Parašyt šia tema galvojau senokai, bet dabar iš esmės tam tinkamiausias laikas – aukštojo mokslo reforma, baigiamieji egzaminai, stojimo į aukštąsias mokyklas karštinė…
Pataisykit mane jeigu klystu, bet man kažkodėl atrodo, kad didžioji (bandau spėt, kad apie 90%) dalis siekiančiųjų aukštojo mokslo iš tiesų siekia ne mokslo, o diplomo. Dalis iš jų, esu tikras, netgi sutiktų nusipirkt diplomą, jei būtų garantuoti, kad apgavystė niekada neišaiškės. Ačiū Dievui tokių garantijų niekas duoti negali…. Nors gal ir būtų gerai – universitetuose mokytųsi išsilavinimo, o ne diplomų siekiantys jaunuoliai.
Tokia situacija neturėtų stebinti, juk kas mūsų visuomenėje yra diplomas? Ženklas. Tik dėja ne išsilavinimą, o tam tikrą socialinę padėtį (arba galimybę tą padėtį užimti) liūdijantis ženklas. Arba antpečiai, kaip kadaise rašė Leonidas Donskis.

Ką apie mogaus išsilavinimą (išprusimą, apsiskaitymą, mąstyseną, klutūringumo, sąmoningumo lygį) parodo diplomas? Ypač, tarkime,  įstaigos, kurios bakalauro diplomą per du metus (!) sugebėjo gauti Vytautas Šustauskas ir kurioje dėstytojauja tokie mokslo pasaulio šviesuliai, kaip Antanas Bosas? Palieku šį klausimą atvirą…..
Mane asmeniškai nervina, kai žmonės teiraudamiesi “kaip sekasi mokslai”, klausia ne to, ko logiškai mąstant turėtų klaust (ko išmokai, ką sužinojai), jie klausia kiek priartėjai prie diplomo. Popiergalio, kurio man asmeniškai visiškai nereikia…
Gerai, sakysit, o kaip tada įrodyti būsimam darbdaviui, kad galvoje nešvilpauja vėjai? Sunkus klausimas, vienareikšmiškai atsakyt sunku. Bet esu įsitikinęs, kad aukštojo mokslo diplomas šiuo metu yra tiek devalvuotas, kad net ir rimtą, tikrą, nuoširdžiai pasiektą aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus nelabai gali juo džiaugtis. Įsivaizduodamas save darbdavio vietoje, manau, kad verčiau duočiau potencialiam kandidatui išspręsti IQ testą (nors tai, žinoma, lėkštas išbandymas) ar tiesiog nuoširdžiai ir apgalvotai su juo pasikalbėčiau. Dažnai net ir neilgas pokalbis su žmogumi rimtesnėmis temomis, pasako žymiai daugiau nei diplomas, kurį šiais laikais turi kas antras sutiktas alubaryje……

Ar ką nors galima pakeisti? Žinoma, klausimas tik, kaip lengvai ir kaip greitai. Gyvename visuomenėje, kurioje visi nori stovėt laipteliu aukščiau už kitą. Dėja tie laipteliai toli gražu nėra pagrįsti vertybėmis ar žiniomis. Jie sulipdyti iš diplomų, automobilių prabangumo ir nekilnojamojo turto vertės. Esu ne kartą pastebėjęs, kaip pasikeičia žmogaus bendravimas su aplinkiniais apgynus disertaciją, ar pakilus karjeros laiptais. Iš tokios visuomenės “išmušti” vieną iš jos vertybių (tiksliau fetišų) nebus lengva. Ir nesupraskit klaidingai, vertybė dabar ne aukštasis mokslas, o jo diplomas.
Prisimenate kokius viražus krėtė Viktoras Uspaskich, savo diplominio skandalo metu? Sukosi smarkiau nei visų rinkiminių kampanijų metu…. Ir kam? Nuo to, kad jis tą diplomą atrado (arba jei būtų neatradęs) tapo protingesniu ir tinkamesniu užimti ministro pareigas? Nesuvokiu tokios logikos, nors tu ką….
Dabartinis masinis aukštasis mokslas man panašus į iniciaciją – įšventinimo į tam tikrą klubą procedūrą. Visi užsimanę tapti klubo nariais, privalo keletą metelių keliaklūpščiauti prieš vyresniuosius klubo narius (dėstytojus) ir atlikinėti tam tikrus ritualus (procedūros, padedančios dėstytojams kopti akademinės karjeros laiptais). Praėję šių išbandymų kelią, tampa klubo nariais, su visa atributika ir ženklinimu

Jums tai neatrodo juokinga? Man net nejuokinga…..

