NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt Viskas apia tai, kas mums nesveika Sun, 31 Jul 2011 11:43:53 +0000 en hourly 1 http://wordpress.org/?v=3.2.1 Vegetarizmas. Apie vegetarizmą http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/vegetarizmas-apie-vegetarizma/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/vegetarizmas-apie-vegetarizma/#comments Sun, 31 Jul 2011 11:43:53 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=375 Žmonės galvose nešioja daug mitų. Neišimtis ir vegetarizmas. Ši vieta yra taikus apsvarstymas apie mėsą, žalumynus ir tiesos ieškojimas. Paskaitę galėsime objektyviau pažvelgti į realybę. Gero skaitymo.

Įžanga

Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius - augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.

Žodį “vegetaras” pradėjo vartoti “Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842 metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio“vegetus”, tai reiškia “tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara “homo vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti. “Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo būdą, o ne maitinimąsi.

Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas- kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.

Vegetarizmo tipai:

  • Veganai- griežti(visiškai) vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
  • Žaliojo maisto vegetarai – rawfoodism (The Diet 80/10/10 raw vegan)
  • Ovolaktovegetarai- nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
  • Laktovegetarai- valgo pieną ir jo produktus.
  • Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Netgi ne religijoje, o gyvenimo ir santykių su pasauliu, Dievu būde. Taip pat mokslas ir religija buvo neatsiejamos. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinė, bet ir moralinė, dvasinė. Normalu buvo nevalgyti mėsos, o kaip tik valgančius mėsos produktus gautus nužudant, išskirdavo.

Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus, mylintis žmones bei gyvūnus, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams, L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui (jeigu tiksliau – dėl skonio receptorių patenkinimo), laikė netenkančiu dvasinių vertybių- meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių, kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį pasaulį.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių žarnynas yra trumpas todėl greičiau pašalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo tik laikinas augalinių produktų pakaitalas.

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino-rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementariu krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Sveikata

Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.

Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5valandas.

Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą- paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.

Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.

Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai.

Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7 valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.

Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs tokio maisto,žmogus yra žvalus ir darbingas.

Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų?

Vegetarinės mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai, nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie nesulaukdavo.

Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone:

“Augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų(A, D, B grupės, ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes geležies iš augalinio maisto žmogaus organizmas pasisavina nedaugiau kaip 10%, o iš gyvulinės kilmės maisto produktų pasisavinama iki30%. Baltymų daržovėse yra labai nedaug, apie 1,5%.”

“Daugiau baltymų turi žirniai, pupos, pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.

Augalinis maistas gali būti užterštas nitratais. Negalima vienu metu valgyti daug daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių.”

“Valgantieji gyvulinės kilmės maisto produktus pagrindines amino rūgštis vartoja porcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas- netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties. Iš gyvulinio maisto rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Geležies deficitas atsiranda po keturių mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos (kepenyse, kaulų čiulpuose).”

Kas dėl sugalvotos teorijos apie maistingų medžiagų trūkumą nevartojant mėsos, atkreipiame dėmesį, kad rauginto pieno produktai, ypač sūris, pasisavinamas geriau nei mėsa. Ir beveik be likučių.

Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.

Jau 1961 metais “Amerikos medikų asociacijos žurnalas” rašė: “Laikantis vegetarinės dietos galima išvengti 90-97% širdies ligų atvejų.” Vėliau atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214 mokslininkų, tyrinėjančių arteriosklerozę, visi jie pritarė, kad egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies ligų.

Daktaras R.Sirtoris Britų medicinos žurnale “The Lancet” paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies ligomis dėl cholesterino pertekliaus, “labai veiksminga gali būti augalinės kilmės baltymų dieta”.

Kalbant apie vėžį pažymėtina, kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai mėsos arba jos nevalgo, pvz., septintosios dienos adventistai, japonai, indai. O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai.

Rolas Raselas savo knygoje “Pastabos apie vėžio priežastis” rašo: “Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.

Be to, mėsoje esti cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudonos spalvos.

Argi žmogus nesukurtas valgyti mėsą? Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai?

Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai. Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas.Augalijos pasaulis – visų baltymų šaltinis.Pastebėta, kad baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą.

Vartojamoje mėsoje yra 14-20% baltymų. Taigi pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja. Sūryje iki 30% baltymų, neriebioje varškėje- 18%, ankštinėse daržovėse – vidutiniškai iki 20% (iki 35% sojų pupelėse ).

Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų:

  • Riešutų- lazdyno, migdolų, graikinių ir kt.
  • Sėklų-sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;
  • Ankštinių daržovių-pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;
  • Grūdų-kviečių(miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;
  • Sojų- sojų varškės(tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;
  • Pieno produktų- pieno, sūrio, jogurto;

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Aminorūgščių kiekio maisto produktuose palyginimo lentelė

Aminorūgštis Jautiena Pienas Varškė (pusriebė) Kvietiniai miltai
Lizinas 1,60 0,26 1,45 0,25
Metioninas +cisteinas 0,44 0.09 0,48 0,16
Triptofanas 0,21 0,05 0,18 0,12
Lejcinas 1,48 0,32 1,85 0,85
Izoleicinas 0,78 0,19 1,00 0,43
Valinas 1,03 0,19 0,89 0,39
Treoninas 0,80 0,15 0,80 0,27
Fenilalanin +tirozinas 0,79 0,17 0,93 0,50
Gistidinas 0,71 0,09 0,56 0,2

Pienas – didelė galia mūsų organizmui, kai jį vartojame teisingu laiku. Pieno, pagal senovės Ajurvedos mokslą, negalima gerti dieną. Vartodami jį nakčiai, jis gydo daug ligų, duoda jėgos gyvenimui..

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolas ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau vartoti jo mažiau, nes jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.

Krakmolo yra grūduose (duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Rupi duona ir rudieji ryžiai labai palankiai veikia sveikatą.

Labai svarbūs ir mineralai.

Mėsoje yra geležies ir fosforo. Palyginkime kiek geležies yra mėsoje ir kiek augalinės kilmės produktuose(100 gr.):

mėsa- 1,5-2,8 mg.
burokėliai- 12,4mg
grikių kruopos- 8,0 mg
jūros kopūstai- 16 mg
erškėtrožės- 11,5 mg
persikai- 4,1mg

Pagal geležies kiekį kai kurios kruopos, daržovės ir vaisiai lenkia mėsą 3-10 kartų. Ta pati situacija ir su fosforu (100 gr.)

mėsa- 130-210mg
burokėliai- 510mg
žirniai- 226mg
sojų kruopos- 233mg.<>

Vitaminai

Mėsos produktuose vitaminų yra labai mažai.

Vitamino A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse daržovėse ir vaisiuose (abrikosai, persikai). B grupės vitaminų, išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač kviečių gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose. Kadangi vitamino B12augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos. Vitamino C randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse daržovėse, bulvėse.

Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio universitetas), atlikęs keletą eksperimentų pastebėjo, kad vegetarai dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kiti tyrinėtojai patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jotekjo ir dr. V. Kipainio Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai atgauna tris kartus greičiau.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementaria krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Biologai bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu.

Kai kurie istorikai bei antropologai teigia, kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.Amerikos dietologų asociacija nurodo, kad “didžioji žmonijos dalis didesnį savo istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai vegetariniu maistu”.

