O dabar apie viską iš pradžių. Taigi, turime dvi Lietuvos futbolo federacijos taurės pusfinalio poras: Kauno “FBK”  su Panevėžio “Ekranu”, ir Marijampolės “Sūduvą” su Vilniaus “Vėtra”.

Pirmos poros mūšis pakankamai įdomus. Kauniečiams nėra ko prarasti ir šiems vaikinams tai yra paskutinis šansas papulti į Europą. “Ekranas” – čempionai ir jie rungtyniaus UEFA Čempionų lygos kvalifikacijoje. Psichologiniu atžvilgiu laikinosios sostinės futbolininkai turi labai mažytį pranašumą prieš panevėžiečius. Tačiau,žinant “Ekrano” trenerį Valdo Urbono norą laimėti kiekvienose rungtynėse psichologinio pranašumumo kauniečiams gali ir nelikti. Be to, išliko visų laikų “Kauno” ir “Ekrano” priešprieša. Ji, lyg koks šešėlis pastoviai yra. Dabartinis ekipų lygis skirtingas – panevežiečiai visa galva aukštesni už kauniečius,  bet pastarieji jauni ir ambicingi.  Sunku pasakyti, kas laimės. Be to,čia pirmas mačas. Atsakomasis bus Panevėžyje “Aukštaitijos” stadione. Lyginant pasiruošimą sezonui “Ekranas”  taip gerokai lenkia kauniečius. Prognozuoti sunku, bet “Ekranas” favoritai.

Vilniaus “Vėtra” ir Marijampolės “Sūduva”. Šioje poroje favoritas aiškus -  “Sūduva”.  Suvalkai turi pranašumą, abu mačai vyks ant dirbtinės dangos, tai aikštės pranašumo kaip ir nebus. Manau, kad “Sūduva” turi psichologinį pranašumą, tačiau “Vėtrai” pergalė ir taurė labiau reikalingesnė. Kad ir su avansu, bet būtų džiugu matyti, LFF taurę  vilniečių rankose.

Gero ir kovingo LFF taurės pusfinalio linki Valdas Ivanauskas. Daugiau informacijos apie trenerį ir biografiją „Valdas Ivanauskas. Žaidimas gyvenimu“ internetiniame puslapyje www.valdasivanauskas.lt

Ačiū Tomai, Beata, Žilvinai, Andriau, Mantai, Maksimai, Jurgita, Žydrūnai ir visi kiti, kurie vienokiu ar kitokiu būdu įsigijo Futbolo legendos biografiją. Gero skaitymo ir puikaus vasario. O paskui…. sugrįš ir futbolas  :)

- Sakai, rašysi knygą apie  Ivanauską? Manai, kad ją kas nors pirks? – vos tik susitikęs tiesmukišku klausimu mane užklupo buvęs rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.  Atvirai, tuomet visiškai negalvojau apie galimą naudą. Dabar – gal. Nors būtų gerai, kad šiuo projektu ledai šalies futbolo virtuvėje pajudėtų ir daugiau tokių žaidėjų kaip Ivanauskas atsirastų. Net neabejoju, kad tokių yra..

Su buvusiu treneriu prakalbėjome gerą valandą. Paskui – visą vakarą šifravau kiekvieną stratego žodį. Kad būtų lengviau įsivaizduoti valandos trukmės pokalbis, ne greitakalbe, o pamąstant, parenkant kiekvieną žodį ar frazę – 5-6 A4 formato lapai – apie 14- 17 tūkstančių ženklų, apie  2200 žodžių “į temą”. Visa kita – šiaip pokalbiui palaikyti. Pirmas interviu iš sąrašo “Sužinoti backgroundo” detales ” pavyko. Dar po kelių dienų laukė pirmasis ilgas pokalbis su Valdu.

Liepos pirma savaitė

Susitinkame Vilniuje,  Užupio kavinėje priešpiet. Apsirūpiname gaiviaisiais gėrimiais ir pradedame pokalbį. Na, nesiriša jis. Viskas kažkur girdėta, skaityta, matyta.  Ne paslaptis, kad kiekvienas bent garsesnis žmogus turi “legendą”, kurią ir eksploatuoja visiems žurnalistams.  Valdas – ne išimtis.  Po gero pusvalandžio  teko pertraukti kone mintinai išmoktos “legendos” ir grįžti prie paprastų dalykų, ale koks buvo pirmasis kamuolys ir pan. Nors atsakymų į šiuos klausimus nebuvo, bet pokalbio eiga gerokai nutolo  nuo “legendos”  vystymo. “Pagaliau pakvipo atvirumu”, – pamaniau  sau ir dar užsisakęs kolos buteliuką, įsiklausiau į  Futbolo legendos žodžius. Vaikystė. Trys sporto šakos ir taip toliau -viskas liejosi lyg iš ąsočio.  Įpusėjus trečiai valandai pirmo pokalbio, tuometinis Gargždų “Bangos” treneris užsirūkė ir vienu mauku išgėrė likusias morkų sultis.
- Pavargot? – paklausiau, vildamasis, kad dar kokias tris valandas žmogus galės pasakoti.
- Taip. Kur sustojome?
- Ties Kuba.
Paskui dar paklausiau, ar pasakos, tačiau klausimas nuskambėjo lyg tarp kitko. Sustabdžiau diktofoną. Laikmatis rodė 3 val 15 min., o tai reiškia, kad lauks gerokai daug šifravimo.

