Saldžiarūgštės vištienos receptas tinkamas gaminti netik vištieną, bet ir kitokią mėsą. Saldžiarūgštė kiauliena ar saldžiarūgštė jautiena ar net saldžiarūgštė žuvis gali būti gaminama remiantis vienu receptu. Viskas labai paprasta ir svarbiausia greitai pagaminama.
Kaip ir minėjau, tiks bet kokia patinkanti mėsa (čia receptas naudojant 500 g mėsos). Jos kažkaip specialiai ruošti nereikia. Užtenka supjaustyti nedideliais gabaliukais, papipiruoti, padruskuoti ir apvolioti kukurūzų krakmole (nenaudokite bulvių krakmolo). Kuo mažiau naudosite birių prieskonių mišinių, tuo geriau. Visi tie birūs prieskonių mišiniai turi mononatrio gliutamato, žymimas E-621, tad geriau jo vengti, kaip ir traškučių. Nenuodingas, bet kam jo reikia? Nereikia.
Tegu mėsa palaukia, kol bus ruošiamas padažas. Padažui reikės 3-4 valgomųjų šaukštų gero sojos padažo. Naudoju Kikkoman padažą, kuris pasižymi švelniu skoniu. Visi kiti būna kažkokie tiršti ir sūrūs. Taip pat 2 valgomųjų šauktų medaus. 3 šauktų išspaustos citrinos sulčių. Galima dar pagardinti ananasų sultimis, bet pilnai užtenka: sojos, medaus ir citrinos. Medų reikia ištirpinti sojoje ir jam ištirpus supilti citrinos sultis.
Taigi pradedam kepti mėsą. Priklausomai nuo to, kokia mėsa, kepimo laikas skirtingas. Vištiena ir žuvis kepa trumpiausiai, kiauliena ir jautiena ilgiau. Tuo pat metu pradedam virti ryžius. Kai iki mėsos iškepimo liko kokia 5 min, supilam padažą į keptuvę ir sumažinę ugnį leidžiam paburbuliuoti.
Kai jau beveik viskas iškepė, bet dar ne visai, na liko kokia 1-2 min. Įpilam 50 g degtinės. Pabandykit. Nesu tikras, ką tai duoda, bet pabandžiau, patiko ir manau, kad verta. Pamaišom.
Jei norit, kad masė būtų tirštesnė, ištirpinam 1 valgomąjį šaukštą kukurūzų krakmolo su 1-2 šaukštais vandens ir visą tą masę supilam į keptuvę. Pamaišom, nes greitai pradės tirštėti. Viskas. Skanaus!

Cross, originally uploaded by tadophoto.

Pastebėjau, kad geriausios mano nuotraukos padarytos Vilniaus Vingio parko karių kapinėse. Nežinau ar čia keista, ar ne. Tiesiog pastebėjimas. Pavyzdžiui viena pirmųjų Soldiers Souls arba Monumentas.

Cemetery monument, originally uploaded by tadophoto.

Vilniaus Vingio parko pakraštyje esančiose kapinėse ilsisi 1 300 vokiečių ir 900 austrų, vengrų, lenkų, karių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą. Antrojo pasaulinio karo metu netoliese palaidota dar 2 000 vokiečių karių. Po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo sulygintos su žeme, jų vietoje įrengti atrakcionai. Šiuo metu vokiečių karių kapai yra atstatyti. Tai ne praeities garbinimas, tai istorija.

Nors dribsnius valgau retai, tačiau šį kartą juos nusipirkau visai netyčia. Gal net ne pačius dribsnius ir pirkau, o žaislinę fotokamerą pridėtą prie jų. Reikės pažaisti. O pabaigus juostelę reikės pamėginti atsargiai išardyti, gal pavyks naudoti daugiau nei vieną kartą, nors taip būtent ir nurodyta: kamera vienkartinė.

Įdėta 200 ISO juostelė. 24 kadrai. Nėra jokio fokusavimo, nei išlaikymo ar diafragmos reguliavimo. Židinio nuotolis apie 20mm, turėtų apimti platų kampą. Tikėtina, kad diafragma f8, išlaikymas apie 1/100 sekundės. Žiūrėsim, kas gausis.

P.S.: šiaip nustebau, kad parduotuvėje galima įsigyti pasibaigusio galiojimo prekių… dribsniai baigė galioti dar spalio 1 dieną, tačiau neišimti iš prekybos.

Kokias asociacijas sukelia žodžių junginys “žemės gyventojai”? Žmonės? O kaip gyvūnai? Dažnai apie juos pamirštam, arba prisimenam, kai išalkstam, arba pasiilgstam pramogų…

Kad gyvūnai žmogui yra maisto, aprangos ir pramogų šaltinis žino visi. Tačiau retas susimąsto, kokia kaina. Aš irgi nesusimąstydavau, kol nepažiūrėjau filmo apie tai.

Kartais reikia spyrio į užpakalį, kad pradėtum galvoti. Juk dažno žmogaus aplinkoje “vaikšto” tokia jautri, nekasdienė, spaudoje ar kitose masinėse informavimo priemonėse neafišuojama informacija. Ją reikia pasiimti. Ir vertinti. Tokie filmai, kaip Zeitgeist, Korporacija ir daugelis kitų (pavyzdžiui, 10 filmų iš veganas.wordpress.com) priverčia atverti akis, pradedi įsiklausyti, galvoti, o kaip yra iš tiesų.