Žinomas švedų mokslininkas Karlas fon Linėjus teigia: ”Palyginę žmogaus anatominę sandarą su gyvūnų anatomija, matome, kad natūraliausias maistas žmogui – vaisiai bei sultingos daržovės”.

Mėsaėdžiai Žolėdžiai Žmogus
turi letenas su nagais letenų neturi letenų neturi
oda neturi porų;kūną atvėsina išskirdami prakaitą per liežuvį išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų
aštrios iltys pritaikytos doroti mėsą aštrių ilčių neturi aštrių ilčių neturi
seilių liaukos burnos ertmėje mažos (iš anksto apvirškinti grūdų bei vaisių nereikia) ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius
seilių terpė rūgšti; ptialinio fermentas, kurio reikia grūdams apvirškinti, neišskiriamas seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui
plokščių krūminių dantų maistui sutrinti nėra krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti
skrandyje daug stiprios druskos rūgšties tvirtiems gyvulių raumenims, kaulams bei kt. virškinti druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių
virškinimo traktas tik 3 kartus ilgesnis už kūną, kad greitai pūvanti mėsa būtų nedelsiant pašalinta iš organizmo virškinimo traktas 6-10 kartų ilgesnis už kūną; vaisiai ne taip greitai irsta, todėl gali ilgiau būti organizme virškinimo traktas 6 kartus ilgesnis už kūną

Atsisakyti mėsos produktų tikrai nėra didelė problema, kaip kai kuriems atrodo. Savo racione padidinkite pieno produktų kiekį, pradėkite maitintis teisingai. Palaipsniui organizmas valysis ir priklausomybė mėsos produktams dings. Apsivalant, pajusite neigiamus jausmus nuo mėsos produktų ir jums tiesiog natūraliai nesinorės jų valgyti.

Dorovinis aspektas

Vegetarais tampama daugiausiai dėl dorovinių paskatų. Kai žmogus suvokia, kad ir kitos būtybės sugeba jausti, kad jų jausmai panašūs į mūsų. Tai skatina mus sugebėti užjausti visus, kurie kenčia ar yra silpnesni už mus.

Vegetarizmo tema diskutuoja dietologai, gydytojai, mokslininkai. Bet pasaulyje yra daugybė menininkų, filosofų, rašytojų, politikų… Buvo įdomu ką jie galvojo ir sakė šia tema.

“Dauguma vegetarų – tai žmonės, supratę, kad prieš kurdami visuomenėje taiką, pirma turime išgyvendinti prievartą iš savo pačių širdžių. Todėl nenuostabu, kad tūkstančiai įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonių ieškodami tiesos atsisako valgyti mėsą. Vegetarizmas – tai svarbus žingsnis kelyje tobulos bendruomenės link.”

Prieš 2600 metų įžymusis Pitagoras kreipėsi: ”Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink daugybė kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti verdant ant ugnies, ir niekas jums netrukdo gerti pieno ir kvepiančio medaus. Žemė dosniai teikia nuodėmės nepaliesto maisto ir kviečia į puotas, nesuteptas krauju ar skerdynėmis. Tik gyvūnai malšina savo alkį mėsa, ir tai ne visi: arkliai, galvijai ir avys minta žole”.

Romėnų filosofas Plutarchas savo esė “Apie mėsos valgymą” rašė: “Argi gali likti kam nors klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno… Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta”.

Žymusis rusų rašytojas Levas Tolstojus taip pat buvo vegetaras. Štai ką jis sakė apie gyvulių žudymą maistui”žmogus nepateisinamai užgniaužia savyje aukščiausią, dvasinį gebėjimą suprasti ir atjausti į save panašias gyvas būtybes. Šitaip paneikdamas savo paties jausmus, jis žiaurėja. Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?”

Leonardas da Vinčis rašė: ”Išties žmogus – žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai. Ateis ta diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip ir į žmogžudystę”.

Mahatma Gandis- “dvasiškai tobulėdamas žmogus vieną dieną liausis žudęs panašias į save būtybes vardan fizinių poreikių patenkinimo. Apie tautos didybę ir dorovinę brandą galima spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvuliais”.

Religinis aspektas

Pasaulyje yra keletas religijų, daug religinių organizacijų. Visgi pagrindinės religijos tai – Krikščionybė, Islamas, Budizmas, Induizmas. Labai trumpai apžvelgsiu religijos požiūrį į gyvūnų žudymą maistui.

Visi svarbiausi šventraščiai draudžia žmogui žudyti.

Krikščionybė

Vienas iš Dievo įsakymų skelbia: ”Nežudyk” (Išėjimo knyga 20 :13). Dažniausiai šis įsakymas klaidingai interpretuojamas kaip draudimas žudyti žmogų, nes naudojamas originalo tekste hebrajų žodis tirtzach, ypač klasikinėje hebrajų vartosenoje, reiškia “bet kokį nužudimą”, ne tik žmogžudystė.

Naujajame Testamente, kalbant apie Kristų, nė karto nebuvo pavartotas graikų žodis kreas (mėsa), o dažnai verčiamas kaip mėsa žodis phago reiškia maistą bendrąja prasme.

Pasaulio Testamentas pagal Joną (apokrifas, surastas Kumrane 1947 m.):

“Antras įsakymas – “nežudyk”, nes Dievas davė gyvybę viskam, o tai, ką davė Dievas, nevalia atimti žmogui…

Ir nužudytų gyvūnų mėsa taps kapu jo pačio kūnui. Nes iš tikrųjų sakau Aš jums: kas žudo, žudo pati save, o kas valgo nužudytų gyvūnų mėsą – valgo mirusį kūną… Ir jų mirtis tampa jo mirtimi.”

Pradžios knygoje (1:29) mes randame Paties Dievo žodžius, skelbiančius: “ Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums”. Vėlesnėse Biblijos knygose žymieji pranašai taip pat smerkia mėsos valgymą.

Islamas

Knygoje “Taip kalbėjo Mahometas” pranašo Mahometo mokiniai klausia:” Ar išties mums bus atlyginta, kad mes darome gera keturkojams ir girdome juos vandeniu?” Į tai Mahometas atsako: bus atlyginta tam, kuris daro gera bet kuriam gyvūnui”.

Induizmas

Senovės indų įstatymų kodekse “Manu-samhitoje” sakoma:”Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos”.

Budizmas

Buda sakė: ”Nežudyk jaučio, ariančio tavo laukus” ir “Nepasiduok pilvapenystei, kuri verčia skersti gyvulius”.

Ekonominis ir ekologinis aspektai

Galbūt įtikins šis faktas, kad javais užsėtas laukas, baltymų duoda trisdešimt kartų daugiau, nei karvių banda, kurioms tie grūdai sušeriami.

Indijos gyventojai per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžioji dalis tiesiog suvalgoma. O europietis vidutiniškai suvartoja 1000 kg grūdų; beveik 90% pirma sušeriama mėsai auginamiems gyvuliams

Mitybos problemas tyrinėjantis mokslininkas Džinas Mejeris, iš Harvardo universiteto, apskaičiavo, kad sumažinus mėsos produkciją nors dešimčia procentų, būtų sutaupyta gyvuliams skirtų grūdų, kurių pakaktų pamaitinti 60 milijonų žmonių.

