Godot yra žaidimų kūrimo variklis. Aš sukūriau žaidimą, kurį galite įsigyti čia.

Šituo tekstu norėčiau pasidalinti savo įspūdžiais apie Godot ir mano patirtį kuriant žaidimą.

Kodėl Godot?

Jeigu tai nėra jūsų pirmas tekstas, galbūt žinote, kad aš kartas nuo karto mėgstu sukurti žaidimus. Aš dažniausiai kuriu labai paprastus žaidimus ir kartais jie tampa neįtikėtinai populiarūs. Mano mėgstamiausia kalba yra Javascript, o variklis, kurį dažniausiai naudojau žaidimų kūrimui – Phaser.

Aš pats labiausiai mėgstu žaisti web žaidimus, tai kaip ir viskas išspręsta ar ne?

Šiais laikais yra labai madinga kurti žaidimus Steam, plius youtube pradėjo man rekomenduoti įvairių indy kūrėjų video, taigi aš pagalvojau: kodėl negalėčiau sukurti žaidimo Steam? Pirmas žaidimas tikrai neuždirbs man milijonų (būkim realistai), bet tai bus įdomi patirtis.

Yra būdų kaip interneto svetaines perkelti į programas. Iš principo supakuoji interneto svetainę kartu su chrome naršykle į vieną failą ir čia tau programėlė. Toks būdas nėra elegantiškas ir jis manęs nežavėjo. Reikėjo kito būdo ir tai reiškė, kad turėsiu išmokti naują įrankį.

Kaip ir kiekvienas save gerbiantis žmogus, pirmiausiai pabandžiau Unity. Unity privalumai, kad jie turi be proto didelę bendruomenę ir daug gerų gidų pradedantiesiems. Bet man Unity nepatiko.

Mane labai nustebino, kad Unity neturi kodo redaktoriaus. Jeigu esi programuotojas, galbūt turi savo mėgstamiausią kodo redaktorių ir jame gali dirbti. Aš neturiu, bet ne problema susirasti. Nemokamu yra daugiau nei dešimt, o pridėjus mokamus, tai iš viso meleonai.

Aš supratau, kodėl programuotojams būtina turėti du monitorius: dirbi su dviem programom iš karto. Kodo redaktoriuje rašai kodą ir tuomet Unity žiūri rezultatus. Su vienu monitoriumi, turi nuolatos spaudinėti alt+tab, kas realiai yra tas pats kaip laikyti ranką ant skruzdėlyno. Kas jaučia tame malonumą?

Dalykas, kuris mane baisiai erzino, kad kiekvieną kartą paspaudus ctrl+s, Unity turėdavo perkompiliuoti žaidimą ir tai užtrukdavo apie minutę. Kitaip sakant, jeigu dirbi 8 valandas (pilną darbo dieną), tai prarandi 1,5 valandos ant perkompiliavimo. Aš įsivaizduoju, kad jeigu turite galingą kompiuterį, tai tas procesas užtrunka sekundę, mano kompiuteris yra kažkur 5 metų senumo.

Kitas dalykas, kuris man nepatiko, tai žaidimų eksportavimas. Aš sukūriau savo pirmą žaidimą pagal gidą. Realiai ten nieko nėra, žaidime gal mažiau nei 100 eilučių kodo. Tokio žaidimo eksportas užtruko daugiau nei pusvalandį. Kodėl?!

Po tokios malonios patirties su Unity, nelabai optimistiškai nusiteikęs, nusprendžiau pabandyti Godot. Godot mane maloniai nustebino. Jis turi integruotą kodo redaktorių. Žaidimo eksportavimas užtrunka trumpiau nei 5 minutes ir kiekvieną kartą paspaudus ctrl+s nereikia perkompiliuoti žaidimo. Ko dar žmogus gali norėti?

Godot teoriškai palaiko dvi kalbas C# ir GDscript. Aš esu dirbęs su C# universiteto laikais, kas yra prieš visą amžinybę, bet vieną kartą išmokęs važiuoti dviračiu, niekada nepamirši. Tuo pačiu, jeigu nori daryti karjerą žaidimų kūrime, būtų logiška praktikuotis C#, todėl aš, savaime suprantama, pasirinkau GDscript.

Žmonės sako, kad GDscript yra panaši į Python, negaliu komentuoti, nes niekada taip ir neišmokau Python.

Godot privalumai

1) Įsivaizduokite, kad pasileidote žaidimą ir pamatėte bugą. Jūs galite pataisyti kodą, išsaugoti ir jūsų naujai parašytas kodas iš karto veiks žaidime. Jums nereikia žaidimo pasileisti iš naujo. Kosmosas, ane?

2) Teoriškai Godot sukurtą žaidimą galima eksportuoti į bet kurią platformą. Aš pats išbandžiau tik Windows ir Web, ir turiu pasakyti, kad eksportai nėra lygiaverčiai. Mano žaidime į jūsų gatvę ateina pirkėjai. Piko metu jų gali būti 1000. Windows žaidimo atveju mano kompiuteris pradeda laginti kažkur virš 500, tačiau naršyklės atveju tai jau prasideda virš 200. Windows kodas kažkaip yra geresnis.

3) Aš negaliu patikėti, kaip lengva padaryti vertimus. Nėra priežasties, kodėl jūsų kuriamas žaidimas neturėtų anglų ir lietuvių kalbos. Problema su vertimais į italų kalbą, kad jūs nemokate italų kalbos.

Norint naudoti vertimus, pirmiausiai susikuri Google Sheet (Excel) failą. Pirmas stulpelis raktinė frazė, antras – angliškas vertimas, trečias – lietuviškas vertimas. Eksportuojate failą kaip CSV, drag&drop į Godot ir jums automatiškai sugeneruojami vertimų failai. Nustatymuose pažymite, kokius failus naudoti ir vertimai vyksta automatiškai.

Mygtuko tekste suvedate raktinę frazę ir jinai bus rodoma teisingai priklausomai nuo pasirinktos kalbos. Jeigu norite vertimus naudoti iš kodo, tuomet reikia naudoti TR funkciją. Taip paprasta!

4) Godot redaktorius iš karto pastebi sintaksės klaidas. Programuotojai gali pasakyti, kad žino geresnių kodo redaktorių, bet man tai geriausias su kuriuo teko dirbti.

5) Žaidimo kūrimas Godot nėra tik programavimas. Maždaug 50% yra drag&drop kur reikia susitampyti komponentus. Apie tai pakalbėsime prie trūkumų. Tai nėra gamemaker ar panašus įrankis, kur galima būtų 100% žaidimo sukurti tik drag&drop, kodą rašyti vis tiek reikia, bet pagrindinis Godot elementas yra scena. Man sunku įsivaizduoti, kad scena būtų sudaryta tik iš vieno objekto. 5 objektai turbūt yra vidurkis mažoms scenoms, bet teoriškai vieną sceną gali sudaryti šimtas ar net daugiau objektų. Kiekvienas objektas teoriškai gali turėti po savo kodo failą. Realybėje taip nebus, bet teoriškai įmanoma. Privalumas, prie kurio aš taip ilgai vedu yra paveldėjimas.

Jeigu esate susidūrę su objektiniu programavimu, tai žinote, kad paveldėjimas leidžia naudoti tėvinės klasės metodus ir kintamuosius. Kaip ir viskas labai paprasta. Išskyrus, kad Godot, tai yra daug smagiau. Jūs galite perrašyti paveldėtą metodą, kas yra gerai, bet nieko nestebina. Jūs galite praplėsti paveldėtą metodą t. y. bus įvykdytas originalus kodas ir jūsų naujai parašytas kodas. Jėga ar ne? Jūs galite sukurti paveldėtą sceną. Tarkim, originali scena turi 50 objektų ir 10 klasių. Paveldėjusi scena iš karto gauna visus objektus ir klases, bet jūs taip pat galite pridėti naujų objektų, klasių arba praplėsti esamų funkcionalumą. Kosmosas, ane?

Pavyzdžiui mano žaidime yra pagrindinis lygis, kur jūs galite atlikti visus veiksmus. Tuomet paveldėtas lygis paveldi visą funkcionalumą ir pakeistas tik vienas dalykas: lygio perėjimo sąlygos. Viename lygyje reikia pastatyti tris restoranus, kitame lygyje reikia parduoti prekių už 1,200 eurų. Visas pagrindas yra tas pats ir skiriasi tik keli metodai. Tai yra nerealiai smagu.

Godot trūkumai

1) Pradėkime nuo tokio nelabai trūkumo, bet pripratimo klausimo. GDscript yra kalba pagrįsta tabais, jeigu netyčia kur nors ne ten padėjote tarpą, eilutė iš karto raudonuoja ir kodas neveikia. Iš kitos pusės, tai verčia jūs rašyti tvarkingą kodą ar bent jau kažkiek tvarkingą.

