Tą patį galima pasakyti ir apie moterų makiažą – XXI amžiaus moterų makiažo tendencijos nuolat atsisuka į praeitį, o pavasario/vasaros 2012 kolekcijų pristatymuose buvo galima pastebėti netgi visą „spektrą“ nuo 1920-ųjų iki pat 2010-ųjų. Tiesa, anų laikų mados ikonų išvaizda šįkart buvo pritaikyta moderniai moteriai. Peržvelgusi daugelį naujų kolekcijų pristatysiu jų modelių makiažą kartu su atkartojamos dekados ikonomis bei, padedama „L’Oreal Paris“, pasiūlysiu Jums įdomią bei šiai temai labai tinkančią konkurso idėją.

Kaip jau minėta įžangoje, makiažo naujienos niekuomet neatsiliko nuo moterų mados ir kito kartu su ja – moterims pagaliau išsilaisvinus iš devynioliktojo amžiaus gniaužtų ir atsiradus „flapper“ stiliui, kirpyklose ant žemės pradėjo kristi ilgos garbanos, o lūpos pasidengė tamsaus lūpdažio šydu. Atsirado daug naujų ir šiandienos moterims jau įprastų makiažo priemonių (pavyzdžiui, blakstienų tušas su pritaikytu šepetėliu), jos tapo savotiška prabangos, paslapties preke. „Deluxe“ klasės priemonių įpakavimai netgi buvo dengti auksu bei papuošti „art deco“ stiliaus meno kūriniais!

Viską smarkiai pakeitė Antrasis Pasaulinis karas, kai moterims teko pamiršti savo grožio rutiną bei pradėti darbą fabrikuose – vyrai kovojo fronte, o moterys perėmė net sunkiausius buities bei pramonės darbus. Trūko audinių, nebuvo daug progų puoštis, tad gerokai supaprastėjo ir makiažas – jame nebeliko jokios dramos, teatrališkumo. Vis tik pokario metais buvo galima stebėti tikrą moteriškumo proveržį, kai kino teatruose pasirodė įspūdinga Marilyn Monroe figūra, pakeitusi moterų suvokimą apie grožį – madingos tapo viliokiškos raudonos lūpos, juoda akies kontūrą gaubianti linija. Apie septintojo dešimtmečio eleganciją bei MOD stiliaus srovę turbūt net kalbėti nereikia – daugelis merginų iki šių dienų žavisi Audrey Hepburn bei Twiggy, laiko jas mados novatorėmis.

Kitų dešimtmečių tendencijas nesunku pastebėti peržvelgus mamų, močiučių nuotraukų albumus – subtilus ir energingas aštuntasis dešimtmetis su „Čarlio angelų“ blizgesiu, devintasis dešimtmetis, persmelktas neoninėmis spalvomis… Galų gale – dešimtasis dešimtmetis, lėmęs „grunge“ stiliaus išpopuliarėjimą. Muzikoje – Kurto Cobaino pagalba, madoje ir makiaže – jo žmonos Courtney Love, kurios netvarkingi plaukai bei nutekėjęs tušas simbolizavo užaugusią ir vidinių demonų kamuojamą Lolitą.

Rodos, vos per mažiau nei šimtą metų slaptoji moterų spintelė vonioje patyrė visą eilę pasikeitimų: atsirado modernios makiažo priemonės, pradėta kreipti daugiau dėmesio į jų kokybę, ką jau bekalbėti apie kiekvieno sezono pasikeitimus norint pabrėžti tai lūpas, tai antakius, tai skruostikaulius (ypač kai mados pasaulyje kilo rusių manekenių bumas…). Vis tik mada vienodai gerbia bei įkvėpimo nuolat semiasi iš visų moters grožio evoliucijos laikotarpių ir tai puikiai iliustruoja pavasario/vasaros 2012 pristatymų makiažas. Vieni modeliai atrodė tarsi egzotiškos Sofios Loren kopijos, kiti – tarsi pulkas merginų, laukiančių savo pusryčių prie „Tiffany’s“.  Atrinkusi svarbiausias įvairių dešimtmečių mados bei grožio ikonas ir radusi jų atitikmenis, matytus ant podiumo, paruošiau nedidelę palyginamąją chronologinę apžvalgą. Juk ikonos niekuomet nemiršta!

1920

Neabejotina proveržio pradžia galima laikyti trečiąjį XX a. dešimtmetį, kai suklestėjo tyliųjų filmų industrija ir moterys galėjo lygiuotis ne tik į istorines ikonas, bet ir į modernias savo amžiaus moteris – didžiųjų ekranų aktores, kurių ryškus makiažas bei puošnūs drabužiai simbolizavo moters izoliacijos eros pabaigą bei makiažo aukso amžiaus pradžią. Nuotraukose matote aktorės Claros Bow makiažą, kuris pasižymi dramatiškumu, detalumu – jos akies kontūras visad tarsi nulinkęs į apačią, lūpos tamsios. Tai žvilgsniui suteikė savotiško paslaptingumo, netgi intelektualaus liūdesio. Panašią idėją buvo galima pastebėti ir „Yves Saint Laurent“ modelių veiduose – tamsus, žemyn nukreiptas šešėlis, tamsios lūpos, skaistus veidas kaipmat priminė C.Bow išvaizdą.

1930

Mažiau dramos, daugiau charizmos! Tarpukario laikais, kai pradėjo ryškėti totalitarinių valstybių nesutarimai, Europos kultūra patyrė ypatingą pakilimą – daug kūrė ne tik „prarastosios kartos“ rašytojai, bet ir filmų režisieriai, atradę ypatingą aukso gyslą – asmenybės (žvaigždės) kultą. Viena ryškiausių to laikotarpio aktorių bei dainininkių buvo vokietė Marlene Dietrich, kuri mados istorijoje yra žinoma dėl savo gebėjimo nuolat keistis bei vyriško garderobo įliejimo į moterų spintą. Ryškių, akį traukiančių bruožų aktorė siekė dėmesį visuomet nukreipti į savo veidą, tad mėgdavo pabrėžti įmantriai išlenktus antakius, akis paryškindavo ilgomis blakstienomis, kurios tiko jos primerktų akių žvilgsniui, o lūpas tamsindavo raudonos bei bordo spalvų lūpdažiais. Panašų įvaizdį savo modeliams pritaikė ir „Jean Paul Gaultier“, kiekvieną manekenę pavertę charizmatiška vilioke.

