Dėkui už nuorodas apie Wasono testą, įdomu, nežinojau; prie progos reikės stipriau pagalvoti.

svetys: Tai tokiais dalykais tie Hackerio galvoje turimi (ir turbūt kritikuojami) filosofai užsiima? Nei tvirtina, nei klausia, nei keikiasi?

Pala, jau per toli nubėgome: pirma, ŠIAME straipsnelyje P. M. S. Hackeris gilinasi į visai kitus dalykus (kritikuoja Galeną Strawsoną dėl jo pasisakymų apie XX a. 8-to dešimtmečio filosofines madas); mano minėtas sakinys yra labiau tarp kitko.

Antra, net ir žiūrint į tą vieną sakinį, ką matome: nepasakyta, kad jie sėdi ("užsiima") beprasmio srityje; ir kalbama ne apie tam tikrus filosofus, o apie FILOSOFIJOS vieną iš uždavinių, kuris esąs apžiūrėti ribą tarp prasmingo ir beprasmio, o tai, galima suprasti, yra visai respektabilus užsiėmimas; tik va tai darant nesunku nukakti į ANĄ ribos pusę :) o kaip tam tikru metu filosofams sekasi tą uždavinį atlikti yra kitas klausimas.

Tai tik vaizdingas stambus teptuko brūkštelėjimas. Jį gerai turėti omenyje ir toliau žiūrėti tiek į tai, ką P. M. S. Hackeris kitur plačiau rašo, tiek į tai, ką veikia kai kurie filosofai.

O P. M. S. Hackeris yra pakankamai įdomus ir svarbus filosofas ir Wittgensteino filosofijos tyrinėtojas. Jeigu kas nors plačiau juo domėjotės, parašykite man (esant ūpui).

Edmundas Adomonis:

Tokiais atvejais (kalbinę) nesąmonę reikia bandyti suprasti ūkiškai: tai kažkoks nerišlus žodžių rinkinys, kuriuo nei tvirtinama, nei klausiama, net nei keikiamasi :) ir t.t.

Tai tokiais dalykais tie Hackerio galvoje turimi (ir turbūt kritikuojami) filosofai užsiima? Nei tvirtina, nei klausia, nei keikiasi?

Tokiais atvejais (kalbinę) nesąmonę reikia bandyti suprasti ūkiškai: tai kažkoks nerišlus žodžių rinkinys, kuriuo nei tvirtinama, nei klausiama, net nei keikiamasi :) ir t.t.

Kai dėl sunkesnio varianto, kai 100 ir 900, tai, kaip suprantu, mėlynakiai išsikrausto 100-ąją naktį. Apibendrinus reikėtų teigti, kad išvykstama po tiek dienų, kiek mėlynos ("spalvinės mažumos") spalvos akių veikėjų esama.

Jei aš samprotauju teisingai, tai būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę dėl kitų akių spalvų veikėjų. Ar teisinga būtų teigti, kad, jei spalvų, tarkim, yra daugiau nei dvi, iki naujo išvykimo etapo mes turėtume laukti tiek dienų, kiek narių yra naujoje akių spalvos "mažumoje"?

Uždavinys išties žavus, ir dėkui Edmundui, kad čia jį paskelbė. Nors man labiau įdomus tuo, kad labai skiriasi nuo realybės, kur dažniausiai kiti visuomenės veikėjai o ne pats individas nustato elgesio taisykles ir prižiūri, kaip jų laikomasi, ar atskiri invidai neapgaudinėja, "nezuikiauja". Esu linkęs netgi prie nuomonės, kad galbūt būtinumas išgaudyti zuikius yra (vienas iš svarbiausių) žmogaus loginio mąstymo išsivystymo paskatų (jei ne pagrinidnis šaltinis). Ką gražiai iliustruoja (žinoma iš dalies) ir vadinamasis Wasono pasirinkimo testas:

http://en.wikipedia.org/wiki/Wason_selection_task

arba labiau praktiškai:

http://www.philosophyexperiments.com/wason/Default.aspx

Išeitų, kad implikacijos esmę siaurame kontekste mes suvokiame (=mokame taikyti) jau nuo mažų dienų.

svetys:
Šiaip jei Remigijus teisus dėl to, kad spalvų kiekio žinojimas sprendimui įtakos beveik neturi, tai tada mano pateiktas sprendimas (bent jau antroji dalis) vargu ar gali būti teisingas.

Kiek suprantu šį reikalą, tai sprendimas teisingas. Kaip sakė Remigijus, sąlyga "yra tik dvi akių spalvos" nekeičia esminių sprendimo bruožų, bet atsakymą tai keičia (prisideda sprendimo žingsnis).

Šiaip tai, kiek mačiau, daugiau sprendžiama be "yra tik dvi akių spalvos" sąlygos.

Beje, tie kiti buvo rudaakiai, o ne žaliaakiai :)

Beje, taip, aš pagūglijau. Taigi sprendimas ne mano, bet įdomu būtų sužinoti, ar jis teisingas. Imkime paprastesnį variantą su dviem mėlynakiais. Turbūt pagrįstai galime dar pridėti prielaidą, kad vietiniai pasitiki svetimšaliu ir nemano, kad jis gali meluoti. Be to, taip pat priimame prielaidą, kad esama tik dviejų akių spalvų žmonių. Taigi, pirmą naktį abu mėlynakiai miegos ramiai ir niekur nevyks (=ir toliau abejos dėl savo akių spalvos), nes kiekvienas galvos, kad ateivis gal būt turėjo galvoje kitą (mėlynakį) gentainį o ne jį patį. Visi likusieji, t.y. žaliaakiai irgi vis dar abejos dėl savo akių spalvos, nes galvos, kad svetimšalis gal būt turėjo galvoje vieną iš mėlynakių gentainių (=niekur nevyks). Antrą dieną abu mėlynakiai ima suvokti, kad kiekvienas iš jų turėjo turėti pagrindą neišvykti iš salos. Taigi, kiekvienas iš jų matė bent po vieną mėlynakį. Taigi, tas kitas mėlynakis turiu būti aš. (Nes aš matau tik vieną mėlynakį. Jei jis nebūtų matęs (kito) mėlynakio (manęs), turėtų būti jau išvykęs šiąnakt). Tos pačios dienos vidurnaktyje jie abu išvyksta.

Jeigu, šis samprotavimas teisingas tai tada, čia jau mano samprotavimas, trečią naktį turėtų išvykti ir visi likusieji (jeigu akių spalvos anksčiau buvo tik dvi, ir jie tai žino), kadangi jie sugebėtų išvesti savo akių spalvą, nes tai sektų (plauktų) iš kitų dviejų išvykusiųjų elgesio.

Šiaip jei Remigijus teisus dėl to, kad spalvų kiekio žinojimas sprendimui įtakos beveik neturi, tai tada mano pateiktas sprendimas (bent jau antroji dalis) vargu ar gali būti teisingas.