Labai keista, kai eilutės gale nereikia rašyti kabliataškio ar if sąlygos apskliausti. Javascript gali parašyti viską vienoje eilutė ir tai veikia. Čia taip neveiks.

2) Kaip jau minėjau pradžioje aš ateinu iš javascript/Phaser pasaulio. Tame pasaulyje viskas yra kodas. Iš principo kaip tu kuri žaidimą, tai rašai ilgą funkciją, kol supranti, kad dalį kodo reikia panaudoti antrą kartą, tuomet savo didžiąją funkciją išskaidai į mažesnes ir toliau rašai ilgą funkciją. Taip kartoji kol pabaigi žaidimą. Tuomet paskutinį kartą peržiūri kodą ir jį išskaidai, kad taptų geriau skaitomas. Tai yra tobulas Agile, nemanau, kad kas nors priartėja prie šito.

Kaip jau užsiminiau anksčiau, Godot nėra tik programavimas. Kas reiškia, kad jūs negalite tiesiog sėsti ir kurti žaidimo, o eigoje išsiaiškinti ką darote. Prieš pradėdami kurti žaidimą, turite susikurti aiškią struktūrą. O kad galėtumėte susikurti aiškią struktūrą turite žinoti labai tiksliai kaip jūsų žaidimas veiks. Kiekvienos smulkmenos žinoti nebūtina, bet pagrindinius bruožus privaloma.

Niekas nesako, kad negalima tobulinti ar keisti struktūros darbo eigoje, bet labiausiai tikėtina, kad rezultatas bus spageti. Nenoriu sakyti, spageti kodas, nes tai nėra tik programavimas.

Godot kintamuosius galima apsirašyti kode ir po to juos keisti iš inspektoriaus. Tai yra problema, nes jeigu pamatote, kad kažkokia reikšmė yra 2x didesnė nei turėtų būti, jūs nežinote kur ieškoti klaidos: kode ar inspektoriuje, ir reikia patikrinti abi vietas.

3) Jeigu esate dirbę su HTML ir CSS, tai jūs esate įpratę, kad kiekvienas elementas turi paraštes (margins) ir atitraukimus (paddings). Godot atveju, vietoj to turite marginContainer. Kitaip sakant, jeigu HTML formą su gražiu dizainu norėtumėte perkelti į Godot, jums reikėtų maždaug 2x daugiau objektų/elementų, nes kiekvieną kartą, kai nustatėte paraštes ar atitraukimus, jums reikėtų naudoti marginContainer.

4) Nors teoriškai, visi objektai turi savo savybes, kurias galima redaguoti per inspektorių nerašant kodo. Man teko susidurti keletu atveju, kur neradau reikalingų savybių inspektoriuje ir paprašius pagalbos DI, gavau kodo gabalą. Kitaip sakant, yra tam tikros objektų savybės, kurias kažkodėl galima keisti tik per kodą.

5) Yra keistų bugų, kurie neturi nieko bendro su mano kodu. Pavyzdžiui, žaidime galima pastatyti autobusų stotelę ir tuomet atvažiuoja autobusas. Vienas bugas buvo toks, kad vietoj to, kad autobusas važiuotu gatve, jis važiavo šaligatviu. Mano kodas niekaip negalėjo sukelti tokio bugo, bet vienintelis sprendimas, kurį aš radau, perrašyti visą autobuso logiką nuo nulio. Galima problema: kaip skirtingi objektai sąveikauja tarpusavyje. Autobusas nėra tik judantis paveiksliukas, bet scena sudaryti iš 10 objektų ir galbūt vienas iš jų kažkaip keistai sąveikavo su autobusu stotele ar dar kokiu nors kitu žaidimo objektu.

Dalykai, kurių vis dar nežinau

Kaip jau minėjau truputi aukščiau, dirbant su Godot labai svarbu pasirinkti teisingą struktūrą. Tai liečia tiek scenos struktūrą, tiek failų struktūrą. Savaime suprantama, jūs norite paveiksliukų failus laikyti paveiksliukų kataloge, kodo – kodo, duomenų – duomenų. Bet tai nėra gera failų struktūrą. Mano žaidime yra 60 paveiksliukų, ar jūs manote, kad yra gera idėja laikyti viską viename kataloge?

Dar įdomiau yra su kodu. Nes kodą sudaro scenos failai (tscn) ir skripto failai (gd). Ar jie turėtų būti viename kataloge ar skirtinguose. Mano žaidime yra 56 scenos. Laikyti visą viename kataloge bloga idėja. Mano žaidime yra 105 skripto failai, kas reiškia, kad kiekviena scena vidutiniškai turi po du failus.

Kuriant web žaidimus labai svarbu, kad būtų kuo mažiau užklausų į serverį, taigi, sprite yra geriausias būdas. Ir nors Godot teoriškai galima naudoti sprite (aš naudoju), bet nemanau, kad tai yra teisingas būdas. Paprasti paveiksliukai Godot atveju atrodo kaip teisingesnis sprendimas sukeliantis mažiau galvos skausmo. Jeigu aš būčiau naudojęs paveiksliukus, o ne sprite, tai vietoj 60, aš jų turėčiau virš 300. Vėl gi kyla klausimas: kokia turėtų būti teisinga struktūra?

Kiek laiko užtruko sukurti žaidimą?

Žaidimas nėra didelis. Iš viso tik 40 lygių. Vis dėl to sakyčiau, kad žaidimą sukurti užtruko be proto ilgai.

Atsakymas: kiek laiko užtruko sukurti žaidimą - nėra labai paprastas.

Pirmiausiai aš sukūriau Phaser žaidimo versiją. Ir ta versija sukurti man užtruko 4 mėnesius. Vienas mėnesis buvo sunaudotas iliustracijoms. Taip pat savaitę ar dvi sugaišau balansavimui ir idėjai: kokios parduotuvės turėtų būti, kiek jos turėtų kainuoti.

Aš negalėjau panaudoti kodo, bet idėja, skaičiai ir visi paveiksliukai buvo panaudoti galutinėje versijoje. Galutinėje versijoje yra šiek tiek pakeitimų, šiek tiek naujų paveiksliukų, bet pagrindinis darbas buvo atliktas kuriant Phaser versiją.

Toliau aš sukūriau demo versiją. Tai man užtruko apie 2,5 mėnesio.

Galiausiai aš demo versiją praplėčiau iki galutinio rezultato. Tai man užtruko 2 mėnesius.

Taigi, galutinis rezultatas sakyčiau yra 6 mėnesiai. Aišku, reiktų suprasti, kad aš nedirbau po 8 valandas per dieną, kiekvieną dieną. Gera diena yra, kai žaidimui skirdavau po 4 valandas. Taip pat buvo dienų, ypač kai jau matai, kad jau beveik užbaigei ir nori greičiau užbaigti, kai sėdi po 12 valandų, dvi dienas iš eilės. Bet tokių dienų buvo nedaug.

Kuriant šį žaidimą man teko susidurti su daugybę naujų dalykų, aš daug išmokau. Aš manau, kad jeigu kurčiau tokį patį žaidimą dabar, tai galėčiau jį padaryti greičiau. Ne daug, greičiau, tik kokiu mėnesiu.

Apskritai, kurti žaidimą vienam yra keistas procesas. Pradžioje visą laiką skiri kodo rašymui, bet proceso eigoje tai keičiasi. Projekto gale 90% skiri žaisti savo žaidimui ir kodo rašymo būna labai ne daug.

Kas toliau?

Baigiau savo eksperimentą, tai laikas grįžti prie Phaser? Ne, tiesa pasakius, Godot man labai patinka. Galėjote tą atspėti iš pavadinimo. Aš širdyje esu web žaidimų žaidėjas ir kūrėjas, bet, manau, kad nuo šiol juos kursiu su Godot. Taip, aš manau, kad Godot kurti žaidimus yra sudėtingiau ir užtrunka ilgiau, bet taip pat žymiai smagiau.

Jeigu perskaitėte iki galo, mano žaidimą galite rasti čia. Ir būtinai apie jį papasakokite savo draugams.

PS. Aš taip pat žaidimui sukūriau CV, nes kodėl gi ne? Pažiūrėkite, tikrai smagu.

Tai yra gražiausia žaidimo dėžutė, kokią esu kada nors turėjęs! Jinai atrodo kaip knyga ir yra su magnetiniu dangteliu. Paprastai aš nemėgstu nestandartinių dėžučių, bet nesupykčiau jeigu tokių būtų daugiau. Iliustracijos ir piešimo stilius irgi man labai patinka. Bet geri žodžiai tuo ir baigiasi.

Mokykloje reikėjo skaityti Donkichotą, aš nieko neatsimenu, visai gali būti, kad neskaičiau. Bet išgirdęs, jog bus žaidimas apie šitą žymią knygą, nusprendžiau, kad turi jį įsigyti.

Tai kaip žaidžiasi žaidimas? Žaidime yra keturi žymekliai: kliedesys (mėlynas), manija (žalias), meilė (raudonas), šlovė (geltonas). Priklausomai nuo jūsų veiksmų, jie judės ant lentos.