1940

Penktasis dešimtmetis – karo bei pirmųjų pokario metų laikai, kai didelė dalis moterų neteko ne tik vyrų, bet ir prabangos rūpintis vien tik savimi bei savo grožiu. Gležnus moterų pečius užgriuvo visa eilė vyriškų darbų – jos dirbo statybose, fabrikuose, kai kurios – net fronte, karo ligoninėse. Tai paaiškina tiek moteriškos aprangos (trūko audinių), tiek makiažo kuklumą – vos vos paryškintos akys, lūpos beveik nepaliestos lūpdažio, populiariausias – klasikinis natūralus grožis, jei pavykdavo tokį išsaugoti nepaisant nuovargio. Šių laikų ikona – aktorė Vivian Leigh, vaidinusi legendiniame kino filme „Gone with the Wind“. Nors ir buvo įžymybė, ji puikiai atitiko klasikinės tų laikų moters tipažą – kukli, paprasta, subtilaus grožio. Visai kaip „Valentino“ merginos, kurioms sukurtas makiažas spinduliavo natūralumu bei savotišku asketizmu.

1950

Neabejotinas grožio renesansas XX amžiuje – šeštasis dešimtmetis, pasauliui dovanojęs ne tik visą eilę moderniosios kultūros šedevrų, bet ir gausybę mados ikonų, sugrąžinusių moteriškumą bei subtilų seksualumą. Užtenka prisiminti amžiaus vidurio Europos kino istoriją ir iškart pastebėtumėte, kad filmų centre atsidurdavo ne intelektualūs vyrai, o jaunos, žavingos merginos, sugebančios užkariauti bet kurią širdį. Į merginų kosmetines savo kelią rado akių pieštukas, be kurio tapo neįmanoma išsiversti mačius bent vieną Brigitte Bardot ar Sofios Loren filmą – aktorės žavėdavo katės akių stiliumi. Šių ikonų išvaizdą atkartojo ir „Dolce & Gabbana“ makiažą kūrusi Pat McGrath, manekenes pavertusi stilingomis italų deivėmis.

Kitoje Atlanto pusėje taip pat karaliavo moteriškumo kultas, nes ekranuose pasirodė viena visų laikų garsiausių kino industrijos moterų – seksualioji Marilyn Monroe, sukėlusi tikrą revoliuciją ir pakeitusi visą iki tol vyravusį grožio supratimą. Didelės ir putnios raudonos lūpos, tobuli šviesūs plaukai, gundantis žvilgsnis, o jau figūra… Vyrai eina iš proto, moterys – taip pat. Vis tik aktorės makiažas nebuvo toks paprastas – jos visažistas kiekvieną dieną aktorę gražindavo bent kelias valandas. Subtilesnę šios ikonos išvaizdos versiją pateikė „Jason Wu“ meistrai, manekenes pagražinę raudonu lūpdažiu bei juodu akių pieštuku.

1960

Daugelį šių dienų moterų labiausiai įkvepiantis laikotarpis – žavingasis septintasis dešimtmetis, kai pasaulio ekranuose pirmą kartą pasirodė mergina, ankstyvą rytą dėvinti „Givenchy“ suknelę, seginti perlų vėrinį bei pusryčiaujanti prie „Tiffany’s“ vitrinų. Žinoma, tai buvo Audrey Hepburn, savo elegancija bei moderniu požiūriu į madą sužavėjusi milijonus moterų. Nors ji nebuvo panaši į jokią kitą aktorę (jokių M.Monroe stiliaus iškilumų, elfą primenantys bruožai), A.Hepburn surado tai, kas tiko būtent jai – įspūdingas stirnos akis pabrėžiantis sušvelnintas katės akių makiažas bei nepamirštamos blakstienų vėduoklės. Lūpos bei skruostikauliai – beveik nepaliesti. Šį įvaizdį atkartojo M.Jacobso vadovaujami „Louis Vuitton“ mados namai.

Antra ne ką mažiau elegantiška ikona – Monako kunigaikštienė Grace Kelly. Nors aktorės karjerą ji nutraukė dar šeštajame dešimtmetyje, septintasis tapo jos įtakos madoje laikais. Karališkosios šeimos narė ne tik rodė pavyzdį viso pasaulio moterims, bet ir žavėjo išskirtine elegancija bei klasikiniu grožiu. Ji itin mėgo tradicinį makiažą, daugelio dievinamą iki šių dienų: subtiliai pabrėžtos akys, švelnios spalvos (dažnai rausvos, rusvos) lūpos, tvarkingi, natūraliai atrodantys antakiai. Šią aktorę galima „įžvelgti“ ir „Christian Dior“ aukštosios mados kolekcijos modeliuose.

1970

Daugiau jėgos, daugiau energijos, daugiau laisvės. Aštuntasis dešimtmetis į mados istoriją įėjo dėl daugelio priežasčių: prasidėjo hipių judėjimas, į madą atėjo laisvi siluetai, dingo daugelis moterims taikytų apribojimų, tad atėjo natūralumo era. Tačiau nereikėtų to suprasti kaip apsileidimo ar drastiško išvaizdos suprastėjimo gatvėse – tiesiog atėjo nauja sąvokos „glamour“ era. Puikus to pavyzdys – legendinis serialas „Čarlio angelai“ su aktore Farrah Fawcett priešakyje. Ši įspūdinga šviesiaplaukė itin puoselėjo savo sportišką ir natūralų įvaizdį, tačiau niekuomet nepamiršo ir moteriškumo – jos akis papuošdavo švelniai spindintys šešėliai, lūpas padengdavo šviesus lūpdažis, o oda kerėdavo dailiu įdegiu. Tokia – ir „Versace“ moteris, leidžianti spinduliuoti natūraliam grožiui, tačiau švelniai pabrėžianti savo geriausius bruožus.