Vėl grįžtu prie klausimo ką ir kaip mes galime pakeisti. Pirmiausia, jei žinoma su šiomis nuomonėmis sutinkate, turime kelti klausimus, rašyti, diskutuoti ir ypač su tokios diplomų visuomenės gynėjais. Tuo pačiu turėtume skatinti vyriausybę ir seimą atlikinėti ne tik ekonominę švietimo reformą, bet ir esminę, pačius Lietuvos aukštojo mokslo principus keičiančią. Ar Lietuvai reikia šitiek apgailėtino lygio universitetų, kurie seniai tapo diplomų fabrikais? Ar reikia tokios masės aukštąjį išsilavinimą diplomą turinčių piliečių? Kam šaliai reikalinga visiškai bevertė, devalvuota, tačiau visiem lengvai prieinama aukštojo mokslo sistema?
Laukiu Jūsų minčių, kritikos ir pasiūlymų.

Nors niekada (na gal gilioj vaikystėj) nebuvau Micheal’o Jackson’o gerbėjas, negalima nepripažint, kad jis buvo pop kultūros ikona. Buvo, nes jei dar kas nežinojote, jo jau nebėra.

Tai koks jis buvo nuostabus apraudos jo gerbėjai, apie tai koks jis buvo baisus paburbės jo nekenčiantys. Aš, kaip nepriklausantys nei vieniem, nei kitiem, tepasakysiu, kad tai buvo išskirtinė figūra, dabartinėje vidutinybių pop kultūroje.  Tiek jo muzika, tiek jo skandalai ir nuopoliai buvo unikalūs. Jokios dabartinės žvaigždutės, kad ir kiek kartų “netyčia” berorodytų savo genitalijas, niekad nesukels tokio pasaulinio ažiotažo, kokį sugebėdavo sukelt ši persona. Dėja vis mažiau atsiranda ir pačios pop muzikos, kuri pasiektų tą kokybės kartelę, kurią iškėlė Michael’as Jackson’as.
Ir nors paskutinius metus iš senojo pop karaliaus buvo belikęs tik žiniasklaidos klounas – gaila. Tai neabejotinai buvo visos pop kultūros ikona.
Neturiu daug mėgiamų Michal’o Jackson’o dainų, tad ilgai galvot kokia daina pabaigt šį įrašą neteko – Beat it (1982).

Vistik manau, kad ši žvaigždė neužges dar ilgai……

Kur buvęs, kur nebuvęs vėl teikiu Jūsų teismui keletos savo fotožaidimų rezultatus. Kai kurie senesni, kai kurie visai švieži.
Žiūrėkit, komentuokit….

Ai ir tiesa….su vasara visus! Pamirštam visas krizes, recesijas bei agresijas ir džiaugiamės gyvenimu – jis ir taip gražus, o dar kai vasara už lango…..

Rusija skelbia istorijos mokslą nusikaltimu. Jums tai netikėta? Man ne. Na gal truputį.
Pabandykim pažiūrėt kas ta Rusija, ir kodėl ji tokia.
Nesu didelis Rusijos istorijos žinovas, bet tikrai žinau, kad Rusiją visada valdė carai. Jei Lietuva bent pora dešimtmečių buvo turėjusi demokratiją (su labai dideliu klaustuku, nuo antrosios A. Smetonos kadencijos), tai Rusijoje to nebuvo niekada. Caras buvo viskas – batiuška, kuris sprendė visus klausimus. Po spalio revoliucijos carą pakeitė kitas batiuška. Po SSRS žlugimo, atsirado šviesos spindulėlis – netobulas, nevisiškai skaidrus, abejotinų sprendimų priėmęs, bet vistik demokratiškų pažiūrų vadovas B. Jelcinas. Valdė jis nepilnas dvi kadencijas ir labai abejotina ar daug rusijos piliečių jį mini geruoju. Ir ne dėl žiauraus ekonomikos nuosmukio – B. Jelcinas nebuvo griežtas, tvirtas ir rūstus batiuška. Jis buvo demokratiškų pažiūrų politikas, o Rusijoje tokie politikai mažai kam patinka (ir nors degtinė yra Rusijos simbolis, rusams nepatinka, kai jų vadovas geria…..).  Tai rusų tautos kraujyje – jiems reikia tvirtos rankos, griežtos retorikos ir pompastiško galios demonstravimo.