Kita kaina, kurią mes mokame už tai, kad vartojame mėsą,- nualinta aplinka. Skerdyklų ir fermų nutekamieji vandenys bei srutos- pagrindiniai upių bei upelių teršėjai. Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pat metu neatsakingai juo švaistomasi. Georgas Borgstromas teigia, kad mėsos pramonė teršia aplinką dešimt kartų daugiau, nei gyvenamieji rajonai ir tris kartus daugiau nei gamybos įmonės. Polis ir Anė Erlichai knygoje “Gyventojai, resursai ir aplinka” rašo, kad išauginti vienam kilogramui kviečių tereikia 60 litrų vandens, o vienam kilogramui mėsos gauti – net 1250-3000 litrų.

LITERATŪRA

  1. Sveikatos enciklopedija. “Vaistų žinios” Vilnius, 2003.
  2. Medicinos enciklopedija, II tomas. “Mokslo ir enciklopedijų leidykla” Vilnius,1994.
  3. Andamarita devi dasi “Prasada-seva” Maskva, 2005.
  4. Adiradža dasa “Harė Krišna vegetariniai valgiai” 1994
  5. http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=130&ArticleID=255&Page=1 (šiuo metu keičiamas puslapisi)
  6. http://www.geocities.com/meatiskiller/apie
  7. http://www.vegetarizmo.projektas.lt
  8. ЕВАНГЕЛИЕ МИРА ИИСУСА XРИСТА

Parengė: www.laimingi.lt

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/vegetarizmas-apie-vegetarizma/feed/ 0
Nuotaikų piliulės slepiasi maiste http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/nuotaiku-piliules-slepiasi-maiste/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/nuotaiku-piliules-slepiasi-maiste/#comments Wed, 27 Jul 2011 11:43:15 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=373

Liūdesį melancholiją gali nuvyti… žuvis. Bet ne kažkokia peršaldyta jūros lydeka, o žinoma, tos žuvų rūšys, kuriose gausu riebiųjų Omega-3 rūgščių. Šios rūgštys dalyvauja hormonų apykaitoje, padeda palaikyti emocinį atsparumą ir pasipriešinti depresijai.

Tad tegu ant jūsų stalo dažniau būna silkės, sardinių, skumbrės, tuno, o jei galima, tai ir upėtakio bei lašišos. Norėdami padidinti atsparumą stresams vartokite moliuskus.

Dribsniai nuo neurozės

„Laimės hormonų” endorfinų yra šokolade ir avižose. Vadinasi anglų tradicija pradėti dieną su avižine koše turi prasmę!

Atsikratyti streso padeda saldi raudona paprika. Joje yra medžiaga, analogiška hormonui kortizonui, reguliuojančiam nervinę įtampą.

Krakmolingas maistas sumažina adrenalino lygį. Todėl nusiraminti padeda… daug krakmolo turinčios bulvės, išvirtos su lupenomis.

Geriausiai nuotaiką pakelia braškės ir avietės. Su plakta grietinėle!

Antidepresinį poveikį turi: bananai, pomidorai, avokadai, greipfrutai, žalieji obuoliai.

Bananuose yra alkaloidas karminas, kurio pagrindą sudaro ne mažiau žinomas meskalinas –„laimės narkotikas”. Užkąsti banano gerai, jei esate susijaudinęs, pavyzdžiui, prieš egzaminą.

Abrikosai ir persikai padeda susierzinus.

Rūgštynės, špinatai, ridikai padės esant įtampai ir nuovargiui.

Užmėtykim depresiją riešutais!

Atsisveikinti su niūria nuotaika padės turtingi vitaminais E, C, beta – karotinu ir selenu, produktai.

Selenas veikia kaip antioksidantas ir stimuliuoja ypatingo fermento, padedančio skaidyti ir šalinti iš organizmo oksidantus, gamybą.

Todėl kai kurie mokslininkai mano, kad selenas yra svarbi priemonė depresijos profilaktikoje, ypač didmiesčių gyventojams. Geriausi seleno šaltiniai – daiginti kviečiai ir avižos, grybai (paruošti maistui be acto), graikiški riešutai, šparagai, aguročiai, patisonai ir salierai.

Viskas, kas neskanu – gniuždo psichiką

Gydytojų psichiatrų nuomone, bet koks neskanus ir vienodas maistas mažina emocinį foną, provokuoja chroninį nuovargį. Dažnai, griebdamiesi griežtos dietos, kurią sudaro nemėgiami produktai, žmonės traumuoja save psichologiškai, o tai gali baigtis tikru nerviniu sutrikimu.

Be to, kai žmogų kamuoja užsitęsusi depresija, jo skoniniai pojūčiai keičiasi – maistas atrodo be skonio, tarsi vatinis, nedžiugina mėgstamiausi skanėstai. Tačiau ligonis grynai mechaniškai ima daugiau valgyti. 30 proc. žmonių, sergančių depresija, tunka.

Psichiatrijoje yra sąvoka – dietinė depresija. Jos aukomis dažniausiai tampa moterys, sekinančios save dietomis. Smegenys negauna pakankamai naudingų medžiagų ir siunčia nerimo, įtampos signalus. Žmogus jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas, jį pradeda erzinti artimieji.

Mono dietų mūsų psichika taip pat nemėgsta. Jei, pvz. ilgai gersite tik kefyrą, sutrikus organizmo metabolizmui, ims kauptis ketaus dalelės, kurios sekina smegenis ir kenkia širdžiai.

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/nuotaiku-piliules-slepiasi-maiste/feed/ 0
Sveikos gyvensenos pagrindas – saikas! http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/sveikos-gyvensenos-pagrindas-%e2%80%93-saikas/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/sveikos-gyvensenos-pagrindas-%e2%80%93-saikas/#comments Sat, 23 Jul 2011 11:39:44 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=369 Norėdami jums padėti jo laikytis, pateiksime kelis naudingus patarimus apie fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, panagrinėsime antsvorio problemą.

FIZINĖ TRENIRUOTĖ – KAS TIKTŲ MAN?

Pirmoji taisyklė, kurios turi vadovautis visi, nusprendę susiimti ir galiausiai pradėti treniruotis –nepamiršti saiko. Po ilgesnės pertraukos nesportuojant, vienu sykiu nubėgę 10 kilometrų ne tik prarasite motyvaciją toliau sportuoti (nes po tokios treniruotės jausitės labai prastai), bet ir neįgyvendinsite nė vieno iš savo tikslų, kokie jie bebūtų: svorio metimas, geresnė fizinė forma, imuniteto stiprinimas ar tiesiog gera savijauta.

Kita daugeliui pradedančiųjų sportuoti iškylanti problema – laiko stoka. Šiuolaikinis gyvenimo tempas neretai neleidžia laikytis pažado kelis kartus per savaitę vakarais reguliariai eiti į treniruotę ar treniruoklių salę. Įsisukus į darbų sūkurį, viskas ima atrodyti neįveikiama ir labai energingai pradėta veikla greitai pavirsta nemalonia pareiga, kuri atsiradus pirmai galimybei užsimiršta.

Ką daryti, jei norėtumėte būti fiziškai aktyvesni, tačiau tam trūksta laiko ir jėgų?

Keletas patarimų:

1. Išsirinkite jums patinkantį ir tinkantį treniruotės stilių.

Rinkdamiesi jums tinkamiausią sporto rūšį, pamąstykite apie savo pomėgius bei charakterio tipą. Jeigu jums patinka savarankiškai siekti užsibrėžtų tikslų, pasirinkite gerą treniruoklių salę, kur padedami asmeninio trenerio galėsite susidaryti tinkamą treniruotės programą ir ramiai ja užsiiminėti. Jeigu esate žmogus, kuris energijos semiasi iš muzikos ir šokio, treniruoklių salė – ne jums. Rinkitės šokius – čia galimybės tiesiog neišsemiamos: nuo salsos pamokų iki įvairiausių aerobikos atmainų ar gatvės šokių.