Žaidime, taip pat yra personažų kortos tų pačių keturių spalvų. Kiekvienas žaidėjas pradeda su 9 kortomis. Be spalvos kiekviena korta turi dar kažkokį kiekį spalvotų simbolių. Du pagrindiniai simboliai yra varnelės arba kryžiukai, korta gali turėti nuo 1 iki keturių. Kiti galimi simboliai suteikia kortai specialias galias: žaibas tau leidžia panaikinti kitos kortos rezultatą; perbrauktas žaibas apsaugo nuo rezultato panaikinimo; kortos leidžia tau pasikeisti 2 kortas; deimantas leidžia paimti deimantą (2 taškai žaidimo gale), maišas leidžia paimti daiktą, daiktai įneša daugiau chaoso žaidime. Kaip manote galios nėra labai ypatingos ir aš su jomis turiu vieną problemą: deimantus galima atiminėti iš kitų žaidėjų. Nefaina.

Žaidimas žaidžiamas du skyrius, kiekvienas skyrius turi po 4 raundus. Tarp pirmo ir antro skyriaus yra vienas neesminis skirtumas, kuris padaro žaidimą labiau chaotišku.

Žaidimo pradžioje atverčiamos 4 nuotykių kortos. Nuotykių kortos turi nedidelį tekstą susijusi su knyga. Tokius pačius simbolius (be specialių galių) kaip personažų kortos viršutiniame kariame kampe. Ir du simbolius apatiniuose kampuose. Prie to dar sugrįšiu.

Raundo pradžioje aktyvus žaidėjas išsirenka vieną nuotykį ir tuomet visi žaidėjai išsirenka po vieną kortą iš savo rankos. Kortos padedamos užverstos ir tuomet visi kartu atverčia. Įvykdomos specialios galios eilės tvarka ir suskaičiuojami rezultatai. Tuomet vėl kartojamas tas pats procesas.

Jeigu žaidžiama keturiese, tai kiekviename skyriuje, žaidėjai gali išsirinkti po vieną nuotykį. Jeigu žaidžiama su kitu skaičių žaidėjų prasideda linksmoji matematika. Kažkas turi daugiau nuotykių pasirinkimų nei kiti žaidėjai.

Kaip žinoti kokį nuotykį išsirinkti? Kiekvienas žaidėjas žaidimo pradžioje gauna po tikslų kortelę. Deja, tikslų kortelės yra labai nuobodžios. Tarkim, viena sako: gausi 5 taškus jeigu raudonas žetonas bus pirmas; kita sako: gausi 5 taškus jeigu raudonas žetonas bus paskutinis. Visai realu, kad abi kortos bus žaidime. Taigi, vienas žaidėjas stengsis raudoną žetoną padaryti pirmu, antras žaidėjas stengsis jį padaryti paskutiniu ir sumoje nei vienas taškų negaus.

Pavyzdžiui žaidėjas išsirenka kortą, kuri turi vieną kryžiuką. Tai reiškia, kad jeigu nieko neatsitiktų, žaidėjas turėtų įvykdyti neigiamą balsavimo rezultatą, kuris būtų: paeiti su mėlynu žymekliu per vieną. Bet toks rezultatas nėra garantuotas, nes galutinis rezultatas bus nuspręstas suskaičiavus visų žaidėjų ir nuotykio kryžiukus bei varneles. Jeigu varnelių daugiau, tuomet įvykdomas teigiamas rezultatas, kuris mūsų pavyzdžio atveju būtų raudonas žymeklis paeina per du. Jeigu daugiau kryžiukų, tuomet įvykdomas neigiamas rezultatas. Kaip ir viskas paprasta, nieko ypatingo.

Tarkim, jums reikia, kad mėlynas žymeklis būtų pirmas. Deja, viena akivaizdi žaidimo problema, kad mėlyni ir žali žymekliai juda tik tuomet kai nuotykio rezultatas yra neigiamas. Atitinkamai raudoni ir geltoni žymekliai juda, tuomet kai nuotykio rezultatas yra teigiamas.

Žaidimo pradžioje jūs gaunate 9 kortas, kas atrodytų yra labai daug, bet visai realu, kad visos jūsų turimos kortos yra tik su varnelėmis t. y. duoda teigiamą rezultatą. Taigi, jūs net negalite pasiekti savo tikslo.

Kita problema, vienu metu būna atversti keturi nuotykiai, kas šiaip jau atrodytų daug. Bet visai gali būti, kad nėra nei vienos kortos, kuri judina mėlyna žymeklį. Arba gali būti viena korta, kuri judina mėlyną žymeklį, bet jinai yra su trim varnelėm, o jums reikia pralaimėjimo.

Realiai, kur čia yra žaidimas? Kortos rankoje – sėkmė, nuotykiai – sėkmė, tu gali galvoti, kad balsavimo metu darai įtaką rezultatui, bet realybėje tavo yra tik vienas balsas iš grupės ir nėra jokios priežasties kodėl kiti žmonės norėtų tau padėti arba trukdyti.

Dar nepakalbėjom apie taškus. Jeigu įvykdei savo tikslą, tai gausi tiek taškų, kiek jis sako. Realu, kad negausi nieko. Daugiausiai iš vienos kortos galima uždirbti 12 taškų. Tarp 12 ir 0 yra milžiniškas skirtumas. Už kiekvieną deimantą gausite po 2 taškus, žaidime yra 5 deimantai, todėl teoriškai galima gauti 10 taškų, realu gauti 4. Ir galiausiai gausite taškus už 8 kortas, kurias sužaidėte, taškų kiekis priklauso nuo to, kurioje taškų zonoje žymeklis atsidūrė. Tarkim, jeigu raudonas žymeklis atsidūrė 2 taškų zonoje, tai kiekviena sužaista raudona korta duos jums po 2 taškus. Teoriškai įmanoma uždirbti 40 taškų. Realybėje, jūs uždirbsite arčiau 20 tašku. Taigi, jeigu įvykdėte savo tikslų kortą, gausite maždaug trečdaliu daugiau taškų nei kiti žaidėjai.

Iš vienos pusės aš negaliu pasakyti, kad šitame žaidime nieko nėra. Iš kitos pusės nežinau ar tokį taisyklių rinkinį turėčiau vadinti žaidimu. Taip, jūs praleisite laiką kažką darydami, bet ar tai bus smagus laikas?

Žaidimo trukmė: 20-30min.

Žaidėjų skaičius: 2-6.

Sudėtingumas: 1.75 (lengvas).

Sukūrimo metai: 2025

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: sėkmė.

Jums patinka Ticket to Ride ir ieškote ko nors panašaus? Lengvai suprantamos taisyklės, greiti ėjimai ir įdomus žaidimas? Nežinau ar galite rasti ką nors geriau nei šitas žaidimas.

Savo ėjimo metu jūs galite atlikti tik vieną iš dviejų veiksmų: imti kortas arba statyti palapinę. Beveik identiška Ticket to Ride žaidimui.

Kabliukas su kortu ėmimu, kad jūs galite imti tik dvi gretimas kortas, kas reiškia, kad ne visuomet gausite geriausią variantą. Greičiausiai bus viena korta, kurios labai norite ir kita kuri galbūt bus naudinga.

Palapinės statymas yra gerokai sudėtingesnis veiksmas. Pasirenkate vieną iš esamų palapinių ir tuomet turite sumokėti po kortą už kiekvieną langelį per kurį keliausite įskaitant pirmą (kur yra jūsų dabartinė palapinė) ir paskutinį (kur bus jūsų nauja palapinė). Kai pastatysite palapinę, jūs galimai gausite bonus veiksmą: gauti žetoną arba pasikišti kortą.

Ir tai visa žaidimo esmė.

Yra keletas būdų kaip žaidime galima gauti taškus. Ugnies simbolis duoda vieną tašką, uoga – du, grupė palapinių (dvi ir daugiau) – keturis. Žetonai turi nuo 2 iki 8 taškų, norint gauti taškus, reikia aktyvuoti žetonus, kad tai padaryti reikia pastatyti palapines šalia specifinių simbolių arba specifinėse zonose. Taisyklėse nėra pabrėžiama, bet zonomis yra laikomos vienos spalvos šešiakampių rinkinys. Viena zona gali būti vienas šešiakampis ar gali būti jų daug.

Aš galvojau, kad norint laimėti svarbiausia imti žetonus su dideliais taškais. Taigi, paėmiau du žetonus vertus po 7 taškus. Visą partiją kankinausi bandydamas juos aktyvuoti, kol prieš pat žaidimo pabaigą pagaliau pavyko ir su 38 taškais likau trečias. Tai kaip reikia laimėti? Trijų vertės žetonas plius dvi uogos yra taip pat 7 taškai, bet juos gauti yra lengviau. Žaidėjas surinkęs daugiausiai ugnies simbolių gauna papildomus keturis taškus, kas neatrodo daug, bet viskas susideda. Kitaip sakant, šitame žaidime geriau daryti visko po truputi nei koncentruotis į vieną dalyką. Laiminčioji strategija yra imti 3-4 vertės žetonus ir rinkti ugnies simbolius. Aišku, uogų ignoruoti irgi negalima.

