Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tavęs prašo: „Duok man gerti“, pati būtum Jo prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens! (Jn 4, 10)

Kiekvieno žmogaus širdyje slypi troškimas, kurio niekas iki galo negali užpildyti – nei turtai, nei draugystės, nei nuotykiai. Apie šį gilų širdies troškulį kalba Jėzaus susitikimo su samariete prie šulinio istorija. Būtent ji tapo pagrindine šių metų paauglių sąskrydžio žinia ir kvietimu ieškoti tikrojo gyvenimo bei atrasti viltį, kurią kiekvienam iš mūsų siūlo Jėzus.

Liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis 10–16 metų paaugliai praleido penkias nuotykių, žaidimų, bendrystės ir pažinimo kupinas dienas Kurtuvėnų apylinkėse. Šiemet į sąskrydį susirinko net 29 paaugliai, o prie jų prisijungė net 19 vadovų ir pagalbininkų komanda. Šių metų sąskrydžio pasaulis buvo sukurtas pikselių ir „Minecraft“ žaidimo tematika. Paaugliai tapo kaimelio gyventojais, kartu keliavo per įvairius iššūkius ir mokėsi iš samarietės istorijos. Kaip žaidime iš daugybės mažų pikselių pamažu susidėlioja visas vaizdas, taip ir gyvenime ne visada iš karto matome visą paveikslą. Sąskrydžio metu paaugliai buvo kviečiami „išskaidyti pikselius“, sustoti, pažvelgti giliau ir ieškoti to, kas iš tiesų svarbu.

Dienos buvo kupinos įvairiausių veiklų. Rytas prasidėdavo mankšta ir gardžiais pusryčiais, o vėliau visi rinkdavosi į kaimelio susirinkimą prie laužo bei leisdavo laiką mažose diskusijų grupelėse. Po pietų paaugliai išsiskirstydavo į kūrybinius būrelius, kuriuose galėjo piešti, vaidinti, kurti pikselinius paveikslėlius, gaminti žiedus bei apyrankes, žaisti stalo žaidimus.  Po būrelių laukdavo laikas su Dievu ir galimybė atvirai diskutuoti svarbiais klausimais.

Kiekvieną dieną taip pat lydėjo vis nauja aktyvi veikla. Pirmąją dieną vyko susipažinimo žaidimai, antrąją – žygis po Kurtuvėnų apylinkes, trečiąją – vandens šventė ir tinklinio varžybos, kuriose jau ne pirmus metus varžėsi paaugliai ir vadovai. Šįkart, po trejų metų laukimo, pergalę pagaliau iškovojo paauglių komanda! Ketvirtąją dieną kova tarp vadovų ir paauglių tęsėsi „Minecraft“ stiliaus didžiajame žaidime. Jį laimėję paaugliai atrado gyvąjį vandenį – simbolinę galimybę pažinti Kristaus siūlomą gyvenimą. Vakarais paaugliai vėl turėdavo galimybę sustoti, apibendrinti dienos temą, klausyti liudijimų, paraginimo žodžių ir kartu šlovinti Viešpatį.

Paskutinio sąskrydžio vakaro kulminacija tapo talentų vakaras, kuriame savo pasirodymais džiugino ir paaugliai, ir vadovai. Po jo paaugliai visiškai atsipalaidavo ir šoko kartu iki pat vidurnakčio. Stovyklavietė visas dienas aidėjo nuo šurmulio, juoko ir giesmių. Džiaugsmui lietis nesutrukdė net kartais pasirodęs lietus.

Šios penkios dienos buvo kupinos ne tik žaidimų, nuotykių ir smagių akimirkų, bet ir svarbių pokalbių bei atradimų. Džiaugiamės kiekvienu paaugliu, kuris į sąskrydį atėjo atvira širdimi, ir esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo, kad šis sąskrydis įvyktų.

Nuoširdžiai dėkojame sąskrydžio vadovams ir pagalbininkams, kurie savo laiku, jėgomis, kūrybiškumu, kantrybe ir meile rūpinosi paaugliais bei kūrė šią ypatingą savaitę. Dėkojame bažnyčios nariams, kurie prisidėjo maldomis, finansine parama ir savo laiku. Ačiū tiems, kurie atvykdavo į sąskrydį gaminti maisto, budėti naktimis ir pasirūpinti daugybe, kartais net nematomų, kasdienių darbų.

Taip pat dėkojame mūsų svečiams, kurie atvyko pasidalyti savo liudijimais, mintimis ir Dievo žodžiu. Dėkojame Dievui už Jo nesibaigiančią malonę ir palaimą sąskrydžio metu. Tikime, kad paaugliai išsivežė ne tik naujas draugystes ir gražius prisiminimus, bet ir atsakymus į kai kuriuos savo klausimus bei norą toliau ieškoti to, kas gali pripildyti širdį. Juk tikrasis gyvenimas prasideda tuomet, kai atpažįstame, kas yra Jėzus ir jo siūlomą amžinąjį gyvenimą.

