepopuliarių archyvavimo formatų priedais – cab ir .ace. Tikriausiai tai buvo daroma norint apgauti vartotojus, žinančius, kad iš nežinomų siuntėjų gautuose failuose su populiariais archyviniais išplėtimais zip ir rar neretai yra kenkėjiškų programų.

„Laiškai su prisegtais failais ypač pavojingi – atvertus priedą galima užkrėsti kompiuterį. Sukčiai maskuoja pranešimus kaip verslo susirašinėjimą. Be to, tokie laiškai apipavidalinami taip pat kaip tikrieji, tad gavėjas nė nesuabejoja jų tikrumu. Laiškuose gali būti tik trumpas tekstas su nurodymais, kad išsami informacija – pridedame faile. Todėl vartotojams reikia būti itin atsargiems, ypač gavus laiškų iš nežinomų siuntėjų, ir pasikliauti tik patikimu apsaugos sprendimu“, pažymi Tatjana Ščerbakova, „Kaspersky Lab“ vyriausioji šlamštalaiškių tyrimo analitikė.

Kalbant apie šlamštalaiškių šaltinius, antrąjį šių metų ketvirtį pirmąsias tris vietas vėl pasidalijo JAV, iš kur buvo išsiųsta beveik 15 proc. pasaulio šlamštalaiškių, Rusija, kurios dalis sudarė 8 proc., ir Kinija su 7 proc. Daugiausia kenkėjiškų šlamštalaiškių gavo Vokietijos vartotojai – beveik 20 proc. šio pavojingo šlamštalaiškių srauto nusėdo šios šalies vartotojų pašto dėžutėse.

Išsamiai apie 2015 m. antrojo ketvirčio šlamštalaiškius skaitykite „Kaspersky Lab“ analitinėje ataskaitoje adresu:

https://securelist.com/analysis/quarterly-spam-reports/71759/spam-and-phishing-in-q2-of-2015/

Dell SC serijos duomenų saugyklų vartotojai, pasitelkę „Dell“ modernią virtualizuotos duomenų saugyklos architektūrą ir unikalias duomenų išdėstymo technologijas, gali savo technikai pritaikyti naujuosius intensyvaus nuskaitymo (Mainstream Read-Intensive) SSD diskus, pagamintus naudojant „Triple Level Cell (TLC) 3D NAND“ atminties technologiją. Šių technologijų bei anksčiau pristatytų Flash ir kietųjų diskų derinys suteikia vartotojams galimybę pasinaudoti padidintu atminties tankiu visuose duomenų saugyklos segmentuose už ypač mažą kainą.

„Dell“ nuo šiol siūlo Dell Storage SC4020 verslo klasės duomenų saugyklų sprendimus už itin mažą kainą: €1.50 (EU) už vieną gigabaitą Flash konfigūracijoms ir tik 53 euro centus (EU) už vieną gigabaitą įprastoms hibridinėms konfigūracijoms. Kompanijos klientai gali pasiekti kritinio svarbumo duomenis mažiausiais kaštais³. „Dell“ Flash duomenų saugyklos turi mažesnę kainą už gigabaitą prieš taikant duomenų kiekio sumažinimo technologijas, negu konkuruojantys gamintojai siūlo jau po duomenų sumažinimo technologijų pritaikymo.⁴

„Kompanijos unikali duomenų išdėstymo technologija suteikia galimybę naudoti įvairius Flash duomenų laikmenos tipus — SLC, MLC ir TLC — taip, kad jie būtų išdėstyti kelių pakopų architektūrose, kurios yra taupesnės nei vienos pakopos Flash duomenų saugyklos“, – pabrėžia Eric Burgener, „IDC“ duomenų saugojimo sistemų tyrimų vadovas. – „Dell“ panaudota naujų Flash TLC 3D NAND diskų technologija „Dell“ padarė duomenų saugyklų lydere 45 TB talpos Flash duomenų saugyklų gamintojų segmente. Kompanija sumažino Flash talpos kainą iki maždaug tokios pat kainos kaip ir 15 RPM kietųjų diskų, nors Flash atminties diskai pasižymi gerokai didesniu našumu. Ilgą laiką kaina buvo pagrindinė kliūtis pereiti prie Flash saugyklų duomenų centruose, tad „Dell“ nuleido gigabaito kainą visoms Flash atmintimi paremtoms konfigūracijoms ir taip sudarė sąlygas naudoti Flash technologijas visoms įmonėms ir organizacijoms.“