-  Tai, kaip ir viskas. Išvažiuoju į Azerbaidžaną. Grįšiu rugpjūtį, tuomet ir pratęsime, – atsisveikindamas tarstelėjo Valdas. Linktelėjau galvą. Žinojau, kad iki jo grįžimo turiu daugiau nei mėnesį. Reikia pirmiausia išsišifruoti ilgą pokalbį, o paskui pagal sąrašą vykdyti programą “Susikurk backgroundą”. Ateinančias trejasdienas nesitraukiau nuo kompiuterio. Pirmas  futbolininko pokalbis tilpo net į 22 A4 formato lapus.  Trečią dieną klausantis žaidėjo pasakojimų ir Vilnelės šniokštimo fone, vis sukosi viena jo ištarta frazė: “Esu labai komunikabilus”.

Taip, Valdai.Net neabejoju, kad tu komunikabilus. Net neabejoju…

Kita vertus, Ivanausko komunikabilumas palengvino darbą perpus.  Iš keleto patikimų šaltinių pasitikrinęs faktelius, įsitikinau, kad žaidėjas legendos neperpasakojo kitais žodžiais (Ok, ok.. tik trečdalį:)) ir jo pasakota istorija nėra tokia nuvalkiota.  Po trejų  šifravimo dienų, kurias karts nuo karto praskaidrindavo naujienos į futbolo tinklaraštį 11m.lt rašymas, bent kiek apsidėliojęs pirmuosius Valdo žingsnius futbole ir susimažinęs potencialių pašnekovų ratą (savo šaltiniais visada pasitikiu), paskambinau į vieną bendrovę, kurioje vadybininku dirba Vaclovas Jurkus.

- Taip, mielai pasikalbėsiu. Rytoj negaliu – išvažiuoju. Paskambink pirmadienį ir mes susitiksime pašnekėsiui, – susitikimo datą užtvirtino buvęs  “Žalgirio” vartininkas.

“Pirmadienis. Paskambinti Jurkui.” ant post it lapelio užsirašiau priminimą ir užlipdžiau jį ant šaldytuvo. Viskas beveik vyko pagal planą, neskaitant to, kad Ivanauskas buvo Azerbaidžane, į ten skambinti brangoka, o skype’as kartais nulūždavo.

Apie tai papasakosiu kitame įraše, o dabar reikėtų pasigirti, kad pakankamai konceptualus (įvertinkim tai, kad čia pirmas blynas) pasakojimas, susidedantis iš 188 psl  jau guli ant mano stalo.  Dabar liko Valdo gyvenimo istorijos keliavimas per rankas, klaidelių  taisymas ir visi kiti dalykai.  Kaip bebūtų, kiek tai užtruktų,  vistiek smagu, kad pirmoji Lietuvos futbolininko biografija anksčiau ar vėliau išvys dienos šviesą.

- Sakau, pabandyk. Bent jau turėsi įdomios patirties, -  kumštelėjo Sandra į  koją. Akimirkai  suskaudo, tačiau, kai  pasikėliau šortus ant kairės šlaunies pusės nebuvo jokios mėlynės.  Bakstelėtą vietą maudė dar pusę minutės, paskui skausmas liovėsi. Buvo šiltas birželio mėnuo.  Su Sandra vis dar gyvenome išvyka į Londoną prisiminais ir dalinomės įspūdžiais apie  britų pubu’s fish& chips ir futbolą.

- Tai pabandyk, bučki. Juk  seniai sakei, kad nori bent pabandyti parašyti knygą,- ragino mylima moteris.

-Nežinau, – burbtelėjau ir  įnykau į  Salman Rushdie ” The Enchentress of Florence”  romaną. Po kelių minučių prasidėjo priekaštai, kad “reikėtų kaip ir kažkuo užsiimti, kad ekonominis sunkmetis  mūsų poroje jau užsitęsė, bla bla, bla...” .  Ir išties, kiekvienas žodis buvo tiesus ir teisingas.  Netikėtai atsiradusios atostogos kaip vasaros saulė  nusitaikiusi į plombyro dėžutę, tirpino santaupas greičiau nei pats galėjau įsivaizduoti.  Po kelių dienų, beskraidinant aitvarą, mintis paskambinti JAM nugalėjo baimę.