Kviečiame paskaityti kelis paauglių ir jų tėvų atsiliepimus apie sąskrydį:

„Stovykloje išmokau, kad Dievas nei vieno nepaliks.“

„Išmokau, kad Jėzus turi gyvojo vandens – amžinojo gyvenimo.“

„Išmokau apie tikėjimo galią!“

„Ačiū vadovams už rūpestį, maistą ir priežiūrą.“

„Man labai patiko žaidimai ir maistas, dėkoju už viską.“

„Ačiū Dievui už stovyklą, stovyklautojus ir visus visus, kurie darbavosi iš visos širdies. Teatlygina Viešpats visiems su kaupu.“

„Žodžių trūksta, kaip padėkoti, tad labai labai didelis AČIŪ, ir visus telaimina Viešpats.“

„Labai ačiū tarnautojams už jų išmanumą, įžvalgumą, jų dėmesį ir meilę vaikams“

„Norisi labai labai padėkot ir pasakyt visiems, kas padarėt šią stovyklą tokią nuostabią, didelį AČIŪ. Įspūdžiai patys geriausi, tiek įvairiausių veiklų prigalvota. Maisto skanumas, žodžio gausumas. Ačiū labai.“

Parengė Skaistė Termenienė

Nuotraukos Orento Termeno

Visus krikščionis kviečiame susiburti ir šventiškai nusiteikus dalyvauti jubiliejinėje mūsų miesto šventės „Šiauliai 790“ pėsčiųjų eisenoje! Nepraleiskime gražios progos būti kartu, palaiminti savo miestą ir drauge su Šiaulių bendruomene paminėti garbingą miesto sukaktį.

Rugsėjo 11 d. nuo 17.30 val. pėsčiųjų eisenos dalyviai rikiuosis Žaliūkių gatvės atkarpoje nuo Tilžės g. Rugsėjo 7 d. bus patikslinta tiksli ekumeninės grupės susitikimo vieta (ją rasite šiame skelbime ir mūsų socialiniuose tinkluose). 

Kilus klausimams skambinkite telefonu +370 656 23324 (Aras).

Ateikime būti šventės dalimi. Eikime kartu – su džiaugsmu, vienybe ir palaiminimu savo miestui.

Organizuoja Šiaulių ekumeninė grupė.

Daugiau apie šventę Šiauliuose.

Rugpjūčio 23-iąją mūsų bažnyčioje vyko ypatingos šlovinimo ir garbinimo pamaldos su CHRIST TEAM. Ši diena simboliškai sutapo ir su Baltijos kelio diena, todėl pamaldose susijungė dvi svarbios temos – tautos ir dvasinė laisvė.

Pamaldas pradėjusi pastorė Anželika Krikštaponienė pasidžiaugė ypatinga šios dienos dovana – CHRIST TEAM atvykimu ir galimybe drauge šlovinti Dievą. Ji priminė, kad šiandien galime dėkoti ne tik už Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvę, taikų dangų bei ramybę, bet ir už laisvę, kurią žmogui dovanoja Kristus – laisvę nuo nuodėmės, baimės ir gyvenimą slegiančių pančių. Pastorė meldėsi už tris Baltijos šalis, jų žmones, taiką ir už bendrystę tarp skirtingų šalių bei bažnyčių.

Vėliau šlovinimą vedė CHRIST TEAM – krikščioniška muzikos komanda, kurios misija yra per muziką ir šlovinimą skelbti Evangeliją, vesti žmones arčiau Dievo ir įkvėpti sekti Kristumi. Pamaldose tarnavo grupės įkūrėjas ir lyderis Gintaras Eidukaitis, Gintarė Eudukaitytė, Paulius Palionis, Viktorija Palionienė ir Žanas Paulius Klumbys.

Skambėjo tiek CHRIST TEAM autorinės, tiek į lietuvių kalbą išverstos šlovinimo giesmės, maldos ir liudijimai. Juose buvo kalbama apie Dievo veikimą sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais – kaip Jis išveda iš nevilties ir tamsos, sutvirtina, grąžina viltį ir leidžia pradėti gyventi naujai. Visų pamaldų metu ryškiai skambėjo laisvės, susitaikymo, vidinio išgydymo ir naujo gyvenimo Kristuje temos.

Į pamaldas susirinko daug jaunimo, svečių ir bičiulių. Džiaugsminga, gyva šlovinimo atmosfera vienijo labai skirtingus žmones bendram Dievo garbinimui.

Pamaldų pabaigoje laukė dar viena graži proga – 50-mečio jubiliejaus proga pasveikinome Vilmą Klumbytę, kuri nuoširdžiai prisideda prie bažnyčios šlovinimo tarnystės ir yra viena iš ekumeninio choro „Sekminių miestas“ vadovų. Kartu su ja džiaugėsi šeima, vaikai, artimieji, draugai ir bažnyčios bendruomenė.

Po pamaldų bendrystė tęsėsi prie vaišių ir jubiliejinio torto. Buvo gera tiesiog būti kartu – šlovinti Dievą, džiaugtis laisve ir nuoširdžia bendryste.

Nuotraukos Lino Atgalainio

Ar galėtumėte padėti išsiaiškinti, kada pasiduodu žmonių kontrolei, o kada tiesiog pritariu jų nuomonei?
Rimantas (vardas pakeistas)

Dėkoju Jums, Rimantai, už svarbų klausimą, kuris iš esmės lemia santykių tarp žmonių kokybę.
Tai dvi visiškai skirtingos vidinės būsenos, kurias jus paminite: pasidavimas kito kontrolei (neigiama) ir pritarimas kito nuomonei (teigiama).