1980

Ekstremalu, ryšku, netikėta – tokiais žodžiais tikslingiausia apibūdinti devintąjį dešimtmetį, kai aprangos bei makiažo madas pradėjo diktuoti ne ekrano žvaigždės, bet muzikos pasaulio įžymybės. Vyrai atrodydavo kaip moterys, moterys šokiruodavo vyriška išvaizda, visur vyravo itin ryškus neoninis makiažas bei tarsi iš kitos planetos nužengusių būtybių įvaizdis. Štai Debbie Harry iš „Blondie“ dažnai stebindavo visiškai atnaujintu bei pakeistu klasikiniu makiažu, Boy George tapo savotiška lyčių supanašėjimo ikona, o Annie Lennox drąsiai išbandė viską, ką tik galėjo – vyriškus drabužius, netikėtą makiažą. Nors tų laikų eksperimentus sunku nusakyti kaip vieną bendrą tendenciją, ant pavasario podiumų buvo galima pastebėti keletą ne ką mažiau šokiruojančių idėjų – „Fendi“ aukso vokus, „Miu Miu“ raudonas akis.

1990

Metas paneigti viską. Į muzikos bei grožio madą įžengus „grunge“ stiliui, visos klasikinės vertybės buvo pasmerktos lėtai stagnacijai – drabužiai tapo beformiai ir nykių spalvų, o grožis atsidūrė paskutinėje vietoje. Paauglės susižavėjo Courtney Love įvaizdžiu – „nei nuoga, nei apsirengusi“ tipo stiliumi bei nutekėjusiu, tarsi kelias dienas nevalytu makiažu. Apie akis atsirasdavo ryškus tamsaus šešėlio pėdsakas, lūpas kartais paryškindavo keistos spalvos lūpdažis. Šią „grunge“ tendenciją savo pristatymuose panaudojo ir „Rodarte“ duetas bei Alexanderis Wangas.

2000

Nors ir sunkoka atrasti tinkamą apibūdinimą visam pirmam XXI a. dešimtmečiui, nusprendžiau pateikti savo vertinimą. Mano nuomone, jis tapo įdomia viso XX a. tendencijų samplaika, o tai atsispindėjo ir grožio madoje, kurios ikonomis tapo britės Amy Winehouse bei Kate Moss. Jos abi – novatorės bei maištininkės, sau drąsiai taikiusios net ekstremaliausius įvaizdžius. Štai Amy visiškai perkūrė šeštojo dešimtmečio katės akių makiažą, o Kate savąjį „heroin chic“ sulipdė iš įvairių dekadų detalių, tačiau taip pat jautė ypatingą trauką klasikiniam penkiasdešimtųjų grožiui. Vienai šių ikonų savo kolekciją dedikavo ir „Jean Paul Gaultier“ mados namai, aukštosios mados pristatymą pavertę savotišku Amy Winehouse atiminimo renginiu.

KAIP SUSIKURTI IKONOS ĮVAIZDĮ

Nors puikų tam tikros ikonos išvaizdą atkartojantį makiažą nėra itin sudėtinga pritaikyti sau (tereikia daug nuotraukų bei kelių bandymų prieš veidrodį namuose), kartais kai kurios techninės detalės sukelia keblumų – kaip „užriesti“ gražią juodą liniją, kiek kelti ją į viršų, kaip taisyklingai sukurti „padūmavusių“ akių efektą, kaip išgauti geriausią blakstienų išvaizdą. Pateikiu Jums du „L’Oreal Paris“ paruoštus pavyzdžius, nusakančius, kaip taisyklingai suformuoti pagrindines akių makiažo dalis: grakščią skystu apvadu nubrėžtą liniją bei švelniai išsklaidytą pieštuką bei šešėlį.

Kadangi pati nusprendžiau išbandyti abu įvaizdžius, galiu akcentuoti keletą paprastų, bet svarbių detalių, kurios padės išvengti dažnai pasitaikančių klaidų: brėždamos liniją skystu apvadu pradėkite nuo akies vidurio ir brėžkite link išorinio kampo – tai padės „nepersistengti“ ties viduriu ir akis nepasidarys labai apvali. Juk norimas efektas – žavus katiniškas žvilgsnis! Beje, prieš sklaidant makiažą po apatinėmis blakstienomis (“dūmo“ efektui) reikėtų prisiminti, kad ne tik neverta jo tepti tobulai, bet gera idėja ir naudoti itin mažą kiekį po pat blakstienų linija – tai padės išvengti pandos snukutį primenančio nubėgusio makiažo efekto. Ir paskutinis patarimas – jei bijote, kad linijos tikrai neišeis lygios, gražios, o makiažas besidažant tepsis ir nubyrės, naudokite… lipnią juostelę. Užklijuokite ją tam tikru kampu ties akies kraštu, su apvadu ar šešėliais kurkite norimą įvaizdį, o paskui juostelę tiesiog nuplėškite – liks tobulai tiesi linija, kurią paskui galėsite nesunkiai sušvelninti naudodamos gabalėlį vatos ar lazdeles, kurių abu galus dengia vata (angl. „Q-tip“).

L’OREAL PARIS KONKURSAS

Galų gale metas paskelbti ir ilgai lauktą konkursą, skirtą naujai „L’Oreal Paris“ produktų linijai, įkvėptai legendinių grožio ikonų Audrey Heburn bei Brigitte Bardot. Linijos pagrindiniai akcentai – itin ilgai išliekantis ir kolagenu papildytas blakstienų tušas „Mega Volume Collagen 24″ bei skystas juodas apvadas „Super Liner“. Kadangi savo skaitytojoms nerekomenduočiau to, ko pati neišbandžiau ar kas tiesiog nepatiko, turiu pabrėžti, kad abu produktai išties maloniai nustebino. Esu išranki blakstienų tušams, tačiau naujasis iš „L’Oreal Paris“ pasižymėjo dideliu šepetėliu bei blakstienų visai nesuklijavo, o skystas apvadas padėjo brėžti tiesią liniją, nes rankose jį galima laikyti tarsi flomasterį. Nepaisant to, kad su „laineriais“ seniau kovodavau ir linija dažnai atrodydavo labiau banguota nei tiesi, šįkart viskas išėjo stebėtinai neblogai.