- Gerai, bandysiu  imtis to crazy sumanymo, -  pasakiau Sandrai. Dar kiek pasivartėme prie Baltojo tilto, skaitydami knygas ir skraidindami aitvarą. Vėliau partypenome namo.

Dar po kelių dienų aš paskambinau JAM

- Sveiki, Valdai, žurnalistas Andrius Guginis trukdo. Turiu vieną sumanymą, tačiau telefonu neišdėstysiu. Gal galite duoti savo meilą ir pasiūlym atsiųsiu paštu.

- Gerai, rašykis …..et info.lt ir dar vienas čia jau slaptas….et. de.

- Ačiū. Tuoj persiųsiu. – išlemenau ir išjungęs telefono ragelį, puoliau prie Gmailo, atsidariau dėžutę, prisegiau pirmąją pasiūlymo prezentaciją ir surašiau tokio turinio laišką.

(…) Domina galimybė profesionaliai ir kokybiškai parašyti Jūsų biografiją. Lietuvos futbolo pasaulyje tokio dalyko kol kas nėra, todėl leidinys apie vieną geriausią šalies futbolininką būtų pakankamai įdomus plačiąjai auditorijai.

Ne aš vienas manau, kad Jūsų karjera ir gyvenimas vertas pirmos kokybiškos sportininko biografinės knygos. Štai ką apie Jus sako Lietuvos federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius: „Biografinės knygos vertas yra Valdo Ivanausko gyvenimas – perskaitę šią knygą daug kas iš jaunųjų futbolinkų galetu labai daug ko iš jo išmokti“ (…)

Čia kol kas yra tik idėja, tačiau tikiuosi, kad galbūt Jūs sutiksite ir ši idėja vėlyvą rudenį pavirs kūnu :),  t.y. knyga apie Jus. Pagalvokite apie tai ir, jei negaila laiko bei atsiminimų (pageidautina atvirų), tuomet galime bandyti sukurti įdomią Lietuvos sportininko biografiją. Ačiū, kad perskaitėte iki paskutinio sakinio. Laukiu Jūsų atsakymo (…)

Buvo birželio 22 diena. Po dienos perpiet gavau atsakymą, kad reikėtų susitikti ir pasikalbėti asmeniškai.

- Manau, kad JIS  sutiks. Sutarėme susitikti po savaitės, – belaidydamas aitvarą  pagrindinį užsitęsusį ne itin vykusių atostogų dienos įvykį pasakojau savo merginai. Dar po kelių akimirkų apie  naujus planus viename gimtadienyje prasitariau draugams  Po dviejų dienų, birželio 25d. rytą suskambo telefonas.

- Esu Vilniuje. Būsiu dar valandą. Gal susitinkam. Tarkim, Pylimo gatvėje 12:30- pranešė balsas iš “Sony Ericsson” garsiakalbio.

- Gerai. – atsakiau pažiūrėjęs į veidrodį. Dieve, brangus.. Kaip atrodau! Gerokai apžėlusi barzda, suvelti plaukai netiko rimtam, dalykiniam pokalbiui. Iki sutarto laiko  buvo likę mažiau nei pusvalandis.  Spjoviau į išvaizdą ir pasigriebęs lapus po kelių akimirkų jau valdžiau automobiliuke pasislėpusias arklio galias , o iki sustikimo likus 10 minučių užsisakiau kavos ir nerimąstingai žvilgčiojau  per petį.

Penkiolika minučių vėluodamas (suprask, reikalai banke) pasirodė JIS. Valdas Ivanauskas.

- Manau, kad sutinku. Tik bėda ta, kad tariuosi su vienu  klubu ir visko gali būti, kad išvyksiu toli toli, – pokalbio pabaigoje akcentus dėliojo futbolo  žvaidgždė.

- Į saulėtąjį Azerbaidžaną? – iš pirmo karto dūriau lyg pirštu į akį.

- Negaliu atsakyti.

- Tai OK.  Jei Jūs nieko prieš, imsiu  rinktis informaciją apie Jus iš kitų su futbolu susijusių žmonių lūpų?

- Gerai, iki greito. Susiskambinsim.

Maniau, kad birželio pabaigoje apie Valdą žinojau daug: vienas geriausių  Lietuvoje, pirmasis lietuvis Bundeslygoje, įdomiai susiklosčiusi karjera, vakarėliai iki ryto ir taip toliau. Žinojau ir tai, kad jis buvo vienas iš penkių, dešimties perspektyviausių  vaikinų  SSRS valstybėje. Tačiau vėliau supratau, kad įsivėliau į kur kas painesnį užsiėmimą nei galėjau įsivaizduoti.