Kontrolė prasideda tada, kai yra bandoma atimti kitam žmogui laisvę pasirinkti.
Ji pasireiškia, kai žmogus manipuliuoja, spaudžia, kaltina, gąsdina ar baudžia, kad kitas priimtų jo nuomonę prieš savo valią. Pavyzdžiui nepritarimas kito nuomonei, leidžia pašnekovui apsispręsti, o kontrolė siekia tą apsisprendimą perimti. Tuo tarpu Rašte matome, kad Dievas nekontroliuoja, bet aiškiai atskleidęs tiesą neprimeta jos jėga. Jėzus kviečia: „Jei kas nori eiti paskui mane…“ (Mt 16, 24), paliekama žmogui galimybė pasirinkti ir nuspręsti laisva valia, atsiliepti į tiesą.
Pritarimas gi visada yra laisvas vidinis apsisprendimas ir sąmoningas pasirinkimas pripažinti tiesą.

Trumpai galime išskirti ir apibrėžti šias būsenas taip:
Kontrolė bus tuomet, kai dėl ramybės, baimės ar noro išvengti konflikto atsisakau savo įsitikinimų ir leidžiu, kad kito nuomonė nulemtų mano sprendimus ar vertybes.

Pritarimas kito nuomonei gali būti tuomet kai, išklausęs argumentus, laisvai ir sąmoningai pripažįstu, kad kitas gali būti teisus, todėl pakeičiu savo požiūrį ne dėl spaudimo, o dėl tiesos.
Šių būsenų skirtumas slypi tame, jog kontrolę lydi spaudimas ir baimė, o tikrą pritarimą – vidinis laisvės jausmas ir sąmoningas pasirinkimas.
Biblija ragina „visa ištirti ir to, kas gera, laikytis“ (1 Tes 5, 21). Tai reiškia, kad krikščionis kviečiamas nei aklai paklusti kitų kontrolei, nei užsispyrusiai laikytis savo nuomonės, bet laisvai paklusti tiesai. Jėzus sakė: „Pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32). Ten, kur yra tiesa meilėje ir laisvė rinktis, nebus kontrolės.

Tegul Dievo išmintis Jums padeda atskirti viena nuo kito.

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Rugpjūčio 23 d., sekmadienį, 11 val. kviečiame į ypatingas šlovinimo ir garbinimo pamaldas mūsų bažnyčioje. Šį kartą pamaldose tarnaus krikščioniškos muzikos ir šlovinimo grupė CHRIST TEAM iš Kauno.

CHRIST TEAM – Lietuvoje veikianti krikščioniška šlovinimo komanda, jau daugelį metų tarnaujanti įvairiose bažnyčiose, konferencijose, jaunimo renginiuose ir šlovinimo vakaruose. Grupės misija – per muziką ir šlovinimą skelbti Evangeliją, vesti žmones arčiau Dievo ir įkvėpti sekti Kristumi. CHRIST TEAM kuria autorines giesmes, lietuviškai atlieka žinomus šlovinimo kūrinius ir aktyviai prisideda prie šiuolaikinės krikščioniškos muzikos Lietuvoje.

Grupės atlikėjai:
Gintaras Eidukaitis – grupės įkūrėjas ir lyderis, vokalas, elektrinė ir bosinė gitara
Gintarė Eidukaitytė – vokalas, klavišiniai
Paulius Palionis – mušamieji, vokalas
Viktorija Palionienė – vokalas, bosinė gitara, klavišiniai
Žanas Paulius Klumbys – bosinė gitara

Kviečiame ateiti, kartu šlovinti Dievą, melstis ir patirti gyvą bendrystę Jo akivaizdoje.

Po pamaldų kava / arbata.

Rugpjūčio 23 d. | 11:00
Polifonijoje, Aušros al. 15, Šiauliai

Mielai laukiame Jūsų!

Šiemet Šiauliai švenčia ypatingą sukaktį – 790-ąjį miesto gimtadienį.

Pavasarį mūsų mieste įvyko ir dar viena jubiliejinė šventė – jau dešimtąjį kartą įvairių krikščioniškų bažnyčių tikintieji drauge šventė Sekmines – Šventosios Dvasios nužengimo šventę.

Dar kartą prisiminkime gražias šių metų Sekminių akimirkas, bendrystę, giesmes ir džiaugsmą, o kartu ruoškimės kitam jubiliejiniam miesto įvykiui – „Šiaulių dienos 790“ šventinei eisenai, kuri vyks rugsėjo 11 d.

Iki kitų susitikimų!

Video autorius – Rimantas Navickas.

Laba diena, pastore, pastebėjau yra daug rūšių baimių. Ar galėtumėte paaiškinti jų skirtumus ir ypatumus? Rimantas (vardas pakeistas)

Laba diena, Rimantai, ačiū, kad klausiate. Jūs teisingai pastebėjote, jog yra skirtingos baimės rūšys tiek paminėtos Šv. Rašte, tiek patiriamos žmonių gyvenime.

Pirmiausia svarbu pastebėti, jog pavyzdžiui Biblijoje ne kiekviena baimė yra bloga, o psichologijoje baimė apskritai laikoma būtina žmogaus emocija. Tad teologijoje ir psichologijoje baimė ne vienalytis reiškinys – ji gali būti tiek gera, tiek veikti neigiamai.