Kadangi, žemėlapis sudaromas iš keistos formos figūrų, tai teoriškai kiekvieną kartą žaidžiant žemėlapis bus vis kitoks. Be to žaidimas ateina su trim papildomais scenarijais ir komandiniu variantu. Kam reikalingas komandinis variantas? Kas ir kodėl norėtų tokį žaidimą žaisti komandomis?

Pirmas scenarijus yra ugnikalnis. Antras scenarijus yra potvynis. Pirmo scenarijaus atveju, įvykus įvykiui ugnikalnis išsiveržia ir lava padengia gretimus plotus t. y. mažina žaidžiamą teritoriją. Antro scenarijaus atveju pakyla potvynis ir vanduo mažina teritoriją. Skirtumas tarp pirmo ir antro yra žetonų spalva, kam reikalingi du identiški scenarijai? Vienu puslapių mažesnė taisyklių knygutė ir bebrai jums padėkotų už išsaugotą mišką.

Trečiasis variantas yra kaimai ant vandens. Šiame variante žaidėjai gali statyti kaimus ant vandens, ko negalima daryti standartiniame žaidime. Aš nežinau kodėl tą darytum. Kaimai patys iš savęs neduoda nei taškų, nei padeda įgyvendinti žaidimo tikslus. Naujos taškų skaičiavimo formulės atrodo labai komplikuotai palyginus su standartiniu žaidimu.

Tęskime mintis apie blogus dalykus. Nežinau ką galvojo šito žaidimo leidėjai, bet jų logika labai keista. Pirma, žinote, kaip stalo žaidimai būna įvynioti į celofaną? Šitas nebuvo. Tiesa pasakius, nebuvo įvyniotas į jokią apsaugą. Jo kraštai tiesiog buvo užklijuoti lipnia juostele ir tiek. Paprastai žaidimai vyniojami į celofaną, kad komponentai nepasimestų ir žaidimo dėžė nesusigadintų transportavimo metu. Ačiū, dievui nieko blogo šitam žaidimui neatsitiko.

Antra, nekenčiu žaidimų, kurie sako: neišmesk šablonų (en. punchboard), nes dėžėje bus per daug vietos. Aš apie tai jau kalbėjau, kai rašiau apie Distilled, šita problema jau išspręsta keliais skirtingais būdais. Jeigu norite būti ekologiški ir tausoti gamtą, darykite mažesnes dėžes!

Trečia, žaidimas ateina su keturiais scenarijais, kurie yra atspausdinti ant šablonų ir maždaug užima 25% šablono. Radikali idėja: jeigu scenarijai nebūtų spausdinami ant šablonų, tai žaidimo komponentams reiktų vienu šablonu mažiau. Jeigu spausdinate 1000 žaidimo kopijų įsivaizduokite, kiek popieriaus sutaupytumėte. Jeigu spausdinate 10.000 kopijų, tai čia praktiškai visas parkas išgelbėtas. Kodėl jūs apsimetate ekologiškais, jeigu ryškiai tokie nesate?

Taisyklių knygutė galėtų būti geresnė. Nėra taip, kad perskaitęs knygutę negali žaisti, bet jinai sumaketuota taip, kad skaitydamas prabėgomis praleidi kritines taisykles.

Komponentai. Palapinės yra ne tik skirtingos spalvos, bet ir formos, kas yra labai smagu. Vaizdai ant žetonų yra labai gražūs, paslaptingi. Kiekvienas žetonas galėtų būti skyrius nuotykių knygoje.

Dėkliukas yra padarytas iš popieriaus ir geresnis nei 99% plastikinių dėkliukų.

Kalba. Žaidime nėra kalbos ant jokių komponentų, taigi jeigu kas nors paaiškina taisykles galima žaisti nemokant kalbos.

Sėkmė. Kortos, kurios kris yra sėkmė. Gali būti, kad tau reikia dykumos, bet šiuo ėjimu nėra nei vienos dykumos pardavime. Gali būti, kad kas nors tau prieš nosį paims kortą, kurios nori.

Žetonai irgi kris atsitiktine tvarka, bet šiuo atveju kiekvienas žaidėjas stengsis rinktis tuos, kurie labiausiai dera tarpusavyje, todėl yra mažesnė tikimybė, kad paims tai ko tu nori.

Ir paskutinis dalykas, kas nors gali pastatyti palapinę ten kur tu norėjai ir tai apsunkins tau žaidimą.

Tai nėra strateginis žaidimas. Tai yra taktinis žaidimas. Kiekvieną ėjimą turi žiūrėti kokia geriausia situacija tau yra dabar. Tai nėra problema, nes kitų žaidėjų ėjimai dažniausiai būna labai, labai greiti.

Žaidimo žemėlapio dydis priklauso nuo žaidėjų skaičiaus. Nežaiskite šito žaidimo dviese, žaidimo žemėlapis yra toks mažas, kad net nesmagu.

Aš šį žaidimą rekomenduoju visiems pradedantiesiems. Labai gražus, labai paprastas žaidimas.

Žaidimo trukmė: 45-60min.

Žaidėjų skaičius: 2-4 (Rekomenduoju 4).

Sudėtingumas: 2.10 (nesudėtingas).

Sukūrimo metai: 2025

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: statybos, kortų kolekcionavimas.

Labai įdomi knyga ir nors autorė nemoka informacijos perteikti įdomiai, aš vis tiek knygą rekomenduoju.

Skaityti anglų kalba terminus apie verpimą ir audimą yra labai sunku. Taip pat labai tikėtina, kad daugiau tų terminų gyvenime nesutiksite.

Knygą sudaro 7 skyriai plius įžanga ir epilogas.

Pirmas skyrius – plaušai. Jame pasakojama apie akmens amžių. Priešingai nei molis, medžiaga paprastai ilgai neišlieka, todėl papasakoti daug nėra ką, bet labai įdomu. Ar galite įsivaizduoti, kad kažkas sugalvojo, kad iš linų galima daryti drabužius? Arba, kad iš avies vilnos galima daryti drabužius? Seniau avys nebuvo tokios kaip dabar. Dabar jos išveistos, kad duotų daug vilnos ir tai daugybės veisimo metų pasekmė.

Antrasis skyrius – siūlas, pasakoja apie siūlų kūrimą (verpimą) iš bazinės medžiagos viduramžiais. Tai buvo labai laikui imlus procesas, be jokios automatizacijos. Sakoma, kad geriau nei meditacija.

Trečiasis skyrius – medžiaga pasakoja apie mezgimą, audimą, raštus. Norint būti geru mezgėju, reikia mokėti gerai matematiką. Pradinėse matematikos klasėse galėtų mokinti mezgimo, būtų žymiai įdomiau, nei rašyti skaičius į sąsiuvinį.

Ketvirtas skyrius – dažai. Labai paviršutiniškai prabėga per prabangiausių, sudėtingiausiai pagaminamų spalvų procesą. Apie dažus galima būtų parašyti atskirą knygą.

Penktas skyrius – pardavėjai. Aš niekada nebūčiau pagalvojęs, kad pardavėjai yra verti atskiro skyriaus, bet pardavėjai rašė apie savo pardavimus molinėse plokštelėse, papirusuose, todėl teoriškai apie juos žinome daugiausiai.

Šeštas skyrius – pirkėjai. Šiame skyriuje prabėgomis užsimenama apie įvairius draudimus bei baudas. Būtų labai įdomu apie tai paskaityti daugiau. Kodėl draudimai buvo įvesti, kokios to buvo pasekmės, kaip paprasti žmonės juos apeidinėdavo. Čia yra tiek daug įdomių dalykų, bet galėtų būti gerokai daugiau.

Septintas skyrius – inovatoriai. Tikiuosi šitą skyrių skaitė Utenos trikotažo ir Audimo vadovai. Skyrius pradedamas žmonėmis, kurie pakeitė drabužių istoriją ir baigiamas žmonėmis, kurie galbūt pakeis ją ateityje. Vienos istorijos atrodo daug žadančios, kitos atrodo įdėtos tik tam, kad buvo vietos.

Mano vertinimas:

– norėčiau, kad šita knyga būtų išleista lietuvių kalba, bet nemanau, kad taip atsitiks.

Šis žaidimas savo jausmu man primena Black Forest: ką daryti? Ką nori. O koks ėjimas yra geriausias? Nežinau, jie visi atrodo geri. Jeigu Black Forest žaidime nesvarbu ką darai gali gauti taškų ir tai veda link pergalės, aš nemanau, kad tai tiesa šitame žaidime. Tam tikri veiksmai yra geresni nei kiti, bet tai nėra akivaizdu. Pakalbėkime apie viską iš eilės.