2. Stenkitės nepraleidinėti treniruočių.

Kartais sunkiausia – būtent ta akimirka, kai tamsoje ir šaltyje reikia susiimti ir nukreipti žingsnius sporto klubo link. Kai jau atvykstate į vietą, jaučiatės gerai, o kai po treniruotės paliekate sporto salę, esate su kaupu pasisėmę energijos. Be to, galite savimi didžiuotis, nes rūpinatės savo kūnu.

3. Nevenkite savęs šiek tiek palepinti.

Sudarykite su savimi sandėrį: jei visą savaitę laikysitės treniruočių plano, savaitgalį galėsite sau leisti ką nors malonaus. Tačiau negudraukite ir apdovanokite save tik savaitgaliais, o ne po kiekvienos treniruotės! Moterys, jeigu jums dažniau eiti į treniruotes padeda naujo sezono pradžioje įsigyta madinga sportinė apranga, negailėkite pinigų šiam malonumui – tai su kaupu atspirks, kai po kelių mėnesių džiaugsitės dailesnėm kūno linijom ir geresne savijauta.

4. Treniruotės metu gerkite daug skysčių, kad išvengtumėte jų trūkumo ir nuovargio.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė: „užsiimant aktyvia fizine veikla organizmas išskiria daugiau prakaito, todėl prarandama daugiau skysčių nei įprastai. Svarbu to nepamiršti, nes kai skysčių pusiausvyra kūne sutrikdoma, žmogus treniruotės metu greičiau pavargsta, praranda daugiau jėgų, po treniruotės jaučiasi nusilpęs. Sportuojant būtina su savimi turėti vandens ir reguliariai gaivinti organizmą. Rekomenduoju išgerti bent litrą vandens sportuojant iki valandos, na o ilgesnės treniruotės metu vartoti specializuotus gėrimus, skirtus sportuojantiems.“

5. Stenkitės kuo daugiau judėti.

Jeigu vis dėlto nepavyksta į treniruotę nueiti taip dažnai, kaip norėtųsi, pasistenkite rasti būdų kasdien daugiau pajudėti. Dažniau vaikščiokite pėsčiomis, vietoje lifto pasirinkite laiptus, eidami į darbą rinkitės kuo įvairesnius maršrutus. Tokiu būdu ne tik geriau pažinsite miesto apylinkes, bet ir galėsite įveikti skirtingo ilgio atstumus ir taip sudeginti skirtingą kiekį kalorijų. Specialistai rekomenduoja įveikti apie 10 000 žingsnių per dieną.

Taip pat pamąstykite apie veiklą, kurios galite imtis kartu su draugais. Gal smagiau praleisti laiką šokių salėje, o ne sėdint kavinėje ir gurkšnojant kokteilį?

TRENIRUOTĖ EFEKTYVI TIK SU TINKAMA MITYBA

Šiandien galima išskirti du pagrindinius mitybos principus – balansą ir saiką.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė: „ne tik sportas palaiko puikias formas ir sveikatą – turime susimąstyti ir apie mitybą, jos subalansavimą ir saiką. Renkantis kasdienį valgiaraštį patarčiau valgyti įvairius produktus ir jų grupes – susidarykite meniu taip, kad turėtumėte iš ko rinktis. Tokiu būdu užtikrinsite reikiamą vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį organizme. Beje, nėra gero ar blogo maisto – svarbiausia tinkamai jį derinti. Nebūtina atsisakyti vieno ar kito saldumyno ar gaiviojo gėrimo – svarbiausia nepamiršti saiko ir rinktis maistą, kuris derėtų prie jūsų gyvenimo būdo.“

Jeigu jūsų tikslas – kuo greičiau numesti svorio (nors greitas svorio metimas nėra rekomenduojamas sveikatos specialistų, kadangi prarasti kilogramai gali labai greitai sugrįžti), rezultatų gali duoti mitybos pakeitimas ir dietos laikymasis. Jeigu norite svorį numesti visam laikui, sustiprinti raumenis ir pagerinti bendrą savijautą bei sveikatą, poveikio sulauksite tik tinkamai derindami mitybą ir fizinį aktyvumą.

Pradėjus reguliariai treniruotis, reikia kritiškai įvertinti savo mitybą ir laikytis balanso – nė viena maistinė medžiaga negali būti pašalinta iš jūsų raciono. Dėl šios priežasties negalima visiškai atsisakyti riebalų (pvz., organizmui labai svarbios omega riebalų rūgštys), taip pat organizmui reikalingų angliavandenių, kurie yra mūsų organizmo „kuras“, suteikiantys jėgų ir energijos. Klaidinga manyti, kad vartojant maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra cukraus, svorio numesti nepavyks – vartoti galima visus produktus, tik tai reikia daryti saikingai.

KAS YRA ANTSVORIS IR KAIP JO IŠVENGTI?

Kalbėdami apie antsvorį, turime omeny ne kelis papildomus kilogramus, kurie susikaupė per šventes, bet apie rimtas sveikatos problemas. Labai didelis antsvoris neretai sukelia širdies negalavimus, nugaros skausmus, stresą, depresiją ir kitas ligas. Kadangi pastaruoju metu tai yra vienas iš pagrindinių sveikatos sutrikimų, kiekvienais metais pirmaujančios pasaulio mokslo įstaigos atlieka daugybę tyrimų, siekdamos nustatyti to priežastis. Dabar jau suprantama, kad antsvoris yra kompleksinė sveikatos problema, kurią lemia keletas vienu metu veikiančių faktorių. Kadangi žmonių mitybos įpročiai labai skirtingi, dėl antsvorio negalime kaltinti nė vieno konkretaus gėrimo, maisto produkto ar maistinės medžiagos. Pagrindinė problema – per didelis suvartotų kalorijų kiekis ir per nepakankamas kalorijų sudeginimas.

JAV esantis Ligų kontrolės ir prevencijos centras savo tyrime „Antsvoris ir nutukimas: priežastys ir pasekmės“* yra nurodęs, jog antsvorio priežastis – tai, kad nėra balanso tarp mūsų suvartojamų ir išeikvojamų kalorijų. Kalbant paprasčiau, per daug valgome ir per mažai judame. Svarbiausia – atsiminti, kad svarbi kiekviena kalorija! Taigi norint išlaikyti pageidaujamą svorį ir išsaugoti gerą savijautą labai svarbu balansas: reikia išeikvoti iš maisto ir gėrimų gaunamas kalorijas atliekant kasdienius darbus bei treniruojantis.

www.laikas.lt

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/sveikos-gyvensenos-pagrindas-%e2%80%93-saikas/feed/ 1
Riešutai – Sveika ir skanu http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/riesutai-%e2%80%93-sveika-ir-skanu/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/riesutai-%e2%80%93-sveika-ir-skanu/#comments Fri, 22 Jul 2011 11:38:31 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=367

Kiekvienas iš mūsų jau žinome kad riešutai yra maistingas ir lengvas užkandis. Riešutuose labai daug neprisotintų riebiųjų rūgščių, kurių pats organizmas negali gaminti todėl yra priverstas gauti šias maistines medžiagas su maistu. Taip pat riešutuose labai daug vitaminų, mineralų bei kitų naudingų maistinių medžiagų..