- Andriau, apie Ivaną aš žinau daug. Tačiau, ką aš žinau, tu to nesužinosi. -  susitikimo metu nukirto kolega žurnalistas.

- Kodėl? Negi gaila pasidalinti prisiminimais ? – dar bandžiau įkalbinti aukso vertės žinių šaltinį, tačiau pastangos nuėjo . bergždžiai. Remdamasis tokia logika, kad jei nekalba vienas, šnekės kitas, susidariau ilgoką “aukų” sąrašą, pasiskolinau iš buvusio kolegos diktofoną (manasis kartais nulūžta) ir po dienos griebiausi naujai susikurto užsiėmimo.

Pirmasis sąrašėlyje buvo pažymėtas buvęs rinktinės treneris, kažkada treniravęs ir Vilniaus “Žalgirį” (“auksiniais vilniečių” laikais būtent jam vadovavaujant debiutavo  Valdas) Algimantas Liubinskas.

Lapkričio 23 diena.
Puikus susirašinėjimas su būsimais  knygos partneriais  užsitęsė. Atvirai pasakius net ir pakyrėjo. Gerai, kad knygos stilistė Virginija atsiuntė tekstą ir pasakė:
- Skaityk dar pats. Man jau gana.
- Puikiai suprantu, Virginija. Man taip pat reikėtų pailsėti, – panašiai atrašęs jai, atsispausdinau smulkiau 126 A4 formato lapus ir patraukęs  Valdo albumus, ėmiau atspausdintą tekstą ryti akimis.  Vėliau, kai jau pabodo (sustojau ties ta vieta, kur Ivanauskas “siūlo į dūdą” gruzinui Čediai. Veiksmas vyksta SSRS jaunių  rinktinėje)  pasigaminau  maisto bei nusprendžiau, kad  šiai dienai užteks. Laikrodis rodė 20:30. Iki antradienio didžiojo antradienio įvykio UEFA Čempionų lygos rungtynių  dar buvo likusi  valanda.

Lapkričio 26
Didžiąją dienos dalį suėdė teksto skaitymas ir įvairausi administraciniai darbeliai.   Vėliau dar kartą (kokį 37-ą) perverčiau visus Valdo duotus  asmeninimus foto albumus.  Na, nemėgstu knaisiotis po svetimų  žmonių  gyvenimus, bet kai kurie vaizdai tiesiog pažadino vaizduotę. Prieš užmiegant nepaėmiau knygos į rankas.  Galvoje vis dar sukosi susikurti 1985 metų pasaulio jaunimo čempionato pusfinalio vaizdai: Maskva, “Lužniki”. Pilnas stadionas. Mačas SSRS  – Ispanija.  Vienas lietuvis žaidžia, kitas – Rolandas Bubliauskas ant suolo. Minia šaukia “davaj, davaj, davaj” ir vaikinukai  duoda….  Net ir dabar rašant šiurpas nukrato. Neįsivaizduoju, kiek žmogus turi turėti  jėgos ir valios, kad atlaikytų tokį sirgalių spaudimą.

Lapkričio 30 diena
Asmeniniame pašte  – pirmas knygos maketas. Ant stalo – ilgas darbų, kurios reikia padaryti sąrašas.  Dūšioje - skylė, kad  ir vėl mažai parašiau  į futbolo  tinklaraštį www.11m.lt . Na, kolega gryžo iš Vokietijos Brėmeno “Werder” ir “Wolfsburg” rungtynių ir  gauna šiek tiek palaikyti informacijos srautą.  Šis projektas  pastaruoju metu reikalauja daug jėgų…..

Gruodžio 1 diena
- Budinkis – 08:15 į telefono balsą šūktelėjo geros nuotaikos, linksmų plaučių Marijus iš Klaipėdos. – darom svetainę.
- Vairuoju, perskambinsiu. – įvažiuodamas į žiedą ties Vilniaus Pedagogoniu Universitetu atsakiau draugui ir padėjęs telefoną, spustelėjau greičio paminą. Senutėlis automobiliukas sukriokė ir įvinguriavo į  žiedo juostą.

Po gero pusvalandžio prisėdau prie kompiuterio ir gavęs iš Marijaus žinutę pradėjau laukti šio puslapio. Dar po keletos valandų, įkėliau pirmą informaciją – knygos nuotrauką ir keletą sakinių apie ją.  Iki  15 val. patvarkiau dar šiek tiek šį puslapį ir tuoj imsiu ieškoti klaidų. Tikiu, kad jų yra.  Vakarop turėtų nebelikti. Gal net ir pliusą darbų sąraše užsidėsiu…
Šiandien – gruodžio 1 diena.  Iki knygos išleidimo- mažiau nei keturios savaitės. Iki atidavimo spausdinti – mažiau nei dešimt dienų.  O dar turim, daug ką nuveikti :)