Mano turima žaidimo versija vadinasi Imperatoriaus leidimas yra turiu pasakyti, kad komponentai yra nerealūs. Man patinka mediniai traukiniai ir laivai, dvisluoksnės žaidėjų lentos. Deja, imperatoriaus leidimas taip pat ateina su dėkliuku. Tiesa pasakius, dėkliukas nėra blogas, bet jeigu komponentai tiesiog būtų plastikiniuose maišeliuose žaidimas užimtų du kartus mažiau vietos. Ta prasme, dėžė galėtų būti mažesnė. Man patinka mažesnės dėžės.

Nors žaidimas atrodo tikrai gražiai, kai kurie grafinio sprendimo elementai atrodo keistai. Žaidime yra 4 skirtingi regionai ir tris kartus per žaidimą už dominavimą regione gaunami taškai. Nei taisyklių knygutėje, nei lentoje nėra aiškiai parodyta kas yra regionas. Man reikėjo 4 valandas žiūrėti į žaidimo lentą, kol supratau kur yra vienas regionas, o kur yra kitas. Pasirodo regionai išdėlioti taip: šviesiai žalias, tamsiai žalias, šviesiai žalias, tamsiai žalias ir skirtumai tarp šviesios ir tamsios spalvos nėra tokie dideli, kad iš karto pastebėtum. Šita vieta tikrai galėjo būti išspręsta geriau.

Kita vieta, kur taisyklių knygutė nupjovė grybą yra paskutinis raundas, o tiksliau paskutiniai trys ėjimai. Reikia papildyti darbininkus ar ne? Pagal tai kaip parašyta, gali interpretuoti kaip nori. Tiesa yra ta, kad reikia papildyti darbininkais po paskutinio raundo, prieš tris likusius ėjimus, bet jeigu jie baigiasi trijų ėjimų metu, daugiau naujų darbininkų neatsiranda.

Jeigu jau kalbam apie taisyklių knygutės trūkumus, vienas iš dalykų, kas daro šitą žaidimą sudėtingu yra naudojami terminai. Aš manau, kad jeigu žaidime būtų pasirinkti kiti terminai, jo taisyklės skaitytųsi lengviau.

Savo ėjimo metu žaidėjas gali atlikti vieną iš dviejų dalykų: samdyti darbininką arba mokėti algas.

Tai yra įdarbinimo žaidimas, bet tokios idėjos aš nesu matęs jokiame kitame žaidime.

Žaidime yra 9 teoriškai skirtingi veiksmai, bet kai kurie veiksmai yra beveik identiški. Pavyzdžiui statyti laivą ar traukinį bei pakelti technologijų ar anglies lygi yra du identiški veiksmai. Tie veiksmai yra sugrupuoti po du (išskyrus vieną, nes devyni nesidalina iš dviejų). Žaidimo pradžioje prie kiekvienos grupės veiksmų yra po tris darbininkus. Darbininkai yra šešių spalvų ir jeigu veiksmo darymui spalva neturi įtakos, tai algų mokėjimo metu įtaka labai didelė (apie tai vėliau).

Kai paimamas paskutinis darbininkas prie veiksmo, tuomet ateina darbininkai iš rezervo. Jeigu darbininkai iš rezervo negali ateiti, tuomet raundas baigiasi. Raundai nėra tas pats kaip epochos ar algų mokėjimas. Kai baigiasi raundas, tai tiesiog reiškia, kad papildom žaidimo lentą darbininkais. Kai baigiasi epocha, tuomet skaičiuojame taškus.

Bet grįžkime prie veiksmų. 6 iš 9 veiksmų žaidime galima atlikti iki 3 kartų. Ir jeigu jūs norite būti efektyvus, tai jūs norite su vienu darbininku atlikti kiek galima daugiau veiksmų. Nesu tikras, kad žaidimo pradžioje įmanoma, kurį nors veiksmą atlikti daugiau nei vieną kartą, bet jeigu žaidimo gale nebandote veiksmų atlikti tris kartus, tai kažką negerai sužaidėte.

Technologijų ar anglies reitingą galima pakelti per 1, 2 ar 3 priklausomai nuo to kiek sumokėsite 1, 3 ar 6. Technologijų reitingas nurodo kokį fabriką galite statyti. Anglies reitingas nurodo kiek anglies gausite algų mokėjimo metu.

Fabriko statymas yra vienas iš paprasčiausių veiksmų: sumoki 6 pinigus gauni fabriką. Yra šešių skirtingų rūšių fabrikai. Fabrikų rūšys yra svarbios prekių pristatymui. Yra 3 lygių fabrikai: 2, 4, 6. Žaidėjai žaidimą pradeda su 1 technologiniu lygiu, taigi, norint statyti fabriką reikia pasikelti technologinį lygį. Skirtingo lygio fabrikai sunaudoja skirtingą kiekį anglies: 2, 3 ar 4 atitinkamai. Fabrikai taip pat duoda bonusus. Bonusai gali būti vienkartiniai pastatymo metu, įrengiant gamybos liniją fabrike arba susiję su konkrečiu veiksmu. Mano nuomone, geriausi bonusai yra susiję su kokiu nors veiksmu, blogiausi su gamybos linijos įrengimu.

Gamybos veiksmą galima aktyvuoti tris kartus, bet visos aktyvacijos turi būti skirtinguose fabrikuose. Gamybos metu fabrikai degina anglį, kad pagamintų kokį nors produktą.

Mašinų veiksmas leidžia įrengti naujas gamybos linijas fabrikuose, galima aktyvuoti tris kartus, bet skirtinguose fabrikuose. Pirma linija kainuoja 5 pinigus, antra – 5 pinigus ir 1 geležį. Kiekvienas fabrikas maksimum gali turėti dvi linijas. Kiekviena linija prideda po vieną papildomą produktą.

Laivus arba traukinius galima pirkti už 3 geležis arba 5 pinigus ir 1 geležį. Laivai iš tiesų pats nenaudingiausias veiksmas žaidime. Teoriškai pastatai laivą ir tai leidžia tau pagerinti bonusus, kuriuos gauni algų mokėjimo metu, dėl ko tavo žaidimas gali tapti geresnis, bet realiai tai niekaip nesikonvertuoja į reikšmingus taškus.

Traukinių veiksmas kaip tik priešingai, atrodo bevertis, bet iš tiesų yra labai naudingas, nes prideda du papildomus įtakos taškus regionuose.

Investavimo veiksmas leidžia pasikelti pajamas arba įgyvendinti kontraktus, kurie duoda papildomų resursų. Šitą veiksmą galima atlikti tris kartus, bet reikia mokėti prekėmis iš skirtingų fabrikų.

Paskutinis veiksmas yra prekių pristatymas. Tai yra pats painiausias veiksmas, bet esmė yra tokia: pristatai prekes į pasirinktą regioną ir gauni tam tikrą įtakos taškų skaičių. Kai baigiasi epocha arba tiksliau sakant tris kartus per žaidimą yra skaičiuojami įtakos taškai regione ir žaidėjai atitinkamai gauna už tai taškus. Dalykas, kurio nemačiau jokiame kitame žaidime yra tas, kad ant lentos jau yra surašyti tam tikri skaičiai, tie skaičiai reiškia užsienio investuotoją. Kas reiškia, kad žaidimo metu varžaisi ne tik prieš kitus žaidėjus, bet ir prieš investuotoją. Tai taip pat reiškia, kad dviejų žaidėjų žaidime išstumti investuotoją yra gerokai sunkiau nei keturių ir atitinkamai galutiniai taškų rezultatai dviejų žaidėjų žaidime bus mažesni, nei keturių.

Aptarėm visus 9 veiksmus, pakalbėkime apie kitą pasirinkimą – algų mokėjimą. Tai nėra paprastas ėjimas, bet visas procesas. Pirmiausiai reikia pasiimti vieną iš trijų žetonu su gėlės žiedu. Su tuo žetonu pasižymi kokius taškus ant savo žaidimo lentos gausi žaidimo gale.

Antra, išmeti visas anglis ir pinigus. Kai veiksmą vadinu algų mokėjimu, tai labai keistai skamba, kad kažką reikia išmesti, bet įsivaizduokite, kad akcininkai juos pasiėmė ir išsimokėjo bonusus.

Trečia, gauni tiek pinigų ir tiek anglies kiek rodo tavo žymekliai. Pradžioje daug anglies nereikia, bet pinigų visuomet reikia daug.

Ketvirta, gauni bonusą už žemiausio darbininko spalvą. Jeigu aukščiausio darbininko spalva yra kitokia nei žemiausio, tuomet gauni antrą bonusą. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai smagu, jeigu vienas iš tų darbininkų yra mėlynas, nes bonusas yra pinigai.

Ir penkta, reikia sumokėti algas darbininkams. Už kiekvieną spalvą turi sumokėti 3 pinigus. Darbininkų kiekis yra nesvarbu. Jeigu turi 4 spalvas, tai turi sumokėti 12 pinigų. Žaidimą žaidėjai pradeda su pinigu žymekliu ant 12.