O detaliau kalbant:

Riešutų branduoliuose yra daug baltymų (iki 25 proc.), riebalų (iki 70 proc.), mineralinių medžiagų, E, K, PP ir B grupės vitaminų, mažai angliavandenių ir visai nedaug vandens.

Visuose riešutų rūšyse yra nervų ląstelėms būtino lecitino, kuris užtikrina efektyvią smegenų veiklą. Riešutuose esantys selenas ir jodas didina organizmo atsparumą radiacijai, geležis ir varis padeda gamintis raudoniesiems kraujo kūneliams, o folio rūgštis gerina atmintį. Sakoma, kad, kasdien suvalgydami po 85 g riešutų, sumažinsite cholesterolio kiekį kraujyje, užtikrinsite normalų kraujo spaudimą ir išvengsite širdies ligų.

Tačiau būkite atsargūs, jei turite skrandžio problemų: riešutai – sunkiai virškinamas maistas, tad apsiribokite nedideliu kiekiu. Geriausia – rinkitės riešutus be odelės.
Porcija riešutų (apie 25 gramai per dieną ) turi 125-190 kcal.

Kokie riešutai geriausi?

Riešutai riešutams nelygu. Jie skiriasi savo dydžiu, forma, skonio savybėmis ir poveikiu žmogaus organizmui. Todėl kiekvienas turėtu rinktis pagal tai ko labiau reikia organizmui.

- Lazdyno riešutai

Šie riešutai stabdo senėjimo procesą. Suvalgę 100 g riešutų, aprūpinsite savo organizmą keturių dienų vitamino E norma. Lazdyno riešutus ypač patartina valgyti vyresnio amžiaus žmonėms. Juose labai nedaug natrio, todėl jie tinka ir turintiesiems aukštą kraujo spaudimą. Malti lazdyno riešutai – puikus pagardas desertams, kepiniams, ledams.

- Graikiniai riešutai

Yra daugybė šių riešutų rūšių. Juose gausu naudingųjų medžiagų, iš kurių ypač svarbūs polinesotieji riebalai, mažinantys širdies ligų riziką, ir vitaminas B6, kuris padeda gamintis antikūnams ir raudoniesiems kraujo kūneliams. Valgydami graikinių riešutų, sumažinsite cholesterolio kiekį kraujyje, pagerinsite kraujotaką ir sustiprinsite širdį. Šie riešutai kaloringiausi: 100g – 690 kcal.

- Migdolai

Jei norite džiaugtis gražia ir lygia oda, valgykite migdolų. Juose gausu ląstelienos ir odai būtino vitamino E. Migdolai neretai vadinami moterų riešutais, nes jie labai naudingi būsimoms ir maitinančioms mamoms. Be to, šiuose riešutuose yra rūgšties, tad jų turėtų vengti tie žmonės, kurių inkstuose yra akmenų.

- Anakardžio riešutai

Savo forma primenantys inkstą riešutai rekomenduojami besilaukiančioms moterims, nes juose yra nėščiosioms būtinos folio rūgšties. Be to, anakardžio riešutuose gausu magnio, cinko ir vario, kurie stiprina imuninę sistemą, ramina nervus, padeda įveikti stresą ir gerina savijautą. Jų valgyti patariama ir kontraceptikus vartojančioms moterims. Vegetarams šie riešutai – nepakeičiamas geležies ir baltymų šaltinis. Smulkinti riešutai puikiai tinka salotoms.

- Bertolijos riešutai

Tai didoki, pailgi, kreminės spalvos riešutai su tamsiai ruda luobele, pasislėpę tvirtame trisluoksniame kevale. Juose gausu fosforo ir seleno, kuris neleidžia susidaryti laisviesiems radikalams ir užkerta kelią vėžiui. Tai puikus vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių mitybos paįvairinimas, be to, nepakeičiamas šventinių pyragų bei kitokių kepinių pagardas.

- Pistacijos

Jos yra tikras vitamino A, reikalingo regėjimui ir lygiai odai, aruodas. Beje, kuo žalesni šie riešutai, tuo jie naudingesni.

- Žemės riešutai

Žemės riešutai, dar vadinami arachisais, apskritai netgi nėra riešutai, tai ankštiniai augalai – pupos. Žalių jų valgyti nerekomenduojama – sukelia deginimą skrandyje, o lukštai yra itin stiprus alergenas. Išlukštenti ir paspraginti žemės riešutai – puikus augalinių baltymų šaltinis, vegetarams praktiškai atstojantis mėsą.
Beje, žinoma faktų, kai stiprią alergiją, net anafilaksinį šoką, žmonėms sukėlė vien tai, kad juos pabučiavo žemės riešutų kramsnojusieji.

Pagal: Kostas Jankus, “Valtiečių laikaštis”

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/riesutai-%e2%80%93-sveika-ir-skanu/feed/ 1
Ne vien sportas padeda auginti raumenis http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/ne-vien-sportas-padeda-auginti-raumenis/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/ne-vien-sportas-padeda-auginti-raumenis/#comments Thu, 21 Jul 2011 11:45:22 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=377 Teisingas treniravimasis yra būtinas formuojant raumenis. Tai padeda auginti ir atnaujinti raumenis, aprūpina juo pakankamu energijos kiekiu, reikalingu raumenų treniravimui. Būtent dėl to badavimas yra griežtai draudžiamas. Valgykite įprastus patiekalus iš įvairių maisto produktų, tačiau žinokite, kad kai kurios maisto medžiagos daug stipriau padeda vystyti raumenis.

Javai, grūdai: ekspertai sako , kad vienas gramas angliavandenių , tenkantis pusei gramo baltymų, yra proporcija kurią rekomenduoja kūno dizainui. Paprasčiau būtų sakant , kad puodelis dribsnių Su pienu (ar kaip jūs mėgstate) prieš rytinę mankštą yra labai gerai.

Baltymai: Labai svarbu yra tai, kokio jūs tipo baltymus valgote. Svarbiausi/Geriausi raumenų augimui – amino baltymai, kurie yra gyvūninės kilmės maisto medžiagose:

1. Daugiausia baltymų turbūt žinote kur galima rasti, tai yra kiaušiniai, bet juos daug irgi negalima valgyti nes jie daug turi cholesterolio.

2. Jogurtas, jame daug angliavandenių ir baltymų, reikalingas raumenų atnaujinimui ir atsistatymui po treniruotės,

3. Jautiena Puikus baltymų šaltinis, Jautiena yra cinko ir geležies šaltinis, tai yra du elementai kurie palaiko raumenų augimą.

Vanduo: Labai svarbi sąlyga raumenų formavimui yra pakankamas kiekis vandens, todėl reikia gerti didelio kiekio skysčių, kuris yra pakaitalas jūsų prarastiems skysčiams treniruotės metu. Kitu atveju, jūsų raumenys atrodys mažesni!!

Dažniau ilsėkimės: Labai svarbus yra pakankamas poilsio kiekis. Nesportuokite per prievartą, ilsėkitės dažniau, kad ne “sprogtumėt” nuo sunkių treniruočių. Būtinai turite prisiminti apie gerą ir sveiką miegą, kurį jūsų raumenys užsitarnavo sunkiai dirbdami!!

