…tiesiog taip sutapo… tądien buvau netoli Beno… turėjau po ranka “obuoliuką” ir fotoaparatą… ilgai mąsčiau, kaip pavadinti nuotrauką, bet pavadinimas čia turbūt reiškia mažiausiai… be didelio liūdesio, bet su paraginimu stabtelti ir pamąstyti.

Nemėgau ir turbūt niekad nepamėgsiu socialinių tinklų, bet štai jau kuris laikas bandau prisijaukinti “Facebook”. Ten rašau apie balkonus - jų puošybą, dedu nuotraukas, o ir muzikos kartais, kurią galima klausyti aišku ne tik balkone… :) Planuoju suorganizuoti “mano balkono dieną”, o kol kas su šiuo tinklaraščiu neatsisveikinu tik pranešu, jog mane galima “pasekti”/”pamėgti” ČIA.

Linkėjimai.

Ignas :)

Šiurpai kūnu bėgioja… Girdint. Matant. Jaučiant, ką noriu jausti.

:)

Linkėjimai visiems, kieno šiandien gimtadienis ir iki.

:)

Vytautas Kernagis

…mielų purpurinių vakarų Tau, Benai. Gera prisėsti šalia.

Antraštėje besipuikuojačią citatą (gali būti, kad užrašiau su klaida) perskaičiau Nidos vidurinės mokyklos infrmatikos kabinete. Be jokio moralizavimo noriu pakalbėti apie tvarką knygose, kurias pasiimame iš bibliotekų.

Dažnai tenka pasiimti knygų iš bibliotekos, o šios kaip taisyklė būna primargintos pieštukais - t.y. ankstesni skaitytojai pasižymi svarbias, įdomias ar neaiškias vietas ir dažniausiai pamiršta ištrinti savo “margumynus”. Klaustukai, šauktukai, rutuliukai… Aš pats dažniausiai piešiu “v” raides - tokias “varnas”. Prisipažinsiu - ištrinu irgi ne visada. Tai turbūt savotiškas skaitymo kultūros nebuvimas, nes derėtų visus komentarus ir nuorodas ištrinti, o gal netgi pasistengti nepiešti tiesiai į knygą. 

Yra ir teigiamų šio reiškinio aspektų… Aš asmeniškai visad pasitikiu tais, kas iki manęs skaitė tą knygą ir į pažymėtas vietas atkeipiu dėmesį. tiesą sakant, kartais tenka viską daryti paskubomis ir tokios pažymėtos vietos būna tikras išsigelbėjimas :). Tik tokiu atveju mano darbas gali būti labai panašus į to, kas šia literatūra rėmėsi prieš tai. Nors pagrindinės idėjos juk niekur nedingsta, tad dėl to daug pergyventi nereiktų…

Tiek minčių apie knygų skaitymą, o kitų asmenų pažymėtos svarbios vietos, manau, yra didelis iš bibliotekos pasiimtų knygų privalumas… Nors tai situacija, šiek tiek primenanti anksčiau mano aptartą kontrabandininkų ir asmenų, kurie iš jų perka ir jų neskundžia, santykį. Elgiamės netinkamai, bet, jei mums tai naudinga, žiūrime į tai “pro pirštus”. Atsiprašau, kad kalbu daugiskaita - turbūt nedrąsu prisipažinti, nes tada bus nesąžininga prašyti, kad “tvarka saugotų mane..” (o, pagaliau vienaskaita).

Dūzgiame :) .

Yra tokios vietos, kurias vieni vadina “taškais”, kiti - “načnykais”. Ten galima įsigyti pačių įvairiausių prekių, bet dažniausiai tai būna alkoholiniai gėrimai, kontrabandinės cigaretės, kuras ar netgi vaistai. Jei tokia vieta yra kaime, tai vietiniai puikiai žino, kuriame “taške” ko galima rasti. Susiformuoja savotiškas pastovių klientų ratas. Bet kuriuo atveju - tai nelegali veikla.

Pats paprasčiausias būdas kovoti su šiais procesais yra teisėsaugos įsikišimas, baudos, bausmės. Viską derėtų daryti griežtai, tačiau korupcija labai įsišaknijusi, nes, manau, net patys pareigūnai ar valdžios atstovai, lankosi tokiose vietose, bet tikrai ne tam, kad jas panaikintų - atvirkščiai - jie ten apsiperka.

Bet ir į tokius procesus galima pažiūrėti žaismingai... :) Pavyzdžiui, žinote, kad ponas G prekiauja kontrabandiniu dyzelinu. Kartais jį aplankote ir įsipilate degalų į savo opelį. Pats esate asmuo, bent jau minimaliai mokantis dirbti kompiuteriu, o kitas jūsų gebėjimus gal net įvardintų kaip didžiulius, nes mokate sukurti tinklaraštį ar pan. Turite laiko ne tik skaityti naujienas internete, bet ir pats mėgstate rašyti. Kaip tai susiję su ponu G?

Imkite ir sukurkite tinklaraštį apie jo veiklą, pareklamuokite ją: paanalizuokite dyzelino kainų kitimą pono G “degalinėje”, aprašykite tai, kaip paskutinį kartą pylėtės ten dyzelino ir kaip susitikote tuo pačiu tikslu atvykusį buvusį bendraklasį, kuris dabar dirba mero patarėju ūkio klausimais… Laisvoj šaly jūs esat laisvas reikšti savo mintis, pasakoti potyrius, o tai, kad pasidalinsite su kitais informacija, kur galima kažką gauti pigiau, tikrai nėra nusikaltimas. Ar klystu?

Bijome garsiai kalbėti apie tai, kas yra vadinama viešomis paslaptimis. Viena tokių - esame apgailėtini bailiai.