Aš praleidau labai daug smulkmenų, bet čia esminės žaidimo taisyklės. Beliko tik pakalbėti apie taškus. Yra dvi vietos kur galima gauti reikšmingus taškus: asmeninė žaidėjo lenta ir pagrindinė žaidimo lenta. Asmeninėje žaidimo lentoje galima uždirbti apie 100 taškų, jeigu žaisite labai gerai gausite šiek tiek daugiau, jeigu žaisite blogai gausite ženkliai mažiau. Pagrindinėje žaidimo lentoje teoriškai galima uždirbti apie 300 taškų. Turbūt realus taškų skaičius yra arčiau 200. Bet su pagrindine žaidimo lenta yra viena problema: dėl taškų jūs varžotės prieš žaidimą. Žaidžiant keturiese yra lengva išstumti žaidimą iš pirmos vietos, žaidžiant dviese yra labai sunku. Taigi, priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus, manau, kad jūsų strategija turėtų skirtis. Žaidžiant dviese jūsų tikslas turėtų būti gauti maksimumą iš asmeninės lentos. Žaidžiant su daugiau žaidėjų, asmeninę lentą galite palikti ramybei ir turite fokusuotis į dominavimą regionuose. Dominavimas dviejuose regioniniuose yra jūsų kelias į pergalę. Dominavimą reikia pradėti kiek galima anksčiau, kas lengviau pasakyti, nei padaryti.

Kai yra tiek daug taisyklių, kai žaidimas turi 9 įdarbinimo vietas, tai tikėtumeisi, kad turės bent tris skirtingus būdus laimėti, bet tai nėra tiesa. Yra vienas optimalus kelias, jums reikės laiko tą kelią atrasti, bet kai atrasite, žaidimas visuomet žaisis taip pat.

Kalba. Teoriškai žaidimas nėra priklausomas nuo kalbos ir viskas pavaizduota simboliais, bet neįmanoma tiek daug simbolių atsiminti ir jums kartas nuo karto reikės pažiūrėti į paruoštuką ar taisyklių knygutę, todėl kalbos mokėjimas šitam žaidimui reikalingas.

Komponentai. Jau pradžioje minėjau, kad man labai patinka šito žaidimo komponentai. Ko neminėjau, kad šitas žaidimas ateina su paruoštukais žaidėjams. Kas yra labai gerai. Kai kuri informacija, kurią galima rasti paruoštukuose nėra taisyklių knygutėje. Aš turbūt galėčiau sudaryti žaidimų top 10 žaidimų, kurių taisyklių knygutės yra mažesnės nei šito žaidimo paruoštukai. Palyginimui Cat between us:

Sėkmė. Pirmasis sėkmės elementas yra startiniai resursai. Kadangi, jie sudėliojami atsitiktinai iš dviejų dalių, tai koks nors žaidėjas gali gauti neįtikėtinai stiprią kombinaciją, kuri lenkia visus 2x. Bet, kadangi, tai yra sėkmė, tai tikrai nebus kiekviename žaidime.

Antras sėkmės elementas yra darbininkai prie įdarbinimo vietų. Jeigu nori mėlyno darbininko, bet neiškrito… Nieko nepadarysi.

Man labai patinka žaidimo komponentai, man patinka žaidimo idėjos, manęs negąsdina žaidimo sudėtingumas. Mane gąsdina žaidimo trukmė, skaičiuokite po valandą žaidėjui. Ir mane nuvilia, kad nėra skirtingų kelių į pergalę. Bendrai paėmus negaliu rekomenduoti.

Žaidimo trukmė: 150-300min.

Žaidėjų skaičius: 1-4.

Sudėtingumas: 3.59 (ypatingai sudėtingas).

Sukūrimo metai: 2026

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: įdarbinimas, industrializacija, Japonija, algų mokėjimas.

Jeigu kas nors paklaustų kaip atrodo grupinis solo žaidimas, tai šis beveik tobulai atitiktų apibūdinimą. Sprendimas ar verta įsigyti šitą žaidimą turėtų priklausyti tik nuo vieno klausimo: kiek svarbu jums interakcijos tarp žaidėjų?

Kalbėti apie žaidimą reikėtų pradėti nuo jo temos: šitame žaidime jūs esate moterys, kurios žudo savo vyrus tam, kad paveldėtų jų turtus. Prisimenate Bloody Inn? Tas žaidimas irgi turi panašią temą.

Žaidimo tikslas yra ištekėti už kunigaikščio. Kunigaikštis yra tik vienas, todėl šis žaidimas yra lenktynės. Žaidžiama tiek raundų, kol kas nors pasiekia tikslą, kiekvienas raundas turi 4 pagrindinius žingsnius.

Pirmasis žingsnis kortų traukimas. Kortų traukimas vyksta tokiu pačiu principų kaip Brian Boru, šiuo atveju tu gauni 5 kortas išsirenki vieną ir kitas siunti ratu. Taip darai, kol gauni dvi kortas iš kurių išsirenki vieną, o kitą išmeti. Po šito etapo kiekvienas žaidėjas turi 4 naujas kortas.

Antrasis žingsnis vadinasi investavimas, kas iš principo reiškia, kad gali sužaisti tiek kortų kiek nori. Kai kurios kortos yra nemokamos, kitos yra mokamos.

Trečiasis žingsnis yra vyro fazė. Jeigu turi ginklą gali nužudyti (savo) vyrą, jeigu turi vestuvių kortą gali vesti vyrą (reikia būti našle). Taip pat gali atlikti vieną iš sekančių veiksmų. Pirmasis padėti vyrui karjeroje, šitas veiksmas yra tinkamas tik kunigui ir profesoriui. Pasmaugti savo vyrą, teoriškai šitas veiksmas duos 7 gėdos ir gali galvoti, kad neapsimoka, bet geriau gėda, nei laukti kol gausi ginklo kortą. Paskutinis veiksmas yra susižadėti, jis duos 5 gėdos, vėl gi daug, bet jeigu su korta nužudei vyrą ir tuomet veiksmu susižadėjai, tai sutaupei vieną ėjimą ir nereikėjo laukti kol atsiras vestuvių korta. Šis žaidimas vis dėl to yra lenktynės.

Paskutinis žingsnis raunde yra „namų tvarkymasis“, kur gali rankoje pasilikti nedaugiau nei 3 kortas. Daugelių atveju tai nebus problema ir rankoje bus 3 ar mažiau kortų.

Taip žaidžiama, kol kažkas laimi.

Kokios yra kortos? Kaip jau galėjote nuspėti gan didelė grupė kortų yra ginklai. Geriausia korta yra natūrali mirtis, kuri duoda 0 gėdos, blogiausia: pistoletas – 4 gėdos.

Yra dviejų tipų kortos interakcijai tarp žaidėjų. Viena apšmeižti kitus žaidėjus, tavo gėda padidėja 1, visų kitų žaidėjų - 2. Kita – labdara, jeigu duodi kitam žaidėjui 2 pinigus, tai tavo gėda sumažėja dviem.

Vienas iš geriausių būdų gauti pinigų žaidimo pradžioje yra meilės romanas, tu gauni du gėdos ir 5 pinigus.

Gana daug kortų yra ūkis. Kai vyras miršta, gauni 2 pinigus. Jeigu ūkis yra iš nuomotas, tuomet gauni dar papildomai 4 pinigus.

Dvaras neduoda pinigų, bet sumažina gėda net 5 vienetais. Dvarą taip pat galima išnuomoti.

Malūnas duoda 2 pinigus plius po pinigą už dviejų tipų resursus. Iš viso yra keturių rūšių resursai, jų ikonas galima rasti ant ūkio ir nuomos kortelių. Malūną taip pat galima pagerinti du kartus pagerinimas leidžia padvigubinti uždarbį už vieną resursą.

Paskutinė kortą, kurios dar neminėjau yra tarptautinis verslas. Viena tokio tipo korta duoda -3 pinigus, dvi – 0, už tai penkios net 12 pinigų.

Vienas specialus veiksmas yra vyro mirtis. Moteris gauna pinigus tik tuomet, kai vyras miršta. Tokiu atveju reikia išmesti visas kortas su laikroduko ikona ir gauti pinigus už visas kortas tu testamento ikona. Po pirmo vyro mirties gali turėti kažkur apie 30 pinigų, bet po trečio gali turėti ir 120.

Žaidimo komponentai. Man labai patinka visos iliustracijos. Realiai tai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios pirkau žaidimą. Kas man nepatinka, tai kad žaidėjų lentelės yra tiksliai tokio dydžio kaip dėžutė, kas reiškia, kad nėra kur piršto užkišti ir vienintelis būdas jas išimti iš dėžutės, tai apversti dėžutę. Tokie dalykai mane erzina.