Kadangi mityba sudaro 80% jūsų plano, todėl šiandien ją ir aprašysiu. Norėdami numesti riebalus turime sudeginti daugiau kalorijų nei jų gauname per diena. Susidarę tinkama mitybames stengiamės to pasiekti. Jei svoris krinta: ~1kg per savaite vadinasi mityba yra tinkama, jei krinta ~3,4kg mityba per daug skurdi, padidinkite kalorijų skaičių, jei svoris stovi vietoje sumažiname kalorijas ir stebime pokyčius. Norėdami sužinoti kiek turite suvartoti kalorijų padauginkite savo kūno svorį iš *24 (žinoma ši paprasta formulė netiks kiekvienam, kaip jau minėjau turėsite eksperimentuoti ir stebėti savo svorį, tebunie tai atsvara jums)

Visų pirmą jūsų mitybos planą (nevadinu to dieta, kadangi dieta tai “kvailas” trumpalaikis žaidimas) sudaro trys pagrindinės grupės:

1. Angliavandeniai 30%

2. Baltymai 50%

3. Riebalai 20%

Šie skaičiai nėra vienodi daugumose straipsnių jie skiriasi, bet manau kad tokiu pagrindu turi būti sudarytas įprastas mitybos planas. Kodėl daugiausia baltymu? Jei jūs sportuojate nenorite prarasti raumenų, todėl negalite atsisakyti baltymų. “O jei aš mergina? ir raumenys man tiesiog nerūpi?” Baltymas suvirškinti ir pasisavinti yra sunaudojama daugiau energijos(tai yra kalorijų) nei angliavandeniams ar riebalams. Taigi valgydami baltyminį maistą jus sudeginate daugiau kalorijų.

Geriausi baltymų šaltiniai: Vištienos krūtinėlė, žuvis, kiaušinių baltymai, kalakutiena, liesa jautiena, baltymų milteliai (maisto papildai). Jie yra labai populiarūs kadangi padeda sutaupyti laiko, paprasti sumaišyti su pienu ar vandeniu ir tiesiog išgerti, labai patogu neturint daug laisvo laiko.

Angliavandeniai: Avižos, avižiniai dribsniai, košė (pvz keturių grūdų), ryžiai, kruopos.

Savaime suprantame nepamirškite daržovių jų suvartoti galite tikrai daug, nepamirškite kad šviežios daržovės daug vertingesnės už marinuotas ar šaldytas.

Jūs mitybos plane kasdien turėtų būti 6/5 valgymai. Tai yra jūs turite suvartoti maisto kas 2-3h kad jūsų organizmas neišsigąstų ir nepradėtų manyti kad jūs badaujate, nes tokiu atveju jums nekris svoris, bet jis bus kaupiamas. Organizmas pagalvos:  negaunu maisto, galbūt atsitiko kažkas blogo ir aš jau negausiu dar kuri laiką, todėl pradėsiu kaupti atsargas.

Pavyzdys:
8:00 1 valgymas
10:00 2 valgymas
13:00 3 valgymas
15:00 4 valgymas
17:00 5 valgymas
20:00 6 valgymas

www.treniruokis.net

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/ne-vien-sportas-padeda-auginti-raumenis/feed/ 0
Būdai alaus pilvui paslėpti ir ką jis iš tikrųjų reiškia http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/budai-alaus-pilvui-paslepti-ir-ka-jis-is-tikruju-reiskia/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/budai-alaus-pilvui-paslepti-ir-ka-jis-is-tikruju-reiskia/#comments Thu, 21 Jul 2011 06:15:24 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=364 Alaus pilvas, ko gero, yra vienas geriausiai matomų vyro kūno trūkumų. Jis simbolizuoja savininko pagarbą alui ir jaukų gyvenimą, tačiau nėra labai malonus akiai. Turi tokį pilvą ir nori jį paslėpti? Patarsime, kaip.

1. Dėvėk laisvus drabužius. Tai nereiškia dvigubai didesnio dydžio marškinių ir kelnių: kalbame apie kūno neaptempiančius rūbus.

2. Sukurk diversiją. Kitaip sakant, pabrėžk tas savo kūno dalis, kurias galėtum parodyti, o gal net didžiuotis. Pavyzdžiui, jei turi raumeningas rankas, dėvėk trumparankovius marškinėlius, bet vėsesniu oru nepamiršk liemenės pilvui paslėpti. Esi ilgakojis ir nesiskundi antsvoriu sėdmenų srityje? Tuomet gali pasipuošti ryškesnėmis kelnėmis, o pilvą paslėpti po megztiniu.

3. Akcentuok kitus savo išvaizdos elementus. Išaugink barzdelę arba išbandyk naują šukuoseną.

4. Jei įmanoma, venk tradicinių, į kelnes sukišamų marškinių: jie negailestingai pabrėžia Tavo pilvą.

5. Jei orai leidžia, nešiok kelis rūbų sluoksnius. Naudok megztą liemenę kartu su marškiniais arba megztinį su trumparankoviais marškinėliais. Taip užmaskuosi savo sotaus gyvenimo pasekmes.

Išbandyk bent vieną iš šių patarimų dabar ir pasiruošk paaiškinti draugams bei pažįstamiems, kaip Tau pavyko numesti svorį. Bet nepamiršk: kritinė liemens apimties riba vyrams sudaro 90 centimetrų, o moterims – 80 cm. Tokius standartus nustatė Pasaulio sveikatos organizacija. Tyrimai rodo, kad vadinamasis „alaus pilvas“ dažnai reiškia metabolinį sutrikimą: šis lėtinis negalavimas sukelia padidėjusį kraujospūdį ir virškinimo sistemos problemas. Negana to, šio sindromo paveiktas organizmas įprastu režimu negali perdirbti gliukozės, o tai ilgainiui skatina padidėjusio cukraus kiekį kraujyje. Mokslininkų teigimu, „alaus pilvas“ auga ir sutrikus virškinimui dėl gausiai vartojamo riebaus maisto, neaktyvaus gyvenimo būdo, sulėtėjusios medžiagų apykaitos.

Todėl kitas Tavo žingsnis, užmaskavus nepadoriai atsikišusį pilvą, tegul būna sureguliuota mityba ir didesnis fizinis krūvis.

Šaltinis: Vyras.lt

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/budai-alaus-pilvui-paslepti-ir-ka-jis-is-tikruju-reiskia/feed/ 1
Norintiems maitintis sveikai http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/norintiems-maitintis-sveikai/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/norintiems-maitintis-sveikai/#comments Wed, 20 Jul 2011 23:42:35 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=371 Neįmanoma pervertinti sveikos mitybos svarbos. Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad dvi pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys Europoje ir JAV yra pasyvus gyvenimo būdas ir netinkama mityba. Tai kas gi žinotina norint sveikai maitintis?

Sveika mityba prasideda nuo sugebėjimo atskirti naudingas ir žalingą maistą ir teisingai pasirinkti. Keli paprasti sveiki ir maistingi kasdieninės mitybos pokyčiai gali pagerinti savijautą, galbūt net pailginti gyvenimą.

Atsargiai su baltymais

Baltymai yra nepakeičiamas amino rūgščių šaltinis. Amino rūgštys – būtina statybinė neriebiųjų audinių (raumenys, kaulai, oda, plaukai ir nagai) medžiaga. Naudinguosiuose baltymuose maža sočiųjų riebalų, cholesterolio. Šios rūšies baltymų gausu laukinėje lašišoje, pupelėse ir kituose ankštiniuose augaluose, sojos produktuose, sėklose (saulėgrąžų ir moliūgų), riešutuose, taip pat riešutų svieste.