Nesupraskit klaidingai – geri žmonės tie rusai. Atlapaširdžiai, svetingi, lengvai bendraujantys, kartais kiek naivoki, bet…. bet jiems reikia batiuškos caro. Jiems reikia, kad griežta, tvirta ranka rodytų jiems kelią. Ši tauta nepasitiki savo jėgomis patiems, demokratiškai, be batiuškos kurti gerą gyvenimą.
Na, o toji griežta ranka, savaime aišku, nori kad jo valdoma tauta tokia ir liktų. Va čia ir prasideda įdomybės – Stalino kulto prikėlimas (jei tauta supras, kad vienas žiauriausių batiuškų per jos istorija buvo niekšas – gali atsirast abejonių. Tautos abejonių jokiam batiuškai nereikia), kitokios SSRS istorijos iškraipymas, bei jos simbolių gaivinimas ir, kaip matome dabar, apskritai visos “Batiuškai nenaudingos” istorijos draudimas. Manote Rusijoje tokie veiksmai susilaukia kokio nors atgarsio? Labai abejoju. Rusijoje yra demokratinių jėgų saujelė, bet nevieninga, maža ir veikia tik Maskvoje, na gal dar S. Peterburge. Tikrai abejoju ar kokiam Vladivostoke atrasime rimtų demokratinių judėjimų. Vienu žodžiu rusams gerai (trūksta jiems ir pinigų ir dar šiokių tokių materialinių vertybių, bet jiems netrūksta demokratijos) ir tikėtis, kad iš vidaus ten kils kokia nors demokratinė revoliucija – naivu. O kaipgi mums? Artimiausiems Rusijos kaimynams ir visai Europai.
Va čia, mano galva, šį tą padaryt galima. Visų pirma, Rusija Europai tikrai yra tik didelė gamtinių išteklių kasykla. Ir kol taip bus, tol Rusijos batiuškos turės visus finansinius svertus perrašinėt istoriją, naikint demokratiją ir toliau neleist keistis rusų tautos mentalitetui. Bet dėja tiek dauguma Europos valstybių, tiek ir VISI šiūmetiniai kandidatai į Lietuvos prezidentus pasisakė už draugiškus, pragmatiškus, išskaičiuotus santykius su Rusija. Kitaip tariant kol mes iš jų gausim pigias dujas, naftą, uraną – tol mes užsimerksim į visas nesamones kurios ten vyksta. Mąstant trumpariagiškai gal ir gerai – koks mum skirtumas, tegu daro tie rusai pas save ką nori. Bile dujų pigių gaunam. Bet man, žinote, nėra labai malonu, kai šalimais gyvena pusantro šimto milijonų viduramžių valstiečio mąstymo žmonių, kuriems vadovauja demokratija net nekvepiantis diktatorius. Ir išsilaiko jis ten dėl visų mūsų (visų europiečių) pinigų.

Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl man nepatiko nė vienas kandidatas į prezidentus, nes visi jie deklaravo didesnį ar mažesnį norą vesti pataikūnišką užsienio politiką Rusijos atžvilgiu. Kad tik dujos būtų pigios….. Nesutinku. Daug svarbiau turėt demokratišką kaimyną (gal tai ir nerealu artimiausiu metu, bet bent jau neremti totalitarizmo) ir normalius rinkos sąntykius, nei pigius gamtinius išteklius. Tiek saugumo, tiek ir ekonomine prasme (todėl, kad nedemokratinis rėžimas gali labai lengvai sukelt kainas virš visų ribų, kai tik pamatys, kad kito pasirinkimo Europa nebeturi. O tuos pasirinkimus (alternatyvių vamzdynų projektus) batiuška labai aktyviai naikina).

Aš už laisvą, demokratišką ir modernią rusų tautą. Žinoma, tokiais jie turi tapt patys, mes tik galim jiems padėti neremdami ir nepataikaudami jų tobulėjimą žlugdantiems batiuškoms.