„Dell“ pasiekė didelių laimėjimų naujų Flash diskų pritaikyme. „Dell“ duomenų saugyklos SC serijos – paremtų vien tik Flash atmintimi ir hibridinėmis laikmenomis – įrenginių pardavimo pajamos per pirmąjį 2015 ketvirtį išaugo 89 procentais. Remiantis 2015 m. sausio mėn. atlikta „SSG-NOW“ nepriklausoma apklausa, kurios metu buvo apklausta 580 pasaulinių IT lyderių, įmonė „Dell“ buvo išrinkta geriausia verslo klasės Flash/SSD diskų pardavėja.⁵

„Būdamas pirmasis duomenų saugyklų gamintojas, kuris pristatė naujausios Flash technologijos palaikymą, „Dell“ ir vėl radikaliai keičia verslo klasės duomenų saugojimo rinką ir griauna finansinius barjerus kelyje į visuotinį Flash atminties pritaikymą, – sako Alanas Atkinsonas, „Dell Storage“ viceprezidentas ir generalinis vadybininkas. – Mūsų kompanijos pasiekimai leidžia mums iš esmės sumažinti didelio našumo Flash atminčiai optimizuotų duomenų saugyklų kainas ir stipriai padidinti įperkamų, bendro panaudojimo duomenų saugyklų spartą. Klientai gali nusipirkti naujas ar atnaujinti senas duomenų saugyklas ir taip pasinaudoti naujųjų technologijų našumu bei talpa už nepalyginamai mažesnes kainas.“

„Dell“ moderni, virtualizuota duomenų saugyklų architektūra suteikia išradingą būdą protingai išdėstyti ir balansuoti įvairiais Flash diskų tipais vienoje saugykloje, atsižvelgiant į spartos poreikius. Toks inovatyvus požiūris paskatino sparčiųjų ir ekonomiškų „Dell Storage“ Flash optimizuotų duomenų saugyklų (ir Flash, ir hibridinės atminties konfigūracijų) atsiradimą. Kadangi kaina buvo pagrindinis barjeras, stabdantis Flash atminties platesnį pritaikymą, „Dell“ sutelkė dėmesį į efektyvią įvairaus tipo diskų utilizaciją ir galiausiai negailestingai sumažino verslo lygio Flash duomenų saugyklų kainą, pritaikius naujausias, įskaitant TLC, technologijas.

„Dell Storage“ išleidžia naujausias duomenų saugyklas, sumažina Flash kainas ir padidina talpą visose duomenų saugyklų kategorijose

Naudojant „Dell“ patentuotą Data Progression išmaniųjų duomenų išdėstymo technologiją ir Dell Storage Center 6.6 duomenų saugyklų operacinę sistemą, „Dell“ SC serijos duomenų saugyklos gali pritaikyti ir optimizuoti naujus intensyvaus nuskaitymo (RI) Flash diskus, paremtus TLC 3D NAND technologija. Šie intensyvaus nuskaitymo (RI) diskai yra pigiausi ir talpiausi verslo klasės Flash diskai rinkoje, leidžiantys „Dell“ pardavinėti SSD maždaug tokia pat kaina už gigabaitą kaip aukšto lygio 15K HDD. Skirtumas – SSD yra net iki 24 kartų našesni, iki 6 kartų tankesni, pasižymi mažesniu vėlavimu ir energijos panaudojimu.²

„Dell“ Flash optimizuotas Data Progression algoritmas leidžia „Dell“ ir įmonės klientams unikaliai panaudoti pažangiausias Flash technologijas įperkamų, aukšto našumo sprendimų kūrimui. Flash saugyklų optimizuotų sprendimų srityje „Dell“ dabar siūlo duomenų saugyklas, kurios sujungia naujuosius intensyvaus nuskaitymo (RI) Flash diskus ir didžiausio našumo intensyvaus įrašymo (angl. Write-Intensive) Flash diskus. Taip išmanioji duomenų saugyklų programa nukreipia visus įrašus į didesnės ištvermės Flash atmintį ir geba rašyti į pigesnius intensyvaus skaitymo (RI) diskus. Tai sumažina bendrą „Dell“ verslo lygio Flash duomenų saugyklos kainą, išlaikant didelį našumą ir talpą.

Visų naujųjų „Dell“ technologijų pasekmė: pašalintas aukštos kainos barjeras, iki šiol užkirsdavęs kelią Flash technologijų plačiam naudojimui Dell Storage SC8000, SC4020 ir SCv2000 serijų duomenų saugykloms su hibridinėmis arba pilnomis Flash konfigūracijomis. Toks žingsnis ženkliai pagerina įperkamų bendro naudojimo duomenų saugyklų našumą bei dramatiškai sumažina aukšto lygio Flash duomenų saugyklų kainas.