Taigi konkurso prizai – „L’Oreal Paris“ akių makiažo rinkiniai iš naujosios linijos! Kokios šįkart konkurso taisyklės?

Kadangi šiame straipsnyje pristačiau tiek garsiausias XX a. makiažo tendencijas bei jas populiarinusias moteris, tiek naująją „L’Oreal Paris“ liniją, šįkart konkurso tema bus JŪSŲ IKONOS. Pagalvojusi, kad naujoji linija yra susijusi su legendinėmis personomis, o kiekviena mergina ar moteris turbūt žavisi bent viena savo ikona – aktore ar kita garsia asmenybe, šįkart užduotį susiejau būtent su tuo. Pagrindinė konkurso užduotis – savo archyvuose ar tiesiog internete surasti JUMS ypatingiausią bei tobuliausią makiažo evoliucijos laikotarpį atspindintį kadrą iš pasirinkto filmo, kur būtų vaizduojamas Jums labiausiai patinkančios aktorės makiažas.

Suradę nuotrauką, iki vasario 8d. siųskite ją el.pašto adresu spintosguru@gmail.com su laiško pavadinimu „KONKURSUI“ (laiške pagal nurodykite iš kokio filmo kadras yra ir kas jame vaizduojama). Šįkart pritaikau limitą: galite siųsti DU kadrus. Kitą dieną tinklaraštyje paskelbsiu visus Jūsų rastus kadrus o trys geriausi, kuriuos išrinksiu aš pati, bus apdovanoti „L’Oreal Paris“ rinkiniais. Kuo didžiausios sėkmės ir jau laukiu Jūsų įkvepiančių radinių!

Nuotraukos style.com, AP, L’Oreal Paris, vogue.co.uk, vogue.it

Bučkis

Daria Corps & Ame

Vogue Paris vasaris 2012

Modelis Daria Werbowy | Fotografai Inez ir Vinoodh

Stilius Emmanuelle Alt, Melanie Ward, Joe McKenna

Nuotraukos Vogue Paris/TFS/Worldmags

Bučkis

ISTORIJA

„Amouage“ vardas, arabų kalboje reiškiantis jausmų bangą, pirmą kartą nuskambėjo 1983 metais, kai Omano sultonas Qaboos bin Said nusprendė atgaivinti nuostabias savo šalies parfumerijos tradicijas, kuriomis galėtų dalintis bei stebinti savo garbingus svečius. Taip atsirado „Amouage“ (dabar „Amouage Gold“) – pirmieji kvepalai, kuriuose susipynė pačių prabangiausių ingridientų kvapai bei neįkainojamos Omano parfumerijos meistrų tradicijos, kurias tobulai perteikė prancūzų parfumeris Guy Robert, dirbęs su „Hermes“ bei „Dior“.

Beveik visi „Amouage“ kvepalai yra pilstomi į ypatingos simbolinės formos buteliukus, puošiamus sidabru, brangakmenių spalvos stiklu. Kvepalų dėžutės – pagamintos ne iš kartono, o iš tikro medžio, apklijuoto popieriumi. Moteriškų „Amouage“ kvapų buteliukų dangteliai atkartoja Muskate esančių Ruwi Mosque rūmų siluetą, o vyrų – tradicinio Omano durklo „khanjar“ rankenos.

SALONAI

Pagrindinis „Amouage“ salonas yra Muskate, Omano Sultonato sostinėje. Kaip ir priklauso prabangių kvepalų namams, ši vieta išsiskiria savo interjeru, sujungiančiu tradicinę Omano architektūrą bei modernias Vakarų dizaino idėjas. Daugelis kvepalų, sudėliotų į langus primenančias išskaptuotas nišas, salone pristatomi kaip meno kūriniai, kuriuos rinktis patariama it meno kolekcininkams – ramiai prisėdus ir pajutus jų magiją.

AMOUAGE DABAR

Šiuo metu „Amouage“ galva yra vadinamas Honkonge gimęs niujorkietis Christopheris Chongas, vadovaujantis išskirtinei parfumerių komandai, dirbančiai Grase – Prancūzijos parfumerijos sostinėje. Įdomu tai, kad šis genijumi vadinamas kūrėjas neturi jokio su parfumerija susijusio išsilavinimo – jis baigė literatūros bei mados dizaino mokslus, o šiuo metu daug keliauja, nes atrado ir operos solisto talentą bei sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

Vis tik C.Chongo talentas – nepaneigiamas. Kritikai nesiliauja liaupsinti jo kūrinių, neribojamų nei biudžeto, nei idėjinių rėmų – juk kuriama pačiam Omano sultonui! Savo kūriniams jis naudoja tik geriausios kokybės ir sunkiausiai randamus ingredientus: civetų (kačių šeimos gyvūnas) išskyras, kvepiančias muskusu, bosvelijų sakus, tačiau mėgsta ir medžio kvapus, odą, gintarą, cinamoną, jazminą, rožę, orchidėją, įvairiausių sodo gėlių puokštes. Beje, bosvelijų sakai, brangesni už auksą, Omane yra laikomi jungtimi tarp dievų ir žmogaus, tad jie turi sakralią ritualinę reikšmę, o kvapui suteikia mistikos, nežemiško paslaptingumo.

Įdomu, kad „Amouage“ atsisako reklamai naudoti įžymių žmonių nuotraukas ar bent menkiausias erotines užuominas. Tai visiškai suprantama prisiminus, iš kur kilusi ši linija – juk Omane vis dar galioja griežtos tradicijos, nustatančios moterų aprangos bei elgesio taisykles. Tačiau, kaip sako pats C.Chongas, tai padeda kurti šį tą ypatingesnio – pasaką, nepasiekiamą svajonę.

ASMENINĖ PAŽINTIS

Be galo džiaugiuosi, kad su Jumis galiu pasidalinti ir savo įspūdžiais uostant garsiuosius „Amouage“ kvapus. Neslėpsiu – ši patirtis neįkainojama, nes kiekvienas įkvėpimas reiškė bent kelių sekundžių trukmės kelionę į įstabųjį Omaną, jo prabangą bei tradicijų visumą. Kiekvienas kvapas – išskirtinė sunkių, rytietiškų bruožų bei modernių novacijų sintezė. Jie visi – itin išraiškingi, turintys savo „svorį“ ir charakterį bei, žinoma, išskirtinę istoriją. Tarsi vizija iš muskusu bei prieskoniais kvepiančios „Tūkstančio ir vienos nakties“.