Na gerai, trumpas komentaras –

Ta proga ir blog’o “interjerą” pakeičiau – senasis kažkoks nepatogus buvo….

Nėra už ką balsuot. Totaliai. Apie tau jau rašiau. Bet pasvajot tai galima, ar ne? Manyčiau galima. O svajonė būtų tokia – rinkimai, kuriuose kandidatą sunku būtų išsirinkt, ne dėl to, kad visi kandidatai niekam tikę, o dėl to, kad visi geri.
Taigi pateikiu sąrašą žmonių, mano supratimu labiausiai tinkančių eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (eilės tvarka nesvarbi):

Darius Kuolys

Išmintingas žmogus. Neteko girdėti nusišnekančio ar kalbančio populistinį šlamštą. Kultūringas, išlaikytas, tačiau aštrus ir drąsus (ką įrodo jo “išspyrimas” iš LRT). Dauguma sutinka, kad pirmoji V. Adamkaus kadencija buvo žymiai geresnė, nei antroji. D. Kuolys buvo pagrindinis V. Adamkaus patarėjas pirmoje kadencijoje.
Išsilavinęs žmogus, kuris tikrai nepridarytų gėdos skaitydamas kalba, tarkim Jungtinių Tautų asamblėjoje (įsivaizduojate šioje rolėje Graužiniene? Brr…..).  Turi politinės patirties (švietimo ministras, prezidento patarėjas).
Nė karto nesuteikė pagrindo abejoti jo sąžiningumu ir morale.

Kęstutis Čilinskas

Žmogus puikiai išmanantis teisę (gal nebūtų tokio teisinio nihilizmo, kaip su aukščiausiojo teismo pirmininko paskyrimu). Nors veik pusę kadencijos dirbo seime – sugebėjo neprisidirbt! Netgi, sakyčiau, atvirkščiai – atkakliai priešinosi nešvariems sprendimams, kurių atžvilgiu jo frakcija (tuo metu priklausė konservatoriams) buvo nuosaiki, švelniai tariant. Pasibaigus kadencijai ne puolė visiem rodyt koks jis puikus, kiek visko padarė ir kaip jį reikia perrinkti, o pasakė visišką tiesą – vienas lauke (seime) ne karys ir išėjo dirbti ten, kur gali kažką naudingo nudirbt (tarkim advokataut pulkininko Pociūno žmonai, ar kurt visuomeninį judėjimą).
Vėlgi nematau pagrindo nerimaut dėl šio žmogaus sąžinės ir moralės.

Rytis Juozapavičius

Galbūt jam galima prikišti nepatyrimą politikoje, bet manyčiau tai visiškai atsveria šio žmogaus drąsa, jaunatviška energija ir veržlumas, kurie puikiai dera su jo inteligentiškumu ir įžvalga. Žmogus labai ilgą laiką aštriai ir teisingai kritikavęs valdžią (tiek dirbdamas žurnalistu, tiek Transparency International). Aš už tai, kad jis gautų galimybę pats toje valdžioje pabūt ir manau, kad tikrai gėdos nepadarytų. Taip pat esu tikras, kad jam užtektų vidinių moralės normų nepritarti jokiem neaiškiem sprendimam. Tiesa….. jis šiek tiek per jaunas tapt Prezidentu, bet juk renkame šešėlinį prezidentą

Leonidas Donskis

Galbūt šiam žmogui ir sunkiai priliptų lydrio arba charizmatiškos asmenybės etiketės, bet turint jo intelektą, įšmintį, ir sugebėjimą bendraut su žmonėmis “Be pykčio”, manau jis tikrai sugebėtų išlaviruot tarp nešvarių seimo ir vyriausybės intrigų ir galėtų priimti teisingus sprendimus. Taip pat abejonių nekelia jo potencialas sėkmingoje užsienio politikoje, paremtas aukščiau minėtomis savybėmis.