Rinkoje atsiradus naujiems diskams, gebantiems talpinti iki 3,8 TB, Flash atmintis visais atžvilgiais darosi praktiškesnė. Dell Storage SC4020 suteikiama 90 TB duomenų saugykla užima vos 2U serverinėje spintoje (angl. rack). Dell SC8000 duomenų saugykla dabar palaiko 62 proc. daugiau Flash atminties — iki 3 PB talpos vienoje duomenų saugykloje.

Prekyboje nuo:

Dell SC serijos duomenų saugyklų intensyvaus skaitymo (RI) Flash diskus, paremtus TLC 3D NAND technologija, pradės palaikyti nuo 2015 m. rugpjūčio.

Apie „Dell“

„Dell Inc.“ atsižvelgia į klientų poreikius ir pristato inovatyvias technologijas ir paslaugas, suteikiančias klientams galimybes pasiekti daugiau. Išsamesnės informacijos ieškokite www.dell.co.uk .

Dell Pasaulis

Kviečiame spalio 20-22 d. atvykti į Dell World 2015, svarbiausią įmonės renginį, sutelkiantį technologijų ir verslo profesionalus bendrauti, dalintis idėjomis ir kurti geresnę ateitį. Daugiau informacijos rasite puslapyje www.dellworld.com. Sekite mus Twitteryje #DellWorld.

„Dell“ ir „Dell Storage“ yra „Dell Inc.“ firminiai ženklai. „Dell“ atsisako pretenzijų į kitus pavadinimus ir ženklus.

¹„Dell“ siūlo mažiausias kainas rinkoje $/GB atžvilgiu Flash duomenų saugykloms, palyginus su kitais didžiaisiais duomenų saugyklų pardavėjais. Kainos yra sudarytos remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant analitikų duomenis, kainoraščius ir viešą informaciją 2015 m. liepos duomenimis. Individualių klientų pageidavimų, kaina gali įvairuoti pagal aplinkybes, duomenys turėtų būti naudojami tik palyginimo tikslams.

²Remiantis „Dell“ vidiniu sistemos lygio efektyvumo Dell Storage SC4020 duomenų saugyklos su 24 480 GB intensyvaus nuskaitymo (IR) atminties disko bandymais ir palyginus su 24 15K 600GB kietuoju disku, naudojančiu 100 proc. atsitiktinių 70/30 nuskaitymu/įrašymu, 2015 m. liepa.

³Remiantis vidine „Dell“ kainų ir nuolaidų analize, atlikta 2015 m. liepą. Individualių klientų pageidavimų kainos gali skirtis pagal aplinkybes.

⁴Kainos yra sudarytos remiantis įvairiais šaltiniais, įskaitant analitikų duomenis, kainoraščius ir viešą informaciją 2015 m. liepos duomenimis. Individualių klientų pageidavimų kaina gali įvairuoti pagal aplinkybes, duomenys turėtų būti naudojami tik palyginimo tikslams.

⁵Šaltinis: SSG-NOW, “Enterprise Needs for Solid State Drives and Data Centers – A Market Matures,” 2015 m. sausis.

Nulinės dienos pažeidžiamumo eksploitas „Adobe Flash Player“ iš „Hacking Team“ „rinkinio“ pradėtas taikyti praktiškai iš karto po failų nutekinimo, kuris įvyko šių metų liepos 5 dieną. Kartu su šiuo nauju eksploitu grupuotė „Darkhotel“ ir toliau plačiai taiko tikslinių atakų metodus potencialioms aukoms užkrėsti, taip pat anksčiau pavogtus ir prieš tai vykdomose atakose jau patikrintus bendrovės „Xuchang Hongguang Technology“ sertifikatus.

„Darkhotel“ veiklos geografijos plėtra liudija tai, kad kibernetinė grupuotė net negalvoja „mažinti apsukų“. 2015 metais jos atakos buvo užfiksuotos Japonijoje, Rusijoje, Šiaurės ir Pietų Korėjose, Bangladeše, Tailande, Indijoje, Mozambike ir Vokietijoje.

Nuo praeitų metų, kai kibernetinio šnipinėjimo kampanija „Darkhotel“ buvo atskleista „Kaspersky Lab“, grupuotė dirbo siekdama atpažinti įvairių gamintojų apsaugos sprendimus, įdiegtus potencialių aukų kompiuteriuose. Pavyzdžiui, šiais metais programa „Darkhotel“ suderinta atpažinti antivirusines 27 gamintojų technologijas.