„MEMOIR“ (jai)

Šie „chypre“ tipo (viršutiniai akordai – citrusiniai, vidurinės natos – gėlių, o pagrindas – sunkesnis, muskusinis) kvepalai – vieni pirmųjų, kuriuos teko garbė išbandyti dar kiek anksčiau. Kaip matote, kairėje esantis mėginukas – jau beveik tuščias, juo kvėpinausi Talino bei Rygos mados savaičių metu. Vos vienas papurškimas garantavo galybę komplimentų! Iš tiesų šis kvapas labai sodrus, šaltai aksominis, kvepiantis absentu, skirtas moteriai, kuri drąsiai žvelgia tiek į savo praeitį, tiek į ateitį.

„MEMOIR“ (jam)

Šis medžio, odos, paparčio derinys – gerokai gaivesnis už moteriškąją versiją, iš pradžių atrodo net kiek sportiškas, energingas, veržlus. Vis tik po kurio laiko atsiskleidžia vidurinės kvapo natos, kurios – gerokai sunkesnės, panašesnės į moteriškąjį „Memoir“. Patys parfumerijos namai šį kvapą skiria vyrui, kuris leidosi į egzistencinių klausimų atsakymų paieškas, save vadina filosofu.

„DIA“

Šis moteriškas kvapas – kasdienai skirta (bent taip teigia patys kūrėjai) klasikinio rytietiško kvapo versija, apipinta užburiančiais prieskonių tonais bei subtiliu gėlių aromatu. Pats kvapas – itin šiltas, subtiliai sodrus, skirtas betono džiunglių romantikei, kuri siekia tobulybės bei elegancijos visame kame.

„GOLD“

Bene prabangiausias ir pats seniausias „Amouage“ kvapas, sukurtas dar 1983 metais ir tapęs nišinių kvapų klasika. Jis – tobulas rožės, lelijos, bosvelijų sakų derinys, skirtas tik ypatingiausioms progoms. Aš šį kvapą drąsiai pavadinčiau rytietiškų kvepalų „Chanel No.5″ – vienintelis ant odos nugulęs lašas iškart pakvimpa auksine prabanga.

„REFLECTION“ (jai)

Itin pavasariškas, ryto rasa kvepiantis baltų gėlių žiedų esencijų derinys, apsuptas jaukiu gintaro aromatu. Moteriškoji kvapo versija man įkūnija jaunystę, nerūpestingumą, yra subtiliai saldi. Iš pradžių ji išties kvepia ką tik pražydusiu sodu, o po kelių akimirkų akyse jau galima regėti pačius įmantriausius įvairių puokščių derinius.

„REFLECTION“ (jam)

Nenuginčijamai vyriškas, aštrokas aromatas, tačiau tikrai neskirtas „macho“ tipo vyrams. Pačiulio, gėlių, medžio tonais pražystantis kvapas skirtas laisvam, drąsiam vyrui. Mintyse svarsčiau, ar tokį kvapą pamiltų „Jil Sander“ vyras…

„EPIC“

Tai – kmynų, rožinių pipirų, cinamono, rožės, sandalmedžio sąjunga, įamžinanti C.Chongo mintis apie Šilko kelią iš Kinijos į Arabiją ir kvepianti paslaptingais nuotykiais bei kelionėmis. Kvapas kiek saldus, labai sodrus, sunkus, net po kurio laiko išlaikantis savo šilumą. Jį skirčiau „Hermes“ dėvinčiai moteriai, amžinai svajojančiai apie Rytus.

„HONOUR“

Šis 2011-aisias išleistas bei jazminais, gardenijomis, lelijos žydintis aromatas skirtas meilei bei jos tragizmui pagerbti, buvo įkvėptas legendinės Madam Baterflai istorijos. Šis kvapas – švelniai salsvas, gaivus, kvepiantis parkais bei sodais, kur pavasarį taip lengvai gimsta meilė iš pirmo žvilgsnio…

„JUBILATION XXV“ (jam)

Šis 2008-asiais išleistas kvapas, skirtas „Amouage“ 25-erių metų jubiliejui, sujungia rožę, medį, apelsiną, cinamoną, muskusą. Aromatas – itin vyriškas, iš pradžių kiek aštrokas, labai intelektualus, paslaptingas. Štai taip šio kvapo idėją pasakoja C.Chongas: „Tai istorija apie vyrą, kuris sėdi savo rūmų bibliotekoje pabėgęs iš šventės ir, vartydamas knygos lapus, netikėtai prisimena pamirštą savo namų sodą, kuriame gyvena nimfa, svajojanti dainuoti nemirtingu balsu.“

„CIEL“ (jam)

Levandos, bergamotės, medžio, bosvelijų sakų melodija, skirta jūrai, dangui, saulei. Ši idiliška apybraiža – labai sodraus, gaivaus kvapo istorija. Pirmas įkvėpimas man priminė bangų mūšą, dangaus mėlynę, tyrą orą. Gal ir keista nuomonė, tačiau šio kvapo negalėčiau pavadinti griežtai vyrišku – man jis linksta į „unisex“ pusę.

„LYRIC“ (jam)

Neabejotinas mano favoritas vyriškų „Amouage“ kvapų linijoje. Tikras rožės ir skudučio šokis, mintimis nukeliantis į teatro užkulisius, kur gali paliesti sunkias aksomines užuolaidas, užuosti grindinį, senus kostiumus. Šis kvapas – itin sodrus, viliojantis, tačiau jame neįmanoma užčiuopti aštrumo, būdingo vyriškiems kvapams. Mano mintyse „Lyric“ kvepinasi aristokratas, dėvintis aksominį „Dolce & Gabbana“ kostiumą ir bandantis pagauti mūzą.

Daugiau informacijos apie „Amouage“ liniją bei atrasti patį kvapą galite „Creme de la Creme“ salonuose Vilniuje ir Kaune bei laikiname salone Klaipėdoje.