Kol kas tiek. Suprantu, kad vargiai ar kas nors iš šių žmonių apskritai kada nors norės lįst į politiką. Suprantu, kad jie neturi jokių savo programų, ne visais klausimais žinomos jų nuomonės, ne visais klausimais jie turi kompetencijos. Tačiau kas iš tų programų ir savo nuomonės sąkymų, kai tikrieji kandidatai tas nuomones įvynioja į tokią populizmo vatą, kurią išvyniojus lieka visiškas šnipštas? O kompetencijai atskirais klausimais yra skirti patarėjai. Tarp kitko, kelis patarėjus šešėliniam Prezidentui taip pat galima pasiūlyti: užsienio reikalams - Česlovą Iškauską, ekonomikai – Raimundą Kuodį, teisės – Egidijų Kūrį…..
Balsuokit . Jei čia nėra įrašyta Jūsų favorito – rašykite. Tik šiukštu nerašykit čia žmonių kurie kandidatuoja tikruose rinkimuose – geriau tada eikite ir balsuokite prie urnų.

Rytoj bus 139 metai, kai gimė viena didžiausių žmonijos nelaimių. Nieko apie jį nerašysiu. Nevertas.
Vienok buvo iš dalies keista, kad šalyje kuri 50 metų atkentėjo tą debilišką ideologiją, vis dar atsiranda jos pasiekėjų.

Štai krūvelė nelaimingų asmenybių turi forumą, kuriame labai rimtai diskutuoja, kokia nuostabi sąntvarka yra komunizmas. Kodėl nelaimingų? Todėl, kad komunizmas yra ideologija, paremta pačios prasčiausios visuomenės dalies gerove – visų kurie nesugeba nieko pasiekt, kurie juodai pavydi protingesniem, gabesniem, kūrybiškeniem, darbštesniem. Tai jų ideologija. Jiems komuzimas būtų geras – juk žmogysta, per gyvenimėlį teišmokusi lopeta mosuot, gyventų taip pat gerai, kaip ir mokslininkas, išradęs vaistus nuo vėžio. Būtų, nes to niekada nebus….
Nieko nepadarysi, visokių žmonių yra ir nuo to niekur nepabėgsi. Bet ir apie tokius žmones reikia kalbėt, reikia juos šviest ir padėt jiems suvokt, kad gyvenimas yra dosnus tiems, kas to verti – gabiems, atkakliems, kūrybiškiems. Gerai, kad tai tik saujelė nelaimigų proletarų, bet jeigu apie tai nebus kalbama, ta saujelė gali plėstis ir išaušt dar viena balandžio 22 -oji.
Visiems, kas abejoja komunizmo ideologijos debiliškumu rekomenduoju puikią knygą:

Knyga ne apie ideologiją, bet apie tai, kas atsitinka, kai valstybei vadovaut pradeda labiausiai atsilikusi, mažiausiai išsilavinusi, jokių moralinių įsitikinimų neturinti visuomenės dalis. Tie kurie trokšta naudotis kitų užsidirbtu gėriu, nes patys užsidirbt nesugeba.
Ir tegyvuoja kapitalizmas, po velnių

Po penkių metų pertraukos nuėjau į normalų koncertą (o ką, Jūs manėt, kad vaikus augint lengva? ). Jau buvau beprimiršęs tą žarnyną drebinantį žemų dažnių garsą….
Ir buvo tai metalinių suomių violončelininkų pasirodymas Vilniuje.

Paliko įspūdį:

• Nors vyrukams jau visiem gerokai per 30, bet auditorijai atiduoda tiek energijos, kiek ne kiekvienas niolikinis sugebėtų. Ai, nu tiesa vienas buvo visai “spakainas” – pastoviai sedėjo su juodais akiniais ir nė mimikom emocijų nereiškė. Bet tai pasirodymą tik įdomesnį padarė.
• Turėjo vyrukai ir kviestinį vokalistą, su tikrai nebloga heavy metališka gerkle, bet dėja nenugirdau jo pavardės….. Tiesa man pasirodė, kad vokalo įgarsinimas šlubavo – kulminacinių “staugimų” beveik nesigirdėjo….
• Jei neklystu nuskambėjo 6 ar 7 Metallica koveriai – turbūt Apocalyptica liktų nesuprasta, jei to nebūtų. Keli iš jų tikrai įspūdingai suskambėjo (One, Enter Sandman, Nothing Else Matters), kiti neypač (Master Of Puppets, Seek and Destroy). Bet iš esmės užskaitau.
• Į koncertą susirinko labai marga publika (aš kažkaip tikėjaus, tik metaliūgų, krauju pasruvusiom akim ….), net švietimo ir mokslo ministras aktyviai į taktą lingavo.
• Puse koncerto iš galvos neišėjo mintis, kaip įgarsinamos violončelės – magnetinių “nuemėjų”, kaip el. gitarose juk nėra? Ale paskui nutariau nekvaršint sau galvos ir mėgautis reginiu.