Antai, Šventajame Rašte pozityvi baimė yra minima Viešpaties baimė, kaip pagarbos išraiška Dievui, nuostaba ir pasitikėjimas Dievu – Viešpaties baimė yra išminties pradžia (Pat 9, 10). Čia, Senajame Testamente, vartojamas hebrajiškas žodis apibūdinti Viešpaties baimę  יִרְאָה (yir’āh), dažnai reiškia pagarbų virpulį Dievo akivaizdoje, žemą reveransą, nuolankumą ir gilų Dievo didybės suvokimą. Iš jos kyla ir sveika „baimė“ – kaip nenoras daryti moralinį blogį – žmogus vengia nuodėmės ne bijodamas bausmės, bet todėl, kad myli Dievą ir trokšta gyventi pagal Jo valią. Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš nekenčiu. (Pat 8, 13).

Negatyvi dvasinė baimė kyla iš netikėjimo, kaltės ar nepasitikėjimo Dievu ir gali žmogų blokuoti (pvz.: Petras audros metu einantis vandeniu suabejojęs Jėzumi, ima skęsti (Mt 14, 30); arba Adomas nusidėjęs Edeno sode išsigąsta ir pasislepia nu Dievo (Pr 3, 10)). Neigiamai baimei priskiriama ir žmonių baimė – kai labiau bijoma žmonių nuomonės ar atmetimo negu Dievo valios. Todėl Patarlių knygoje sakoma: Kas bijo žmonių, pakliūva į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus (Pat 29, 25), o Jėzus ragina labiau bijoti Dievo negu žmonių persekiojimo (Mt 5, 10-12; 10, 28). Petras ir apaštalai po vyriausiojo kunigo draudimo kalbėti Jėzaus vardu atsakė: Dievo reikia labiau klausyti negu žmonių (Apd 5, 27-29).

Psichologijoje baimė taip pat skirstoma į skirtingas rūšis. Natūrali baimė yra sveika ir gera emocija, sauganti mus nuo realaus pavojaus (aukščio, gaisro, pavojingų gyvūnų ir pavojingų situacijų baimė ir pan.). Tokia baimė yra sveika, ji padeda žmogui išlikti gyvam. Tačiau perdėta, neracionali baimė arba, kitaip vadinama, fobija ( gr. k. φόβος (phóbos), kuris reiškia paniką, išgąstį, siaubą) kyla tada, kai baimė tampa neproporcinga ir ima riboti žmogaus gyvenimą (uždarų erdvių, tamsos baimė, socialinė baimė, viešo kalbėjimo baimė, vorų baimė ir pan.). Dar išskiriamos egzistencinės baimės – mirties, vienatvės, kančios, ateities baimė ar gyvenimo prasmės praradimo baimė – jos natūraliai gali iškilti žmogui krizinėse situacijose arba nenatūraliai būti nuolatinėmis po įvairių traumų. Jas spręsti žmogui padeda tikėjimas Dievu ir Jo suteikta gyvenimo prasmė, nuodėmių atleidimas bei amžinoji viltis. Taip pat būna reikalingos psichologinės terapijos praktikos, arba dvasinė sielovada, priklausomai nuo baimės rūšies, stiprumo ir poveikio žmogaus gyvenimui.

Todėl, skaitant Bibliją, ar sveriant savo baimės emociją kasdienybėje, svarbu visada atkreipti dėmesį, apie kokią baimę kalbama arba aplink kokią baimę viskas sukasi, teigiamą ar neigiamą. Turime nepamiršti, jog ne kiekviena baimė smerkiama, ji netgi mums būtina – Dievo baimė (pagarba Jam) yra dorybė, arba natūrali baimė, kuri yra biologinė ir psichologinė žmogaus savisauga.  Tačiau iš kitų, kurios veikia žalingai ar pavergia žmogų, Raštas kviečia ieškoti išlaisvinimo ir išgydymo Dievo meilėje bei dvasininkų ar psichologų pagalbos dėka.

Linkiu Dievo išminties tyrinėjant Bibliją ir save, bei išmintingai pritaikant žinias savo gyvenime. Viešpatie gerumo Jums!

Pastorė Anželika Krikštaponienė

Nors mūsų daug, bet mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalinamės viena duona. (1 Kor 10, 17)

Tauta, kaip ir bažnyčia pagal apaštalo Pauliaus žodžius, yra vienas kūnas, kurie valgo vieną duoną, užaugintą  savo žemėje. O mūsų, lietuvių, duona, kaip žinia, turi ypatingą skonį. Niekur kitur pasaulyje neteko ragauti tokios gardžios, sočios ir didelės maistinės vertės duonos. Duonos skonis ir jos vertė pasako daug gero apie mūsų tautos charakterį, kuris linkęs išsaugoti vertybinius, ilgai išliekančius dalykus, rinktis ne populistinį, bet dorovėmis grįstą kelią.

Šiandien mūsų valstybingumo diena kalba apie kiekvieno iš mūsų – mano ir tavo – indėlį.