„Grupuotė „Darkhotel“ grįžo su nauju eksploitu, skirtu „Adobe Flash Player“, ir šį kartą ji suaktyvėjo greičiausiai dėl „Hacking Team“ nutekinimo. Apskritai per kelerius metus grupuotėje „Darkhotel“ buvo taikoma daugybė panašių instrumentų, ir gali būti, kad atakuojantieji turi dar daug eksploitų taškinėms atakoms, nukreiptoms į išrinktas aukas, vykdyti. Kaip žinome iš šios grupuotės vykdytos veiklos, „Darkhotel“ šnipinėja korporacijų vadovus ir viceprezidentus, rinkodaros ir pardavimo direktorius, taip pat pirmaujančius antivirusų tyrimo ir kūrimo sričių specialistus“, – pasakoja Kurtas Baumgartneris, „Kaspersky Lab“ antivirusų ekspertas.

Daugiau apie kibernetinio šnipinėjimo kampanijos „Darkhotel“ aktyvią veiklą galima sužinoti analitiniame „Kaspersky Lab“ resurse adresu:

https://securelist.com/blog/research/71713/darkhotels-attacks-in-2015/.

•  
  Mobiliosios grėsmės antrąjį ketvirtį:
• naujų mobiliųjų kenkėjiškų programų skaičius išaugo 2,8 karto, palyginti su pirmuoju, – iki 291 800.
• užfiksuota 1 milijonas kenkėjiškų programų diegimo paketų – tai 7 kartus daugiau nei pirmąjį.

Mobilioji bankininkystė išlieka pagrindinis mobiliųjų grėsmių tikslas. „Kaspersky Lab“ 2015 m. pirmojo ketvirčio ataskaitoje minima ataka „Trojan-SMS.AndroidOS.OpFake.cc“, kuri buvo pajėgi atakuoti ne mažiau kaip 29 bankininkystės ir finansų programas. Naujausia „Trojos“ viruso versija, atsiradusi antrąjį ketvirtį, yra pajėgi atakuoti 114 (keturis kartus daugiau) bankų ir finansinių taikomųjų programų. Jos pagrindinis tikslas – pavogti vartotojo prisijungimo duomenis, tarp kitų tikslų – keletas populiariausių elektroninio pašto programų.

Internetinių atakų finansinės grėsmės:

• Gauta 5 900 000 pranešimų apie kenkėjiškų programų bandymus pavogti pinigus iš banko sąskaitų per internetinę prieigą – tai 800 000 mažiau nei pirmąjį ketvirtį.

2015 m. antrąjį ketvirtį „Kaspersky Lab“ vartotojai Singapūre daugiausiai patyrė internetu plintančių bankininkystės „Trojos“ viruso atakų – 5,3 proc. jų susidūrė su šia grėsme. Antroje vietoje – Šveicarija (4,2 proc.), toliau seka Brazilija (4 proc.), Australija (4 proc.) ir Honkongas (3,7 proc.). Pažymėtina, kad dauguma į dešimtuką patenkančių šalių yra technologiškai pažangios ir turi išvystytą bankinę sistemą, kuri ir pritraukia nusikaltėlių dėmesį.

Finansinės grėsmės neapsiriboja vien kenkėjiškomis programomis, atakuojančiomis internetinės bankininkystės sistemų klientus. Be banko kenkėjiškų programų (83 proc.), finansinės grėsmės kyla dėl „Bitcoin“ kalnakasių“ (9 proc.) – tai kenkėjiškos programos, kurios naudoja aukos kompiuterio skaičiavimo resursus generuoti bitkoinus, taip pat „Bitcoin wallet stealers“ (6 proc.) ir klavišų blokavimo programos (2 proc.).

Tikslinės kibernetinės atakos

Antrąjį ketvirtį „Kaspersky Lab“ globalių tyrimų ir analizės komanda atskleidė keturias kibernetinio šnipinėjimo kampanijas: „CozyDuke“, „Naikon“, „Hellsing“ ir „Duqu 2.0“. Rinkliavos buvo renkamos iš vyriausybinių agentūrų, komercinių bendrovių, kitų aukšto lygio organizacijų.

Antrąjį ketvirtį taip pat pastebėtas kibernetinių nusikaltėlių susidomėjimas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėmis – į jas buvo nusitaikiusios kibernetinio šnipinėjimo kampanijos „Grabit“. Kibernetinių nusikaltėlių dėmesys buvo nukreiptas į tokius ekonomikos sektorius kaip chemijos pramonė, nanotechnologijos, švietimas, žemės ūkis, žiniasklaida ir statyba.