Ant žaidėjų lentelių yra parašyta raundo eiga, bet neaprašytas specialus veiksmas – vyro mirtis. Aš manau, kad aprašyti vyro mirties veiksmus yra svarbiau nei raundo eigą.

Kalba. Žaidime yra daug teksto, bet tas tekstas paaiškina įvairias žaidimo taisykles. Teoriškai sužaidus du kartus, nereikės nieko skaityti, nes viską galima išmokti mintinai. Kortų įvairovė nėra didelė.

Sėkmė. Šito žaidimo negalima laimėti remiantis tik sėkmė be strategijos, bet sėkmės įtaka rezultatui yra didelė. Pavyzdžiui negausi vestuvių kortos, tuomet turėsi susižadėti, bet tuomet turi 5 daugiau gėdos nei žaidėjai, kurie gavo vestuvių kortas. Jeigu vienas žaidėjas gaus 0 gėdos kortą nužudymui, o kitas 4, vėl gi skirtumas, bet nėra nieko ką tu galėjai padaryti, kad būtų kitaip. Vienintelis dalykas ką tu gali padaryti yra laukti kito ėjimo žaidime, kuris yra lenktynės. Tai neskamba kaip geras pasirinkimas.

Norint laimėti žaidimą reikia ištekėti už kunigaikščio ir tą galima padaryti tik su vestuvių korta. Vienas žaidėjas gali tiesiog kaupti vestuvių kortas ir jos niekada iki tavęs neateis. Nieko negali padaryti.

Peržaidžiamumas. Aš nemanau, kad jis yra didelis. Pirmą kartą žaidi, kad sužinotum kokios yra kortos. Antrą kartą žaidi, kad patikrinti ar tavo žaidimo strategija yra geriausia. Nežinau kodėl reikėtų žaisti trečią kartą.

Žaidimo emocijos. Pirmasis veiksmas imituoja interakciją, bet realiai žaidimui nieko neprideda tik laiko. Jeigu gautum keturias atsitiktines kortas rezultatas būtų lygiai toks pats. Brian Boru žaidime yra keturios kortų spalvos, todėl tu gali rinktis vieną iš keturių sričių į kurią nori fokusuotis. Aišku, gali norėti geltonų kortų ir dėl sėkmės jų negauti. Šitame žaidime geriausios kortos tau, greičiausiai yra geriausios bet kuriam žaidėjui, atitinkamai prasčiausios kortos tau, greičiausiai yra prasčiausios bet kuriam kitam žaidėjui. Taigi, tavo pasirinkimas nieko nekeičia.

Antrasis etapas žaisti kortas yra grynai solo, niekas nieko beveik neįtakoja. Žaidėjai gali žaisti vienu metu, bet vyrų skaičius yra ribotas, taigi, teoriškai reiktų žaisti eilės tvarka, nes tas kuris pirmas eilėje turėtų gauti norimą vyrą, o ne tas kuris moka sudėlioti kortas greičiausiai. Kalbant apie vyrus, šį žaidimą gali žaisti nuo 2 iki 6 žmonių, bet vyrų skaičius yra toks pats prie bet kokio žaidėjų skaičiaus. Žaidžiant dviese, vyrų yra daugiau nei reikia. Žaidžiant šešiese, jeigu neskubėsi negausi geidžiamo vyro. Labai jau skirtinga situacija/emocija.

Labdaros kortelė yra vienas smagiausių dalykų, kokį esu patyręs daugelyje žaidimų. Tarkim, turi labdaros kortelę, bet neturi pinigų, kitas žaidėjas sužaidžia savo labdaros kortelę ir duoda tau pinigų. Tuomet tu sužaidi labdaros kortelę ir gražini žaidėjui jo pinigus. Gaunasi, kad pinigų kiekis tarp žaidėjų nepasikeitė, bet abiejų gėdos lygis sumažėjo. Keista, bet smagu.

Beje, jeigu visi žaidžia eilės tvarka, tai galbūt tu pirmas žaidei ir neturėjai pinigų labdaros kortelei, bet jeigu visi žaidžia vienu metu, tai galbūt tu gavai tuos pinigus tuo metu kol darei kitus veiksmus. Vėl gi, keistas žaidimas.

Apibendrinkim. Tai palyginus yra paprastas žaidimas. Man labai patinka jo išvaizda. Paaiškinimų yra daug ir visur, neturėtų kilti dviprasmybių. Bet aš nemanau, kad jis vertas vietos jūsų kolekcijoje, net jeigu dėžutė ir yra mažesnė nei standartinė.

Žaidimo trukmė: 45-90min.

Žaidėjų skaičius: 2-6.

Sudėtingumas: 1.89 (lengvas).

Sukūrimo metai: 2023

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: vestuvės, nusikaltimas, kortų kolekcionavimas, lenktynės.

Leiskit jums papasakoti apie kosminę operą, apie kurią jūs nebūsite girdėję.

Jeigu nežinočiau kuriais metais šis serialas buvo sukurtas galvočiau, kad istorija parašė dirbtinis intelektas. Be pagrindinės linijos yra keletas šalutinių, kurios niekur neveda ir yra švelniai sakant keistos. Tai apie ką šis serialas?

Veiksmas vyksta tolimoje ateityje. Žmones negimsta, bet yra sukuriami konkrečiai funkcijai. Jie gyvena iki 45 metų ir tuomet pasitraukia išgyvenimo (Kas nors prisimenate Logan’s run?). Šiame pasaulyje vyrų ir moterų santykis yra 1:9. Sakytumėte ideali situacija haremo anime, bet šis serialas tuo keliu nepasuka.

Vyrai užima visas valdančiąsias pozicijas, nes tik jie sugeba priimti kompetentingus sprendimus ekstremaliose situacijose. Serialo žodžiai, ne mano. Tuo tarpu moterys turi tenkintis žemesnėmis pozicijomis.

Kosmose pasirodo neaiškios kilmės 500km diametro žiedas. Jis paleidžia didžiulį energijos pliupsį, kuris sunaikiną didelę teritoriją Žemėje. Po incidento surenkama speciali įgula nustatyti žiedo kilmę. Įgula susirenka kosminiame laive Bilkis, kurio pagrindinis ginklas yra didžiulis mecha pavadinimu Shaft.

Pagrindinė serialo veikėja yra Mika Seido. Ji yra „baltoji“, kas serialo kontekste reiškia, kad jos DNR yra prastesnis, nei kitų komandos narių. Ir vis dėl to Mika yra žmogus, kuriam tenka pareiga pilotuoti Shaft.

Pagrindinė serialo tema yra, kad žmonija yra klaida ir todėl turi būti sunaikinta. Tai parodoma ne tik per dialogus, visuomenės santvarką bet ir per įrankius kuriuos naudoja. Shaft kodas yra pilnas klaidų.

Kodėl aš norėjau pakalbėti apie šitą serialą? Dvi priežastys. Pirmoji – šuo, kuris naudojasi internetu ir rašo el. laiškus. Jis yra trečiaeilis personažas, bet vis tiek smagu.

Pagrindinė priežastis, tai vienintelis serialas, kuriame programinė įranga turi bugų. Yra situacijų, kai Mika paspaudžia užkrovimo mygtuką, programa krauna ir lūžta krovimosi metu. Kitą kartą, programa lūžta vidury mūšio. Laive taip pat sėdi komanda testuotojų/programuotojų, kurie nuolatos taiso/tobulina kodą. Nesu matęs nieko panašaus jokiame seriale.

Serijos ilgis: 22 min.

Epizodų skaičius: 13

Kūrimo metai: 2001

Nuorodos:

Wikipedia

IMDB

Tai yra kišeninė žaidimo Concordia versija. Aš, biški, perdedu, neturiu tokios didelės kišenės, bet perdedu tikrai tik biški.

Kompanija Playte sugalvojo L-tipo žaidimo lentą, kas reiškia, kad žaidimo dėžutė išsilanksto ir tampa žaidimo lenta. Tai yra šiek tiek problema, nes žaidimo metu lenta būna išsikraipiusi, bet aš mieliau turėsiu 10 tokio dydžio žaidimų, nei vieną Concordia ir Concordia toli gražu nedidžiausias žaidimas mano kolekcijoje.

Žaidimas vyksta Sardinijos saloje, bet tema tiek čia ir svarbi. Kaip ir žaidime Concordia jūs savo ėjimo metu žaisite kortą ir atliksite ką jinai sako. Kitaip nei žaidime Concordia jūs nepirksite naujų kortų. Žaidėjai turi tas pačias 7 kortas ir su jomis žaidžia visą žaidimą. Pakalbėkime apie kortas.