Mindaugas pradėjo kurti mūsų valstybę XIII a., jis siekė suburti kitus kunigaikščius.  Jau 1219 m. buvo sudaryta taikos sutartis tarp Lietuvos ir Voluinės. Tie įvykiai minimi Hypatijaus metraštyje. Šiame dokumente išvardyti 21 lietuvių kunigaikščiai, kurie dalyvavo sutartyje. Tai susitarimo siekis, bet dar ne valstybė, tačiau jau link Lietuvos gimimo. Tarp jų buvo penki vyresnieji kunigaikščiai: Živinbutas, Daujotas, Vilikaila, Dausprungas, Mindaugas. Mindaugas ėmėsi iniciatyvos, įvairiais būdais, įkurti  Lietuvos valstybę, tarp kitų Vakarų valstybių. Pasitelkė visokius, tame tarpe ir diplomatinius, būdus, siekdamas Vakarų krikščioniškosios civilizacijos pripažinimo: kunigaikštis Mindaugas 1251 m. pasikrikštijo, o 1253 liepos 6 d. buvo karūnuotas kaip Lietuvos karalius. Taip užgimsta Lietuvos valstybė. Žinoma, tai buvo Viduramžių valstybės sukūrimas su to laikmečio gentinės valstybės bruožais. Tačiau čia buvo padėti mūsų valstybingumo pamatai, ant kurių mes tęsiame statyti šiandien.

Dabar, XXI a. kurdami naują, demokratinę valstybę, visi esame kaip Mindaugas, t.y. kiekvienas turime savo jungiantį vaidmenį joje, kad Lietuva gyvuotų, klestėtų ir tarnautų kitiems. Visų mūsų mintys, tikėjimas, sąžinė ir darbai kuria, puoselėja bei saugo Lietuvos valstybę šiandien.  Saugokime vienybę vienas kito  pagarbos, supratimo dvasios bei bendro darbo ryšiais. Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais. (Ef 4, 2-3)

Gyvenkime drąsiai, garbingai ir kūrybingai. Savo darbu ir meile kurkime Lietuvą, praturtindami vieni kitus, kad mūsų tautos vardas tarp kitų skambėtų oriai – kaip mūsų derlingoje žemėje užaugintos ir su meile iškeptos duonos skonis liudija šio krašto vertybes.

Melskime Dievą už Lietuvą, kad mūsų valstybės stiprybė būtų ne vien ekonomika ar kariuomenė, bet ir žmonių vienybė, pagarba tiesai, atsakomybė bei tikėjimas. Tegul Mindaugo pradėtas valstybės kūrimo darbas įkvepia ir mus statyti ne tik stiprią Lietuvą, bet ir tvirtą savo gyvenimo pamatą – ant Dievo, kuris vienintelis gali suvienyti žmonių širdis.

Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. (1 Pet 2, 16)

Neseniai pasirodė naujas Netflixo dokumentinis serialas „Amerikos eksperimentas“ (The American Experiment, 2026), skirtas paminėti JAV 250 m. nepriklausomybės sukaktį. Jis kviečia permąstyti demokratinės valstybės užgimimo ir vystymosi kelią, tikrai vertas peržiūrėti bei pritaikyti įžvalgas savo tautos nepriklausomybės patirčiai. Filme atvirai aptariami nepriklausomos JAV demokratinės valstybės kūrimosi iššūkiai, sunkumai, įtampos, kovos ir paradoksai, su kuriais susiduria tiek Amerikos tėvai, tiek Britų kolonijų amerikiečių, skirtingų tautų ir rasių žmonės.

Filmo kontekste nuskambėjo stipri mintis – visiems svarbu suprati, kad didi tauta yra ne ta, kuri neturi skaudžių istorijos patirčių, bet ta, kuri išdrįsta į jas pažvelgti, iš jų pasimokyti ir keistis. Kiekviena tauta gali keistis supratus savo istorijos kelią, patirtas žaizdas. (2 serija)

JAV nepriklausomybės istorija buvo sudėtinga ir nepaprasta. Už ją teko kovoti ir mokėti kainą. O tai parodo, kad kiekvienos tautos laisvė turi savo kainą. Apmąstant 250 m. Amerikos nepriklausomybės jubiliejinę sukaktį, norisi žvilgtelėti į šį demokratijos kūrimosi proceso pradžią iš paukščio skrydžio.

Didysis dvasinis prabudimas ėjęs dar prieš tautos nepriklausomybę

Pirmiausiai svarbu pamatyti, kad Amerikos Didysis prabudimas (Great Awakening, 1730-1740), kurio metu trylikoje Britų kolonijųužgimė daugybė evangelinių bažnyčių, darė įtaką JAV Nepriklausomybės kovų laikotarpiui (1776–1781 m.).

Amerikos Nepriklausomybė kūrėsi dviem atskirais etapais: Didžiojo prabudimo ir vėliau vykusios Amerikos revoliucijos įtakoje. Prabudimo dvasinis ir moralinis poveikis tęsėsi iki pat Amerikos revoliucijos ir Nepriklausomybės karo (1775–1783 m.). Daugelis revoliucijos lyderių užaugo šio prabudimo suformuotoje kultūroje.

Svarbiausias prabudimo veikėjas buvo, kaip didžiausias Pirmojo Didžiojo prabudimo teologas Jonathan Edwards (1703–1758). Jis darė įtaką savo pamokslaujama žinia ir raštais pastoriams, misionieriams ir daugeliui to meto amerikiečių. Pamoksluose pabrėžė asmeninį atsivertimą, skelbė Dievo šventumą ir žmogaus poreikį atgailauti, bei prigimtinę kiekvieno žmogaus lygybę prieš Dievą. Nors mirė prieš revoliuciją, jo mokymas suformavo kartą, kuri vėliau kovojo už nepriklausomybės vertybes.