Mėsos gaminiai taip pat yra baltymų, taigi ir amino rūgščių šaltinis, tačiau mėsoje gausu sočiųjų riebalų, cholesterolio. Mėsos gaminiai gana dažnai būna užteršti antibiotikais ir hormonais (retas šiuolaikinis gyvulių augintojas be jų apsieina). Nuo mėsos cholesterolio pertekliaus pamažu užsikemša arterijos ir silpsta imuninė sistema. Mėsos produktų reiktų vengti, žmonėms, kurie neturi laiko daug sportuoti, nedirba sunkaus fizinio darbo. Nedideli cholesterolio kiekiai būtini moterų hormonų pusiausvyrai, todėl visiškas jo nebuvimas taip pat gali būti pavojingas.

Nebijoti riebalų

Organizmui būtini nesotieji (mono ir poli) riebalai, omega 3 ir omega 6 riebiosios rūgštys. Geras naudingųjų riebalų šaltinis yra nerafinuotas alyvuogių aliejus, linų, vynuogių sėklų arba palmių aliejus taip pat įvairūs riešutai. Naudingieji riebalai padeda kūnui įsisavinti tik riebaluose tirpstančius antioksidantus ir mikroelementus, kaip vitaminus A, E, D, K ir likopenas.

Reikėtų saugotis sočiųjų rūgščių ir transizomerinių riebiųjų rūgščių (ypač pavojinga eruko rūgštis), jų gausu sviesto mišiniuose, o ypač margarine. Šių rūšių riebalai sukelia širdies ligas, gali būti širdies smūgio, aukšto spaudimo priežastis, yra susiję su nutukimu. Daug kenksmingų riebalų aptinkama mėsoje ypač kiaulienoje.

Vaisiai vietoj cukraus

Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Ypač vertingi kompleksiniai angliavandeniai ir ląsteliena. Kadangi juos organizmas pasisavina palaipsniui (turi būti suskaidomi į paprastuosius angliavandenius) jie ilgesnį laiką išskiria energiją. Šios rūšies angliavandeniai sureguliuoja cholesterolio lygį kraujyje, gerina virškinimą, mažina kalorijų įsisavinimą. Puikūs šių medžiagų šaltiniai yra avižų dribsniai, rudieji ryžiai, brokoliai, moliūgai, žalumynai, saldžiosios bulvės, pupelės ir švieži vaisiai.
Reiktų vengti paprastųjų angliavandenių, jų gausu visur, kur daug cukraus (saldainiuose, leduose, vaisvandeniuose ir t.t.). Kadangi paprastieji angliavandeniai įsisavinami beveik akimirksniu, jie glaudžiai susiję su nutukimu, diabeto išsivystimu.

Augalinės kilmė maistas, kuriame gausu ląstelienos ir antioksidantų gerina bendrą savijautą, reguliuoja virškinimą. Augalinės maisto medžiagos padeda išvengti širdies ligų, vėžio ir diabeto, stiprina imunitetą, augalams būdingi mikroelementai būtini smegenims, taigi gerina protinę veiklą.

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/norintiems-maitintis-sveikai/feed/ 0
Storulių privalumas – uoslė http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/storuliu-privalumas-%e2%80%93-uosle/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/storuliu-privalumas-%e2%80%93-uosle/#comments Sat, 16 Jul 2011 08:50:28 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=362 Portsmuto universiteto akademikai ištyrė žmonių jautrumą maisto kvapams. Šešiasdešimt keturis įvairaus kūno sudėjimo vyrus ir moteris mokslininkai pakvietė uostyti prieskoninių žolelių, kurios visiems tyrimo dalyviams buvo pateikiamos nuo stipriausio iki silpniausio aromato, kol žmonės visiškai nebeužuosdavo jų kvapo.

Eksperimento metu paaiškėjo, kad nutukę bei turintys antsvorio žmonės penktadaliu geriau jaučia maisto kvapą, jei palygintume juos su tais, kurių kūno masės indeksas atitinka normą. „Tyrimo išvadas galima apibendrinti taip – linkusieji tukti žmonės yra jautresni kvapams, todėl greičiau susigundo gardžiais aromatais ir sunkiau atsispiria pagundai persivalgyti“, – aiškina tyrimui vadovavęs Lorenzo Staffordas.

Šaltinis: Vyras.lt

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/storuliu-privalumas-%e2%80%93-uosle/feed/ 0
Šaldytuvo Priežiūra http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/saldytuvo-prieziura/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/saldytuvo-prieziura/#comments Wed, 13 Jul 2011 12:01:53 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=356 saldytuvasIšjungti šaldytuvą ilgesniam laikui, pavyzdžiui, žiemos sezonui, galima, dėl to jis nėmaž negenda.

Išjungtą šaldytuvą gerai  išplaukite šiltu vandeniu (vidines sienas, duris, guminį sandarintoją, lentynėles ). Jei šaldytuvas stovės šaltose patalpose, sutepkite tirštu tepalu nedažytas metalines dalis  ( rankenėles, varžtų galvutes ir t.t.).

Prieš įjungdami šaldytuvą, palaikykite porą dienų atidarytą, kad išsivėdintųnemalonus kvapas. Dedamą į šaldytuvą kvapų sugėriklį galima atnaujinti. Reikia atplėšti įpakavimą, išpilti granules į keptuvę, pakaitinti jas ant mažos ugnies ir leisti atvėsti. Po to granules vėl supilti į dėžutę ir uždaryti. Kvapų sugėriklis bus kaip naujas.

Pakeistą šaldytuvo  agregato detalę galima dar kartą panaudoti. Kompresorinio tipo šaldymo agregatas dažnai  keičiamas dėl kokio nors mazgo (garintuvo, kondensatoriaus, kompresoriaus) defekto. Jeigu kompresorius nesugedęs arba jeigu tik sumažėjo jo našumas, jį galima panaudoti vietoj kompresoriaus pumpuoti automobilio padangas, guminius čiužinius ir pan. Tuo tikslu prie kompresoriaus korpuso pritvirtinama atrama.

Šaldytuvas įsijungdamas ir išsijungdamas stipriai burzgia. Triukšmą galima sumažinti. Didesnis triukšmas įsijungiant ir išsijungiant šaldytuvui atsiranda dėl kompresoriaus su išorine spyruokle pakaba arba nuo šaldymo vamzdelių agregato prisilietimo prie korpuso. Pakabą reikia sureguliuoti taip, kad kompresoriaus korpusas laisvai kabėtų ant spyruoklių. Tam reguliuojamas tarpas tarp kompresoriaus atramos ir apatinės varžto plokštumos. Kai kada tarškančią spyruoklę sutepa autolu, vazelinu. Vamzdžių tarškėjimas ir bildesys girdimas ir šaldytuvui dirbant, bet dažniausiai jam įsijungiant ir išsijungiant. Reikia rasti tą vietą, kur vamzdeliai susiliečia, atsargiai juos atlenkti, o jei to padaryti neįmanoma, padėti po vamzdeliu gabaliuką porolono. Trinksėjimas dings.

Šaldytuvo blizginimui paruoškite tokį mišinį: 50 gramų dantų miltelių ir 20-25 gramai amoniako. Šiame mišinyje pamirkytu popieriumi patrinkite šaldytuvo paviršių, ir jis vėl blizgės.