Vienžo nepaisant to, kad per aštuonias su truputuku valandas teko atlėk iš Klaipėdos, atlaikyt koncertą, grįžt atgal, išgert pusbonkį brendžiuko ir ryte eit darbą – patiko.  Kietas, energingas, kokybiškas ir, svarbiausia, unikalus  (na jei tiksliau – unikaliai atliekamas) metalas su klasikos priemaišom . 666

Kažkaip jaučiu pradėsim su žmonikę dažniau koncertukus aplankyt – smagu vienok

Na ne  visai visiem. Tik tiem, kurie vaikystėj ir ankstyvoj paauglystėi laikė rankose SEGA, Nintendo ar jų kinietiškų klonų (tokių Marijos žemėje buvo daugiausia) “joystick’us”.
Kai užtikau vieną puslapį, duodantį pažaist tuos senuosius žaidimus – širdis džiaugėsi.

Kiek valandų praleista prie primityvaus (šių laikų standartais):

O čia tai buvo nereali “šaudyklė”:

O šitą tai ir mano tėvai žaisdavo:

Ir šitą:

Tikrai negalvojau, kad suprasiu kas yra nostalgija, dar nesulaukęs trisdešimties
Šaunus puslapiukas. Jei kam nors iš Jūsų, žiūrint šiuos paveiksliukus, kažkas viduje sukribždėjo – aplankykit.

Bent jau panašu į tai.
Turbūt nieko baisaus. Šia liga XX amžiaus antrojė pusėje sirgo pusė pasaulio, o ir šiuo metu neretai pasitaiko šios ligos kamuojamų žmonių. Vaistų dėja nėra, tačiau kai kuriems ši liga praeina savaime….. Tiesa, nors retai, bet pasitaiko ir mirtimi pasibaigiančių atvėjų.
Per paskutinias porą savaičių su šios ligos sukelėju kontaktavau kelis šimtus kartų! Dažniausiai namie arba vairuojant automobilyje. Kartais kontaktuodavau ir ankščiau, bet niekad nesusirkdavau…
Nežinau ar išgysiu. Manyčiau, kad taip – turiu stiprų imunitetą.
Atsibodo pezalionės? Vis dar neaišku apie ką aš? WTF?
Na prašom:
Šiemet sukanka 40 metų, nuo paskutinio šių “bacilų” koncerto:

Viskas prasidėjo nuo pilnos diskografijos parsisiuntimo. Vėliau sekė youtube “šukavimas”, wikipedios ir specializuotų puslapių studijavimas, na ir aišku tiesioginis kontaktavimas su ligos sukelėju klausos organais
Na gal ir nesusirgau, taip kaip sirgo septintojo dešimtmečio paaugliai. Gal ir iš vis nesusirgau, bet bent jau pradėjau suprast šios epidemijos priežastis (kas man visada buvo smalsu). Manyčiau jos yra:

• neeilinis muzikinis talentas x4;
• keturios neeilinės asmenybės;
• keturi charakteriai (tipažai), kurie atitinka daugelio žmonių “skonį” (žavingas, linksmas berniukas gražuoliukas, kairiųjų pažiurų, aštraus humoro jausmo bardas, ramaus būdo rytų filosofijos mąstytojas ir liūdno veido, bet didelio artistiškumo “dūšios žmogus”);
• puiki vadyba, talentingas prodiuseris ir moderniausios to meto garso įrašų galimybės;
• labai tinkamas laikas ir aplinkybės muzikai kurią jie kūrė ir apskritai viskam ką jie darė.

  Manau tai ir yra pagrindinės priežastys kodėl dar ir šiais laikais atsiranda šios ligos atvėjų.
  Gal ęsat sirgę? Gal žinot vaistų? Gal nutuokiat kada pasveiksiu? O gal manot, kad visa tai nesamonė ir nėra nei ligos, nei mano įvardintų jos priežasčių? Pasidalinkit ką manot tiek apie šią ligą, tiek apie jos sukelėjus