Vėliau George Whitefield (1714–1770) – garsiausias XVIII a. pamokslininkas.Jisapkeliavo visas trylika to meto Britanijos kolonijų Amerikoje, pamokslavo dešimtims tūkstančių žmonių po atviru dangumi, pasiekė Evangelijos žinia apie 75-80 proc. visos populiacijos, pabrėžė naują gimimą ir asmeninį tikėjimą. Jis pirmasis sukūrė bendrą evangelikų tikėjimo tapatumą šiose kolonijose  – žmonės pradėjo suvokti save kaip vieną tautą, o ne tik atskirų kolonijų gyventojus.

Galiausiai,  Samuel Davies (1723–1761) – vienas ryškiausių Virdžinijos pamokslininkų, kuris gynė religijos laisvę, ragino tikinčiuosius būti atsakingais piliečiais, jo pamokslai skatino laisvės ir atsakomybės sampratą. Taip pat daugelis kitų pastorių prisidėjo prie laisvės siekimo.

Kai prasidėjo Nepriklausomybės karas 1776–1781 m., dvasinisprabudimas toliau darė didelį poveikį amerikiečiams.Tuo metudaugelis pastorių rėmė Amerikos kolonijų laisvės siekį nuo Britų imperijos, o bažnyčios tapo vietomis, kur buvo kalbama apie atsakomybę prieš Dievą ir tautą, pamokslininkai priminė, kad valdžia nėra absoliuti – ji atsakinga Dievui, ji skirta ne viešpatauti tautai, bet jai tarnauti.

Kai kurie dvasininkai buvo vadinami „juodaskverniais pulkininkais“ (Black-Robed Regiment), nes jie savo pamokslais drąsino kolonistus priešintis britų tironijai, o tai atspindi daugelio dvasininkų įtaką revoliucijos laikotarpiu.

Svarbiausias nepriklausomybės atspirties taškas – JAV Nepriklausomybės Deklaracija, 1776 liepos 4 d.

1776-ieji tapo vienais svarbiausių metų pasaulio istorijoje. Per kelis mėnesius gimė Nepriklausomybės idėja, kuri brendo Evangelijos dvasioje prabudimo metu, pakeitusi ne tik Šiaurės Ameriką, bet ir daugelio tautų supratimą apie laisvę, žmogaus teises ir valstybės paskirtį.

Lūžis prasidėjo 1776 m. sausį, kai Thomas Paine (Tomas Peinas) išleido nedidelį, tačiau nepaprastai įtakingą veikalą-manifestą „Common Sense“ („Sveikas protas“). Iki tol daugelis Amerikos kolonistų tikėjosi susitaikyti su Didžiąja Britanija. Paine‘as drąsiai pareiškė, kad atėjo laikas ne taisyti santykius su monarchija, bet kurti laisvą respubliką. Jo paprastas, kiekvienam suprantama kalba, tekstas pažadino visuomenės sąmonę ir paskatino tikėti, kad nepriklausomybė yra ne svajonė, o būtinybė.

Po pusmečio, 1776 m. liepos 4 d., Antrasis Kontinentinis Kongresas priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės Deklaraciją. Dokumento projektą parengė komitetas iš penkių vadinamų Amerikos tėvų. Jį sudarė Thomas Jeffersonas, Johnas Adamsas, Benjaminas Franklinas, Rogeris Shermanas ir Robertas Livingstonas.  Thomas Jeffersonui buvo pavesta sukurti Nepriklausomybės Deklaracijos tekstą, svarbiausią JAV nepriklausomybės dokumentą. Vėliau darbo procese jį papildė ir taisė visi komiteto nariai.

JAV Nepriklausomybės Deklaracijos širdimi tapo šie žodžiai, kurie yra reikšmingi visoms tautoms visais laikais, siekiančioms gyventi laisvai:

Mes laikome šias tiesas savaime akivaizdžiomis: kad visi žmonės yra sukurti lygūs; kad jų Kūrėjas suteikė jiems tam tikras neatimamas teises; tarp jų yra gyvybė, laisvė ir laimės siekimas. Kad šioms teisėms apsaugoti žmonės įsteigia vyriausybes, kurios savo teisėtą valdžią gauna iš valdomųjų sutikimo. Kad kai kuri nors valdžios forma tampa šių tikslų griovėja, tauta turi teisę ją pakeisti arba panaikinti ir įsteigti naują valdžią, pagrįstą tokiais principais ir organizuota tokia forma, kuri, jos manymu, geriausiai užtikrins jos saugumą ir laimę.

Šie žodžiai iki šiol skamba nepaprastai galingai. Jie primena, kad žmogaus teisės nėra valdžios dovana. Jos kyla iš Kūrėjo. Valdžia nėra aukščiau žmogaus – ji tarnauja žmogui. O kai valdžia pamina teisingumą, tauta turi teisę ją keisti.