 

Tuose šaldytuvuose, kuriuose nėra specialių ledo tirpinimo įtaisų, šį procesą galima pagreitinti.

Išjunkite šaldytuvą ir atidarykite šaldymo kameros dureles. Stalinio ventiliatoriaus oro srovę nukreipkite į atidarytą šaldymo kamerą, ir apšalas kaipmat ištirps. Dar geriau tiks ventiliatorius su šildomuoju elementu.

Šeimininkės įpratusios šaldytuve laikyti greitai gendančius maisto produktus, užsišaldo žiemai uogų, vaisių. Bet šaldytuvas gali praversti ir kitkam. antai iš anksto nusipirkus gėlių ir jas polietileniniame maišelyje įdėjus į šaldymo kamerą, galima išlaikyti iki tol, kol prireiks. Kameroje patartina laikyti ir itin vertingų augalų sėklas, nes tada ir po daugelio metų jos išlieka daigios. Mintis panaudoti šaldytuvą kaip cheminę valyklą daug kam atrodys absurdiška. Ir vis dėlto drabužį , išteptą prilipusia kramtomąja guma, išgelbės tik šaldytuvas. Įdėkite megztinį arba kelnes į šaldymo kamerą, po valandos išimkite ir nupurtykite sušalusią kietą gumą. Šaldytuvas padės jums išvalyti drabužį ir nuo  medžio sakų, jei namuose neturite terpentino. Jeigu nuo sušalusių sakų liks nedidelė dėmelė, pavalykite ją amoniaku, atskiestu penktadaliu vandens.

Šaldytuve užšaldytos naujos nailoninės kojinės ar pėdkelnės  dėvisi trigubai ilgiau. O anglas R. Daly pritaikė šaldytuvą …ankštiems batams ištempti. Į  kiekvieną batą įkišęs vandens pripiltą stiprų polietileninį maišelį, įstatė į kamerą. Po paros batai gerokai praplatėjo. Mat žinoma, kad pagal apimtį iš 10 dalių vandens gaunama 11 dalių ledo. Šaldytuvą galima naudoti ir sušlapusioms knygoms džiovinti. Džiovinant jas karštu oru, lapai susiraito, o šaldytuve – išlieka kokie buvę.

Kad šaldytuvas mažiau “rytų” elektros, labai svarbu laiku šaldytuvą išvalyti iš sniego “kailinių”, ilgai nelaikyti atvirų durų, kai išimami produktai, keisti guminius sandarinimo įtaisus. Tinkama šaldytuvo eksploatacija padės sutaupyti 15-20 procentų elektros. Tai nemažai,tad taupus šeimininkas turi nepamiršti sandariai uždaryti šaldytuvo duris ir žiūrėti, kad jame nesusikauptų sniego danga.

Kad šaldytuvas negestų, kad jo kamera per greit neapledėtų, šaldytuvo be reikalo neatidarinėkite. Prieš atidarydami visada pagalvokite, ką norite iš jo išimti. Dažnai darinėjant dureles, į vidų patenka daug šilto drėgno oro, iš kurio susidaro ledas. Antras ledo susidarymo šaltinis – drėgni produktai. Juos reikia dėti į šaldytuvą tik gerai suvyniotus arba sudėtus į uždengtus indus. Apledėjusi šaldytuvo kamera blogiau užsidaro, produktai menkai šąla, agregatas dirba įtemptu režimu, todėl greičiau susidėvi, eikvoja daugiau elektros energijos. Nestatykite šaldytuvo prie pat sienos, žiūrėkite, kad jis nebūtų pakrypęs. Be to, neperkraukite jo. Šaldytuvą būtina laiku atitirpinti. Patartina kas 7-8 dienas, kol šerkšno sluoknis nesiekia 1mm. Jei kamera priaugo ledo, jo negalima plėšti kietais daiktais – taip galite pradurti garintuvą. Į kamerą patartina pastatyti karšto vandens indą. O plauti šaldytuvą reikia tik geriamosios sodos tirpalu ir nusausintu švariu skudurėliu.

Kad šaldytuvas ilgai negestų, būtina gerai išstudijuoti instrukciją ir tiksliai jos laikytis. Labai dažnai jis sugenda, jei svyruoja elektros įtampa, todėl būtina įsigyti įtampos stabilizatorių. Jei jis nepadeda, reikia dar turėti ir transformatorių, o kartais – net ir reostatą bei voltmetrą. Transformatorius padidins įtampą, o reostatu ją bus galima sumažinti iki reikiamo dydžio.

Jeigu vasarą sugedo šaldytuvas.

Sugedus šaldytuvui tam tikrus maisto produktus galite apsaugoti nuo sugedimo laikydamiesi šių patarimų:

  • Į indą, kuriame laikysite pieną, įdėkite truputį trintų krienų arba įberkite žiupsnelį druskos – pienas nesurūgs.
  • Varškę suvyniokite į graikiško riešuto, krienų arba serbento lapus. Ilgiau šviežia išliks ir suvyniota į pasūdytame vandenyjesudrėkintą marlę arba drobę.
  • Mėsą suvyniokite į švarų acte sudrėkintą skudurėlį arba dilgėlių bei krienų lapus. Tačiau taip laikoma ji netinka sultiniams ir maltiniams.
  • Jautieną, veršieną, triušieną, kepenis galima laikyti vėsioje vietoje, užpylus šviežiu pienu. Mėsa nejudinamatol, kol surūgsta pienas. Rūgusiame pienemėsa ilgiau negenda, įgauna gerą skonį ir suminkštėja.
  • Į duonai laikyti skirtą indą arba duoninę įdėkite perpjautą obuolį – duona ilgiau nesensta.

Šaltinis: http://www.valdopatarimai.lt

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/saldytuvo-prieziura/feed/ 1
Sportas „ant tuščio skrandžio“ – išsigelbėjimas norintiems nepriaugti svorio http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/sportas-%e2%80%9eant-tuscio-skrandzio%e2%80%9c-%e2%80%93-issigelbejimas-norintiems-nepriaugti-svorio/ http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/sportas-%e2%80%9eant-tuscio-skrandzio%e2%80%9c-%e2%80%93-issigelbejimas-norintiems-nepriaugti-svorio/#comments Wed, 13 Jul 2011 08:50:20 +0000 NEsveikas maistas http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/?p=360 Naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad mankštelė tik atsikėlus sudegins net ir didelį kalorijų perviršį.

Mokslininkai iš Belgijos atliko tyrimą su 28 sveikais jaunais vyrais. Jiems buvo skiriamas riebalų gausus maistas (30 procentų daugiau nei jie vartodavo įprastai). Vėliau tyrėjai visus eksperimento dalyvius padalijo į tris grupes – vieni visiškai nesportavo, kiti ilgų treniruočių metu braukė prakaitą po keturis kartus per savaitę po pusryčių, o treti sportavo tiek pat, kaip ir antrieji, tik tai darė nevalgę.

Po šešių savaičių pirmosios grupės dalyviai pasunkėjo beveik trimis kilogramais, sportavę po valgio – vidutiniškai apie pusantro kilogramo, o ta grupė, kuri sportuodavo prieš pusryčius, nepriaugo nė gramo.

Šaltinis: Vyras.lt

 

]]>
http://nesveikasmaistas.ismegink.lt/sportas-%e2%80%9eant-tuscio-skrandzio%e2%80%9c-%e2%80%93-issigelbejimas-norintiems-nepriaugti-svorio/feed/ 0