Truputi nukrypsiu į šoną, tačiau tai susiję, postmodernaus pasaulio bruožas teigti apie tai, kad kiek kalbančių pusių, tiek tiesų jau pradeda kelti įtarimą apie tokių teiginių prasmę. Remiantis tokiomis prielaidomis, lengva manipuliuoti žmonėmis. O taip ir yra daroma.

Apie Earthlings filmą pirmą kartą perskaičiau homosanitus.lt svetainėje. Tai ko gero stipriausias filmas apie mūsų kasdienybę: maistas, apranga. Gyvūnų išnaudojimas ir pavergimas. Jį reikia pamatyti.

Sakysite, pasaulyje yra kur kas svarbesnių dalykų, nei gyvūnai ir jų teisės? Juk pažeidžiamos žmogaus teisės ir t.t… Po šio filmo, kovojančių už gyvūnų teises teiginiai man nušvito visai kitoje šviesoje. Levo Tolstojaus frazė “as long as there are slaughter houses, there will be battle fields” puikiai viską perteikia. Reikia pradėti nuo fundamentalių dalykų. Ir tik tada, kai pamatai tvirti, galima pereiti prie tolimesnių dalykų, tik tada tarpžmogiški santykiai bus normalūs: be agresijos, be neapykantos kitataučiams, kitokios rasės, kūno spalvos, ar galiausiai, žmonėms iš kito rajono…

Fisheye vadinami objektyvai, kurie apima labai platų vaizdą, plačiakampiai, dėl to jais gaunamais vaizdas būna sferinis. Toks vaizdas, kurį gauname žiūrėdami per durų akutę. Pasirodo, durų akutė gali atstoti brangius fisheye objektyvus. Atstoja santykinai, nes juk tikras objektyvas yra tikras. Su skaitmenine muiline rezultatai gaunasi geri, nuotraukoje apšvietimas prastas, bet ne čia esmė:

Va koks vaizdas jei būtų fotografuojama be durų akutės priedelio

Bandžiau tą patį su Zaria (senas rusiškas fotoaparatas gamintas iki 1961 m.) fokusuojama visai kitaip, nepavyko pagauti, net derinant skirtingus atstumus:

Va kaip atrodytų, jei be priedelio fotografuojama

Verdiktas paprastas: norint turėti fisheye objektyvą pigiai, pasižaidimui su skaitmenine muiline visai galima naudoti paprastą durų akutę, kurią senukuose nesunkiai rasite. Aš pirkau 24 mm diametro su 180 laipsnių kampu. Akutę prisitvirtinti galima lipnios juostos pagalba.

Pirmą kartą matau tokias išsamias ir profesionaliai paruoštas foto naujienas. The Boston Globe laikraštis turi blogą, kuriame pateikiamas koks nors pasakojimas su krūva kvapą gniaužančių fotografijų. Pavyzdžiui pasakojimas apie safyrų kasyklą Madagaskaro saloje >>>. Nuostabu.

Nesenai atradau du labai įdomius informacijos šaltinius, kurie yra kitokie nei daugelis masinės informavimo priemonės. Tai savaitraštis Atgimimas ir portalas homosanitus.lt.

Kartais atrodo, kad naujienų gaunamų kiekvieną dieną yra tiesiog perdaug. Ta proga net atsisakiau keletos RSS informacijos kanalų Google Reader’yje. Ir jų netrūksta. Per didelis informacijos kiekis sukuria per didelį triukšmą ir didina gyvenimo tempą. Juk greitas gyvenimo tempas yra mūsų visų, skubančių kūrinys. Kam to reikia? Nereikia. Geriau ramiau. Tai kaip sakant nuo kiekybės prie kokybės. Atgimimas tam puikiai tinka. Gaila tiražas mažas, viso labo 2000 egzempliorių, anot wikipedia. Tą mažumą pajutau pats, kai porą kartu spaudos kioske nusipirkau paskutinį Atgimimo egzemliorių, pardavėja nukabindavo nuo vitrinos.

Homosanitus.lt - tai antifarmacinis, kritinės minties portalas. Žinoma, nesinori kurti sąmokslo teorijų, tačiau straipsniai priverčia susimąstyti ar viskas yra auksas, kaip kad sakoma.

P.S.: ir čia ne reklama, tiesiog asmeninė patirtis ir nuomonė

Užtikau omnitel.foto naujienų grupėje. Google ir VDU mašininio vertimo sistemų skirtumai dideli. Google verčia daugiau mažiau aiškiai, VDU įrankis…

Palyginimui: Google translate ir VDU.

Atnaujinta 2008 10 03:

Pasirodo Google translator turi nemažai klaidų >>>

Visi kalba, kad čia revoliucija. Vokietis pagamino dviratį elektriniu varikliu, pavadino ErockIT. Ką manote? Tikrai smagu lėkti tokiu greičiu ir nulinės emisijos! Tik kaina tokia sakyčiau didelė, kuri šią revoliucija pavers tik evoliucija. Aišku masinė gamyba viską pastatytų į savo vietas, tačiau kol nebus išsunktas paskutinis naftos lašas, tol naftos magnatai tokias iniciatyvas stabdys ir kaišios pagalius į ratus.