Nors Deklaracija buvo priimta liepos 4-ąją, iškilmingas jos pasirašymas įvyko trupti vėliau, 1776 m. rugpjūčio 2 d. Dokumentą pasirašė 56 delegatai. Tarp jų buvo penki komiteto nariai ir kiti kongresmenai, didieji žemvaldžiai ir kolonijų valdytojai. Pasirašydami jie rizikavo savo gyvybe, dideliu kolonijiniu turtu ir garbe. Jei revoliucija būtų pralaimėjusi, jie visi būtų buvę laikomi išdavikais.

Po Deklaracijos pasirašymo, Nepriklausomybę nuo Britanijos paskelbė trylika kolonijų, tapusių pirmosiomis Jungtinių Amerikos Valstijų valstijomis: Delaware (Delaveras), Pennsylvania (Pensilvanija), New Jersey (Naujasis Džersis), Georgia (Džordžija), Connecticut (Konektikutas), Massachusetts (Masačusetsas), Maryland (Merilandas), South Carolina (Pietų Karolina), New Hampshire (Naujasis Hampšyras), Virginia (Virdžinija), New York (Niujorkas), North Carolina (Šiaurės Karolina) ir Rhode Island (Rod Ailandas).

Taigi, tikroji laisvė reikalavo ne tik užsimegzti laisvės idėjai, ne tik drąsos iškovoti nepriklausomybę (JAV revoliucijos ir Nepriklauomybės karas su Britanijos imperija), bet ir išminties ją išsaugoti.

Kiekviena tauta moka savo kainą už laisvę. Svarbu kiekvienai valstybei drįsti pažvelgti į savo skaudžią išsilaisvinimo istoriją, mokytis iš jos ir dėl to tapti brandesne. Amerikos istorijoje būta daug sisteminių blogybių ir žaizdų, kaip antai, indėnų kultūros naikinimas, vergovės, pilietinis karas, rasinė neteisybė, moterų teisių pažeidimų ir kitų skaudžių puslapių. Vis dėlto tautos garbė matuojama ne tuo, kad ji niekada neklysta, bet tuo, kad geba pripažinti savo klaidas, iš jų mokytis, pasveikti ir siekti teisingesnės ateities.

Todėl Amerikos Nepriklausomybės diena yra priminimas, kad laisvė nėra savaime suprantama. Ji nuostabi Dievo dovana, kurią tautos žmonės turi sugebėti puoselėti, auginti ir saugoti. Laisvė reikalauja sąžiningo dvasingumo, tiesos, atsakomybės, pasiaukojimo ir moralinio stuburo, kad nepridengtų blogio, o jos tarnautojai būtų Dievo oriais laisvės tarnais.

Šaltiniai:
https://billofrightsinstitute.org/essays/the-great-awakening/
https://www.state.gov/freedom-250
https://www.netflix.com/lt/title/81930567

Paruošė pastorė Anželika Krikštaponienė

Laba diena, pastore Anželika. Mato ev. 6, 22-23 pasakyta „akis sveika”, kitur rašo „atvira, geraširdė”. Norėčiau paklausti, kokia graikiškame vertime pavartoto žodžio reikšmė? Ar ta reikšmė bendrinė, ar siejama konkrečiai su materialiniu turtu, gobšumu ir panašiai? Lukas (vardas pakeistas)

Labas, Lukai. Jūsų klausimas yra labai geras, nes būtent šioje vietoje dauguma vertimų dažnai paslepia tai, ką pirmieji klausytojai suprato beveik automatiškai.

Pats tekstas (Mt 6, 22–23) yra Kalno pamokslo dalis, kur Jėzus kalba prieš tai apie lobius danguje (6, 19–21) ir iš karto po to pereina prie tarnavimo Dievui ar Mamonai (6, 24). Todėl „akis” čia nėra bendrinis moralinio gyvenimo įvaizdis ar metafora, bet ji yra viso mokymo apie žmogaus santykį su turtais svarbi dalis ir esminis vidinis žmogaus nusistatymas.

Lietuviškas tekstas

Mt 6, 22–23

Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika (TŽ vertimas; „atvira“ – Naujas ekumeninis vertimas, LBD; „gera“ – New King James), visas tavo kūnas bus šviesus.
O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa!“

Graikiškas tekstas

Κατὰ Ματθαῖον 6, 22-23

Ὁ λύχνος τοῦ σώματός ἐστιν ὁ ὀφθαλμός (akis)·
ἐὰν οὖν ᾖ ὁ ὀφθαλμός σου ἁπλοῦς (gera),
ὅλον τὸ σῶμά σου φωτεινὸν ἔσται·
ἐὰν δὲ ὁ ὀφθαλμός σου πονηρὸς (bloga) ᾖ,
ὅλον τὸ σῶμά σου σκοτεινὸν ἔσται…

Pagrindiniai šių eilučių žodžiai:

• ὀφθαλμός (ophthalmos) – akis.
• ἁπλοῦς (haplous) – sveikas, paprastas, atviras, vientisas, dosnus.
• πονηρός (ponēros) – blogas, piktas, nedoras, dvilypis, šykštus.

Šiuose trijuose žodžiuose slypi ir visa įdomybė. Pabandykime pasiaiškinti.

Plačiau, ką reiškia „gera akis“?

Žodis ἁπλοῦς (haplous) klasikinėje graikų kalboje „geras“ reiškė: paprastas (neklastingas), atviras, nedviprasmis, vientisas (nedvilypis), be klastos, nuoširdus ir sąžiningas.