Nuotraukos – mano, amouage.com, AP. Informacija – lrytas.lt (Kristina Sabaliauskaitė), amouage.com, fragrantica

Bučkis

Nieko naujo, kad J.P.Gaultier mėgsta provokuoti. Štai viena paskutiniųjų jo aukštosios mados kolekcijų buvo paskirta filmui „Avatar“, kita – anarchijai Didžiojoje Britanijoje aštuntajame dešimtmetyje. Jis ant podiumo užkėlė ir išgarsino modelį Andrejų Pejicių, iki šiol laikomą gražesniu nei daugelis merginų manekenių, bei įspūdingų formų dainininkę Beth Ditto iš grupės „The Gossip“. Tačiau tai – tik menkos šmaikščios akimirkos, jei prisiminsime kūrėjo idėjas, propaguotas dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir garsųjį bendradarbiavimą su Madonna bei indėlį į jos „Blond Ambition“ turo rengimą.

Tačiau kodėl ši aukštosios mados kolekcija sulaukė tiek daug atsiliepimų, ypač – neigiamų? Ar A.Winehouse tema išties tokia netinkama, o savotiškas atlikėjos stiliaus interpretavimas – nepagarba? Iš tiesų norėtųsi apginti patį dizainerį, kuris iškart po šou sakė: „Amy buvo išskirtinis talentas ir tikra stiliaus ikona. Negaliu patikėti, kad mados pasaulis jai skyrė tiek mažai dėmesio, tad savotiškai ją prisiminti nusprendžiau aš“. Idėja puiki, pristatymo metu keturi gospelo atlikėjai net sudainavo keletą garsiausių A.Winehouse hitų. Vis tik pačios atlikėjos artimieji (ypač tėvas Mitchas) šiuo šou liko itin nepatenkinti ir net šokiruoti.

„Mes vis dar gedime dėl netekties ir šių nuotraukų pasirodymas įskaudino visą šeimą. Jos įvaizdžio naudojimas drabužių pardavimui mums buvo nemalonus siurprizas. Didžiuojamės Amy įtaka madai, tačiau juodi veliumai bei cigaretės rodo įkūnija ne pačius geriausius Amy laikus ir juos netgi bando paversti savotiškai žaviais. Tai mus išties supykdė“,- žurnalistams pasakojo M.Winehouse. Jo argumentai – pakankamai svarūs, nesutikti būtų sunku. Nors daugelyje laikraščių bei internetinių portalų atlikėja paskutinius kelerius metus buvo vaizduojama kaip daugelio priklausomybių kamuojama bei savo gyvenimo nevaldanti nelaimėlė, J.P.Gaultier nevertėjo to paversti pigiu kiču – iš palaidinės lendančiomis liemenėlėmis, keistais spalvų deriniais, išpūstais plaukais.

Vis tik ar ši kolekcija negalėjo parodyti ir paties J.P.Gaultier silpnosios vietos – originalumo bei kičo maišymo? Norėtųsi šį darbą matyti kaip elegantišką, paryžietišką tipinį Gaultier šou su viena kita buduaro detale, tačiau išlaikantį paslaptį, kurių nemažai turėjo ir pati A.Winehouse. O šįkart daugelyje modelių nebuvo ne tik paslapties, bet ir aukštosios mados kolekcijai būtinų atributų. Kur trapaus grožio suvokimas, akis apžavinti meistrystė, aikčioti iš žavesio verčiantys siluetai? Nors ir nemalonu taip rašyti, tačiau kai kurie modeliai atrodė tarsi skirti pigiai paaugliškų drabužių parduotuvei, o, žinant J.P.Gaultier galimybes, tai – smūgis į paširdžius. Baisu prognozuoti, kaip atrodys jo darbai po gerų 10-15 metų. Negi teks į juos žiūrėti kaip į Helovyno kostiumus?

Vis tik J.P.Gaultier ne vienintelis buvo įkvėptas atlikėjos stiliaus. Kiek subtiliau A.Winehouse išvaizdos detales interpretavo ir Karlas Lagerfeldas savo 2008-ųjų „pre-fall“ kolekcijoje, dedikuotai Britanijai ir jos ikonoms. Daug tamsių spalvų, „babydoll“ siluetų, įdomių aksesuarų bei, žinoma, „avilys“ plaukuose bei juodas akių pieštukas simbolizavo išskirtinę Amy personą. Kolekcija sulaukė didžiulio pasisekimo, o jos veidu tapo modelis Coco Rocha.

Mažiau subtilus ir neįtikėtinai tikroviškas Amy portretas buvo perteiktas 2008-ųjų vasario mėnesio „Vogue Paris“ leidinyje, kuriame publikuota fotosesija „L’Idole“ su manekene Isabeli Fontana. Nuotraukos siekė askleisti Amy tokią, kokia ji tuo metu buvo: keistai moteriška ir atstumianti tuo pat metu (cigaretė dantyse, gausybė tatuiruočių…), amžinai avinti tuos pačius balerinų batelius, gatvėse apsupta fotografų ir, rodos, amžinai nelaiminga.

Oficialaus atsakymo į M.Winehouse skundą J.P.Gaultier dar nepateikė, tad sunku įsivaizduoti, kas vyksta jo mintyse. Noras įamžinti išskirtinę asmenybę – puikus būdas visuomei nusiųsti žinutę apie tokių žmonių svarbą visuomenėje. Tačiau sudėtingo jos gyvenimo periodo „glamūrizavimas“ – sunkiai pateisinamas žingsnis, dėl kurio šeima tikriausiai dar susirems su pačiu dizaineriu.

Nuotraukos style.it, TFS, style.com

Bučkis

Muslino suknelės, nuo rūmų bėdų išlaisvinanti „Petit Trianon“ aplinka bei Žano Žako Ruso skatinimas grįžti prie gamtos – šie Marijos Antuanetės asmeniniai atradimai suteikė pagrindą visai naujajai aukštosios mados kolekcijai. Dizainerių duetas nusprendė, jog „haute couture“ – puiki erdvė eksperimentams, tad šį sezoną dalinai atsisakė vienspalvio minimalizmo ir pernelyg paaugliškų siluetų. Vietoje jų ant podiumo pasirodė taftos bei organzos sukneles demonstruojančios nimfos, kurių apdarus papuošė smulkūs gėlių raštai bei nepriekaištingi, žadą atimantys siuvinėjimai. Savotišką tyrumą simbolizavo baltos spalvos gausa, daugelį suknelių papuošę bent keli sluoksniai nėrinių.

