Mažoji Lietuva – tai vienas iš penkių etnografinių Lietuvos regionų. Kiek iš tiesų jų yra, konkrečiai nustatyti negalima, mat jie yra apibrėžiami ne administraciniais valstybinių sienų riboženkliais, o skiriami pagal kultūrines ypatybes – tradicijas, tradicinį gyvenimo būdą, dainas, pasakojimus. Lietuvoje iš dalies etnografinių regionų ribas →
Kultūros židiniai šešėliuose
2015-07-06
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities..“, – Jonas Basanavičius. Lietuvos dvarai atgyja, ir tai vyksta ne tik jaunavedžių šventinėse nuotraukose. Ilgai veikiau priekaištu nei didingos istorijos rudimentu buvę statiniai tampa laisvalaikio praleidimo vieta, meno inkubatoriumi ir tautiečio tapatybės dalimi. Restauruotuose dvaruose lankosi užsienio politikų →
Dzūkijos regiono krašto apsauga: savanoriai, kur jūs?
2015-07-02
Kairiajame Nemuno krante Alytuje išlikusi didžiulė buvusių artilerijos kareivinių teritorija puošia Dzūkijos sostinę savo XIX a. pabaigos istorizmo stiliaus pastatais. Jei ne vartus saugantys uniformuoti kariai bei kieme stovintys sunkiasvoriai kariniai automobiliai, retas pašalietis pamanytų, jog šiandien čia Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono →
Kalbant apie žiniasklaidos ir literatūros santykį, visų pirma kyla klausimas ar apskritai toks yra? Panašu, kad kultūrinė žiniasklaida stengiasi to neapleisti, o didžioji linkusi ignoruoti. Taip gali pasirodyti bet kuriam skaitytojui, besidominčiam literatūrinėmis naujienomis. Tačiau yra ir kita pusė: žiniasklaidoje yra daug daugiau vidinių stabdžių →
Įvykių sūkuryje
2015-06-22
Penkiolika metų interneto dienraštis „Delfi.lt“ yra kartu su Lietuvos skaitytojais. Vyriausioji redaktorė Monika GARBAČIAUSKAITĖ–BUDRIENĖ portale dirba nuo pat įkūrimo pradžios. Didelio kolektyvo vadovė, visuomet įvykių sūkuryje esanti žurnalistė suteikė galimybę iš pirmų lūpų sužinoti, kuo gyvas „Delfi.lt“, šiemet minintis 15 metų sukaktį. Kodėl buvo sumanyta →
Apie kultūrą, kaimus ir jų šviesuolius regioninėje spaudoje, arba apie tai, ką remia valstybė…
2015-06-18
Visuomenės informavimo įstatyme įteisintas paramos žiniasklaidai modelis lemia, kad į paramą gali pretenduoti tik kultūrinės arba kultūrinius-šviečiamuosius projektus įgyvendinančios žiniasklaidos priemonės. Šiandien, kai straipsnio kokybė daugiausiai vertinama reitingais, toks modelis susilaukia paildomų svarstymų: ar kultūrinėmis-šviečiamosiomis temomis profesionaliai gali informuoti visi? Ar sąžininga remti pelno siekiančias →
Prieš 25-erius metus Islandija, paskatinta silpnos Sovietų Sąjungos ir Vakarų abejingumo, siekė mažų šalių pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje. Už tai islandams dėkojame iki šiol – jie 1991 metų vasario 11 dieną pirmieji pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Prisiminimais apie išsivaduoti trokštančias valstybes ir pastebėjimais apie Lietuvą su →
Mažytis kaip siuvėjo smeigtukas, pasimetęs neaprėpiamoje visatoje. Taip Jonavos miestą apibūdina tarpukariu Jonavoje gimęs žydų kilmės rašytojas Grigorijus KANOVIČIUS. Šiandien tai devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Iki Antrojo pasaulinio karo 80 proc. miesto gyventojų sudarė žydai, o sovietmečiu Jonava tapo chemijos pramonės centru, tačiau →
Šiuolaikinė literatūros kritikos forma – tinklaraščiai apie knygas. Galbūt kiek per drąsu vadinti juos „šiuolaikine kritikos forma“, tačiau gana ramioje kritikos jūroje jie bent atstoja tas bangeles, pasiekiančias krantą – skaitytojus (nors mažą jų ratą). Juos rašo žmonės, mėgstantys skaityti ir norintys savo įspūdžiais pasidalinti →
Neseniai Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų programos studentai turėjo galimybę pažinti dokumentinį kiną iš arčiau. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Spaudos teatro auditorijoje buvo rodoma dokumentinio kino juosta „Pasitikiu Tavimi“. Peržiūrą lydėjo diskusija su kūrinio scenarijaus autore, Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų absolvente, žurnalo „Bitutė“ redaktore ir →
Mikalojus NOVIKAS vienas žymiausių lengvosios muzikos kompozitorių bei pedagogų Lietuvoje. Maestro gimė 1940-aisiais metais vis dar nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau laisvą tėvynę jis matė neilgai. Savo karjerą jis pradėjo jau okupuotoje šalyje, tačiau tai visai nesustabdė M. Noviko entuziazmo kurti ir savo skambiomis dainomis išgarsėti visoje →
Šalia Vilniaus mažojo teatro pastato praeiviai galėjo išvysti nekasdienišką performansą – du jauni menininkai, fiksuojantys savo pačių gyvenimą video kamera – tarsi aliuzija į visuomenės narių norą būti matomais. Šiuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) trečiakursės, Gintaro Varno studentės Kamilės Gudmonaitės režisuotu performansu paskelbta →
Lapkričio 18 d. Nacionalinėje Dailės galerijoje startavo fotografo Vito Luckaus (1943–1987 m.) memorialinių renginių ciklas „Karai ir taikos“. Jų metu surengta naujo, fotografo gyvenimui ir kūrybai atskleisti skirto režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio filmo ,,Meistras ir Tatjana“ peržiūra. Be to, pirmą kartą visuomenei pristatyta fotografo kūrybos →
Vilniaus universiteto bibliotekos šventiniai metai – 445-ieji – prasidės nuo parodos „Bibliotheca curiosa“ atidarymo P. Smuglevičiaus salėje gegužės 12 d. 16 val. Renginys vyks su Vilniaus universiteto bibliotekos įkūrimu sietiną dieną: 1570 m. gegužės 12 d. Vilniaus generalinės kapitulos akte įrašyta, kad vyskupo Valerijono Protasevičiaus →
„Viduržemio jūroje bręsta nauja drama“
„Prie Tailando, Malaizijos ir Indonezijos krantų bręsta nauja pabėgėlių drama“
Anot lrytas.tv, Tailando, Malaizijos ir Indonezijos krantus skalauja Viduržemio jūra (2015-05-12).
„Universiteto žurnalistas“ Nr. 193
„Universiteto žurnalistas“ archyvas (1977-1993)
Partijos – žiniasklaidos baubas?
Ko reikia, kad literatūros kritika taptų paklausia?
Apie žurnalistikos prigimtį, dvasią, idėją? Ne. Apie cenzūrą.
Paaiškėjo, kas galėtų paneigti*