Jo priešingybė πονηρός (ponēros) buvo ne tiek „ligotas”, kiek dviveidis, susiskaldęs, negrynas, geidžiantis svetimo turto.

Todėl pažodžiui būtų galima versti: „Jei tavo akis yra vientisa…” arba „jei tavo žvilgsnis yra nedvilypis” arba „jei tavo žvilgsnis geranoriškas (nešykštus)“ arba „jei tavo žvilgsnis negodus“. Tai labiau atitiktų kontekstą apie nenuoširdų (klastingą, dvilypį) santykį tikėjime, šykštumą, turto geismą ir godumą.

Taip pat labai svarbu pastebėti, kad Naujajame Testamente žodis „geras“ (haplaous) naudojamas ne tik kaip būdvardis, bet ir daiktavardis. Iš tos pačios šaknies kilo daiktavardis – ἁπλότης (haplotēs), kuris reiškia dosnumą, nuoširdumą, atvirumą, širdies paprastumą.  
Apaštalas Paulius jį vartoja savo laiškuose kalbėdamas apie tikinčiųjų davimo „dosnumą“ (2 Kor 8, 2 – <…“dosnumas” turtais; 2 Kor 9, 11 – dosnumas; Rom 12, 8 – kas duoda – tedaro tai dosniai

Taigi I a. krikščioniškoje graikų kalbos terpėje šių žodžių šaknų grupė labai aiškiai siejama su dosnumu.

Kas yra „pikta akis”?

Graikiškai ὀφθαλμὸς πονηρός (ponēros) – pažodžiui bloga akis, kuri pabrėžia dvilypumą, nesąžiningumą, savanaudiškumą, pavydulingumą, godumą. Šioje graikiškoje sąvokoje slypi hebraizmas – hebrajiška sąvoka ir požiūris.

Būtent Senojo Testamento hebrajų kalboje egzistuoja posakis עַיִן רָעָה (ayin ra’ah) – „pikta akis”.

Jis reiškė ne prakeikimą (kaip šiandien anglų kalboje „evil eye”, ar lietuvių kalboje „pikta akis“), o pavydumą, godumą, šykštumą, nenorą dalintis.

Ne kartą „piktos akies“ sąvoką aptinkame Senajame Testamente, kai kalbama apie godų žmogų.

Nevalgyk pas šykštuolį (pastb. žmogų su pikta akimi) nei duonos, nei jo skanumynų, nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi.  (Pat 23, 6-7)

Pavydus žmogus (pastb. žmogus su pikta akimi – gobšuolis) siekia greitai praturtėti ir nejaučia, kad jo laukia skurdas. (Pat 28, 22)

Žiūrėk, kad pikta mintis neįeitų tau į širdį (pastb. tavo akis netaptų pikta tavo broliui – nepradėk gailėti pinigų): ‚Netoli septintieji, atleidimo metai‘, ir neatstumtum beturčio brolio, nenorėdamas jam skolinti, kad jis nesišauktų Viešpaties prieš tave ir tau nebūtų nuodėmės. (Įst 15, 9)

Tad Jėzaus klausytojai žydai, klausydami šio palyginimo, girdėjo ne bendrinę moralinę pamoką, bet beveik hebraišką idiomą (kultūriškai nusistovėjusį posakį su perkeltine prasme).

Jis jiems skambėjo maždaug taip: jei tavo akis dosni, nuoširdi, visas tavo kūnas bus šviesus, jei tavo akis godi, pavydi, savanaudiška, visas tavo kūnas bus tamsus…

Kodėl Jėzus kalba apie akis ir šviesą?

Senovėje akis buvo laikoma ne tik šviesos gavėja, bet ir tam tikra prasme žmogaus vidaus „langas”. Tai reiškia, kad akis atskleidžia vidinę žmogaus būseną. Jei žmogaus žvilgsnis yra dosnus ir nedvilypis, visas jo gyvenimas prisipildo Dievo šviesos. Jei žvilgsnis iškreiptas godumo, pavydo ar savanaudiškumo, tamsa persmelkia visą jo būtį.

Todėl daugelis šiuolaikinių egzegetų sutinka, kad Mt 6, 22–23 yra ne atsitiktinis ar bendrinis mokymas apie moralinį tyrumą. Tai vaizdingas paaiškinimas tam, kas buvo pasakyta prieš tai apie lobius ir kas bus pasakyta iškart po to apie tarnavimą Dievui ar Mamonai: „gera akis“ yra dosnios ir nedviveidės širdies ženklas, o „pikta akis“ – godumo ir šykštumo ženklas.

Taigi, ši idioma kalba ne vien apie santykį į pinigus, bet ji apibūdina visą žmogaus esaties vidinę orientaciją, kuri ryškiausiai pasireiškia jo santykyje su materialinėmis gėrybėmis ir artimu.

Linkiu jums, Lukai, ir toliau nuoširdžiai gilintis į Šv. Raštą.

Literatūra:

The Greek New Testament. Fourth Revised Edition, United Bible Societies, USA, 1998

Naujasis Testamentas. Evangelija pagal Matą. Naujas Ekumeninis vertimas, LBD, Vilnius, 2023

Biblija. Penktasis leidimas, Krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“, 2007

The Expositor‘s Bible Commentary. Matthew – D. A. Carson, Zondervan, USA, 1984