Admirolas leidžia pasistatyti laivą ar perkelti laivus į kitą uostą. Vadas leidžia padėti vieną kaimietį arba perkelti per keturias vietas. Kunigas leidžia padėti kunigą arba perkelti kunigą per tris vietas. Kunigas yra įdomus tuo, kad kiti žaidėjai negali padėti ar perkelti savo valstiečių ten kur yra jūsų kunigas. Fermeris leidžia nuimti derliaus žetoną, jeigu yra kaimiečių vorelė tarp laivo ir žetono. Architektas leidžia pastatyti fortą arba kaimą. Kaimų galima pastatyti tik tiek kiek turi derliaus žetonų. Karalienė leidžia kartoti bet kurią sužaistą kortą. Sargybinis leidžia įvykdyti taškų skaičiavimą. Įvykdžius taškų skaičiavimą visi žaidėjai pasiima kortas.

Man labai nepatinka taškų skaičiavimas žaidime Concordia ir čia jis yra visai kitoks. Pakalbėkime apie tai. Žaidime bus 11 raundų – taškų skaičiavimų. Žaidimo pradžioje yra žinomi 2 fortai, kurie bus skaičiuojami. Likę yra padėti užversti. Laimėjęs žaidėjas gali nuspręsti palikti naujai atverstą fortą ar atversti atsitiktini nuo kaladės viršaus. Vienas fortas gali liesti tarp 2 ir 4 provincijų. Būtent provincijos, kurias liečia fortas, ir bus skaičiuojamos. Žaidėjas gauna po vieną įtakos tašką už kunigą, kaimietį, laivą ir fortą bei du įtakos taškus už kaimą. Kas turi daugiausiai įtakos taškų, tas gauna provincijos taškus, antra vieta gauna pusę tų taškų. Du svarbus dalykai. Kaimų ir fortų negalima perkelti, jų skaičius yra ribotas, pastatei ir viskas. Kaip jau minėjau, fortai gali liesti tarp 2 ir 4 teritorijų, taigi vienas fortas gali duoti net keturis įtakos taškus.

Pagrindines taisykles jau paaiškinau, bet praleidau keletą smulkmenų. Žaidimas tikrai nėra sudėtingas.

Kalba. Jeigu kas nors paaiškina taisykles galima žaisti nemokant kalbos. Kortos turi pavadinimus, bet jie nėra svarbūs, galima suprasti veiksmus iš simbolių ant kortų.

Sėkmė. Sėkmės įtaka rezultatui gana didelė. Gali būti, kad tu pasistatei fortus ir kaimus viename salos gale, o atsiverčia fortai taškų skaičiavimui tik kitame salos gale.

Peržaidžiamumas man kelia abejonių. Visi žaidėjai visuomet turi tas pačias kortas. Žemėlapis yra vienas. Vienintelis dalykas, kas keičiasi tai 11 fortų, kurie skaičiuos taškus, bet ar tas pokytis tikrai toks didelis?

Pirmas žaidėjas turi pranašumą. Pirmas žaidėjas visuomet savo pirmu ėjimu privalo statyti fortą, vienintelis klausimas kur. Antram žaidėjui turbūt irgi geriausia statyti fortą. Trečiam žaidėjui greičiausiai geriausias ėjimas yra padėti kunigą.

Ant žemėlapio yra tik viena teritorija verta 6 taškų. Tu nežinai ar jinai iškris žaidime nors kartą, bet jeigu pirmas ją įtvirtinsi gali laimėti daug taškų. Kita vertus, jeigu bus toks netikėtas, žaidimas, kad jinai neiškris, tai tuomet pralaimėsi žaidimą.

Bendrai paėmus aš nežinau ar norėsiu ilgai žaisti šitą žaidimą, bet kol kas man jis labai patinka.

Žaidimo trukmė: 60min.

Žaidėjų skaičius: 2-4.

Sudėtingumas: 2.61 (sudėtingas).

Sukūrimo metai: 2005

Žaidimo kalba: anglų.

Žaidimo kategorija: teritorijos kontrolė, kortos, rankos valdymas.

Jeigu Rick and Morty būtų vaikams, tai būtų šitas serialas.

Kaip jau supratote iš užuominos, tai yra serialas apie keliavimą į alternatyvius pasaulius. Keliavimui naudojama vonia. Kodėl? Nežinau. Beje, tai ne vienintelis būdas keliauti, bet kitus sutiksite gerokai rečiau.

Pagrindiniai personažai yra trijulė draugų, kurie laiką leidžia Hampersand parduotuvėje. Roi yra 14-metis berniukas, kuris nori visas problemas spręsti keliaudamas į kitą pasaulį, net kai ta problema yra: reikia naujų batareikų. Jenny yra Hampersand anūkė. Jinai drąsiausia iš trijulės. Ir paskutinis personažas yra žalias vaisius Guava. Guava yra droviausias, atsargiausias personažas, jis turi piniginę, kurioje telpa neįtikėtinas kiekis daiktų. Guava nori būti pasiruošęs visoms gyvenimo situacijoms, net kai jos būna labai netikėtos. Jei vaikai visuomet pasiryžę nuotykiams, visuomet nori kur nors keliauti, tai Guava skamba kaip proto balsas sakydamas: galbūt šį kartą išspręskime problemą niekur nekeliaudami.

Pats smagiausias serialo personažas yra agurkpelė, deja, ją sutinkame per retai.

Man patinka serialo piešimo stilius. Man patinka serialo pasaulis. Man patinka serialo idėjos, deja, tai yra serialas vaikams, aš visai norėčiau panašaus serialo suaugusiems. Bet kuriuo atveju, tai labai smagus serialas.

Serijos ilgis: 11 min.

Sezonų skaičius: 2

Epizodų skaičius: 26

Kūrimo metai: 2021-2022

Nuorodos:

IMDB

Youtube

Tai yra pirmoji Raudonųjų maišo (?) ciklo knyga. Aš neskaitysiu antros knygos. Daugybė žmonių mėgsta, giria šitą knyga, bet manęs jinai visai nesužavėjo. Pakalbėkime apie tai.

Jeigu žiūrite anime, tai pastebėjote, kad paskutiniu metu labai populiari tema: pagrindinis veikėjas dėl vienų ar kitų priežasčių perkeliamas į kitą pasaulį. Aišku, kitame pasaulyje istorijos pasakojimas prasideda nuo gimimo, tuomet jis užauga ir įdomūs dalykai prasideda kažkur 5 epizode. Būtent taip parašyta šita knyga.

Šitą knygą galima pradėti skaityti nuo 113 puslapio arba 16 skyriaus. Knyga turi 382 puslapius, taigi ~30% yra tiesiog šlamštas. Viską kas įvyko iki 16 skyriaus galima sutraukti į vieną, maksimum du puslapius. Tai nėra svarbu ar įdomu.

Po 16 puslapio knyga pradeda gerėti ir tai duoda vilties, kad sekanti knyga serijoje bus dar geresnė, bet šita knyga nėra tokia gera, jog norėčiau sužinoti ar tai yra tiesa.

Viena priežastis kodėl aš nemėgstu senų knygų yra ta, kad aplinkos aprašymai tęsiasi be galo ir be krašto. Džeko Londono laikais žmonės nemokėjo naudotis Google, tai tokie aprašymai yra pateisinami, bet šiais laikais tam pasiteisinimo nėra. Šitoje knygoje aprašymai yra labai detalūs ir nepalieka nieko jūsų fantazijai.

Šitoje knygoje žūsta daugiau žmonių nei knygoje yra puslapių ir jums, skaitytojui, tai visiškai nerūpi. Geriau žūtų vienas personažas, kuris man rūpi, nei tūkstančiai, kurie man nerūpi.

Didžioji dalis istorijos yra labai lengvai ir iš anksto nuspėjama. Pavyzdžiui, kai sužinote, kad 16-metis yra vedęs, iš karto kyla klausimas kada/kaip jo žmona mirs? Dalykai, kurie akivaizdūs skaitytojui, deja, nėra akivaizdūs pagrindiniam veikėjui ir tai šiek tiek erzina, bet tik šiek tiek.

Šitame pasaulyje žmonės yra suskirstyti į kastas/klases priklausomai nuo plaukų spalvos. Raudonieji – pačioje apačioje yra kalnakasiai, geltonieji - pačiame viršuje yra įvairūs vadovai bei politikai. Kitos spalvos šitoje knygoje paminimos tik prabėgomis ir galbūt kitose knygose joms skiriama daugiau dėmesio.

Pagrindinis veikėjas norėdamas atkeršyti už žmonos mirtį nusprendžia pakeisti esamą santvarką. Kaip 16-mečiai keičia pasaulį? Stodami į universitetą. Universitetas nėra toks į kokį ėjote jūs, aš ar Haris. Tai panašiau į Bado žaidynes. Dalyviai suskirstomi į skirtingas grupes ir jos turi kovoti viena su kita, bet nugalėtoju gali būti tik vienas studentas.

Šitas siužetas man nepasirodė originalus. Man primena vieną, o gal dvi knygas, kurias skaičiau prieš daug metų. Tiksliai neatsimenu kokios tos knygos bet kažkodėl pagalvojau apie William R. Forstchen Aleksandro žiedas ir Pražuvęs pulkas.

Mano vertinimas:

– nieko ypatingo, nieko gero.