Kiek pakito ir avalynė – vietoje įprastų sandalų ar įmantrių aukštakulnių šįkart modeliai avėjo lengvus įspiriamus satino „loafer’ius“, o įspūdingesnes sukneles papuošė nėrinių bateliai vidutinio aukščio pakulne. Išskirtiniu aksesuaru tapo ir itin subtilios, beveik nematomos pirštinaitės – jas „Valentino“ duetas pavertė tarsi drabužių tęsiniu, gausiai išsiuvinėjo.

DETALĖS

„MOOD BOARD“

VIDEO

Nuotraukos – style.com, vogue.it

Bučkis

Jei domitės „Givenchy“ mados namų naujienomis, turbūt pirmiausia pastebėsite išskirtinę kolekcijos detalę – kiekvienai manekenei įsegtus žiedus nosyje, kuriuos matėme ir „Givenchy“ vyrų pristatymo metu. Ar R.Tisci susižavėjo bulių ir matadorų dvikovomis? Ne, greičiau savotiška įkalinimo, suvaržymų vizija, kurią įkvėpė 1927 metų filmas „Metropolis“, žiūrovą dar tarpukario laikais nukėlęs į tolimą ateitį ir atskleidęs jos skaudulius – visuomenės segregaciją, susvetimėjimą, žmonių keitimą robotais. Nors akivaizdžių užuominų į šį filmą drabužiuose beveik neišvysime, galime pastebėti savotiškų maištą prieš suvaržymus simbolizuojančių detalių: grandines, žiedus nosyje, tarsi kovotojams skirtus tamsius odinius švarkus, spyglių motyvą.

Pati kolekcija buvo padalinta į tris sekcijas: tamsiąją odos, kristalų bei juodai baltą. Verta paminėti, kad pirmajai parodytai suknelei prireikė net 350 valandų darbo – mat buvo atskirai iškerpamos mažytės krokodilo odos detalės, o paskui tvirtinamos prie šilkinio permatomo tiulio. Daug pastangų reikėjo skirti ir iš atskirų atraižų sukurtiems švarkams bei raštams ant jų nugarų, kristalais nusagstytoms suknelėms.

Vienas įdomesnių kolekcijos sprendimų – sukurti baltų berankovių marškinėlių ir prabangaus, perliniais žvyneliais bei grandinėlėmis siuvinėto sijono derinį. Išsiskyrė ir panašus modelis su juodu užtraukiamu sijonu – jo vidinė pusė buvo nusagstyta baltais žvyneliais, o kraštai apvesti užtrauktuko juosta.

Būtina paminėti ir išskirtinius papuošalus. Žiedai nosyje buvo ne paprasti apskritimai, bet įmantriomis metalo formomis puošti juvelyrikos dirbiniai. Ant daugelio net galima įžvelgti paukščio siluetą. Daug dėmesio sulaukė ir masyvūs auskarai, lietę manekenių raktikaulius bei išraityti iš plonų metalo gijų.

DETALĖS

Nuotraukos vogue.co.uk, style.it

Bučkis

Kaip gimė couture

Turbūt nebūtų per drąsu teigti, jog negalima deramai įvertinti aukštosios mados meno nesusipažinus su jo užkulisiais, tad šios „New York Times“ nuotraukos iš „Dior“ ateljė atskleidžia ne tik vizualiąją, bet ir techninę kolekcijos pusę. Užtenka sužinoti, kad kiekvienam kolekcijos sijonui buvo skirta po 3 dienas „montavimo“ darbų, o visi 50 siuvėjų buvo daugiau ar mažiau atsakingi už jiems paskirtus modelius. Krokodilo odos efektas buvo sukurtas iškarpant stručio odą, o ant sijonų mažytėmis raidėmis išraitytas mėgstamiausias paties Ch.Dioro posakis: „Elegance must be the right combination of distinction, naturalness, care and simplicity“.

Pristatymas

Kolekcijos pristatymas vyko „Dior“ salone Avenue Montaigne, kur prieš keletą sezonų savo intriguojančią buduaro įkvėptą kolekciją pristatė J.Galliano. Kaip ir tuomet, manekenės leidosi laiptais, o paskui žygiavo per keletą salių, kur buvo susodinti svarbiausi svečiai. Pristatymo garso takelis – Lanos Del Rey atliekami kūriniai „Video Games“ ir „Born to Die“.

Kolekcija

Ne, tai nėra ta moteris, kurią J.Galliano nukeldavo tai į Viduramžius, tai į Egipto aukso laikus, tai į kosmosą ar Jamaiką. Tai nėra ir nelaiminga, pasimetusi tarsi vaikas mergina, kuri raudoja, nes nežino, kaip derėtų dėvėti legendinį „Bar“ švarkelį. B.Gayttenas šį sezoną neslėpė nesiekęs išrasti dviračio. Jo motyvai suprantami – turint tokius turtingus archyvus bei istoriją galima nuveikti žymiai daugiau nei tiesiog bandyti iš naujo susipažinti su įnoringa XXIa. dama. Taigi ant podiumo nematysite nieko šokiruojančio ar juokingo – tai elegantiškos Paryžiaus damos, tarsi prikeltos iš Rene Gruau iliustracijų ar šeštojo dešimtmečio „Dior“ archyvų nuotraukų. „New look“ siluetas, subtili spalvų paletė, tarsi ateljė kreida paženklintos siūlės ir nepriekaištingai panaudota perregima organza – skųstis išties nėra kuo.

Kaip pastebėjo britiškojo „Vogue“ vyriausioji redaktorė Alexandra Shulman, kai kurios merginos itin priminė serialo „Mad Men“ herojes – pieštuko formos sijonai, ryškiai raudona spalva, viliojantys aukštakulniai tiesiog šaukte šaukė „ši moteris žino, ko ji verta!“.