„Antrąjį ketvirtį mes pradėjome svarbią iniciatyvą „Saugūs išmanieji miestai“, kuria siekiama užtikrinti išmaniųjų miestų plėtrą ir jų kibernetinį saugumą. Jei apsaugos priemonių neplanuojama vystymosi stadijoje, vėliau tai gali turėti rimtų padarinių“, – pažymėjo Aleksandras Gostevas, „Kaspersky Lab“ vyriausiasis saugumo ekspertas.

Antrojo ketvirčio skaičiai

• Remiantis „Kaspersky Security Network“ duomenimis, „Kaspersky Lab“ sprendimai aptiko ir užblokavo 379,9 milijono kenkėjiškų atakų visame pasaulyje, tai 19 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
• Per tris mėnesius apie 23,9 proc. viso pasaulio interneto vartotojų bent kartą susidūrė su internetu plintančiomis atakomis – tai 2,4 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį.
• Aptikta 26 000 000 unikalių kenkėjiškų objektų, o tai 8,4 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. Tinklalapius užkrečianti programa „AdWare.JS.Agent.bg“ buvo labiausiai paplitusi tarp tokių objektų.

Išsamią antrojo ketvirčio ataskaitą rasite adresu:

https://securelist.com/analysis/quarterly-malware-reports/71610/it-threat-evolution-q2-2015/

Nors šiemet pasirinkusių technologijos mokslus yra 0,15 proc. daugiau (2015 m. – 14,75 proc., 2014 m. – 14,6 proc.), visgi bendros tendencijos gana liūdnos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prorektorius Romualdas Kliukas teigia, jog, norint spręsti šią problemą, reikia ne tik aukštųjų mokyklų ir verslo segmentų bendradarbiavimo, bet taip pat peržiūrėti vidurinio lavinimo mokyklų programą – moksleiviai tiesiog bijo rinktis tiksliuosius mokslus, jų negretina su čia slypinčiu kūrybiniu potencialu.

„Universitetas deda visas pastangas, kad studentams suteiktų ne tik aukščiausio lygio žinių bagažą, bet ir suteiktų pakankamai praktinės patirties, kuri bus itin naudinga darbo rinkoje. Bendradarbiaujame su daug verslo, socialinių ir valstybės institucijų, tad technologijos mokslų absolventams tikrai netenka minti darbo biržos koridorių. Ir visgi, nors verslas visuomet laukia šios srities specialistų, stojančiųjų į tokias specialybes palyginus vis dar nėra daug“, – sako R. Kliukas.

Jam antrina ir didžiausios Lietuvoje pramonės gamybos įmonės UAB „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis. Verslininkas pastebi, jog vienas iš veiksnių, nulėmusių technologijos mokslo populiarumo mažėjimą, yra dar mokykloje prasidedantis profiliavimas, kuomet moksleiviams pakankamai anksti leidžiama atsisakyti netgi matematikos. Kita priežastis – jaunajai kartai vis dar nepatrauklus inžinieriaus įvaizdis, nepelnytai keliantis asociacijas su ankstesnėmis kartomis.

„Net jei verslas ir pradėjo kalbėti apie technologijos specialistų poreikį, negalima situacijos pakeisti greitai, nes turi pasikeisti visa karta, jaunuolių mąstymas. Taip pat galima kalbėti apie tai, kad nunyko šeimos profesinės tradicijos, kuomet vaikai eidavo tėvų pramintu taku. Suprantama, tačiau tai irgi prisidėjo prie to, jog inžinieriaus profesijos populiarumas sumažėjo. Juk to, kas įvyko per du dešimtmečius, negalima atstatyti per porą metų. Vis dėlto, net ir nedidelis technologijos mokslų pasirinimo padidėjimas rodo, kad situacija pamažu keičiasi. Vien mūsų įmonė šiais metais priėmė daugiau nei 200 naujų inžinerinės pakraipos darbuotojų, ketiname dar plėstis” – kalba S. Žvirblis.

Šiuo metu UAB „Intersugical” dirba virš 1900 darbuotojų. Nemažą dalį jų sudaro VGTU absolventai, daug darbuotojų apmoko ir pati įmonė. Jos vadovas neabejoja – Lietuva turi didžiulį potencialą sukurti pridėtinę vertę technologijų srityje, tačiau tam būtini nauji, pažangūs savo srities specialistai, motyvuoti gilintis į šiuos mokslus.

Vėl iškelti tokią diskusiją paskatino šiandien paaiškėję stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai. Vis dar išlieka galimybė keisti savo pasirinkimą – iki rugpjūčio 31 dienos jaunuoliai gali perdėlioti savo prioritetus per pagrindinio priėmimo antrąjį etapą. Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 7-10 dienomis.