Vienas įdomiausių sprendimų – po beveik kiekviena organzos suknele sukurti savotišką balto audinio pasijonį. Nors skaitant sunku įsivaizduoti tai kaip teigiamą savybę, šitoks sluoksniavimo bei silueto pakėlimo būdas parodė, jog B.Gayttenas siekė išryškinti plisuotą, net korėtą organzą.

Detalės

Makiažas

Labai maloniu siurprizu tapo manekenėms sukurtas makiažas bei šukuosenos. Kadangi kolekcijos pristatymo video stebėjau kartu su mama, likau nustebinta, jog mūsų dažnai išsiskiriančios nuomonės sutapo – modeliai atrodė nepriekaištingai. Merginoms buvo sukurta netikra „bob“ tipo šukuosena, o makiažas liko itin subtilus – šviesus veidas, beveik nepaliestos lūpos, rausvi skruostikauliai bei plonytė juoda linija, gaubianti viršutinį voką.

Video

Nuotraukos iš vogue.com, style.com, vogue.it, new york times

Bučkis

YVES SAINT LAURENT

Įkvėpimas: kaip rašė žurnalistas Timas Blanksas, šįkart mados namų dizaineris Stefano Pilati nagrinėjo „sex and money“ filosofiją, paremtą šiuolaikiniu galios suvokimu. Jo vizijų vyras – stiprus, šaltakraujiškas XXIa. miestietis, į savo įprastai elegantišką aprangą kartkartėmis įnešantis vieną kitą pankišką ar retro stiliaus elementą, tačiau nevengia ir militaristikos atspindžių.

Siluetai: kiek agresyvūs, tačiau neabejotinai elegantiški ir paryžietiški. Kolekcijos ašis – klasikinis, aštriai tarsi skustuvo ašmenys sukirptas kostiumas su (dažniausiai) dviem eilėm sagų ir kiek siaurėjančiomis patrumpintomis kelnėmis. Įdomiai atrodė ir retro stiliaus paltai didelėmis kailinėmis apykaklėmis, medvilnės ir odos derinys golfuose. Finalinė kolekcijos dalis puikiai atskleidė vieną pagrindinių sezono tendencijų – ant podiumo buvo pristatyti šlapios odos efekto švarkai bei ištisi kostiumai.

Spalvos: juoda, pilka, balta – S.Pilati dažnai prisipažįsta, jog kurdamas šaltajam sezonui jaučiasi prislėgtas ir vengia spalvų…

Aksesuarai: turbūt pati įdomiausia ir labiausiai sužavėjusi kolekcijos dalis. Visų pirma nustebino nepriekaištingai parinkta avalynė, kuri, priešingai nei kitose kolekcijose, daugelyje derinių tapo pagrindiniu akcentu. Tiek odiniai aulinukai, tiek elegantiški mokasinai buvo papuošti subtilia sidabro juosta, avalynei suteikusia itin modernią išvaizdą. Negalima pamiršti ir dygsniuotos odos delninukių, odinių pirštinių, klasikinių kaklaraiščių.

LOUIS VUITTON

Įkvėpimas: XXIa. kosmopolitas, kuris kaip ir mados namų dizaineris Kim Jones, dievina keliones ir visose pasaulio sostinėse jaučiasi tarsi namuose. Jam svarbu visuomet jaustis užtikrintai, patogiai, tad prabanga ir elegancija yra būtini jo gyvenimo būdo elementai. Vis tik pagrindinės buvo dvi ašys: Tokijas ir Paryžius, kuriuos kūrėjas susiejo per eilę nuostabių aksesuarų bei įmantrių kirpimų (tik pagalvokite – kimono stiliaus marškiniai ir prancūziškas kostiumas!).

Siluetai: pritaikyti visiems gyvenimo atvejams! Pradedant nepriekaištingais odiniais paltais, švarkais bei jaukiais megztiniais ir baigiant Džeimso Bondo vardo vertais kostiumais, K.Jones sukūrė visą vyrui reikalingą garderobą: ant podiumo matėme ir lietpalčius, ir sportines striukes, ir chalatus primenančius vilnos paltus (jų raštą galbūt jau būsite matę vienoje mados namų „pre-fall“ kolekcijoje, kurią pristatė Edita Vilkevičiūtė), ir klubinius dviejų-trijų dalių kostiumus.

Spalvos: galima drąsiai teigti, jog šį sezoną K.Jones pasiūlyta spalvų paletė yra, ko gero, geriausiai sudaryta iš visų per šias kelias savaites matytų kolekcijų. Pradedant švelniais smėlio ir gintaro tonais įžangoje, tolesniuose modeliuose buvo galima užčiuopti bene kiekvieną įsivaizduojamą tamsiai mėlynos, bordo, pilkos atspalvius, kuriuos paryškindavo matinių bei blizgių audinių deriniai.

Aksesuarai: ne paslaptis, kad būtent mažos (kartais ir nelabai) detalės yra pačios svarbiausios „Louis Vuitton“ vyrui, visur ieškančiam stiliaus ir komforto derinio. Žinoma, ant podiumo buvo pristatyta visa eilė įstabių matinės odos rankinių, portfelių ir planšečių dėklų, tačiau daugiau dėmesio sulaukė įmantri metalo detalėmis puošta egzotiškų odų avalynė ir… plunksnomis puoštos segės.

Nuotraukos vogue.co.uk, style.com, gq.com

Bučkis

Nuotraukos – Tommy Ton for style.com

Fabulous Fakes

W lapkritis 2011

Fotografas Steven Meisel | Stilius Edward Enninful

Modeliai: Karen Elson, Linda Evangelista, Carmen Carrera, Joel Schumacher, Daria Strokous, Natasha Poly, Coco Rocha, Caroline Trentini, Joan Smalls, Anna Dello Russo, Marie-Amélie Sauvé, Brana Wolf, Carlyne Cerf de Dudzeele, Polly Mellen, Lori Goldstein, Joan Rivers, Dennis Basso, Eden Wood, Guinevere Van Seenus, Petra Ecclestone

Nuotraukos W Magazine

Bučkis